DŽIAUGIUOS I
VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
O
I
<2
filHNlM
R B
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVFRSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUisuuu ik PRutoĄJUNGOS Koiv.ITETŲ ORGANAS Mr. 10 (221)
*
1956 m. kovo mėn. 10 d., šeš’adienis
Moky mo-mckslinį darbą — i naują pakopą
*
Svarsto TSKP XX suvažiavimo medžiagą
Kaina 20 kap.
u
I I
^tegaliu pagalvoti apie tai, kas būtų manęs laukę praeityje, tamsiais buržuazijos valdymo metais Lietuvoje.. . Mažažemio valstiečio vaikų gyvenimas — samdinio, nešančio buožių jungą, dalia. .. O našlaičių vaikų gyvenimas dar sunkesnis, dar skaudesnis. Šiandieną aš su tūkstančiais jaunuolių ir merginų mokausi aukštojoje mokykloje. Atsidė kojant Komunistų partijai už rūpinimąsi mumis, reikia kant riai, ryžtingai ir su jaunatvišku užsidegimu dirbti, nes tik nuo seklus darbas duoda gerus re zultatus. Fakultete aš dirbu vi suomeninį darbą, aš gyvenu jo sunkumais, rūpesčiais, ateities planais. Suderinti visuomeninį
Ekonomikos • fakulteto III Besivystantis mūsų šalies liaudies ūkis, kultūra reikalingi naujų aukštai kvalifikuotų kurso prekybininkai pradėjo specialistų. TSKP XX suvažiavimo priimtose nagrinėti TSKP XX suvažiavi šeštojo penkmečio plano direktyvose numato mo medžiagą. — Socialistinė sistema įgau ma per penkmetį padidinti išleidžiamų spe cialistų su aukštuoju Ir viduriniuoju mokslu na vis stipresnį pobūdį, o ka skaičių pusantro karto, o sunkiosios pramo pitalizmo kilimas — tai gink lavimosi varžybų kilimas, — nės, statybos, transporto ir žemės ūkio ša aiškina pranešėjas koms — maždaug du kartus palyginti su studentaspagrindinis Jis plačiai penktuoju penkmečiu. Drauge su tuo suva papasakojoRiauba. draugams apie Ta žiavimas pareikalavo Iš pagrindų pakelti iš rybų Sąjungos teisingą užsie leidžiamųjų specialistų kokybę, plačiau su nio politiką, kovą už tarptau rišti teorinį parengimą su praktika, supažin tinio įtempimo sumažinimą. dinti studentus su naujausiais tėvyninio ir Šiandieniniame užsiėmime užsienio mokslo bei technikos pasiekimais, o tarptautinė Tary taip ,rra{ su priešakiniu gamybos patyrimu. nagrinėjama Iškilmingas bų Sąjungos padėtis. Pirmi Iškeltas uždavinys plačiau įtraukti aukštąsias ninkaujantis duoda mokyklas į mokslinio tyrimo darbų liaudies žodį studentuiLasevičius Kovo aštuntą universiteto Taletul. Pasisa ukiui atlikimą. ko ekonomistai Ramanauskas, dėstytojai ir studentai susirin Aktų salėje paminėti Tarp Mūsų respublikos darbo žmonės, universi Raščiūtė, Bakūnaitė ir kiti. ko tautinę moters dieną. Iškilmin teto kolektyvas pasitiko partijos suvažiavimą Per valandą jie vos spėjo iš gą posėdį atidarė vletkomo nagrinėti ' numatytą partijos su naujais žymiais laimėjimais. įgyvendintas suvažiavimo medžiagos dalį. pirm, pavaduotoja drg. J. Tlprivalomas septynmetis mokymas, aukštosios Užtat dabar gerai žinomos jūnelytė. Pranešimą padarė lietuvių literatūros katedros mokyklos turi šešis kartus daugiau studentų drg. drg. Molotovo, Vorošllo- vedėja M. Lukšienė. vo ir Sepilovo kalbos, o taip negu buržuazijos valdymo metais. Pokariniais — 1910 m. Kopenhagoje pat ir užsienio atstovų išstoji metais Vilniaus universitetas išaugo į pagrin mai ir laimėjimai. įvykusiame pasaulio moterųdinę aukštai kvalifikuotų kadrų ruošimo kalIII kurso prekybininkai soclallsčlų kongrese buvo nu tarta kovo 8 dieną skirti tarpi vę mūsų respublikai. Jo auklėtiniai sėkmin tvirtai pasiruošė pirmajai po- tauUno moters diena. Ir šią gai darbuojasi Įvairiose liaudies ūkio ir kul- litvalandal, parodė susidomėji dieną pasaulio moterys duoda mą ir sąmoningumą tokiuose atliktų darbų ataskaitą, — kal ■ tūros šakose, mokslo personalas įnešė nemažą svarbiuose klausimuose. ba pranešėja. į indėlį toliau vystant mokslą. I Pranešėja nušvietė sunkų Uždaviniai, kuriuos iškėlė partijos suva moters kelią nuo užgultos veržiavimas prieš visą tarybinę liaudį, reikalau Kaip visoje šalyje, taip ir ja pagerinti ir toliau stiprinti universiteto mūsų universitete vyksta par darbą. tijos XX suvažiavimo nutari Moters dienos proga univer Būtina sustiprinti mokomąjį darbą, prlar- mų svarstymas. I tlnant jį labiau prie gamybos. Katedros, vlGamtos fakultete šį atsakin siteto mokslinė biblioteka su | suomenlnės organizacijos turi plačlau prak- gą, svarbų darbą organizuoja rengė parodą. Paroda pasakoja | tikuoti studentų gamybines ekskursijas, Išvy- ir praveda fakulteto komjauni aplo moteris — aktyvias ko 4 kas į pramonės įmones, kolūkius, mokyklas, mo organizacija, padedant munistinės visuomenės staty tojas, apie moteris-visuomenlI susitikimus su gamybos novatoriais, pirmū profsąjungai. Šiomis dienomis Įvyko pir ninkes. nais. Reikia pagerinti gamybines praktikas, Prieš akis praslenka garsi I siekti, kad studentai jų metu plačiau susipa mieji susirinkimai, juose buvo žintų su busimuoju darbfc specialybės srityje, svarstoma VI penkmečio direk Cerkasko srities Chručlovo var » daug vietos paskaitų ir pratybų metu skirti tyvos ir Lietuvos Komunistų do kolūkio pirmininkė G. BurI paskutiniesiems laimėjimams, praktiniams partijos IX suvažiavimo nuta kackaja, statybininkė A. E. Ušakova, Altajaus krašto trakI pritaikymams parodyti. Universitetas turi to- rimai. Svarstomoji medžiaga sieja torlnės brigados brigadininkas I liau palaikyti atskirų katedrų pradėtą lni| ciatyvą — susitikimų su universiteto auklėti ma su mūsų respublikos eko nomika, buitimi. Didelį susi niais, dirbančiais gamyboje, organizavimą. domėjimą kelia tos vietos, ku Svarbia jaunųjų specialistų paruošimo riose kalbama apie tarybinio grandimi turi tapti studentų moksliniai būre mokslo uždavinius, padidinimą liai. Vadovaujami labiausiai patyrusių profe specialistų su aukštuoju moks sorių ir dėstytojų, jie gali ir turi ne vien lu, teorijos siejimą su prak ją sudomino nepažįstamas tik dirbti mokslo tiriamąjį darbą, jo rezulta tika. K. Gerdaitė tus įgyvendinti gamyboje, bet ir populiarivyriškis, sukąs ratuką po J. Paukštė I zuoti naujausius mokslo atsleklmus. Reikalin ratuko. ga pasiekti, kad jungdami mokymosi darbą — Bet juk tai visai pa su veikla būrelyje studentai į gyvenimą išei prasta, — pagalvojo Nijo tų tinkamai paruoštais specialistais. lė, — lyg aš šitaip nemo Partijos suvažiavimas iškėlė naujus uždakėčiau. vintus toliau vystant mokslą, gerinant naujų Ir nors ratukas brėžti mokslinių kadrų paruošimą. buvo ne taip jau paprasta, moks bet vyriškis (jis pasirodė
gH
I
i; fvr j ■ ■■■
i
c
į iis darbą su giliu žinių įsisavinimu yra nelengvas dalykas, bet vis kas galima padaryti, turint šviesius ateities planus, turint aiškų gyvenimo tikslą, — grei čiau įsijungti į komunizmo sta tytojų eiles sumaniu specialistu. Šiandieną, kada tarybinė liau dis su pasiaukojimu vykdo šeš tojo penkmetinio plano užduo tis .diena iš dienos žengia į naujus laimėjimus, aš prisidedu savo kukliu darbu — sėkmingu mokymusi ir tariu ačiū Komu nistų partijai ir tarybinei vy riausybei už džiugią ir kūrybin gą jaunystę.
V. SIMONYTĖ Istorijos-filologijos [ak. II k. sfUil.
minėjimas gės iki laisvos, lygiateisės pi lietės. Mūsų šalyje moteris pe tys į petį su vyru statė socia lizmą, o dabar aktyviai dirba visuose komunizmo statybos baruose. Pranešėja kalbėjo apie istorinius XX partijos suvažiavimo nutarimus, ku liuose ryškiai atsispindi nuo latinis partijos rūpinimašis moterimi. Po pranešimo buvo paskelb tas rektoriaus įsakymas, atžy mimus geriausias universiteto moteris. Iškilmingam posėdžiui pasi baigus įvyko universiteto Liau dies dainų ir šokių ansamblio koncertas. A. Juršys
Paroda moters dienai V. Fedianina, konstruktorė-inžinlerė M. Jurkova. Kitame stende sutinkame latvių rašytoją A. Saksę, pas kaitą skaitančią O. Lepešlnskają. Daug moterų-muzlkų, mo kytojų, sportininkių. . . Gausi literatūra, fotomedžlaga patvirtina V. I. Lenino žodžius, kad „mūsų Įstatymas pirmą kartą istorijoje Išbraukė visa tai, kas darė moteris be teises”. V. Rainytė
Kelias į čempiones
>
beeąs dailiojo čiuožimo ži novas ir teisėjas drg. Mar Būtina artimiausiu laiku peržiūrėti tinaitis) tiesiog paklausė: linių tiriamųjų darbų reikia planus,taip nukreipti Jų te — Tai kodėl gi nedaly sėrtacljų, monografijų, pat prakmatiką klausimų,bet susijusių tolimesniu tikuoti siauresnių, didelę su praktinę reikšmū vavai respublikinėse pir sų šalies liaudies ūkio ir kultūros vystymu mę turinčių, gamybinių klausimų nagrinėjimą. menybėse? Išsprendimo linkme. Be stambių darbų — diNaujus mokslininkų kadrus ruošia aspl Ir nuo to pasikalbėjimo rantūra, tačiau jos darbe yra rimtų trūkumų Nijolė ėmė užsiiminėti dai Reikia pagerinti atrinkimo į aspirantūrą da: liuoju čiuožimu. bą, daugiau priimti žmonių iš gamybos. Pradžioje buvo neleng Tenka pažymėti, kad pereitais mokslo meta.t va, — prisimena mergina, įe visos katedros įvykdė aspirantų atrinkime danus. Reikalinga aspirantus plačiau įtrauk — gavau III atskyrį, pra 1 į katedrų mokslinį tiriamąjį darbą, reikli dėjau ruošti antrojo nor . įasiekti, kad kiekvienas iš jų dar prieš diser Kai Nijolę Mazuronytę mas. Daugiausia vargo, ži acijos gynimą turėtų spausdintų mokslinių I larbų. Katedros, moksliniai vadovai turi rū tėvelis pirmą kartą nusi noma, turėjau su privalo dntls visapusišku aspirantu pasirengim vedė su pačiūžomis ant maisiais pratimais. 1954 mokslinei veiklai, neapsirlbodamos vien tik Nemuno, jai buvo tik 5 m. įvykdžiau šio atskyrio ^kandidatinių egzaminų laikymo ir disertaci- metukai. Gyvai ir vikriai reikalavimus. jos rašymo kontrole. Šiltai Nijolė prisimena mergaitei čiuožimas labai | Reikalinga sutelkti rimtą pagalbą jaunle patiko. Nuo to laiko Nijo Leningradą, kur stebėjo Jiems dėstytojams, dirbantiems pedagoginį ii lė nesiskyrė su pačiūžomis 1955 metų visasąjungines mokslo tiriamąjį darbą. r ne vieną linksmą žiemos jaunių pirmenybes. Kaip I TSKP XX suvažiavimo nutarimai sukėlė popietę praleido ant ledo. ji tada žavėjosi Michailovu Ji mokėsi Vilniaus Salo ir kitais dailiojo čiuožimo ■tusų šalyje naują, dar galingesnį darbo už mojį. Žengdamas kartu su visa tarybine liau mėjos Neries vardo vidu meistrais! O Šiauliuose „ netrukus _______ _______ dimi, universiteto kolektyvas, yra pajėgus rinės mokyklos dešimtoje klasėje. Kartą čiuožykloje ■ įvyko respublikinės dailio' įvykdyti prieš jį iškeltus uždavinius. I
jo čiuožimo varžybos. Jo se Nijolė Mazuronytė už ėmė pirmąją vietą. Po pirmosios pergalės sekė dar dvi. Šių metų Vilniaus miesto pirmeny bėse Nijolė vėl neturėjo sau lygių varžovų ir tapo nugalėtoja, o vasario mė nesį Šiauliuose vykusiose respublikinėse varžybose jaunai sportininkei buvo rimtas išbandymas — čia ji nugalėjo rimtą savo kon kurentą, seną čiuožėją ir buvusią respublikos čem pionę, kaunietę Leokadiją Klimavičiūtę. Ir štai Nijolė Mazuronytė, Chemijos fa kulteto III kurso studentė tapo respublikos dailiojo čiuožimo čempione. Nijolė žino, kad pasiek ta dar ne viskas. Treneriui drg. Paluikiui padedant, jauna čempionė toliau ke lia savo meistriškumą. Be to, universitete šiemet įsi steigė dailiojo čiuožimo būrelis, — argi nereikia pamokyti, patarti savo draugams? Taip, reikia! ši jauna ir entuziastinga sportininkė pasiryžusi dirbti dar daugiau. T. BALČIŪNAITE
t
Pasenai, sugrubo tavo rankos. Akimis dažnokai tu skundies. Tik tie patys kko žodžiai brangūs, Plaukiantieji iš tavos širdies.
Dar šiandien tava daina lopšinės' Taip miela, raminančiai tyli Kužda man, kaip vėjas iš gimtinės. Kur berželiai Šypsosi keli, Apie tdi, kad skurdas amžiams dingo, Varganų bakūžių nebėra. .. Apie tai, kaip ragana pradingo,Kai nušvito virš laukų žara. Išsibarstėm po pasaulį platų, Ir namus aplankome retai. Žengdami darnioj kūrėjų gretoj, Turim laisvo laiko per mažai.
Baltoms snaigėms tyliai žemėn krintant, Skubam dirbt ir mokytis jauni. Ir kaip niekad mes Tave suprantam, — Mūsų džiaugsmui, mama, gyveni! J. BOBROVAS Teisės fak. I k. stud.
KOVO
t I j i f
f į i f f
į į j I i
8-JI
Šiemet kovo 8-ji sutampa su dešimtosiomis Tarptautinės moterų Federacijos įsteigimo metinėmis. Didelį kelią nuėjo pažangiosios viso pa saulio kontinentų moterys per šį laikotarpį. Jos savo kukliu darbu įnešė neįkainojamą indėlį į bendrą viso pasaulio tautų reikalą, talkos reikalą, už savo valkų ir brolių lai mę, šviesią ateit}. Sunku išskaičiuoti visas darbo sritis, kovos formas, kuriomis pasaulio moterys prisideda prie to, kad žemėje kles tėtų laimė ir taika. Juk ir derlinglausio vi soje Italijoje Po upės slėnio badaujanti strelkinlnkė ir Kalkutos mokytoja, ir kare nete kusi sūnaus Ruano motina, ir Šanchajaus au dėja — visos Jos gyvena viena svajone, viena mintimi apie tai, kad niekada nebesllietų kraujas Korėjoje ir Alžyre, kad ramiai mie gotų europietės ir negrės valkai. Viso pasaulio moterų akys nukreiptos į mūsų šalį, kur moteris jau seniai tapo pilna teisiu gyvenimo šeimininku, kurių šviesus gyvenimas diena, iš dienos vis darosi gražes nis ir linksmesnis. TSKP XX suvažiavimo di rektyvose ryškiai atsispindi mūsų Tarybinės Vyriausybės ir Komunistų partijos rūpini masis moterim! — darbininke, moterimi — mo tina. Šeštajame penkmetyje realusis darbi ninkų ir tarnautojų darbo užmokestis padidės 30 procentų. Darbo dienos sutrumpinimas iki 7 vai. sudarys sąlygas daugiau dėmesio skir ti šeimai, pagerės sąlygos kultūrinėms pra mogoms, mokymuisi ir poilsiui. Padidinus valkų darželių ir lopšelių tinklą, tarybinė moteris galės daugiau įsijungti į gamybą, da lyvauti kultūriniame ir visuomeniniame ša lies gyvenime. Direktyvose taip pat numato ma šiame penkmetyje panaikinti mokestį už mokslą vidurinėse ir aukštosiose mokyklose, įvesti privalomą vidurinį apmokymą, o tai dar labiau prisidės prie moters gerbūvio kė limo. Visos šios partijos ir vyriausybės numaty tos nriemo^ės dar labiau skatina tarybines moteris naujiems darbo žygiams. Tarptauti nės mote s alenos, kovo 8-slos proga tarybi nės moterys dar daugiau paslryžusios nesi gailėti savo jėgų tam, kad atsidėkoti Tary binei Tėvynei už tas teises, kuriomis naudo jasi mūsų šalies moterys. Visiems gerai ži noma, kad tarybinės moterys greta su vyrais aktyviai dalyvauja kolūkiniame gyvenime, valdo sudėtingiausias mašinas įmonėse ir fabrikuose .Moterų tarpe nemaža yra įžymių kultūros ir meno veikėjų. Tūkstančiai moterų dirba mokslinį-tiriamąjį darbą visose mūsų priešakinio tarybinio mokslo srityse. Ir mū sų universiteto kolektyvas pelnytai gali di džiuotis daugeliu savo moterų, kurios visas savo jėgas skiria tam, kad pagerintų studentų buitines sąlygas, atkakliai dirba mokslinį dar bą, strop’ai mokosi. Iš 366 mokslo personalo narių 115 yra moterys. Jų tarpe 8 docentai. Pagalbinio personalo didesnę dalį sudaro mo terys. Siame gausiame moterų kolektyve yra ne maža tokių, kurios nusipelnė visų pagarbos ir meilės. Štai Gamtos mokslų fakulteto doc. M. Natkevičaitė-Ivanausklenė, Ekonomikos fakulteto doc. Davtlan, Chemijos fakulteto vyr. dėst. Januševlčlenė, Lietuvių literatūros katedros aspirantė, geležinkelininko duktė, Romana Dambrauskaitė, prieš laiką išlaikiusi kandidatinio minimumo egzaminus, Medicinos fakulteto IV kurso studentė pirmūnė Danutė Blstrickaitė, Fizikos-matematikos fak. IV kurso Studentė Sigutė Žvironaitė ir daugelis kitų .O kiek daug moterų, kurių vardai ne žinomi, kurios dirba kuklų nepastebimą dar bą, apie kurias nerašo laikraščiuose, nemini susirinkimuose! Jų visų darbas reikalingas visuomenei kaip oras, kaip vanduo, nes kas. Jei ne moteris, suteikia jaukią aplinką bend rabutyje ar namuose, kas augina ir globoja jaunąją kartą, kas nuramina ligonį? Tai vis moters jautri ranka, gera širdis. Todėl kovo 8-ji, tebūnie pati džiaugsmingiausia, pati graž’ausia metų diena, artėjančio pavasario diena!