VISLI ŠALILį PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Atkaklus mokymasis nuo pirmų semestro dienų užtikrins tvirta žinių įsisavinimą ☆
☆
☆
ŠALINTI T RŪKUMUS
VILNIAUS
VALSTYBINIO
REKTORATO,
UNIVERSITETO
KOMJAUNIMO
IR
PARTINIO
PROFESINĖS
BIURO,
SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS Nr. 7 (37)
1951 m. vasario 27 d., antradienis
Kaina 20 kap.
STUDENTŲ SAVARANKISKAS DARBAS ILNIAUS Valstybinio univer siteto mokslo personalas ir F studentija kasmet pasiekia vis di desnių laimėjimų mokymo bei moky mosi dMrbe. Žymiai pagerėjo paskai tų idėjinis ir teorinis lygis. Studentai geriau įsisavina dėstomus dalykus, daugiau supranta mokymosi svarbą ir reikšmę. Žiemos egzaminų sesija aiškiai parodė studentų pasiekimus, liudijančius apie studentų mokymosi lygio kilimą universitete. Siekiant dar didesnių laimėjimų, didžiulės reikšmės studentų mokymo si darbe turi savarankiškas darbas. Atkaklus dėstomų dalykų studijavi mas. savarankiškas darbas bibliote kose, seminaruose ir laboratorijose padeda studentams giliai įsisavinti savo specialybės dalykus, praplečia mokslinį ir idėjinį akiratį, užtikrina gerą egzaminų išlaikymą, seminari nių bei laboratorinių darbų atlikimą. Žiemos egzaminų sesija rodo, kad tie studentai, kurie semestro eigoje dirbo savarankiškai, nesitenkino vien paskaitų klausymu, geriausiai išlaikė egzaminus. Taip Medicinos fak. V. k. VU gr. visi studentai komjaunuoliai (Sargautis, Rostovaitė, Labanauskaitė ir kt.j, rimtą dėmesį skyrę savaran kiškam darbui, pasiekė gerus rezul tatus — egzaminus išlaikė vien la bai gerais pažymiais. Atkakliai dirb dami savarankišką darbą, daugelis studentų tapo studentais - pirmūnais. Tai rodo, kad studentai mokymosi darbe jokiu būdu negali pasitenkin ti vien paskaitų klausymu ir paskai tų užrašais, bet turi dirbti savaran kišką teorinį ir praktinį mokymosi darbą, siekti, vis gilesnio žinių įsi savinimo. Profesorius - dėstytojas paskaitoje nurodo gaires, duoda kryptį savaran kiškam studento darbui. Toliau jis pats turi gilinti savo žinias, viena ar kita tema pasirinkti medžiagą ir ją giliai išstudijuoti. Dėstytojas turi studentą patraukti, paskatinti sava rankiškai dirbti, patarti ir nurodyti reikalingą literatūrą. Vienas iš mokymo būdų, daugiau sia skatinantis studentus savarankiš kam darbui, yra kursiniai, semina riniai ir laboratoriniai darbai. Stu dentas, bedirbdamas tokį darbą, turi išstudijuoti dėstytojo nurodytą lite ratūrą ar atlikti reikalingus prakti kos darbus. Čia studento savaran kiškam darbui pasireikšti suteikia mos neribotos galimybės. Jis gali pilnai parodyti savo sugebėjimus ir, praktiškai spręsdamas duotą uždavi nį, pagilinti savo teorines ir prak tines žinias. Tarybinė santvarka suteikė stu dentams geriausias sąlygas mokytis. Tarybinėse aukštosiose mokyklose, o taip pat ir Vilniaus Valstybiniame universitete, yra puikiai įrengtos la boratorijos, turtingos bibliotekos ir skaityklos, kur studentas gali rasti reikalingiausią literatūrą iš visų mokslo sričių, gali susipažinti su naujausiais tarybinio mokslo laimė jimais. Tačiau studentai per mažai naudo josi laboratorijomis ir bibliotekomis savarankiškam darbui dirbti, savo mokymosi lygiui kelti. Kaip taisyk
lė, bibliotekos ir skaityklos užpildo mos tik prieš egzaminų sesiją, kai priverčia būtinas reikalas. Semestro eigoje vis dar mažas studentų skai čius lanko bibliotekas ir seminarų skaityklas. Žiemos egzaminų sesija, be ne ginčijamų pasiekimų, iškėlė ir eilę klaidų bei trūkumų, iš kurių ryškiau sias — mažas studentų domėjimasis savarankišku darbu ir jo vykdymas. S) trūkumą reikia kuo greičiausiai pašalinti numatant konkrečias prie mones. Pirmiausia, reikia sustiprinti ka tedrų darbą, kelti paskaitų mokslinę ir idėjinę kokybę ir patraukti stu dentus prie atkaklaus savarankiško darbo. Katedra turi domėtis, kaip dėstytojai įtraukia studentus į sa varankišką darbą, kaip padeda stu dentams patiems mokytis, kaip kont roliuoja jų mokymąsi. Dėstytojai turi skiepyti studentams savaran kiško darbo reikšmę, domėjimąsi moksline literatūra, moksliniais žur nalais. Reikia reikalauti, kad studen tų kursiniai ir seminariniai darbai būtų atlikti savarankiškai, panaudo jant reikalingą, ypač naujausią tos ar kitos specialybės literatūrą. Ne galima taip pat prileisti liberalizmo įvertinant studentų darbus. Jie turi būti atlikti nustatytu laiku ir aukš tame moksliniame-idėjiniame lygyje. Studentų diskusijos svarstant semi narinį darbą turi parodyti gerą studento apsiskaitymą, svarstomojo dalyko pažinimą. Reikia su šaknimis išrauti tokią praktiką (Ist.-fil. fak.), kai studentai diskusijoms pasiruošia vien iš to paties kursinio ar semina rinio darbo arba ir visai nedalyvauja diskusijose. Dėstytojo pareiga reika lauti, kad studentas gerai pasiruoš tų ir žinotų ypač naujausią literatū rą, dėstomo dalyko klausimais. Įtraukiant studentus į savarankiš ką mokymosi ir mokslinį darbą, di delis uždavinys tenka Studentų mokslinei draugijai ir skait'ingiems moksliniams būreliams. SMD turi į savo eiles įtraukti kuo didesnį skaičių narių, išplėsti ir išvystyti savo darbą. Tačiau SMD iki šiol dar maža apima studentų, o atskirų būrelių veikla yra visai nepatenki nama. SMD turi skleisti ir propa guoti studentų tarpe savarankiško darbo mintį, skiepyti meilę tarybi niam mokslui. Didelis vaidmuo čia tenka komjau nimo ir kitoms visuomeninėms orga nizacijoms. Grupės susirinkimuose reikia apsvarstyti ne tik studentų mokymąsi, bet ir jų savarankišką darbą, reikia siekti, kad Į savaran kišką studijų darbą įsitrauktų visa studentija. Savarankiškas studentų darbas — savos specialybės studijavimas ir gi linimasis laboratorijose, bibliotekose Ir kabinetuose turi būti dirbamas be pertraukos, ne vien tik prieš egza minus. Tik atkakliai ir savarankiškai dir bant galima pasiekti žymių rezulta tų, pateisinti Partijos ir Vyriausybės rūpinimąsi aukštąja mokykla ir tapti aktyviais komunistinės visuomenės statytojais.
Universiteto komjaunimo organizacijos aktyvas S. m. vasario 25 d. įvyko Vilniaus Valst. universiteto komjaunimo or ganizacijos aktyvo susirinkimas. Aktyvo susirinkimo prezidiume: LKP(b) Lenino rajono komiteto sek retorius drg. Abišala, universiteto partinio biuro sekretoriaus pavaduo tojas drg. Ęarzdaitis, prorektorius doc. Mltropolskis, komjaunimo sekre torius drg. Grigonis, Marksizmo-leni nizmo katedros vedėjas doc. Nizo Ją ją, Vilniaus m. komjaunimo komiteto sekretorius drg. Pigaga ir kt. Susirinkimo dienotvarkėje: Istorijos-filologijos fak. komjauni mo-biuro ataskaita apie politinį-ma sinį darbą. Ataskaitą padarė Istorijos-filologi jos fak. komjaunimo biuro sekreto rius drg. Stimburytė.
Diskusijose pasisakė drg. drg. Ti mofejevas, V. Narkus, R. Svinariova, V. Burkauskas, M. Gutmanas, E. Sosnauskas, V. Nizovaja, J. Stupelis ir kt. Kalbas pasakė universiteto pro rektorius doc. K. Mitropolskis, ir LKP(b) Lenino rajono komiteto sek retorius drg. Abišala. Aktyvo susirinkimas priėmė platų nutarimą politiniam-masinia.m darbui Istorijos-filologijos fak. pagerinti.
Su dideliu pakilimu aktyvo susi rinkimas pasiuntė sveikinimo -laišką didžiajam tautų vadui, genialiajam mokslo korifėjui, taikos vėliavinin kui, tarybinio jaunimo gerinusiajam bičiuliui ir tėvui Josifui Visarionovičiui Stalinui.
aukštame politiniame-idėjiniame ly gyje buvo pravedamos politvalandėlės. Jos nesudomino studentų ir didelė jų dalis jose nesilankydavo. Grupės sienlaikraštis išeina neregu liariai, jame nekeliami opiausi gru pės gyvenimo klausimai. Komjauni mo organizacijos biuro kultmasinis sektorius per maža dėmesio kreipė į saviveiklos išvystymą kurse. Kalbėjusi žurnalistikos spec. stu dentė komjaunuolė Beinoraitė iškėlė rimtus trūkumus grupės darbe. Gru pėje yra įsigalėjęs sistematingas pa skaitų praleidinėjimas. Štai stud. drg. Marcinkevičius I semestro eigo je praleido 240 akademinių valandų. Daug paskaitų praleido studentai Marcelis, Kaminskas, Sliažaitė. Diskusijose dalyvavę studentai Astrauskas, Janavičiūtė, Charina, Daugėla ir kt. griežtai kritikavo proforgus Barinovą, Urniežiūtę ir kt., kurie visiškai nusišalino nuo politinio-auklėjamojo darbo. Nėra glaudaus_ ryšio grupėse tarp gruporgų, seniūnų ir proforgų. Rimtos kritikos susilaukė fakulte to dekanatas dėl paskaitų tvarkaraš čio netvarkingumo. Buvo pažymėta, kad dekanato sekretorės biurokratiš kai elgiasi su atsilankančiais į de kanatą studentais. Trūkumams pašalinti susirinkimas priėmė platų nutarimą. A. Balsys Istorijos-filolog. fak I kurso komjaunimo org. sekretorius
Neseniai įvyko Istorijos-filologijos fak. I kurso atviras komjaunimo or ganizacijos susirinkimas. Apie I se mestro darbo rezultatus ir studenti jos uždavinius II semestre pranešimą padarė univefsiteto prorektorius doc. Mitropolskis. Po to sekė eilė pasisakymų. Kal bėję studentai pažymėjo, kad kom jaunimo organizacija I semestre at liko nemažą darbą, auklėjant studen tus komunizmo dvasia, stiprinant akademinę drausmę, kovojant su paskaitų praleidinėjimu. ■ Semestro eigoje komjaunimo grupėse bu vo išnagrinėtos tokios temos: „Va tikanas dviejų pasaulinių karų lai kotarpyje", „Religij-a ir jos klasinė esmė“, „V. I. Leninas ir J. V. Stalinas apie komunistinę moralę", apsvarstyta Maicevo knyga „Iš visos širdies" ir kt. Atviruose komjaunimo grupių susirinkimuose buvo svars tomi nuolatiniai akademinės draus mės laužytojai. Atvirame komjauni mo organizacijos susirinkime buvo apsvarstytas ■ pasiruošimo egzami nams klausimas. Iš 180 kurse esan čių studentų 57 studentai egzaminus išlaikė labai gerais pažymiais, 115 studentų gerais ir labai gerais pa žymiais. Tačiau komjaunimo organizacijos darbe buvę ir eilė trūkumų. Savo pasisakyme komjaunuolė drg. Dubauskaitė pažymėjo, kad I semestro eigoje rusų kalbos ir literatūros (lie tuvių gr.j grupėje nepakankamai
Plačiau vystyti bolševikinį kritikį ir savikritika Medicinos fak. V kurso komjauni mo organizacijos atviro susirinkimo, įvykusio š. m. vasario 15 d., svar biausiu dienotvarkės klausimu buvo žiemos egzaminų sesijos rezultatų ir pavasario semestro uždavinių ap svarstymas. Fakulteto dekanas drg. Bujokas savo pranešime pažymėjo, kad V kursas pasiekė kai kurių laimėjimų ir todėl išėjo į pirmą vietą fakultete žiemos egzaminų sesijoje (pažymių vidurkis 4,6). Tačiau pasitaikė šiame kurse ir trūkumų. Drg. drg. E. Valiulionytė ir V. Starkus, nusižengdami tarybi nio studento etikai, bandė apgauti dėstytoją ir neteisingai gauti akių ligų įskaitą.
Drg. Bujokas pažymėjo, kad kurse yra ir nedrausmingų draugų, kurie iš atostogų parvažiavo 2—4 dienas pa vėlavę, pvz., drg. Z. Gudmanas. Bet drg. dekanas nenurodė, kokių konkre čių priemonių imsis dekanatas, kad sudraustų drg. Gudinaną, Kalbos šio draugo neveikia. Jis šių mokslo me tų rudenį pavėlavo 9 dienas, apie savaitę pavėlavo pereitų mokslo metų pavasario semestre. Drg. Gudmano elgesys buvo kritikuojamas kurso sieninėje spaudoje, susirinki muose. Tačiau viskas tuo ir baigda vosi. Baigdamas dekanas ragino su stiprinti akademinę drausmę, nuo pat pirmos dienos kruopščiai ruoštis
praktikos darbams, studijuoti litera tūrą, nes tik sistemingas, savaran kiškas darbas užtikrina gerus rezul tatus. Diskusijose dalyvavę drg. drg. Vi gelis, Stupelis, Kazakovas ir kt. pa reiškė dekanatui eilę pageidavimų dėl paskaitų tvarkaraščio, dėl moko mojo darbo fakultete pagerinimo at skirose katedrose (hospitalinė chirur gija). Pažymėtina, kad šis susirinkimas praėjo nesavikritiškai, be gilesnės egzaminų sesijos analizės. Kodėl draugai nepaminėjo ir nepasmerkė to fakto, kad, jau pačioje semestro pradžioje kurso studentai nesilaiko nustatytos drausmės? Argi norma lu, kad į politinės, ekonomijos pa skaitą iš kai kurių grupių ateina vos 50% (IV gr.; seniūnas drg. Kapočiūtė)? Ar pateisinama, kad hospitalinės chirurgijos paskaitoje dalyvauja 80—85% kurso studentų? Su tokiais reiškiniais komjaunimo ir profsąjun ginė kurso organizacijos bei dekana tas privalo griežtai kovoti. Susirin kimuose reikia ne slėpti tokius fak tus, o savikritiškai pažvelgti j juos, sukritikuoti tokią praktiką. Laikas nuo kalbų apie kritikos-savikritikos reikšmę pereiti prie šio ginklo pa naudojimo gerinant visą mūsų darbą.
☆
Diplominiai darbai Daugelis diplomantų geografų jau įpusėjo savo diplominius darbus. Studentai Šapoka, Gabnytė, Kamins kas, Abramavičiūtė ir kt. juos jau beveik užbaigė ir dabar ruošiasi valstybiniams egzaminams. Tačiau mūsų tarpe yra dar ir tokių studen tų, kaip Lapėnaitė, kuri diplominį darbą tik pradėjo ruošti. Drg. Lapėnaitei reikėtų stipriai susispausti ir pavyti pirmaujančius draugus. Ji turėtų rimtai pažiūrėti į draugų bei komjaunimo grupės jai teikiamą pa galbą ir raginimus. Visas kursas, aplamai, dar nepa kankamai ruošėsi diplominių darbų gynimui ir valstybiniams egzami nams. Dėl to į tai rimtą dėmesį tu rėtų atkreipti dekanatas. Matijošius t/ V kurso geografas
Kovokime su akademinės drausmės laužytojais Teisės m. fak. II kursas jau pir momis šio semestro dienomis ėmėsi priemonių akademinei drausmei su stiprinti, pasiekti šimtaprocentinį pa skaitų lankymą. Įvykusiame kurso komjaunimo organizacijos biuro posė dyje buvo iškelta eilė trūkumų aka deminiais klausimais. Egzaminų sesi ja parodė, kad blogiausiai laikė eg zaminus tie studentai, kurie daugiau sia praleido paskaitų ir pratybų. Pa našioms klaidoms išvengti ateityje visa kurso komjaunimo organizacija įsipareigojo vesti griežtą kovą su akademinės drausmės laužytojais. Nustatytu laiku neatvykę j užsiėmi mus ^draugai, bus svarstomi grupių atviruose susirinkimuose. Dėl kiek vienos praleistos paskaitos kurso stu dentai turi duoti raštiškus pasiaiški nimus seniūnui, kuris savo ruožtu apie tai praneš dekanatui. Sudaryta me paskaitų lankomumo grafike kiekvieną savaitę bus registruojamas praleistų valandų skaičius. Kovodami su akademinės drausmės laužytojais, užtikrindami šimtaprocentinį paskai tų bei seminarų lankomumą, mes pa sieksime, kad visi mūsų kurso stu dentai pavasario semestro egzami nus išlaikys tik , gerais ir labai ge rais pažymiais. V. Aperaitis * Teisės m. fak. II k. komjaunimo organizacijos biuro narys
Planuokime savo darbq
Žinodamas, kad mokytis, savaran kiškai dirbti reikia nuosekliai, nesiblaškant, aš ir stengiausi mokslo ži nias įsisavinti sistemingai, pagal pla ną, iš anksto numatydamas terminą tam ar kitam veikalui perskaityti. Vien tik paskaitų klausymas ir konspektavimas, žinoma, dar neduoda ga limumo įsigilinti į studijuojamą me džiagą. Dėl to aš skaičiau pirminius šaltinius, kad medžiaga būtų geriau įsisavinta. Be to, perskaitytus vei kalus konspektavau. Dėl to egzami nus aš išlaikiau tik labai gerais pa žymiais. Lukoševičius Br. Stankevičiūtė Ekonomikos fak. III k. stud. Medicinos fak. V k.i studentė
IV KURSO LITUANISTŲ PEDAGOGINE PRAKTIKA Istorijos-filologijos fak. studentai, baigę uhiversltetą, dirbs auklėjamąjį-pedagoginį darbą, ugdys jaunąją kartą, ginkluos ją giliomis teoretinė mis žiniomis, formuos marksistinęlenininę jaunimo pasaulėžiūrą. Daugelis IV kurso lituanistų, tei singai suprato šį atsakingą uždavinį. Tai parodo pedagoginė praktika, ku rią minėtas kursas atlieka vidurinė se mokyklose (Salomėjos Nėries var do, I-je ir Vll-je vidurinėse mokyk lose). Studentai atidžiai ruošiasi praktikos pamokoms: stebi ir studi juoja mokyklos gyvenimą, gilina sa vo teorines ir pedagogines žinias. Dėl to eilė IV kurso studentų mi
nėtose mokyklose sėkmingai praveda lietuvių kalbos ir. literatūros pamo kas. Tai gerai supranta ypač stu dentai komjaunuoliai — Važgauskaitė, Leonovaitė, Nikšaitė, Subačius. Jų pravestos pamokos pripažintos labai geromis. Neatsilieka ir nesąjunginis kurso jaunimas — Valiūtė, Makutėnaitė ir kt. Jų pravestos pamokos įvertintos labai gerai ir gerai. Šie faktai rodo minėtų draugų są žiningumą tiesioginėms savo parei goms, tinkamą pedagoginio pasiruo šimo įvertinimą. Deja,' dar ne visi kurso draugai pilnai tai yra įsisąmo ninę. Iš tokių paminėtini Lapenas, Sivickas ir komjaunuolė Budrytė,
kurie į pamokas atėjo blogai teoriš kai pasiruošę. IV kurso lituanistų praktikos dar bams vadovauja patyrusi vyr. dėsty toja Žukauskaitė, kuri, negailėdama laiko ir energijos, padeda studen tams teoriškai ir praktiškai. Studen tai aktyviai dalyvauja kiekvienos pravestos pamokos aptarime, kur, dėstytojai padedant, visapusiškai iš analizuojamos ir apsvarstomos pasi taikančios metodinės ir kt. klaidos. Šiuo metu kursas intensyviai įsi traukė į pedagoginės praktikos dar bą ir sistemingai tęsia jį toliau. D. Rudzlnskaitė (Mūsų koresp.)
KOMANDA -NUGALĖTOJA S. m. vasario mėn. 25 d. 12 vai. prie Černiachovskio aikštės buvo duotas startas tradiciniam Vil niaus m. pėsčiųjų žygiui, pašvęs tam Tarybinės Armijos XXXIII metinių garbei. Mūsų universitetą šia# metais atstovavo 11 koman dų po 10 dalyvių kiekvienoje — penkios komandos moterų ir še šios vyrų. Mūsų universiteto pir moji moterų rinktinė pasiekia baigmę per 30.01 min. Po varžybų universiteto mote rų komandai įteikiamas II laips nio diplomas ir pereinamoji tau rė, vyrams, užėmusiems II vie tą — trečio laipsnio diplomas. Nuotraukoje: VVU mote rų rinktinė, iškovojusi pirmą vie tą pėsčiųjų žygyje, skirtame Ta rybinės Armijos 33-jų metinių garbei. L. Mikulskio nuotr.