Universitas Vilnensis, 1996 m. gruodžio 23 Nr. 16 (1556)

hinc itur ad astra z"

universitas

vilnensis

GRUODŽIO

23 d.

1996 m.

Nemokamai

\.

Vilniaus universiteto laikraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D. Nr. 16 (1556)

Vido Naujiko nuotr.

&I4 oek

Universitas Vilnensis

2

1996.12.23

VU studentams atsiveria galimybės dalyvauti "Tempus" programoje

Ką reiškia studijuoti Universitete?

Gruodžio pradžioje diskutuoti susirinko Universiteto klubas. Pokalbio tema - “Ką reiškia studijuoti Universitete?” Pagrindi­ nis dėmesys buvo skiriamas naujai priėmimo į Universitetą tvarkai. Jos aptarimas klube rodo Universiteto atvirumą ir norą disku­ tuoti. Į pokalbį atvyko Švietimo ir mokslo ministerijos, gimnazijų, vidurinių mokyklų atstovai. Pagrindinis susirinkimo pranešėjas buvo rektorius R. Pavilionis.

Pasak jo, ateidamas į Universitetą buvęs moksleivis ateiną į mūsų bendruomenę, tu­ rinčią tam tikras tradicijas, gyvenimo būdą.

Svarbu, kaip mes jį priimame, ką norime per­ teikti, su kokiomis viltimis išleidžiame į gy­ venimą. Šiandien mūsų gyvenimas susijęs su rinka ir to negalima paneigti.

Rektorius iškėlė klausimą, kas atsitiktų, jei būtų išleistas įstatymas, kad aukštasis mokslas yra privalomas. Europa eina pūna šių keliu. Dabar mokyklas baigia apie dvi­ dešimt tūkstančių moksleivių, į aukštąsias mokyklas ketinama priimti apie vienuolika tūkstančių studentų. Jeigu visi šiais metais baigsiantys vidurines mokyklas moksleiviai stotų į aukštąsias mokyklas, didelės krizės nebūtų, net jei visi būtų priimti.

R. Pavilionis mano, kad šiuolaikinėje visuomenėje aukštasis mokslas turėtų būti privalomas,nesvarbu, ar visi baigusieji ir tu­ rintieji diplomą gaus darbo. Svarbu, kad vi­ si galėtų įgyti aukštąjį išsilavinimą. Net be­ darbiai su aukštuoju išsilavinimu yra didelis privalumas ir nauda pačiai visuomenei.

Valstybei, žinoma, tai būtų nelabai leng­ va našta, todėl Universitetui turėtų būti pa­ likta teisė priimti daugiau studentų, kurie galėtų mokėti už mokslą.

Turėtų keistis požiūris į naują narį ir į tą barjerą, kurį jis privalo įveikti norėdamas tapti studentu. Dabar linkstama atsisakyti stojamųjų egzaminų ir labiau pasitikėti vidurinėmis mokyklomis. Jei moksleivis tu­ ri mokyklos baigimo atestatą, vadinasi, jis yra pasiekęs tam tikrą lygį, o Universitetas jam gali suteikti akademinę paslaugą. Už šią, kaip ir visas kitas, paslaugą reikia mokėti.

Universitetas suteiks studentui akademines žinias, o jis pagal savo gabumus galės ją at­ sirinkti ir pasiekti tam tikrą profesinį lygį.

Taigi viskas priklausys nuo paties studento.

Romualda STONKUTĖ

Svečiai iš Amsterdamo - profesorius Cees Hamelink ir “Tempus” programos koordinatorius Jaap Schoufour gruo­ džio 6 dieną lankėsi VU Komunikaci­ jos fakultete. Pokalbio metu jie susi­ pažino su 1997 m. “Tempus” programos dalyviais iš Lietuvos: V. Bag­ donavičiumi, V. Dovydėnu, R. Duobai­ te, A. Kokoškinu, A. Norkūnaite ir D. Verbyla. Svečiai teiravosi apie jų stu­ dijas, patirtį, klausinėjo, kodėl studen­ tai nori dalyvauti šioje programoje ir ko tikisi. “Aš paprasčiausiai noriu susi­ pažinti su tenykšte kultūra, žmonių gy­ venimo būdu, susirasti draugų ir įgyti daugiau žinių. Tikiuosi, jog paskaitos bus įdomios”, - dėstė šiemet žurnalis­ tikos fakultetą baigusi ir į Tarptautinės Komunikacijos magistratūrą įstojusi Rūta Duobaitė.

“Tempus” programos koordinatorius Olandijoje Jaap Schoufour sakė, jog Amsterdamo universitetas ryšius su VU užmezgė jau prieš keletą metų. 1992 m.

Vilniaus universitete įvykusiame susiti­ kime buvo aptariamos galimybės, kaip galima praplėsti abipusį ben­ dradarbiavimą tarptautinės komunika­ cijos srityje. 1995 m. Vilniuje jau buvo organizuoti kursai šia tema, kurie patraukė ne tik studentų, bet ir dėstytojų bei profesionalių žurnalistų dėmesį.

Iš karto po Naujųjų metų, sausio 5 dieną išrinktieji studentai išvyks stu­ dijuoti į Olandijos ir Anglijos universi­ tetus. Kokio pobūdžio yra šios studijos?

“Kiekvienas studentas privalo pasi­ rinkti mažiausiai tris dėstomas discip­ linas”, - pasakojo Jaap Schoufour. “Paskaitos vyks anglų kalba, nes tose pačiose grupėse mokysis dar daugelis kitų šalių atstovų. Po penkių studijų mėnesių studentams bus įteikiami ati­ tinkamo įvertinimo sertifikatai.”

Susigaudėte?

O kas gi gali dalyvauti šioje progra­ moje? Kaip vyksta kandidatų atranka?

VU Komunikacijos fakulteto deka­ nas bei “Tempus” programos koordi­ natorius Lietuvoje R.Gudauskas sakė, kad dabartinė programa pagal tematiką ir tikslą yra skirta tik Tarptautinę ko­ munikaciją studijuojantiems magistran­ tams. Atrenkant kandidatus atsižvel­ giama į jų pažangumą, žinių įvertinimą, motyvaciją. Svarbu, kad investuotos lė­ šos (programą remia Europos Sąjunga) bei lūkesčiai būtų pateisinti.

Lygindamas Lietuvos ir Olandijos studentus, Jaap Schoufour prisipažino, kad jį nustebino mūsiškių rimtumas.

“Olandijoje studijuojantis jaunimas pasirinkimą mokyrio tiaktuoja kaip naroiiską gyvenimo būdą”, - sakė ko­ ordinatorius. Jis taip pat pridūrė, kad Lietuvos aukštosios mokyklos, norė­ damos integruotis į kitas tarptautines programas, turėtų rodyti daugiau en­ tuziazmo.

Monika JANUŠKYTĖ,

žurnalistikos spec. I k. stud.

Vagystės Filologijos fakultete Spalio mėnesį “Universitas Vilnensis” rašė apie vagystę Filologijos fakulteto dekanate. Tąkart buvo pavogtas kompiuteris už 12 000 Lt ir fakso aparatas už 1850 Lt. Gruodžio 6 dieną Universitetas kaip ieškovas iš trečiojo policijos komisariato gavo pranešimą, kad byla nutraukiama vadovaujantis LR BPK 218 straipsnio 3 punktu, t. y. kol bus surasti asmenys, įvykdę šį nusikaltimą.

Tačiau ši vagystė - ne vienintelė. 1995 metais buvo bandyta apvogti Skandinavų filologijos katedrą, tačiau vagišiams kažkas sutrukdė. 1996 metų kovo mėnesį iš remontuojamo Filologijos fakulteto dekanato buvo pavogtas fakso aparatas, kai­ nuojantis 1800 Lt. Vagystė įvykdyta apie pusę penkių vakaro. Tų pačių metų gegužės mėnesį nukentėjo mašininkių biuras, iš kurio dingo spausdinimo mašinėlė “Optima”, verta 2579 Lt. Ir tai dar ne paskutinė vagystė.

Birželio 20 dieną iš Vokiečių filologijos katedros ilgapirščiai “nušvilpė” video­ magnetofoną su distanciniu valdymu (1400 Lt vertės) ir elektrinę spausdinimo mašinėlę (1000Lt vertės). Apsisaugoti nepadėjo nė signalizacija. Įdomu ir tai, kad nė vieną kartą nebuvo ryškių įsilaužimo pėdsakų. Žodžiu, spynos sveikos, o daiktai dingsta. Vagystės vis dar neišaiškintos.

Giedrė ŠVAŽAITĖ, žurnalistikos spec. I k. stud.

1996.12.23

Universitas Vilnensis

3

UNIVERSITETAS - NE TIK JAUNIEMS tituto patalpose jau per ankšta), dalyvauja visuose Senjorų univer­ siteto renginiuose.

Mokslas Senjorų universitete mokamas tik iš dalies - visas bendrąsias paskaitas VU ir Pedagoginio universiteto dėstytojai skai­ to nemokamai, simboliškai mokami tik užsienio kalbų kursai - po 10 Lt per mėnesį. Yra tokių klausytojų, kurie ištisas dienas praleidžia universitete, lanko beveik visus kursus.

- Kokie Jūsų ateities planai?

- Mūsų valstybėje kol kas nėra tokių struktūrų ar organizacijų, kurios pagyvenusiam žmogui teiktų ne tik fizinę, bet ir moralinę, psichologinę pagalbą. Senjorų universitetas - švietėjiška organi­ zacija - mokys ne tik sveiko gyvenimo būdo, bet ir pagarbos vienas kitam, tolerancijos. Vis dar jaučiamas sovietinių laikų palikimas neretai pagyvenę žmonės savo susibūrimuose pradeda aiškintis po­ litines pažiūras, skaičiuoja senas pokario laikų nuoskaudas, pavy­ duliauja geriau gyvenantiesiems. Universi­ - Kaip atsirado idėja įkurti pagyvenusių tetas nori išmokyti tokius žmones gyventi žmonių Universitetą? demokratiškoje visuomenėje, ne tik imti, bet - Gerontologijos (mokslo apie senėjimo ir duoti, padėti vienas kitam, ugdyti procesus) sritis gyvuoja jau apie 20 metų. geraširdiškumą. Pagyvenę žmonės neturėtų Šio mokslo specialistai suprato, kaip svar­ jaustis išstumti iš visuomenės. Jau baigia­ bu yra išsaugoti dėmesį pagyvenusiam mas sukurti projektas “pagyvenę - pagyve­ žmogui, kaip svarbu realizuoti nerealizuo­ nusiems”, kurio esmė - tarpusavio pagal­ tas jo galimybes, parodyti, kad jis nėra bos sistema. Būtų galima lankyti ligonius, išstumiamas iš visuomenės, o, priešingai, kalinius, kalbėtis su jais. Projekto autoriai yra dar labiau vertinamas. Pačią Senjorų ima pavyzdį iš Skandinavų šalių - antai Suo­ universiteto idėją iš užsienio “parsivežė” vy­ mijoje yra 16 000 savanorių, kurie padeda riausiasis gerontologas, Kovo 11-osios ak­ neįgaliesiems, lanko ligonius. Danijoje toks to signataras M. Čobotas. Lietuvoje tuo me­ savanoriškas darbas - kiekvieno piliečio tu jau buvo keletas pagyvenusių žmonių garbės reikalas. Toks darbas padėtų palai­ organizacijų, tačiau jos sprendė socialinius kyti kartų ryšį, kuris, deja, ne tik užsienyje, ir politinius klausimus. Švietėjiškos veiklos bet ir Lietuvoje jau yra susilpnėjęs. Kuria­ visai nebuvo, vyriausybė tuo net neketino mas ir projektas pagyvenusių žmonių rūpintis. kultūriniam fondui išsaugoti, kuris turėtų - Kaip mokomasi šiame universitete? būti pateiktas Europos Sąjungai - pasauly­ - Senjorų universiteto įkūrimo data gali­ je jau imama skirti vis daugiau dėmesio Senjorų universiteto prorektorė pagyvenusių žmonių patirčiai, žinioms bei me laikyti 1995 m. birželio 15 dieną. Patalpas universitetui nemokamai suteikė Eks­ Alina Krupovnickienė sugebėjimams, be kurių neįmanomas žmo­ perimentinės klinikinės medicinos institutas, nijos tobulėjimas. i organizatorių kvietimą mokytis universitete tuomet atsiliepė apie Tokie tad gražūs planai, kurie kol kas remiasi tik kilnių žmonių 120 žmonių. Jie užpildė anketas, kuriose išdėstė savo pageidavimus. iniciatyva ir jėgomis. Ketinama atidaryti Vilniuje ir nedidelę Rudenį prasidėjo mokslai - suformuota 11 fakultetų, kaip antai Svei­ rankdarbių parduotuvėlę, kuri teiktų ne tik džiaugsmo patiems auk­ katos, Religijos, Namų ūkio, Turizmo, Psichologijos ir 1.1. Beje, sarankiams meistrams, bet galbūt ir šiokią tokią materialinę dėstomos ir užsienio kalbos - anglų, prancūzų, vokiečių ir lietuvių paramą. Televizija ir radijas - neretai bene vieninteliai senyvo (kitakalbiams), sudaryta 17 kalbų grupių. žmogaus draugai - taip pat žada retkarčiais skirti šiek tiek laiko Universitetas neapsiriboja vien teorine veikla - svarbiausia ne programoms, kur būtų kalbama ne tik apie buitį ir sveikatą, bet ir tai, kad universiteto klausytojai pasiektų intelektualines aukštumas, apie kultūros dalykus. o tai, kad jie turi puikią progą užmegzti naujas pažintis, bendrauti, - Dėkojame už pokalbį. drauge švęsti šventes (jau tradiciškai švenčiamos Joninės, Kalėdos, Taigi jeigu pagalvojote, kad Senjorą universitetas reikalingasjums, mokslo metų pradžia), o kartais ir keliauti. Štai Šiaurės šalių in­ formacijos biuras neseniai finansavo kelionę į Daniją, prancūzų jūsų pažįstamiems ar jūsų tėvams (klausytojų amžius neribojamas), kalbos besimokantieji aplankė Paryžių, pabuvota ir Krokuvoje. Tie­ o gal norite padėti šiai kilniai organizacijai - ieškokite Senjorų uni­ versiteto Žygimantų gatvėje Nr. 9, Eksperimentinės klinikinės medi­ sa, lėšų visuomet tenka ieškoti patiems, nes Senjorų universitetas - nevyriausybinė organizacija, ir valstybė ja nė kiek nesirūpina - cinos instituto patalpose. tenka ieškoti kilnių žmonių ar įstaigų, galinčių paremti. Senjorų Indrė KLIMKAITĖ universiteto organizatoriai dėkingi Vilniaus universiteto rektoriui Onos Jarutienės nuotr.

R. Pavilioniui, kuris leidžia naudotis Universiteto patalpomis (Ins­ Turbūt daugelis įpratę Universitetu laikyti mokslo įstaigą, kur mokosijauni, mokyklas neseniai baigę žmonės. Tačiau tai toli gražu nėra teisinga. Užliūliuoti dar socializmo laikais tokio populiaraus šūkio "Visuomenės ateitis - jaunimas" dažnai net nesusimąstome, kad vis dėlto kiekvieno žmogaus ateitis - senatvė. O ką gi veikti pagyvenusiam žmogui, kai darbai jau nudirbti, vaikai užauginti, o kartais ir gyvenimo draugo nebėra šalia? Daugelis pasakytą užsienyje yra pagyvenusią žmonią draugijos, mokslo įstaigos, klu­ bai. Pasirodo, Lietuva irgi neatsilieka - jau nuo 1995 metą Vilniuje egzistuoja Senjorą universitetas, dar vadinamas trečiojo amžiaus žmonią universitetu. Čia įvairiausią dalyką mokosi apie 500 klau­ sytoją. Apie šią Alma Mater ir pagyvenusią žmonią sunkumus Lie­ tuvoje kalbamės su Alina KRUP0VNICK1ENE, Senjorų universite­ to prorektore, Eksperimentinės klinikinės medicinos instituto moks­ line sekretore, ir Marija MICHA1L0VA, Senato sekretore.

Senjorą universiteto studentai

Universitas Vilnensis

4

^Karnavalo nebfts Vilniaus universiteto studentų atstovybės preziden­ tas Audrius BENDINSKAS nežadėjo nieko įspūdinga Šv. Kalėdų proga. Jis mano, kad artėjanti sesija slopi­ na studentų norą Universitete rengti didelįkarnavalą.

Bendinskas siūlė šventę organizuoti fakultetuose.

A. Kadangi mūsų didžiai gerb. prezidentas atsisakė kar­ tu švęsti Jėzaus gimtadienį, susitikome su VU Kalėdų skyriaus atstovu spaudai Broniumi. Įsipylęs stiklą Kalėdinės degtinės “Valančius”, p. Bronius pradėjo pokalbį.

- Pirmiausia turėčiau priminti studentams, kad gruodžio 23 d. VU svečiuosis Kalėdų senelis iš Lap­ landijos. Tiems, kurie padainuos dainelę, įpils po kaušą Kalėdinio alaus “Žemaitė”. Vakare vyks grupės “Laplandija” koncertas. Kūčių vakarą visi norintieji galės ateiti į Donelaičio kiemelį - ridensime kalėdinius kiaušinius ir prie midaus taurių kalbėsime apie prabėgusius metus. Kalėdų ankstų rytą svečiuosis grupė iš Rygos “Dzirrtars” ir žadins visus miegalius. Vėl val­ gysime kalėdaičius ir atnašausime ugnies deivei Kalėdai.

- O kokių naujovių gali sulaukti studentai prieš Kalėdas?

- Naujovių gal ir nebus, tik nuo gruodžio 21 d. į VU kursuos specialus Kalėdobusas Vilnius-VU. Papasakoję kalėdinį anekdotą, studentai iki VU bus nuvežti su 10 procentų nuolaida. Vietos rezervuojamos telefonu 1-8000 Kalėdos (mobil.)

- Na, o kadangi degtinę jau išgėrėme, gal baikime pokalbį Kalėdiniu palinkėjimu studentams.

- Su šv. Kalėdomis, studentai!

1996.12.23

Policininkai netrukdys linksmintis Iki Naujųjų metų nakties liko tik keletas dienų. Kaip ir kiek­ vienais metais, dalis Vilniaus universiteto studentų Naujuosius metus sutiks Saulėtekio alėjos bendrabučiuose. Žinoma, švente yra šventė - bus dainos, Šokiai, šampanas, Kaip į tai reaguos Universitetopolicijos nuovados pareigūnai, kalbėjomės su nuovados vyr. inspektoriumi Vaclovu MUŠINSKU.

“Ši naktis bus vienintelė, kai nebausime triukšmaujančių ir pernakt besilinksminančių studentų”, - sakė vyr. inspek­ torius. Pasak jo, tik šventinę naktį negalios Administracinių teisės pažeidimų kodekso 183 straipsnis (viešosios rimties trikdymas), kurį studentai dažniausiai pažeidžia. Vien per 11 šių metų mėnesių į nuovadą buvo atvesta apie 200 stu­ dentų. V. Mušinskas tikisi, kad kaip ir kiekvienais metais, šventinė naktis bendrabučiuose praeis ramiai, be didesnių incidentų. “Specialiai šiai šventei nesirengiame, kaip ir kas­ dien, patruliuos 6 policijos nuovados pareigūnai. Gal prie jų prisijungs dar 1 ar 2 policininkai”, - sakė Universiteto poli­ cijos nuovados vyr. inspektorius. Vis dėlto V. Mušinskas perspėjo, kad per daug įsjsmaginusius studentus policinin­ kai gali perspėti, tačiau bausti jų nesirengia. Policininkai griežčiau baus tik už itin grubius tvarkos pažeidimus muštynes, stambių daiktų mėtymą per balkonus. V. Mušins­ kas tvirtino, kad per daug išgėrusiems studentams policinin­ kai padės pareiti į namus, jei šie atsimins, kur gyvena. “Na, o jeigu vargšas studentas neatsimins, kur yra jo namai, teks jį vežti j blaivyklą”, - sakė'vyr. inspektorius.

Paklaustas, kaip patys policininkai sutiks 1997-uosius, V. Mušinskas sakė, kad gal išgers po taurę šampano, bet nie­ ko daugiau. “Darbas yrą darbas”, - sakė vyr. inspektorius.

Donatas STANIONIS, žurnalistikos spec. I kurso studentas

KAS VRA KAL-ĖOOST Tania Izotova, lietuvių filologija, I kursas: “Geriausia šventė, aš jos visada labai laukiu. Didžiausias klausimas - kaip supakuoti kalėdines dovanėles”, j Austėja Cijauskaitė, skandinavų filologija, II kursas: Per Kalėdas visada grįžti namo”.

Antanas Gerdaitis, biologija, Ikursas: “Reikia pamąstyti.

Yra du atsakymai: 1) tyla prieš sesiją, 2) nežinau”.

Bronius, sociologija, I kursas: “Labiausiai laukių dovanų ir vaišių, o jei rimtai, Kalėdos - tai Kristaus gi­ mimo paminėjimas”.

Laura Andriuškevičiūtė, lietuvių filologija, I kursas: “Man nepatinka Kalėdos, nors dabar jų laukiu. Jos atneš šventišką nuotaiką”.

Vienas klausimas gatvėje: Kas yra Kalėdos?

Jurga, 17 metų, studentė: “Kūčios? Nieko apie tai nežinau”.

Vytas, 26 metų, laisvas menininkas: “Dovanos. Nema­ nau, kad tai pinigų leidimo metas... Nes juk dovanų mes neperkame - jas atneša Kalėdų senis iš Laplandijos. Aš juo šventai tikiu, nes pats kartą juo dirbau”.

Skaistė, 37 metų, namų šeimininkė: “Kalėdos - labai graži, tačiau ir be galo sunki šventė. Visada jų laukiu, nors tai sukelia daug rūpesčių. Jaučiuosi laiminga, maty­ dama visą šeimą kartu. Deja, džiaugsmą temdo finansi­ niai sunkumai. Aš jau ruošiuosi Kūčių vakarienei”.

Aivarėlis, 6 metų: “Man Kalėdos patinka labiausiai, nes Kalėdų senis atneša daug dovanų. Ir dar patinka, kad po Kalėdų nereikia eiti į mokyklą. Norėčiau per šventes gauti mašinėlę iš “Lėgo” parduotuvės už 84 litus”.

Lina, 23 metų, ekonomistė: “Net nežinau - savaitė prieš Kalėdas labai įtempta. Turiu suspėti nudirbti darbus na­ mie, sutvarkyti popierius ir dar nupirkti dovanas. Po sun­ kios savaitės net ir menkiausia šventė yra labai miela ir džiugi”.

Ramutė, 19 metų: “Kalėdų laukiu kaip išganymo turėsiu laiko mokytis, ruoštis egzaminams. Kol mokausi Universitete, visoms šventėms didelės reikšmės neteikiu”.

Jonas iš “Tikėjimo žodžio”: “Kalėdos - tai Kristaus gi­ mimo šventė, tai susikaupimas, rimtis ir ramybė. Būkime geri vieni kitiems, atleiskime ir mylėkime!”

Indrė KLIMKAITĖ

Universitas Vilnensis

1996.12.23

5

Kai ėdiniai .burf a i .U -A*--. > .-'/k -

■.<....................................

Kalėdos tau padės suprasti, ar gerai pasirinkai profesiją, o galbūt geriau būtų stoti kitur?

Adata ir siūlas atskleis sielos nerimo priežastis, f apskritimo centrą įbesta adata sukiosis irgalų gale sustos ties vie­ nu iš paveikslėlių - tai tavo lemtis.

Primename, burti galima tik per Kalėdas. Ir atsargiai! Bet kokia šypsenėlė gali lemti liūdnus ateinančius metus!

☆

Žvaigždė

Komunikabilumas visada padės žurnalistui, mokytojui, vertėjui arba advokatui.

Ratas

Su savo energijos pertekliumi gali pasiekti karjeros viršūnę. Tau sektųsi verslas, medicina, organizacinis dar­ bas. Šiek tiek traukia prie gamtos.

Snaigė

Komunikabilumas padėtų tapti gi­ du arba mokytoju, jėga tave iškeltų į sportines aukštumas.

V

Saulė

Kadangi tavo didžiausias troš­ kimas - būti ponu, geriausiai dirbtum modeliavimo, sporto ar kino indust­ rijos srityje, būtum puikus žurna­ listas.

Trikampis

Inžinerija, architektūra, geologija ir politika yra sritys, kur pritaikysi sa­ vo smalsumą ir loginį mąstymą.

Gėlė

Širdis

Turi polinkį architektūrai, ekono­ mikai arba bibliotekininkystei. Na, dar galėtum būti sodininkas.

Kvadratas

Tavo įvairialypis būdas padės tap­ ti puikiu mokytoju ir psichologu, ge­ ru gydytoju ir matematiku.

Turbūt ne vienam prieš Kalėdas kyla klausimas, ką dovanoti artimie­ siems. Patariame studentams, ką do­ vanoti savo: 1) tėveliams - gerus sesijos rezul­ tatus ir Kalėdų vakarą, praleistą KARTU SU JAIS; 2) jaunesniam broliukui/sesutei geriausia dovana - Kalėdų senio

Peace’as

Savo gerąsias savybes gerai pritai­ kytum kūrybiniame darbe: būtum puikus fotografas, aktorius ir šokėjas, žmonės tau mielai patikėtų taisyti dantis.

laiškas. Jį gauti labai paprasta: parašykite trumpą pasveikinimą vie­ nu iš šių adresų: a) Santa Claus’s Post Office, Artic Circle, 96930 Rovaniemi, Finland b) Santa’s Workshop, Nonh Pole, Canada HOH OHO Ant voko užrašykite broliuko/ sesutės vardą ir savo adresą. Kalėdų

Lietuvių kalba ir jos istorija, lenkų kultūra ir danų gyvenimo būdas - štai čia greitai būsi profesionalas. Gal dar save atskleisi chemijos laboratorijoje.

senio laiškas tikrai ateis. Tai apsi­ džiaugs broliukas/sesutė!

3) mylimam draugui (-ei) - pado­ vanokite šokoladinę širdį, galima do­ vanoti ir ne vieną; 4) šauniausiam dėstytojui - parašy­ kite sveikinimą, o jei nerandate gražios atvirutės, išsikirpkite vieną iš žemiau esančių ir užklijuokite ant spalvoto po­ pieriaus (geriausios spalvos - vyšnių arba tamsiai žalia). Keli gražūs žodžiai, ir tapsite šauniausiu studentu; 5) priešui -puikiausia dovana - su­ sitaikymas. Nedera turėti priešų, bent jau per Kalėdas. Tiks dovana nr. 4.

AR VISI NAM UO SE?

6

Universitas Vilnensis Kalėdos yra gerai, bet juk ne už kalnų ir sesija. Kaip jūs jau­ čiatės? Ar viskas gerai? Tiems, kurie abejoja, padės testas “Ar vi­ si namuose?”

1. Ar eisite toliau, jei kelią perbėgs juoda katė?

A. Taip, aš tikiu prietarais (0 balų).

B. Lauksiu, kol kas nors kitas pereis (1 balas).

C. Kam man tas šaldytuvas, jeigu aš nerūkau? (2 balai).

2. Ką darysite gatvėje pamatęs verkiančią mergaitę?

A. Aš nežiūriu tokių nesąmonių kaip “Candy, Candy” ar “Laukinė rožė” (2 balai).

B. Kenčiantiems - dangus (0 balų).

C. Nedelsdamas pranešiu policijai (1 balas).

3. Ar mylite naminius gyvūnus?

A. Ne, ačiū, aš jau papietavau (1 balas).

B. Patinka tik krokodilai (0 balų).

C. Aš perku daiktus tik su 1 metų garantija (2 balai).

4. Ar mėgstate sportinius žaidimus?

A. Kiekvieną dieną po puodelį vieną (0 balų).

B. Tu gal “kakas” valgai?

(2 balai) C. Kartais, ne daugiau kaip po 100 g (1 balas).

5. Ką sapnuojate savaitę prieš Kalėdas?

A. Mokausi, mokausi, ir štai sapnuoju, kad miegu... (0 balų) B. Kad krentu į “juodąją skylę” (matyt “sukirs” per egzaminą) (1 balas).

C. Kad valgau velykinius kiaušinius (geras ženklas) (2 balai).

6. Ką per Kalėdas norite gauti dovanų?

A. Aš ne materialistas (1 balas).

B. Bus tų dovanų, ne karo metai (2 balai).

C. Paslaptis. Aš jau prieš mėnesį parašiau laišką Kalėdų seniui (0 balų).

7. Kur švenčiate Šv. Kalėdas?

A. Prozektoriume, kurgi daugiau (1 balas).

B. Kokios Kalėdos, kokios Kalėdos? Jau trys metai, kai užmiegu gruodžio 24 d., o atsibundu sausio 1 d. (2 balai).

C. Su draugais vaikštome pas dėstytojus ir giedame kalėdines giesmes (0 balų).

8. Kurį ketureilį išsirinktu­ mėte padeklamuoti susirinku­ siems svečiams?

A. Karvė dviračiu važiavo, mynė kojom pedalus.

Iš paskos arklys šuoliavo, trukdo eismą (1 balas).

B. Pasigavęs katę storą, Aš aukštai spiriu į orą.

1996.12.23 Aš kates labai myliu Te pabūna drugeliu (2 balai).

C. Vieną kartą per Velykas Atsitiko toks dalykas: Boba kepė pyragus Ir pasibaigė dujos (0 balų).

Dabar suskaičiuokite balus.

Atsakymai 0-3 balai. Esate nepataiso­ mas mėmė ir liurbis. Jums tikrai reikėtų susirūpinti. Nesimokyki­ te, ir viskas susitvarkys savaime.

4-9 balai. Jei esate mergina, dar galite tapti visai normaliu žmogumi. Jei esate vaikinas ir se­ sijos vidurkis neviršija 6 balų, at­ eityje atsiskleis jūsų slapti talen­ tai, ir visi pamatys, koks jūs esa­ te iš tikrųjų.

9-16 balų. Sveikiname! Nie­ ko negalima pridurti. Jums pui­ kiai sekasi. Kitus 5 metus pas gydytoją galite neiti...

Kalėdines žinias parengė žurnalistikos specialybės I kurso studentai: Goda KLIMAVIČIŪTĖ Rita STANKEVIČIŪTĖ Laura MONTVILAITĖ

Tomas RAMANAUSKAS Vita RAMANAUSKAITĖ T i

Iš Graikijos choristės parsivežė sidabro ir bronzos medalius Lapkričio 2-14 dienomis Vilniaus universiteto merginų cho­ ras “Virgo” dalyvavo Atėnuose surengtame festivalyje. Festi­ valis skirtas olimpinių žaidynių 100-osioms metinėms.

Apie Graikiją ir konkursą mielai sutiko papasakoti “Vir­ go” choristė, lietuvių filologijos II kurso studentė Laura Burzdžiūtė.

Tokie konkursai Atėnuose vyksta kas antri metai. Ten susi­ renka viso pasaulio chorai. Konkursas vyko 6 dienas, jame da­ lyvavo 68 chorai. Kad komisija nepavargtų, po dešimties chorų pasirodymų buvo daromos pertraukos. Kas dieną vyko skirtingų kategorijų chorų koncertai. Repertuarą pasirinkdavo patys da­ lyviai, ir tik du kūriniai buvo privalomi.

Už kelionę kiekviena choristė turėjo sumokėti 850 Lt, todėl važiavo ne geriausiai dainuojančios, o tos, kurios turėjo pinigų.

“Ruošėmės daug, o prizų gauti tikrai nesitikėjome. Tai mums buvo staigmena”, pasakojo Laura. Choras pelnė du medalius: sidabro medalį - kamerinės sudėties kategorijoje ir bronzos -

moterų choro kategorijoje. Choras iš Šiaulių pelnė sidabro medalį mišrių chorų kategorijoje.

“Mes atvažiuodavome, padainuodavome ir išvažiuodavome, todėl kitų chorų nematėme ir negirdėjome. Su kitais festivalio dalyviais nebendravome, nors viešbutyje su mumis dar gyveno estai ir ukrainiečiai. Labai trūko bendravimo, ir tai turėjo būti organizatorių rūpestis. Pats festivalis buvo labai prastai orga­ nizuotas. Pinigų sumokėjome daug, bet ekskursijų niekas nesurengė, - sakė Laura. - Gyvenome viešbutyje, centrinėje Atėnų aikštėje, todėl į muziejus ir kitas lankytinas vietas buvo labai paprasta nueiti. Viskas buvo labai arti, todėl stengėmės kuo daugiau pamatyti. Karštis (+25-30 laipsnių), mėlynas dan­ gus ir daug palmių mums greitai padėjo užmiršti visus nesklan­ dumus.”

Jurga VILPIŠAUSKAITĖ,

žurnalistikos spec. I k. stud.

1996.12.23

Įvyko VU taurės kalnų technikos varžybos Vieną sekmadienio rytmetį užėjus į Vilniaus universiteto sporto salę Saulėtekio ai. 26 buvo galima pamatyti neįprastą vaizdą - daug virvių, įvairios techninės įrangos ir jomis laipiojančius žmones. Lapkričio 24-ąją vyko VU taurės kalnų technikos varžybos, rengiamos jau antrus metus. Varžybų organizatoriai Vilniaus universiteto žygeivių klubas ir Lietuvos keliautojų sąjunga.

Kadangi vasaros turizmo sezonas jau pasibaigė, o žiemos dar neprasidėjo, šios varžybos buvo puiki proga dar kartą pa­ tikrinti savo jėgas ir pasirengti kitiems se­ zonams.

Varžybose dalyvavo įvairių Lietuvos miestų komandos - Kauno ( KTU “Ąžuolas” ir GŽK “Mozaika”), Panevėžio (“Lavina I”, “Lavina II”), Šiaulių (Alpinistų klubo NR komanda), Vilniaus ( Gedimino Technikos universiteto ko­ manda, VU II komanda) ir trys jaunių komandos - iš Alytaus ( dvi Turistų klu­ bo komandos) ir t entvario (1-os vid. mo­ kyklos komanda). Komandos sudėtyje trys dalyviai, būtinai bent viena moteris.

Varžybos vyksta A ir B grupėse - A grupėje startuoja 3 komandos, geriausiai pasirodžiusios praėjusiais metais ir 3 ko­ mandos, pasiekusios geriausių rezultatų atrankinėse varžybose. Dėl B grupės nugalėtojų vardo varžosi 4-10 vietas atrankinėse varžybose užėmusios koman­ dos. B grupėje pirmąją vietą šiemet užėmė Vilniaus Technikos universiteto II komanda, surinkusi mažiausiai baudos taškų, antrąją - Alpinistų klubo koman­ da NR iš Šiaulių, trečiąją - “Mozaika” iš Kauno.

A grupės trąša gerokai sudėtingesnė - čia reikia ne tik gero techninio pasi­ rengimo, bet ir sugebėjimo numatyti visų komandos narių veiksmus. Vilniaus uni­ versiteto taurę šiemet laimėjo “Lavina II” iš Panevėžio (Saulius Jurevičius, Rolan­ das Kvetkus, Egidijus Ulys ir Daiva Ju­ revičienė), trąšoje užgaišusi mažiausiai laiko ir surinkusi mažiausiai baudos taškų. Nedaug nuo “Lavinos II” atsiliko ir Vilniaus universiteto II komanda (Ed­ vardas Vinogrodskis, Kęstutis Nartautas, Darius Navaslauskas, Audronė Komkaitė). Trečioje vietoje liko Vilniaus Ge­ dimino technikos universiteto komanda.

Nugalėtojai apdovanoti diplomais.

Jaunių grupėje greičiausiai trąšą įveikė ir mažiausiai baudos taškų surin­ ko moksleiviai iš Lentvario, antrąją ir trečiąją vietas pasidalijo alytiškiai. Džiu­ gu, kad pamaina auga.

Audronė KOMKAITĖ

7

Universitas Vilnensis

Gruodžio 1-oji - pasaulinė AIDS diena

VIENAS PASAULIS - VIENA VILTIS Lietuvoje pasaulinei AIDS dienai paminėti surengta šeštoji “Sargio šventė”. Renginyje išrinktas saugiau­ sias 1996-ųjų metų žmogus. Į šį postą pretendavo keturi kandidatai: Sma­ ragdas Skudutis (“Viengungių melo­ dijos”), Albinas (“Radijo šou”), Au­ rimas (“Dar ne vakaras”) ir Kanapis Pilypukas (“Dviračio šou”). Paradui vadovavo praėjusiųjų metų saugiau­ sias ir “viengungiškiausias” Erazmas Slėpsnys Ožkalnis. Vakaro dalyviams atvėrę išminties, talentų ir guvumo gelmes prizininkais tapo visi, o sau-

vyksta eisenos ir įvairios akcijos, bet Lietuvoje jos nebūtų suprastos. Todėl aš esu už “Sargio šventę”. Ji man vi­ sai patiko. Jaunimui baimintis nėra ko - juk nuo AIDS saugo įvairios priemonės. Tikrą meilę, ištikimybę laikas pradėti saugoti patiems.

Jurga K. (psichologijos spec.

I kurso studentė)

Ar yra Lietuvoje nežinančių apie AIDS?! Nueik į šiukšlyną - kaipmat atsiras. Ir kaimuose nieko nežinančių yra. Blogai - tauta žus.

Kaip prisimenama AIDS diena, priklauso nuo žmonių požiūrio. “Sar­ gio šventė” - didesnė ar mažesnė pra­ moga. Jei mūsų tautai reikia pramo­ gos - gerai. O jei kažko rimčiau? Tai susiję su informacija, o jos mums trūksta.

Deivis (Teisės fakulteto I kurso studentas)

Gedimino Navicko nuotr Saugiausias praėjusių metų žmogus (dešinėje)

glausiu metų žmogumi pripažintas Aurimas Dautartas.

Taigi, pasauliui gedint, Lietuva linksminasi. Jei ne “Sargio šventė”, kažin ar kas prisimintų pasaulinę AIDS dieną. Apie tai kalbėjausi su keliais studentais.

Rasa (Ekonomikos fakulteto II kurso studentė)

Jaunimui trūksta informacijos apie AIDS. Žinau, kad pasaulyje šią dieną

Pasaulinė AIDS diena - ne balandžio pirmoji, bet, mano many­ mu, yra žinoma. Mane net draugai pasveikino... Aš norėjau apie tai sužinoti šį tą daugiau. Tam ir rengi­ niai rengiami - kad atkreiptų žmonių dėmesį.

“Sargio šventė” - didelis renginys, kur visi džiaugiasi ir dalijasi sargius.

Nebūtų ligos - nebūtų ir renginio. Tai yra vienintelis renginys, kurio tikslas - susieti pramogą su būtinybe ir AIDS svarba. Juk AIDS ir sargis neatsiejami dalykai. Informacijos netrūksta - trūksta noro žinoti dau­ giau. “Sargio šventė” labai reikalin­ ga - gauni bukletą, skaitai ir susi­ mąstai. Bent kartą per metus.

Daugelis žmonių suvokia AIDS pavojų. Šių metų AIDS dienos šūkis - “Vienas pasaulis - viena viltis”.

Kiekvieno žmogaus viltis įžiebia naują viltį.

Ada PAUKŠTYTĖ, žurnalistikos spec. I k. stud.

8

Universitas Vilnensis

t f

viM^'

Mūsų adresas: Universiteto 3, 2734 Vilnius, VU Centriniai rūmai, III aukštas, 53 kab.

Tel. 61 16 87.

Tiražas 1000 egz. 1 spaudos lankas. SL 321.

Užs. Nr. 570.

Maketavo VU leidyklos Techninis skyrius.

Spausdino VU spaustuvė.

Redaktorė Liana BINKAUSKIENĖ

1996.12.23