Jau ir sesija
Visų šalių proletarai, vienykitės/
Teisės fakultete pagal žiemos sesijos rezultatus geriausias yra III kursas. Jame tik — 13 žmo nių, tačiau visi stropūs studen tai. Tai L. Jarašiūnaitė, V: Šer mukšnis, O. Kemeklytė, A. Povilaikaitė ir kt. Gerai mokosi ir aktyviai da lyvauja visuomeniniame darbe II kursas. Tai fakulteto komjau nimo organizacijos sekretorius VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO J. Žilys, VVU studentų profkoREKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS miteto pirmininko pavaduotojas KOMITETŲ ORGANAS V. Sviderskis, draugovės štabo viršininkas Alg. Cibulskas, R. Butkevičius ir kt. Po žiemos se 1966 metų birželio mėn. 1 d. | o vad EINA NUO 1950 METŲ KAINA 2 KAP. sijos II kurse buvo 11 stu Nr. 17(564) dentų, kurie išlaikė egzami nus vien penketais. Jau buvo svajota apie geriausios grupės vardą, bet mums sutrukdė lan komumas. Juk tokie studentai, kaip V. Meidus pas mus tik eg zistuoja, o ne studijuoja. Jis ne Tai buvo ne oficialus posėdis ir ne kažkoks ypatingas lanko paskaitų, blogai mokosi, o disputas, kurio metu būtų buvę stengiamasi išsiaiškinti šiuo per egzaminų slenkstį praeina laikinio jaunimo problemas. Tai buvo paprasčiausias, draugiš kas pokalbis. Tą gegužės 28 dienos vakarą kalbėjosi senasis ir tik „išmaldos prašydamas“. dabartinis Universiteto komjaunimo aktyvas. Pažvelgdamas Vertėtų paminėti studentą St._ atsakymus į anketas, kurių pagrindiniai klausimai bu Muckų. Žmogus visapusiškas — vo: „Tuometinio komjaunimo gyvenimas“ ir „Kaip mes įsivaiz duojame dabartinį komjaunuolį“, Filosofijos katedros dėsty Stasys domisi ir menu, ir litera tojas J. Karosas pateikė keletą minčių. Susumavus jas, ga tūra, aplanko geriausias operas, lima padaryti i$vadą, kad tuometinis komjaunimas daugiausia kinus, teatrus, nors pagrindinį dėmesio skyrė politiniam mokymuisi ir savo dalyko išsamiam studijavimui. Greta to, labai dažnai aktualiomis dienos temomis dėmesį skiria mokslui. buvo rengiami disputai, kuriuose aktyviai dalyvaudavo Partijos Tik pirmame kurse savotiškos ir Vyriausybės atstovai. Tuometinio komjaunimo darbo forma nuotaikos. Nors geriausi studen dažniausiai buvo revoliucinio-romantinio pabudžio, kas kartais privesdavo prie vienokio ar kitokio karštakošiškumo, o kartais, tai, kaip C. Blažys, A. Grigaliū nuosekliame aktyvo darbe šmėkštelėdavo netgi išsišokimų. Ta nas, A. Urmonas, V. Gruodytė, J. čiau visa tai nesudarė komjaunimo gyvenimo esmės, nes senes Mačiulionis ir kt. stengiasi neat niosios kartos komjaunimas žinojo, kur ir su kuo eina. Pirmo siose organizacijose nebuvo žmonių, tapusių komjaunuoliais dėl silikti moksle ir gerai lanko pa vienokių ar kitokių išskaičiavimų. Tuomet į komjaunimą atei skaitas, tačiau yra tokių, kurie davo tyros sąžinės ir tvirtų, kartais netgi perdaug kategoriškų nelanko paskaitų ir nesiruošia įdėjų žmonės. Šiuolaikinis komjaunimas, kalbant anketų mintimis, turėtų seminarams. remtis šiuolaikinio studento gyvenimu, o komjaunuoliški princi IV kurse buvęs pirmūnas Z. pai turėtų būti įteisinami, remiantis aplinka, o ne primetami jai. Vienintelis ir pagrindinis dabartinio komjaunimo trukumas Namavičius sesiją pradėjo ket yra tas, kad labai dažnai mūsų organizacija nesugeba laiku su vertu. Suprantama, priešpaskuti gauti esminių šiuolaikinio gyvenimo problemų, todėl daugelis niai metai, o visos įskaitos ■— ir slysteli į abejingumą arba nepagrįstą ir naivų nihilizmą. Kar tais, buvo pabrėžiama anketose, musų marksistams trūksta diferencijuotos. Aktyviai dirbant marksizmo. Gana dažnai pastebimas žmonių, komjaunimo akty visuomeninį darbą, įveikti tokį vistų, dvilypumas, darantis ypač didelę žalą visos organizacijos barjerą, palyginti, gana sunku. autoritetui. Jeigu kalbėsime pavyzdžiais, toks žmogus gyveni me būna paprasčiausias Petras, o belieka jam tiktai įkopti į Tiems, kurie praleidinėjo pa tribūną — ir tas žemiškas Petras staiga tampa Petraičiu, para skaitas ir nelankė seminarų, ten dišku, neliečiamu ir absoliučiai teisiu. Kyla klausimas, koks gi iš tikrųjų turi būti komjaunimo ak ka rimtai susirūpinti. tyvistas ir pagal kokius kriterijus mes turėtume jį vertinti? Gal V. Stanevičiūtė, jis turi būti kažkoks ypatingas žmogus? Gal kitoks negu mes II k. teisininkė visi? Tačiau Antikos laikai yra seniai praėję ir legendas apie
Didelių darbų pradžia
„DVIDEŠIMTAS AMŽIUS“ — taip pavadintas vilniečio Ed. Žiauberio lino raižinys, skirtas tarybinių žmonių laimėjimams, tyri nėjant Mėnulį.
^CCCCCCCOSCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCCC^^
Tarėsi SMD aktyvas jvyko Universiteto Studentų prašyti aukštesnių žinybinių in Mokslinės draugijos išplėstinis stancijų, kad skirtų studentams posėdis, kuriame dalyvavo fa nors ir nedideles paskatinamą kultetų SMD moksliniai vado sias pinigines premijas. Be to, vai: doc. S. Pavilionis (MF), už gerus mokslinius darbus nu doc. K- Grincevičius (MMF), matyta saikingiau skirstyti doc. A. Širvaitis (FF), doc., GARBĖS raštus. S. Ginaitė (EF), doc. V. UrbuBuvo aptarta, kaip geriau tis (IFF), doc. I. Moreinas būtų galima pasiruošti artėjan(TF), dėst. V. Rančelis (GF), čiai XIX SMD mokslinei konfe fakultetų Studentų Mokslinių rencijai. Daugelis posėdžio daly draugijų pirmininkai, partinio vių nusiskundė dėl nevykusio komiteto atstovas doc. V. Kvik tezių vertimo (trūksta kvalifi lys ir centrinės SMD Tarybos kuotų kalbininkų), Galutinai nariai. paruošti tezes turėtų padėta Kažkodėl į posėdį nesiteikė kalbų katedros. atvykti Ekonomikos ir Fizikos Programą ir tezes numatyta fakultetų SMD pirmininkai išleisti atskirais leidinėliais. B. Mažylyt ė ir J. Vaitkus. Iš XIX SMD konferencijai ruo centrinės Tarybos narių be pa šiasi visų, fakultetų Mokslinės teisinamos priežasties nedalyva draugijos. Gamtos fakulteto at vo G. Kavaliauskaitė (MMF) ir stovai numatė pateikti 74 pra S. Valesas (FF). Nedalyvavo nešimus, Istorijos ir filologijos posėdyje niekas ir iš komjauni fakulteto — 52, fizikai ruošia mo komiteto narių. 40 pranešimų, chemikai ir me Buvo konstatuota, kad per dikai — po 30, ekonomistai — mažai dėmesio studentų moks 20 ir 8 pranešimus ruošia teisi liniam darbui skiria Medicinos ninkai. ir Ekonomikos fakultetų kated SMD pirmininkai ros, Teisės fakulteto Valstybi-, ikiFakultetų š. m. birželio 15 dienos prinės teisės bei Valstybės teisės valo užbaigti ruošti tezes ir jas teorijos ir istorijos katedrų ve pristatyti centrinei SMD tary dėjai, Medicinos fakulteto parti bai. nis ir Gamtos fakulteto kom — Visuose fakultetuose, bus jaunimo biurai. Kartais yra rodoma gera entu organizuojamas agitadktis-proziastų iniciatyva, bet ji nėra pagandinis darbas, — faž&nėjo pirmininkas J. Alekpalaikoma didesnio kolektyvo, SMD —- CT ,r............. — -• jaučiamas pasyvumas, kartai^fandravičius. — Iš SMD veiklos dėstytojas arba aspirarttas „kra- paruošime agitacinius stendus, aktyviau dalyvausime daugiatitosi“ jam pavesto darbo. r— Reikėtų studentų moksli ražiniam laikraštyje. Studentų nius darbus plačiau įtraukti į meilę moksliniam darbui reikia katedrų tematinius planus, — skatinti nuo pat pirmo kuiso. pažymėjo kato&jęs doc. V. Kvik Mokslinių būrelių, Tarybų u lys. — Jeigu katedros skirtų dė SMD biuletenių ledimo vadovus mesio didesnei kontrolei, tik reikėtų parinkti iš anksto. Artėja vasaros atostogos. Rei riausiai suaktyvėtų ir būtų na šesnis studentų mokslinis dar kėtų, kad studentai mokslinę bas. mintį aktyviau neštų į mases. Reikėtų studentams suteikti Pernai tik Medicinos fakulteto daugiau privilegijų. Jeigu iki šiol studentai perskaitė 80 su vir gerą mokslinį darbą parašiusie šum paskaitų. Kituose fakulte ji turėjo teisę dalyvauti sąjun tuose mokslo ir technikos žinių ginių respublikų SMD konferen skleidimo darbas buvo apleis^ cijose, tai šiuo metu, buvo pa tas. siūlyta, baigusiems Universitetą J. GIRAITIS (Mūsų koresp.) suteikti pirmenybę į aspirantūrą,
Kaip ruošiasi neakivaizdininkai Universiteto studentams-neakivaizdininkams egzaminų sesija jau prasidėjo. Norėdami sužino ti, kaip jie pasiruošė sesijai, pa prašėme Universiteto prorektorę neakivaizdinio mokymo reika lams drg. A. Vygantienę atsaky ti į kelis klausimus. —• Šiuo metu, — kalbėjo pro rektorė, — Universiteto neaki vaizdiniame skyriuje mokosi 4882 studentai. Sis skaičius at rodo gana didelis, tačiau dar la bai daug studentų-neakivaizdininkų dėl vienų ar kitų prie žasčių Universiteto nebaigia. Kai kurie studentai, įstoję į Universitetą, visai neatvyksta į egzaminų sesiją. Kiti nesugeba iš laikyti egzaminų ir renka įsisko linimus. Kadangi skolininkams sekančių sesijos egzaminų laiky ti neleidžiama, neakivaizdininkų eilės retėja. Kalbant apie pažan gumą, tenka pažymėti, kad tik 25 procentai visų studentų-neakivaizdininkų mokosi be įsiskolini mų. Daugelis neakivaizdininkų nu siskundžia vadovėlių trūkumu. Nors Universitetas ir ruošia ne akivaizdininkams skirtus metodi nius nurodymus, programas, pa skaitas, tačiau visų neakivaizdi ninkų aprūpinti literatūra neįma noma. Labai blogai, kad kai kurie studentai-neakivaizdininkai mo kosi visai ne toje specialybėje, pagal kurią dirba. Studijuojami dalykai jiems yra sunkiai su prantami, kas ir atsiliepia pa žangumui. Ateityje į Universite to neakivaizdinį skyrių numato ma priimti tik tuos, kurių dar bas gamyboje derintųsi su pasi rinktąja specialybe. Nuo sekančių metų Ekonomi kos fakulteto neakivaizdiniame skyriuje numatoma atidaryti sta tistikos specialybę. V. MARTIŠAUSKAS
stebuklinguosius antžmogius netgi vaikai laiko pasakomis. To dėl ir „komjaunimo aktyvistas Universitete turi būti lygiai toks pat, kaip ir visi kiti studentai, tiktai, gal būt, jis turi pasižy mėti didesne iškalba, aštresniu mąstymu ir blaivesniu tikrovės suvokimu“ (A. Burkauskas). Kalbėdama pirmoji studentų komjaunimo organizacijos komi teto sekretoriaus pavaduotoja F. škliarskaitė, trumpai papasako jo Universiteto komjaunimo organizacijos istoriją. Prisimindama 1940 metus, jinai apžvelgė tuos didžiulius sunkumus, kuriuos teko nugalėti priešakiniam negausiam jaunimo būriui. Universitetas iš Kauno į Vilnių buvo perkeltas 1940 m. sau sio mėnesį. Iki Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje teko pa dirbėti pogrindyje. Po to teko padėti pravesti nacionalizaciją, organizuoti rinkimus į Liaudies Seimą ir į Aukščiausiąją Tary bą. Juk mažytė Universiteto komjaunimo organizacija buvo pati pirmoji ir veikliausia visoje respublikoje. Musų kartos vardu žodį tarė XV VLKJS suvažiavimo dele gatė Skirmantė Janutaitė. „Forumo, kuriame atstovavo 46 Lie tuvos komjaunuoliai, — kalbėjo ji, — atmosfera buvo iš tik rųjų labai pakili ir, kai kuriais atvejais, šiek tiek atitrūkusi nuo tikrovės. Be abejo, įtakos tam turėjo gausios užsienio jauni mo organizacijų delegacijos, dėl kurių mes ir negalėjome išsa miai pasikalbėti ne tik apie musų pasiekimus, tačiau ir apie trukumus, kurių, deja, yra kiekvienos, tegul ir pačios geriau sios organizacijos darbe. Kalbėdama konkrečiai apie mūsų Uni versiteto komjaunimo aktyvo darbą, galiu pridurti tik tiek: be principingumo, be reiklumo, mes turime taip pat būti atviri Ir nuoširdūs, nes kaip tik kiekvieno atvirai iki galo išreikštos mintys padėtų mums teisingai suvokti viską, kas taisytina ir kas neigtina musų komjaunimo organizacijos gyvenime“. Toliau apie buvusį ir dabartinį komjaunimą, apie aktyvistų darbą kalbėjo medicinos mokslų kandidatas V. Norkus, medi cinos mokslų daktaras C. Vikšraitis, Filosofijos katedros vedė jas doc. E. Meškauskas ir daugelis kitų. Visus, tiek šen ?sn ingius kartos atstovus, tiek ir dabartinį aktyvą jaudino tos pačios problemos, aktualios ir opios, reikalaujančios racionalaus Ir teisingo sprendimo. Pokalbis baigėsi. Prasidėjo individualūs pašnekesiai. Plūs telėjo muzika. Studentų kavinėje ėmė suktis poros. Vakaras tapo panašus į bet kurį kitą jaunimo organizuojamą vakarą* Skir tumas buvo gal tik tas, kad greta musų, jaunų ir besišypsan čių, buvo jie, senesniosios kartos atstovai. Jeigu kas nors manote, kad po šio pokalbio komjaunimo aktyvistams viskas paaiškėjo, kaip sakoma, prašviesėjo akys Ir nebeliko jokių ginčytinų problemų, — klystate. Sis susitikimas iškėlė dar daugiau opių ir jaudinančių klausimų ir supynė juos į didelę, ne taip lengvai teišnarpliojamą painiavą. Jeigu jūs paklaustumėte, ar davė šis pokalbis naudos, — atsakyčiau: „Taip. Davė.“ Ir sprendžiamus, ir užmirštus, Ir reikalaujančius sprendimo klausimus lis iškėlė tiesiog į dienos šviesą, ir paliko juos aikštėje tam, kad kiekvienas aktyvistas rimtai susimąstytų ir pabandytų rasti teisingą atsakymą. Juk mąstymas ir tiktai mąstymas yra visų didelių darbų pradžia. R. URBONAS (Mūsų koresp.)
Trečiasis lapkričio sekmadienis — Universiteto komjaunimo aktyvo diena Gegužės 28 dieną įvyko buvusio ir dabartinio Universiteto kom jaunimo aktyvo susitikimas, kuriame dalyvavo drg. drg. J. BARZDAITIS, A. BUTKUTE-RAMEUENE, G. DIENYS, E. GRIŠKŪNAITE, J. JARMALAVIČIUS, J. KAROSAS, C. KUDABA, C. LADUKAS, R. MALIŠAUSKAS, E. MESKAUSKAS, P, MIKUTSKAS, V. NARKUS, J. NEKROŠIUS, J. REPŠYS, J. ROZINA, E. STIMBURYTE-TREINIENE, F. ŠKLIARSKAITĖ, C. VIKŠRAITIS, P. VITKAUS KAS, R. TRIMONIS, Universiteto ir fakultetų komjaunimo komi tetų nariai. Susirinkusieji nutarė rinktis kiekvienų metų lapkričio trečiąjį sekmadienį. Ši data paskelbta UNIVERSITETO KOMJAU NIMO AKTYVO DIENA.