MES PERŽENGĖME SLENKSTĮ!
amžinos svajonės VISŲ ŠALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
V
Šlovė tarybiniams mokslininkams, konstruktoriams, inžinieriams, tech nikams ir darbininkams — kosmoso užkariautojams! TSKP CK gūklų 1961 metų Gegužės pirmajai) <
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTINIO KOMITETO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. 13,(392)
Kaina 2 kap.
1961 m. balandžio 22 d.
Leninas, leninizmas, leniniečiai
ĖGA metai, keičiasi tautų iiklmas. Ir kuo audringesnis permainų sriautas, tuo ryškiau atsiskleidžia šviesus didžio!o Lenino paveikslas, lenininių idėjų nemiringumas ir didi jų tiesa. Svarbiausia — di li lenininių idėjų tiesa, kurių niekas neįsten gia paneigti, nei paveikti. Niekas negali iš auti idėjų, kurios giliai įsmigo į žmonių širlls, idėjų, kurios apvaldė žmonijos protus. Jėga metai.. . Sklinda po pasaulį revoliuci nis aidas. Vis daugiau ir daugiau šviesos ir laimės žemės rutuly, nes vis daugiau tautų galingų pečių krestelėjimu nusimeta kolonia lizmo jungų, naujos ir naujos šalys sudaužo socialinės priespaudos pančius. O jiems kel rodė žvaigždė tebėra leninizmas. Bėga metai. . . Ir vis toligu mes nuo 1870 m. balandžio 22 dienos, kada mažame Rusi jos mieste Simbirske gimė Vladimiras Iljičius Leninas. Toliau nuo to laiko ir arčiau žmogaus, kurio didžiosios mintys, nemarios idėjos tampa realybe. Štai balandžio 12-oji. Išsipildė ilgaamžė žmonijos svajonė, visų legendų legenda — į kosmosą išsivežė tarybinis žmogus— Juri jus Gagarinas. Pasaulis nustebo, lyg žado netekusi stebėjosi žmonija, džiūgavo, sveiki no tarybinio žmogaus žygdarbius ■ — tai irgi pagal didžiojo Lenino testamentą. Juk ne ką kitą, o Leniną ponai vadino: „Kremliaus sva jotoju“, kada jis tuoj po revoliucijos, suiru tės ir bado metu, nekūrentame kabinete, pats būdamas neprivalgęs, kaip ir jo broliai dar bininkai, bet judrus ir įkvepiantis, pasakojo apie socialistinės šalies šlovingą ateitį. Oi, kaip dabar pasidžiaugtų didvyrio J.Gagarino herojišku žygdarbiu Vladimiras Leninas! Į mūsų jaunųjų kartų gyvenimą Leninas įeina jau vaikystėje. Ir atsistoja šalia visam gyvenimui. Pionieriai mes buvome — vadino jaunaisiais leniniečiais. Mes tada troškome gerai mokytis ir elgtis, kaip Vladimiras. Sep tyniolikamečiai —- matėme jį septyniolikame tį liekną jaunuolį, aukšta, protinga kakta, kurioie įsirėžė pirmoii gili raukšlė: ruošiant pasikėsinimą prieš despotą carą, žuvo myli masis vyresnysis brolis Saša. Ir jis, jaunesny sis brolis, ką tik baigęs gimnaziją aukso me
B
h. parulskio pieš. .jiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiii!ii>iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinini£
Į KUBA TURI DRAUGU u
= = = = = = =
Tik prieš savaitę Istori jos-filologijos fakulteto studentai ir dėstytojai, susirlnkę Kolonų salėje, džiaugėsi tarybinės liaudies pasieklmals kosnjoso užkariavime, su pasididžiavimu bu-
| Pergalė? = = = = = = = = = = = =
HAVANA, BALANDŽIO 20 d. (TASS). HA VANOS RADIJAS KĄ TIK PERDAVĖ FIDELIO KASTRO PASIRAŠYTĄ KUBOS VYRIAUSYBES KOMUNIKATĄ, KURIAME PRANEŠAMA APIE VISIŠKA KONTRREVO LIUCINIŲ JĖGŲ, ĮSIVEIt ŽŪSIU I KUBĄ, SIJTRIUSKINIMĄ.
vo minimas Jurijaus Gaga- R. Mironas, užsienio literarlno vardas — pirmojo la- tūros katedros vedėja E. kūno-kosmonauto vardas. O Kuosaitė, studentai Irena antradienį filologai pusva Juočytė, Lionginas Pažūsis landžiui vėl nutraukė pa ir kiti vieningai pasmerkė skaitas. Jie susirinko į 34 intervenciją į laisvę mylinauditoriją, į solidarumo re čios Kubos žemę. Ketvirto kurso lituanisvoliucinės Kubos liaudžiai mitingą. Kiekvieno studen tas S. Varnaragis trumpai to ar dėstytojo veide ne ir užtikrintai pasakė: — Kuba turi būti laisva! apykanta ir pasipiktinimas agresyviais JAV veiksmais Mes už Kubą! Antrakursiai Juozas NekKuboje. Tribūnoje — docentas V. rošius ir lituanistas Danas Kairys savo jausmus didKostelnickis. — Kai ginkluoti kontr- vyriškai Kubos liaudžiai išrevoliucionler’ai vėl pakėlė reiškė eilėmis, kurias persavo grobuoniškas rankas skaitė mitingo dalyviams. Tą pačią dieną mitingai prieš Kubą — pasmerkimo nebeužtenka, — baigdamas įvyko Fizikos-matematikos, pasakė docentas. — Reikia Medicinos ir kituose takuiparemti revoliucinės Kubos .tetuose. liaudį! M. SUKACKAS Po to kalbėję docentas
I
“
= = = = = = = = = =
= = = = = = Į = = =
|
'‘IIIIHIllllllltlIlIlUlUllimilllllllllllllllllllllllHllllllllllllIlllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllIlIlIlIlIlIUIIIIIIIllllllllllllllllllll.
daliu, jau žinojo: „Ne tuo keliu reikia eiti. Mes eisime kitu keliu“. Visas tolimesnis IIjičiaus gyvenimas — tas kitas, naujas kelias skirtas revoliucijai iki paskutinio atodūsio. Su fizine žmogaus mirtimi ilgainiui tenka susitaikyti. Lieka jo mintys, jo aistringa va lia. Liko mums Lenino genijaus valia. „Ne mirtingo Lenino paveikslo užmiršimo dulkės nenusės“, — iš visos širdies rašė poetė S. Nėris. Kiek tau dabar, jaunasis drauge, dvide šimt treji, dvidešimt penkeri? Tu jau pradedi susimąstyti, ką tu gero padarei. Dvidešimt (Nukelta į 2 psl.)
Česlovas KALENDA
Himnas kosmonautui Mes pakilom,
pakilom, , Džiaukis, Žeme! Dainuoki, širdie! Neškit, šimtmečiai,
pakilom!
padėką gilią! Kosmonautui ir žmogui — Garbė! j Jis — pilotas. • Jis — mūsų pilietis. Darbo liaudies bebaimis sūnus. Į akis Saulė, žvaigždės jam švietė, Kai jis skrido, Palikęs namus. Ir nustebo • Žydrieji žvaigždynai, į Ir nublanko ' Mūs saulės šviesa Į Prieš ta jėgą, i Kur kelią praskynė, Prieš akis, ! Kurios degė drąsa.