„Atminkite, mylėkite, studijuokite Iljičių, musų mokytoją, mūsų vadą“ (l. v. stotinas) ★
VISLI ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
LENINAS SU MUMIS Kai gaubė gedulas Tarybų šalį,
VILNIAUS VALSTYBINIO UNIVERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 3 (33) 1951 m. sausio 19 d. penktadienis
Kaina 20 kap.
LENINO KELIO, STALINO! VADOVAUJANT PIRMYN | KOMUNIZMO PERGALE! Ak ŪSŲ šalies darbo žmonės ir visa pažangioji žmonija mini didžiojo proletariato vado, bolševikų partijos organizatoriaus, pirmosios pasaulyje socialistinės valstybės kū rėjo — Vladimiro Iljičlaus Lenino dvidešimt septintąsias mirties meti nes. Lenino mirtis buvo didelė nelaimė viso pasaulio darbo žmonėms. Tačiau ji nesunaikino Lenino pradėtų epo chinės įeikšmės darbų. Eidama Lenino keliu, jo įkurtoji bolševikų partija, jo didžiojo bendražygio ir artimiau sio kovos draugo didžiojo Stalino va dovaujama, galutinai laimėjo kovą dėl socializmo sukūrimo mūsų šalyje, privedė mūsų šalies darbo žmones prie didžiojo uždavinio konkretaus vykdymo — komunizmo statybos. Lenino pasėtoji sėkla davė puikius vaisius ir tarptautiniu mastu. Jei prieš dvidešimt septynerius metus mūsų socialistinė šalis buvo tartum didelė sala priešiškoje imperializmo jūroje, tai šiandien ji yra vadovau jantis centras galingos taikos, demo kratijos ir socializmo stovyklos, jun giančios apie 800 milijonų iš kapi talo vergovės išsivadavusių žmonių, vienijančios apie save visą pažan giąją žmoniją. Istorija griežtai pa suko tuo keliu, dėl kurio kovojo Leninas visą savo amžių. Agresyviajam imperializmui per šiuos dvidešimt septynerius metus te ko gerokai susispausti teritorijos at žvilgiu ir dar giliau įklimpti į neiš brendamus prieštaravimus. Viso pa saulio doruosius žmones sukrečia bai sios piktadarybės, kurias vykdo ame rikiniai imperialistai didvyriškai ko vojančioje dėl savo laisvės ir gyvy bės Korėjoje. Tokias pat ir dar bai sesnes piktadarybes imperialistai ren gia ir pasauliniu mastu, tikėdamiesi tuo priversti paklusti visą dirbančią žmoniją, sustabdyti nesulaikomą so cializmo triumfą. Bet tuščios impe rialistų pastangos. Galingas pasaulio taikos šalininkų judėjimas, taikos, demokratijos ir socializmo stovyklos jėgų vienybė, mūsų didžiosios socia lizmo Tėvynės galybės augimas yra pakankama atrama prieš kruvinas bankrutuojančių imperialistų užma čias. Nėra tokios jėgos, kuri įsteng tų pasukti atgal istorijos ratą. O jei imperialistiniai agresoriai ir išdrįs pakelti ginklą prieš jungtines viso pasaulio darbo žmonių jėgas, jie pa tys taps savo agresijos aukomis. Mūsų respublikos darbo žmonės praėjusiais metais pradėjo antrąjį tvirto žygiavimo Lenino keliu, bro liškų tarybinių tautų šeimoje dešimt metį. Naudodamasi didžiosios rusų tautos ir kitų tarybinių tautų parama bei pagalba, bolševikų partijos ir asmeniškai draugo Stalino išmintin gai vadovaujama, lietuvių tauta per šį trumpą sunkių kovų ir kūrybinio darbo laikotarpį pasiekė milžiniškų laimėjimų visose savo gyvenimo sri tyse. Buržuazijos viešpatavimo laikais buvusi imperialistinių valstybių agra riniu priedėliu, Tarybų Lietuva šian
dien tampa išvystytos socialistinės pramonės respublika su naujais so cialistiniais pagrindais, sparčiai besi vystančiu žemės ūkiu. Paveldėtas iš buržuazinės Lietuvos miesto ir kaimo darbo žmonių skurdas, nuolatinė ne darbo grėsmė, netikrumas dėl ryto jaus dienos, — visa tai lieka tik niū rus nelemtos praeities prisiminimas. Ne mažesni Tarybų Lietuvos laimė jimai ir kultūros bei švietimo srity je. Pradinių ir vidurinių mokyklų tinklas, aukštųjų mokyklų studentų skaičius, knygų leidimas, literatūrinė bei meninė kūryba pasiekė Tarybų Lietuvoje negirdėtą mastą. Lietuvių tauta savo istorijoje niekuomet ne turėjo tokių savo kultūros vystymo galimybių, kaip tarybinio gyvenimo laikotarpiu. Didelių laimėjimų pasiekė ir Vil niaus Valstybinis universitetas. Iš buržuazinių laikų Vilniaus Valstybi nis universitetas paveldėjo tik 4 fa kultetus su 1061 studentu. Šiandien mes turime 7 fakultetus ir beveik trigubą studentų skaičių. Be to, ypač pasikeitė universiteto darbo turinys. Universitetas šiandien yra tapęs pa žangaus tarybinio mokslo židiniu, iš sivadavusiu iš antimokslinės bur žuazinės nacionalistinės ideologijos įtakos. Universitete rengiami specia listai dabar žino, kad jie nepateks i kapitalistinio gyvenimo stichiją, o kiekvienas ras savo sugebėjimų ir įgytų žinių pritaikymą kūrybiniame socializmo statybos darbe. Bet visi šitie laimėjimai iškelia mums ir dar didesnius uždavinius. Mes turime ryžtingai kelti mokymo bei mokymosi kokybę, toliau vystyti pažangųjį tarybinį mokslą, nesitaikstydami kovoti su dar pasitaikančio mis buržuazinės nacionalistinės ide ologijos liekanomis, su religiniais prietarais, su buržuaziniu amoralumu ir nekultūringumu. Universiteto iš leidžiami specialistai turi būti ne tik puikūs savo specialybės žinovai, bet ir priešakiniai komunizmo idėjų sklei dėjai liaudies masėse. Vykstanti šiuo metu egzaminų se sija drauge su mūsų darbo laimėji mais parodo ir tai, ko mes dar nespėjome atlikti, Vis pasitaiko studentų, kurie dar paviršutiniškai įsisavina paskaitinę ir vadovėlinę medžiagą, vengia savarankiško darbo su knyga; dar yra dėstytojų, kurie liberališkai toleruoja tokį netarybini studijų darbo supratimą aukštojoje mokykloje. Visų mūsų pirmaeilis už davinys pasitempti likusiomis egza minų dienomis ir, pasimokius iš dar bo klaidų, pradėti naują semestrą aukštesniame lygyje. Mūsų socialistinės Tėvynės reika lai — kiekvieno mūsų reikalai. Tė vynė iš mūsų kiekvieno reikalauja pavyzdingai atlikti visas savo parei gas, aktyviai dalyvauti didžiojoje komunizmo statyboje. Todėl mokyki mės dirbti iš Lenino ir Stalinol Nemirtingosios Lenino—Stalino idė jos mus (kvepia naujoms pergalėms kelyje į komunizmą.
buvo sunku pro skausmą mums suprasti. jog atimta tik Lenino dalelė, — o jo idėja galingiau vis klesti. Mirties nėra. Ji pasitraukė nugalėta negęstančios jėgos Jo atminimo. Ir partijos būrys, kovų nulietas, su jo vardu naujas tvirtoves ima. Paties gyvenimo tėkme sraunia, kiekvienam žody stalininio ryžto, naujam daige, darbe ir dainoje kas kartą Leninas pas mus sugrįžta. JONAS LAPAŠINSKAS ♦
-------------------- ---------------- '♦
Draugas STALINAS davė sutikimą balotiruotis kandidatu į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus VVU studentai, profesoriai, dėsty tojai ir administracijos personalas gausiai susirinko į mitingą. Mitingą atidaro Universiteto rektorius prof. dr. J. Bučas. — Draugai, — sako jis. — Didysis darbo žmonių vadas ir mokytojas draugas Stalinas davė sutikimą ba lotiruotis Vilniaus miesto Stalino rin kiminėje apygardoje Nr. 9. Su di deliu džiaugsmu ir pasididžiavimu sutiko šią žinią visi Tarybų Lietuvos darbo žmonės. Draugas Stalinas veda mūsų liaudį iš pergalės į pergalę,į jį nukreiptos viso pasaulio darbo žmo nių akys ir viltys. Tegyvuoja didysis taikos vėliavininkas draugas Stalinas! (Audringi plojimai). Žodis suteikiamas Teisės m. fakul teto IV k. stud. Vansevičiui. — Didelė laimė, — sako jis, — yra balsuoti už pirmąjį tarybinės liaudies kandidatą, socialistinės vals tybės kūrėją, didįjį mokslo korifėjų draugą Staliną. Galima drąsiai pasa kyti, kad Stalino asmenyje įsikūnija visas mūsų liaudies protas, jausmai ir siekimai. Kiekvienam tarybiniam žmogui draugas Stalinas yra artimas žmogus kaip vadas ir mokytojas, kaip tėvas ir_ draugas. Jo dėmesys ir tė viškas rūpinimasis mumis, studentais, įkvepia mus mokslui ir darbui,
įskiepija meilę liaudžiai, Partijai ir Vyriausybei. Vasario 18 d. mes visi kaip vienas atiduosime savo balsus už didįjį Staliną. Balsuodami už jį, balsuosim už taiką už šviesią ateitį, už komunizmą. (Plojimai). Tribūnoje — Teisės m. fak. deka nas doc. Domaševičius. — Draugas Stalinas greta Lenino kūrė socialistinę valstybę ir atvedė ją į pergales. Draugas Stalinas visuomet didelį dėmesį skyrė Lietuvos darbo žmonėms. Jis sekė darbo žmonių ko vą prieš buržuazinę priespaudą. Jis išvadavo mūsų respubliką iš hitleri nės tironijos. Draugas Stalinas — didysis mokslo korifėjus. Jo vado vaujami, tarybiniai žmonės spar čiai žengia į komunizmą. Šlovė di džiajam tarybinės liaudies vadui ir mokytojui draugui Stalinui! (Ploji mai). Universiteto komjaunimo ir nesąjunginio jaunimo vardu žodį taria drg. Grigams. — Didelis džiaugsmas apima mus, išgirdus žinią, kad didysis jaunimo draugas ir globėjas draugas Stalinas sutiko balotiruotis Vilniaus miesto Stalino rinkiminėje apygardoje. Su draugo Stalino vardu susijęs visas mūsų gyvenimo džiaugsmas ir laimė.
Jis uždegė horizonte komunizmo šviesas, pradėdamas didžiąsias ko munizmo statybas. Aš užtikrinu, kad studentai visi kaip vienas vasario 18 atiduos savo balsus už draugą Staliną, už komunistų ir nepartinių bloko kandidatus. Nes kur Stalinas — ten pergalė. (Plojimai). Tribūnoje — Medicinos fak. deka nas prof. Kairiūkštis. — Džiugu ir malonu yra sutikti ži nią, — sako jis, — kad didžiausias mūsų epochos žmogus, darbo žmonių bičiulis draugas Stalinas sutiko balo tiruotis Vilniaus miesto Stalino rin kiminėje apygardoje. Nėra nė vienos tarybinio gyvenimo srities, kur nebū tų draugo Stalino nurodymų, patari mų. Garbė yra balsuoti už didįjį Staliną. Prorektorius drg. Mitropolskis sa vo kalboje pabrėžė, kad draugas Stalinas yra su mumis. Jo rūpinima sis mumis suteikia mums didelį džiaugsmą ir pasididžiavimą. Išreikš dami jam savo meilę ir padėką, vasa rio 18 d. visi atiduosime savo balsus už komunistų ir nepartinių bloką. Mitingo dalyviai ilgais plojimais sveikina viso pasaulio darbo žmonių draugą, tarybinės liaudies vadą ir mokytoją didįjį Staliną.
Vilniaus miesto Lenino rinkiminės apygardos rinkiminis pasitarimas vieningai parėmė
Josifo Visarionovičiaus STALINO, Michailo Andriejevičiaus Suslovo, ir Jono Bučo iškėlimą kandidatais į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus
Universitetas lenininėmis dienomis Sausio 20 d. universiteto aktų sa toriai praves pasikalbėjimus akademi lėje įvyks studentų, dėstytojų, pro nėse grupėse. fesorių ir administracijos personalo *** iškilmingas-gedulingas susirinkimas, Universiteto Mokslinė biblioteka skirtas V. I. Lenino 27-sioms mirties kartu su marksizmo-leninizmo kated metinėms paminėti. ra agitpunkte (bibliotekos salėje) or Pranešimą „27 metai be Lenino, ganizuoja parodą apie V. I. Lenino Stalinui vadovaujant, Lenino keliu" gyvenimą ir veiklą. skaitys Istorijos-filologijos fak. de kanas doc. M. Meškauskas. •Agitatoriai — studentai, dėstyto jai ir universiteto darbuotojai — Sausio 15 d. įvyko instruktyvinis rinkiminėse apylinkėse praveda pasi pranešimas akademinių grupių agita kalbėjimus. Jie pasakoja rinkėjams toriams tema „27 metai be Lenino, apie didžiojo tarybinės valstybės kū Stalinui vadovaujant, Lenino keliu". rėjo ir bolševikų partijos organizato Instruktyvinį pranešimą klausė virš riaus V. I. Lenino, apie jo didžiojo 100 agitatorių. mokinio J. V. Stalino gyvenimą ir Sausio 16—20 d. d. šia tema agita veiklą.
įvyko Vilniaus miesto Lenino rin kiminės apygardos Nr. 5 darbo žmo nių atstovų apygardinis rinkiminis pasitarimas. Pasitarimą atidarė Uni versiteto partinio biuro sekretoriaus pavaduotojas drg. Barzdaitis. Su didžiuliu pakilimu į pasitarimo Garbės prezidiumą buvo išrinktas VKP(b) CK Politinis Biuras su drau gu Stalinu priešakyje. Salėje ilgai netilo audringa ovacija mylimojo va do garbei.
tyvas vieningai iškelia kandidatais į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tary bos deputatus didįjį darbo žmonių vadą ir mokytoją Josifą Visarionovičių Staliną, VKP(b) CK sekretorių drg. Michailą Andriejevičių Suslovą ir Vilniaus Valstybinio universiteto rektorių drg. Joną Bučą.
— Aš prašau apygardinį rinkiminį pasitarimą, — kalba drg. Snarskis, — vieningai paremti draugo J. V. Stalino, drg. M. A. Suslovo ir drg. J. Bučo Pirmasis žodį tarė Vilniaus univer kandidatūras. siteto profesorius, srities Tarybos de Tegyvuoja didysis tarybinės liau putatas drg. P. Snarskis. Jis praneša, dies ir viso pasaulio darbo žmonių kad Universiteto ir Pedagoginio in vadas, brangusis draugas Stalinas! stituto profesorių, dėstytojų, studen (Audringi plojimai). tų ir tarnautojų kolektyvai, o taip Pasitarime ryškias kalbas pasakė pat Marytės Melnikaitės vardo fab VVU prorektorius mokymo reikalams riko darbininkų ir tarnautojų kolek drg. K. Mitropolskis, Marytės Melui
kaitės vardo fabriko stachanovininkė G. I. Ajevskaja, Vitenbergo vardo cecho viršininkas N. V. Kniazeva, Universiteto studentė V. Rauduvattė ir kt.
Apygardinio rinkiminio pasitarimo dalyviai vienbalsiai priima rezoliuci ją, kurioje karštai remia draugo J. V. Stalino, drg. M. A. Suslovo ir drg. J. Bučo iškėlimą kandidatais į Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tary bos deputatus Vilniaus miesto Lenino rinkiminėje apygardoje Nr. 5. Pasitarimas išrinko patikėtinius ir priėmė kreipimąsi į visus Lenino rin kiminės apygardos Nr. 5 rinkėjus. Su didžiuliu pakilimu pasitarimo dalyviai priėmė sveikinimą draugui J. V. Stalinui.