įlAME [NUMERYJE:
Palydint šventes -4 Gegužės 5 — Spaudos diena 4- Ant Naniškių skardžio 4 Kalbos skyrelis 4- Studentiškos vestuvės 4 R- Gražio eilėraščiai 4- Feljetonas 4- Gegužės 9 d.
— Pergalės diena -4
Visų salių proletarai, vienykitės! EINA NUO 1950 M. 1964 M. GEGUŽES 7 D.
NR. 16 (485)
Kaina 2 kap.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO V. UNIVERSITETO REKTORATO PARTIJOS KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
PUČIA GEGUŽIO VĖJAI
AMŽINAS pavasario vėjas
Štai ir atėjo Gegužis. Atėjo su pirmuoju pava sariniu lietučiu, pirmuoju griaustiniu. Viso pasaulio žmonės karštai sutiko jį. Vienur jį lydėjo transpa rantai, dainos, kitur polici ninkų lazdos vaikė de monstrantus. Tačiau šven tiškos viso pasaulio žmo nių nuotaikos nieks nepa jėgė išsklaidyti... Na, bet mes apsilanky kime mūsų senajame uni versitete. Devinta valanda ryto. Nuo Čiurlionio gatvės į universitetą vienas po kito eina studentai. Ir visi tokie linksmi, sma gūs. Juk šiandien Gegužės Pirmoji, tai kaipgi nesi džiaugti. .. O studentai vis renkasi
pro juos nepadainavus ir nepašokus. Prisimena vie no seno kolūkiečio žo džiai: „Jūs jauni, tai kas gali linksmiau už jus dai nuoti, smagiau šokti, gra siau juoktis?“ Taip, teisin gi žodžiai. Renkasi ir mūsų dėsty tojai, profesoriai. Rimti, kelia skrybėlės, bet ir jų veiduose pamatysi jaunys tės džiaugsmo šešėlius. Jų laikais Gegužės Pirmąją nebūdavo tiek juoko. Pagaliau visi susirikia vo ir milžiniška jaunystės kolona pajudėjo Universi teto gatve žemyn. Kelią jaunystei! Dar šaltokas Gegužio vėjas plaiksto šilkines vėliavas, bet visų veiduose pavasariškos ir tokios šiltos, nuoširdžics šypsenos. Štai eina fizrr 1. medikai, fi-
spektą. Darnioje gretoje praėjo vėliavnešiai, o iš paskos dainuodami žy-
nių!
Retai mūsų žilasis univer sitetas mato tiek daug žmo-
giavo ansambliečiai, Vllniaus visuomenė jau „geral pažįsta universiteto nu sipelniusį dainų ir šokių liaudies ansamblį, ir da bar ansambliečiams, žygiuojantiems su dalna i prospektu, tai vienur,, tai
Jei pavasaris kaip amžinas laukimas, Jei pavasaris kaip amžinas gimimas — Tik pasižiūrėk — jis čia! .. (J. Degutytė)
Mamai Šiandien pirmiausiai kreipiuos į Tave. Šiandien mano ir Tavo diena. Nes nuo akimirkos šios Prieš devynioliką pavasarių lygiai Tu dovanojai man pirmą gegužį. Ne, tai Tu dovanojai mane. Pirmam ir amžinam gegužiui. Tai buvo sunki ir nuostabi tavo kelionė. Kurion išėjai per dūmų, griuvėsių ir skausmo tiltą. Išėjai man gegužio atnešti. Buvo didelis vienas skausmas. . . Bet džiaugsmas buvo didesnis už skausmą. . . Buvo laukai, pasipuošę purienom. Buvo obelys, žydėt besiruošiančios, Buvo kvapas gegužio svaigus. Toks svaigus Jis atrodė, kaip skausmas. :Nes jis maišės su dūmų ir karo kvapu. Ir tada — Tu grįžai iš kelionės. . . O Įbėgus Į tavo palatą, Seselė suriko: Iškelklm vėliavą! Karo niekad nebus.. . Tu sugrįžai tada iš kelionės. . . Buvai silpna ir labai išvargus. .. Buvo vienas skausmas. Bet džiaugsmas buvo didesnis už skausmą. Ir dovanojai man pirmą gegužį. Ne, tai mane dovanojai Pirmam — amžinam Taikos — laimės gegužiui. * * * Tu nieko neprimink ir nekalbėk apie skausmą — Aš jį žinau. Tu leisk žiūrėt J Jį man visada Pro vyšnių, obelų baltas rankas Ir pro skaras laukų, purienom aptaškytas. Leisk ir nebark Žiūrėt į viską pro gegužį, Kurio iškeliavai atnešt man tąsyk, Kai kvapą obelų ir vyšnių bundančių, Tu pajutai stipriau nei dūmų kvapą. Nes džiaugsmas buvo Tau stipresnis daug už skausmą. Nebark ir leisk Tikėt labiausiai neišpildomom svajonėm Ir apie viską daug sudėtingiau galvoti, Nei iš tikrųjų taip yra. •ir tegul tūkstantį man kartų bus sunku. Ir taip šviesu nebus, kaip aš galvoju, — Bet aš tikėsiu ir svajosiu. . . Nes dovanojai pirmąjį gegužį, Nes laimės ir šviesos gegužiui amžinam padovanojai. Nuo šios akimirkos Prieš devynioliką gegužių lygiai. Ir dabar — amžiams su pavasariu aš, Nes tam mane Tu pagimdei! Mama! .. G. DZIGAITE
Jaunystė!
ir renkasi. Prie durų duriuojasi vėliavnešiai, bė gioja merginos, laikydamos rankose žibutes, ir, lyg di liausią dovaną, prisega jas prie draugų krūtinių. ,(Gėlės, pirmosios pavasarlo gėlės-, talkos simbolis. Jos turi puošti visą pasau lį.) Ir kaip ’ ' gera paklaldžioti po triukšmingą stulentų būrį, paklausyti jų kalbų, kartu pasidžiaugti... Mūsų šaunieji ansamb liečiai tiesiog savo kailyje netveria. Dainuoja, šoka, kvatoja. Negalima praeiti
Eina ir eina kolonos.
lologai, ekonomistai... Da bar jau sunku atskirti ku rios nors specialybės stu dentus. Visi jie tapo vie ningu ir draugišku studen tišku būriu. O ansamblie čiai, jau išdainavo visą savo repertuarą. Bet argi jaunystei nutilti? Greit jie pradėjo dainuoti visas liauiies dainas iš eilės, kokia tik pasitaiko. Tai kas, kad žemaičiai nemoka visų dzūkiškų dainų... Jie pri taria savo draugams niū niavimu. Mūsų penktakur;iai — ir tie nesusilaiko. Tuoj pat ir jie užtraukia iainą. Studentlškoje kolonoje jie eina paskutinį ‘ kartą. Po metų žingsniuos demoiistracijo(e su naujais draugais. Bet argį tat svarbu? Kas galės užmiršti senąją Al ma Mater, pačius links miausius gyvenime studen tiškus metus?! Gana jau kiai studentų būryje jau čiasi ir pirmakursiai. Šiaip ar taip, jau praėjo beveik metai — per tą laiką jie sugebėjo pajusti visą stu dentiško gyvenimo skonį. Darniame draugų būryje nesimatė tik ketvirtakurVieni jų atlieka gao kiti pedagoginę ir dabar šventišdemonstracijoje eina su naujais savo darbo drau gais. Pagaliau nuaidėjo pat rankų salvės. Praėjo prie šais stovėję demonst rantai, ir mūsų studen tai užpildė Lenino pro-
vuoja tarybinis jaunimas!“ „Tegyvuoja tarybinis mokslas!“, o tiems atsaky-
kitur pasigirdo plojimai. Vilniečiai sveikina studen tų meno kolektyvą. Mūsų respublikos vado vai iš tribūnos karštai sveikina studentus: „Tegy-
Paskutinį su diplomantai.
davo griausmingas „va lio!“ Ir štai vėl pasuko į uni versitetą. Vėl vėliavų miš kas susirinko prie senosios Alma Mater. O apie pirmą, kai bai gėsi mitingas, studentai išsiskirstė. Vieni jų išvyks į tėviškes pailsėti kiti pa siliks Vilniuje. Juk sesija jau visai netoli. Reikia pa simokyti. Pučia gaivūs Gegužio vėjai. Kačiukais pasipuošė žilvyčiai, miškuose žydi ži butės ir šilagėlės — pir mieji pavasario žiedai. Pa vasaris prikėlė gamtą nau jam gyvenimui. Naujam gyvenimui ruošiasi tarybi nis studentas. Ir tegu visuomet gaivūs pavasario vėjai atgaivina gėles ir žemę! Tegu visuo met būna talkūs Gegužiai! G. GALVYTIS, mūsų spec. korespondentas J. GIRDVAINIO nuotr. 1964 m. gegužės 1 d.
su studentais eina demonstracijoje mu-
SVEIKINAME „TARYBINIO STUDEN TO" REDAKCIJA SPAUDOS DIENOS PROGA KARSTAI SVEIKINA: J. P1KCILINGĮ — Lietu vių kalbos katedros vedėją, M. SAULENAITĘ — FMF I k. L. JUŠKAITĘ — IFF III k.. A. KEPALAITĘ — IFF II k., S. KAUNECKAITĘ — IFF III k.,
S. KANIŠAUSKĄ FMF II k., J. GIRDVAINI — IFF I k., N. CEKNYTĘ — FMF III k V. MARCINKEVIČIŲ — IFF II k. — AKTYVIUS MU SŲ PAGALBININKUS, RUOŠIANT LAIKRAŠTĮ SPAUDAI. IŠLEIDŽIANT IR PLATINANT JĮ STUDENTŲ TARPE. REDAKCIJA