VISLI ŠAULĮ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
O
c>
EGZAMINAI—VALSTYBINĖS SVARBOS REIKALAS! ☆ EGZAMINŲ IŠVAKARĖSE
S VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO,KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS Nr. 21 (125)
1953 m.
birželio 5 d.,
penk’adienis
Kaina 20 kap.
Studentų vasaros
atostogos
Apsvarsčiusi pirmo kurso rasistų grupės žiemos semestro rezultatus, komjaunimo organizacija pažymėjo, kad mūsų darbe buvo padaryta eilė rimtų trūkumų: grupė dar per mažai domėjosi tiek pažangumo moksle, tiek politinio lavinimosi klausimais. Vykdant kursinio biuro nutarimus ir ruošiantis pavasario sesijos egzami nams mūsų grupė antrajame semest re savo darbą žymiai pagerino. Klausimą, kaip tinkamai pasiruošti sesijai, mes apsvarstėme grupės kom jaunimo susirinkime. Susirinkime da lyvavusi marksizmo-leninizmo pag rindų dėstytoja drg. Poselianina da vė vertingus patarimus, kaip geriau dirbti, kaip pašalinti dar esamus kai kuriuos trūkumus. Mūsų grupė nuta rė egzaminus sutikti tvirtai pasiruo šusi. Įskaitų rezultatai parodė, kad dau guma studentų stengėsi, rimtai ruo šiasi būti savo pasirinktojo dalyko specialistais. Iš trisdešimt šešių stu dentų beveik visi įskaitas išlaikė sėkmingai. Ypač rimtai mūsų grupė ruošėsi partijos XIX suvažiavimo ir draugo Stalino veikalo „Ekonominės socializmo TSR Sąjungoje problemos" studijavimo kurso įskaitai. Vis dėlto kai kurie studentai kaip Šolochova, Sokoluchina, Šavčenko neparodė įskaitai reikiamo dėmesio, atėjo ne pasiruošę. Jie dar neparašė nė kur sinių darbų. Dabartiniu metu mūsų grupė jau kartoja išeitąją medžiagą, ruošiasi slavų tautų ir senosios rusų kalbos egzaminams. Pakartojimo metu bus pravestos konsultacijos, kurias orga nizuoja Rusų kalbos ir literatūros ka tedros. Po kelių dienų mes parodysime, kaip mokėmės, kaip įsisavinome per teikiamą medžiagą —- laikysime pir muosius egzaminus. Mūsų grupės komjaunuoliai padarys viską norint šiuos mokslo ’metus užbaigti sėkmingai. M. Levinas Istorijos-filologijos fakulteto I k. studentas
i Baigiasi mokslo metai. Netrukus vyrai talkininkavo suvežant šieną, o Lrasidės studentų vasaros atostogos. merginos — ravėjo daržus. Šis turis |Vrilniaus Valstybinio universiteto tinis žygis turėjo didelę reikšmę ir komjaunimo komitetas kartu su iš jo verta pasimokyti dabar, pagal forofsąjungos komitetu iš anksto rū voti apie įdomias kultūrines priemo pinasi, kad studentai, įtemptai dirbę, nes, kurias galima pritaikyti žygio Knokslo metų laikotarpyje, galėtų metu. kultūringai ir naudingai pailsėti, įši Fizinio auklėjimo ir sporto katedra ldyti naujų jėgų tolimesniam darbui. numatė įrengti naujas sporto aikš I Universiteto komjaunimo organiza- teles mieste. Tačiau tai iki šiol ne Įtija kartu su profsąjungos organiza- daroma, o laiko iki atostogų nedaug. Icija jau sudarė išsamų planą stu Katedra turi geriau organizuoti šį dentų vasaros poilsiui organizuoti. darbą. Studentai noriai prisidėtų 'prie I 1150 universiteto studentų šiais ma aikštelių įrengimo ir turimų aikšte ltais ilsėsis Palangoje ir kitose šalies lių prie bendrabučių sutvarkymo (sanatorijose, numatyta surengti eks Komjaunimo komitetas kartu su spor kursijas j Maskvą, Leningradą, Kau to klubu ir fizinio auklėjimo katedra kazą. Bus taip pat organizuojamos numato aprūpinti nuolatinę snorto [ekskursijos Į Zarasus, Trakus, Anykš- sekcijų veiklą. Sekcijų pirmininkams Ičius ir Vilniaus fabrikus bei Įmones. reikia iš anksto pagalvoti apie dar [Tai padės studentams dar geriau su- bo Dlanus, numatyti treniruotes, var (sipažinti su mūsų plačiosios Tėvy- žybas ir supažindinti studentus prieš įnės ir respublikos istorinėmis ir kui atostouų pradžią su treniruočių tvar lį iltinėmis vietomis, penktojo penk- karaščiais. Tačiau ir šis darbo baras Lnečio pirmūnais ir technika. Vasa- apleistas. fros metu bus surengta eilė sportinių Vasaros atostogų metu didelė stu (varžybų, susitikimų su kitų aukštu mų mokyklų sportininkais. Studentai dentų dalis išvyksta j tėviškę, i sa (didelę paramą suteiks šefuojamiems vo gimtuosius kolūkius. Su kokiu di [Molėtų rajono kolūkiams, išvykdami deliu žinoeidumu laukia atvykstan čiu studentų jaunimas, kolūkiečiai! su paskaitomis ir meninėmis-sporti- Praėjusiais metais atostogaujantieji pėmis programomis. Vilniuje atosto(gauiantiems studentams bus organi kolūkiniame kaime studentai akty zuojami poilsio vakarai. Numatyta viai talkininkavo kolūkiečiams nu [surengti kino festivali, skirtą didžiū imant derlių pasikalbėdavo su kol nų vadų V. I. Lenino ir J. V. Stalino ūkiečiais aktualiais dienos klausi [gyvenimui ir veiklai. Universitete mais, papasakodavo jiems apie tary binės valstybės vidaus ir užsienio pus organizuojami susitikimai su ta politiką, apie didžiąsias komunizmo pytojais, Tėvynės karo dalyviais statybas, apie tarybinės liaudies lai moksleiviais, o taip pat kolektyvi- mėjimus ir įvairiais mokslo populiapiai teatrų aplankymai. rizavimo klausimais. Su džiaugsmu ypatingai sutinka mūsų kolūkiečiai studentus I Tarybinė studentija mėgsta turizmą. Ši sporto šaka grū- brigadoje, klube-skaitykloje, sporto (liną organizmą fiziškai, ugdo valią, kolektyve. Ir šią vasarą studentai Naudinga ir įdomi gamybinė Žymiai praplečia akiratį, supažindina pasiryžę padirbėti mūsų kolūkiniame (u istorinėmis ir grožinėmis Tėvynės kaime. Universiteto komjaunimo or praktika pietomis. Šią vasarą rektoratas nu ganizacija surengė pasikalbėjimą su Sėkmingai užbaigė pavasario sesi matė įrengti pastovią turistinę bazę išvykstančiais i kaimą komjaunuo Eydiškėse. Ši iniciatyva ypač svei liais ir studentais. LLKJS CK sekre jos egzaminus Chemijos fakulteto kintina ir komjaunimo organizacijos torius drg. Grigonis nurodė kokiomis Iš 35 žmonių luri būti palaikyta. Reikia numatyti temomis surengti pasikalbėjimus kol IV kurso studentai. (turistinio žygio maršrutą, pagalvoti ūkiečių tarpe, kokią paramą galima 14-os studentų žinios įvertintos la ppie įdomiausius objektus, su kuriais suteikti klubams-skaitykloms, meni bai gerai, o likusių — gerai. pus supažindinami žygio dalyviai, nės saviveiklos ir LSD „Kolūkietis" Giliai įsisavintas teorines žinias pasirūpinti reikalingomis priemonė- sporto kolektyvams. studentai panaudoja gamybinėje mis. Taip pat laikas informuoti stupraktikoje. Dalis praktikantų paskir-1 Komjaunuolių ir studentų, vyks maršrutą, sąlyHentus apie kelionės tančių j respublikos kolūkius, parei ta į Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus' pas ir jos tikslą. LLKJS Centro ga — susirišus su komjaunimo rajo fabrikus ir kt. Į Praėjusią vasarą Vilniaus elektros skaitiklių fabri [Komitetas kartu su LSD „Žalgiris" nų komitetais, kolūkių komjaunimo Centro Taryba organizavo pirmąjį organizacijomis tinkamai panaudoti ko galvaniniame ceche su įdomumu dirba fizinės chemijos specialybės; komjaunimo-jaunimo turistini žygi po įgytas žinias, pritaikyti jas praktiko studentai mokslo pirmūnai Birmantas,! respubliką, kuriame dalyvavo ir Vil je stiprinant mūsų socialistinį kai Proscevičius, Stankevič, Pitlevičius. Jie nustatinėja įvairius elektrolizės niaus universiteto studentai. Turisti- mą. L• Universiteto visuomeninių organi vonių padengimo procesus. Drg. drg. tnio žygio metu dalyviai organizavo Birmantas ir Proscevičius praktiškai Nemenčinėje sportines varžybas su zacijų uždavinys —artimiausiu laiku susipažino su nikeliavimo procesais pašalinti visus trūkumus ruošiantis miesto rinktinėmis, susitikimus su ir ieško būdų, kurie padėtų greitai aliuminijaus pavirStovyklaujančiais pionieriais. Molėtų vasaros atostogoms. Turiningai orga atrasti geležį rajono kolūkyje „Spalis“ žygio daly nizuotos vasaros atostogos, geras po šiuje, kas turi didelę praktinę reikšmę. viai organizavo pasikalbėjimus su ilsis suteiks studentams naujų jėgų Praktikantai Simanavičius ir Tamkolūkiečiais, leido kovos lapelius, tęsti mokslui sugrįžus j auditorijas. bakevičiūtė pastebėjo, kad ceche vartojamas šarminis alavavimo pro -----------------------*. cesas, kurio metu reikalinga išlaikyti aukštą ir pastovią temperatūrą, o tas padaryti gamybos sąlygomis yra sunku. Jie cechui pasiūlė įvesti Birželio 1 d. prasidėjo Vilniaus kos mokslų sekcija), mokslų kand. rūgštinio alavavimo būdą, kuris yra Valstybinio universiteto mokslo per Moreino „Nuosavybės teisės klausi geras, paprastas ir greitas. sonalo mokslinė konferencija. Moks mai J. V. Stalino veikale „Ekonomi Fabriko darbininkai - stachanovilinė konferencija vyko istorijos ir nės socializmo TSR Sąjungoje pro ninkai padeda studentams įsigyti (Teisės mokslų sekcija), praktiškus įgūdžius. literatūros istorijos, kalbos, ekono blemos" " mikos, teisės, fizikos, matematikos, doc. Misiūno „Temperatūros įtaka Gamybinė praktika truks šešias sa gamtos ir medicinos mokslų sekci spektro linijos išplėtimui atomais ir vaites. molekulėmis" (Fizikos mokslų sekci jose. P. Kretavičius Pirmąją konferencijos dieną per ja), prof. dr. Slavėno „Reaktyviniai reiškiniai astronominėse sistemose" skaityta 27 moksliniai daubai, Įdo mus buvo prof. Gabrieljano moksli (Matematikos mokslų sekcija), pTof. PAS BIBLIOTEKININKUS nis darbas „J. V. Stalinas apie moks Žemaičio „Kai kurie įbrėžtinių kam lo dėsnius" (Istorijos ir literatūros pų ir jiems atitinkamų lankų sąry Antro kurso bibliotekininkai istorijos mokslų sekcija), vyr. dėst. šiai N. I. Lobačevskio geometrijoje" rai) laikė marksizmo-leninizmo Fainhauzo „Lietuvos liaudies kova (Matematikos mokslų sekcija), prof. prieš amerikinę-angliškąją interven dr. Dagio ir vyr. dėst. Bluzmano grindų egzaminą. ciją 1918—1919 m. m." (Istorijos ir ' „Sėklų priešsėjinio mirkymo įtaka jų Šis egzaminas parodė, literatūros istorijos mokslų sekcija), daigumui ir kvėpavimo fermentų ak dentai pasiruošė gerai. Jų atsakymai vyr. dėst. Kostelnickio „Rusų-lietuvių tyvumui" (Gamtos mokslų sekcija) ir aiškūs, konkretūs. Dėstytojas Būga kalbinių santykių istorinis vystymą- kt. sis'' (Kalbos mokslų sekcija), mokslų’ Visose sekcijose perskaityti 28 daug ir rimtai dirbo su studentais. kand. L. Jasinsko „Lietuvos TSR moksliniai darbai. Visų žinios įvertintos tik labai gerai: liaudies ūkio išvystymas penktajame i J. Stankūnaitė J. Bružaitė stalininiame penkmetyje" (Ekonomi-
☆
☆
Gera
V
•
p r a d z i a papildomos, neveltui tiek kartota, konsultuotasi su doc. Mitropolskiu. Studentai atsakinėjo puikiai. Štai draugai: Repšys, Bernotavičius, Jankūnas, Tyla, Petkevičiūtė ir kt. atsakinėjo išsamiai, konkrečiai. Komjaunuolei Petkevičiūtei teko pa sakoti apie gerą pamokos pravedimą ir jos reikalavimus. Ji į klausimą at sakė tiksliai, temą pailiustruodama vykusiais, vaizdingais pavyzdžiais. Gerai pasiruošė egzaminui Broga, Bilakaitė, Janavičiūtė. Beveik visų studentų žinios įvertintos tik labai gerai. — Puikiai, draugai, puikiai, Daug padirbėta. Sveikinu. Linkiu ir kitus egzaminus taip išlaikyti, — šypso damasis sveikina studentus drg. Mitropolskis. Antro kurso istorikai apgins savo grupės garbę. Jie ir kitus egzaminus išlaikys tik labai gerai ir gerai. D. Kirvaitytė
Dar buvo gerokai prieš devynias, o jau į pedagogikos kabinetą grupeČia antro lėmis rinkosi studentai. kurso istorikai laikys pirmąjį egzaminą — pedagogiką. Pro atvirą langą švysteli saulės spindulys, pašokinėja ant gėlėmis pa puošto stalo, nušviečia rimtus, susi kaupusius, bet gyvus ir žvalius vei dus. — Tu pasiruošei? — Puikiausiai! — O tu? Girdisi šaunūs, su jaučiamu neri mo atspalviu balsai. Ir yra ko neri mauti — juk pirmas egzaminas! Reikia gerai jį išlaikyti. Tiesa, ruoš tasi buvo daug, bet... vistiek trupu tį neramu.. . . . . Devynios. Egzaminas prasideda. Studentai vienas po kito traukia bi lietus, ruošiasi, atsakinėja. Neveltui tiek daug dirbta, tiek me džiagos perskaityta: ir pagrindinės ir
„Penkis kartus pavarys, šeštą — pasirašys../7 Trečio kurso žurnalistai įskaitas sutiko paniekinančiomis minomis: — Įskaita — ne egzaminas, pažy mių nerašo, penkis kartus pavarys — šeštą kartą vistiek pasirašys .. . Būdami tokių pažiūrų ir neturėda mi reikalingų mokslo žinių, jie ėmė šturmuoti 10 tvirtovių — 10 įskai-j tų. Bet ne visos taip lengvai pasi-, davė, nors daug įtikinamos gražby lystės buvo pavartota, daug vandens pilta. Nebuvo įskaitos, kad nebūtų „pavarytų". Pats gruporgas Maliuke vičius, paskutiniame grupės susirin kime gražiai pakalbėjęs apie sesijos reikšmę, buvo „pavarytas" net iš ... trijų įskaitų. Daugumos žurnalistų žinios buvo labai paviršutiniškos. Pavyzdžiui, že mės ūkio pagrindų įskaitoje Balsys, Buidovas parodė didelį žinių trūku mą, o pastarasis įskaitos negavo. Nors jau seniai reikėjo parašyti kursinius darbus, dauguma iki šiol jų neužbaigė. Tas pats ir su spe cialiuoju kursu — tik keli žurnalis tai parašė kino ir teatro spektaklių recenzijas, o kiti nė neketina rašyti. Kai kurie žurnalistai nustatytą įskai-
tų dieną nepasirodydavo. O Daugėla nutarė... visai nelaikyti įskaitų: — Stipendija man nereikalinga ... Tiesą pasakius sunku tikėtis gerų rezultatų iš studentų, kurie per iš tisus mokslo metus paskaitose tik „svečiuodavosi". — Paskaitos tam, kad pasimatyti su draugais, — sakydavo kai kurie. Ir visiškai nenuostabu, kad Augustinavičiūtė, Beinoraitė, Bernotaitė, Buidovas, Sarpis blogiausiai laikė įskai tas — jie blogiausiai lankė ir pa skaitas. Trečio kurso žurnalistų silpnų žinių priežastis yra ir ta, jog žurnalistikos katedra ir dekanatas nustojo rūpintis, kad studentai lan kytų paskaitas, kad laiku atvyktų į įskaitas. 'Studentai dažnai kalba, jog jie yra sąmoningi žmonės ir patys gerai supranta mokymosi svarbą. Ta čiau tai yra vien tik kalbos, kurių pagalba siekiama išsisukinėti. Reikia tikėtis, kad katedra ir de kanatas artimiausiu metu rimtai susi rūpins atsiliekančius studentus. V. Žilinskaitė Istorijos-filologijos fak. III k. studentė
♦
Diplomantu vakaras Universiteto Aktų salėje įvyko miesto aukštųjų mokyklų diplomantų vakaras. Kalbą apie jaunųjų specialistų už davinius TSKP XIX suvažiavimo nu tarimų šviesoje pasakė Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Pirmininkas drg. M. Gedvilas. Šiais metais respublikos aukštąsias mokyklos baigia 2300 jaunų specialistų — žymiai daugiau negu per visus 20 buržuazijos viešpatavimo Lietuvoi je metų.
Vakare kalbėjusieji universiteto Fizikos-matematikos fakulteto stu dentas Matuzevičius, Valstybinės konservatorijos studentė 'Žukaitė. Dailės instituto studentas Jusionis ir kiti karštai dėkojo partijai ir vy riausybei už rūpinimąsi jaunimu ir pasižadėjo paskirti visas jėgas ko munizmo pastatymo reikalui. Diplomantų vakare kalbėjo univer siteto rektorius prof. dr. J. Bučas.
BOTANIKOS SODE
Profesorių ir dėstytojų mokslinė konferencija
Oranžerėjose žiemoję augalai orui atšilus perkeliami į sodo lysves ir gazonus. Nuotraukoje: laborantė drg. Kiselytė tvarko augalus. B. Leonavičiaus nuotr.