VISLI ŠAULĮ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
fmirnt VILNIAUS
VALSTYBINIO
REKTORATO,
UNIVERSITETO
KOMJAUNIMO
IR
PARTINIO
PROFESINĖS
BIURO,
SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS Nr. 8 (38)
1951 m. kovo 6
d., antradienis
Kaina 20 kap.
Grupės komjaunimo organizatorius JT"
OMJAUNIMO grupė yra pagrindinė grandis pirminės kom jaunimo organizacijos darbe. Grupės darbe ryškiai atsispindi kiekvieno komjaunuolio teigiamos ir neigiamos savybės. Grupės darbas apima visą be galo turiningą ir įvairų komjaunuolių gy venimą. Visas ag.tac.nis-propagandinis, mokymosi, sporto ir kultūrinismasinis darbas yra nukreiptas j aukš tosios mokyklos komjaunimo organi zacijos pagrindinį uždavinį — į ta rybinės studentijos komunistinį auk lėjimą. Šio darbo pasisekimą užtik rina nuolatinis partinės organizacijos vadovavimas. Grupės darbe svarbi ir didelė reikš mė tenka gruporgui, kuris yra visos akademinės grupės komjaunimo ko lektyvo darbo organizatorius ir va dovas. Pagrindinis gruporgo uždavinys yra sudaryti sveiką, darbingą ir drau gišką kolektyvą. Išspręsti šį uždavi nį galima tik organizuojant draugiš ką, kolektyvų grupės darbą moky mosi procese. Rimta pažiūra į moky mąsi auklėja studentijoje komunistinę pažiūrą į darbą, didžiulį atsakomybės jausmą prieš tarybinę Tėvynę. Geriausių universiteto komjaunimo grupių darbas parodė, kad yra daug įvairiausių darbo formų, kurios pa deda pakelti studentų grupės moky mosi lygį. Būtina sąlyga šiame dar be yra kasdieninis jautrus gruporgo darbas. Gruporgo pareiga yra veiks mingai padėti profesoriams ir dėsty tojams jų mokymo ir auklėjimo dar be. Būtina pasiekti aktyvų visų gru pės studentų dalyvavimą semina ruose bei kituose užsiėmimuose. Ta čiau šis garbingas uždavinys gali būti išspręstas tik tada, kai gruporgas gerai žinos kiekvieną studentą — komjaunuolį ir nesąįunginį jaunuolį, kai vienam laiku jis galės sutelkti pagalbą, kitam priminti studento-komjaunuolio pareigų, dar kitam nuro dyti, kaip g liau galima išstudijuoti dėstomąjį dalyką. Komjaunuolių ataskaitos apie savo darbą grupėse, reguliarūs pasikalbė jimai su dėstytojais, pravedančiais užsiėmimus grupėse, glaudus ryšys su grupės seniūnu ir proforgu, nuo latinis ir griežtas akademinės draus mės klausimo kėlimas, asmeninis gruporgo pavyzdys — štai keliai ir būdai, kurių pagalba gruporgas pa sieks aktyvaus visos grupės darbo. Komjaunuolių politinio auklėjimo pagrindas yra marksizmo-leninizmo teorijos gilus išstudijavimas, nuolati nis teoretinio lygio kėlimas. Grup orgas turi atkreipti ypatingą dėmesį i gilų marksizmo-leninizmo, marksis tinės-lenininės filosofiios, oolitinės ekonomijos, TSRS istorijos įsisavini mą. Grupės studentų mokymasis turi
būti gruporgo dėmesio centre. Jo pareiga žinoti, kaip studentai studi juoja marksizmo-leninizmo klasikų veikalus, marksizmo-leninizmo enci klopediją — stalininį VKP(b) Istori jos trumpąjį kursą. Būtina dažniau ruošti teoretines konferencijas. Jos daug padeda studentams giliau išstu dijuoti mokslinio komunizmo teoriją. Marksistinlam-lenininiam studenti jos auklėjimui tarnauja ir politužsiėmimai, kuriuose svarstomi svarbiausi tarybinės šalies gyvenimo klausimai bei tarptautiniai įvykiai. Gruporgai turi panaudoti politužsiėmimus tam, kad giliau pažintų savo grupės stu dentus, tam, kad nesąjunginls jau nimas suprastų didžiulę komjaunimo organizacijos reikšmę. Gruporgas turi visapusiškai vado vauti grupės darbui. Būtina geriau organizuoti grupėje agitacinį, kultūrinį-masinį ir sportinį darbą. Šiose įvairiose darbo srityse reikia kelti ir visada paremti sveiką komjaunuo lių iniciatyvą. Laikas ryžtingai page rinti komjaunimo vadovavimą nesąjunginiam jaunimui. Gruporgas turi organizuoti kolek tyvų kinų, teatrų, muziejų, viešų pa skaitų lankymą, naujausios tarybinės grožinės literatūros apsvarstymus. Reikia ruošti susitikimus su įžymiais respublikos žmonėmis. Visas šis dar bas turi remtis konkrečiais mūsų žy dinčio tarybinio gyvenimo reiškiniais. Tik tada jis gerai atliks tą svarbų uždavinį auklėjant studentiją tarybi nio patriotizmo dvasia. Sėkmingas grupės darbas įmanomas tik plačiai išvysčius kritiką ir savi kritiką, nesutaikomai kovojant su trūkumais, abejinga pažiūra į moky mąsi, nedraugiškumu kai kurių stu dentų tarpe. Gruporgas neįvykdys visų tų už davinių, jeigu jis stengsis viską dirbti vienas. Toks gruporgo darbas bus nevaisingas, neapims visų įvairiau sių komjaunimo darbo formų. Teisin gas komjaunuolių įpareigojimų pa skirstymas grupėje užtikrins įdomų komjaunimo grupės darbą, padės su jungti visą grupę į darnų, draugišką kolektyvą, kuris pajėgs nugalėti vi sus sunkumus. Aktyvus visų komjau nuolių dalyvavimas grupės darbe mo ko komjaunimą vadovauti nesąjunginiam jaunimui, iškelia gabius visuo menininkus. Fakultetinių ir kursinių biurų už davinys yra vadovauti gruporgų dar bui, jį kontroliuoti, mokyti gruporgus bolševikinio vadovavimo meno. Kasdieninis, teisingai siekiąs savo tikslo gruporgo darbas užtikrins tų uždavinių, kuriuos aukštųjų mokyk lų konf aunimui nurodė Partija ir Vy riausybė, įgyvendinimą.
STUDENTĖ-MOKSLO PIRMŪNE F HT
Nuotraukoje: Fizikos-matematikos fakulteto IV k. stu dentė - mokslo pirmūnė Biru ė Baužaitė ruošia konferencijai darbą — kiekybinė boro analizė dirvožemyje. D. Mikulskio nuotr.
TSRS Ministrų Tarybos ir VKP(b) CK nutarimas dėl naujo mažmeninių kainų sumažinimo — mūsų taikaus darbo pergalė ☆
☆
UŽ DAR GERESNI
GYVENIMĄ Komunistų partijos politika nukreipta į nuolatinį dirbančiųjų materialinės ir kultūrinės gerovės kėli mą. Dirbančiųjų interesai yra parti jos interesai. Tai dar kartą rodo ir š. m. kovo 1 d. naujas kainų sumaži nimas. Ši priemonė daugeliu milijar dų rublių pakėlė dirbančiųjų realų darbo užmokestį. Taip pat pakilo ir studentų stipendijų realusis lygis.
šis kainų sumažinimas nėra tik pa prastas dirbančiųjų materialinio-kultūrinio lygio pakėlimas. Jis įvyko tuo metu, kai buržuazinėse šalyse po tris ketvirtadalius biudžeto skiriama karinei isterijai kelti, kada greitai kyla prekių kainos, krinta realusis darbo užmokestis. Tarybų Sąjungoje vyksta milžiniškos komunizmo staty bos, o Tarybinė vyriausybė suma žino kainas maisto produktams ir pramonės prekėms. Tai tėra galima tarybinėje, socialistinėje šalyje, kur dirbantieji sąmoningai kelia darbo našumą, o to dėka mažinama pro dukcijos savikaina, kas ir duoda ga limybę sumažinti prekių kainas.
Draugai studentai I Mūsų šalies darbo žmonės, atsidėkodami Partijai ir Vyriausybei, viršija gamybos pla nus, pralenkia nustatytas technikines normas. Mes taip pat neturime likti nuošalyje nuo gyvenimo. Mes turime atsidėkoti Partijai ir Vyriausybei už nuolatinį rūpinimąsi studentija geru specialybės žinių, marksizmo-leniniz mo, marksistinės filosofijos įsisavini,, mu, aktyviu dalyvavimu visuomeni niame universiteto gyvenime, kad vėliau sėkmingai galėtume dalyvauti komunizmo statyboje.
Lukoševičius Ekonomikos m. fak. II k. stud.
Ačiū didžiajam STALINUI TSRS Ministrų Tarybos ir VKP(b) CK nutarimą dėl mažmeninių kainų sumažmimo maisto ir pramonės pre kėms Medicinos fakulteto studentai sutiko džiaugsmo mitingais. Prof. Kairiūkštis kovo 1 d. įvyku siame IV kurso studentų mitinge, skirtame paminėti šiam džiaugsmin gam įvykiui, pasakė, kad kainų su mažinimas tokiu momentu, kada ka pitalistai veda ginklavimosi varžy bas, rodo didelį Partijos ir Tarybinės vyriausybės rūpinimąsi darbo žmo nių materialiniais reikalais, rodo nuolatinį mūsų ekonom.kos stiprė jimą. Medicinos fakulteto komjaunimo organizacijos sekretorius drg. Nai kus pabrėžė, kad partijos, vyriausy bės ir drauqo Stalino asmetiiškas rū pinimasis darbo žmonių gerove įpa-
Teisės mokslų fakulteto auditorija užpildyta studentų. Čia susirinko šiandien teisin.nkai pasidalinti džiaugsmu ir išreikšti padėką Parti jai ir Vyriausybei už naują maisto produktų ir plataus vartojimo prekių kainų sumažinimą. Tribūnoje — vyr. dėst. Ziurlys. Sa vo kalboje vyr. dėst. Ziurlys nušvie čia Tarybinės vyriausybės taikingą politiką ir jos nenuilstamą rūpinimąsi darbo žmonėmis. Dėstytojų kolekty vas, — pareiškė vyr. dėst. Žėruolis, — atsidėkodamas Partijai ir Vyriau sybei už nenu.lstamą rūpinimąsi dar bo žmonėmis, stengsis dar labiau pa kelti mokslo lygį Teisės fakultete ir duoti šaliai tik aukštai kvalifikuotus teisininkus. Kalbėję studentai drg. drg. Petkūnaitė, Kuklianskis, Karašauskas išreiš. kė savo didelį džiaugsmą ir padėką Partijai ir Tarybinei vyriausybei.
V
reigoja mus, studentus, dar geriau mskytis, pakelti akademinę drausmę, sustiprinti savarankišką darbą su knyga nuo pat pirmos semestro die nos, kad taptume gerais tarybiniais specialistais. Stud. Nekrašas, paminėjęs, kad jau ketvirtą kartą pokariniu laikotarpiu, mažinamos kainos, kad nuolat kyla liaudies gerovė, pareiškė: — Mes esame dėkingi draugui Stalinui už jo nuolatinį rūpinimąsi mūsų materialiniu gyvenimu, už tai, kad mums suteiktos visos sąlygos kū rybiškai dirbti ir gyventi. A. Vaickellonis Medicinos fak. V k. stud.
Mokysimės dar geriau
D Ž I U G I Tuo metu, kai darbo žmonių pra gyvenimo sąlygos kapitalistinėse ža " lyse blogėja diena iš dienos, kai vi# didesnės bedarbių ir badaujančių armijos pripildo gatves, Tarybinės šalies liaudies gerovė nuolat kyla, Tai liudija ketvirtas iš eilės kainų su mažinimas, kuris patvirtina mūsų Partijos, Vyriausybės vedamą taikos politiką.
☆
j
Didžiosios pokarinės statybos, ne nutrūkstamas mūsų šalies galios ir kultūros augimas, — pažymėjo stud. Petkūna.tė, — tai smūgiai, kurie krenta ant karo kurstytojų galvų, tai naujas įnašas į didį viso pasaulio darbo žmonių reikalą, taikos reikalą. Mes, taryb n'.ai teis ninkai, — pa reiškė stud, Kuklianskis, — jausdami tėvišką Partijos ir Vyriausybės, o ypač asmeniškai draugo Stalino rū pinimąsi mumis, pasižadame dar stropiau mokytis, dar atkakliau siekti tarybinio mokslo viršūnių, kad tuo galėtume atsidėkoti mūsų brangia jai Partijai ir Vyriausybei ir mūsų mylimam vadui ir mokytojui, didžia jam jaunimo draugui J. V. Stalinui. Auditorijoje ilgai nenutlo plojimai, išreiškią karštą pritarimą. V. Norkus Teisės m. fak. II k. stud.
D I E N A
Partijos ir Vyriausybės nutarimas dėl kainų sumažinimo ypač džiugiai buvo sutiktas mūsų universiteto stu dentų. Vis palankesnės sąlygos suda romos mums dirbti, mokytis, didėja musų gaunamos valstybinės stipendi jos vertė. Tarybinės liaudies materialinės ge rovės kilimas yra rezultatas pasiau kojančio, didvyriško mūsų darb.nin-
kų, kolūkiečių, tarybinės inteligentijos darbo. Tarybinės vyriausybės nutarimas dar daugiau įpareigoja mūsų studen tiją kuo didžiausią dėmesį skirti mo kymuisi, kad, baigę aukštąją mokyk lą, galėtume sėkmingai tęsti kovą už darbo žmogaus gerovės pakėlimą. Vyt. Statulevičius Fiz.-mat. fak. II k. stud.
,.MOTERYS — MOKSLO IR KULTŪROS DARBUOTOJAI TURI NUKREIPTI SAVO KŪRYBI NIUS GABUMUS Į TOLESNĮ SOCIALISTINES KULTŪROS, MENO, LIAUDIES ŠVIETIMO IR SVEI KATOS APSAUGOS KĖLIMĄ, Į PRIEŠAKINIO TARYBINIO MOKSLO LAIMĖJIMŲ PLATŲ ĮDIEGI MĄ Į PRAKTIKĄ“. (Iš VKP(b) CK nutarimo „Dėl Tarptautinės moters dienos—‘ kovo aštuntosios)
Nėra kliūčių siekiant tikslo Sunki yra kapitalistinių kraštų mo ters padėtis. Virtuvė, vaikai, bažny čia, amžina vyro baimė, be to, jaus mas, kad esi atliekamas žmogus, — štai ir viskas,, kas laukė carinės Ru sijos moterį. Neveltui rusų liaudis sukūrė patarlę, sakančią, kad „40 me tų — bobos amžius". Man 40 metų, bet aš netgi nė karto nepagalvojau, kad mano gyvenimas jau baigtas, kad aš esu nereikalingas žmogus. Prieš mane — tokie dideli ateities planai, kad jiems įgyvendinti reikėtų dar 100 metų. Visa tai yra todėl, kad aš, mano laimei, augau socialistinėje valsty bėje, kurioje moterys naudojasi vie nodomis teisėmis su vyrais, kur mo ters darbas Vertinamas taip pat, kaip ir vyro darbas. Niekas mūsų šalyje moters, dirban čios mokslinį darbą, nepavadins „mė lyna kojine", kaip tai daroma Angli joje. niekas nepareikalaus iš jos, kad ji, tapusi mokytoja, atsisakytų nuo asmeninės šeimos sukūrimo, kaiD tai buvo carinėje Rusijoje ir daugelyje kitų buržuaziniu kraštų. Tarybinėje šalyje nėra kliūčių sie kiant tikslo. Būdama darbininko, išlaikančio 7-nių asmenų šeimą, duktė, aš, ta ryb nės vyriausybės remiama, baigiau aukštąjį mokslą, aspirantūrą ir tapau tarybinio universiteto docentu. Mūsų Tėvynė kaip gimtoji motina augina, globoja jaunimo kartas, at veria jaunimui duris į aukštąsias mokyklas ir vadovauja jo praktinei veiklai. Daug kartų valstybė padėjo man. Mirė tėvas, liko šeima, kurią aš, kaip vyriausioji duktė, turėjau išlaikyti,
o aš vos tebebuvau pirmo kurso stu dentė. Kaip man reikėjo elgtis? Kapita listinėje visuomenėje klausimas bū tų išspręstas taip, kad aš turėčiau galutinai atsisakyti nuo minties baigti aukštąją mokyklą ir vargti iki gyvenimo galo. Visiškai kitaip yra pas mus. Valstybė išskyrė pensiją mano seserims ir broliams, o mane rėmė valstybė ir visuomeninės orga nizacijos. Komjaunimas padėjo su rasti vakarinį darbą. Šios paramos dėka sėkmingai baigiau institutą, o vėliau ir apsirantūrą. Įtemptas mokslas ir darbas karo metu pakirto mano sveikatą. Tary binės vyriausybės rūpesčio darbo žmonėmis dėka, aš nemokamai gy džiausi du mėnesius kurorte ir, ge rai pailsėjus, kupina jėgų ir ener gijos, grįžau prie darbo. Dabar, dirbdama Marksizmo-leni nizmo pagrindų katedroje docentu, mokydama mūsų jaunąją kartą, aš stengiuosi įskiepyti mūsų jaunimui begalinę meilę didžiajam Markso— Engelso—Lenino—Stalino mokslui. Dirbdama aukštojoje mokykloje, aš nuolat svajoju apie savo kvalifika cijos pakėlimą. Aš ruošiuosi vvkti mokvtis į daktaratūrą ir žinau, tikiu, kad ši mano svajonė bus įgyvendin ta, nes mūsų šalyje nėra nenugalimų kliūčių siekiant tikslo. Visada, prisimindama savo gyve nimą, aš jaučiu gilią padėką mūsų bolševikų partijai, tarybinės liaudies vadui ir mokytojui didžiajam Stalinui. Doc. V. Nizovaja Marksizmo-leninizmo pagrindų katedros vedėja
UŽ KOMUNISTINĮ RYTOJŲ Šaunioji tarybinė liaudis kovo 8-ją švenčia kaip Tarptautinę moters dieną. Si diena simbolizuoja tarybinės ša lies dukrų pasiektus laimėj-mus, ryž tingus ir didžius jų užsimojimus dar be ir kūryboje. Taryb.nė vyriausybė, garbingoji komunistų partija išlais vino ir įkvėpė mūsų šalies moterį, nukreipdama jos kūrybines jėgas tai kingo ir šviesaus gyvenimo kūrybai, Šios šventės reikšmė ypač gerai suprantama mums — moter ms. Ar galėjome mes anksčiau, ikitarybiniais laikais, tikėtis tokių teisių ir parei gų, kuriomis naudojamės šiandien, kurias mums garantuoja tarybinis gyvenimas? Be abejo, ne. Daugelis mūsų universiteto studenčių nebūtų galėję baigti nė vidurinio mokslo, o ką bekalbėti apie aukštąjį... Mano tėvai amatininkai. Šeimoje, be manęs, augo dar trys vaikai. V si žinome, koks sunkus buvo darbinin ko gyvenimas buržuazinėje Lietuvo je, ypač paskutiniais faš stinio reži mo metais. Jei ne Tarybų valdžia, išlaisvinusi darbininką iš kapital.sto priespaudos ir išnaudojimo, mano tė vai nebūtų įstengę leisti mane į aukštąją mokyklą, vargu ar būčiau galėjusi baigti net gimnaziją... Tik Tarybinės vyriausybės dėka, tik mūsų šalies liaudies pasiaukojan čio darbo dėka šiandien aš studi juoju Vilniaus universitete savo mė giamą istorijos specialybę. Šlovinga sis komjaunimas, į kurio eiles aš įstojau 1950 m., išauklėjo mane są moninga studente-vlsuomenininke. Šiandien prieš mano akis šviesus rytojus. Visas savo jėgas ir gabumus ir toliau skirsiu bendram mūsų ša lies darbo žmonių tikslui — komu nistiniam rytojui. Anatolija Beržlnskaitė Ist.-fil. fak. profbiuro pirmininką^