VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ dRGANAS
Nr. 4 (75) 1952 m. vasario 12 d., antradienis
Kaina 20 kap.
SEMESTRĄ PRADEDANT u voliucinio judėjimo klausimus ir marksizmo-lenitiizmo idėjų pasklei dimą Tarybų Lietuvoje, beveik visai nenušviečiama Lietuvos darbo žmo nių revoliucinė kova buržuazijos viešpatavimo metu, nedemaskuojama antiliaudinė lietuviškųjų buržuazinių Jau pirmomis darbo dienomis or nacionalistų veikla tuo laikotarpiu. ganizuotos priemonės universiteto Nepakankamas ir socialistinės staty mastu, kaip, pvz., I-ji universiteto bos praktikos apibendrinimas. Dide mokslinio personalo metodinė kon lis vaidmuo tenka visuomeninių ferencija, skirta seminarų, laborato mokslų katedroms organizuojant ldėrinių ir praktinių užsiėmimų prave- jinį-politinį darbą aukštosios mokyk dimo metodikos klausimams nagri los studentų ir dėstytojų tarpe, pa nėti, diplomantų susirinkimas, skir dedant specialioms katedroms jų tas valstybinių egzaminų pasiruoši darbe. mo klausimui apsvarstyti, liudija Siame pasitarime aktyviai dalyva apie tai, jog universiteto kolektyvas vo ir universiteto visuomeninių daro pastangas nebekartoti tų klai mokslų katedrų vadovai bei dėstyto dų, kurios buvo įsibrovusios praėju jai. Politinės ekonomijos katedros sio semestro eigoje ir žiemos sesijbs vedėjas drg. Lola pažymėjo, kaip metu. Pastaruoju metu žymiai su vieną stambiausių trūkumų univer stiprinta kontrolė dėstymo kokybei, siteto darbe, nepakankamą moksližiūrima, kad ji būtų pakelta į aukš nio-tiriamojo darbo įvertinimą iš va tesnį lygį. Kiekviena sumaniai or dovybės pusės. Mokslinis-tlriamasis ganizuota paskaita pasiekia tokių rezultatų, jog įgytos žinios tampa darbas šiuo metu laikomas antraei liu dalyku, o nesant sistemingo dar studentų įsitikinimu. bo šioje srityje, neapibendrinant ko Didžiulį indėlį komunistiškai auk munistinės statybos praktikos, nega lėjant studentiją įnešė universiteto lima pakelti ir mokymo proceso į visuomeninių mokslų katedros. Jų reikiamą aukštį, negalima panaikinti uždavinys — apginkluoti studentus dogmatizmo, prisiskaitėliškumo dės tvirtomis marksizmo-leninizmo teo tant marksizmą-leninizmą. Viena rijos žiniomis, įskiepyti jiems mokė blogo mokslinio darbo organizavimo jimą kūrybiškai taikyti įgytas žinias priežasčių — silpnas universiteto praktiniams komunistinės visuome katedrų ryšys su ganfyba. nės sukūrimo uždaviniams. Nuolati Marksizmo - leninizmo pagrindų nis tarybinio mokslo ryšys su gyve nimo praktika teikia musų liaudžiai katedros vyr. dėst. Zaksas kaip didžiulę pagalbą pereinamajame lai vieną trūkumų mokomojo proceso kotarpyje iš socializmo į komunizmą. bare pažymėjo tą faktą, kad žiemos egzaminų sesijos metu daugelis Gam Įvykęs LTSR aukštųjų mokyklų tos m. fak. studentų nemokėjo sieti visuomeninių mokslų katedrų vedė filosofijos klausimų su gamtos moks jų ir dėstytojų pasitarimas, skirtas visuomeninių mokslų dėstymo LTSR lų problemomis. Dar per mažas dėmesys skiriamas aukštosiose mokyklose klausimams nušviesti, dar kartą patvirtina di iš visuomeninių organizacijų pusės džiulį Lietuvos komunistų partijos studentų auklėjimo, materialistinės formavimo klausi dėmesį ir rūpinimąsi respublikos pasaulėžiūros aukštųjų mokyklų gyvenimu. Pasi mams. Nesusipažįstama iš arčiau su tarime buvo pažymėta, kad pagrin studentų gyvenimu, jų poreikiais. Universiteto komjaunimo ir prof dinis trūkumas dėstant visuomeni nius mokslus yra palyginti žemas sąjungos organizacijų, universiteto idėjinis-teorinis daugelio paskaitų ir tarybos, SMD darbo suaktyvinimas seminarų lygis, pasireiškia kai ku padės mums dar geriau ir sparčiau rių dėstytojų prisiskaitėliškas ir tal- įgyvendinti tuos uždavinius, kurie mudistinis metodas. Nepakankamai yra keliami mūsų partijos ir vyriau pasinaudojama medžiaga iš mūsų sybės tarybinęi inteligentijai. Kova šalies politinio, ūkinio ir kultūrinio už geresnį dėstomų disciplinų, ypač gyvenimo, medžiaga, giliai atsklei visuomeninių mokslų disciplinų, Įsi džiančia studentams pasaulines-isto- savinimą, kova už mokomojo-auklėrines tarybinės liaudies pergales, pa jamojo ir mokslinio-tiriamojo darbo siektas Lenino—Stalino partijai va pagerinimą universitete — štai ko dovaujant. Visuomeninių mokslų kie uždaviniai, iškelti mums pasta dėstytojai dar silpnai nušviečia re ruoju metu.
Jau praėjo kelios dienos, kai pra dėjome naują semestrą. Universiteto studentai, profesoriai, dėstytojai, pa ilsėję ir pasisėmę naujų jėgų bei energijos, sugrįžo l auditorijas tęsti pradėtuosius mokslo metus.
Už aukštą seminarinių, laboratorinių ir praktikos v užsiėmimų pravedimo metodiką! ' | į ? į 1 į į < > | f į | ; į j ; į t ?
1952 m. vasario mėn. 4—5 d. d. vyko universiteto mokslinio personalo metodinė konferencija, skirta seminarų, laboratorinių ir praktikos užsiėmimų pravedimo metodikos klausimams nagrinėti. Metodinėje konferencijoje dalyvavo apie 100 mokslinio personalo narių. Konferencijos darbo eigoję išklausyti 9 pranešimai. Didelio susidomėjimo susilaukė drg. drg. doc. Byčkovo, prof. Sopausko, doc. Griškun, prof. Dagio, prof. Korchovo pranešimai. Po pranešimų išsivystė diskusijos, tačiau jos nebuvo pakankamai gyvos, iš viso, konferencijos darbe buvo per maža mokslinio kūrybiškumo. Jame dalyvavo pe visų katedrų atstovai, ypač stigo visuomeninių mokslų katedrų narių pasisakymų. Reikia manyti,
vimo ir komunistinio auklėjimo klausimais. Tai pažymėjo ir universiteto rektorius prof. dr. J. Bučas, apibendrindamas konferencijos darbo rezultatus. I-ji universiteto mokslinė-metodinė konferencija, nežiūrint dar pasitaikiusių kai kurių trūkumų, žymia dalimi pasiekė savo tikslą. Universiteto kolektyvo gyvenime tai didelis žingsnis pirmyn, gerinant universitete dėstomų disciplinų lygį. Tokias metodines konferencijas ruošti numatyta ir ateityje. Sėkmės tolimesniame darbe! Norėdami supažindinti su mokslinės-metodinės konferencijos darbais platesnį universiteto dėstytojų ir studentų kolektyvą, spaus-
į į < >
diname kai kurių pranešimų, skaitytų konferencijoje, ištraukas.
į
i £ į ; t t į | t > į t
j
Marksizmo-leninizmo seminarų pravedimo metodika
Tarybinė aukštoji mokykla yra pašaukta apginkluoti jaunuosius specialistus priešakiniu mokslu, auk lėti juos nesitaikančius su rutina, galinčius kūrybiškai, savarankiškai spręsti nūdienius mokslinius ir gamybinius-technikinius uždavinus, nuo latos ieškoti ir surasti technikos ir gamybos tobulinimo kelius, kelti dar bo žmonių kultūrinį-techninį lygį, tu rint tikslą kelti visuomeninio darbo produktingumą. Norėdami pateisinti didelį ir gar bingą pasitikėjimą, universiteto pro fesoriai ir dėstytojai turi bolševiki niu rūpestingumu imtis patikėto jiems darbo, kasdien padėti studen tui augti ir formuotis politiku-visuomenininku, savo mylimos Tėvynės patriotu, bebaimiu ir guviu, atkakliu ir mylinčiu gyvenimą, pasitikinčiu savo jėgomis ir pasiryžusiu nugalėti sunkumus, būti kovotoju už didįjį Lenino—Stalino partijos reikalą, už komunizmo pergalę. Universiteto darbuotojai turi visa, kas reikalinga sėkmingai įvykdyti VKP(b) CK ir Tarybinės Vyriausybės pastatytiems uždaviniams, įdiegiant jaunimui marksistinį-lenininį mokslą, tą mokslą, kuris padeda žmogui įsi gyti griežtai mokslinę pasaulėžiūrą. Marksistinis-lenininis mokslas iš augo ir vystėsi ant tvirtų mokslinių žmogaus sąmonės pasiekimų, gautų ilgaamžio gamtos ir visuomenės stu dijavimo procese pamato. Marksizmas-leninizmas, būdamas gamtos ir visuomenės vystymosi mokslo aukščiausiu pasiekimu, vie nintelis duoda mokslinius gamtos pa žinimo ir pertvarkymo metodus. Marksizmas-leninizmas padeda spe cialistui ne tik įžvelgti toliau savo specialybės, bet ir teisingiau gilintis į jo studijuojamos disciplinos reiški nių procesų esmę. Specialistas, įsi savinęs marksistinį-lenininį mokslą, pagauna stebimus reiškinius jų tar pusavio sąveikoje ir tokio pagavimo dėka giliau, plačiau supranta daiktų esmę ir procesus. Jis greičiau įsigili na į faktų atsiradimo paslaptis ir greičiau randa juos valdančius dės nius. Gilindamasis į netyrinėtą sritį, jis yra apsišarvavęs nepalyginti ge riau negu specialistas, neįsisavinęs marksistinio-lenininio mokslo. Juo giliau įsisavintas marksistinislenininis mokslas, tuo vaisingesnis darbas bet kurios specialybės srity, tuo efektingesni darbo rezultatai. Studentas, visapusiško idėjinio-po------------- >------------litinio mūsų partijos darbo dėka sten giasi tapti plačiai išsilavinusiu leni niečiu. „Negalima laikyti tikru leni niečiu žmogaus, kuris vadina save leniniečiu, — kalbas draugas Stalinas, Vasario mėn. 9 d. didžiojoje uni kiais. Universiteto vadovybė deda — bet yra užsidaręs savo specialy pastangas, kad studentai bėje, užsidaręs, sakysime matemati versiteto salėje įvyko diplomantų ir visas dėstytojų susirinkimas, skirtas vals marksizmą-leninizmą įsisavintų kū koje, botanikoje arba chemi tybinių egzaminų pasiruošimo klau rybiškai, mokėtų įgytas žinias pri joje ir nieko toliau už sa simui apsvarstyti. Susirinkime daly taikyti praktikoje. vo specialybės nemato. Leninie vavo LLKJS CK sekretorius Raguotis, Po kelių mėnesių prasideda valsty tis negali būti vien savo pamėgtos LLKJS Vilniaus srities komiteto sek biniai egzaminai. Svarbiausias diplo mokslo šakos specialistas — jis retorius Volčkova, universiteto rek mantų uždavinys šiuo metu yra — drauge-turi būti politikas-visuomenitorius prof. dr. Bučas. laiku parašyti diplominius darbus, ninkas, kuris domisi savo šalies li Susirinkimą atidarė prorektorius drg. gerai pasiruošti valstybiniams egza kimu, kuris žino visuomenės vysty Mitropolskis. Pranešimą apie gerą minams. Tam, kad studentai galėtų mosi dėsnius, kuris moka panaudoti pasiruošimą valstybiniams egzami pasiruošti marksizmo-leninizmo pa tuos dėsnius ir stengiasi būti aktyvus nams padarė doc. Byčkovas. Pranešė grindų egzaminui, Marksizmo-leniniz šalies politinio vadovavimo dalyvis". Istoriniai VKP(b) CK nutarimai jas pažymėjo, kad partija, tarybinė mo pagrindų katedra ruošia ciklą vyriausybė kasdien nenuilstamai rū paskaitų iš marksizmo klasikų veika ideologiniais klausimais, o taip pat pinasi aukštąja mokykla Tarybų ša lų, VKP(b) istorijos. Paskaitos bus diskusijos filosofijos, biologijos, fi lyje. Mūsų universitetui partija pati skaitomos lietuvių ir rusų kalbomis. ziologijos, kalbos mokslo klausimais kėjo atsakingą uždavinį — paruošti Apie tarybinio inteligento vaidme nepaprastai sustiprino studentų su aukštai kvalifikuotus įvairių sričių nį komunizmo statyboje kalbėjo pro sidomėjimą marksistinio-lenininio specialistus, kurie savo darbu pa rektorius Mitropolskis. mokslo studijavimu. greitintų komunizmo pergalę mūsų Genialus draugo J. V. Stalino vei Susirinkusiųjų vardu žodį tarė kalas „Marksizmas ir kalbos mokslo šalyje. Auklėjant ir mokant studentus, Medicinos fakulteto studentas Stupe- Klausimai" praturtino marksizmą-leni lis, kuris užtikrino universiteto vado itin svarbią reikšmę turi gilus vybę, kad diplomantai pateisins par nizmą naujomis teorinėmis išvadomis, marksizmo-leninizmo įsisavinimas. tijos ir tarybinės liaudies viltis ir vi atskleidė tarybiniam mokslui naujas didingas augimo perspektyvas, ap Tačiau dar daugelis studentų nemo sas kūrybines jėgas atiduos bend ginklavo ideologinio fronto darbuo ka šių žinių pritaikyti socialistinėje ram tikslui — komunizmui. tojus galingu ginklu kovojant už ko munizmą. Dar yra pas mus dėstytojų, J. Lilytė statyboje, susieti su šių dienų įvy
Diplomantų uždaviniai
kad dėl nepakankamai aktyvaus konferencijos dalyvių pasisakymo diskusijose bus kaltas bendras konferencijos pobūdis, nesekcijinls pasiskirstymas artimų katedrų ribose. Konferencijos dalyviai pa sigedo bolševikinės kritikos bei savikrltikos atskirų katedrų dar be. Kai kurių pranešėjų susismulkinimas, platus istorinis marš rutas dėl laiko stokos neleido daugiau susikoncentruoti ir išryš kinti svarbiausius klausimus, lie čiančius konkrečias fakultetų są lygas ir katedrų darbą dėstomų disciplinų metodikos srityje. Vienu svarbiausiu metodinės konferencijos trūkumu tenka pa žymėti nepakankamą metodinių darbų susiejimą su studentų ma terialistinės pasaulėžiūros forma
(Doc. A. BYCKOVO PRANEŠIMAS) teorija yra neatskiriama nuo komu nistinės statybos praktikos. * * kurie neskiria reikiamo dėmesio stu dentų apmokymui savarankiškai dirb Marksizmo-leninizmo katedra ypa ti prie marksizmo-leninizmo klasikų tingą dėmesį kreipia į dėstymo meto veikalų. Apie tokius dėstytojus gali dikos pagerinimą. Universitetas ne ma kalbėti kaip apie neįvykdančius gali sėkmingai atlikti savo paskir savo pareigų, nerodančius studentų ties, reikiamai neįvertindamas meto atžvilgiu nei atkaklumo, nei reiklu dikos, mažindamas jos reikšmę. mo. Metodinio darbo reikšmės mažini Savarankiškas studentų darbas _ mas, kuo jis bebūtų pridengiamas tai būtina sąlyga sėkmingam marksis ir pagrindžiamas, iš esmės yra savo tinio-lenininio mokslo studijavimui. tiškas kanceliariškumo ir savieigos Niekas taip nelavina mąstymo, ne- pasireiškimas pedagoginiame darbe. oraturtina proto žiniomis ir kūrybi Nesidomėti metodikos klausimais— niu veržimusi, kaip apgalvotas kas reiškia atsisakyti nuo pedagoginio dieninis darbas prie Markso, Engelso, darbo patyrimo apibendrinimo, nuo Lenino, Stalino veikalų. kritiškos pažiūros į jo rezultatus, nuo Tam, kad taptų pilnaverčiu kovo geresnių dėstymo priemonių ir formų toju prieš priešišką ideologiją, pilna ieškojimo. verčiu marksizmo-leninizmo propa Negalima juk galvoti, kad pedago gandistu ir kad vaidintų vadovauja ginis meistriškumas ateina savaime, mą vaidmenį auklėjant studentus, kartu su dėstomojo dalyko mokėji universiteto mokslinis kolektyvas mu, arba, kad tas meistriškumas pil turi būti susipažinęs su paskutiniais nutinai priklauso nuo pedagogo įgim šių dienų mokslo pasiekimais. Visas to talento, ir todėl bet kokia pagalba gyvenimas, visi mokslai, menas, lite ir įsikišimas iš šalies čia nenaudingi. ratūra yra turtingiausias ryškių, pa ### trauklių ir įtikinančių kūrybinės marksizmo-leninizmo jėgos įrodymų Seminarinių marksizmo-leninizmo arsenalas. pagrindų užsiėmimų pravedimo uni Čia bus tikslinga priminti, kad versitete praktika susideda iš šių jaunojo specialisto lavinimas univer momentų: sitete yra kolektyvinis darbas. O 1. Kiekvienai studijuojamai temai visgi praktiškai dažnai pamirštama sudaromas seminarinio užsiėmimo kolektyvinė atsakomybė ruošiant planas. jaunąjį specialistą. Kolektyvinis 2. Kartu su seminarinio plano ap specialisto formavimosi proceso po svarstymu svarstoma ir užsiėmimų būdis reikalauja, kad kiekvienas pravedimo metodika. mokslinis universiteto darbuotojas 3. Apsvarsčius užsiėmimo pravedi budriai sektų studijuojamų discipli mo metodiką, patvirtinamas metodi nų idėjinių pagrindų mokslinį grynu nis raštelis, vadinamas „kai kurie mą. Visų dalykų, visų disciplinų dės metodiniai nurodymai pravesti semi tymas turi būti nukreiptas į mate nariniams užsiėmimams tema ..." rialistinės studentų pasaulėžiūros Sis metodinis raštelis padauginamas formavimą, ir įteikiamas kiekvienam dėstytojui. Auklėti studentus bolševikinio idė Patvirtinti seminarinių užsiėmimų jiškumo dvasia —tai ne tik marksiz planai padauginami (apskaičiuojant mo-leninizmo, bet ir kitų katedrų dės po 1 egz. grupei) ir išplatinami gru tytojų pareiga. pėse. Seminarinio užsiėmimo planas Deja, musų universiteto dėstytojai padeda studentams ruoštis užsiėmi kartais pateikia vien faktinę skaito mams. mo kurso medžiagą, tuo pat metu Seminariniams užsiėmimams, besi nesirūpindami idėjiniu paskaitos tu ruošiantiems studentams, tikslu papil riniu. VKP(b) CK reikalauja pagrįsti vi dyti skaitomas paskaitas, organizuo sų disciplinų dėstymą marksistine- jamos grupinės, individualinės kon leninine metodologija, persunkti bol sultacijos. Katedra atsižvelgia į tai, kad ševikiniu kovingumu, nesitaikstymu marksistinėssu antimoksliškomis buržuazinėmis nagrinėjant atskiras lenininės teorijos problemas, studen koncepsijomis. Bet kurios disciplinos dėstytojas tams tenka nuolat kreiptis į klasikų Žinoma, kad daugelis neturi užsidaryti formaliuose savo veikalus. disciplinos rėmuose, kasmet duo marksizmo-leninizmo klasikų darbų damas studentams vieną ir tą pačią yra poleminio pobūdžio, ir studen tams nepakankamai susipažinusiems medžiagą. Kiekvienas universitete skaitomas su istorinėmis aplinkybėmis ir šių kuisąs yra tarybinio mokslo pratur darbų pasirodymo sąlygomis, su pa tinimas, ir dėstytojas turi sekti savo saulėžiūros charakteriu tų, prieš ku srities mokslų vystymąsi, apibend riuos Šie darbai nukreipti, kartais rinti turtingą socialistinės statybos būna sunku orientuotis tuose kūri patirtį — tokios kiekvieno dėstytojo niuose. Negalima neatkreipti dėme sio į tai, kad marksizmas-leninizmas, sėkmingo darbo būtinos sąlygos. kaip gyvas kūrybingas mokslas, nuo lat vystosi ir turtėja. *#* Konsultacijos dėstytojo uždavinys Marksizmo-leninizmo pagrindų stu — padėti studentui susivokti, kaip į dijavimas susideda iš šių momentų: tą ar kitą klausimą žiūrima įvai 1. Paskaitos: kuriose dėstomi svar riuose istorijos etapuose. Šia sąlyga biausi marksistinės-lenininės teorijos studentas išmoks kūrybiškai įsisavin klausimai ir kurios sukelia studentų ti teoriją, surišti istorinę medžiagą mokslinį mąstymą. su dabartimi. 2. Savarankiškas darbas su mark Marksizmo-leninizmo katedra užsi sizmo-leninizmo klasikų kūriniais, brėžia uždavinį — pasiekti, kad sa rekomenduotais katedros. varankiškas marksizmo-leninizmo stu 3. Grupinės, individualinės konsul dijavimas įgytų tam tikros sistemos tacijos, pravedamos ne užsiėmimų charakterį. metu. Mes reikalaujame, kad studentas rekomenduojamą 4. Seminariniai užsiėmimai, ku išstudijuotų visą riuose studentai išvystytos draugiškos literatūrą. Marksizmo-leninizmo kla diskusijos pagrindu apibendrina sa sikų veikalų konspektavimas yra bū varankiško darbo rezultatus, papildo tinas, nes jis padeda giliau pergal ir pagilina savo žinias svarstomuoju voti medžiagą, surasti pagrindinę klausimu, mokosi organiškai susieti mintį, sekti autoriaus logiką, moko studijuojamą medžiagą su dabartimi. dėstyti perskaitytas mintis. Seminaruose studentai supranta, kad (Tęsinys sekančiame numeryje)