Tarybinis Studentas, 1951 m. vasario 13 d. Nr. 5 (35)

V/SŲ ŠZL/Ų PROL£7"AR/4/^V/EA YK/T£Š

O"

TUmTAS VILNIAUS

VALSTYBINIO

REKTORATO,

UNIVERSITETO

KOMJAUNIMO

IR

PARTINIO

PROFESINĖS

Balsuodami už komunistų ir nepartiniu blo­ ko kandidatus, Tarybų Lietuvos rinkėjai bal­

suos už tolesnį liaudies švietimo pakilimų, už

BIURO,

SĄJUNGOS

nauja mokslo ir kultūros suklestėjimą

KOMITETŲ ORGANAS (Iš Lietuvos KP(b) CK kreipimosi į visus rinkėjus)

Nr. 5 (35) 1951 m. yasario 13

<

d. antradienis

Kaina 20 kap.

Visi į rinkimus!

Z> ELIKO vos kelios dienos, kai centų respublikos darbo valstiečių.

-*■* mūsų respublikos darbo žmo­ Kolūkinė santvarka nugalėjo Lietu­ nės rinks deputatus j Lietuvos Ta­ voje. Kolūkiečiai vis labiau įsisavina rybų Socialistinės Respublikos Aukš­ pažangiausią pasaulyje tarybinę čiausiąją Tarybą. agrotechniką, auga socialistinių lau­ sėkmingai vystosi Pasirengimo rinkimams dienomis kų derlingumas, mūsų respublika gyvena didelį poli- visuomeninė gyvulininkystė.

Tarybų santvarkos metais sukles­ tinj-gamybinį pakilimą. Įmonėse, fab­ rikuose, kolūkiuose rinkimų garbei tėjo lietuvių tautos kultūra, socialis­ darbo žmonės prisiima padidintus tinė savo turiniu, nacionalinė savo gamybinius įsipareigojimus, pasiau­ forma. Dabar Lietuvos mokyklose, kojančiai dirba mūsų Didžiosios So­ aukštojo mokslo įstaigose, techniku­ muose, įvairiuose kursuose mokosi cialistinės Tėvynės labui.

Vasario 18 dieną įvyksiančius rin­ kas penktas žmogus. Tarybų Lietuvos kimus respublika pasitinka didžiais jaunimui atviri visi keliai j mokslą, laimėjimais visose ūkinio ir kultūri­ į kultūrą, j laimingą gyvenimą.

Didelių ir reikšmingų laimėjimų nio gyvenimo srityse. Apie tuos lai­ mėjimus kalbama Lietuvos Komunis­ per pastaruosius 5 metus pasiekė ir tų Partijos (bolševikų) Centro Komi­ Vilniaus Valstybinis universitetas. Į teto kreipimesi į visus rinkėjus, dar­ univeriteto auditorijas atėjo nauji, bininkus ir darbininkes, valstiečius tarybiniai jaunuoliai. Universitete da­ Ir valstietes, j tarybinę Inteligentiją, bar mokosi apie 3000 studentų, tai — darbininkų, valstiečių, darbo inte­ į Tarybinės Armijos karius.

Lietuva tarybinės santvarkos me­ ligentijos vaikai.

Universiteto laboratorijos, moksli­ tais pavirto klestinčia socialistine niai kabinetai aprūpinti tobulais ta­ respublika.

Tarybinės santvarkos sąlygomis, rybiniais įrengimais, naujausia apa­ visų šalies tautų Ir visų pirma di­ ratūra. Žymiai išaugo mokslinės bib­ džiosios rusų tautos milžiniškos pa­ liotekos, kurios praturtėjo marksiz­ galbos dėka, didžiojo Stalino nuola­ mo-leninizmo klasikų veikalais, moks­ tinio dėmesio ir rūpinimosi dėka lie­ line, grožine literatūra.

Išaugo tarybinių mokslininkų kad­ tuvių tauta, bolševikų partijos vidovaujama, trumpu laiku atkūrė liau­ rai, studentija, kuri vis geriau apsi­ dies ūkį ir jį sėkmingai vysto toliau. ginkluoja visa nugalinčia marksizmoVisos hitlerininkų sugriautos jmo- leninizmo teorija.

Visus savo įžymius laimėjimus lie­ nės atstatytos ir aprūpintos nauja tarybine technika. Pastatytos naujos tuvių tauta pasiekė išimtinai vado­ stambios įmonės. Lietuvoje dabar ga­ vaujant Visasąjunginei Komunistų minamos staklės metalui plauti, Partijai (bolševikų), genialiai vedant elektromotorai, dažymo aparatai, didžiajam tautų vadui — draugui tikslaus matavimo prietaisai, elektros Stalinui. skaitikliai, naujos žemės ūkio maši­ Vasario 18 dieną mes visi kaip nų rūšys. Pramonės lyginamasis svo­ vienas atiduosime savo balsus už ris respublikos liaudies ūkyje per nesugriaunamojo komunistų ir nepar­ pastaruosius penkerius metus padidė­ tinių bloko kandidatus, tuo dar kar­ jo nuo 35 iki 50 procentų. tą parodysime tarybinės liaudies ne­ Itin dideli ir nuostabūs pakitimai sugriaunamą moralinę-politinę vie­ įvyko per 4 metus Tarybų Lietuvos nybę.

Visi j rinkimus! žemės ūkyje. Lietuvos darbo valstie­ čiai įsitikino stambaus socialistinio Atidundami savo balsus už geriau­ ūkio didžiaisiais pranašumais prieš sius mūsų liaudies sūnus ir dukras, smulkųjį pavienį ūkį, suprato genia­ kandidatus į LTSR Aukščiausiąją lųjį didžiojo Stalino mokslą apie Tarybą, mes tuo pačiu balsuosime už kolūkinę statybą, ryžtingai ir galuti­ taiką, už dar gražesnį mūsų rytojų, nai stojo į kolūkinį kelią. Į kolūkius už genialųjį komunizmo vairininką, yra susijungę daugiau kaip 90 pro­ mylimąjį Staliną.

Susitikimas su savo kandidatu į deputatus Sekmadienį universiteto agitpunkte įvyko rinkėjų susitikimas su kandi­ datu į deputatus profesoriumi daktaru Buču. Į Garbės prezidiumą išrenkamas VKP(b) CK Politinis Biuras su draugu Stalinu priešakyje. Skamba ilgai ne­ nutrūkstantis „valio”, „ura” draugui Stalinui, Komunistų partijai, Tarybi­ nei vyriausybei.

Drg. Pauliukonis supažindina rinkė­ jus 6u kandidato į deputatus draugo Jono Bučo biografija, jo nueituoju kovos keliu. Jis pareiškia: „Lietuvos darbo žmonės, tik nuvertų kapitalis­ tinę valdžią, iškovojo teisę rinkti sa­ vo valdžią, tokią, kokios jie nori.

Mes į respublikos aukščiausiąjį valdžios organą — Aukščiausiąją Ta­ rybą — išstatėme universiteto rekto­ rių, profesorių, ekonomikos mokslų daktarą, mokslininką — bolševiką, nenuilstamą jaunimo auklėtoją, Joną Bučą. Aš kviečiu vasario 18-tąją die­ ną vieningai atiduoti savo balsus už drg. J. Bučą".

Toliau kalbėję drg. drg. Pakarklis, Adomavičiūtė pažymi drg. Bučo dide­ lį darbą atstatant okupantų sugriau­

tąjį Vilniaus Valstybinį universitetą, paruošiant naujus mokslinius kadrus ir auklėjant jaunimą komunizmo dvasia.

— Draugai, — kalba kandidatas į deputatus prof. dr. J. Bučas, — a; visada turiu prieš akis pirmąjį vi­ sos liaudies kandidatą didįjį Staliną, iš jo mokausi kiekviename savo žingsnyje, kaip dirbti, kaip būti nau­ dingesnių liaudžiai. Tas jūsų pasi­ tikėjimas mane įpareigoja dar geriau auklėti jaunimą, kad jis iš tos mo­ kyklos, kuriai aš vadovauju, išeitų šventai atsidavęs Lenino—Stalino par­ tijos reikalui, kad pats auklėjamasis darbas vyktų dar aukštesniame idėji­ niame ir politiniame lygyje.

Vėl iš šimtų krūtinių aidi ilgi „va­ lio", „ura" draugui Stalinui, Komunis­ tų partijai.

Agitpunkte, esančiame Čiurlionio g-vė Nr. 23, įvyko rinkėjų, kurių tarpe yra studentai, susitikimas su kandidatu į LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus Valentinu Petniūnu.

K. Kedaitis

NAUJAS BENDRABUTIS STUDENTAMS Šiais metais pradedamas statyti naujas bendrabutis Vilniaus universitetui. Bendrabutis turės apie 200 kambarių, kuriuose gyvens 600 studentų.

Tai bus didžiuliai keturių

aukštų rūmai su salėmis skaityklai, bibliotekai, raudonajam kampeliui, svečių kambariais, dušais ir t. t. Vieta statybai parinkta Čiurlionio gatvėje.

ŠLOVĖ PIRMAJAM VISALIAUDINIAM KANDIDATUI DIDŽIAJAM STALINUI!

„Mūsų Tėvynės rytas”

F. Šurpino pav.

♦

V

Už liaudies laimės kūrėją Pasaulyje nėra tokios šalies ku­ rioje jaunimui būtų suteiktos tokios teisės, kaip pas mus. Bolševikų par­ tija ir didysis vadas draugas Stalinas labai rūpinasi jaunimu. Mums užtik­ rinta teisė j darbą, į mokslą, į poil­ sį. Todėl niekur ir niekada nebuvo tokio plataus mokslo įstaigų, mokyk­ lų ir kultūros švietimo įstaigų tinklo ir tokio didelio skaičiaus besimokan­ čių, kaip mūsų šalyje. Ar būtų ga­ lėję buržuaziniais laikais mūsų kurso studentai Kanopkaitė, Vilūnaitė, Stankevičius ir kiti klausyti švariose ir šiltose auditorijose paskaitų, ku­ rias skaito aukštai kvalifikuoti dės­ tytojai, ar būtume galėję mes visi semtis priešakinio tarybinio mokslo ir gilinti praktiškai 6avo teorines ži­ nias gerai įrengtose laboratorijose, ar būtų galėję gyventi jaukiame bendrabutyje mūsų fakulteto studen­ tai draugai Ramonaitė, Sadūnas ir kt.?!

V

Mokslas mums netrukdo kartu da­ lyvauti ir visuomeniniame gyvenime, saviveikloje, sporte. Priešingai, tam kaip tik yra sudaromos palankios są­ lygos. Todėl laisvalaikio metu mūsų visur pilna: kas sporto aikštelėje ar prie šachmatų lentos, ka6 skaityklo­ je, teatre, studentų klube, susirinki­ me ar kitur. Nenuostabu todėl, kad pas mus yra gerų saviveiklininkų (Vasiljevaitė, Culkovaitė), gerų spor­ tininkų, kaip kandidatas į TSRS spor­ to meistrus Višomirskis.

Atsidėkodami už tai, rinkimų die­ ną su džiaugsmu atiduosime savo balsus už komunistų ir nepartinių bloko kandidatus, už tolesnį mokslo ir kultūros klestėjimą, mūsų didžio­ sios tarybinės Tėvynės galybės stip­ rinimą, už liaudies laimės kūrėją — mylimąjį draugą Staliną.

Vasario aštuonioliktoji — tai di­ delė šventė lietuvių liaudžiai, tai di­ delė šventė taip pat Tarybų Lietuvos studentijai.

Vasario aštuonioliktoji — rinkimų į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tary­ bą diena. Visa Tarybų Lietuvos liau­ dis vieningai atiduos savo balsus už geriausius ir ištikimiausius savo sū­ nus ir dukras. Vasario aštuonioliktą­ ją tarybinė studentija 6tos prie urnų ir vieningai pademonstruos savo be­ galinį dėkingumą ir atsidavimą Ta­ rybų valdžiai ir asmeniškai draugui Stalinui už mokslą, į kurį teisę ir są­ lygas Tarybų Lietuvos studentijai suteikė tik tarybinė valdžia.

Buržuaziniais laikais darbininko, valstiečio duktė ar sūnus tik svajoti tegalėjo apie aukštąjį mokslą. Uni­ versitetas paprastai tokiems jaunuo­ A. Tamašauskaitė Chemijos fak. IV k. stud. liams būdavo neįvykdoma svajonė, miražas.

Balsuosime už komunistinės visuomenės sukūrimu už talkį Artėja vasario 18-toji — rinkimų į LTSR Aukščiausiąją Tarybą diena.

Renkami geriausi mūsų šalies sūnūs ir dukros. Rinkimų diena — tai didi Tarybų šalies darbo žmonių šventė, politinės Vienybės ir susitelkimo apie bolševikų partiją diena. Mes žinome, kad bolševikų žodžiai nesiskiria nuo darbų. Tai ryškiai įrodo visa bolše­ vikų partijos istorija, didingosios ta­ rybinės liaudies pergalės kovoje dėl taikos ir komunizmo. Bolševikų par­ tijai vadovaujant tikrove tapo stali­ ninių penkmečių planai. Sėkmingai vystosi tarybinė literatūra ir moks­ las. Didingos stalininės statybos prie Volgos, Dniepro, Turkmėnijoje ir

UŽ ŠVIESU IR KULTŪRINGA GYVENIMĄC

Krime, pasiaukojantis tarybinių žmo­ nių darbas kasdien artina komuniz­ mo epochą. Komunistų partija nenu­ ilstamai kovoja už demokratijos ir socializmo jėgų susitelkimą, už tai­ ką ir tautų saugumą.

Todėl aš kviečiu visus studentus vasario 18-tą vieningai balsuoti už komunistų ir nepartinių bloko kan­ didatus. Balsuodami už juos, mes balsuosime už naują, galingą mūsų tarybinės Tėvynės suklestėjimą, už taiką, už tai, kad dar geriau ir švie­ siau būtų gyventi mūsų šalies darbo žmonėms.

A. Ivaškevičiūtė Istorijos-filologijos fak. V k. stud.

Tarybinė valdžia suteikė visas ga­ limybes tiek miesto tiek ir kaimo jaunuoliams į mokslą. Tarybinė val­ džia įsteigė visą eilę institutų, spe­ cialiųjų aukštųjų mokyklų, kuriuose kiekviena jaunuolė bei jaunuolis ga­ li pasirinkti sau mėgiamą specialy­ bę ir, ją baigęs, kurti šviesų ir kul­ tūringą gyvenimą. Tarybų Lietuvos jaunuolės ir jaunuoliai supranta be­ galinį rūpestį ir globą, teikiamą jiems Tarybų valdžios ir asmeniškai draugo Stalino.

Vilniaus Valstybinio universiteto studentija kartu su visu mokslo per­ sonalu vasario aštuonioliktąją vie­ ningai stos prie urnų ir atiduos savo balsus už komunistų ir nepartinių bloko kandidatus.

J. Tijūnelytė LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatė

Aukščiau pakelti mokslo lygį

Konferencija draugo Stalino veikalams kalbos mokslo klausimais aptarti Sausio 23—24 dienomis įvyko VVU stato tarpusavio sąveiką. — Draugas mokslo personalo konferencija ge­ Stalinas, — toliau nurodė pranešė­ nialiesiems draugo Stalino veikalams jas, — davė mums, ideologinio fron­ kalbos mokslo klausimais aptarti. to darbuotojams, galingą ginklą ko­ Konferenciją atidarė prorektorius voje dėl tarybinio mokslo suklestėji­ mokymo .reikalams dOc. Mitropols- mo, dėl komunistinės visuomenės su­ kis. Pranešimus skaitė prof. Gabriel- kūrimo. janas, doc. Meškauskas, doc. NefioDoc. Nefiodovas savo pranešime dovas ir v. d. Ulvydas. „Draugas Stalinas apie kalbą, kaip Doc. Meškauskas savo pranešime visuomeninį reiškinį" pabrėžė, kad „Draugo Stalino veikalai kalbos draugo Stalino veikalai kalbos moks­ mokslo klausimais“ pažymėjo didelę lo klausimais padėjo tvirtus pagrin­ draugo Stalino veikalų reikšmę vi­ dus tarybinei kalbotyrai, atvėrė pla­ siems — tiek visuomeniniams, tiek čias perspektyvas mokslo tiriamajam ir gamtos mokslams.

Draugo darbui vystyti. — Draugo Stalino vei­ Stalino veikalai, — nurodė pranešė­ kalai, — kalbėjo jis, — rado platų jas, — yra neįkainojamas indėlis į atgarsį visame pasaulyje, o ypač marksistinės filosofijos lobyną. Jie liaudies demokratinėse šalyse, ku­ duoda triuškinantį smūgį marksizmo riančiose naują, socialistinį gyve­ vulgarizatoriams ir įvairioms kosmo­ nimą. politinėms tautų kalbų suliejimo Apie draugo Stalino veikalų reikš­ teorijoms. mę lituanistikai ir artimiausius tary­ Draugo Stalino veikalai kalbos binių lituanistų uždavinius plačiai mokslo klausimais, — tęsė doc. Meš­ kalbėjo savo pranešime v. d. Ulvy­ kauskas, — įpareigoja visus mokslo das. Nurodęs, kad buržuazijos val­ darbuotojus išvystyti bolševikinę kri­ dymo metais maža kas tebuvo nu­ tiką ir savikritiką, sustiprinti kovą veikta lietuvių kalbos moksle, be to, su nacionalistinės-buržuazinės ideolo­ aklai buvo sekama buržuaziniais va­ gijos likučiais studentų sąmonėje, karų Europos kalbininkais, o literatū­ kūrybiškai taikyti marksizmą dėstant rinės kalbos srityje vadovaujamasi visas mokslo disciplinas. buržuazinėmis puristinėmis tendenci­ Pranešimą, tema „Bazė ir antsta­ jomis, pranešėjas iškėlė visą eilę už­ tas", skaitė prof. Gabrieljanas. Drau­ davinių, laukiančių kolektyvaus tary­ gas Stalinas savo veikaluose kalbos binių lituanistų darbo socialistinėmis mokslo klausimais, — pažymėjo pra­ sąlygomis. — Draugo Stalino veika­ nešėjas, — genialiai išanalizavo ba­ lai kalbos mokslo klausimais, — zės ir antstato esmę, atskleidė bū­ pabrėžė pranešėjas, — atvėrė naują dingąsias bazės ir antstato ypatybes, erą ir lituanistikos mokslui. Marksisvisapusiškai nušvietė bazės ir ant­ tini6-lenininis praeities palikimo įver-

tinimas, tarybinio gyvenimo lietuvių kalbos tyrimas genialiųjų draugo Stalino veikalų šviesoje yra neati­ dėliotini lietuvių tarybinių kalbinin­ kų uždaviniai.

Dalyvavę diskusijose profesoriai bei dėstytojai taip pat pabrėžė di­ džiulę draugo Stalino veikalų reikš­ mę įvairioms tarybinio mokslo ša­ koms. Antai, v. d. Zaksas nurodė, kad juose toliau išvystyti pagrin­ diniai marksistinės dialektikos teigi­ niai. V. d. žiurlys konstatavo didelę draugo Stalino veikalų reikšmę teisės mokslams. Apie tai, kad jie sudaro metodologinę bazę visiems ekonomi­ niams mokslams, o ypač liaudies ūkio planavimui, kalbėjo v. d. Gregorauskas. Apie jų reikšmę fizikos mokslams plačiai kalbėjo v. d. Misiū­ nas. Be to, diskusijose dalyvavo doc.

Kulešovas, v. d. Bluzmanas ir kt.

Diskusijų metu teisingai buvo nu­ rodyta visa eilė trūkumų konferenci­ jos darbe: iš anksto nebuvo pareng­ tos pranešimų tezės, nepakankamas kai kurių pranešimų mokslinis lygis (doc. Nefiodovo) ir kt.

Konferencija turės didelės reikš­ mės vystant mokslinį tiriamąjį darbą universitete. Iškelti klausimai bei trūkumai padės visiems universiteto dėstytojams šalinti klaidas savo dar­ be, dar aukščiau kelti skaitomų pa­ skaitų lygį rertiiantis naujais draugo Stalino kuriniais.

J. Palionis Aspirantas

-------------------------- ---------------------------------

Už gilesnį marksizmo-leninizmo įsisavinimą Vasario 9 d. Marksizmo-leninizmo pagrindų katedra, kartu su universi­ teto komjaunimo komitetu, pravedė susirinkimą su pirmųjų ir antrųjų kursų aktyvu.

Susirinkime buvo svarstomas klausimas apie I-jo se­ mestro rezultatus ir uždavinius II-ame semestre.

Katedros vedėjas doc. Nizovaja pa­ žymėjo, kad dauguma studentų atėjo į įskaitas gerai pasiruošę, dalis jų už gerą ruošimąsi seminarams buvo iš viso atleisti nuo įskaitos. Visuose antruose kursuose buvo pravestos konferencijos apie draugo Stalino veikalus „Apie leninizmo pagrindus" ir „Dėl leninizmo klausimų". Tačiau nežiūrint į eilę pasiektų laimėjimų, I-me semestre kai kuriuose kur­ suose išaiškėjo blogas pasiruošimas įskaitoms ir seminarams. Žemą atsa­ kinėjimo lygį įskaitų metu parodė Gamtos m. fak. geografijos sk. I kur­ so studentai. Dažnai studentai atsaki­ nėdami nemokėjo surišti teorinių ži­ nių su praktika (Medicinos fak. I k.)

Istorijos-filologijos I ir II kursų rusų kalbos ir literatūros grupėse kai kū­

rie studentai įskaitą turėjo laikyti pa­ kartotinai.

Savo pasisakyme drg. Nizovaja kal­ bėjo apie tą svarbų vaidmenį, kurį vaidina grupės aktyvas, kaip mark­ sizmo-leninizmo dėstytojo pagalbi­ ninkas. Drg. Nizovaja atkreipė stu­ dentų dėmesį į būtinumą studijuoti pirminius šaltinius — marksizmo-le­ ninizmo klasikų veikalus, į būtinumą vesti konspektus.

Drg. Nizovaja pabrėžė kolektyvinio kino ir teatro lankymo ir knygų ap­ svarstymo vaidmenį komunistiniam studentų auklėjimui.

Apie marksizmo įskaitų rezultatus kalbėjo Teisės m. fak. II k. komjau­ nimo organizacijos sekretorius drg.

Antanėlis. Jis kalbėjo apie trūku­ mus drg. Nosovo pravedamuose se­ minaruose, kurių metu studentai tik paviršutiniškai įsisavina medžiagą.

Apie trūkumus komjaunimo grupės darbe padedant marksizmo-leninizmo dėstytojams kalbėjo I kurso Ist.-fil. fak. rusų k. ir literatūros gruporgas drg. Charina.

Susirinkime taip pat buvo svarsto-

Nauji tarybinės biologijos pasiekimai citologijos srityje Prof. J. Dagys Didieji mūsų šalies biologai — Mičiurinas, Pavlovas, Lisenko — su­ triuškinę idealistines bei metafizines pažiūras biologijos moksle, atvėrė plačias perspektyvas tolimesniems tarybinės biologijos laimėjimams įvairiose biologijos mokslo srityse.

1950 metais pripažinta pirmo laips­ nio Stalininė premija TSRS Medici­ nos m. akademijos Citologijos labo­ ratorijos vedėjui prof. O Lepešinskajai už jos nepaprastai svarbius pa­ siekimus citologijos mokslo srityje.

Prof. O. Lepešinskaja savo darbais įrodė, kad organizmų ląstelės gali susidaryti iš beformės gyvosios me­ džiagos, kad naujos gyvybės, nauju organizmų atsiradimas yra galimas ir dabartiniais laikais, dabartinėse sąlygose. Šie atradimai turi nepapprastai didelės teorinės ir praktinės reikšmės. Jie ne tik visiškai išguja idealistines bei metafizines pažiūras iš „sunkiai prieinamos" pozicijos — citologijos, bet kartu įgalina mus teisingai aiškinti daugelį iki šiol ne­ suprantamų gyvybės reiškinių, ap­ ginkluoja žmogų moderniais ginklais kovoj su kenksmingais mikroorganiz­ mais ir t. t.

Reikia pasakyti, kad dar C. Darvi­ nas, kuris sukūrė materialistinę or­ ganizmų evoliucijos teoriją, sudavė rimtą smūgį įvairioms idealistinėms gyvybės reiškinių interpretacijoms.

Bet jis savo teorijoje paliko nepa­ liestą ląstelės evoliucijos problemą.

Todėl citologijoj dar ilgai rado Už­ bėgą idealistinės antidarvinistinės

Užs. Nr. 00157

koncepcijos, kurios iki Lepešinskajos nebuvo galutinai sutriuškintos.

Prieševoliucines idėjas ypačiai sten­ gėsi įdiegti vienas iš reakcingiausių vokiečių biologų R. Virchovas, iškė­ lęs žinomąją tezę, kad kiekviena ląstelė atsirandanti tik iš ląstelės ir kad už ląstelės ribų negali būti gy­ vybės. Si tezė kaip kokia dogma ki­ tų idealistų buvo išplėsta taip pat ir kitoms ląstelės dalims: „branduolys iš branduolio" chromozoma iš chromozomos", „plastida iš plastidos" ir panašiai.

Nesunku suprasti, kad tokiomis pseudo-mokslinėmis pažiūromis pa­ neigiamas visuotinas dėsnis apie nuolatinį kūnų kitėjimą, vystymąsi, kuris ypačiai būdingas gyvajai gam­ tai. Pilną šių plačiai įsigalėjusių virchovinių tezių klaidingumą parodė M. Cernojarovo, P. Makarovo ir ypač O. Lepešinskajos darbai.

O. Lepešinskaja jau nuo 1933 m. pradėjo spręsti ląstelės kilmės klau­ simą, imdama savo darbų pagrindan F. Engelso pažiūras, kad pradinė gyvybė žemėje turėjo paprastesnį, neląstelinį pavidalą. Tą pačią mintį palaikė ir E. Hekelis, kuris primity­ viesiems organizmams, sudarytiems iš branduolinės protoplazmos gaba­ lėlio, davė monerų vardą. Jei Heke­ lis tik ilgalaikės evoliucijos (filogenezės) eigoje rado galimu moneros išsivystymą į aukštesnųjų organizmų ląstelę, tai O. Lepešinskaja pasista­ tė savo tyrimų uždaviniu patikrinti, ar nėra galimas toks pat reiškinys ir vieno organizmo vystymosi (onto-

mas klausimas apie trūkumus mark­ sizmo-leninizmo pagrindų būrelio darbe. Buvo nutarta pravesti dar vie­ ną katedros susirinkimą su aktyvu apsvarstant pasiruošimą marksizmoleninizmo pagrindų egzaminui.

Susirinkimo pabaigoje išstojo uni­ versiteto komjaunimo komiteto narys drg. Gutmanas.

Reikia pažymėti, kad susirinkimas praėjo ne aktyviai, nes buvo nedaug išstojimų.

Pasisakymuose buvo maža kritikos katedros, universiteto komjaunimo komiteto ir fakultetinių komjaunimo biurų adresu.

Silpnai padėjo katedrai I geogra­ fų ir biologų ir II Fizikos-matema­ tikos kursų komjaunimo organizaci­ jos, tačiau apie tai niekas nekalbėjo.

Susirinkimas parodė, kad tokie ka­ tedros ir aktyvo susirinkimai yra bū­ tina ir gera priemonė studentų moks­ lo lygiui pakelti, geresniems rezulta­ tams pasiekti.

A. Starovolskis Teisės m. fak. II k. studentas ►

genezės) eigoje. Juk to paties Hekelio buvo iškeltas biogenetinis dėsnis, pagal kurį ontogenezė sutrumpintu pavidalu pakartoja filogenezę.

Savo tyrimų objektu O. Lepešinskaja paėmė įvairių gyvulių (žuvų, amfibijų ir paukščių) kiaušinius.

Kiaušinis — tai viena stambi ląstelė, labai gausiai aprūpinta atsarginėmis maisto medžiagomis, skirtomis jau­ nam gemalui maitinti. Tos medžia­ gos kiaušinėlio ląstelėje sudaro try­ nį. Anksčiau buvo manoma, kad try­ nys esąs negyva maisto medžiaga, o embriono audinių visos ląstelės, gau­ nančios pradžią iš besidalinančio apvaisinto kiaušinio branduolio ir jį supančios protoplazmos. Tačiau O. Lepešinskaja savo tyrimais įrodė, kad trynys yra gyva medžiaga ir jo sudė­ tyje esama tiek protoplazmai, tiek branduoliui būdingų medžiagų, tik šios medžiagos yra pakrikusios try­ nyje. Bet gemalui pradėjus vystytis iš apvaisinto kiaušinio, ir jo tryny­ je pasireiškia vystymosi procesai: iš trynio masės atsiskiria rutuliški ga­ balėliai, kurie juda gemalo kryptimi.

Kartu jų viduje vyksta persiformavimas: trynio rutulėlio viduje susitel­ kia branduoliui būdinga medžiaga, duoda iš pradžių linino metmenis, o paskui juose atsiranda ir chromantino grūdeliai. Taip trynio rutulėlis persiformuoja į ląstelę, kuri įsijun­ gia j besivystančio gemalo sudėtį ir toliau dauginasi jau dalijimosi keliu.

Iš trynio rutulėlių vištos embrione gauna pradžią jo entoderma, o taip pat pirmieji kraujo indai ir eritrocitai. Tas trynio rutulėlių persiformavimas į ląsteles buvo nuosekliai ištir­ tas, stebint tiek įvairių vystymosi stadijų metu fiksuotą medžiagą, tiek ir gyvo gemalo vystymąsi praluptame kiaušinyje, panaudojant specialų aparatą — ultrapaką.

(Pabaiga sekančiame numeryje)

Redakcija Vilniuje, Universiteto gt. 3. Telef. 2-37-79.

Žiemos egzaminų sesija parodė neginčijamus studentų ir viso univer­ siteto pasiekimus.

VKP(b) CK nutarimai ideologiniais klausimais, draugo Stalino veikalai „Dėl marksizmo kąlbos moksle* diskusijos fiziologijos klausimais ir LKP(b) VI-jo suvažiavimo nutarimai pakėlė universiteto mokymo ir™uklėjamojo darbo lygį. Partinė ir kom­ jaunimo organizacijos vedė kovą už mokymo ir auklėjimo darbo pageri­ nimą. Studentų tarpe išaugo nauja sa­ vybė: rūpinimasis už visą kolektyvą, grupėse buvo svarstomas atskirų stu­ dentų blogas egzaminų laikymas, or­ ganizuojamas kolektyvus grupių pasi­ ruošimas egzaminams ir t. t. To dė­ ka iš 2476 studentų egzaminus iš­ laikė 2417, t, y. 96,4%, tame skai­ čiuje visus egzaminus vien labai ge­ rais pažymiais išlaikė 693 studentai, t. y. 27,79%.

Tačiau mums negalima šiais pasie­ kimais nusiraminti.

Mes galime ir privalome pasiekti aukštesnio stu­ dentų žinių lygio, jei tik likviduosime eilę trūkumų: paskaitų praleidinėji­ mą, daugelio studentų silpną rusų kalbos žinojimą, be kurios neįmano­ ma gerai pasiruošti egzaminams, eilė stambių trūkumų dėstyme, silpnas konsultacijų lankomumas, nepaten­ kinamas savistovaus studentų dar­ bo lygis, mažas studentų lanko­ mumas į fakultetų bei universiteto bibliotekų skaityklas. Mes privalome kritiškai peržvelgti savo darbą, pa­ siekti, kad studentai gerai įsisavintų žinias.

Pirmiausia reikia sustiprinti katedrų darbą, kad pagerinus pa­ skaitų kokybę, jos pritrauktų studen­ tus prie atkaklaus savarankiško dar­ bo. Paskaitos turi auklėti studentus

marksizmo-leninizmo dvasia, turi būti surištos su didžiosiomis komunizmo statybomis, su dabartimi. Būtina, kad dėstytojai geriau pažintų studentus, padėtų jiems plėsti mokslinį akiratį, padėtų kasdieniniame jų darbe.

Visiškai aišku, kad tik keliant dar­ bo atsakingumą, kontrolę, mes suge­ bėsiu! pasiekti mokomojo darbo pa­ gerinimo. Daugiau negalima prileisti tokio apsileidimo, kada 21 žmogus neatvyksta į egzaminus (iš jų 19 Ist.fil. fak.), kada semestro eigoje, iš 15 paskaitų studentai apsilanko 2—3-jose (Teisės, Ist.-fil. fak.), kada paskai­ tų metu atskiri studentai kalbasi, skaito pašalines knygas (Teisės fak. drg. drg. Vaitkutė, Baltaitė, Račiūtė).

Negalima prileisti liberalizmo įver­ tinant studento žinojimą egzaminų metu. Buvo daugelis atsitikimų, kada dėstytojas, bijodamas, kad studentas negaus stipendijos, rašė jam „gerai“ vietoje „patenkinamai". Studentas tu­ ri būti jau dabar perspėtas, kad pa­ našus reiškiniai nepasikartos. Jis pri­ valo užsitikrinti sau labai gerą ir gerą pažymį vien tik sistemingu dar­ bu, pradėdamas dirbti jau nuo pat pirmos pavasario semestro dienos.

Būtina statyti daugiau reikalavimų kasdieniniame studentų darbe. Stu­ dentų atsakymuose dar daug forma­ lizmo, tame skaičiuje iš filoso­ fijos ir iš kitų disciplinų. Visa tai rodo silpną ryšį su dabartimi, su ta­ rybinio mokslo pasiekimais, komu­ nistinio auklėjimo uždaviniais mūsų mokymo darbe. Šito išvengti galima ir reikia plačiai išvystant kritiką ir savikritiką visų universiteto orga­ nizacijų darbe. doc. Mitropolskis Prorektorius mokymo reikalams

Ten, kur gyvena ir dirba didysis STALINAS Grupė studentų, ką tik baigę žiemos sesijos egzaminus, susirinkome stotyje važiuoti j Maskvą. Maskva. Sj žodį daug sykių kartodavau ir svajojau kada nors pabūti mūsų Tėvynės šir­ dyje, viso pasaulio taikos sostinė­ je. Grupė, su kuria važiavau, su­ sidėjo iš 7 žmonių, ir visi mes į Maskvą važiavome pirmą sykį.

Mes buvome užplanavę aplan­ kyti muziejus, teatrus, susipažinti su Maskvos universiteto darbu, o, svarbiausia, aplankyti Raudonąją Aikštę ir Lenino mauzoliejų, Maskviečiai sako: jei nebuvai Raudonojoje Aikštėje, tai, vadina­ si, nebuvai Maskvoje.

Raudonojoje Aikštėje, prie se­ nojo Kremliaus sienų, prie Lenino mauzoliejaus ypač pajunti mūsų Tėvynės galia, pajunti, kad Leninas gyvas, kaip gyvos jo idė­ jos ir reikalas, kurį tęsia didysis Stalinas.

Puškino vardo muziejuje yra dovanos, kurias viso pasaulio žmonės atsiuntė J. V. Stalinui jo 70-jų metinių dieną. Kai eini per didžiules sales, pilnas įvairiausių meniškų dovanų, pajunti, kokią meilę jaučia viso pasaulio žmonės didžiajam Stalinui — Lenino rei­ kalo tęsėjui.

Einant Į sales, pirmiausia dė­ mesį atkreipia puikus didžiulis ki­ limas, kurį draugui Stalinui pado­ vanojo Azerbaidžano liaudis. Vi­ dury šio kilimo — natūralaus dy­ džio Stalino portretas, kraštuose paveikslai, vaizduoją draugo Stalino revoliucinę veiklą nuo pat jaunystės metų. Kairėje port­ reto pusėje vaizduojama Azer­ baidžano liaudis carizmo jungo valdžioje, dešinėje — laisvas ta­ rybinis Azerbaidžanas. Sį didžiulį kilimą puošia nacionaliniai Azer-

baidžano ornamentai. Ir tas di­ džiulis kilimas yra rankų darbas, tai darbas mūsų šalies stachanovininkų, su didele meile atliktas per kelis mėnesius. Mūsų sąjun­ ginių respublikų, liaudies demo­ kratijos šalių dovanos užima di­ džiules sales.

Visose dovanose, laiškuose jau­ ti beribę meilę žmogui, taikos gy­ nėjui, Į kurį viso pasaulio papras­ ti žmonės deda viltis.

Tretjakovskio vardo galerijoje matome puikų rusų realistinį me­ ną, kuris formavosi pažangiųjų idėjų įtakoje. Tokių menininkų, kaip Pierovo, Kramskojaus, Siškino, Riepino, Surikovo, Levitano, Polenovo kūriniai atstovauja rusų realistinį demokratinį meną, kuris sužydėjo dar 19 amž. antroje pu­ sėje.

Tretjakovskio vardo galerijoje atidaryta TSRS 1950 m. dailės pa­ roda. Kova už taiką ir socialistinio darbo džiaugsmas — tai du bruo­ žai, kurie charakterizuoja šios parodos pobūdį.

Maskva —■ tai nuolat augąs ir gražėjąs miestas. Daug kur matė­ me vykstančias statybas, vedamas pagal paskutinį technikos žodį.

Viena iš didžiausių ir mus labiau­ siai interesuojančių naujųjų sta­ tybų — tai universiteto statyba.

Tai puikus, didingas pastatas Lenino kalnuose, nuo kurių gra­ žią dieną matyti visa Maskva.

Jau po metų šiame pastate vyks paskaitos, bendrabučiuose gyvens studentai. Aplankėme ir senąjį universitetą, susipažinome su jo visuomeniniu gyvenimu, pasikei­ tėme darbo patyrimu.

Ir kai paskutinį kartą metro va­ žiavome Į stotį, mums buvo gaila palikti svetingąją Maskva.

V. KVEDARAITĖ

♦ *

Varžybos rinkimų garbei Šeštadienį ir sekmadienį Vingio miške vyko Vilniaus Valstybinio uni­ versiteto slidinėjimo varžybos rinki­ mų į LTSR Aukščiausiąją Tarybą garbei. Varžybose dalyvavo apie 50 visų fakultetų studentų. Individua­ liai geriausiai pasirodė moterų grupė­ je: Istorijos-filologijos fak. stud. Knašaitė, vyrų grupėje — Fizikos-mate­ matikos fak. stud. Ščiupakas.

Tenka pasakyti, kad slidinėjimo varžyboms nebuvo tinkamai pasiruoš­ ta, varžybos buvo organizuotos laike trijų dienų, todėl daugumas varžovų nebuvo treniruoti ir kai kurie rezul-

tatai nesiekė net PDG komplekso normų. Dėl to didelė kaltė tenka komjaunimo komitetui ir ASK, kurie nesugebėjo į varžybas įtraukti dides­ nį skaičių studentų. Ypatingai tai pa­ sakytina apie Chemijos, Ekonomikos ir Istorijos-filologijos fak.

K. Perkumas

ATSAKINGASIS REDAKTORIUS D. SKLIARINSKIS

Spaudė „Tiesos" spaustuvė Vilniuje, Tiesos gt. 3, telef. nr. 2-20-42.

L V 00070