T. ROSTOVA1TĖ
Agitatoriai tęsia darbą toliau
VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
771/KOS STATYBOMS Rudens arimuos — traktorių paradas — lai Ukrainos brolių dovana. O kiek gražuolių staklių nuo Maskvos ir Stalingrado tau, Lietuva, sesuo respublikų jauna! VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BJURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS
KOMITETŲ ORGANAS Nr. 37 (67) 1951 m. lapkričio 27 d.,
antradienis
Kaina 20 kap.
T IAUDIES teismų rinkimai — Agitpunkto Nr. 58 darbui vadovauja didelė ir atsakinga politinė Istorijos-filologijos fak. partinė ir kampanija, kurioje dalyvauja visa visuomeninės organizacijos ir agitpunktui Nr. 49, kuris yra universi mūsų tarybinė liaudis. teto centriniuose rūmuose, visų kitų Įvykusiuose darbininkų, valstiečių, fakultetų partinės bei visuomeninės tarnautojų ir inteligentijos susirinki organizacijos. Aišku, kad universite muose kandidatais į liaudies teisėjus to partinei, komjaunimo bei profe ir liaudies tarėjus buvo pasiūlyti sinių sąjungų organizacijoms iškilo geriausi mūsų liaudies sūnūs ir duk atsakingas uždavinys — vadovauti ros — stachanovininkaj, žemės ūkio šitam gausiam agitatorių kolektyvui, pirmūnai, geriausi tarybinės inteli atliekančiam svarbų ir atsakingą gentijos atstovai. Mūsų Lenino rajo darbą. ne rinkimams į liaudies tarėjus už Tačiau, kaip tai jau buvo atžymė registruoti „Vilniaus" fabriko darbi ninkas Lukašifinas, „Laisvės" siuvimo ta ir respublikinėje spaudoje, mūsų fabriko darbininkas Potumsis, mūsų universiteto agitatorių kolektyvo universiteto Teisės mokslų fakulteto darbe yra dar ir žymių trūkumų. studentas, Lenino—Stalino komjauni Agitacinis darbas dar nevedamas pilnu užmoju ir kasdien. Iki šiol mo auklėtinis Vaičekauskas ir kt. agitatoriai užsiiminėjo tik rinkėjų Rinkiminėje kampanijoje prasidėjo sąrašų sudarinėjimu. Dėl blogo va naujas, dar atsakingesnis darbo pe riodas — agitacija už lia.udies išsta dovavimo iš agitpunkto Nr. 49 vedė daugęlis tytus kandidatus. Todėl būtina dar jo drg. Fainhauzo pusės labiau sustiprinti bolševikinę agitaci minėto agitpunkto agitatorių nepra ją ir propagandą, gerinti politinį- vedė su rinkėjais pasikalbėjimų apie draugo Berijos pranešimą, skirtą auklėjamąjį darbą rinkėjų tarpe. 34-sioms Didžiosios Spalio socialisti Liaudies teismų rinkimuose daly nės revoliucijos metinėms, neprave vauja visa tarybinė liaudis. Agita dė dar pasikalbėjimų apie liaudies toriai turi išaiškinti rinkėjams tary teismų rinkimų sistemą. binės rinkiminės sistemos demokra Daugelis agitatorių šį atsakingą tiškumą ir TSRS piliečių teises, darbą dirba pirmus metus, neturi įrašytas Stalino Konstitucijoje; išaiš kinti tarybinio teismo vaidmenį mū reikiamo patyrimo, reikalingi meto sų kelyje į komunizmą — ginti nuo diškos paramos. Agitpunkto vedėjas liaudies priešų TSRS valstybinę san drg. Fainhauzas neorganizavo jiems tvarką, socialistinę nuosavybę, sau reikiamos paramos metodikos klausi goti piliečių teises, kurias jiems tei mais. kia tarybinės valstybės įstatymai, Mūsų agitpunkta* savo darbe ne auklėti dirbančiuosius revoliucinio panaudoja gausaus profesorių ir dės budrumo dvasia. tytojų kolektyvo. Profesoriai ir dės Agitatorių pareiga parodyti, kad tytojai maža tepadarė pranešimų, tarybinis teismas — patsai demokra maža tepravedė pasikalbėjimų su tiškiausias teismas pasaulyje, kad rinkėjais. Kai kurie dėstytojai-agitajis vadovaujasi V. I. Lenino nuro toriai, kaip Narvydaitė, Sičkarčiuk dymais, jog mums reikia teisti pa ir kt., tik po kartą teatsilankė agittiems, jog tarybiniai žmonės turi pa punkte. Dauguma agitatorių, kaip tys dalyvauti teismų darbe. Tarybi komjaunuoliai Butkus (Ekonomikos nis teismas išreiškia taikius, kūry m. fak.), Mališauskas (Ist.-fil. fak.) binius mūsų liaudies siekimus, jis ir kiti, sąžiningai, komjaunuo'iškai agitatorių, visiškai nepanašus į buržuazinių ša dirba, bet yra ir tokių lių teismus. Agitatorių uždavinys — kaip Vytenytė (Ist.-fil. fak.), Rukšė akivaizdžiai demaskuoti buržuazinių nas (Ekonomikos m. fak.), kurie leng teismų reakcinę veiklą, ginančių vabūdiškai žiūri į savo atsakingas eksploatatorių klasių ir naujo karo agitatoriaus pareigas. kurstytojų interesus, parodyti, kaip Šie faktai rodo esant silpną kont JAV, Anglijos, Prancūzijos ir kitų rolę iš partinės, komjaunimo bei ki buržuazinių šalių teismai ranka ran tų visuomeninių organizacijų pusės, kon su policija ir kariuomene kovo kurių vadovavime nebuvo bolševiki ja prieš darbo liaudį, prieš pažan nio principialumo, nebuvo tampraus giąsias organizacijas, prieš kovoto ryšio su agitatoriais. jus už taiką ir demokratiją. Ateityje universiteto visuomeninės Agitatoriai turi plačiai išaiškinti organizacijos, partinei organizacijai rinkėjams Stalino Konstituciją, skie Vadovaujant, turi pagerinti ir sukon pyti begalinės meilės jausmus jos kretinti savo vadovavimą agitatorių kūrėjui, šviesaus komunizmo švytu kolektyvui ir agitpunktams, geriau riui didžiajam Stalinui, papasakoti žinoti pasitaikančius darbe trūkumus, apie didžiulius mūsų liaudies laimė laiku juos ištaisyti, laiku duoti nu jimus, pasiektus komunistinės staty rodymus. bos baruose Lenino—Stalino partijai Laiko liko labai nedaug, bet rim vadovaujant, parodyti tarybinės san tvarkos pranašumą prieš kapitalisti tu, nuoširdžiu darbu iki rinkimų dar nę santvarką, supažindinti rinkėjus galima padaryti daug. Mūsų uždavi nys iš pagrindų pagerinti ir sustip su kandidatų biografijomis. rinti agitacinį-rinkiminį darbą, kad Mūsų universiteto partinei, kom gruodžio 16 d. visi iki vieno rinkėjai jaunimo ir kitoms visuomeninėms sąmoningai dalyvautų rinkimuose, organizacijoms yra patikėtas agitaci atiduodami savo balsus už komunis nis darbas dviejuose agitpunktuose. tų ir nepartinių bloko kandidatus.
Būrelio susirinkime
Po pranešimo išsivystė diskusijos, kuriose dalyvavo prof. Dagys, vyr. dėst. Kaikarytė, vyr. dėst. Petryla, studentai Merkys, Baubinas, Bokšickaitė ir kt.
Vilniau, atsiteisi,
Kuo atsilyginsite,
GERINKIME AGITACINĮ DARBĄ
Š. m. lapkričio 20 d. įvyko botanikų-genetikų ir fiziologų būrelio susirinkimas. Buvo išklausytas stud. A. Kruopytės pranešimas „Mikroele mentų įtaka kopūstų derliui". Kruopytė papasakojo apie savo bandy mus, atliktus universiteto Botanikos 6ode ir Naujosios Vilnios rajono „Lenino keliu" kolūkyje, davusius teigiamus rezultatus.
Kuo broliams — miestams,
lo pasiekimus plečiant citrusinių kul tūrų auginimą šiauriniuose šalies ra jonuose ir kt.
Baigiamąjį žodį pasakė būrelio globėjas vyr. dėst. Bluzmanas. Jis pabrėžė, kad kapitalistiniuose kraš tuose mokslas yra pajungtas imperia listų interesams, tuo tarpu Tarybų šalyje mokslas tarnauja liaudžiai, pergalingai žengiančiai į komunizmą.
Tarybiniai mokslininkai aktyviai dalyvauja didžiosiose komunizmo statybose, pritaiko savo tyrinėjimus vykdant stalininį gamtos pertvarky mo planą. Mokslinėje spaudoje buvo referuo V. Ravaltytė ti straipsniai apie mičiurininio moks Gamtos m. fak. stud.
mano labrikai?! Prie Volgos Dniepro mūsų širdys tiesias — ten komunizmo kalasi daigai. Visos Tarybų žemės sultys kaupias. — Pavasarį daigai žiedais žydės. — Kanalų trasomis laivai apsunkę plaukios, atgimus stepė javo kilimus išties . . .
Kaip trokšta jaunas pats ten prisidėti:
ar mūryt šliuzą, ar žemsiurbę valdyt! Bet pareiga kiekvieno — savo vietoj, prie savo staklių kaip karys budi. Zinai —
kiekvienas būt tenai negali, — Tebūnie tau draugų užsakymas brangus, ištekink jiems geriausiąją detalę didžion statybon laimės ir taikos! Visoj Tėvynėj liaudies jėgos kaupias, — Taika visoj planetoj nugalės. Ir išblaškytas bus tamsusis karo siaubas šviesos galingos stalininių HES!
Nuotraukoje: Ekonomikos m. fak. II k. stud. Butkus supažindina rinkėjas — „Aušros" artelės darbi ninkes darbo pirmūnes Rastenytę, Skurkaltę, Korsaitę ir kt. su rinkimų nuostatais. D. Mikulskio nuotr. Ekonomikos mokslų fa kulteto visuomeninės orga nizacijos šių metų pradžio je sudarė agitacinį kolek tyvą iš 15 studentų. Fakul teto agitatoriai pravedė pla tų agitacinį-masinį darbą vykdant parašų rinkimo po Pasaulinės Taikos Tarybos Kreipimusi kampaniją. Da bar agitacinis kolektyvas darbą tęsia toliau. Prasidė jus rinkiminei kampanijai į liaudies teismus, fakulteto agitatoriai pradėjo aiškinti rinkėjams rinkimų nuosta tus, tarybinių teismų demo kratiškumą bei pranašumą prieš kapitalistinius teismus ir kt. Agitatoriai aktyviai da lyvauja organizuojamuose agitpunkte seminaruose, iš klauso paskaitas, kurių pagrindu praveda pasikal bėjimus su rinkėjais. Kiek vienas agitatorius turi ka lendorinį darbo planą. Pa vyzdingai agitacinį darbą dirba agitatoriai Januš kevičius, Griška, Graželis ir kt. Jų pavyzdžiu reikia pasekti draugams Rukšėnui, Baibokaitei, ku rie nepalaiko ryšių su rin kėjais, retai pas juos lan kosi. J. Šataitė Ekonomikos m. fak. vyr. agitatorius
Teisės m. fak. agitkolektyve dirba 13 studentų. Agitatoriai buvo savo dar bą .apleidę, bet dabartiniu metu padėtis pagerėjo. Tuo klausimu man labai daug padėjo fakulteto partinės organizacijos sekretorius ir fakulteto komjaunimo biu ras, kurie nurodė gaires, kaip ruošti atskirus klausi mus. Dabar agitatoriai lan kosi pas savo rinkėjus po du kartus per savaitę. Jau pravesti pasikalbėjimai apie L. P. Berijos kalbą Mask vos Tarybos iškilmingame posėdyje ir aiškinami rinki mų nuostatai. Sekmadieniais agitpunkte ruošiami prane šimai ir koncertai rinkė jams. Agitaciniame darbe daug padeda kas savaitę pravedami universiteto agi tatorių pasitarimai, kur aiš kinami visi neaiškūs klau simai, daromi instruktyviniai pranešimai. Gerai dir ba agitacinį darbą studen tai agitatoriai ' kaip Dvorkina (III k.), Budrys (IV k.). Tačiau dar per mažai lanko savo rinkėjus drg. Dilytė, Balčiūnas ir kt. N. Bogomolovas Teisės m. fak. vyr. agitatorius
Musų darbo g aires 1951 m. rugpjūčio mėn. 10 d. „Pravdos" vedamasis iškėlė mums uždavinį: pakelti visuomeninių moks lų dėstymo lygį, pasiekti, kad stu dentai tvirtai įsisavintų marksistinęlenininę teoriją, gerai suprastų vi suomenės vystymosi dėsnius. Mūsų uždavinys — padėti studentams iš mokti vadovautis marksistine-leninine teorija visame praktiniame darbe, atskleisti ir įsąmoninti kūrybinį marksizmo charakterį. „Pravda" nurodo mums kelią, kaip įgyvendinti šį uždavinį: organiškas marksistinės-lenininės teorijos dės tymo ir studijavimo įyšys su komu nistinės statybos praktika, idėjinis paskaitų kryptingumas, jų teoretinio lygio pakėlimas. Kovodami su prisiskaitėliais ir formalistais, mes pri valome aiškiai ir išsamiai išaiškinti idėjas, išdėstytas VKP(b) istorijos trumpajame kurse, giliai išanalizuo ti istorinius įvykius — parodyti marksizmą-leninizmą veikime.
„Pravdos" straipsnyje visiškai tei singai nurodoma, kad pavasario egzaminų sesijoje mūsų universite to studentai parodė silpnas mark sizmo-leninizmo žinias. Mūsų univer sitete yra visos būtinos sąlygos trukumams visuomeninių mokslų dėstyme ištaisyti: mes turime eilę VKP(b) CK direktyvų dėl visuome ninių mokslų dėstymo, draugo Stalino nurodymus jo genialiajame kūrinyje „Marksizmas ir kalbos mokslo klausimai", Lietuvos KP(b) CK nutarimą dėl padėties ir priemo nių gerinant politinį-auklėjamąjį dar bą respublikos aukštosiose mokyk lose. Į visuomeninių mokslų kated ras ateina nauji, aukštai kvalifikuoti kadrai; mūsų studentija noriai, su didele meile studijuoja marksistinęlenininę teoriją. Negalima paneigti kai kurių pasie kimų universiteto visuomeninių mokslų katedrų darbe. Katedros iš vystė platų darbą, kontroliuojant skaitomas paskaitas, ir pasiekė, kad paskaitoms ruošiamasi atsakingiau, organizuočiau ir aukštame lygyje pravedami seminariniai užsiėmimai, kas neabejotinai atsiliepia keliant idėjinį-teoretinį dėstymo lygį. Labai vertinga tai, kad katedros pradėjo skirti daugiau dėmesio dėstymo me todikai, kabinetų darbui. Būtina pa-
DOC. K. MITROPOLSKIS
☆ žymėti dialektinio ir istorinio mate rializmo katedros (vedėjas doc. Ste panovas) darbą, vadovaujant teoreti niams dėstytojų seminarams, skaitant viešas paskaitas (doc. Byčkovas ir kt.) marksizmo-leninizmo, komunisti nio auklėjimo klausimais, dalyvau jant kūrybinėse diskusijose bendruo se katedrų posėdžiuose. Šiais metais prie visų visuomeninių mokslų ka tedrų pradėjo veikti moksliniai būre liai. Ir vis dėlto pas mus dar daug, labai daug trūkumų.
Visiškai neleistinas reiškinys yra tai, kad kai kuriuose Istorijos-filo logijos fak. skyriuose ne visi lanko seminarinius užsiėmimus, o fakulteto komjaunimo organizacija daugiau už siėmusi saviveiklos apžiūra, kova už choro, šokių ratelių lankymą, negu seminariniais studentų užsiėmimais. Šį darbą reikia mokėti derinti. Juk dar negirdėta iki šiol, kad kada nors Istorijos-filologijos, Teisės m. fakultetai būtų tai pasiekę, kad stu dentai grupėse, susirinkimuose atvi rai, akis į akį pasakytų tikrą tiesą apie principinį neleistinumą žiūrėti į marksizmo-leninizmo seminarinius už siėmimus nerūpestingai, paviršutiniš kai. Šiais klausimais konkrečiai nuo latos turėtų užsiimti ir universiteto komjaunimo komitetas, ir dekana tai, kurie turi pasiekti, kad kiek viena akademinė grupė, kiekvie nas gruporgas, proforgas, seniūnas organizuotų savo kolektyvą, siekiant įvykdyti Lietuvos KP(b) CK nutari mą, mūsų universiteto partinės or-, ganizacijos nutarimą dėl politinio auklėjimo darbo pagerinimo univer sitete.
Kodėl negalima rengiantis eiliniam seminarui organizuoti grupėje tarpu savio patikrinimą, apsvarstyti arba tiesiog patikrinti studentų konspek tus iš marksizmo-leninizmo klasikų veikalų? Kaip tai sustiprintų kolek tyvą, pataisytų apsileidėlius, išmoky tų gerbti kolektyvą! Dėl darbo gru pėse neįvertinimo esame kalti mes, o taipogi ir visuomeninių mokslų
katedros, kurių nariai dar nepriėjo iki grupių. Neabejotinai kaltės dalis yra ir čia, kad nekontroliuojama, kaip apkrauti studentai darbu. Stu dentai skundžiasi, kad nesureguliuo tas klausimas su namų darbais. Jie perkrauti privalomos literatūros iš įvairių dalykų skaitymu, ypatingai filologai. Visuomeninių mokslų katedrų dar be didelis trūkumas yra tai, kad jos silpnai išvystė diskusijas tiek savo katedrose, tiek bendrame darbe su kitomis katedromis, ypatingai su Gamtos, Teisės mokslų. Sėkmingas marksistinės-lenininės metodologijos įdiegimas dėstant šias disciplinas Gamtos m. ir kituose fakultetuose žymia dalimi priklauso nuo visuome ninių mokslų katedrų darbo. Iš savo patyrimo mes žinome, kaip kartais mūsų dėstytojai siaurai praktiškai suvokia tokius atradimus, kaip O. Lepešinskajos, nepastebi jų filosofi nio pagrindo. Juk negalima pamiršti, ką rašė F. Engelsas, kreipdamasis į tyrinėtojus, kad ar jie to nori ar nenori, bet juos valdo filosofai.
Ruošiant kadrus pagrindinai lietu vių tautybės,. visuomeninių mokslų katedros taip pat dar maža ką pada rė. Iki šiol neužpildytos aspirantų laisvos vietos, o moksliniuose būre liuose prie visuomeninių mokslų katedrų, ypač dialektinio ir istori nio materializmo, dar per mažai stu dentų lietuvių.
Pirmieji naujų mokslo metų trys mėnesiai parodė, kad katedros, va dovaujant universiteto partinei orga nizacijai, vystydamas kritiką ir sa vikritiką savo darbe, gali ir turi pa siekti laimėjimų gerinant visuomeni nių mokslų dėstymą. Atskleisdamos kūrybinį marksizmoleninizmo charakterį, parodydamos nenutrūkstamą ryšį revoliucinės te orijos su praktiška komunizmo staty ba, aštriau ir pilniau keldamos klau simus apie socialistinės ūkio siste mos pranašumus, ugdydamos studen tuose tarybinį patriotizmą, atsidavi mą socialistinei Tėvynei ir Lenino— Stalino partijai, visuomeninių moks lų katedros pasieks laimėjimų komu nistiškai auklėjant studentus.