VISU ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Vasario 18-lają vieningai atiduosime savo balsus už stalininio komunistų ir nepartinių bloko kandidatus ☆
☆
☆
Mokslininkas-jaunimo auklėtojas VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 4 (34) 1951 m. vasario 6 d. antradienis
Kaina 20 kap.
IDĖJINIS STUDENTIJOS AUKLĖJIMAS ARYBINĖJE aukštojoje mokyk Dideli ir atsakingi uždaviniai išT loje pasibaigė žiemos egzaminųl kyla visuomeninių mokslų kated roms, kurios turi nuolat kelti idėjinį sesija.
Vilniaus Valstybinio universiteto profesoriai, dėstytojai, studentai ir tarnautojai Vilniaus miesto Lenino rinkiminėje apygardoje Nr. 5 vienin gai iškėlė kandidatu J LTSR Aukš čiausiosios Tarybos deputatus stam biausios mūsų respublikoje aukštojo mokslo įstaigos rektorių, ekonomikos mokslų daktarą, LTSR Mokslų akade mijos narį-korespondentą profesorių J. Bučą. Iš liaudies kilęs mokslininkas bur žuazinėje Lietuvoje tik per didelį vargą galėjo siekti mokslo. Būdamas ištikimas liaudžiai, drg. Bučas jai ir paskyrė visą savo energiją, visą savo mokslinę veiklą. Tačiau tik Tarybų valdžios metais buvo sudarytos kuo palankiausios sąlygos jo mokslineipedagoginei veiklai. Jonas Bučas gimė 1900 m. gruodžio mėn. 24 d. Podžiūnų kaime, buv. Paš vitinio valsč., Šiaulių apskr. Labai sunkiomis sąlygomis, kovojant su materialiniais nepritekliais, jam, vals tiečio sūnui, pavyko baigti vidurinę mokyklą. Nepalaužiamo atkaklumo ir užsispyrimo dėka drg. Bučas baigė traukė vokiškųjų okupantų įsibro gimnaziją, būdamas jau 25 metų am vimas. žiaus. Materialiniai sunkumai lydėjo Didelę žalą padarė vokiškieji fa ir jo mokslo metus Kauno universi šistai sostinės aukštajai mokyklai. tete. Su Tarybų valdžios įkūrimu Lie Okupantai be gailesčio plėšė ir grio tuvoje prasidėjo naujas laikotarpis ir vė Vilniaus Valstybinį universitetą. drg. Bučo gyvenime. Dabar moksli Pažangūs mokslininkai buvo tremia ninkas visą savo energiją atiduoda mi į mirties stovyklas , žudomi lietuviškos tarybinės aukštosios mo Prof. Bučas kartu su savo šeima, kyklos sukūrimui. 1940 m. drg. Bu vengdamas išvežimo, buvo priverstas čas persikelia į Vilnių ir dirba pro slapstytis. Tarybinei Armijai išvadavus mūsų fesoriaus pareigose reorganizuotame Vilniaus Valstybiniame universitete. respubliką ir jos sostinę Vilnių, drg. Tačiau jo našų kūrybinį darbą nu- Bučas aktyviai dalyvauja senojo uni-
versiteto atkūrime. Pokariniais metais drg. Bučas pasireiškia kaip gabus mokslininkas — jam priklauso 18 mokslinių darbų. Prof. Bučas yra ne tik pasižymėjęs mokslininkas, bet taip pat ir sumanus organizatorius, ati duodantis visas 6avo jėgas ir suge bėjimus jaunosios komunizmo staty tojų kartos auklėjimui. Jau treji metai, kai drg. Bučas va dovauja Vilniaus Valstybiniam uni versitetui. Per šį laikotarpį univer sitetas išaugo, sustiprėjo, išplėtė mokslinio-tiriamojo darbo veiklą. Daugelis dėstytojų apgynė disertaci jas moksliniams laipsniams gauti. Žymiai pagerėjo ir mokymo-auklėjimo darbas, universiteto kolektyvas dar aktyviau ėmė dalyvauti visuome niniame gyvenime. Vadovaudamas universitetui, prof. Bučas įgijo didelį autoritetą ne tik universiteto, bet ir visų respublikos mokslo veikėjų tarpe. Kuklus, jaut rus mokslininkas-bolševikas atsida vusiai tarnauja savo liaudžiai. Tarybinė vyriausybė aukštai įver tino drg. Bučo nuopelnus. Jisai ap dovanotas Darbo Raudonosios Vėlia vos ordinu, medaliu „Už šaunų darbą Didžiajame Tėvynės kare 1941—1945 m. m.“, LTSR Aukščiausiosios Tary bos Prezidiumo Garbės raštu. Vilniaus Valstybinio universiteto dėstytojai, studentai, tarnautojai va sario 18 dieną vieningai atiduos savo balsus už ištikimą liaudies sūnų, nenuilstamą tarybinio jaunimo auk lėtoją, mokslininką-bolševiką, kandi datą į LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus, profesorių Bučą. Prof. P. Snarskis
ir seminarinių užsiėmimų Daugelyje universitetų ir institutų. paskaitų Tuo tarpu dar ne visose aukš egzaminai parodė, kad dėstomojo; lygį. tosiose mokslo įstaigose visuomenidarbo kokybė vis labiau ir labiau ky. nių mokslų katedros vykdo Joms išla. Sesijos metu daugelis tūkstan. keltus uždavinius. Aukštojo Mokslo čių studentų pademonstravo geras) Ministerija iki šiol dar nepakankamai teorines žinias, savo sugebėjimus kū. vadovauja visuomeninių dės rybiškai spręsti sudėtingus mokslo ir tymui šalies aukštosiose mokslų mokyklose. technikos klausimus. Ji neskiria reikiamo dėmesio visuo Tarybinės aukštosios mokyklos lai meninių mokslų dėstytojų kadrų pa mėjimai — komunistų partijos, Tary rinkimui, mažai rūpinasi tų kadrų pabinės vyriausybės, draugo Stalino1 ruošimu. Nepakankamai išvystyta nuolatinio dėmesio ir rūpinimosi re mokslo-tiriamoji veikla visuomeninių zultatas. Didžiulį vaidmenį, gerinant mokslų katedrose. Gilus, turiningas, aiškus marksiz visą aukštosios mokyklos darbą ir ypač idėjiškai auklėjant studentiją, mo-leninizmo pagrindų dėstymas kai suvaidino istoriniai partijos Centro kuriais atvejais pakeičiamas abejingu Komiteto nutarimai ideologiniais klau atskirų teorinių teiginių išdėstymu. simais, o taip pat diskusijos svarbiau Sausai, neįdomiai, žemame idėjinia siomis tarybinio mokslo problemomis. me lygyje skaitomos, pavyzdžiui, Tarybinė aukštoji mokykla padeda marksizmo-leninizmo pagrindų pa mūsų jaunimui įsisavinti visas žmo skaitos Kišiniovo medicinos fakulte nijos sukauptas žinias. Nuostabi tary te. Maža teduoda čia ir seminariniai binės mokyklos auklėtinių savybė užsiėmimai, kurie turi padėti sava yra begalinis atsidavimas Lenino— rankiškam studentų darbui, išvystyti Stalino reikalui, komunizmo reikalui. jų suinteresuotumą ir domėjimąsi MOKSLINĖJE TARYBOJE „KOMUNISTINĖS DOROVĖS PA visuomeninių mokslų studijavimu. Visuomeninių mokslų katedrų dar GRINDĄ SUDARO KOVA DĖL KO buotojai, mokslo įstaigų MUNIZMO SUSTIPRINIMO IR GA partinės ir aukštųjų komjaunimo organizacijos LUTINIO ĮGYVENDINIMO. ŠTAI turi užtikrinti marksizmo-leninizmo Prorektorius Mitropolskis nurodė, Šiomis dienomis VVU Mokslinės Dz. Budrys) neužtikrino seminarinių KUR YRA IR KOMUNISTINIO AUK dėstymą aukštame idėjiniame lygyje, Tarybos išplėstiniame posėdyje buvo užsiėmimų pravedimo ir neparuošė kad reikia kelti paskaitų kokybę, LĖJIMO, ŠVIETIMO IR MOKYMO stucienių gilų įsisavinimą ,,VKP(b) apsvarstyti žiemos egzaminų sesijos studentų egzaminams. Taip pat dės šalinti trūkumus, katedrų darbe iš PAGRINDAS", — moko V. I. Leninas. istorijos trumpojo kurso" ir mark rezultatai. Prorektorius Mitropolskis tytojai nepakankamai įvertino VKP(b) vystyti kritiką ir savikritiką, kūrybisizmo-leninizmo klasikų veikalų, ku padarė platų pranešimą, nušviesdal CK nutarimą ideologiniais klausimais, nes-mokslines diskusijas, ypatingai Tarybinė aukštoji mokykla iš pa rių studijavimą numato aukštosios mas egzaminų eigą ir išsamiai išnag- draugo Stalino veikalą „Marksizmas atkreipiant dėmesį į jaunuosius grindų skiriasi nuo kapitalistinių ša mokyklos mokslo planas. Reikia griež rinėdamas trūkumus bei šalintinas 'ir kalbos mokslo klausimai", o taip kadrus. lių mokslo įstaigų, kur iš katedrų tai pagerinti visuomeninių mokslų klaidas tolimesniame mokymo darbe. pat diskusinę medžiagą kalbos moks Po pranešimo prasidėjo diskusijos, skelbiamos reakcinės, antimoksli- dėstymo metodus, galutinai pašalinti Žiemos egzaminų sesijoje daugu lo ir fiziologijos klausimais. Kated kuriose Dasisakė visa eilė VVU pronės, fašistinės ir pusiau fašistinės formalizmą ir mokykLškumą, talmu- ma universiteto studentų parodė la rose nebuvo išvystyta principinė bol fesorių ir dėstytojų. . .. Doc. Griškun „teorijėlės“, pateisinančios milijonų dizmą ir prisiskaitėliškumą dėstyme. bai geras ir geras žinias, ypač vi ševikinė kritika ir savikritika. Dėl to kritiškai apžvelgė Fizinės chemijos Už studentijos idėjinį auklėjimą, suomeniniuose moksluose (dialektinis egzaminų eigoje pasireiškė Maro teo katedros darbą, pažymėdama, kad darbo žmonių engimą ir beteisiškumą, naujojo imperialistinio karo ruošimą už aėsiymo Kurtybės gerinimą, už ta materializmas, marksizmas-leniniz- rijos įtakos likučiai, kosmopolitizmo Chemijos fak. studentai šioje sesijo ir kurstymą. Amerikos universitetai ir rybinės inteligentijos visapusiškai mas, literatūros istorija). Egzaminai įtaka (vyr. dėst. Fainhauzas) ir stu je geriau buvo pasiruošę egzaminams koledžai sužaloja, morališkai suluoši išmokslintų kadrų sėkmingą paruoši praėjo su žymiai aukštesniais reika dentų nemokėjimas surišti teorines ir geriau juos išlaikėna jaunimą, kultyvuoja žemus, mi- mą, ypač yra atsakingos aukštojo lavimais studentams ir labiau orga žinias su praktiniu darbu. Pažymėtina, kad visa eilė dalyva zantropiškus instinktus. Pavyzdžiui, mokslo įstaigų partinės ir komjau nizuotai, palyginus su praėjusiais Taip_ pat kai kurie dėstytojai (rusų vusių diskusijose pasisakė nesavikri Niujorko universiteto dėstytojas Fili- nimo organizacijos. Visas partinis ir metais (ypač Fizikos-matematikos ir literatūros, istorijos, mikrobiologijos tiškai, neišanalizavo vadovaujamų pas Koksas pažymi, kad padidėjęs komjaunimo darbas aukštojoje mo Gamtos mokslų fakultetuose). ir kt.) liberaliai vertino studentų ži katedrų, arba savo darbo. Nesavikri muštravimas „atbukina jaunimą ir su kykloje turi būti pajungtas bolševi nias, aiškiai nusikalsdami egzaminų tiškai nuskambėjo doc. J. Dagio, prof. Žiemos egzaminų sesijos rezultate augusius, laiko juos nuolatiniame ne- kinio studentų auklėjimo uždaviniams. 2.476 studentų išlaikė egzaminus taisyklėms. Silpnai buvo kovojama Dz. Budrio ir prof. Girdzijausko pa išsivystyme". Aukštasis mokslas ka Jis turi įdiegti studentams kilnų sie iš 2.417, t. y. 96,4%, tame skaičiuje la dėl akademinės drausmės. Dėl to 21 sisakymai. Jie neišanalizavo trūku kimą pasiaukojamai tarnauti savo pitalistinėse šalyse — išnaudotojiškų bai gerai išlaikė 693 studentai arba studentas neatvyko į egzaminus, iš mų, stengėsi juos net nutylėti. klasių privilegija. socialistinei Tėvynei, savo liaudžiai, Pasėdyje pasisakė VVU rektorius 27,7% visų studentų; labai gerai ir kurių net 19 Istorijos-filologijos fak. komunizmo reikalui. Aukš prof. Bučas, ypač pabrėždamas kriti Mūsų šalyje mokykla prieinama didžiajam gerai — 1.233 studentai arba 51,2%. Nepakankamą dėmesį katedros krei kos ir savikritikos reikšmę mokymo mokyklos partinės ir komjau plačiausioms darbo žmonių masėms. tosios nimo organizacijos turi kultyvuoti ta Geriausių rezultatų parodė Medicinos pė j jaunus dėstytojus, nepadėjo ša 'ir auklėjimo darbe. Jis pažymėjo, Joje mokosi visų tautybių darbinin rybinį nesutaikomai ko fakulteto studentai, kur iš 564, t. y. linti jų darbe pasitaikančias klaidas kad būtina tuojau pat pradėti kon kų, valstiečių ir tarybinės inteligen voti supatriotizmą, išlaikė 244 stu- (Istorijos katedra). tarybinių žmonių dvasiai sve- 99,6%, labai gerai sultacijas studentams, išgyvendinti tijos vaikai. timais, demoralizuojančiais buržuazi** lentai, arba 43,6%. Istorijos-filologijos, Ekonomikos ir liberalizmą egzaminų metu ir ryžtin egzaminų sesija parodė ir Teisės mokslų fak. dekanai, Universi gai pagerinti paskaitų kokybę. ~ Tarybų Sąjungoje yra aštuoni šim nės ideologijos pasireiškimais. Auk- Tačiau tai aštuoniasdešimt aukštųjų mokslo lėjant studentus proletarinio interna eilę trukumų mokymo darbe. Dau teto Ūkio dalis ir atskiri dėstytojai Diskusijose dalyvavo prof. Ig. Jo įstaigų, kuriose mokosi 1.230.000 stu cionalizmo, nesugriaunamos tautų gelio studentų atsakymai iš filoso neįvertino organizacinio pasiruošimo nynas, prof. Z. Žemaitis, doc. Mar dentų — keturiais šimtais tūkstančių draugystės dvasia, būtina negailes fijos, istorijos, politinės ekonomijos egzaminams. Egzaminų metu buvo cinkevičius ir kt. žmonių daugiau, negu prieš karą. tingai kovoti su nacionalizmo, kos buvo nepakankami, neparodė gilaus keičiamos auditorijos, sauvališkai Mokslinė Taryba svarstytais klau dalyko įsisavinimo bei apsiskaitymo. nutraukiami egzaminai arba net per simais priėmė platų nutarimą, numa mopolitizmo pasireiškimais ir kelia Jaunųjų specialistų paruošimo ko klupsčiavimu prieš buržuazinę kul Kai kurie dėstytojai (politinės eko keliami j kitą dieną (Medicinos ir tantį konkrečias priemones mokymokybė mūsų šalyje nenutrūkstamai tūrą. nomijos, istorijos katedros) nekėlė Istorijos-filologijos fak.). Nerūpestin auklėjimo darbui pagerinti. gerėja. Bet kartu didėja ir reikala •studentams reikiamų reikalavimų, o gai buvo sudaryti bilietai (Istorijos j Ypatingo dėmesio reikalauja kulvimai aukštajai mokyklai. Ji turi politinės ekonomijos katedra (prof. katedra). A. Sprindis ruošti išsimokslinusius žmones, giliai turinis-masinis darbas studentų tar Reikia auklėti gerą mūsų jauni įsisavinusius jų pasirinktosios specia- pe. j skonį, plačiai propaguoti geriau lybės žinias, žmones su plačiu kultu- mo ' literatūros ir meno veikalus, pa riniu akiračiu. Ji turi praturtinti dva- sius 1 studentų saviveiklos suklestėjl- X sinį studentijos pasaulį, sukelti jos dėti 1 suaktyvinti studentų mokslinių 0 suinteresuotumą, domėjimąsi aktyvia mui, 1 ☆ ir meno ratelių darbą, viso- X visuomenine veikla, kūryba, išauklėti draugijų ' Žiemos atostogų metu keriopai vystyti fizinę kultūrą ir X jaunąją kartą budrią, tikinčią mūsų ' X Vilniaus Valst. universiteto didžiuoju reikalu, nebijančią kliūčių, sportą. ' ekskursija pabuMūsų šalyje jauniesiems specialis- V studentų pasiruošusią įveikti visokias kliūtis. yra suteikiamos plačiausios ga- X voj o mieste-didvy ryj e — Lenin Aukštoji mokykla turi apginkluoti tams ] mūsų jaunimą Markso—Engelso— limybės pritaikyti savo žinias, gali- X grade. Čia jie susipažino su mybės įkvėptai kūrybinei veiklai, X Leningrado universitetu, aplan Lenino—Stalino mokslu. Didžiosios komunizmo statybos, stali- X kė istorines vietas ir kultūros ...... YRA VIENA MOKSLO SA- 1 nlnis gamtos pertvarkymo planas be- X paminklus — Valstybinį ermimūsų šalies plotuose, reika- X tažą, Rusų meno muziejų, KaKA, — moko draugas Stalinas, — ribiuose ] lauja didžiulės įvairiausių kvalifika- X rinj-jūrų muziejų, V. I. Lenino, KURIĄ BŪTINAI TURI PAŽINTI VI- cijų , specialistų armijos. Dirbti šiose X S. M. Kirovo, Mendelejevo mu sų mokslo Sakų bolševikai,— istatybose, bet kuriame ūkinės ir kul- X ziejus, Petropavlovsko tvirto statybos bare — didelė gar- X vę, didžiausią Tarybų Sąjungo TAI MARKSISTINIS-LENININIS VI- tūrinės ’ kiekvienam tarybiniam specia- s' je kino teatrą „Velikan" ir kt. SUOMENĖS, VISUOMENĖS VYSTY- bė Į listui. > X Nuotraukoje: ekskursi MOSI DĖSNIU, PROLETARINĖS RE Tarybų Sąjunga — priešakinio X dalyviai studentai: O. CiVOLIUCIJOS VYSTYMOSI DĖSNIŲ, 1mokslo citadėlė. Mūsų aukštąją mo- X jos čirkaitė, V. Rastauskas, G. Stekyklą remia ir myli visa liaudis. Ji X SOCIALISTINĖS STATYBOS VYS- 1 panovaitė, N. Misiurejeva, didelį vaidmenį komunistiš- X V. Narkus, S. Petrauskas, V. T* MOSI DĖSNIŲ, KOMUNIZMO vaidina ’ kai auklėjant tarybinį jaunimą, ruo- X Jovaiša, D. Repšytė, P. Vaitie PERGALĖS MOKSLAS". šiant aktyvius komunistinės visuc- X kūnas, G. Rostovaitė, M. Ber Per paskutiniuosius metus marksiz menės statytojus. Tarybinis jauni- & natavičius ir R. Kazlauskas su mo-leninizmo pagrindų dėstymas mas budriai ir įsitikinęs žiūri į atei- X Leningrado universiteto kom aukštosiose mokslo įstaigose pagerė tį. Jam atviri visi keliai. Jam kelią X jaunimo organizacijos sekreto visanugallnčios X riumi prie universiteto centri jo. Tarybiniai studentai rodo didelį į ateitį nušviečia X nių rūmų. susidomėjimą marksistine-leninlne li Lenino—Stalino idėjos. Nuotr. S. S o 1 o m i n o teratūra, savarankiškai studijuoja kla sikinius Markso, Engelso, Lenino ir Stalino veikalus.
Vystant kritiką ir savikritiką—šalinti trūkumus
MIESTE - DIDVYRYJE