visu Saliu proletarai, vienykite i
0. "įti
TUOKTO VILNIAUS VALSTYBINIO UNI VERSITETO PARTINIO BIURO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFESINĖS SĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr.24
1950 m. lapkričio 14 d. antradienis
Kaina 20 kap.
Partinių organizacijų ataskaitiniamsrinkiminiams susirinkimams prasidedant Vilniaus Valstybinio universi teto partinėse organizacijose pra sidėjo ataskaitiniai-rinkiminiai su sirinkimai. Ataskaitiniai-rinkiminiai susirinkimai yra svarbus įvy kis partinių organizacijų gyveni me. Partiniai susirinkimai aplamai, ataskaitiniai-rinkiminiai susirin kimai ypatingai, yra svarbi komu nistų auklėjimo, jų aktyvumo pa kėlimo priemonė. Draugas Stalinas moko, kad kelti partinių masių aktyvumą — tai reiškia iškelti „jiems apsvarstyti visus juos do minančius klausimus, tiek, kiek šie klausimai gali būti atvirai svarstomi, užtikrinant galimybę laisvai kritikuoti visokias ir visas partinių instancijų prielaidas. Nes tiktai tokiu būdu bus galima pa versti partinę discipliną tikrai są moninga, tiktai tokiu būdu bus galima pakelti partinių masių po litini, ūkin|, kultūrini lyg}, nes tik tai tokiu būdu bus galima pa ruošti sąlygas, būtinas tam, kad partinės masės žingsnis po žings nio iškeltų naujus aktyvius dar buotojus, naujus vadovus iš apačių'". Fakultetinėms partinėms orga nizacijoms iškyla uždavinys prie ataskaitinių-rinkiminių susirinki mų pasiruošimo darbo pritraukti visus komunistus. Ataskaitinių rinkiminių susirinkimų metu būtina ne tik suvesti atlik tojo darbo rezultatus, bet ir da lykiškai apsvarstyti atskirų par tinių organizacijų ir biurų darbe pasitaikiusius trūkumus ir šiuos trūkumus rimtai kritikuoti, nuro dant kelius juos ištaisyti. Reikia pas'ekti, kad kiekvienas ko munistas aktyviai dalyvautų ataskaitiniuose-rinkiminiuose su sirinkimuose.
Šlovė mūsų išmintingajam mokytojui, didžiajam vadui ir genialiajam visų mūsų pergalių įkvėpėjui ir organizato riui—brangiajam ir mylimajam draugui Stalinui!
Su visu rimtumu reikia apsvars tyti iškylančius naujus uždavinius, numatyti konkrečias priemones jų įgyvendinimui. Universiteto parti nė organizacija per ataskaitinį lai kotarpį žymiai išaugo kiekybiškai, organizaciniai sustiprėjo, žymiai pakėlė savo politinį lygį. Par tinė organizacija išauklėjo ir priėmė į savo eiles nemaža akty vių visuomenininkų, Lenino— Stalino partijai atsidavusių drau gų, kaip drg. drg. Grigonis, Burkauskas, Vilimavičiūtė, Ročka ir kt. Šiuo metu universiteto partinė organizacija jungia 9 partines or ganizacijas, iš kurių 2 (Medicinos ir Istorijos - filologijos f-tų) turi biurus. Tokios partinės organiza cijos, kaip Istorijos - filologijos f-to, yra pajėgios spręsti ir spren džia rimtus klausimus auklėjant studentus politiškai, demaskuo jant klasiniai svetimus elementus. Si organizacija, kaip ir eilė kitų fakultetinių organizacijų, nuveikė didelį darbą ruošiant aukštai kva lifikuotus tarybinius specialistus. Tačiau kokie dideli bebūtų mūsų laimėjimai, draugas Stalinas mus moko nepasitenkinti tuo, kas pa siekta. Mes turime žengti pir myn, iškelti visus darbe pasitai kančius trūkumus, greitai juos pašalinti, plačiau išvystyti bolše vikinę kritiką ir savikritiką, stumti į priekį mūsų priešakinį tarybinį mokslą. Ataskaitinių - rinkiminių susi rinkimų uždavinys — su visu rim tumu kritiškai, dalykiškai apsvars tyti visus šiuos klausimus.
Vilniaus Valstybinio Universiteto kolektyvo rinkiminis susirinkimas vieningai iškėlė kandidatais į Vilniaus srities Darbo žmonių deputatų tarybos deputatus
Josifą Visarionovičių Staliną, Michailą Andriejevičių Suslovą ir prof. Povilą Snarskį S. m. lapkričio 11 d. universiteto Aktų salėje įvyko mokslo persona lo, studentų ir administracijos dar buotojų susirinkimas, skirtas kandi datams j Vilniaus srities Tarybos deputatus išstatyti. Susirinkimui vesti išrenkamas darbo prezidiumas, jame VVU rektorius prof. dr. J. Bučas, LKP(b) Vilniaus m. komiteto sekretorius F. Bieliauskas, universi teto partinio biuro sekretorius St. Lazutka, doc. V. Karvelis ir kt. Susirinkimą atidarė universiteto rektorius prof. Bučas. Pirmas žodis suteikiamas Istorijos-filologijos f-to dekanui doc. E. Meškauskui. — Visa tarybinė šalis,—kalba drg. Meškauskas, — ruošiasi didžiajai liaudies šventei — rinkimams į vie tines tarybas. Šią įžymią datą ta rybiniai žmonės ruošiasi sutikti nau jais pasiekimais pramonės, žemės ūkio, mokslo ir meno srityse. Kūry biniam tarybinės liaudies darbui visą laiką išmintingai vadovauja di dysis žmonijos genijus draugas Stalinas. Tik draugo Stalino vado vaujama tarybinė liaudis ištvermin gai perėjo visus pilietinio ir Didžio jo Tėvynės karo sunkumus ir žen gia plačiu socialistinės statybos ke liu į komunizmą. Todėl aš siūlau iš kelti draugą Josifą Visarionovičių Staliną pirmuoju mūsų kandidatu į Vilniaus srities Tarybos deputatus. Salėje kyla audringa ovacija. Visi pakyla ir ilgai ploja didžiojo vado garbei. Tribūnoje — Teisės m. f-to deka nas doc. K. Domaševičius. — Aš karštai palaikau draugo Meškausko pasiūlytą žmonijos geni
jaus, mūsų tarybinės valstybės kū rėjo, didžiojo mokslo korifėjaus draugo J. V. Stalino kandidatūrą, — sako drg. Domaševičius. Draugo Stalino vardas artimas viso pasau lio darbo žmonėms. Jis įkvepia en giamąsias Korėjos ir Vietnamo tau tas dar atkakliau kovoti prieš savo pavergėjus. Stalinas — tai plačių už mojų, laisvės, kūrybingo darbo ir taikos simbolis. — Kartu aš siūlau, — tęsia drg. Domaševičius, — iš kelti kandidatu j Vilniaus srities Ta rybos deputatus — VKP(b) CK se kretorių Michailą Andriejevičių Sus lovą. Tarybų Lietuvos darbo žmonės gerai pažįsta drg. Suslovą. Jis daug padėjo mūsų respublikai pirmaisiais pokariniais metais atstatant ir vys tant mūsų respublikos liaudies ūkį, pramonę ir kultūrą. Draugo J. V. Stalino ir drg. M. A. Suslovo kandidatūras karštai pa rėmė pasisakiusi Marksizmo-leniniz mo pagrindų katedros vedėja R. S. Davtian. Taip pat drg. Davtian pasiū lė iškelti kandidatu į Vilniaus sri ties Tarybos deputatus ištikimą liau dies sūnų biologijos mokslų dr. prof. Povilą Snarskį. Universiteto prorektorius prof. Jankauskas papasakojo susirinku siems trumpą prof. P. Snarskio bio grafiją, apibūdindamas jį kaip vieną geriausiųjų aukštosios mokyklos dėstytojų. Būdamas priešakinio ta rybinio biologijos mokslo šalininku, jis dauq padirbėjo kuriant universi tete Darvinizmo katedrą, organizuo damas jos darbą Mičiurino ir Lisenkos mokslo dvasia. „Aš remiu drg. Snarskio kandidatūrą ir manau, kad
jis garbingai pateisins mūsų pasiti kėjimą", sako drg. Jankauskas. Toliau išstoję universiteto partinio biuro sekretorius drg. Lazutka ir Teisės m. f-to studentas Dubauskas karštai parėmė draugo Stalino, drg. drg. Suslovo ir Snarskio kandida tūras. Po pasisakymų susirinkimo daly viai vieningai nutarė iškelti draugą Josifą Visarionovičių Staliną, drau gą Michailą Andriejevičių Suslovą ir draugą Povilą Snarskį kandidatais į Vilniaus srities Tarybos deputatus. Drg. Buckaus pasiūlymu susirinki mas išrinko 50 atstovų i Vilniaus sri ties 16 apygardos rinkiminį pasita rimą. Su didžiuliu pakilimu susirinkimo dalyviai pasiuntė sveikinimo laišką draugui Stalinui. ■* ,,Su didžiuliu entuziazmu ir naujais laimėjimais sutinka Tarybų Lietuvos darbo žmonės rinkimus į vietines tarybas, — sakoma laiške. — Už tuos savo pasiekimus mes esame dė kingi broliškosioms tarybinėms tau toms , bolševikų partijai, Tarybinei vyriausybei ir asmeniškai Jums, brangusis drangas Stalinai, didžia jam lietuvių tautos draugui. Iškeldami Jus, draugas Stalinai, pirmuoju kandidatu į Vilniaus sri ties Tarybos deputatus, mes, VVU studentai, dėstytojai, profesoriai ir pagalbinis personalas, pasižadame savo atsidavusiu darbu įnešti kuo didesnį indėlį į taikos ir komunizmo mūsų šalyje sukūrimo reikalą, kad tuo dar kartą įrodytume savo mei lę ir pasitikėjimą bolševikų partija ir didžiuoju žmonijos genijum, vadu ir mokytoju — draugu Stalinu".
Išplėsti politinės ekonomijos studentų mokslinio būrelio darbą Pria Politinės ekonomijos katedros jau kelis metus veikia mokslinis bū relis. Jo ypatingai svarbus uždavinys — įtraukti į svarbių politinės eko nomijos problemų nagrinėjimo dar bą visus universiteto studentus ir sudominti juos moksline veikla. Būrelio tematika apima svarbius socializmo politinės ekonomijos klausimus, aktualias TSRS liaudies ūkio problemas ir liaudies demokra tijos šalių ekonomikos vystymosi klausimus. Politinės ekonomijos studentų mokslinis būrelis turi jungti visų specialybių studentus, kurie būrelyje gali plačiai ir giliai susipažinti su politine ekonomija, kaip sudėtine marksizmo-leninizmo dalimi formuo jant bet kurios mokslo šakos tary binį specialistą. Savo pranešime XVIII VKP(b) suvažiavime draugas Stalinas aiškiai parodė, kad tarybinis specialistas negali užsidaryti tiktai savo specia lybėje, pvz., matematikoje, botani koje ar chemijoje, ir nematyti nie ko daugiau už savo specialybių ri bų. Tarybinis specialistas, moko draugas Stalinas, turi būti kartu su tuo politikas - visuomenininkas, ku ris gyvai domisi savo šalies likimu, kuris žino visuomenės vystymosi dėsnius, kuris moka panaudoti tuos dėsnius ir stengiasi būti aktyvus ša lies politinio vadovavimo dalyvis. Visuomenės vystymosi dėsnių ži nojimas ir mokėjimas pritaikyti juos moksliniame darbe ir socialistinės statybos praktikoje yra būtinas ne tik ekonomistams, bet ir visų moks lo Šakų specialistams. Ypatingai svarbu susidomėti poli tine ekonomija yra ekonomistams,
kuriems nuoseklus ir gilus šios mokslo šakos studijavimas padeda susidaryti bet kurios konkrečios ekonomikos mokslų šakos (pvz., pla navimo, finansavimo, pramonės, pre kybos, žemės ūkio ekonomikos ir kt.) teoretinį pagrindą. Todėl jų dar bas politinės ekonomijos mokslinia me būrelyje yra reikšmingas specia lybės įsisavinimo laidas. Tačiau esantis prie Politinės eko nomijos katedros mokslinis būrelis veikia labai silpnai. Jame dalyvau ja tik 15—17 studentų, iš kurių ak tyviai dirba vos 3—5 studentai. Šiais metais mokslinis būrelis dar neišplėtė darbo. Tokia būrelio darbo padėtis rodo, kad daugelis studentų nepakankamai įvertina tarybiniam specialistui būtino ekonominio vys tymosi dėsnių žinojimo reikšmės. Šio būrelio darbo pagerinimu pri valo rimtai susirūpinti Politinės eko nomijos katedra, kuri nepakankamai vadovauja, konkrečiai mažai padeda būrelio valdybai. Politinės ekonomijos katedra ir Studentų mokslinė draugija negali ramiai žiūrėti Į sužlugdytą šio bū relio, jungiančio viso universiteto studentus, darbą, negali taikstytis su būrelio valdybos neorganizuotumu, menku vadovavimu. Ne delsiant pašalinti esamus trū kumus būrelio veikloje, iš pagrindų pagerinti vadovavimą būrelio valdy bai, siekiant padaryti politinės eko nomijos būrelį veiksminga plačiųjų akademinio jaunimo masių auklėji mo, jų mokslinio išsilavinimo kėlimo priemone — štai uždavinys, kurį Politinės ekonomijos katedra ir SMD gali ir turi su visu rimtumu įvykdyti. Vyr. dėst. Sadunovskis
Nuotraukoje: kairėje — bendras susirinkimo vaizdas; dešinėje — išstoja VVU partinės organizaci jos sekretorius drg. St. Lazutka. Nuotr. D. Mikulskio ------------------------------ 4
4--------------------------------
PASIRUOŠIMAS RINKIMAMS Į VIETINES TARYBAS Bolševikinį žodį — į mases Š. m. gruodžio mėn. 17 d. įvyks svarbus įvykis mūsų respublikos gyvenime. Mes rinksime deputatus į vietinius valdžios organus, Šią dieną visi darbo žmonės sutiks, kaip di delę liaudies šventę. Visoje respublikoje plačiai išsi vystė rinkiminis - agitacinis darbas. Kartu su visais Tarybų Lietuvos darbo žmonėmis į šį svarbų reikalą įsijungė ir mūsų universiteto Teisės mokslų f-to studentai. Iš kiekvieno Teisės m. f-to kurso yra išskirti agitatoriai. Teisės m. f-to partinis susirinkimas pastatė agitatoriams garbingą uždavinį — nešti bolševikinį žodį į mases, agi tuoti už komunistų ir nepartinių blo ko kandidatus. Teisės mokslų f-to trečiojo kurso
Pagerinkime darbą
Mūsų kurse dirba 10 agitatorių. Pradžioje agitatoriai dirbo nepaten kinamai. Agitpunkto vedėjo drg. Juršos nurodymų dėka darbas pagerėjo. Agitatoriai lanko rinkėjus, praveda su jais pasikalbėjimus apie tarptau tinę padėtį, aiškina Rinkimų nuosta tus. Du kartus per savaitę agitatoriai susirenka ir duoda savo darbo ata skaitas. Daugelis rinkėjų pareiškė norą išgirsti pasikalbėjimų chemijos klausimais. Keli agitatoriai bendro mis jėgomis ruošia pranešimą apie įžymiojo rusų chemiko Zelinskio gyvenimą ir veiklą. Mes, agitatoriai, esame pasiryžę darbą pagerinti su rinkėjais ir tuo Agitatoriai: pateisinti garbingą agitatoriaus vardą. Korotkevlč L. Lacmanaitė, N. Bogomolovas vyr. agitatorius, Teisės m. f-to III k. etud.
agitatoriai, įsijungę į agitacinį darbą, supažindino rinkėjus su visais svarbiaisiais vidaus ir užsienio politikos įvykiais ir su Rinkimų nuostatais. Tačiau mūsų darbe dar yra ir trū kumų. Mažai kreipiame dėmesio į pasiruošimą pasikalbėjimams su rin kėjais. Mūsų, kaip ir visų fakulteto agita torių uždavinys — plačiau išvystyti agitacinį darbą ir pasiekti, kad visi rinkėjai š. m. gruodžio 17 d. ateitų prie balsavimo urnų ir atiduotų savo balsus už komunistų ir nepartinių bloko kandidatus.
Darbo žmonių šventinė demonstracija Vilniuje
s egz
c
Šventiškai išsipuošusi sutiko Di gia Vilniaus Valstybinio universiteto džiojo Spalio šventę Tarybų Lietu kolona. Tarybų valdžios metais uni vos sostinė — Vilnius. Plazda vė versiteto durys plačiai atsivėrė dar liavos, transparentai su koviniais bininkų, kolūkiečių, darbo inteligen VKP(b) CK šūkiais, namų fasadai tijos sūnums ir dukroms. Priešaki papuošti Tarybų valstybės įkūrėjų nėse gretose geriausieji studentai — V. I. Lenino ir J. V. Stalino portre E. Sasnauskas, L. Simonavičius, A. tais. Tūkstančiai sostinės darbo Poviliūnas, E. Griškūnaitė, V. Raužmonių su pakilia nuotaika skuba į duvaitė, A. Jablonskis, V. Narkus ir šventinę demonstraciją. Darniomis kiti. Džiaugsmu švyti jų veidai. Stu kolonomis žengia Tarybų aikštės dentai karštai dėkoja partijai ir vy link sostinės fabrikų ir gamyklų, riausybei, didžiajam jaunimo tėvui ir mokslo įstaigų kolektyvai. Virš de mokytojui draugui Stalinui už laimin monstrantų kolonų banguoja vėlia gą jaunystę, už šviesų gyvenimą. Iš vų, plakatų ir portretų jūra. jaunuolių krūtinių skamba galinga Į tribūną pakyla LKP(b) CK sek daina už taiką. retoriai drg. drg. A. Sniečkus, A. Tvirtu žingsniu praeina Pedagogi Trofimovas, V. Niunka, LTSR Mi nio instituto, Dailės instituto, poli nistrų Tarybos pirmininkas M. Ged technikumo dėstytojai ir studentai. vilas, LTSR Aukščiausiosios Tarybos Gėlėmis papuoštuose transparentuose Prezidiumo pirmininkas J. Paleckis, įrašyta didžioji teisė į mokslą, į dar LKP(b) Vilniaus srities ir miesto ko bą, j poilsį. Demonstrantai neša mark mitetų vadovai, srities ir miesto sizmo-leninizmo klasikų kūrinių ma ketus ir reiškia tvirtą pasiryžimą gi vykdomųjų komitetų vadovai. Pro tribūną žygiuoja Vilniaus įgu liai įsisavinti marksistinę-lenininę los kariuomenės daliniai. Sostinės teoriją, būti aktyviais komunistinės darbo žmonės karštai sveikina tary visuomenės kūrėjais. Žymiais laimėjimais sutiko Spalio binius karius, budinčius taikos ir šventę Tarybų rajono darbo žmonės. mūsų Tėvynės saugumo sargyboje. Glaudžiomis gretomis praeina po Po kariuomenės parado prasideda darbo žmonių demonstracija. Pagal karinio penkmečio naujagimių — tradiciją ją pradeda sportininkų ko ,,Eltos" gamyklos ir „Lelijos" fabri ko kolektyvai. Sklinda šūkiai tary lona. Tėvynės, šlovingosios bolševi Į aikštę įžengia sostinės Stalino binės kų partijos, didžiojo Stalino garbei. rajono darbo žmonės. Kolonos prieš Dzeržinskio rajono darbo žmonių akyje — didelis tarybinės liaudies demonstraciją pradeda LTSR Mokslų vado Josifo Visarionovičiaus Stalino akademijos ir jos institutų kolona. portretas. Vienas iš pirmųjų žygiuo Viršum mokslininkų kolonos — ja „Spartos" trikotažo fabriko ko transparentai, ryškiai atvaizduojan lektyvas. Šis kolektyvas Spalio tieji lietuvių kultūros, nacionalinės šventę sutiko užbaigęs 11 mėnesių savo forma, socialistinės savo turi gamybos planą. niu, suklestėjimą. Vieningomis gretomis žengia Vil Kolonos vis žengia. Skamba jau niaus statybininkai, kurie šiais me nimo dainos, šūkiai, šlovinantieji vi tais atidavė eksploatacijon naują so pasaulio genialųjį darbo žmonių Valstybinį stadioną, rekonstruavo vadą draugą Staliną. stoties aikštę, išasfaltavo eilę gatŠventine demonstracija sostinės vių, pastatė daugybę gyvenamųjų darbo žmonės dar kartą išreiškė sa namų, mokyklų ir kitų kultūrinių vo glaudų susitelkimą apie šlovingąją įstaigų. Lenino—Stalino partiją, tarybinę vy Lenino rajono Jmonių stachanovi- riausybę, visų petgalių įkvėpėją ir ninkai puikiais laimėjimais sutiko organizatorių didįjį Staliną. Su di Spalio švente, stoję į taikos sargybą, džiausiu pakilimu vilniečiai pareiš jie sėkmingai baigė vykdyti savo kė vieningą valią siekti naujų lai penkmetinius planus. mėjimų vardan taikos, vardan komu Plazda žydrios vėliavos. Tai žen- nizmo.
a s
m i k u s
ų sesijai ‘ Kaip pas mus vyksta seminarai ir pratybos
Jau praėjo mėnuo, kaip pas mus, Teisės m. f-to I k., TSRS valstybės ir teisės istorijos, valstybės ir teisės teorijos pratybos, Pirmųjų pratybų rezultatai, atrodo, nebuvo geri, tačiau galvojome, toliau priprasime, mokėsime geriau įsisavinti žinias, bet pasirodo, kad pažangą padarėme nedidelę. Tiesa, yra tokių studentų, kurie išstoja beveik per visas pra tybas ar seminarus, kaip Starovoitovas III gr., Karašauskas, Narūnienė II gr., Dobkevičius, Bukauskaitė, Ja kutis I gr. Minėtieji studentai ne tik dažnai išstoja, bet ir gerai pasiruo šia, kalba konkrečiai, išsamiai. Deja, ne visi tokie: yra ir tokių draugų, kurie bijo pasirodyti, o dėstytojui paklausus, atsakinėja blogai, matyti, kad nesiruošę, pvz., I gr. Ambrazevičiutė, Balaikaitė, Bokučionis, Jatulevičius, II gr. Kavaliauskas ne tik kad ateina nepasiruošę bet ir ven gia seminarų bei pratybų. Draugai Vaitkutė, Račkauskas irgi galėtų pa sirodyti geriau, kad dėstytojui ne Nuotraukoje: Chemi reiktų traukti žodžių. Kodėl jūs ne jos f-to II k. komjau komjaunimo komiteto jasi darbo metu labo galite pasimokyti iš Starovoitovo ir nuoliai - visuomeninin- narys ir Birmantas Jo ratorijoje. Tekstas ir nuotrauka kitų draugų? Jie mokosi ir žino dėl kai Simonavičius Leo- nas — fakulteto profPr. Pacausko to, kad netingi, turi pareigos jaus nas — universiteto biuro narys konsultuomą, nori tapti tikrais savo srities Ruošiame diplominius darbus • specialistais. Partija ir Tarybinė vyriausybė su nūs, ir pasiruošėme konkretiems lau Kurso komjaunuoliai privalo pa teikia visas sąlygas tarybiniams stu ko darbams. dėti draugams, kurie nesupranta ei dentams įsisavinti mokslo žinias. Diplominių darbų medžiaga buvo Priešakinis tarybinis mokslas yra renkama Valkininkų ir Ukmergės— namo kurso, marksizmo-leninizmo pa prieinamas plačioms dirbančiųjų ma Veprių (pagal Šventosios upę) ra grindų, kaip Kavaliauskui, Ruginiui, sėms. Čia mokymuisi suteikiamos jonuose. Surinkę faktinę medžiagą, Sugintui ir kt. Mes, komjaunuoliai, puikiausios sąlygos, kad, baigęs pradėjome jos apibendrinimą anks turime ne tik .patys įsisavinti žinias, aukštąjį mokslą, tarybinis specialis čiau, negu planuose buvo numatyta. bet stengtis, kad ir musų draugai tas galėtų su energija ir pasiryžimu Prieš pradėdami diplominių darbų dirbti socialistinės Tėvynės gerovei. rašymą, geresniam ir racionalesniam mokytųsi, dirbtų, suprastų tai, kas Jausdami didelį atsakingumą, mes, laiko sunaudojimui sudarėme tikslų jiems neaišku. Gamtos m. f-to geologijos skyriaus darbų grafiką. Pagal grafiką numa Kazragytė diplomantai, jau VIII semestro pa tėme visus darbus baigti iki 1951 m. Teisės m. f-to I k. stud. baigoje pradėjome ruoštis diplomi balandžio mėn. 1 d., t. y. vienu mė------niams darbams: pasirinkome diplo nešiu anksčiau nustatyto termino, Geologijos skyriaus diplomantai: Gamybinės ekskursijos minių darbų temas, turinčias prak J. Kisnerls, tinės ir mokslinės reikšmės Tarybų Ekonomikos m. f-to Prekių mokslo V. Mikaila, Lietuvos liaudies ūkiui, susipažinome katedra, vyr. dėst. Kriaučiūnui vado St. Tamkutonis su literatūra, liečiančia mūsų rajovaujant, šiais mokslo metais II kur so finansų specialybės studentams suorganizavo dvi gamybines ekskur Marksizmo - leninizmo būrelio susirinkimas sijas, kurių metu aplankėme „Žal Susirinlkime į būrelį buvo priimta girio" ir „Elfos“ fabrikus. Čia mes Neseniai įvyko marksizmo-leniniz mo būrelio susirinkimas, įkuriame bu.- virš 20 studentų, pareiškusių norą praktiškai susipažinome su gamybos vo apsvarstytas drg. Murausko (Tei dalyvauti būrelio moksliniame-tiria- technologija, įrengimais, istorine sės m. f-itas, II k.) referatas „Eks ploatacinė valstybė — ekonominio, majame datbe. Buvo sudaryta būre praeitimi ir kt. politinio ir ideologinio darbo žmo lio valdyba, siekiant pagerinti būre Gamybinės ekskursijos davė mums nių pavergimo įrankis”. Koreferen- lio darbą ir sėkmingai pravesti pa tas drg. Slavinas (Teisės m. f-tas, siruošimą artėjančiai universiteto didelę naudą, uždegė mumyse dar di desnį pasiryžimą mokytis. IV k.), iškėlęs kai kurias referato studentų mokslinei konferencijai. teigiamas puses, nurodė eilę refera St. Uosis V. Mikalauskas to trūkumų bei klaidų. Pasisaikė bū Ekonomikos m. f-to II k. stud. TMF II k. stud. relio narys drg. Kondratas (Istorijosfilologijos f-tas, III k.). Diskusijas Ruošiasi sutikti studentų dieną apibendrino būrelio mokslinis vadoNuotraukoje: Vilniaus Vai stybinio universiteto kolona. Nuotr. J. Žvejo vas doc. Šarmaitis. VVU dėstytojai ir studentai ruo linio studentų kongreso Pragoję da šiasi sutikti lapkričio 17-tąją — Tarp lyvė — E. ? mburytė. Po pranešimo r tautinę studentų dieną. Šeštadienį, su menine J-Jimi pasirodys univer mūsų šalies gamtos pertvarkymo lapkričio 18-ją, numatoma suruošti siteto saviveiklininkai. minėjimą. Pranešimą apie Tarptautinę darbams. studentų dieną padarys II-jo Pasau(Mūsų koresp.)
Didysis musų šalies mokslininkas V. R. Viljamsas Tarp pačių žymiųjų mūsų šalies mokslininkų viena iš pirmųjų vietų priklauso Vasilijui Viljam sui, visą savo amžių paskyrusiam aukštų bei pastovių žemės ūkio kultūrų derlių gavimo problemai. Svarbiausias šio didžiojo moksli ninko tikslas buvo paruošti nau ją žemdirbystės sistemą naujo ti po valstybei — tarybinei socia listinei valstybei. Gilus Markso, Engelso, Lenino ir Stalino darbų pažinimas padėjo jam suprasti vi suomenės išsivystymo dėsnius ir tuo pačiu sėkmingai spręsti užda vinius, iškilusius socialistinės valstybės žemės ūkiui. Viljamso darbai yra vieni iš svarbiausių ta rybinio ir pasaulinio agronomijos mokslo lobyne. V. R. Viljamsas per savo jau giau kaip 50 metų kūrybingos veiklos laikotarpį sukūrė progre syvų mokslą apie dirvos susida rymą, dirvos struktūros atstatymą ir dirvos derlingumo pakėlimą. Jis visiškai sugriovė buržuazinių mokslininkų nustatytą ir reakci jos jėgų išreklamuotą taip vadi namą ,,dirvos mažėjančio arba krintančio derlingumo dėsnį“, ku rio reakcinę esmę savo laiku nu rodė Marksas ir Leninas. Buržua ziniuose kraštuose dirvos derlin-
gumas nesulaikomai krinta ne dėl kokio nors mokslinio dėsnio, bet dėl charakteringo kapitalizmo prigimčiai gobšaus, pelną besivai kančio grobuoniško žemės naudojimo, dėl klaidingų idealistinių pa žiūrų ž. ū. moksluose. Viljamsas įrodė, kad kartu didinant visus augalams reikalingus gyvenimo faktorius, derliai gali augti be ri bos. Pagal Viljamso mokslą, tik tai aukštų žemės ūkio kultūrų derlių gavimo kelias yra nuolatos didėjančio dirvos derlingumo pakėlimo kelias. Remiantis žino mų rusų mokslininkų Dokučajevo bei Kostičevo darbais ir savo moksliniais pasiekimais, Viljam sas nustatė nepaprastos reikšmės turinčią žemės ūkio kultūrų der liui pakelti žemdirbystės priemo nių sistemą, vadinamą žalienine žemdirbystės sistema, kuri su akad. Lisenkos įneštomis pataiso mis sėkmingai taikoma ir mūsų respublikos sustambintuose . kol ūkiuose. V. R. Viljamsas tyrė ir laukų apsauginių miškų sodynų klausi mą. Viljamso, Lisenkos, Dokuča jevo ir kitų žymių rusų moksli ninkų darbai sudarė mokslinius pagrindus didiesiems stalininiams
Narėdami pasiekti gerų rezultatų, Chemijos f-to II kurso stu dentai jau pradėjo ruoštis egzaminų sesi jai. Kas savaitę yra pravedamos konsultaci jos iš fizikos, kartojanas per du semestrus išeitas kursas. Taip pat didelis dėmesys skiria mas į chemijos labora torinius darbus. Dauge lis studentų yra žy miai viršiję grafiką. Pvz., drg. drg. Birman tas, Vaitkevičiūtė, chalovska jau turi likę po 12 darbų toje pagal grafiką statytų 9. Iš 42 dentų atsilikę yra tik 2 (Klikavičius, turįs 3 darbus, ir Cezarko — turįs 4 darbus).
Š. m. lapkričio mėn. 11 d. su kako 11 metų, kai mirė šis didysis mokslininkas, karštas patrioištikimas Lenino—Stalino tas, partijos sūnus Vasilijus Robertovičius Viljamsas. Per tą laiką Vil jamso mokslinių darbų reikšmė nesumažėjo. Priešingai, dabarti niais laikais, mūsų šalies dirvų derlingumo kilimo, nuolatinio kol ūkių ir tarybinių ūkių derlių di dėjimo bei didžiųjų stalininių gamtos pertvarkymo darbų aki vaizdoje, iš vienos pusės, ir bur žuazinių šalių žemės ūkio erozijos, nuolatos krintančio dirvų derlingumo akivaizdoje, iš antros pusės, V. R. Viljamso mokslas Įgauna dar didesnę reikšmę. V. R. Viljamso mokslas plačiai dėstomas mūsų universiteto Gam tos m. fakultete pagal augalinin kystės ir fiirvožemio mokslo pro gramas. Viljamso vardas mini mas ir eilėje kitų mūsų univer sitete dėstomų disciplinų progra mose. Norėdami būti gerais specialis tais, turime su užsidegimu stu dijuoti šio didžiojo mokslinin ko V. R. Viljamso darbus, giliai įsisavinti jo mokslą ir mokytis kūrybiškai pritaikyti jį komuniz mo statyboje.
Redakcija Vilniuje, Universiteto gt. 3. Telef. 2-37-79.
Mūsų sportiniai pasiekimai Chemijos f-to sportininkai šiais mokslo metais jau pasiekė nemažus laimėjimus. Į komjaunimo komiteto taurės varžybas ir komjaunimo-profsąjungos krosą buvo įtrauktas nema žas studentų skaičius. Tokio masiš kumo dėka buvo iškelta visa eilė gabių sportininkų iš I k. studentų tarpo: lengvaatletė Dubickaitė laimė jo tris pirmąsias vietas universiteto varžybose, daug I k. studentų atsto vavo f-tą ir kitose sporto šakose. Pasiekimai yra neblogi: lengvaatle čiai užėmė antrą vietą, vyrų tinkli nio komanda laimėjo antrą vietą, o komanda moterys — trečią. Futbol T visus susitikimus laimėjo, tik ne baigtos varžybos neleido išaiškinti stipriausią universiteto komandą. La bai nedrausmingai elgėsi vyrų krep šinio komanda, kuri neatvyko į rung tynes ir todėl užėmė paskutinę vietą. Moterų komanda nebuvo visiškai
MUMS
sudaryta, dėl ko kaltė tenka krep šinio sekcijai (vad. Rupšlaukis). Išrinkta nauja f-to ASK valdyba (pirm. Petrauskas) dirba geriau, negu senoji. Sekcijos darbą pradėjo nuo pirmos dienos. Jau pradėta ruoštis IV spartakiadai, kuri įvyks pavasarį. Sudarytos fechtuotojų, slidininkų ko mandos, kurios pradės reguliarias tre niruotes. Didžiosios Spalio socialisti nės revoliucijos XXXIII metinių gar bei suruoštose stalo teniso varžybo se bus išaiškinti geriausi f-to stalo tenisininkai. Bus pravestos tarpkursinės šachmatų varžybos. Silpniau dirba krepšinio sekcija, krepšininkai nelanko treniruočių. Tuos trūkumus mes nedelsiant pašalinsime, sistemin gas darbas per ištisus mokslo metus pakels sportinį lygį mūsų f-te, ir pa vasario spartakiadoje mes pasieksime dar didesnių laimėjimų. V. Jurgelevičius
RAŠO
Sutvarkyti kursų veiklų
Ekonomikos mokslų fakulteto Lais vanoriškos draugijos Armijai remti pirminės organizacijos iniciatyva pradėjo veikti šoferių mėgėjų kursai. Kursus lankyti užsiregistravo 25 stu dentai. Tačiau pirmoji paskaita ir pasiruošimas jai jau parodė, kad kur sų organizavimas gana silpnas ir turi eilę trūkumų: nėra pavaizdumo prie monių, kursai neturi nuolatinės pa Vyr. dėsi. PETRYLA talpos.
Reikia manyti, kad mūsų fakulteto Laisvanoriškos draugijos Armijai remti valdyba padarys išvadą iš sus' dariusių trūkumų ir imsis priemonių juos ištaisyti. K. Matelis III k. stud. ATSAKINGASIS REDAKTORIUS D. SKLIARINSKIS
Spaudė „Tiesos“ spaustuvė Vilniuje, Tiesos gt 3, telef.nr. 2-20-42.
LV 168