hincitur ad astra Lapkričio 21 Trečiadienis 1990 m. Kaina 2 kap.
Vilniaus Universiteto savaitraštis LEIDŽIAMAS NUO 1950 M.
N r. 15 (1501)
BALANDŽIO 15 D.
Lapkričio 24-ąją — rinkimai į vietines liaudies deputatų tarybas. 10-ojoje rinki minėje apygardoje kandidatu į deputatus iškeltas Vilniaus universiteto Teisės fakul teto docentas Anzelmas KATKUS i 1
BŪTI DEPUTATU -NE JUOKAS
L. MICKEVIČIAUS nuotr. Anzelmas KATKUS. — Papasakokite trumpai apie save. — Kai gimiau, tai ne tik skaityti bet ir rašy ti nemokėjau. O jeigu rimtai, tai biografijos pra džia laikyčiau savo gyvenimo šešioliktuosius metus, kai įsidarbinau tekintoju Klaipėdos laivų remonto įmonėje, o mokslus pratęsiau darbo jau nimo vakarinėje pamaininėje mokykloje. Dirbau prie staklių DJP (dognat i peregnat). Vijomės, aišku, JAV. 1962 m. prasidėjo bene įdomiausias tarpsnis mano gyvenime •— studijos Teisės fa kultete, repeticijos ir koncertai Universiteto an samblyje. Baigęs studijas dirbau ekspertu Teismo ekspertizės institute, vėliau „Sigmos" susivieni jime juridinio biuro viršininku. Taigi, formaliai teko pakrimsti ir biurokrato duonos, kuri man pasirodė neskani. Tad su džiaugsmu palikau1 tą kėdę ir nuo 1973 metų iki šiol dirbu Valstybi nės teisės katedroje. Apie save trumpai — tiek, nes didžiausi darbai, suprantama, ateityje. Kaip dažnai sako rašytojai, svarbiausia ir geriausia knyga dar neparašyta. — Kadangi kandidatu į deputatus Jus iškėlė studentai, teks pirmiausia spręsti jų problemas. Kokios studentų problemos Jus šiandien nera mina ir kaip jas ruošiatės spręsti? — Aš pats buvau studentu; jau aštuoniolikti metai draugauju su studentais, o be to, turiu „nuosavą" studentą — duktė Daiva studijuoja dizainą Dailės akademijoje. Tad, studentų prob lemos man nėra „popierinės" ar šiaip sausa ab strakcija. Tų studentiškų problemų daug, tad iš skirčiau svarbiausias ir dažniausiai — ekon6mines. Juk visais laikais studentas buvo bėdžius be pinigų, bet visada linksmas ir išradingas. Ma nau, reikia pasiekti, kad studentams būtų suteik tos lengvatos-pravažiavimas tarpmiestinio susi siekimo transportu puse kainos. Taip yra Estijo je, Ukrainoje, Rusijoje (Sibiro rajonuose). Saulė tekio rajone reikia prekybinio centro, nes esanti parduotuvė jau nebepatenkina jaunųjų pirkėjų poreikių. Reikėtų pagaliau išspręsti ir klausimą dėl studentų aprūpinimo taip vadinamomis „pa klausos" prekėmis. Studentai dažnai mini būtinu
ŽIMA IŠ BAKU Telefonu iš Baku perduota in formacija: Spalio 31 dieną Baku univer siteto studentai paskelbė streiką. Universitete nevyksta pas kaitos. Studentai reikalauja pa leisti politinius kalinius. Kol kas į neaišku, ar jų reikalavimas pa tenkintas. „U. V." inform.
mą pratęsti' troleibusų liniją Saulėtekio krypti mi. Taigi, problemų daug, visų nesuminėsiu. Tik, kaip sakoma, duok, viešpatie, sveikatos jas spręs ti. O kaip jas spręsti? Nemanau, kad tai bus lengva. Deputato mandatas Respublikos skylėto biudžeto fone nesuteikia pernelyg didelio opti mizmo to mandato turėtojui. Studentų problemos dažniau turi būti ne tik keliamos, bet ir spren džiamos Tarybos sesijose, nuolatinėse deputatų komisijose. Jas sprendžiant, būtina glaudžiai bendradarbiauti su studentų Sąjungos vadovais, pasitelkti pagalbon respublikines institucijas. Lai kas,, matyt, nuo skambių šūkių („Studentai — mūsų inteligentijos, mūsų kultūros ateitis!" ir t. .t) pereiti prie konkrečių, neatidėliotinų stu dentų problemų sprendimo. Aš optimistas, tad tikiu, kad gal ir ne visas, tad nors kai kurias problemas išspręsime sėkmingai. — Humoro mylėtojai jau išvydo Jūsų knygą „Studentiškas šiupinys". Kas yra humoras Jūsų gyvenime? — Atsakyti į Jūsų klausimą sunku, ar net vi sai neįmanoma, nes tai tolygu paaiškinti, kodėl aš toks, o ne kitoks. Sutikęs savo gyvenimo ke lyje kokį paniurėlį pesimistą, su siaubu pagal voju: kaip sunku jam gyventi šioje ašarų pakal nėje. Pro humoro akinius pasaulis geresnis, spal vingesnis atrodo. Juk šypsena puošia žmogų, lais vina sielą iš baimės gniaužtų — o tai daug, net labai daug. — Ar tos problemos, kurios Jus užgrius, ne užgrius ir Jūsų humoro? — Jokiu būdu! Jau ne kartą anksčiau teko įsitikinti: humoras padeda pačiose sudėtingiau siose, rodos, beviltiškiausiose, situacijose. Pri siminkim sentenciją: juoko bijo net tie, kurie, atrodo, jau nieko nebebijo. — Šiandieninėj ekonominėj situacijoj daugelis problemų bus nepajudinamos iš vietos? Ar Jums neatrodo, kad vietinių tarybų deputatas dažnai gali tapti guodėju? — Tokia galimybė, žinoma, yra. Ir paguosti savo rinkėjus deputatas gali, tačiau vis tik ge riau, jei jis užsiims aktyvia veikla jų labui, o ne tuščiais pažadais ir kalbomis. — Juokas ilgina gyvenimą. O deputato dar bas gyvenimą... Pabandykite pratęsti mano min ti. — Visiškai sutinku su pirmąja Jūsų mintimi, įsivaizduokite, kokie jausmai užplūsta mane, kai pagalvoju, kad 15 tūkstančių žmonių prailgin siu gyvenimą!?! O dėl antrosios klausimo dalies, tai entuziazmo tiksliau, optimizmo, negalėčiau pa reikšti. Greičiausiai deputatinė veikla, jei ir ne trumpina gyvenimo, tai gerokai sujaukia jo ra mią tėkmę, įmeta jį į tūkstančių problemų ver petus, atitraukia nuo asmeninių problemų, as meninio gyvenimo. Bent jau man taip aiškino ne vienas bičiulis — deputatas, ir jais netikėti neturiu pagrindo. Guodžia tik viltis, kad jeigu būsiu išrinktas deputatu, gal galėsiu kuo nors padėti jauniesiems savo rinkėjams. — Linkime Jums sėkmės. Ačiū už pokalbį. Kalbėjosi Liana KIŽYTE
SMD: KVIEČIA INFORMATIKOS PROBLEMŲ BŪRELIS Informatikos problemų būrelis, vadovaujamas gerb. docentės O, Voverienės, gyvuoja jau 17 me tų. Būrelio mokslinė tiriamoji veikla nukreipta šiomis mokslinių tyrimų kryptimis: informaci nės veiklos organizavimas ir metodika, informatikos teorija ir metodologija, informatikos me todų taikymas mokslo istorijos tyrinėjimuose.
Pastaraisiais metais būrelio veikla šiek tiek susilpnėjo. La bai gaila, kad neaktyvūs I—II kursų studentai. Aktyvesni aukš tesniųjų kursų studentai, kurie metai iš metų tęsia ir gilina pra dėtus darbus pagal pasirinktą temą. Verta paminėti šiuos bū relio narių darbus: „Lietuvos žymiausi informatikai, bibliogra fai ir knygotyrininkai" — Biobib-
KODĖL PIRMAKURSIAI NEGAUNA STIPENDIJŲ? Į „U. V." SKAITYTOJŲ KLAU SIMĄ ATSAKO PROREKTORIUS MOKYMO REIKALAMS PROF. R. PAVILIONIS. — Per blokadą Universitetas neteko, 1 mln. 370 tūkst .rublių. Apribota finansinė, ekonominė Universiteto veikla. Taip pat komandiruotės, dėstytojų valandininkų atlyginimai, remontai, statybos ir kt. Universiteto blo kados komisijai pasiūlius, Rekto ratas nutarė apriboti pirmakursių stipendijas. Pabrėžiu — apriboti: netaikyti ankstesnės stipendijų mokėjimo tvarkos pirmajam stu dijų semestrui, t. y. iki paaiškės pirmosios, žiemos sesijos rezul tatai. Kartu 30 proc. bendrojo stipendijų fondo fakultetams leista naudoti skiriant stipendijas tiems pirmakursiams, kuriems ypač sunku sudurti galą su ga lu. Kitaip tariant, trečdaliui pir makursių garantuojama socialinė stipendija. Manau, kad toks sprendimas pateisinamas ne tik šiandien, jis aktualus ir ateičiai. Šiandien te begalioja įvairios pašalpos, ku rias fakulteto tarpininkavimu teikia tiek Rektoratas, tiek Stu dentų Sąjunga, (perėmusi anks tesnes studentų profsąjungos ir komjaunimo lėšas). Nežinau nė vieno atvejo, kai tokios pašalpos, esant pagrindui, kam nors būtų atsakytos. Gal tik pirmakursius fakultetai ir Studentų Sąjunga nepakankamai informuoja. Toks apribojimas, manau, ne mažiau prasmingas ir logiškas. Juk stipendija (lot. stipendium — alga, atlyginimas) teikiamas už tam tikrą studijų kokybę, o ne už įstojimą į Universitetą. Ta kokybė paaiškėja po pirmojo se mestro, išlaikius įskaitas ir egza minus. Iš anksto mokėti už ne samus rezultatus tikrai nelogiš
ka. Tokia stipendija kaip studen to pastangų, jo darbo įvertini mas traktuotina visų pirma kaip paskata studijuoti, siekti geriau sių studijų rezultatų. Antra, toks apribojimas — pirmas konkretus žingsnis pereinant Universitete prie rimtesnių, atsakingesnių stu dijų. Nuo ateinančių metų pava sario Universitete bus mokamos socialinės ir pažangumo stipen dijos: socialinės bus teikiamos sunkiau materialiai besiverčian tiems, pažangumo — geriausiai studijuojantiems. Pagal paruoštą projektą mažiausia stipendija — 60 rublių, o didžiausia f— 100 ir daugiau. Beje, tai reformai įgy vendinti bus panaudotos ir pir makursių sutaupytos lėšos. Tokia stipendijų teikimo tvar ka būdinga civilizuotiems kraš tams. Šios tvarkos Nepriklauso mybės metais laikėsi ir Vytauto Didžiojo Universitetas (žr. jo Statutą ir reguliaminą). Dar pridurčiau — tuose kraš tuose už teikiamas žinias ir la vinimosi galimybę paprastai mo ka studentai, o ne atvirkščiai — Universitetas. Tiesa, ten taip pat suteikiamos įvairios paskolos ar pašalpos. Tačiau, manau, kol dar esame tokie neturtingi, ir stu dentai, ir dėstytojai ir didesnė visuomenės dalis, — turime nors savo neturtingame ūkyje įvesti šiokią tokią tvarką, bent skirsty dami stipendijas. Ta pačia proga noriu nuošir džiai palinkėti vieiems kolegoms studentams didžiausios sėkmės artėjančioje sesijoje — pačios didžiausios stipendijos jūsų pa čių rankose.
liografinis žodynas (darbo auto rė Dalia Murauskaitė, V k.), „Akademikas J. Matulis — mo kslininkas, mokslo organizatorius, mokslo populiarintojas ir peda gogas" (autorė E. Tarkauskaitė, V. k.), „Akademikas J. Brėdi kis — mokslininkas pedagogas, visuomenės veikėjas", (R. Reikaitė, IV k.) ir kiti. Būrelio na riai kasmet dalyvauja respubli kiniuose ir Sąjunginiuose studen tų geriausių mokslinių darbų konkursuose. Geriausi darbai pu blikuojami respublikinėje ir są junginėje spaudoje. 1989—1990 buvo publikuoti keturi būrelio narių darbai — du respublikinė je ir du sovietinėje spaudoje. Kasmet būrelio nariai dalyvau davo Universitete organizuoja mose SMD konferencijose. Pra ėjusiais metais ši konferencija neįvyko. Pastarąją buvo nutarta organizuoti atsižvelgiant į stu dentu norą dalyvauti ir skaity ti pranešimus atitinkamose sek cijose. Doc. O .Voverienė bu vo stažuotėje, o studentai tokio noro neparodė.
Be šios veiklos būrelis palai ko ryšius su kitų respublikų studentais, artimai draugaujame su Kijevo kultūros instituto stu dentais. Daug kartų skaitėme mokslinius pranešimus Kijeve, Taline, Leningrade. Būrelio na riai renkasi į susirinkimus, ku riuose aptarinėjamos iškilusios problemos, rengiami teoriniai se minarai, organizuojami susitiki mai, išvykos, Studentai aktyviai „lopo skyles" Lietuvos moksle: rengia mokslininku bibliografi nes rodykles, prikelia iš užmarš ties lageriuose ir koncentracijos stovyklose kentėjusius ir žuvu sius mokslininkus, tiria moksli nes mokyklas, ruošia Lietuvos mokslininkų apgintu disertacijų saraša, dirba kruopštu, Lietuvai reikalinga darbą. Visus, neabe jingus Lietuvos mokslo ir infor matikos Problemoms, kviečiame į informatikos nroblemu būrelį. Galėsite aktvviai dalyvauti moks lo tiriamajame darbe ir įnešti nors maža dalelvte į atgimstan tį Lietuvos mokslą. Aušra ISARAITE