Universitas Vilnensis, 1989 m. birželio 16 d. Nr. 16 (1474)

hinc įturad astro.

vilnensis

1989 m.

Birželio 16 d.

Penktadienis Kaina 2 kap.

I

Vilniaus Universiteto savaitraštis

LEIDŽIAMAS NUO 1950 M. BALANDŽIO 15 D.

Nr. 16 (ls7j,

Universitas Vilnensis

1989.06.16 Nuotraukoje: Vilniaus universiteto prorektorius J. Grigonis ir Viskonsino Mcdisono (JAV) vicekancleris Jay Noren pasirašo memoran­ dumą dėl abieju universitetu bendradarbiavimo. Konkre­ čius pasiūlymus abi pusės pa­ teiks po kelią savaičių. Šis bendradarbiavimas apimtą keitimąsi studentais, aspiran­ tais, mokslininkais - paskaitą skaitymui ir moksliniam dar­ bui. Jau susitarta dėl pasi­ keitimo baigiamojo kurso studentais medikais laikotar­ piui iki trijų, mėnesių.

Pasirašyta sutartis ir su Kento (JAV) bei Upsalos (Švedija) universitetais.

Kento universitetas metams priims penkis VU studentus.

Per artimiausias dvi savaites VU ir Kento universiteto va­ dovybės taip pat paruoš pa­ siūlymus, kurią pagrindu bus sudarytas konkretus susitari­ mas.

Vido NAUJIKO nuotr.

------- Retro--------------------------------

Naujasis Vytauto Didžiojo universiteto statutas jau veikia Iš pirmojo 1930-1936 m. ėjusio "Lietuvos studento" numerio perspausdiname šio laikraščio bendradarbio pokalbį su tuometiniu Vy­ tauto Didžiojo universiteto rektoriumi, prof. V.Cepinskitt. Kalbama apie univer­ siteto statutu, taigi, apie dalyką, kuris šiuo metu ak­ tualus ne tik mums, bet ir kitoms Lietuvos aukšto­ sioms mokykloms.

- Galima gal patirti, p. rektoriaus, kit iš naujojo Vytauto Didžiojo univer­ siteto statuto gaus mūsų universitetas ir kuria link­ me pakryps dėl to patsai universiteto darbas?

- Naujasis Vytauto Di­ džiojo universiteto statutas jau veikia ir jis niekuo nesis­ kiria nuo Prancūzijos ir Vokietijos universitetų statulų. Tiesa, naujasis universiteto statutas šiek liek suvaržo universiteto autonomijų, suvaržo, bet jos nepanaikina. Naujasis

statulas suteikia galimybe profesoriams, išbuvusiems universitete penkerius metus, gauti vienerius melus atostogų mokslo tyri­ nėjimams užsieniuose at­ likti arba surinkti atitinkamais mokslo klausi­ mas reikalingų žinių.

Universiteto vadovybę ir profesūrų pagal naująjį statulų skiria ir atleidžia Resp. Prezidentas. Kandi­ datai pristatomi palies universiteto senato. Štai keletas naujausių Statuto bruožų.. Kaip visa tai atsi­ lieps į mūsų universitetų, parodys patyrimas. Turiu būtinai pabrėžti, kad vyriau­ sybė, kada tik susidaro sun­ kenybių, labai palankia: reaguoja į universiteto rei­ kalus.

- Ar naujuoju univer­ siteto statutu nebus va­ ržomas universiteto organizacijų veikimas?

- Taip, organizacijų vei­ kimas universitete naujuoju

statutu bus šiek tiek va­ ržomas. Universiteto or­ ganizacijų susirinkimuose negalės dalyvauti pašaliniai asmenys. Turės teise, daly­ vauti lik studentai ir pro­ fesoriai. Mano nuomone toks suvaržymas yra geras.

- Kaip tamsta, p. Rekto­ riau, žiūri į studentų at­ stovybės teisių praplėtimų?

- Studentų atstovybės teisių praplėtimas yra gana keblus klausimas. Belgijos universiteto studentų teisės, pavyzdžiui, kur kas plates­ nės. Mums žinoma, jog Eu­ ropoj yra universitetų, kur studentai dalyvauja net to­ kiuose labai rimtuose universiteto įvykiuose, kaip universiteto rektoriaus rin­ kimai. Bet studentai juose dalyvauja visai nerimtai, dažniausiai tarp savus susi­ peša.

Ir tokiems eksperimentams aš neprita­ riu.

- Kokia p. Rektoriaus nuomonė apie studentų ir

dabartinės studentų at­ stovybės vedamų darbo linijų?

- Dabartinės studentų atstovybės darbuote visiškai aš esu patenkintas. Bendrai, aš palaikau fakullctinių draugijų organizavimųsi!

Visomis galimybėmis reikia stiprinti studentijoj solida­ rumų. C dabar studentas studentui kaip koks vilkas yra. Vilkiškų principų aš nepageidauju ir visu griež­ tumu juos neigiu.

- Pono Rektoriaus nuo­ mone, ar reikalingas mūsų studentijai savas grynai akademinis laikraštis?

- Taip, būtinai reikaling­ as studentų akademinis laikraštis ir džiaugsmingai sveikinu tuos kolegas, kurie ėmėsi rimto darbo jį leisti ir toliau - Užbaigė pasikalbė­ jimų universiteto rektorius, prof. V .Čepinskis.

Į1989.06.16__________________ UniversitasVilnensis___________________________ 3,

Komisija dėl LKP suverenumo dirba toliau Demokratizacijos ir tautinio atgimimo procesai palietė daugybe labu. Vienas iš jų - LKP statusas Lietuvos žmonių siekimas matyti savo Respublika oria ir pilnateise, savarankiškai sprendžiančia visus politinio, ekonominio, socialinio, kultūrinio gyvenimo klausimus, sukėlė dideles abejones dabartine

teise, lai patvirtino Kauno polite­ chnikos institute surengta ano­

LKP padėtimi TSKP. Vis labiau suvokiama, kad is vieno centro val­

S.Venckcvičius, doc. J.Karosas, doc. P.Bernatavičius, doc. T.Mcdaiskis.

Naujų LKP dokumentų rengi­ mas - atsakingas ir sudėtingas dar­ bas. Todėl kviečiame prie jo prisidėti visus Universiteto ko­ munistus. Sihlomc partinių or­ ganizacijų susirinkimuose aptarti

(4,30 balo). LKP įvertinta 2,48 balo. 75,22 proc. apklaustųjų pasi­

ma komunistų pasisakė už visiškai savarankišką, pertvarkytą LKP. Tuo remiantis Universiteto parti­ nio komiteto komisija parengė "LKP reorganizavimo principus".

LKP Vilniaus miesto Lenino rajono komiteto V plenumas pri­ tarė Universiteto partinės organi­ zacijos pasiūlymams ir paragino Centro Komitetą apsvarstyti LKP Programos ir įstatų paruosimo

doma, nesavarankiška, subiurokratėjusi Respublikos par­

sakė už savarankišką LKP ir lik 5,7 proc. - uZ didesnį LKP savarankiš­

tvarką, terminus. Tuo remiantis birželio 7 d. Universiteto partinis

turinio klausimus, rekomenduoti komisijai žmones, galinčius koky­

tinė organizacija nesugebės įveikti kritinės situacijos, atgauti savo

kumą TSKP sudėtyje.

komitetas nusprendė, jog botina toliau tusti komisijos "Dėl Lietu­

biškai praturtinti jos veiklą. Lau­ kiame konkrečių, dalykiškų

paslijusio prestižo ir lygiavertiškai

LKP veiklą, keisti jos statusą plačiai buvo kalbėta balandžio-ge­ gužės mėnesiais vykusiuose Universiteto partinės organizacios susirinkimuose. Absoliuti daugu­

vos komunistų partijos suverenu­ mo" darbą, pavesti jai sudaryti iŠ

pasiūlymų, samprotavimų, patari­

principo naujų Programos ir įsta­ tų projektus. I komisiją papildo­

v.pSihilskis Komisijos dėl LKP suverenumo pirmininkas

bendradarbiauti su visomis jėgomis, suinteresuotomis kurti demokratine Lietuviu realizuoti lietuvių tautos apsisprendimo

niminė 830 darbuotoje ir studentu, apklausa. I’enkių balų sistema ver­ tindami įvairių visuomeninių or­ ganizacijų ir judėjimų veiklą, apklaustieji aukščiausiai įvertino Lietuvos Žaliuosius (4,42 balo) ir

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį

Apie būtinumą pertvarkyti

mai įtraukti doc. .Rybakovas, doc.

"LKP reorganizavimo principus".

Programos, įstatų struktūros,

mų.

KIEK SUGEBĖSIME IŠREIKŠTI JAUNIMO INTERESUS VIJ komjaunimo komiteto sekretorė Vilma PAKAŠIŪTĖ at­ sako į "Universitas Vilnensis" korespondentės Jūratės MAR­ KEI J t.' N’AITĖS kla usi m lis.

- Susidaro įspūdis, kad šiuo melu pagrindinis Lietuvos kom­ jaunimo siekis - atsiskirti nuo VLKJS. Ką, jūsų, manymu, Lie­ tuvos komjaunimas turėtų veikti po atsiskyrimo?

- Mes jau seniai pažeidinėjamo Maskvos nurodymus: seniai ve­ dame įskaitą lietuvių kalba, lietu­ viškai rašome bilietuose. Bet ir patį bilietą norime turėti lietu­ višką. lai paprasčiausias žmogiš­ kas noras • boti nepriklausomais.

Nors kartais mes ko gerodaugverkšlename, jog kažkas trukdo: pačių neveiklumas irgi daug ką reiškia.

Manau, kad komjaunimas politinė organizacija - turėtų grįžti į politinės organizacijos rėmus, o ne kurti ūkius, kooperatyvus, cen­ trus, sektorius ir pan.

nuomone. Pirmiausia bandysime apginti savo pozicijas suvažiavime.

Jei pralaimėsim, rudenį stengsi­ mės organizuoti konferenciją, iš­ dėstyti savo poziciją: kokio mes norime komjaunimo. Manau, tai turėtų boti visai nauja organizaci­ ja. Jaunimas mus palaikys tiek, kiek ši organizacija sugebės išreikš­ ti jo interesus. Šiuo metu sakyti, kad kom­ jaunimas egzistuoja taip pat, kaip ir kitos jaunimo organizacijos, yra lygus tarp lygių - reiškia užsimerkti ir nematyti, kas dedasi aplink. Kad ir Universitete: sakykim, kom­ jaunimo komiteto atstovas turi teisų dalyvauti Universiteto

Mokslo taryboje, o skautas - ne.

Argi tai lygios teisės? Gal skautas tos teisės ir neprašo, bet adminis­ tracijai jau įprasta teikti mums lengvatas. Galbūt greitai kiekviena organizacija, jei tik jausis pajėgi, kovos už savo atstovavimą įvai­ riuose valdžios lygiuose. Dabar mes neimsime atsisakinėti savo teisių, svarbu, kad nebūtų daro­ mos kliūtys kitoms organizaci­ joms. Ne visada ir reikia, kad, tarkim, rektorato posėdyje sėdėtų po atstovą nuo kiekvienos jauni­ mo organizacijos. Radę bendrų są­ lyčio taškų, bendrų tikslų, kovai už juos galime nusiųsti ir vieną at­

r~

- Ar manote, kad komjauni­ mo organizacijai turi vadovauti komunistai? Jei ne, tai ar tinka jai komunistinės jaunimo sąjun­ gos vardas?

- Lietuvos komjaunimo su­ važiavime, aptariant santykį su ki­ tomis organizacijomis, Universiteto delegacija laikėsi to­ kios pozicijos: su visomis organizacijomis bendrauti tiek, kiek naudinga, žiūrėti į jas per.savo priz­ me. Tai suvažiavime lyg ir buvo priimta, paskui vėl bandyta atšaukti. Suvažiavimo tęsinio metu vėl bandysime už tai kovoti.

Jei mes vadinsimos komunis­

Kokią vielą Universiteto komjaunimas turėtų užimti tarp kilų studentų organizacijų?

- Mūsų tikslas vienas - jauni­ mo interesų gynimas. Stengsimės kovoti uz jaunimo ekonominį sa­ varankiškumą, kad jaunam žmogui būtų sudalytos sąlygos užsidirbti, gauti paskolas, kad jis galėtų būti savarankiškesnis. Sieksime ir "švietėjiškos" veiklos: reikia pasa­ kyti žmogui, kokias teises jis turi ir kaip gali jomis naudotis. Labai no­ rėtųsi. kad komjaunimas atsistotų l savo vietą, nepultų vadovauti ki­ toms organizacijoms, piišti savo

stovą., aišku, prieš tai susitarė, kaž­ kiek susivieniją.

Neteisinga ir sakyti: kam ne­ patinka mūsų organizacija - išeikit I Išeiti galima, tačiau nereikia pami­ ršti, kad dabar komjaunimas turi sukaupus viso jaunimo lėšas. Ne vien iš nario mokesčio: kiek komjaunimui buvo teikiama lėšų, jis re­ miamas. Juk iš esmės šios lėšos buvo skirtos visam jaunimui.

Todėl pasakydami "išeikit", turim tą krepšį pinigų padėti į kokį nors jaunimo fondą, kuriuo visi galėtų pasinaudoti. Universitete galima sutvarkyti šią problemą, o kaip tai bus padaryta Respublikoje, aš nežinau.

tine jaunimo sąjunga, lai nesa­

Sekmadieni Vingio parke susitikome su mūsų liaudies deputatais Gintaro KUDABOS nuotr.

kykim, kad esame savarankiška organizacija. O jei organizacja sa­ varankiška, tai jai negali vadovauti kitos organizacijos nariai.

Universitas Vilnensis Šių metų gegužis prasidėjo vi­

siškai kitaip. Gegužės pirmą dienų nematėme įgrįsusios demonstraci­ jos su vadu portretais ir su "alto­ riumi", į kurį, pamaldžiai pakepdavome akis, eidami pro Štilį.

Vietoje demonstracijos buvo mit­ ingas, kuriame kalbėjo tiek oficia­ lūs asmenys, tiek neformalių organizacijų ir netgi "Jcdinstvo" atstovas. Ir ką gi, visi išdėstė savo dažnai nesuderinamas mintis ir...taikiai issiskirstė, atsisakė tie­ sos monopolio. Galima, Žinoma, papriekaištauti nebent valdžios at­ stovams, kad jie, nulipė nuo alto­ riaus, nepanoro būti minioje, o

stovėjo griežtai apibrėžta atskira grupele, tuo parodydami, kad jie vis dėlto skiriasi nuo visokių ten eilinių Vilniaus piliečių.

Pergalės šventė prabėgo kaip jau įprasta. Karo veteranai pasi­ puošė koviniais ordinais ir meda­ liais ir užtvindė gatves. Gaila, kad

panašiais ordinais apdovanoti ir tie, kurie nebuvo fronte nė vienos

dienos. Jei to nebūtų buvę, tai karo veteranų nevarstytų pašaipiai įta­ rūs dalies praeivių žvilgsniai.

Tuoj po Pergalės dienos įvyko organizacijos "Jcdinstvo“ suvažia­ vimas, kurio dramatiškus frag­ mentus transliavo tiek Respublikos, tiek ir centrinė tele­ vizija. Tenka tik apgailestauti dėl

‘t

Aloyzas SAKALAS tus priimti Deklaracijų dėl val­ stybinio suvereniteto, kurioje pat­ virtinama, kad 1940 metais suvereni I .ietuva buvo prievarta ir neteisėtai prijungta prie Tarybų Sąjungos. Dabar jau turime teisų paklausti, ko verti 1940 metų Liaudies Seimo nutarimai dėl Lie­

gos. Taigi, istorikai žodį tarė, dabar eilė politikams.

Niekas neabejoja, kad svar­ biausias gegužės mėn. įvykis - tai Liaudies deputatų suvažiavimas.

Tokio tipo suvažiavimas gal būt buvo tik Lenino laikais. Atvira dis­ kusija, kritika is kairės ir is dosinės,

tuvos savanoriško įstojimo į TSRS. Paklausti ne tik vienas kito, bet ir

problemų kėlimas nukrypus nuo įkyrėjusios formulės: "pasiekta tas irtas, bet daryra neesminių trūku­ mų, prašome vyriausybės padėti".

Dabar tik problemos, tik adminis­

mūsų Aukščiausiosios Tarybos de­ putatų - per artimiausią sesijų. Is­ torikai savo Žodį tarė Lietuvos

TSR Mokslų Akademijos kon­ ferencijoje "Pabaltijo valstybių vi­ daus ir užsienio politikos problemos Antrojo pasaulinio karo išvakarėse ir jc pradžioje", kuri įvyko taip pat gegužės mėnesį.

tracinės-komandinės sistemos kritika. Suvažiavimo eiga parodė, kad aparatui paversti suvažiavimų gerai surežisuotu spektakliu pavy­ ko tik is dalies. Pavyko primesti savo dienotvarke, kada valstybės

Konferencijos išvada: Riben­ tropo-Molotovo slaptieji protoko­

vadovai pradžioj išrenkami, o po to tik pasako savo rinkiminį "credo",

lai buvo, Taiybų Sąjunga sulaužė 1920 m. taikos sutartis tarp Lietu­

pavyko "išrinkti" vienų is vieno, bet nepavyko suvažiavimo baigti per savaite. Deputatai nesutiko.

vos ir Taiybų Rusijos, 1926 m. ne­

puolimo sutartį tarp Lietuvos ir TSRS, 1940 m. okupavo Lietuvą, inscenizavo Lietuvos savanoriškų prisijungimų prie Tarybų Sąjun­

Deputatų tarpe stipri buvo Maskvos-Lcningrado grupė, sti­ prūs Pabaltijo deputatai, savo par­ lamentine kultūra rodomi

1989.06.16j

pavyzdžiu kitiems. Bet ne jie lėmė.

Lėmė agrcsyviai-paklusni datigu ma, įdėmiai sekusi suvažiavimo vy­ riausiojo dirigento - Generalinio Sekretoriaus nuotaikas ir mostus.

Si dauguma kėlė ovacijas generolui

Rodionovui - Tbilisio tragedijos organizatoriui, sveikino pulki­ ninkų "afganų", kai jis gyrėsi sąžin­ ingai atlikus "internacionaline pareigų", kurios pasekmė - mili­ jonas žuvusių afganistaniečių ir pora dešimčių tūkstančių tarybinių karių. Tai deputatų nedomino. Ir jei kas tada įsikarščiavusiems de­ putatams būtų metės Sūkį "už gin­ klo ir pirmyn... į Pabaltijį", palys

deputatai, atrodo, botų virte kariais-intcrnacionalistais. Bet... su­ važiavimo vyriausiasis dirigentas greitai nuramino deputatus.

Ko laukti is suvažiavimo?

Sprendžiant is M.Gorbačiovo blankios kalbos - nedaug ko. Kodėl

s/ kalba buvo blanki - galima tik spėlioti. Gal dėl to, kad ji įtiktų agresyviai-paklusniai daugumai, gal anksčiau jau viskas pasakyta, o gal ir dėl to, kad ji buvo sakoma ne

prieš rinkimus, o po jų. Taigi, po­ piet šaukštai. Nenuteikia optimis­ tiškai ir svarbiausių pareigūnų rinkimo procedūra. Prieš rinkimus jie jau buvo aptarti ir faktiškai

TSKP CK plenumo paskirti. De­ putatams siūlyta tik maloniai pa­

tvyrojusios suvažiavime slogios at­ mosferos. užjausti racionalius su­ važiavimo delegatus, mėginusius konstruktyviai sprąsti savo proble­ mas ir konstatuoti, kad Sį kartų nugalėjo iracionalumas.

šitiek kritikos is deputatų, kiekvie­ nas save gerbiantis ministras pir­ ui i n i n k a s net labiausiai

Visai kitaip vyko Baltijos asamblėja, kurių būtų galimadaiky-

atsilikusioje salyje atsistatydintų.

Mūsiškis ncatsistatydino. Jei agre-

kelti mandatus. Taip buvo patvirtintas Gorbačiovas, Lukjanovas, Ryžkovas, nors gavus

ti parlamentinės veiklos pavyzdžiu.

syviai"-paklusni dauguma būtų jo

Dalykiški pranešimai, diskusijos, svarios ir reikalingos rezoliucijos.

nciSrinkusi, tai t Otų buvęs didžiau­ sias stebuklas mūsų ateistinėje

Tai ir rezoliucija apie valstybės karų prieš savo liaudį (Tbilisis, o dabar ir Kinija), reikalaujanti ne­ delsiant išformuoti stalinizmo re­

salyje ir svarbiausias suvažiavimo rezultatas.

Mums svarbus rezultatas komisijos Ribentropo-Molotovo

liktų - spccdaiinius ir vidaus kariuomene; ir rezoliucija, reika­

paktui įvertinti sudarymas. Agrcsyviai-paklusnią daugumų greitai

laujanti totalitarinio režimo nusi­ kaltimus Pabaltijo tautoms paskelbti genocidu ir mojuos su­ lyginti su nacistiniais nusikalti­ mais. Pagaliau ir kreipimųsis t SNO Generalinį sekretorių, prašant tarptautiniu lygiu isspresti 1939-40 m. Pabaltijo valstybių okupacijos iraneksijos problemas.

suvaldė'Vyriausiasis dirigentas, atrodo, kad r Maskvoje jau link­ stama prie išvados, jog nutylėti šio pakto ir jo slaptųjų protokolų ne­ beįmanoma. Manau, jis bus pas­ merktas, tuo istoriškai pagrindžiant 1940 m. Liaudies Seimo nutarimų neteisėtumų. Bi­ rželio mėnuo, o ir vasara dar gali

Ar Pabaltijo tautų valia, at­ kilos priežastys paskatino mūsų Atiksčiausiosios Tarybos deputa-

VU Didžiajame kieme vyksta koncertų ciklas, skirtas tautos gedulo ir vilties dienai.

Gintaro KUDABOS nuolr.

pateikt i mums ir malon iii, ir ne ma­ lonių staigmeną, nes Pertvarka gi­ lėja ir plečiasi.

5

Universitas Vilnensis

Mes ir musu masinė kultūra Straipsnis gautas Pagal mainų tarp Vilniaus ir Memfio Universitetų laikraščių programa.

Masinė kultūra persą mintį, mes visi - prarastoji karta, su­ gedanti is hcdonistiskų, persi­ vilkusių narkotikais, seksualiai

\

prypusių ir šiaip sugadintų vai''įsčių, galbūt taip ir yra. galbūt ne. ginčytis galima be galo.

Neginčijama tik lai, kad niasi*'n kultūra nori mus įtikinti, kad painė būtent tokie.

Viena is populiariausių mū-

“tiose TV laidų ■ šou "Majamio f'edorybė" - visa skiria narkotipinis, brangiai itališkai avalynei, p’iurtui ir automobiliams, dar Važesniems, nei jais važinėjantys Lionės. Kartų persavaitą parodo­ mas epizodas, kažkas panašaus į ’Hniiau atpasakotąjį. Koks nors S'tlvazudys (paprastai turintis ryšių trečiajame pasaulyje") prekiauja ^kailiu. Grupė slaptųjų policijos 'genių, apsirengusių puikiai pa­ ktais kostiumais, prasiskverbia į

i® organizacijų. Visų 30 minučių

bunkančių serijų jie veikia pelys į Ikių su Šiuo galvažudžiu, slaptai ’iilkd t mi prieš jį įkalčius ir ruošda­

mi jo žlugimų. Po košmariško su'Šaudymo ir naujausių pastelinių °nų rūbų modelių demonstravi­ mo ie ji suima (prieš lai paleidę i’bra perspėjamųjų Šūvių į krūti­ mi). Viskas vyksta vibruojančių 'nujausiu Eirrodisko akordų fone.

Moralas:" nesive rs k na rkot i pis, arba mes tau parodysim!.." 'et uz jo siypi visai kas kita: jei

’ertiesi narkotikais, tavus laukia '■timpas, bet įdomus gyvenimas, 'lipinas vyno, moterų ir dainų. *nip, mes prarastoji kana, o čia ''ūsų netikrasis Švyturys.

Trečiajame dešimtmetyje Pa’yziuje gyveno ištisa kolonija '■iticrikiečių, vadintų "prarastąja mirta". Jie leisdavo laikų pigiose ''■iriojo Senos kranto kavinėse, 'JHug rūkydavo ir kalbėdavosi dail­ iausia apie menų ir literatūrų, ''rarastąja karta” juos vadino dėl 'augelio priežasčių. Pirmiausia °dėl, kad Pirmojo pasaulinio karo metu jie išbarstė savo iliuzijas, ir "ubai- tiesiog plaukė pasroviui. Jų pasaulis subyrėjo ir jie tai jautė gi-

■au, nei kiti, todėl, kad buvo meni‘■nkai arba bent turėjo menininkų

i ambicijų. Prieš išdidžiai nuo jų nu­ sisukant reikėtų prisiminti, kad šioje aplinkoje išaugo didūs rašyto­ jai I-’.Scott Fitzgerald, Erncst I Iemingivay, Gcrtrudc Stain.

Mes ir šiandien turime "pra­ rastųjų kartų". Tik ne visiškai aišku, ar jie tikrai išbarstė savo iliuzijas ar apskritai niekada jų ne­ turėjo. Amerikoje aštuntąjį dešimtmetį dažnai vadina "savojo AS dešimtmečiu", o devintasis tapo natūraliu audringų sesiasdesi m tų­ jų tęsiniu. Švytuoklė vėl lekia nuo konservatyvizmo, link kažko, kas dar neįgijo aiškių kontūru.

Mes turime tokių socialine kategorijų - Yuppics. Jupiai - tai jauni, darantys karjerų profesion­ alai. Minioje juos lengva pažinti is kostiumų pakeltais pečiai, rafinuo­ tų papuoSttlų ir Gucci firmos (garsi firma, prekiaujanti brangia anks­ tos kokybės avalyne ir odos galan­ terija - vert.) portfelių. Jie įsitaisė i telefonus savo importiniuose

sportiniuose automobiliuose ir praleidžia daugiau laiko pas kir­ pėjų, nei bažnyčioje.

Jupiai - tai buvusieji septinto­ jo dešimtmečio paaugliai (teenagers). Būtent į juos orientuojasi automobilių pramonės reklama.

Kitų jaunimo grupe - "tincidzerius" (nuo 13 iki 19 metų-vert.)

- ir vylėlesnius jaunuolius - notėtų padalyti savo klientais kiekviena įrašų firma, kinostudija ar leidykla, nes šie žmonės leidžia pinigus taip, lyg rytojus jiems neegzistuotų. Dėl dolerių, kuriuos jie išleidžia pra­ mogoms vyksta tikras reklaminis karas.

Dauguma iš dvidešimties tūkstančių Memfio universiteto studentų dirba po paskaitų. Lyg ir tam, kad sumokėtų už moksių.

Tačiau jie ne tokie jau neturtingi, kaip jų pirmtakai, nemažai pinigų lieka ir pramogoms. Todėl studen­ tams skirta ištisa mini rinka. Sa­ kysim, plokštelių firmos turi savo atstovus aukštosiose mokyklose, ir sic reklamuoja firmų produkciją, studentiškų laikraščių pusla­ piuose. Šioje srityje pirmauja "CBS Rccords" ir "Poly Gram/Mcrcury". Atspėkite, kas metai iš metų gauna didžausią pelnų? O dabar atspėkite, kokias idėjas reklama nuolat bruka studentams?

Mes perkame daugybą plo­ kštelių, bet dar labiau vaikštome į kinų. Šioje sferoje studentai - pir­ maeilis taikinys. Todėl viskas orientuojama į 18-24 melų jau­ nuolius. Išdavoje - dažnai visiškai paviršutiiski filmai.

daug tokia pat, kaip savaitraščio Puikus pavyzdys - "Menkesnis uz. nulį", toks netalentingas ir "TV Guide”, spausdinančio publi­ tuščias filmas, kokio ilgą, laikų ne­ kacijas apie leleprogramas. Pavyz­ matėme. Tai filmas, apie kurį nėra džiui Mc Inerncy romaną "Ryškios ko pasakyti. Tai daugiau, negu blo­ šviesos, didelis miestas", pagal kurį gas filmas. Tačiau jo esmė slypi gi­ jau sukurtas filmas, galima per­ liau. “Menkesnis už nulį" - tai skaityti vienu prisėdimu. Knygos pirmoji kinematografinė manifes­ panašėja į scenarijus. Galima pa­ tacija srovės, apie' kurių jau kalbė­ manyti, kad rašytojai pirmmiausia jome: jupių, aršiai skatinamos susitaria dėl ekranizavimo, o tik po pirkti, hedonistinės prarastosios to sėda rašyti. kartos įkūnijimas. Trečiojo dešimtmečio Paryžius užleido Perkeliant meno kūrinį is vie­ vietų devintojo dešimtmečio nos plotmės į kitą, reikalinga tam Biverli Ililz. Vieloj kairiojo Senos tikra kompensacija, taip yra ir su filmais, pastatytais pagal literatū­ kranto kavinių - modernūs disko ros korinius. Jei suteikiama si klubai, prikimšti tokios sudėtingos kompensacija, turime įspūdingų garso ir šviesos technikos, kad jos korini, tarkime "Plaukus", "Purpu­ pagalba turbūt būtų galima ir raketų paleisti. ro spalvų" ar "Nuneštus vėjo".

Ekranizacijos sekmą lemia ne kuo Tačiau prieš atsirandant fil­ mui buvo knyga: Brete Easten tikslesnis knygos atpasakojimas, o tai, kaip filme išsaugota orginalo Ellis bestseleris "Menkesnis už esmė. Pavyzdžiui, filmas "Plaukai" nulį", sukėlęs tiek prieštaringų kardinaliai skiriasi nuo pjesės, kalbų. Vargu, ar jį galima pavadin­ tačiau dalykai, apie kuriuos joje ti meno koriniu, greičiausiai - tipiš­ kas erzacas.Tačiau trumpas. Išties kalbama, filme dar labiau pabrėžti.

J Irstai turime kaip reta geią meno trumpas.

Tarp kitko, dabar tai tapo korinį.

Reikia atsiminti ir tai, kad fil­ tendencija. Knygos tampa vis mas perteikia tam tikrą idėjų. Ši trumpesnės, jos parašytos taip, lyg idėja anaiptol neturi sutapti su tarp skyrių būtų įterpta reklama. Ir kuria nors iš daugybės dažnai jos taip pat agresyviai reklamuo­ diametraliai priešingų filosofinių jamos, kaip plokštelės ar filmai. postulatų, kurių liek daug, kad imi Visa tai pradėjo rašytoja'lama nebesuprasti, apie ką šis filmas, Janowitz. Si produktyvi mažiukė, kodėl jis sukurtas ir ką. norėjo pa­ tikras generatorius "išplaukė į pa­ sakyti jo kūlėjai. Supraskite teis­ viršių" savo tinklinių kojinių pagal­ ingai, filmo idėja anaiptol neturi ba, ir visiems parodė nosį boti akivaizdi ar tokia paprasta, išreklamuodama savo knygos kad pataikautų auditorijai, tačiau filmas privalo turėti kažkokių po­ "Niujorko vergai” pasirodymų zicijų. Jis turi boti apie kažką. taip, lyg tai botų įvykis, prilygstąs "Menkesnis už nulį" perša naujos ekspozicijos meno galeri­ idėją, kad jei tau sekasi, lai būtinai joje atidarymui. Kartų jų netgi iš­ paragausi narkotikų. "Dideli pini­ prašė iš restorano, kuriame ji ėmėsi gai" veda į susinaikinimą. Jaunuo­ pardavinėti marškinėlius, rekla­ liai paprastai liuką t muojančius savųjų knygų. Dabar, melodramatižmą, tačiau jie dar įgijusių pasisekimų, jų galima išvy­ nesugeba giliai jausti. Blogis jiems sti pozuojančių naktiniam gyveni­ ne lik įžūlus ar begėdiškas, jis kve­ mui skirtuose Žurnaluose ”Spy" pia ir malonumais. Salia teigiama ir kitkas - toks gyvenimo bodas arba "lnteviciv", gurkšnojančių pražudo. Kokią idėjų pasirinksite? degtiną baruose iršokančią kiaurų Štai taip kuriamos pramogos. naktį "Paladiume”, didžiuliame O gal tai anaiptol ne pramogos? šokių klube Manhctane. Ne todėl, Amerikoje pramogos turi kur kas kad jai tai malonu: ji paprasčiau­ gilesną rciksmą, nei tiesiog pasi­ siai reklamuoja savo knygas gyven­ linksminimas. kaip ir daugelyje dama taip, kaip jose aprašyta. kultūrų, tai tikslus atspindys to.

Pasikeitė net knygų išorė. kuo mes esame. Dar daugiau, mes Fa mirškime kietus viršelius ir noriai jas suliediname su savo gy­ dailų įrišimų. Tokia prekė neturi venimu taip stipriai, kad jų jau neį­ paklausos. Jei knyga kietu viršeliu, manoma atskirti. Mes ir mošų vadinasi jų skaitant reikia mąstyti, masinė kultūra - vieninga visuma.

gilintis į turinį, intrigą, personažų charakterius, jų aplinkų. Tam nėra laiko. Šiandien knyga - tai pa­ trauklus viršelis. Jų apimtis maž­

Rod Stalford IIAGVVOO1)

Universitas Vilnensis

Lietuva be savo piliečiu? lisamc TSRS piliečiai. Boda­ mi jais dar turime ir Lietuvos TSR piliečių statuso.. Tačiau niekur ner­ asime atribojimo tarp teisiu ir lais­ vių, kuriomis gali naudotis tik Lietuvos piliečiai ar tik kitos re­ spublikos piliečiai. Sąjunginių re­ spublikų pilietybė - teisinis formalizmas, reikalingas tik tam, kad respublikoms botų suteiktas vienas is būtinųjų jų "suvereniteto"

kaip tai galėtų įvykti. Tai labai svarbu, kadangi asmenys, turintys Lietuvos pilietybe, galės naudotis tomis teisėmis ir laisvėmis, kurias jiems suteiks Lietuvos Konstituci­ ja, tarp jų - viena is pagrindinių teisių - dalyvauti valstybės val­

požymių.

Nauja Lietuvos Konstitucija,

mai, reguliuojantys pilietybės įgi­ jimo tvarkų, kelia tam tikrus

kuri turėtųįtvirtinti nepalenkiamų Lietuvos siekimų tapti tikrai su­

reikalavimus asmenims, norin­ tiems tapti tųSf.lių piliečiais. Galiu

pareiškimo pateikimo. Trečia, mo­ kėti lietuvių kalbų (reikėtų nusta­

verenia valstybe, numatys tas teises ir laisves, kuriomis galės

paminėti 1912 m. Italijos įstatymų dėl pilietybės, kuris kaip būtinų są­

tyti tam tikrų žinių minimumų, kuriuo remiantis botų laikomas

naudotis tik (!) Lietuvos piliečiai.

Todėl tuo pačiu metu, ruošiant naujos Konstitucijos projektų, tu­ rėtume ruošti ir įstatymo dėl Lie­ tuvos pilietybės projektų. Tai nebotų naujas įstatymas Lietuvos

lygų mini, jog norint tapti Italijos piliečiu, prieš tai reikia gyventi

lietuvių kalbos žinių minimumo egzaminas). Ketvirta, Žinoti Lietu­

Italijoje ne mažiau penkerių metų arba Šioje Salyje turėti nuolatine gyvenamų vielų ne mažiau dešim­ ties metų. Kitų salių įstatymai dėl

vos istorijų (patikrinti žinias tokia pačia tvarka, kaip ir kalbos mokė­ jimų). Penkta, turėtų boti nebaus­ tas už bet kokius nusikaltimus

istorijoje. Jos pilietybės įgijimo tvarkų nustatė laikinas įstatymas apie Lietuvos pilietybe, priimtas

pilietybės numato kitokio turinio reikalavimus: mokėti tos salios kalbų ir kt.

Minislcrių Kabineto posėdyje 1919 m. sausio 9 d. ir įstatymas dėl Lietuvos pilietybės, paskelbtas 1938 m. rugpjūčio 8 d. "Vyriausybės Žiniose".

Pagrindinis įstatymo dėl Lie­

Savotiškas yra 1979 m. įstaty­ mas dėl TSRS pilietybės, kuris nu­ rodo, jog suteikiant TSRS

pilietybe, esmine reikšme turi konkretaus asmens, norinčio tapti TSRS piliečiu, subjektyviosios va­

laisvės atėmimu daugiau, kaip dve­ jiems metams. Be to, turėtų boti sukurtas specialus organas, kuris, nagrinėdamas pilietybės suteikimo problemas, turėtų atsižvelgti į tai, ar asmuo nesudaro pavojaus Lie­ tuvos valstybei.

Toks reikalavimų sųrasas,

tuvos pilietybės tikslas botų api­

lios pasirciskimas. l ik liek! Kaip

brėžti ratų asmenų, kurie galėtų tapti Lietuvos piliečiais, ir bodus,

dyme.

Daugelio užsienio salių įstaty­

matome, TSRS piliečiu tapti yra pakankamai lengva.

Manyčiau, kad numatant rei­ kalavimus asmenims, norintiems tapti Lietuvos piliečiais, reikėtų pasinaudoti kitų salių patirtimi.

Taigi, kokius reikalavimus reikėtų numatyti? Pirma, būtinas konkre­ taus asmens, norinčio tapti Lietu­ vos piliečiu, subjektyvios valios pasirciskimas. Antra, Sis asmuo tu­ rėtų boti gyvenus Lietuvoje ne mažiau, kaip penkerius metus iki

kuris yra būtina ir pakankama są­

lyga tapti Lietuvos piliečiu, nėra

^^1989,bv.^ r

išbaigtas ir tobulas. Svarbiai’-1 . . .bnoriu pabrėžti, jog reikalingas l

tikras minimumas rcikaiavil kurių pagrindinis tikslas - įsitiki tuo, kad asmuo, norintis tapti l| tuvos piliečiu, supranta tą did

garbų ir pasitikėjimą, kurį jam! teikia Lietuvos liaudis valstyj asmenyje.

Manau, kad kitų tautybių If ., ■ k tuvos gyventojams nereikėtų > gąsti Lietuvos pilietybės suteiki'*1

reikalavimų. Perėjimas prie l.ic vos pilietybės turėtų boti pakaiy mai ilgas ir būtinai sklanr procesas, be jokio nacionalinio ‘ spalvio. Šio įstatymo tikslas •> 1 pabloginti žmonių, gyvenau'*

Lietuvoje būkle, o jų pagerinti, rint tikslų - sukurti suverenią I1 tl (uvos valstybę. fti Beje, Lietuvos pilietyL įvedimo atveju, mums reikės lį sakyti jau turimos TSRS pilietyf

kadangi bendros sąjunginės pi lybės principas numato visų TS piliečių lygias teises ir laisves vis TSRS teritorijoje, o tai jau pricf raus Lietuvos, kaip suverenios { stybes, statusui.

Gyvename ir vadovaujate šokiu "Lietuva be suverenitet' Lietuva be ateities". As tų Sūki T’ pakeisčiau taip - "Lietuva be L Pi tuvos piliečių - Lietuva be ateiti’ .

Darius JURGELEVIČIUSJ fr

Tl*’ studentus

-h

ir

ne

Viena demokratiškiausių liaudies suvereniteto pasireiškimo

tųs. Viena jo formų, kuri įtvirtinta Italijos Konstitucijoje,yra panaiki­

sudėtį bei įgaliojimus, taip pat pi­ liečių teises ir pareigas, įtvirtina­

formų - referendumas, todėl Šiuo

namasis referendumas, kurio metu gali boti tik panaikintas įsta­

mas Konstitucijos 141 str. 2 d.).

Pagal teritorines ribas referendu­ mas skirstomas į bcndravalstybinį ir vietinį. Šiuo metu Lietuvoje paskelbti

demokratizacijos laikotarpiu būti­ nai turi boti Konstitucijoje nusta­ tytos normos, įtvirtinančios referendumo organizavimo pa­ grindus ir priimtas referendumo įstatymas. Kaip žinome, TSRS ir LTSR Konstitucijų 5 str. įtvirtina

tymas ar kitas aktas. Be to, dargali boti patariamasis referendumas (toks numatytas Švedijos Kon­

refe re nd u mo susą ūki mo gal i mybų, tačiau daugiau kaip 10 metų įstaty­ mai nebuvo priimti.

stitucijoje), kurio sprendimas ne­ turi juridinės galios.

Sprendžiamasis referendumas skirstomas į privalomąjį (kai sprendimo kilu bodu priimti ne­ galima) ir fakultatyvinį (kai klau­

Pirmiausia, kalbant apie ref­ erendumų, reikia aptarti jo

simą apie referendumo susaukimų sprendžia kompetentingi valstybi­

sąvoką Teisinėje literatūroje sa­ koma, kad referendumas - tai įsta­ tymo priėmimas ar kito svarbaus

niai organai). Daugelyje socialisti­ nių salių konstitucijų numatytas

valstybinitifn gyvenimui klausimo (išskyrus valstybinių organų for­ mavimą) sprendimas liaudies bal­

savimu. Toks referendumas yra sprendžiamasis ir labiausiai papli-

fakultatyvinis referendumas (iš­ skyrus ČSR, KI .D R, KLR, RSR), o privalomasis - lik Kubos (Kon­ stitucijos pakeitimo klausimu, klausimais, liečiančiais Nacionali­ nės asamblėjos ir valstybės tarybos

du įstatymų projektai, kuriuose įt­ virtinamas referendumas: LTSR Konstitucijos projektas (5 str.) ir (statymo dėl respublikinio ref­ erendumo projektas, paskelbtas "Atgimime” (1989 m.. Nr.8.).

L’I’SR Konstitucijos projekte įtvir­ tinamas sprendžiamasis, t.y. įpras­ tinis referendumas, numatyta bendravalstybinio ir vietinio ref­ erendumų susaukimo galimybė.

Tačiau, įtvirtinant privalomų ar fa­

kultatyvinį referendumą, kai kas neaišku. Šio akto projekte apie pri•

valomų referendumų nekalbama, tačiau tai is esmės įtvirtinama 72

t

r str. nurodant, kad isstojinuL TSRS klausimas sprendžia^

r

referendumo būdu. Mano n n monc, jo privalomumas tiesioj^ turėtų boti nustatytas bendruos 1(

•e

pagrindus įtvirtinančiai straipsnyje. Be to, mano manyt, n referendumas turi boti privit c mas, keičiant Konstituciją, kadi gi ji yra pagrindinis įstatymas, t aukščiausią juridine galią, įSrciSl Į-

svarbiausius valstybės gyveni' klausimus, todėl Sį klausimą, tud jį spiesti tiesiogiai L’I’SR piliečiai | I Konstitucijos projektų sicj1j su specialaus įstatymo prajok į reikia pažymėti. kad pastarasis f jį

valomo referendumo taip pat H, numato. Dar daugiau, šio proje* k r 1 str. 2 d. nurodoma: i

(Nukelta į7 psl.)

e I|

I

Universitas Vilnensis piliečiu",-kadangi 2 d. turėtu įtvir­ tinti privalomu referendumu.

__________ 3 tampa sudėtingesne. Kiek man yra žinoma, iniciatorių privaloma dalis komisijoje kitose šalyse nėra numatyta. Mano nuomone, si pro­

Mano nuomone, įstatymu lei­ dybos iniciatyvos teise reiktų su­ teikti gyventojams (pvz., 10 tokst.),

jekto nuostata yra ne kas kita, kaip

crendumu nesprendžiami valstybi­ nio plano, biudžeto ir finansų klau­ simai”.

Svarbus referendumo Šauki­ mas ir jo iniciatyva. Tai sprendžia­

kaip įtvirtinta Kubos Respublikos Konstitucijoje, ir tai įtvirtinti 107 Konstitucijos straipsnyje, kadangi, įtvirtinus tik referendumo šauki­ mo iniciatyvos teisų gyventojams,

perlenkimas.

Manau, kad turi boti įstaty­ mas. reglamentuojantis ne tik. re­ spublikinio, bet ir vietinio referendumo organizavimo

ma įvairiai: referendumų Saukia atstovaujamasis organas (ASLR, BLR, JPSR, Kuboje, LLR, VDR, Italijoje, Šveicarijoje, o Austrijoje

referendumu gali saukti ir mažes­ ne svarbu turinčiais klausimais, kuriuos'galėtų išspręsti ir Au­ kščiausioji Taryba.

tvarkų, kadangi dviejų panašių įs­ tatymų buvimas botų nelogiškas (kaip ir keli LTSR rinkimų įstaty­ mai). Specifiški klausimai turėtų

aijsar kitas jo galių turintis aktas, . le priimamas naujas, todėl suta­

-tikvieni rūmai - Nacionalinė laiyba), kolegialus organas (MLR, VI.R, VSR), parlamentas arba vy­

ri ratifikavimo klausimai tokiu Crendunni neturi boti spreni pini. Iš tikrųjų, tarptautinių su/'čių ratifikavimas ir

riausybė (Prancūzijoje), vienaš­ menis organas (Ispanijoje • karalius). Iniciatyvos teisų turi or­ ganai, priimantys sprendimų (iš­

Klausimai, susiję su referen­ dumo apygardų, apylinkių bei jų komisijų sudarymu, jų kompeten­ cija ir darbo tvarka, balsavimu ir pan, taip pat klausimas, kas gali dalyvauti referendume, turi boti sprendžiamas analogiškai rinkimų

boti apibrėžti atskiruose skyriuose ir skirsniuose. įstatyme reikėtų įt­ virtinti ir vietinį patariamąjį ref­ erendumų klausimais, priskirtais respublikinių organų kompetenci­ jai, tačiau liečiančiais daugiausia vietinių gyventojų interesus (pvz.,

’ Jonsavimas turi ypač svarbių

skyrus Italijų), o ten, kur Saukia kolegialūs organai - ir atstovau­

teisei, tai detaliai reglamentuota įstatymo projekte, tačiau užsitar­

dėl miesto pavadinimo pakeiti­ mo).

jamieji. Referendumo šaukimo in­ iciatyvų Šveicarijoje turi gyventojai

nauja ir pastabų. Pirma, autoriai, nagrinėdami, matyt, daugiausia

siūlymų, nedelsiant priimti ref­

(50 toksi.), Italijoje - gyventojai (10 tokst.) irauksčiausios grandies vie­

Italijos atitinkamu įstatymų, per­ kėlė nuostatų, kad atsakymai "taip”

liniai valdžios organai (5). LTSR Konstitucijoje referendumo šauki­ mo iniciatyvos teisė įtvirtinta 5 str.

2 d. Tačiau visi tikime, kad tokio instituto, kaip deputatų suvažiavi­

ar "ne" balsuojant yra apibraukia­ mi, o ne išbraukiami, kaip yra rin­ kimų teisėje, ir šiuo atveju, analogija, siekiant išvengti painia­ vos, yra botina. Antra, biuletenyje

mas, nebus. Tuo atveju, matyt, in­ iciatyvos teisų turėtų trečdalis deputatų ir atitinkamas gyventojų skaičius (mano nuomone, 100 tūkst.9. Suteikti Šias teises Prezi­ diumui netikslinga, kadangi Au­ kščiausioji Taryba bus nuolat veikiantis organas. Tačiau specia­

gali boti nustatyta ne tik teiginiai, pritariantys ar atmetantys pro­ jektų, bet i r variantai, is kurių gali­ ma pasirinkti vienų, kaip tai nustatyta LLR atitinkamame įsta­ tyme. Trečia, neįtvirtinta nuostata dėl balsavimo teisės pažymėjimo.

Ji yra botina, nes balsavimo pažymėjimas leidžia balsuoti bet kurioje apygardoje ir yra svarbi priemonė, įtraukiant piliečius į da­ lyvavimų jame Ketvirta, abejoju

m

(Atkelta iš 6 psl.)

I

Jcfcrcndumu nesprendžiami L fdžeto, finansų ir tarptautinių ^įtarčių ratifikavimo klausimai“.

Teiginį autoriai nurašė is Italijos „Institucijos 75 str., nesuprasda-

njrcfcrcndumo šioje šalyje spcci-

jcf>s. Kaip jau minėjau, Italijoje ferendumu panaikinamas įstaty-

LKnių valstybei. Juk referenduPjjsprendžiamų klausimų dėl išs­ ėtino ar įstojimo teigiamas

. plintąs liūtų ne kas kita, kaip Plautinės sutarties denonsavis ar ratifikavimas. Šiuo atveju, Jyt, reikia remtis pasauline 'cl|lttika. Pavyzdžiui, Prancūzijos

hstitucijos II str. leidžia ref-

jhdumu ratifikuoti kai kurias ^tautines sutartis, o Švcicari,Jjau nuo 1912 m. tarptautinių frčių, sudaromų daugiau kaip Pelų laikotarpiui, ratifikavimas -yenonsavimas vykdomas rcltdurno būdu. Jei remsimės arijos pavyzdžiu, nereikės ir ■ ■ binti išstojimo iš Sąjungos šiuo N tvarkos.

Aš siūlau LTSR Konstitucijos

J-2 d. formuluoti taip: "rcfcrcn"tus yra privalomas Konstituci-

,pakeitimo ir 'arplautinių 'jtčių, sudaromų daugiau kaip yhetų laikotarpiui, klausimais.

UiJe straipsnyje reikia nustatyti

‘ Jausimus, kurie negali boti Mtidžiami referendumo bodu, vai.,. ,Iriau tokių formuluotų: "Rclidl

liojo įstatymo projekto formuluo­ tė, mano manymu, neteisinga, nes Aukščiausiųjų tarybų sudarys visi deputatai. Todėl, mano nuomone, LTSR Konstitucijos5 str. 3 d. for­

dėl iniciatorių privalomos dalies komisijoje. Nore tai kai kuriais at­

muluotė turėtų būti tokia: "Ref­ erendumų saukia Aukščiausioji Taryba savo nutarimu, jei už jį bal­ savo trečdalis deputatų arba ref­

vejais ir užtikrintų teisėtumų kom­ isijos darbe, tačiau iniciatorių

erendumo sušaukimo reikalauja ne mažiau kaip 100 toksi. LTSR

riams tampa neišvengiamu. Be to, ir komisijos sudarymo tvarka

iii

ASAULIO LIETUVIŲ JAUNIMO DIENOS

1 lietuvių jaunimui, išblašky!|io visų pasaulį, atėjo laikas ■1 jikli Tėvy nėje. Kur bebūtume "jt. kur begyventume, mūsų ’ I mė - Lietuvi' 1 T-ietuvių jaunimo bendrija c^tnica" kviečia viso pasaulio J'ių jaunimų į susitikimų, P įvyks 19X9 m. liepos 14-23 Movoje. Apsvarstysime gnlls ir kelius plėsti mūsų ben'iliiuvimų. Liepos 17-18 d.

1-JH "Liluan'ca" Ir kitų I.ie-

erendumo įstatymų. Manau, tai daryti netikslinga, kadangi ref­ erendumo pagrindai bus nustatyti Konstitucijoje, o tokį įstatymų rei­ kia priimti, jau jų priėmus. Esant reikalui, sušaukti referendumų

galima priimti aktų - ad, hoc, t.y.

vienkartinį aktų, skirtų tik vienam klausimui spiesti. Reikia pažymėti, kad iki šiol socialistinėse šalyse visi referendumai buvo organizuoti (tarp jų - ir Konstitucijoms priim­ ti), vadovaujantis tokiais aktais.

Toks aktas turėtų boti priimtas ir tada, jei bus nuspręsta naujųjų Konstitucijų priimti referendumo būdu. Toks Pagrindinio įstatymo priėmimas, manau, botų demokratiskesnis irgeriau išreikštų liaudies

valių, tačiau Sis klausimas yra po­ litinis, o ne teisinis, ir jį spręs tikriausiai naujojo šaukimo Au­ kščiausioji Taryba.

poveikis kitiems komisijos na­

. t[ :is

Dabartiniu metu pateikiama

tavos jaunimo organizacijų l>ei mokslinio ir kūrybinio jaunimu už Lietuvos ribų gyvenančio licScim'nnr.ti). Iki pat liepos mėne­ SS t avi ų jaunimo forumas. sio pabaigos svečiams bus rengia­ Pasaulio lietuvių jaunimo mi turistiniai žygiai ir dienų melu ne tik svarstysime ekskursijos po Liet u vų. rimtus dalykus. Bus organizuota Kreipiamės įorganlzacijaslt kultūrinė-pažintinė programa: pavienius žmones, kurie norėtų liepos 15-ų - Žalgirio mūšio,- J6-ų Ir galėtų mums padėti. PIJI) - Dariaus ir Girėno skrydžio mi­ sudėtingas ir brangus renginys. nsimai, krepšinio turnyras, 19Jei esate neabejingi Šiai idėjai 22-ų • stovykla gamtoje prisidėkite kuo galite. Mažiausių (turistiniai žygiai, ekskursijos, dėmesio ženklų priimsjme su spektakliai, įvairūs koncertai. dėkingumu.

Raimundas KAROBLIS, l'F 11 k. studentas Skambinkite: (Vilniuje) Al­ giui Miknevičlul: 61-46-45 (d), 77-28-54 (n), Audriui Anta­ naičiui: 62-47-90 (d) utie 15 iki 17 vai. Rašykite: 232300 Vilnius, ARP-3, a/d 524, IJB"Jžluanica”.

Sąskaita: Socialinio banku Viiniaus m. operacinė valdyba, N’r.

346J563, banko kodas - 751014, kolektyviniam nariui IJB "Lttiianien'' Vilniaus grupei, rengi­ niui ’T’JJIJL

Organizacinis komitetas

1989.06.1

Universitas Vilnensis

8

TOMAS - MEMFIO UNIVERSITETO TAJLISMANAf kad jo d raugė nerodo jokio susiį

mojimo jausmine bendro gyvd

Straipsnis gautas pagal mainu, tarp Vilniaus ir Memfio . universitetu laikraščių programą.

mo puse.

Tomas, matyt, stambiausia

Amerikoje gyvenančią Bcngalj tigrą. Jis sveria 205 kilogramui siekia Bcll aukščiau Šlaunų. "S vint Salia, nereikia nė pasilcn!

kad jį paglostytum,“- sako Bellį Tomui baisiausiai patinka,!

jam kasoma tarpumentė, tač tokį familiarumą gali sau leisti

J is miega Šešiolika valandą per parą, ryja trankvilizatorius prieš

jo prižiūrėtojas, mat Tomas n< oai tinka naminio gyvuliuko vi

darant jam pedikiūrą ir baisiausiai

mėgsta sekmadienio pietums gauti jaučią uodegą. Ir...jis dirba Mem­ fio universitete.

Jis - Tomas, Memfio univer­ siteto talismanas, neseniai jam su­ kako - tik pamanykit - šešiolika metą. "Šią nuostabią sukakti.

Tomas pažymėjo tuo, kad į skutus

menini.

Be jaučio uodegą sekmai

niais, Tomas minta laikydami specialios dietos. į. jo racioną ii jautiena, mineralai ir vitaminai Tomo darbas - atrodyti grėi ingai ir bauginančiai per ru tynęs, kuriose, žaidžia Meni universiteto komanda (turimai

sudraskė savo naująjį futbolo ka­ muolį”,- pasakė prižiūrėtojas Louie Bcll.

Bcll sako, kad nors Tomas įžengė į savo "aukso amžią", jis ne nemano eiti į pensiją. Bengalijos

voje tai, ką mes vadiname "am

kietiskuoju futbolu"- Re! dažniausiai Tomas’ pasirodo, ] komanda žaidžia namuose, bcll būvąs ir Ncsvilc bei Noks1

tigrai gyvena maždaug 15-20 metą.

Tačiau Tomas dar labai sti­ prus ir nesiskundžia sveikata, jei neminėsime Šlaunies sąnario artri­

(Tcncsio valstijos sostinė ir

pačios valstijos miestas, kuri! yra Tcncsio universitetas - Rč lomas gerai jaučias kelionėje,! netgi patinka keliauti. Jis ncpiį

to, dėl kurio jis truputėlį šlubuoja.

Iki Šiol gydymas nepateisino lūkcsčią., ir dabar veterinaras ieško

boti vedžiojamas už pavadfl

kitą bodą, kaip pagelbėti Tomui.

todėl keliauja treileryje, kuri!

Laikas nuo laiko Tomas mau­ dosi ir labai mėgsta, kai į jį nukreipiama stipri vandens čiurkš­ lė. Kas pora metą jam daromas pedikiūras. "Prieš tai mes jį užmig­ dome. - paaiškino Beik- Jei nenu­ kirptame Tomui nagą, jie įaugtą į jo padus".

Birželio 19 d., 15 vai. JK 1 tiud.

(Saulele kio 9) įvyks VU ekonomistų draugijos susirinkimas.

Dingusi studento pažymėjimą Nr.8810399, išduotą EKFF studentei Rasai Traukutei, laikyti negaliojančiu.

Dingusį studento pažymėjimą Nr.8611310, išduotą PEF studentei Loretai Ruksielytei. laikyti negaliojančiu.

Dingusį

studento

pažymėjimą

Nr.8-10952, išduotą MFstudentei Bangai Cerepakaitei, laikyti negaliojančiu.

Dingusį studento pažymėjimą N r. 8610189, išduotą FilF studentei Beatai Bernatonytei, laikyti negaliojančiu.

įtaisytas kond icionic ri uš.

Tomas galanda nagus į di­

dvigulės lovos, bet jeigu ji ir būtą

džiuli, rąstigalį. Jo narve yra ir telefono stulpą nuopjovą, tačiau

Tomas greitai jas sudoroja. Tomo ir jo draugės narvo matmenys apy­ tikriai 6:9 m., jame tilptą dar viena tigrą pora. Tiesa, narve nėra

Tomas ir misis Tom negalėtą įro­ dyti, kad kartu gyvena jau keturi­ olika metą: jie neturi palikuonių.

"Visi vyriški Tomo atributai tvar­ koje",-užtikrina Bcll, kuris aiškina, jogpalikuoniąTomas neturi todėl,

Dingusį studento pažymėjimą Nr.8810037, išduotą ChF studentui Gedimin­ ui Levickui, laikyti negaliojančiu.

Dingusi studento pažymėjimą Nr.850971, išduotą GF studentui Stanislovu: Puzonui, laikyti negaliojančiu.

Dingusi studente pažymėjimą Nr.SolOSIS, išduotą GF studentei Julitai Kuzminaitei, laikyti negaliojančiu.

Dingusį studento pažymėjimą Nr.8-11359, išduotą IF studentui /\rūnui Bliūdžiui, laikyti negaliojančiu.

Dingusi studento pažymėjimą Nr.830-137, išduotą MF studentei Dianai Bučytei, laikyti negaliojančiu.

Dingusi studento pažymėjimą Nr.8-11399, išduotą IF studentei Nijolei Nenertaviciūtei, laikyti negaliojančiu.

Dingusi studento pažymėjimą Nr.S6106S2, išduotą M F studentei Ąldonai Milašiūtei, laikyti negaliojančiu.

Dingusi studento pažymėjimą Nr.8811073, išduotą FilF studentei Daliai Pu­ trimui, laikyti negaliojančiu.

Dingusi studento pažymėjimą Nr.8-10393, išduotą II*' studentei Rūtai Mar­ cinkevičiūtei, laikyti negaliojančiu.

Dingusį studento pažymėjimą Nr.8610866, išduotą TF studentui Dainiui Dambrauskui, laikyti negaliojančiu.

"Tomas vartosi kaip ink; taukuose”, - sako Bcll.- Jam

kuo nereikia rūpintis, tik dziat gyvenimu. Tai jam patinka".

J.T.VESCOV VU sodininką bendrij“ parduodamas sklypas Nr.3-i su želdiniais, nameliu ir Okii pastatu, kurią bendra ve 7393,20 rub. Kreiptis bendri

valdybom Tcl. 61 40 84.

rizikos fakulteto Bcnd sios fizikos, 'astronomijos spektroskopijos katedros d1 buotojai užjaučia asistef Valdemarą ALEKSĄ dėl tė'

lio mirties.

Ofsetinė spauda. 1 sp.l. Tiražas 4500 cgz. Spausdino I .KP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautą j.r. 60.

Laikraštį rinko ir maketavo ELTOS Kūrybinis-techninis centras, Komunarą 11, tcl. 620931.

Redaktorius

Redakcijos adresas: 232731, Vilnius, Universiteto 3, "Universitas Vilnensis“.'Tcl; 611179

A.LIPŠTAS