v/sų
Salių proletarai, vienykitės:
Canj/BIEMS
sctioencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ S AVAITRASTIS
Siame nemekyje: SMD KONFERENCIJOS
K
X
X
„KOMJAUNIMO
PROŽEKTORIAUS"
REIDAS
K
X
X
MENO TARYBA LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1983 m.
balandžio
22 d., penktadienis
SPECKURSAI - PADEDA
AR TRUKDO? Šiandien visi mokslai speclaboratorijas. Stu sužinos, kur dirbs baigęs tiek išsiplėtė, kad jau dentas jau žino, kur jis Universitetą. Jis jau galės nėra oalimybės išmokyti dirbs baigęs Universitetą kaupti literatūrą būsi studentus visų specialybės Turi diplominio darbo te mam savo darbui, išsia š. Dažnai diplominis kinti koks jo tolimesnis dalykų. Todėl nueita spe mą. cializacijos keliu. Įve darbas dirbamas paskyri darbas. Tas tik priside® dant specializacijas, buvo mo vietoje. Visai natū prie geresnio specialisto tikimasi, kad tas padės ralu, kad studentas norė paruošimo. geriau paruošti studentus tų labiau įsigilinti į dip Jei studentai bus pa dirbti vienoje ar kitoje lominį darbą .ruoštis bū skirstyti į darbą bent gamybos ar kultūros sri simam darbui. O dažnai ketvirtame kurse, tai de tyje. Idėja gal ir gera, mes jį užkrauname spec- kanatas ir katedros, iš bet einant tuo keliu per kursais ir speclaboratori- analizavusios skirstymo daug susismulkinta. Daž jomis, kurie jau nieko duomenis galės sudaryti nai speckursai skaitomi bendro neturi nei su stu grupes pagal studentų darbu būsimo ir organizuojamos labora dento diplominiu darbo profilį torijos vos keliems stu ar jo būsimu darbu. Net jiems reikiamus kursus dentams. Toks susismul- ir jo specializacijai tas ir laboratorijas. Speckur kinimas neatitinka dabar nereikalinga, nes dažnai sus ir speclaboratorijas tinio reikalavimo ruošti jis paskirtas ten, kur galima organizuoti ir plataus profilio specialis specializuotis reikės kito įmonėse, į kurias paskir tus. Tol kol mokymo pla je srityje. Jam teks per ta didesnis studentų skai nuose yra numatyti spec sikvalifikuoti. Tai ar ne čius. Ten jie dažnai ir kursai ir speclaboratori- varginame studento vers diplominius darbus atlie jos, tai jie turi būti to dami klausyti jam jau ka. Tai tik pagerins spe kie, kad padėtų, o ne nereikalingų dalykų vien cialistų ruošimą. trukdytų ruošti plataus tik todėl, kad tos valan Atsisakę nereikalingų įrašytos mokymo profilio specialistą. Todėl dos reiktų rimtai peržiūrėti planuose ir studentas tu speckursų, paliksime dau speckursų programas ir ri išlaikyti egzaminą ar giau laiko savarankiš kam studento darbui. O pačias specializacijas. gauti įskaitą. Todėl bent penktą kur mokėjimas savarankiškai Reiktų ir tyrimų, kurie parodytų kaip studentai są reikėtų pertvarkyti. įsigyti žinias yra svarbus pasinaudoja speckursų Nereikia skeptiškai žiū būsimam specialistui. Norėtųsi, kad šiais medžiaga diplominiuose rėti į reikalavimą skirs darbuose, tolimesniame tyti studentus į darbą klausimais pasisakytų pa kursuose. tys studentai. darbe javo specialybėje. žemesniuose Sj kartą paliesiu penk. Studentui irgi bus nau Doc. H. JONAITIS to kurso speckursus ir dinga, jei jis anksčiau
VIRD konkursų rezultatai Praėjusiais metais VIRD skelbė du konkursus Universiteto darbuotojams ir studentams: „Geriausio 1982 m. išradybinio darbo" ir „Geriausio 1982 m. racionąlizacinio pasiūlymo". Kadangi norinčių dalyvauti antrame konkurse neatsirado, tai žiuri nutarė šio konkurso nugalėtojų skatinimui skirtas lėšas panaudoti aktyvių VU VIRD narių skatinimui. Dalyvauti „Geriausio 1982 m. išradybinio darbo" konkurse pateikta buvo keturiolika išradybos darbų, kartu su jų technine ekonomine charakteristika. Komisi. ja nutarė pirmąją vietą
skirti Fizikos fakulteto vienam autoriui paskirtos v. m. b. B. Petraičio, Fizikos fakulteto doc. S. j. m. b. R. Rinkūno, v. Sakalausko, v. m. b. A. lab. A. Kubiliaus darbui Jankausko, v. m. b. A. „Elektrografinės medžią- Dobrovolskio darbui „Įegos gamybos būdas", iš- lektrinto vidikoninio sluomokant po 50 rb. premi- ksnio potencialo mataviją kiekvienam autoriui, mo būdas" ir to paties antrąją vietą — Pramo- fakulteto v. m. b. Z. Blinės ekonomikos fakulte- znleko, asist. P. Žilinsko to doc. A. Žebrausko, darbui „Vaizdo kontūro v. m. b. M. Baranausko išskyrimo įrenginys", darbui „Elektrai laidžių Paskatinamosios premidangų gavimo būdas", iš- jos po 20 rb. paskirtos mokant po 40 rb. premi- šiems aktyviems VU ją kiekvienam autoriui, VIRD nariams: v. m. b. dvi trečiosios vietos ir T. Lozovskiui (FF), asist. po30 rb. premija kiek- j. Kalibatui (MF), v. m. b. C. Pavasariui (FF), v. * m. b. A. Samuiliui (FF), A Jy doc. A. Irniui (MF).
e -
Doc. T. JANKAUSKAS VU VIRD Tarybos narys
Nr. 14 (1233)
Už vaisingą mokslinį pe dagoginį darbą ir aktyvų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime šešiasdešimtųjų gi mimo metinių proga Vil niaus valstybinio V. Kapsu ko universiteto Filologijos fakulteto dekanas Jonas Zemvaldas Balkevičius apdo vanotas Lietuvos TSR Aukš čiausiosios Tarybos Prezidiu mo garbės raštu..
Kaina 2 kap.
LTSR AUKŠČIAUSIOSIOS
TARYBOS PREZIDIUME
tikėtini U. Zimerman ir JAV konsulą Tarybų Są jungoje Ints Mintauts Sillns. ir vertėja A. Mikulskie „T. S." informacija nė. Vido Naujiko nuotraukos XXX Balandžio 14 dieną Uni versiteto mokslo reikalų prorektorius prof. J. Gri gonis priėmė svečius — JAV Laikinąjį reikalų pa.
Musų svečiai Balandžio 13 dieną Uni versitete lankėsi Nepapras tasis ir Įgaliotasis Jorda nijos Ambasadorius TSRS Chani al-Chasaunė. Sve čią lydėjo LTSR Užsienio reikalų ministerijos dar buotojas A. Zorgevičius
Už vaisingą mokslinį pe dagoginį darbą ir aktyvų da lyvavimą visuomeniniame gyvenime Vilniaus valsty binio V. Kapsuko universite to katedros vedėjai Domicė lei Mikalauskaitei suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusios mokslo veikėjos garbės var das.