*
Visu ialių proletarai, vienykitės/
Kiekvieną dieną mes gauname laiškus. Studentai pasa koja apie savo gyvenimą, klausia patarimo, siunčia savo kūrybą. I Šiandien šiame skyrelyje spausdiname porą laiškų.
1964 METAI GEGUŽES 21 D
uhntm
Mus jungia svajonės Aš atmerkiu akis ir įsiklau sau, kaip už lango nukaukši ankstyvo praeivio žingsniai. Po jo praeina antras, trečias... Vadinasi, reikia keltis. Prieš akis įtempta darbo diena. Ir štai praeina valanda, ir mūsų neišskiriamas būrys jau trau kia gatve. Sakoma, kas negy veno bendrabuty, nežino tikro studentiško gyvenimo. Mes jau įsitikinom, kad tai gryna teisybė. Kiek įtemptų darbo sienų, kiek nepakartojamų vakarų prabėgo draugų tarpe! Buvo visko, aišku. Kartu džiaugėmės, gavus kam nors penketą, kartu pergyvenome kiekvieną nesėkmę, kartu įveikdavom sunkesnį dalyką.
Ir laisvalaikį praleidžiam kar tu! Įdomūs, turiningi vakarai universitete, šokiai, na ir, aiš ku, teatras, kinas. Mes dar la biau Išmokom suprasti Caikovskį, Bethoveną, Grygą, iš mokom kartu klausytis jų ne mirtingos muzikos. Diena baigėsi. Bet dar Ilgai nenutils kambary ginčai, dar ilgai svarstyslm dienos įvy kius, dalinsimės įspūdžiais ir, aišku, svajosim. Ir taip bėga dienos. Jos kaskart labiau su artina mus, padeda dar labiau suprasti draugystę. Tikrą, stu dentišką! I. DREVINSKAITE II kurso ruslstė
AS MYLIU Aš myliu, kai iš pumpuro žiedą Išsiskleidusį pavasario saulėj matau. Kai laukų tyloje vieversėlis sugieda, Ir žibuoklę pražydusią skinti bandau. AS, myliu tok( vaizdą, Ir jauną, Ir naują, Kurs atbunda gyvent su jaunystės daina. Kai jauti savo gyslose verdantį kraują, Tada lūpose Tavo — lengva šypsena. Jrtr, ■
Aš myliu vaizdą tą, kurs gyventi vadina, Nemylėti gyvenimo aš negaliu. Aš myliu žemę tą, kuri puošia, maitina, Telkdama duonai grūdus ir grožiu — gėlių. Aš myliu tą jaunystę, jos dainą ir Juoką, Tyrą žvilgsnį gilių mėlynųjų aklų, Lūpas tas, kurios kartą ištarti temoka Nuostabiausiąjį žodį „myliu“! V. MICKEVIČIUS II kursas Teisės fak.
K
TRUMPAI TEISES FAKULTETO III KURSO STUDENTAI PAVA SARIO SESIJĄ BAIGĖ BE ĮSISKOLINIMŲ. DABAR ŠIO KURSO STU DENTAI ATLIEKA PRAKTI KĄ. PIRMIEJI EGZAMINAI IS
LAIKYTI ISTORIJOS IR FI LOLOGIJOS FAKULTETE. NORS ANTRAKURSIAMS LITUANISTAMS SI SESIJA TIKRAI SUNKI, BET KAI KURIE JAU IŠLAIKĖ TSKP ISTORIJOS IR RUSŲ KAL BOS EGZAMINUS.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORA TO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Artėjant stojamiesiems eg zaminams į aukštąsias mokyk las, daugeliui vidurinį mokslą baigusių ar baigiančių žmo nių iškyla nemažas galvo sūkis. Saliai reikia daug įvai riausių specialybių specialistų. Nepaliaujamai stiprėjanti eko nomika ir kultūra, visų gamy bos šakų mechanizavimas ir automatizavimas reikalauja, kad kiekvienas tarybinės vi suomenės narys kasdien keltų kvalifikaciją, būtų nusimanąs ir Išradingas savo srities meistras. Todėl tie, kas jau turi brandos atestatus, šian dien dar kartą apgalvoja, ką jiems veikti toliau, kokią spe cialybę, labiausiai atitinkančią polinkius ir gabumus, pasi rinkti. Viena tų kadrų kalvių, ku rioje galima įsigyti didelės kvalifikacijos specialybę, yra Vilniaus universitetas. Daug nusipelnęs Ilgaamžės istorijoš metais, jis ypač sustiprėjo po Didžiojo Tėvynės karo, kai, užgydęs okupacijos žaizdas, Komunistų partijos ir tarybi nės vyriausybės globojamas, jis pradėjo patį našiausią savo gyvavimo etapą. Pokario me tais universitetas išleido 9574 specialistus, o šiuo metu turi apie 9000 studentų. Jau vien šie skaičiai rodo, kokiais mas tais čia rengiami respublikos ūkiui ir kultūrai reikalingi darbuotojai. Septynių fakulte tų — fizikos Ir matematikos, chemijos, gamtos, medicinos, istorijos ir filologijos, ekono mikos, teisės — specialybių ir specializacijų skalė yra plati: nuo matematikos ligi literato-
Nr. 18 (487) KAINA 2 KAP.
B. SUDAVICIUS sportininkai yra pasiekę reikš Universiteto prorektorius mokymo reikalams mingų tarptautinių pergalių, o saviveiklininkų šlovė taip ros. Aš nevardinsiu tų specia K. Daukšu, ekonomikos fakul pat peržengė TSRS ribas. lybių sąrašo (jis išspausdintas tete — su prof. Budriu, ekon. Mokytis į universitetą dar šiame „Tarybinio studento“ m. daktaru M. Gregorausku, bininkai, tarnautojai, kolūkie numeryje), tik noriu pažymė istorijos ir filologijos fakulte čiai, abiturientai iš vi ti, kad jis kiekvienais metais te — su parašiusiais ar bai sos Lietuvos, dalisvyksta ir iš kitų didėja, o tai rodo, kad univer giančiais rašyti mokslų dakta respublikų. Deja, per daugelį sitetas kaskart stiprėja, kad jo ro disertacijas docentais Z. metų yra pastebėta, kad pa mokslo personalas darosi vis Zinkevičium, V. Mažiuliu, J. prastai mažai pareiškimų gau pajėgesnis, c Jei pajėgesni Lebedžiu ir daugeliu kitų. nama iš Eišiškių, Vilniaus, dėstytojai, tai našesnės ir stu Studijos universitete yra Kretingos, Šilalės, Molėtų ir dentų studijos. Ateinančiais apimties, todėl pla kai kurių kitų rajonų, nors mokslo metais stacionariniame platesnės tesnis esti ir įgyjamos specia juose jaučiama specialistų sto skyriuje naujai atidaroma žur lybės profilis. Pavyzdžiui, ka. Universiteto rektoratas ir nalistikos specialybė, materia universitetą baigę fizikai, ma visuomeninės organizacijos linio-techninio aprūpinimo eko tematikai, chemikai, siūlo šių rajonų abiturientams nomikos specializacija, o dalis fai, istorikai, lituanistaigeogra ir ki labiau pasidomėti mūsų spe istorikų bus specializuojami ti gali dirbti Įvairesnį darbą, cialybėmis, kad, baigę moks kaip archyvų darbuotojai. negu tų specialybių absolven lus, jie galėtų grįžti į savo Padidėjo šiais metais ir pri tai, baigę pedagoginius insti tėviškes kvalifikuotais darbuoėmimo kontingentai. Iš viso tutus. Universiteto durys atviros šįmet priimsime 2010 pirma Universiteto vadovybė sten visiems, kas tik turi vidurinio kursių: 945 — į stacionarinį, giasi, kad studentų darbo ir mokslo baigimo dokumentą Ir 250 — Į vakarinį, 815 — į gyvenimo sąlygos būtų kuo teigiamas charakteristikas. neakivaizdinį skyrių. geresnės. Dauguma stacionari- Tiesa, l stacionarinį skyrių Pati didžiausia šių metų ninkų gyvena bendrabučiuose, mes priimame tik žmones, ne naujovė yra Bendramokslinis dauguma gerai besimokančių vyresnius kaip 35 metų, bet Į fakultetas Kaune. Kaunie gauna valstybinę stipendiją, neakivaizdinį ir vakarinį sky čiams, neakivaizdiniu būdu kuri šiais mokslo metais buvo rių gali stoti bet kokio am studijuojantiems humanitari padidinta. Sesijų metu bendra žiaus asmenys. Dar reikia iš nius ir ekonomikos mokslus, bučiais aprūpinama ir nemaža laikyti stojamuosius egzami pirmuosius trejus studijų me dalis neakivaizdininkų. Moky nus, kurie į kai kurias specia tus reikės važinėti į Vilnių, damiesi studentai naudojasi lybes esti konkursiniai. Tai visų bendrųjų disciplinų laboratorijomis, dalyvauja ga rimti egzaminai, bet kai jiems jie vakariniu būdu mokysis mybinėse ekskursijose, o aukš gerai, kruopščiai pasirengta, vietoje. Si nauja forma duos tesniuose kursuose atlieka Il joks konkursas nebaisus, o didelį efektą: pirma, pagerės gą gamybinę ar pedagoginę šiais metais, tarp kitko, ir pa kauniečių studijos, antra, su praktiką, kurios metu įsigyja čių egzaminų bus mažiau. mažės suvažiuojančių j sesijas busimojo darbo įgūdžius. Jie Tad reikia tik dar kartą prisi neakivaizdininkų skaičius, ir gali naudotis turtinga, beveik minti tai, kas išmokta viduri tai leis likusius neakivaizdi 2 mln. knygų turinčia Moksli nėje mokykloje, likviduoti pa ninkus geriau aprūpinti ben ne biblioteka. Laisvalaikį ski skutines žinių spragas ir ra drabučiais, skaityklomis ir ria moksliniam darbui, savi miai, be jaudinimosi (bijoti nė pan. veiklai, sportui, turizmui, gy» ra ko) atsakyti į egzaminų ko Vilniuje — respubli misijos klausimus. Išlaikę eg Universitete dirba visoje vendam! kultūros centre, turi daug zaminus, o ten, kur yra kon respublikoje garsūs profeso kos pamatyti gerų spektak kursas — ir ji, jūs jau būsite riai ir didžiulis būrys gabių progų jaunų mokslininkų, kurie pui lių. pasiklausyti respublikos, Vilniaus universiteto studen ir užsienio meno meist tai. kiai perteikia studentams savo TSRS Laukiame jūsų, naujosios gausias žinias. Studijuojantie rų koncertų, pasižiūrėti įvairių ji fizikos ir matematikos f u- sporto varžybų. Universiteto senojo universiteto pamainos! kultete čia susipažins su pro fesoriais Z. Žemaičiu, J. Kubi lium, P. Slavėnu, P. Brazdžiū nu, A. Juciu, gamtos fakultete — cu profesoriais J. Dagiu, A. Minkevičium, S. Jankaus Skiriu profesoriui B. PRANSKUI-ZALIONIUI ku, medicinos fakultete — su Paukščiai išskrenda. . . lapai nukrinta, profesoriais M. Marcinkevi O nakty, kaip akis mėlynoj, čium, P. Norkūnu, medicinos Paukščių takas žvaigždėm sušvinta mokslų daktarais L. Laucevi Ir liepsnoja gilioj sutemoj. čium, A. Marcinkevičium, chemijos fakultete — su prof. Taip įkaitino aukštąjį dangų, j Tarsi liepsnos, skrajūnų sparnai. Paukščių takas be pėdsakų rangos Debesų kamuolinių kalnais. Paukščių takas per ištisą naktį Iki ryto naujosios dienos Nenustoja vilioti ir degti, Ir kartoti kelionės dainas. Paukščiai išskrenda — pėdsakai lieka. Spindi žvaigždės žmonių vardais. Žmonės paukščiams žvaigždes palieka, Žmonės tiki paukščių sparnais. J. LEVICKAS V k. lituanistas
V — fizikos ir matematikos fak. VI — teisės fak. VII — ekonomikos fak. Komisija nusprendė pirmos Pasibaigė fakultetų meno II vieta — IFF ir medicinos vietos neskirti, kadangi du saviveiklos apžiūra. fakultetui pagrindiniai pretendentai į Vietomis pasiskirstyta ši- III vieta — gamtos f-tui pirmą vietą, IFF ir MF ne taip: IV — chemijos fak. įvykdė apžiūros nuostatų. Apžiūros metu išaiškėjo daug gabių atlikėjų, kurie nedaly vauja antriniuose kolektyvuo R' ii se. Visų fakultetų meninis ly gis, lyginant su pereitais metais, žymiai išaugęs: reper tuarai brandesni, meniškesnls atlikimas. Džiugu, kad studentai gau siai apsilankydavo fakultetų meno saviveiklos apžiūroje. Be abejo, visų fakultetų sa viveiklininkams teko dirbti la bai daug. Tikimės, kad se kančiais metais universiteto saviveiklininkai nudžiugins mus dar Įvairesne programa ir meniškesniu atlikimu. S. KAŠAUSKAS Na, o čia jūs matote medici VVU kult, klubo vedėjas nos fakulteto dainininkę O šioje nuotraukoje šokį „Bitutė" šoka gamtos fakulte to šokėjai.
J. GIRDVAINIO nuotr.
KETVIRTADIENIS
Laukiame naujosios pamainos
Meno saviveiklos apžiurai pasibaigus
Dainuoja istorijos ir filolo gijos fakulteto choras, kuris * savo pasiruošimu džiugino vi sus žiūrovus.
EINA NUO 1950 M.
'JĮ ~
:>X-:
'
PAUKŠČIU TAKU
Studente, tavęs laukia sporto-svelkatlngumo stovykloje ežero ban gos, valtys, sporto aikštelės. . . Stovyklos vieta — Žydiškės... Stovyklos atidarymo diena — birželio 21 d I pamaina — VI. 21. — VII. —> 3. II pamaina — VII. 3. — VII. — 15. III pamaina — VII. 15. — VII. — 28. Pirmoje eilėje į stovyklą priimami dispanseruotl stu dentai. Kelialapio kaina 5 rub. Stovykloje bus svečių iš Talino, Tartu, Leningrado, Lvovo, Kijevo, Rygos ir respublikos aukštųjų mokyklų (KPI, SPI, KMI ir kt.). Dalis studentų, vykstančių į Žydišklų sporto sveikatin gumo stovyklą bus nukreipti į Talino, Leningrado, Kije vo, Rygos, Odesos sporto-svelkatlngumo stovyklas ir Tar tu tautų draugystės stovyklą. Pareiškimai priimami iki V. 25 d. Studentų profkomlteto ir fakultetų profbiuruose. STUDENTŲ PROFKOMITETAS