visu Saliu proletarai,
vienykitės i
Rytoj prasidės VLKJS XII šuva-
tTUDTNTAS VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS
žiavimas. Tegyvuoja Visasąjungine Lenino Komu nistinė
Jaunimo
Sąjungą — priešakinis
tarybinio jaunimo būrys!
1954 m. kovo 18 d., ketvirtadienis
Nr. 9 (153) aa
V
Derinti darbą su aspirantais GILIAI ĮSISAVINTI PASIRINKTĄ SPECIALYBĘ! Nuo to, kaip bus ruošiami mokslo darbuotojai, priklauso isas tolimesnis tarybinio mokslo vystymasis. Todėl Komulistų partija ir Tarybinė vyriausybė nuolat rūpinasi mokslinių ;adrų ugdymu. Apie begalinį partijos ir vyriausybės rūpinimąsi jaunųjų mokslinių kadrų ugdymu vaizdžiai kalba ir tas faktas, kad per į penkmetį aspirantūroje bus paruošta du kartus daugiau uokslo darbuotojų, negu jų buvo paruošta praėjusio penk mečio metais. Dideli uždaviniai ruošiant respublikai nacionalinius jau tųjų mokslininkų kadrus tenka ir mūsų universitetui. Todėl tenuoslabu, kad aspirantūra prie mūsų universiteto kasmet lečiama. Štai, jei 1948 metais aspirantūroje ruošėsi moksliiam darbui 8 aspirantai, tai šiandien universiteto aspirantūoje ruošiasi 80 disertantų. Eilė aspirantų nuo pirmųjų dienų nuosekliai ir įtemptai lirba, su visu rimtumu žiūri į jiems suteiktą teisę ir garbę ęsti mokslą aspirantūroje. Laiku išlaikė minimumo egza minus, sėkmingai rašo disertacijas III-jų metų aspirantai drg. Irg. čostkevičiutė (lietuvių literatūros katedra), Pikčilingis lietuvių kalbos katedra). Jau išlaikė du minimumo egzamiius, pasirinko mokslinio darbo temą ir pradėjo rinkti medžia[ą pirmuosius metus esąs aspirantūroje drg. Maiminas. Tačiau tą galima pasakyti tik apie atskirus aspirantus, tesiruošiančius moksliniam darbui. Daugelis aspirantų nustaytu laiku neapgina disertacijų, kai kurie per tris metus net tesurenka disertacijai reikalingos medžiagos. Štai, paimkime :ad ir aspirantus prie Istorijos-filologijos fakulteto katedrų. Ta per ištisą pokarinį laikotarpį nė vienas aspirantas laiku teparašė ir neapgynė disertacijos. Daugelis aspirantų nevykdo nustatyto grafiko, laiku nelai ko kandidato egzaminų ir laiku neapgina disertacijų. Užten ka pažymėti ,kad nuo 1951 m. iki 1954 m. iš viso tiktai du ispirantai apgynė disertacijas (drg. drg. Šugurovas ir Paliolis). Visa eilė aspirantų pavėluotai laiko egzaminus. Aspiranas drg. Rybakovas (TSRS tautų istorijos katedra) pagal nutatytą grafiką turėjo jau beveik baigti disertacijos rašymą, ačiau jis turi dar kandidatinio minimumo įsiskolinimų ir nepaašė nei vieno disertacijos skyriaus. Drg. Urbonaitis (Fizikosnatematikos fak.) nors aspirantūroje mokosi jau antrus metus, šlaikė tik vieną egzaminą, o aspirantas Žemaitaitis (Teisės ak.), nepaisant vadovo drg. Moreino nuolatinių raginimų, nešlaikė dar nei vieno egzamino. Vėžlio tempais rašo disertaijas ir buvusieji aspirantai drg. drg. Rickevičiūtė, Sprindis ir Et. Nepakenčiama yra tokia padėtis, kai daugelis aspirantų, ižuot dirbę mokslinj-tiriamąjį darbą, yra apkraunami pedago giniu darbu. Štai, kad ir aspirantė drg. Rožanauskaitė marksizmo-leninizmo pagrindų katedra) pavėluotai laiko kanlidatinio minimumo egzaminus tik todėl, kad dirba tos pačios satedros dėstytoja. . Ką visi tie faktai rodo? Tokie gėdingi faktai rodo visų pirma tai, kad universiteto tai kuri aspirantų dalis nejaučia atsakomybės prieš Partiją, Vyriausybę ir tarybinę liaudį, pasiuntusią juos siekti spindinių mokslo viršūnių, kad kai kurie aspirantai dar gyvena „išaikytinių" nuotaikomis. Yra faktų, kad į aspirantūrą ligi šiol dalinai patekdavo r atsitiktiniai žmonės, nesugebą dirbti kūrybinio, mokslinio larbo, kaip drg. Urbonaitis (Fizikos-matematikos fak.) ir kt., o ispiranlų moksliniai vadovai, katedrų vedėjai nerasdavo drąos iškelti klausimo dėl tokių „aspirantų" pašalinimo. O taip •at universiteto mokslinės tarybos, visuomeninės organizacios dar nedėjo visų pastangų, kad į aspirantūrą patektų žmolės, pasižymėję moksliniame-tiriamajame darbe. Iki šiol dar jper silpnai skiepijama studentams meilė moksliniam-tiriamaįam darbui, nepakankamai ugdomi juose šio darbo įgūdžiai. Jad nenuostabu, kad iki šių metų j aspirantūrą nebūdavo be veik jokio konkurso. Didelį vaidmenį, ruošiant busimuosius mokslininkus, vaidi la ir aspirantų darbo kontrolė. Dažnai aspirantus pas mus išklauso, juos už atsilikimą „muša", bet į jų darbo esmę ar tai katedros, ai visuomeninės organizacijos labai retai teįsigilina. Toks formatus tikrinimas priveda prie to, kad aspirantams kai kada net paskutiniu momentu reikia savo disertacijas perdirb-
Norint teisingai vadovauti aspirantų darbui, kiekvienas vadovas, visų pirma, turi jausti atsakomybę už savo aspi rantą. gerai jį pažinti, žinoti jo stipriąsias ir silpnąsias puses, pratinti būsimąjį mokslininką sistemingai dirbti, nuolat jį kontroliuoti, žinoma, nedirbant už jį, jo „netempiant". Reikia padaryti galą ir vis dar pasitaikančioms kai kufių aspirantų neteisingoms nuotaikoms: girdi mums nevadovau|a, ir todėl iš mūsų neturi teisės reikalauti. Tokiems aspiranJams reikia išaiškinti, kad mokslinis vadovas nėra auklė, o Savarankiškai dirbančio busimojo mokslininko vadovas. Visas katedros kolektyvas turi nuolatos domėtis aspiran■o darbu, sudaryti aspirantams tikrai kūrybingą atmosferą, ■traukiant aspirantus į katedros vedamą mokslinį-tiriamąjį darbą. Katedros privalo nuodugniai ir iš esmės svarstyti diser•Jacijų planus. Reikalinga auklėti aspirantus griežto reiklumo dvasia, kada kiekvienas nors mažiausias nustatytų terminų įiesilaikymas būtų įvertinamas, kaip gamybinės drausmės Daužymas. Mokslinių kadrų paruošimo ir auklėjimo klausimai nuoJat turi būti fakultetų partinių organizacijų ir aspirantų-dės■ytojų komjaunimo organizacijos dėmesio centre, į Jaunų mokslininkų ruošimas — didelės valstybinės svar|’°s reikalas. Universiteto mokslinės tarybos, katedrų vedėjų ■r visuomeninių organizacijų uždavinys — iš pagrindų page rinti darbą su aspirantais.
Politinės ekonomijos seminarai y Ekonomikos fakulteto III kur so pramonės sipec. studentai nuo pat pirmųjų naujojo se mestro dienų stengiasi nepra leisti be svarbios priežasties nė vieno socializmo politekonomijos seminaro. Patys semi narai praeina gyvai, įdomiai, grupės studentams aktyviai da lyvaujant. Visuomet gerai pasi ruošia seminarams studentai visuomenininkai Klebanovas, Barysas, Pašukonis ir kt. Jie atidžiai išklauso paskaitas, skai to marksizmo-leninizmo klasi kų pirminius šaltinius, kon spektuoja perskaitytą medžia gąTo negalima pasakyti apie kai kuriuos kitus šios grupės studentus tokius, kaip Augėnas, Kapeckaitė ir kt., kurie ateina į seminarą nepakanka mai pasiruošę. Jie ruošdamie si seminarams dažnai tenkina si tik užrašų bei brošiūrų pa skaitymu. Tas, žinoma, atsilie pia į seminaro kokybę. Vienas iš didesnių trūkumų yra ir tas, kad seminarų metu dažnai perilgai apsistojama prie atskirų antraeilių klausi mų, kai tuo tarpu svarbesnie ji temos klausimai tepaliečiami vos prabėgomis. J. Valiukonis
Studijuojame LKP VIII suvažiavimo (/ medžiagą Su meile ir atsidėjimu uni versiteto studentai studijuoja Lietuvos Komunistų partijos VIII suvažiavimo medžiagą. Neseniai įvykusioje politvalandoje Medicinos fakulteto I k. II grupė nagrinėjo LKP CK sekretoriaus ataskaitinį prane šimą, padarytą VIII partijos suvažiavime. Išsamiai pasisakė apie Ta rybų Lietuvos žemės ūkio kili mą N. Stanevičiūtė. Ji ryškiais faktais parodė, kaip kasdien vystosi respublikoje žemės ūkis. Drg. Stanevičiūtė kalbė jo ir apie tai, kad vystant že mės ūkį dar yra ir gana daug trūkumų, papasakojo apie LKP VIII suvažiavimo iškeltus už davinius žemės ūkio srityje. Apie nuolatinį partijos ir vyriausybės rūpinimąsi kol ūkiečių ir visų darbo žmonių gerovės kilimu kalbėjo kol ūkiečio duktė, grupės seniūnė M. Repšytė.
— Aš vasaros atostogų metu turėjau progos akivaizdžiai įsi tikinti tuo, kokį milžinišką pa sitenkinimą iššaukė partijos ir vyriausybės nutarimai dėl že mės ūkio mokesčio ir valsty binių prievolių sumažinimo, dėl paruošimų kainų pakėlimo — pasakojo savo grupės draugams M. Repšytė. — Mūsų šalies žemės ūkis tokio partijos ir vyriausybės rūpinimosi dėka kasdien vis labiau klesti ir auga, baigė ji savo pasisakymą.
Tolimesnio pramonės vystymo ir ideologinio darbo gerinimo klausimais pasisakė drg. drg. Vaišvilaitė, Steikūnaitė ir kt. Praėjusi politvalanda parodė didelį grupės studentų domėji mąsi respublikos ir šalies eko nominio ir kultūrinio vystymo si klausimais. R. Ramanauskaitė
Pagerinti moksiiniy būreliy darbi
Šiuo metu mūsų universitete vykdoma studentų mokslinių būrelių reorganizacija. Daug kur sudaryti nauji būreliai, į RUOŠIASI MOKSLINEI kurių mokslinį darbą aktyviai KONFERENCIJAI įsijungė studentai: tiria mekonkrečius džiagą, sprendžia Kiekvieną pavasarį mūsų mokslinius klausimus, Naujos universiteto yra ruošiama darbo formos organizacijos mokslinė konferencija. Čia moksliniuose būreliuose savo studentai skaito geriausius sa esme yra daug naudingesnės vo mokslinius darbus. Norėda mi, kad darbai išeitų geri, stu ir vis daugiau būrelių savo dentai paprastai juos pradeda darbą pertvarko naujais pa rašyti nuo pat pirmosios moks grindais. Gamtos fakultete kai kurios lo metų dienos ir šiuo metu juos jau yra baigę arba bebai- katedros jau pertvarkė savo darbą. Geoloqijos katedra (ve giąTokia padėtis yra ir ekspe dėjas prof. Dalinkevičius), darrimentinės fizikos katedroje. vinizmo-genetikos katedra (ve Mokslinius darbus konferenci dėjas prof. Snars'kis),botanikosjai čia ruošia įvairių kursų sistematikos katedra (vedėjas studentai. Dalis iš jų darbus prof. Minkevičius) jau sudarė jau yra parašę. Stud. Šileika naujus būrelius prie daugelio (V k.) jau yra užbaigęs darbą dėstytojų, atliekančių moksli„Stibio sulfido absorbcijos pri nį-tiriamąjį darbą. Naujuoju metodu pradėjo klausomybė nuo temperatūros", Makariūnas (IV k.) — „Vario dirbti geologijos katedra. Čia jodido absorbcija", Kriščiūnas iš buvusių dviejų mokslinių (II k.) — „Bismuto telurido būrelių dabar sudaryti penki: elektrinio laidumo priklauso paleontologijos (vadovas vyr. mybė nuo temperatūros" ir kt. dėst. Žeiba), hidrogeologijos Kiti studentai mokslinius darbus baigs rašyti artimiausiu (vadovas vyr. idėst. Petrulis) ir kt. Regioninės geologijos būlaiku. Studentai , geriausiai parašę relio (vadovas prof, Dalinkevimokslinius darbus, turės pro- ■j čius) nariai su dideliu susidogos juos paskaityti ir kitų aukštųjų mokyklų studentų ' mėjimu ir rūpestingai atlieka mokslinėse konferencijose — "mokslinius techtoninio judėji Kaune, Kijeve. mo ir mikrofaunos tyrimus, nagrinėja geologinę Tarybų V Lietuvos struktūrą. Daugelis Pirmasis egzaminas šio naujo būrelio narių jau Dėl mokymo planų pertvar pasirinko sau mokslinių darbų kymo I kurso geografams žie temas. Pvz., P. Suveizdis. mos egzaminų sesija buvo nu kruopščiai dirbdamas kasdien, kelta j kovo mėnesį. Kovo 11 d. I kurso geogra plačiai nagrinėja mokslinę te fai laikė pirmąjį egzaminą iš mą apie techtoninį judėjimą. hidrologijos. Geografai jam Chomskytė ir Brašiškytė pasi ypač stropiai ir rūpestingai ruošėsi, nors lygiagrečiai vyko rinko mokslinį darbą siluros ir paskaitos ir seminarai. Žinoma, etigrafijos srityje, Tilvytis ir tai apsunkino pasiruošimą. Ta Sidauga — kreidos ir mikro čiau nežiūrint to, sunkumai faunos. Būrelio nariai dabar buvo nugalėti. naudojasi laboratorinėmis prie Egzaminas praėjo gana gerai. Visi studentai jį............... . išlaikė tik monėmis, o vėliau numato iš gerais ir labai gerais pažy- vykti į Sambį (Kaliningrado miais. sritis) tirti gintaro. Taip pat Pirmo kurso geografai yra studentai aplankys ir įvairias tvirtai pasiryžę ir likusius du egzaminus išlaikyti tik gerais Tarybų Lietuvos vietoves, su sipažins su respublikos gamtos ir labai gerais pažymiais. J. Merkys turtais.
Geologų pavyzdžiu seka ir kitos katedros. Štai darvinizmo-genetikos katedroje jau sudaryti 3 nauji moksliniai būreliai, vadovaujami prof. Snarskio, doc. Petrylos ir vyr. dėst. Margolytės. Pirmieji į naujai susidariusius būrelius padavė pareiškimus aktyves nieji SMD nariai II k. studen tai Balevičius, Vaičiūnaitė ir kt. Taip pat studentų mokslinįtiriamąjį darbą reorganizavo botanikos-sistematikos, augalų fiziologijos katedros. Tačiau reikia pažymėti, kad nevisos katedros vienodai įsijungė į mokslinių būrelių pertvarkymą naujais darbo pagrindais. Štai, pvz., mineralo gijos katedra (vedėjas prof. Kaveckis) dar vos tik pradėjo organizacinius darbus. Tai, ži noma, trukdo studentams įsi jungti į darbą, o taip pat pa siruošimui artėjančiai studentų mokslinei konferencijai. Salia to dar per silpnai vedama agi tacija studentų tarpe, neišaiškinam :, naujų būrelių darbo metodą:, studentai nesupažin dinami su būrelių darbo kryp timi ir tematika. Todėl į kai kuriuos būrelius paduoti vos tik keli pareiškimai. Ypač į tokią padėtį turėtų atkreipti dėmesį fakulteto komjaunimo biuras, katedrų vedėjai, o taip pat ir dekanatas. Artėja VII mokslinė studen tų konferencija. Zoologijos, geologijos, meteorologijos ir kt. būreliai jau pradėjo jai ruoštis. SMD posėdyje buvto ap svarstyti kai kurie dalykiniai bei organizaciniai pasiruošimo konferencijai klausimai, taip pat pasiruošimas aukštųjų mo kyklų mokslinių darbų apžiū rai. Tačiau, reikia pasakyti, kad posėdyje per silpnai išna grinėti iškelti klausimai, nebu vo konkrečios informacijos apie pasiruošimą konferencijai atskiruose būreliuose. Gamtos fakulteto SMD pri valo galutinai baigti savo re organizacinius darbus ir galu tinai pereiti prie konkrečios mokslinės - tiriamosios būrelių veiklos. Aid. Serkšnytė
ŠALIES AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE
DIRVONU ĮSISAVINTI Į partijos kvietimą įsisavinti dirvonus ir plėšinius karštai atsiliepė universiteto studentai. Prieš keletą dienų komjaunimo rajono komitetas gavo tokio turinio pareiškimą: „Suprasdami didžiulę partijos • kvietimo įsisavinti dirvonus ir olėšinius reikšmę, mes, Biolo gijos fakulteto V kurso stu dentai, norime, baigę universi tetą dirbti Altajaus krašte prie dirvonų ir plėšinių įsisavinimo. Mes norime įnešti ir savo darbo dalelę į visaliaudinį rei kalą. Prašome komjaunimo rajono komitetą padėti mums, kad mūsų troškimas būtų paten kintas. E. Karmalicka, A. Vaščenko, O. Barabaš, A. Krivonis, E. Stepą, N. Semenčenko“. Kilni ir patriotinė diplomantų-biolfogų iniciatyva rado platų atgarsį ir kitų mūsų uni versiteto diplomantų tarpe. „Za peredovu nauku" (Dniepropetrovsko univer siteto laikraštis)
MOKSLININKU PARAMA LENGVAJAI PRAMONEI Tie, kurie vartojo kvepalus „Bielaja sirenj", negalėjo ne pastebėti, kad po kurio laiko kvepalai įgaudavo rausvą at spalvį. Nusidažydavo net me džiaga, ant kurios patekdavo kvepalai. Kaip pašalinti šį trūkumą? Parfumerijos fabriko dar buotojai kreipėsi į mūsų uni versiteto Chemijos fakulteto organinių junginių laboratori ją, kuriai jau daug metų va dovauja profesorius Georgijus Vasiljevičius Pigulevskis. Po eilės bandymų šis kvepa lų trūkumas buvo pašalintas. Su miesto lengvosios pramo nės įmonėmis palaiko glaudžius ryšius ir kitos fakulteto kated ros. Fizinės chemijos katedro je buvo pasiūlyta sorbito (ža liava vitaminui „C" gaminti) apvalymo nuo nikelio meto das. Didelę šio darbo dalį atli ko fakulteto studentai ir aspi rantai. „Leningradskij universitet"
EKSKURSIJA Į MTS žemės ūkio mašinų būrelis suruošė ekskursiją su paskaita į Garliavos MTS. Prieš prade dant paskaitą, studentai buvo supažindinti su Garliavos MTS veikla, traktorių parku, kapita line statyba, susipažinti taip pat su traktorių remonto dirb tuvėmis, jų skyriais ir patal pomis, skirtomis laikyti atre montuotus traktorius. Išardymo ir surinkimo sky riuje remonto procesas, prade dant traktoriaus plovimu ir baigiant jo išardymu, yra me chanizuotas. Per visą šį skyrių eina 3 t balkinis kranas, kurio pagalba perkeliami iš vienos vietos į kitą agregatai bei at skiros stambios detalės. Po to stud. Peikštenis per skaitė paskaitą tema: „Kvadratinės-lizdinės bulvių ir daigų sodinimo mašinos". Šioje paskaitoje buvo nu šviesta, kokie buvo pasiekimai naudojant šį metodą ir kokie galutiniai rezultatai pasiekti mūsų respublikoje, naudojant kvadratines-lizdines bulvių ir daigų sodinimo mašinas. Pa skaita buvo pailiustruota pla- • katais ir kitomis vaizdinėmis priemonėmis. „Tarybinis agronomas" (Lietuvos Žemės ūkio aka demijos laikraštis)