Mes laukiame Jūsų, draugai abiturientai! VISU ŠAULĮ PROLETARAI. VIENYKITĖS!
0°
C>
O
TUbEMTAt t
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BJURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 18 (89)
1952 m. gegužės 29 d., ketvirtaditenis
\J
DRAUGAI ABITURIENTAI! Mūsų tarybinis jaunimas yra apgaubtas kasdienio mūsų šlovingosios bolševikų partijos ir asmeniškai draugo Stalino rūpesčio. To rūpesčio dėka jūs baigiate viduriniąsias mokyk las. Prieš jus atsiveria platus tarybinio mokslo kelias, to mokslo, kuris tarnauja liaudžiai, jos gerovės ir kultūros to limesniam pakilimui ir suklestėjimui. Eiti to mokslo keliu yra didelė laimė ir garbė. Universitetas sveikina jus, sėkmingai pradėjusius laikyti išleidžiamuosius egzaminus, ir linki juos sėkmingai užbaigti. Kviečiame jus stoti į Vilniaus Valstybinį universitetą ir tuo pačiu kopti Į pačias aukščiausias tarybinio mokslo viršūnes pagal pasirinktą specialybę. Universitetas laukia jūsų, Tad, iki greito pasimatymo, draugai abiturientai! Prof. J. BUCAS Vilniaus Valstybinio universiteto rektorius
------------------- -♦---------------------
Tarybinių ekonomistų kalvė Moksleiviai paprastai aiškiai neįsivaizduoja, kas tai yra Vii. niaus universiteto Ekonomikos mokslų fakultetas, ką jis ruo šia. Mūsų fakultete yra trys spe cialybės: pramonės ekonomi kos, prekybos ekonomikos ir finansų. Pramonės ekonomikos specia lybėje ruošiami vadovaujantie ji ekonomistų kadrai socialis tinei pramonei: ekonomistaiplanuotojai, normuotojai, įmo nių vadovai ir pan. Studen tai, baigę šią specialybę, gali dirbti aukštesnėse pramonės valdymo grandyse, respublikos planavimo organuose arba pa čioje gamyboje vadovais. Prekybos ekonomikos specia lybė ruošia vadovaujančius kadrus valstybinei ir koopera tinei prekybai. Tarybinė preky ba yra viena iš svarbiausių šakų, mūsų liaudies ūkio darTarybinės prekybos bas glaudžiai susijęs su pra mone, transportu ir kitomis liaudies ūkio šakomis, Todėl tarybinės prekybos darbuotojai turi būti gerai išsilavinę, sugebą gerai dirbti organizacinį darbą. Baigę šią specialybę, studentai gali dirbti centriniuose prekybos planavimo ir re guliavimo organuose, prekybos organų planuotojais-ekonomistais, ekonomistais-inžinieriais, prekybinių organizacijų vado vais, komerciniais vadovais ir t. t. Finansų specialybė ruošia va dovaujančius kadrus ta rybinei
finansų ir kredito sistemai. Ta rybinė finansų sistema susieja visas liaudies ūkio šakas į vie ną visumą. Tarybinės kredito sistemos pagrindinė funkcija — vykdyti kontrolę rubliu. Abi šios sistemos reikalauja aukš tos erudicijos darbuotojų, su sipažinusių su visomis liau dies ūkio šakomis. Baigusieji šią specialybę dirba finansų organuose ir kredito įstaigose, kaip Finansų ministerijoje, Valstybiniame banke, vykdo mųjų komitetų finansų _ sky riuose ir pan. \įisose specialybėse plačiai yra studijuojama politinė eko nomija. Politinė ekonomija — tai mokslas, kurį sukūrė Mark sas, Engelsas, Leninas ir Stalinas. Ji nagrinėja visuo menės vystymosi dėsnius, ne išvengiamo kapitalizmo žlugi mo ii komunizmo sukūrimo priežastis. Ji studijuoja objektyvinius procesus, kurie atvedė prie istorinės Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos pergalės mūsų šalyje. Dalis studentų, kurie visą universitete buvimo laiką labai gerai mokosi ir turi palinkimą dirbti mokslinį darbą, baigę vyksta į Maskvą, Leningradą studijuoti aspirantūroje arba paliekami dirbti dėstytojais universitete ar kitose mokyk lose. Mūsų fakultete dėsto tokie profesoriai, kaip prof. Bučas, prof. Budrys ir kt. M. Bernatavičius Ekonomikos m. fak. IV k. stud
Istorijos-filologijos fakultetas Istorijos-filologijos fakultetas rengia šių pagrindinių specia lybių aukštos kvalifikacijos specialistus: lietuvių kalbos ir literatūros, rusų kalbos ir li teratūros, bibliotekininkystės, žurnalistikos ir istorijos. Lietuvių kalbos ir literatūros specialybės studentai gauna bendrą filologo lituanisto išsi lavinimą ir, pradedant trečiuo ju kursu, pasirenka lietuvių kalbos arba lietuvių literatū ros sritį. Tuo pačiu pagrindu specializuojasi ir rusų kalbos specialybės studentai. Istorijos specialybės studentai siaures nės srities dalyku renkasi TSRS istoriją, Lietuvos istoriją, ar cheologiją, etnografiją arba VKP(b) istoriją. Bibliotekinin kystės specialybėje rengiami bibliotekų darbuotojai. Žurna listikos skyriuje studijuoja bu simieji spaudos darbuotojai. Baigusius Istorijos-filologijos fakultetą specialistus laukia plati kūrybinio kultūros dar bo dirva mūsų respublikoje. Kvalifikuotų istorikų ir filologų pareikalavimas yra labai di delis. Istorijos-filologijos fa kultetą baigusieji specialistai skirstomi į įvairias kultūros bei švietimo darbo sritis pa gal specialybę ir sugebėjimus.
(/
V
Dalis eina dirbti mokslo-tiriamąjį ir pedagoginį darbą Lie tuvos TSR Mokslų akademijos, Lietuvių kalbos, Lietuvių lite ratūros ir Lietuvos istorijos institutuose, aukštosiose ir vidurinėse mokyklpsė, kita dalis paskirsto įvairiose laikraščių ir lęžflyklų redakci jose, ir kitose įstaigose. je imta rengti aukštos kvali fikacijos specialistus moksliniam bibliografiniam darbui; buržuazinės Lietuvos aukštojoje mokykloje tokios specialybės visiškai nebūta. Pagaliau, Istorijos-filologijos fakultetas suteikia pagrindus busimųjų rašytojų, literatūros kritikų ir kitų literatūros darbuotojų iš silavinimui. Vilniaus Valstybinio univer siteto Istorijos-filologijos fa kultetas ir šiais metais laukia gausaus būrio naujų studentų, kūrybinį pasiryžusių dirbti darbą plačioje kultūros bei švietimo darbo srityje mūsų didžiosios socialistinės Tėvyn ės gerovei. Doc. E. Meškauskas Istorijos-filologijos
fakulteto dekanas
Kaina 20 kap.
Auga tarybinių specialistų gretos
Tarybų šalies jaunimui plačiai atvertos durys į mokslą, jaunuolis ir jauKiekvienas nuolė turi teisę pasirinkti tą mokslą bei kūrybinio darbo jiems labiausiai šaką, kuri patinka, kur jie galės atnešti daugiausia naudos savo tarybi nei Tėvynei. Vilniaus Valstybiniame uni versitete yra 7 fakultetai, ku riuose rengiami įvairių moks lo šakų specialistai. Baigusių Vilniaus universitetą studentų skaičius pokariniais metais ne paprastai išaugo. Jeigu 1945 metais universitetą , baigė 49 žmonės, 1947 metais — 146, 1949 metais — 329, tai šiais, 1952 metais, Vilniaus universi tetas išleidžia jau 503 specia listus. Tai chemikai, fizikai, medicinos darbuotojai, teisi ninkai, ekonomistai ir kt. Respublikos vidurinės mokyk los gaus šiemet 149 pedagogi nio fronto darbuotojus, pa rengtus šiam‘darbui Istori josfilologijos, Fizikos-matematikos, Chemijos, Gamtos ir kituose fakultetuose. Eilė šiemet baigusių universitetą studentų paskiriami dirbti stambiuose šalies praGorkyje, centruose menės pvz., dirbs Fizikos-matematikos fakulteto auklėtiniai J. Cijūnaitis ir I. Glembockis, Mūram ir A. Ba'ltroš, Chemijos fakul teto studentas A. Gaidamavi čius savo įgytas universitete žinias pritaikys dirbdamas naf tos pramonėje. Kiekvienais metais Vilniaus Valstybinį universitetą baigia eilė pasižymėjusių visuomeni niame darbe aktyvistų, kurie ir toliau pasiryžę neapleisti ideologinio darbo fronto, pasi ryžę būti pirmūnai komunizmo statytojų gretose.
VILNIAUS VALSTYBINIS UNIVERSITETAS Vilniaus Valstybinis universitetas — viena iš seniausių aukštųjų mo kyklų Tarybų Sąjungoje, pirmoji aukštoji mokykla Lietu , oje. Ji buvo įkurta 1578 metais ir pavadinta Vilniaus akademija. 1773 metais Vilniaus akademija buvo perorga Vyriausiąją nizuota į Lietuvos mokyklą, kurioje buvo dėstomi visi to universitetiniai meto mokslai. XVIII a. pabaigoje Lie tuva prijungiama prie Rusijos; susidaro netarpiškas lietuvių tautos kontaktas su didžiąja ru sų tauta. Vyriausioji Lie tuvos mokykla 1803 me tais perorganizuojama į Vilniaus universitetą. Jis tapo priešakinės de mokratinės - revoliucinės ideologijos skleidėjas, prilygo pirmaujantiems Rusijos ir Vakarų Euro pos universitetams. 1817 metais susiorga nizuoja slapta studentų filomatų draugija; jos įkūrimo iniciatorių tarpe
buvo ir Adomas Micke vičius, kuris mokėsi uni versitete 1815—1819 m. m. Po sukilimo, 1832 me tais caro įsakymu Vil niaus universitetas buvo uždarytas. Nuo 1887 metų iki 1896 metų buvusio uni versiteto patalpose 1 gimnazijoje mokėsi įžy musis revoliucionierius bolševikas Feliksas Dzeržinskis. Ir tik įkūrus tarybinę valdžią Lietuvoje 1918 metais, bolševikų partija, tarybinė vyriausybė su sirūpino universiteto at kūrimu. 1919 metų kovo 13 d. Lietuvos TSR Liau dies Komisarų Taryba priėmė dekretą apie Vil niaus universiteto atkū rimą. Tik tarybinė santvarka 1940 metais ir, pagaliau, po Vilniaus išvadavimo iš hitlerinių okupantų 1944 metais atkūrė Vil niaus universitetą, kaip tikrą priešakinio tarybi nio mokslo židinį.
v Mokslas, kurį turi žinoti visi Vilniaus Valstybinis universitetas rengia liaudies ūkiui kvalifikuotus, marksiz mo-leninizmo mokslą įsisavi nusius specialistus. Būdami universitete, studentai, nepri klausomai nuo 6avo pasirink tos specialybės, studijuoja marksizmą-leninizmą, tą moks lą,kuris padeda susivokti kiek vienoje situacijoje, suprasti išorinių aplinkybių vidinį ryši, numatyti įvykių eigą ir suprasti, ne tik kur ir kaip plėaplinkybės, tojasi dabarties bet kaip ir kuria linkme turi vystytis visuomenė. Mūsų šalyja kiekvienas ta darbuotojas turi surybinis prasti valstybės uždavinius ir jos vykdomą politiką, Tačiau nepažinę marksizmo-leninizmo teorijos, neįsisavinę bolšezikiškumo, nenugalėję savo politinio atsilikimo, negalime spręsti šalies vadovavimo klausimų. Nuo to, kiek giliai ir tvirtai partiniai ir tarybiniai kadrai įsisavina marksistinę-lenininę visuomenės teoriją, nuo to, koks yra jų politirlis sąmonin-
gumas, priklauso visas tarybi nės liaudies komunistinis auk lėjimas ir kovos už komunizmo pergalę sėkmė. Matydamas būtinumą pa ruošti ir apginkluoti įvairių specialybių kadrus, J. V. Stalinas yra pažymėjęs, kad „yra viena mokslo šaka, kurią būtinai turi pažinti visų moks lo šakų bolševikai, — tai marksistinis-lenininis visuome nės, visuomenės vystymosi dėsnių, proletarinės revoliuci jos vystymosi dėsnių, socialis tinės statybos vystymosi dės nių, komunizmo pergalės mok6. las“. Tikras komunistinės visuo menės statytojas, tikras leni nietis negali būti specialistu vien tik pamėgtos mokslo sri ties; jis turi būti kartu ir visuomenininku, politiku, besi dominčiu savo šalies likimu, pažįstančiu visuomenės vysty mosi dėsnius, mokančiu naudo tis tomis žiniomis ir besisten giančiu būti aktyviu politinio šalies gyvenimo dalyviu. Giliam marksistinės- lenini nės teorijos pažinimui padeda
nėjąs medžiagų savybes, jų tarpusavio sąveiką (reakcijas) ir sąlygas, kuriose vyksta vie noks ar kitoks procesas. Taigi, chemikas turi reikalo ne su raidėmis ir formulėmis, o su konkrečia medžiaga, su jos savybėmis; jis mokosi ne raidžių kabalistikos, o susipa žįsta su gamtos dėsniais ir jų taikymu praktikoje. Vilniaus Valstybinio uni versiteto Chemijos fakulteto studentai - chemikai išklauso neorganinės, organinės, fizinės chemijos, taip pat medžiagos struktūros kursą; atitinkamose laboratorijose išmoksta anali zuoti, sintetinti, susipažįsta su chemijos, o taip pat medžiagos dėsniais, cheminių reakcijų išmoksta Jie laboratorijose moksliškai protauti ir dirbti, išmoksta naudotis sudėtinga aparatūra. Todėl visai nenuostabu, kad turintiems tokių žinių bagažą Vilniaus Valstybinio universi teto Chemijos fakulteto stu dentams atsiveria plačios dar bo ir veiklos perspektyvos. Jie sėkmingai gali dirbti įvairiose pramonės šakose bei mokslo tyrimo institutuose, o* taip pat dirbti pedagogais vidurinėse mokyklose. E. Kanopkaitė, V. Stankevičius Chemijos fak. V k. studentai
'Viena iš esmingiausių tary binio specialisto, apsišarvavu sio marksistine-leninine teorija, ypatybių yra gilus, moksliškas, kūrybiškas savo darbo traktavimas, mokėjimas glaudžiai susieti teoriją 6u praktika. Visas mokymo ir auklėji mo darbas universitete ir nu kreiptas j kūrybiškumo, nova toriškumo įskiepijimą studen tams. Čia svarbus vaidmuo atitenka studentų moksliniam darbui, kuris pratina busimuo sius specialistus prie savaran kiškų mokslinių tyrinėjimų, padeda įsisavinti mokslinio darbo metodą, leidžia studen tams jau universiteto suole pritaikyti turimas žinias prak tikoje. Studentų moksliniam darbui plačiau išvystyti 1947 m. uni versitete buvo sudaryta Stu dentų mokslinė draugija (SMD). Per penkerius metus ji išaugo į didelę ir stiprią organizaciją, jungiančią savo eilėse virš 1.500 žmonių (t. y. didesnę pusę universiteto studentų), kurie dirba 62-se moksliniuose būreliuose. Tai geriausieji universiteto studentai — moks lo pirmūnai, komunistai ir komjaunuoliai. Geriausieji studentų moksli niai darbai svarstomi konfe rencijose. Šiais metais įvyko devynios fakultetinės ir viena teoretinė konferencija, o ba-
ne tik sąžiningas, bet ir sąmo ningas mokomosios medžia gos studijavimas, proletariato vadų V. I. Lenino ir J. V. Stalino biografijų studijavimas, fakultetuose pravedamos teori nės konsultacijos, dalyvavimas moksliniame būrelyje VlKP(b) istorijai studijuoti ir t. t. Tik ką pasibaigę I ir Ii kur sų Medicinos ir Gamtos moks lų fakultetų egzaminai, o taip pat Medicinos fakulteto vals tybiniai egzaminai parodė, kad studentai yra giliai įsisavinę marksistinę - lenininę teoriją, kad jie gerai orientuojasi mū sų šalies komunizmo statybos praktikoje. Egzaminai parodė, kad studentai įsisavino marksizmą-leninizmą ne prisiskaitėlišk»i, ne talmudiškai, o įsisavino šios teorijos esmę. Marksizmo - leninizmo ka tedros kolektyvas imsis visų priemonių, kad pakeltų mark sizmo-leninizmo teorijos stu dijavimą į VKP(b) CK reika laujamą lygį. Doc, A. ByčkoVas Marksizmo-leninizmo katedros vedėjas
V Studentu mokslinė, draugija Chemijos mokslas labai se nas. Jis gimė senovės Egipte 3000 metų pr. m. e. ir praėjo labai įvairų vystymosi kelią. Be savo milžiniškos praktiš kos reikšmės, chemija kartu yra ir vienas iš tų mokslų, ku ris įrodė skirtumo nebuvimą tarp organinės ir neorganinės medžiagos, kuris padėjo su triuškinti idealistines pasaulio kilmės teorijas. Negalima įsi vaizduoti nei vienos šiuolaiki nės pramonės šakos, nei vieno gamtos dėsnius tiriančio insti tuto, kur nebūtų didesniu ar •mažesniu mastu taikomas šis mokslas. Nežiūrint į tai, kad cheminė pramonė nuolat vystosi, kad kasdieninio vartojimo daiktai, kaip muilas, degtukai, šukos ir kt., yra pagaminti chemikų rankomis, labai dažnai šis mokslas visiškai klaidingai su prantamas: chemijos mokyma sis suvedamas į formulių iška limą, gi pati chemija — į rai džių ir formulių kabalistiką. Jei mums juokingas Gogolio Selifanas, besidžiaugiąs skaity mo procesu, kuris patenkintas, kad iš negyvų raidžių sulipdė žodį, tai dar labiau pajuoktinas tūlas pilietis, kuris chemi joje mato tik raides ir ženk lus, neįžvelgiąs po simboliais glūdinčios esmės. Chemija yra mokslas, nagri-
landžio mėnesį — V universiteto studentų mokslinė konferencija, kurioje buvo apsvarstyta virš 60 darbų. Pra nešimus skaitė ir svečiai, atvy kę iš Maskvos, Rygos, Minsko, Tartu ir Kauno aukštųjų mo kyklų. Mūsų studentai taip pat dalyvauja minėtų aukštų jų mokyklų studentų moksli nėse konferencijose. Mūsų studentai atlieka ne mažai vertingų, turinčių dide lę praktinę reikšmę, darbų. Taip, pvz., Chemijos fak. stu dentai Voronko ir Jurevičius išrado naują suprastintą tam tikrų cheminių - technologinių matavimų būdą, kuris jau yra pritaikytas „Elfos" fabrike, studentas gamtininkas Merkys keletą metų sėkmingai atlieka mičiurininius bandymus, kurių tikslas — pakeisti arbūzų bei melionų prigimtį, pritaikyti juos Lietuvos klimatinėms są lygoms ir kt. Studentai savo moksliniu darbu prisideda prie mūsų res publikos sustiprinimo, įneša savo indėlį į didžiąsias komu nizmo statybas. Mes tikimės, kad naujieji studentai nuo pat I-jo kurso aktyviai įsijungs į mokslinių būrelių, SMD veiklą. Sveikiname busimąjį mūsų gretų papildymą! J. Malininas SMD tarybos pirmininkas