VISLI SALIU PROLETARAI. VIENYKITĖS!
o
☆
Taiffiittt VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO,
REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 9 (80) 1952 m. kovo 18 d., antradienis
MOKYKIMĖS NUOLAT IR ATKAKLIAI Į V tV
"k
Įsisaviname marksizmą - leninizmą
Ruošiasi mokslinei konferencijai
Marksizmo-leninizmo pagrindų stu I rodo drg. drg. Kazragytė, Karašausdijavimas kelia studentų politinį- II kas, Kaplanas it kiti. Jie savo pasi idėjinį lygį. Marksizmo-leninizmo ! sakymų metu marksizmo-leninizmo seminarai praeina gyvai ir įdomiai. teiginius iliustruoja šių dienų pa Savo pasisakymuose studentai mark vyzdžiais iš darbininkų, kolūkiečių, sizmo-leninizmo teiginius aiškina inteligentijos gyvenimo. Visa tai dis ne dogmatiškai, bet, atvirkščiai, vis kusijas daro gyvas ir įdomias. Tik ką sieja su einamuoju momentu, pa tokie seminarai leidžia studentui aiš įsisavinti vyzdžius teiginiams paremti ima iš kiau suprasti ir giliau 'dabartinio gyvenimo. marksizmo-leninizmo mokslą. Labai gerą marksizmo-leninizmo V. Kučinskas pagrindų įsisavinimą mūsų grupėje Teisės m. fak. II k. II gr. gruporgas
Vilniaus Valst. universiteto Gamtos m. fak. geologų mokslinis būre lis jungia savo eilėse apie 60 studentų. Didelė dalis III kurso studentų yra būrelio nariai, kurių pažangiausi, kaip antai: Grigelis, Karatajūtėt Baltakytė ir kiti, jau antri metai aktyviai dirba mokslinį-tiria mąjį darbą. Ateinančiai studentų mokslinei konferencijai bus pareng ta eilė eksperimentinio pobūdžio ko lektyvinių pranešimų, LTSR kreidos sistemos stratigrafijos ir litologijos klausimais, kurie papildys mūsų ži nias apie Lietuvos TSR kreidos statigrafiįa ir litologiją ir tuo būdu tu rės namažos praktinės reikšmės. V. Lelešius III k. geologas
Kaina 20 kap.
Mūsų eksperimentiniai darbai
Mokomąjį-auklėjamąjį darbą —į aukštesnį lygį v ESENIAI įvykusiame Lietuvos darbą, kovoti už savalaikį jo užbai■1 “ KP(b) KPtht Lenino I pninn rajono komiteto girną. Plenumas atkreipė visuomenlplenume buvo apsvarstytas Medici- nių mokslų katedrų dėmesį būtinai nos ir Teisės m,i. fakultetų darbas,/ dalyvauti kitų katedrų darbe sprenPlenumo nutarimai padės pagerinti " | džiant metodologinius klausimus. mokomąjį-auklėjamąjį darbą univer sitete. Visų pirma reikia rimtai, daly | Didelį dėmesį plenumas skyrė stu kiškai plėsti diskusijas, kritiką ir sa dentų pažangumo klausimui. Kovoda vikritiką. Dėstytojo klaidos, paėmusio mi prieš apolitiškumą ir objektyviz moksliniam darbui tokią temą, kaip mą, prieš buržuazinį nacionalizmą ir „Dvylikapirštės žarnos opa ir jos kosmopolitizmą, prieš prisiskaitėlišgydymas", rodo, kad ne visiems tapo kumą dėstytojų darbe, mes privalo aiškus Pavlovo mokslas, dar ne visi me, iš vienos pusės, kelti savo, kaip ji įsisavino, ir Medicinos fakulteto dėstytojų, meistriškumą, iš kitos pu vadovybės uždavinys — nepasiten sės — vesti studentų tarpe gilų polikinti tų klaidų aptarimu, o pravesti tinį-auklėjamąjį darbą. Ypatingai blo diskusiją pagrindiniu organizmo vien ga padėtis seminarinių užsiėmimų tisumo ir nervų sistemos vaidmens metodikos srityje. Seminaruose vis klausimu. Svarbu ne diskusijų kieky dar neišplečiamos diskusijos, vyrau bė, bet jų paruošimas, iškeltų ir ja klausimų ir atsakymų metodas. išspręstų klausimų reikšmė. Kai ku Plenumas pareikalavo griežtai vyk rios katedros iki šio laiko nevystė dyti VLKJS XI suvažiavimo nutari kaip reikiant kritikos bei savikriti- mus, paversti akademines grupes po kos. Pasitaiko, kad katedrose kriti kuojama stengiantis neužgauti ka litinio auklėjimo darbo centru. Pro tedros vadovybės. Kai kurių katedrų fesoriai ir dėstytojai bei katedros vadovai skiria katedrų posėdžius to turi padėti komjaunimo organfzacijai kiems „svarbiems" klausimams ap įvykdyti šį uždavinį. tarti, pavyzdžiui, mineralogijos ka Mes dar blogai žinome mūsų ko tedra — ar vienos katedros profeso rius lankytis pagal rektorato nuro lektyvą ir studentus. Atsitinka, kad dymą kitos katedros nario priima studentai > pasiekia V kursą, ir tik muose egzaminuose. Penki protokolo penktaisiais jo mokymosi universite puslapiai skirti tam klausimui Ir tai daroma tada, kai katedrų darbuo te metais mes sužinome, kad jis mus slėpė savo socialinį tojai ieško pagalbos sprendžiant apgaudinėjo, mokslinius Ir pedagoginius uždavi veidą (V k. stud. Savickaitė ir kt.). nius. Pažinti žmones, ir pirmiausia, pačia Partijos rajono komiteto plenumas iškėlė stambius trūkumus mokslinia- me kolektyve — tai mūsų pareiga. me-tiriamajame darbe fakultetuose. Ir tai daryti mes turime nuo I kurso. Yra nemaža dėstytojų, kurie ne Mes turime laikyti savo uždaviniu dirba mokslinio darbo. Tokia padė ne tik studento asmenybės pažinimą, tis aukštojoje mokykloje yra nepa kenčiama.. Pedagoginis darbas tik ta bet turime visokeriopai jam padėti da duoda gerų vaisių, kada jis eina vystant jo gabumus, remti jo susi kartu su moksliniu, kūrybiniu darbu. domėjimą ta ar kita mokslo šaka, su Negalima tenkintis sena medžiaga, kurti jame perspektyvines linijas, senais konspektais. Negalima, ypač nukreipti jį teisinga linkme. universitete, ribotis paskaitų svarsty Plenumas atkreipė dėmesį j perdimu. Iš mūsų reikalaujama kasdienio kūrybinio darbo, savo kvalifikacijos delį studentų apkrovimą paskaitomis. -Universiteto kolektyvo uždavinys kėlimo, mokslinių laipsnių įgijimo, bendradarbiavimo spaudoje. Ka skirti visas savo jėgas tolimesniam tedra turi visokeriopai padėti ir nuo mokomojo-auklėjamojo darbo pageri lat kontroliuoti dėstytojo mokslinį nimui.
6
į
ŠALIES
AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE
Iki šiol mūsų universiteto Chemi jos fakultete kokybinė analizė buvo vykdoma makro metodu. Dirbant šiuo metodu, sunaudojama labai daug brangių reagentų. Dabar, kada kai kurių mūsų 'šalies aukštųjų mokyklų chemijos fakultetai bando dirbti pumikro metodu, mūsų fakultetas irgi nori pereiti prie šio patogaus koky binės analizės metodo. Neorganinės chemijos mokslinio Kiškytė, būrelio nariai: Laukelytė, Ivanauskaitė, Jakubonytė, vadovau-
jant dėst. Jasinskienei, jau bando atskirais atvejais pritaikyti pusiaumikro analizės metodą. Tam reika lui visų pirma reikalinga pasigaminti kai kurių naujų reagentų, kurie iki šiol nebuvo naudojami identifikuo jant kurį nors ioną, reikalinga išmė ginti naujų reagantų veikimą ir t. t. Po šių parengiamų darbų mūsų fa Geriau ruoškimės seminarams kultetas pereis prie visiško šio pa Ekonomikos mokslų fakulteto III togaus analizės metodo įdiegimo. kurso studentai žiemos sesijos me Jakubonytė, Ivanauskaitė Chemijos fak. II k. studentės tu į dialektinio materializmo egza miną atėjo išsamiai ir kruopščiai pasiruošę. Studentai Grigaitis, Krutytė, Jurgelevičius ir daugelis kitų egzaminą išlaikė labai gerai. Tai ro do, kad studentai nuosekliai dirbo ir tarybinės vyriausybės pravedamo per visą semestrą. milžiniško propagandinio darbo įta Klaidinga būtų manyti, kad ekono koje kiekvieną dieną kyla kolūkie mistai taip pat elgiasi ir dabar. Šį čių politinis-idėjinis lygis, kiekvie semestrą III kurso studentai į isto ną dieną socialistinio kaimo valstie rinio materializmo, išskyrus keletą, čiai vis akivaizdžiau įsitikina socia- į seminarus ateina nepasirengę. Todėl listino žemės ūkio pranašumu prieš seminarai praeina blankiai, neįdo kapitalistinį žemės ūkį. miai. Studentai Likas, Terleckas ir Agitatorius vyr. dėstytoja drg. Ja- kai kurie kiti ne tik kad nepasi nuševičienė iškėlė ypač svarbų ta rengia, bet ir visai neateina į semi rybinės studentijos vaidmenį keliant narus. Tokie reiškiniai turi būti tuoj kolūkiečių sąmoningumą. Grupės pat pašalinti, kad gale mokslo metų studentės pasižadėjo atostogų metu nereikėtų gailėtis. Mes turime savo tėviškės kolūkiuose atlikti pla kruopščiai ir atidžiai rengtis semina tų aiškinamąjį darbą. rams, aktyviai juose dalyvauti, skai tyti būtiną ir pagalbinę literatūrą. L. Gutauskaitė Tik tuomet mes galėsime tinkamai Chemijos fak. II k. stud. sutikti egzaminus, tik tuomet mes juos gerai ir labai gerai išlaikysime. E. Molytė
1/
Įdomūs politiniai užsiėmimai Pas mus, Chemijos fak. II k. ir akademinėje grupėje, paskutinieji politužsiėmimai praėjo įdomiai. Nagrinėjant LKP(b) CK XI plenu mo .nutarimus, aktyviai dalyvavo vi sos grupės studentės. Svarbiausia, kad mes neapsiribojome vien tik laikraštyje paskelbta medžiaga, iškė lėme visą eilę problemų, ypač ak tualių šiuo momentu. Studentės But kutė, Sevicko, Lukošiūnaitė, Siaučiulytė, Vitkauskaitė ir kt. papasakojo apie savo kolūkius. Greta pasiektų didžiulių laimėjimų kolūkinėje staty boje yra dar kai kurių trūkumų. Stu dentės nurodė eilę Žemės ūkio arte lės įstatų pažeidimo 'faktų, jų objek tyvias priežastis. Bolševikų partijos
bos ir literatūros katedra o r gan izavo dialektologinę ir folklorfštinę ekspediciją. Didelį darbą atliko studentai zoolpgai rinkdami medžiagą moldavų tautai pažinti. Daugumos studentų gamybinės praktikos darbai įvertinti „labai gerai" ir „gerai". Studentų su.inkti eksponatai turi didelę mokslinę vertę, iš jų bus sudaryti universiteto katedrų muziejai. Jie patarnaus kaip vaizdinės priemonės skaitant atitinkamą teorinį kursą. „Stalinec"
> £ << U ?/ << >>
Baigė savo darbą universitete organizuotieji kursai komunizmo statybų laboratorijų darbuotojų kvalifikacijai pakelti. Kursai bu vo organizuoti prie analitinės che mijos katedros. Kursantai išklau sė ciklą paskaitų ir atliko įvai rius laboratorinius darbus, kurie padės jų tolimesnei praktikos veiklai. „Stalinec"
SARATOVO UNIVERSITETAS
VORONEŽO UNIVERSITETAS Į Siekiant pagerinti pedagoginį universiteto studentų parengimą, pedagogikos kabinetas kartu su mokymo dalimi bei komjaunimo komitetu organizavo universiteto studentams „Pedagoginius skaitymus". Pranešimus skaito geriau-. \\ šieji mokyklų mokytojai, metodis>> tai, pedagogikos specialistai, stu- universitetas Gorkio miesto << dentai-praktikantai. naučnyje kadry" 1952 metų statybos darbams skirAukštojo „Za Mokslo ministerija patvirtino nattjojo universiteto ta 3.600.000 rublių, Eksploatacijai korpuso, bendrabučio aštubniems bendrabutis bus atiduotas 1953 šimtams studentų ir 24, kambarių metais, naujasis universiteto kor gyvenamojo namo mokslo darbuo pusas — 1954 metais. „Za stalinskuju nauku“ tojams statybos planus. Vien tik
?< << x ?< V >( ?< y Z << Z )' z z y
V
V
Fakulteto terapijos mokslinio būre lio ataskaitiniame susirinkime pra ėjusių metų darbas buvo įvertintas nepatenkinamai — darbo planas bubūvo sužlugdytas. Šiais metais relio veiklą buvo numatyta pagerinti. Užsiplanuota parengti šešias temas — penkias eksperimenti nes ir vieną iš teorijos. Noro dirbti lyg ir netrūko. Tačiau praėjo semest ras, ir per tą laiką buvo parašyta tik viena tema. Eksperimentinių dar bų niekas nepadarė. Įsipareigojusie ji nariai žadėjo užbaigti juos šio se mestro pradžioje. Bet pasirodo, kad tie darbai labai pamažu težengia į priekį, ir jei taip bus dirbama toliau, tai darbai nebus baigti, ir darbo pla nas bus sužlugdytas kaip ir pernai. Sapožnikovaitė ir Tambakevičiūtė savo darbą žadėjo baigti vasario mėnesį, Šližaitė ir Žvinytė — kovo mėnesį. Darbo dar nepradėjo ir Aravičiūtė. Kas dėl to kaltas, sunku pasakyti. Nariai teisinasi, kad iš ka tedros negavę nurodymų, nėra dar bui reikalingų sąlygų. Pavyzdžiui, drg. Matelytė ir aš jau beveik prieš mėnesį norėjome pradėti kaip rei-
kiant dirbti, bet negalėjome vien dėl to, kad katedra nesudarė darbui reikalingų sąlygų. Būrelio vadovas drg. Tamošaitis leido mums dirbti la boratorijoje, kuri dirba tik iki 15 vai. Darbui reikalingi mikrosko pai, kurių katedra neturi., Nors ka tedrai jau seniai leista jie įsigyti, tačiau drg. Tamošaitis visiškai nesi rūpina jų gavimu. Tokiomis sąlygo mis dirbant, vargu ar galima galvoti apie darbo užbaigimą. Aišku, daug apsileidimo dirbti esa ma ir iš pačių studentų pusės. Kai kurie studentai nejaučia atsakomybės už darbą. Štai stud. Matulis dar ne užbaigė praėjusių metų darbo, jo mokslinis vadovas drg. Misūra nebe atsimena, kada jis buvo pas jį pasirodęs. Man atrodo, kad tuo turėtų susirūpinti ir SMD, ir komjaunimo organi zacija. Katedros pareiga sudaryti vi sas sąlygas produktyviam studentų moksliniam darbui. J. Pakštaitė Terapijos mokslinio būrelio seniūnas
Kišiniovo universitetas >> Pirmą kartą universiteto istori f? joje atidaryta nio kslinės-gamybiinės praktikos paroda. Joje dalyvavo daugiau kaip 600 studentų. Dešimtys tūkstančių parodos eks ponatų kalba apie tą didelį darbą, kurį atliko studentai įvairiose liaudies ūkio šakose. Studentai geologai dirbo geologinėse ekspe dicijose didžiųjų komunizmo sta& tybų vietose — Urale, Jakutijos >> ATSR; studentai fizikai atliko I" praktiką Leningrado įmonėse, che? mikai — Donbase ir Leningrade, £ istorikai — Leningrado muziejuo> se ir bibliotekose. Moldavų kal-
*
Vėlyva 1951 m. lapkričio mėn. popietė. Lauke lijo, kai Gražina Karaliūtė išėjo rajoninio iš komjaunimo stambūs komiteto. Ruduo, lietaus lašai priminė jai nelabai tolimą praeitį.
ta prisiminimais į praeitį, tačiau ne į tą liūdną, tam sią praeitį, kai tėvas netu rėjo darbo, motina sirgo, o ji, sušalusi ir alkana, grįž davo namo iš pamokų. Ji grįžta į šviesią, laimingą praeitį, į tas dienas, kada .. . Tai buvo paskutiniais Tarybų Lietuvoj vėl laisvai vokiečių okupacijos metais. suplevėsavo raudona vėliaJos tėvą, veterinarijos fel va, kai jos tėvui Tarybų čerį, pašalino iš darbo. Gra valdžia grąžino teisę j daržina tąsyk ėjo namo iš Kai bą. Gražina lankė tą pačią šiadorių gimnazijos. Buvo; mokyklą, kurioje ji jautėsi kaip ir šiandien, lapkričio nebe ta pati. Gražiną, kaip pradžia. Lijo .. , Jos plo gabią ir draugišką mergai-'. nus drabužėlius kiaurai per tę, mylėjo visa klasė. Ji merkė lietus. Ir dabar ji, gerai mokėsi ir dalyvavo rodos, mato liūdnas motinos mokyklos gyvenime. Ją gaakis, kurios, matydamos lie iima buvo sutikti literatų sas mergaičių rankutes, ta ragelio taryboje, mokyklos rytum sakė: „Vargšai vai ?hore, saviveiklininkų būkai". Didžiulis lietaus lašas fyje. nukrinta ant kaktos ir nu Nepastebimai bėgo laikas teka per veidą. Tai primena besimokant, dirbant visuo jai ne kartą per veidus ne meninį darbą. Pagaliau Gra dėjusią karčią ašarą, kada žinai teliko- vieneri metai ji, grįžusi namo, rasdavo mokytis vidurinėje mokyk lėkštėje tik keletą šaukštų loje. Gražina nori stoti į atvėsusios sriubos. O valgy komjaunimą. Kiek kartų ji ti ji taip norėdavo. sustodavo prie tos minties, Gražina papurto galvą, tiek kartų jai kildavo abe lyg norėdama nusikratyti jonė: „O ar aš verta tapti minčių apie praeitį Tačiau comjaunuole? Ar aš būsiu jos taip įkyriai lenda į gal gera komjaunuolė?" Drauvą. Ir štai Gražina vėl grįž- gai neatspėjo jos svyravi-
----------
GENETIKŲ-FIZIOLOGŲ BŪRELYJE
Mičiurininė biologija, kaip ir kiek vienas tarybinis mokslas, glaudžiai sieja teoriją su kolūkių ir tarybinių ūkių praktika. Studijuodami ją, mes irgi neliekame nuošalyje nuo prakti kos. Savo žinias stengiamės patikrin ti praktikoje, dalyvaudami genetikųfiziologų moksliniame būrelyje, įsi jungdama į mokslinį-tiriamąjį darbą. Būrelio susirinkimai vyksta regulia riai ir gana įdomiai. Susirinkimuose yra nagrinėjamos aktualios, turinčios praktinės reikšmės temos, kaip an tai: „Mikroelementų įtaka kopūstų derliui" (stud. Kruopytė), „Augimo stinuletorių įtaka vaisių nokimui ir javų dygimui" (stud. Semetaitė) ir kt. Studentės Sakalauskaitė, Juodkaitė pradėjo skiepyti soją su pupele ir lubinu, norėdamos palengvinti sojos aklimatizaciją. Mes gyvename šalyje, kur stato mas komunižmas, šalyje, kur moks las turi visas galimybes vystytis, klestėti. Todėl ir mūsų pareiga kelti savo mokslo lygį, aktyviai dalyvauti moksliniuose būreliuose. M. Rožytė
mų. Gražina į komjaunimą vidurinėje mokykloje neįstojo. Ir štai ji — Vilniaus Valstybinioi universiteto studentė, Prieš ją atsivėrė naujas gyvenimas. Aukštoji mokykla buvo jos tėvo sva jonė, per vargą vos pajėgu siam tapti veterinarijos fel čeriu. Aukštosios mokyklos durys jam neatsidarė. Grupės draugai galutinai išblaškė jos abejones. Gražiną, svarstant jos priėmimo į komjaunimo klausimą, komjaunimo biure pasakė: — Gyvenime mes turime lygiuotis į tuos, kurie žen gia priekyje. Tarybinio jau nimo priešaky žygiuoja komjaunimas. Aš noriu būti komjaunuolė, noriu žengti pirmose jaunimo gretose! Komjaunimo kurso biuras rekomendavo pirminei kom jaunimo organizacijai pri imti I kurso lituanistę Ka raliūtę Gražiną į VLKJS narius, Dėkingumu draugams degė jos akys, išgir dus sekretoriaus žodžius: „Pirminė kursinė komjauni mo organizacija vienbalsiai priima drg. Karaliūtę į komjaunimo eiles". Tačiau laimingiausios gy venimo dienos įspūdį Gra žinos gyvenime paliko toji
diena, kada ji smarkiai iš džiaugsmo plakančia širdim paėmė j rankas mažą pilką knygelę. Štai jis — kom jaunimo bilietas su Lenino atvaizdu viršelyje ir žo džiais, kalbančiais apie' tai, kad ji Visasąjunginės Lenino Komunistinės Jauni mo Sąjungos narys. Žiūri ji į mylimo vado atvaizdą, o širdis užsidega dar didesne meilę darbui, tarybinei liau. ižiai. Ji pasakė nedaug, bet tvirtai ir ryžtingai „Aš Si' komjaunuolė!" Šiuose žo džiuose jautėsi ir džiaugs mas, ir didžiavimasis, ir tvirtas pasiryžimas būti verta nešioti šį brangų do kumentą. Jos žodžiai: „Aš noriu būti pirmose jaunimo gretose" — neliko vien žo džiais. Drg. Karaliūtę, kaip aktyVią saviveiklininkę pa žįsta universiteto meno an samblis. Ji — viena iš ak tyviausių Istorijos-filologi jos fakulteto I kurso mergi nų dešimtuko dalyvių, lite-, ratūros kritikos būrelio na rys. Darbais įrodė savo pa čios parašytus žodžius pa reiškime — laiku ir sąži ningai vykdo jai • pavestas įpareigojimus. B. Švenčionytė