Tarybinis Studentas, 1965 m. gegužės 6 d. Nr. 13-14 (523-524)

piūfasorlu

UNIVERSITETAS SVEIKINA GEGUŽI! Visų šalių proletarai, vienykitisl

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORA­ TO, PARTIJOS. KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETU ORGANAS

Nr. Nr. 13—14 (523—524)

Eina nuo 1950 m.

1965 m. gegužės mėn. 6 d.

KETVIRTADIENIS

Kaina 4 kap.

MUSŲ ANSAMBLIEČIAI ATSTOVAUS TARYBŲ LIETUVOS MENUI

Illllllllllllllllllll....... .............................................................................................................................................................................................III

Rr ilir * s g M, M

Paskutinės sekundes Centrinių Rūmų kieme. Netrukus darnus Universiteto kolektyvus įsilies į bendrų demonstrantų srautų. hrirlr

Kiekviena šventė — kupina džiaugsmo. Kiekviena šventė — tai pakili nuotaika, dainos, juokas. Kiekviena šventė brangi ir laukiama. Tašiau nėra gražesnės ir brangesnės šventės kaip Gegužės Pirmoji — darbo žmonių tarptautinio solidarumo diena Sis Gegužis ypač brangus. Šiemet mūsų liaudis švenčia 20-ąsias šlovingosios pergalės prieš fašizmų metines, lygiai tokį pat pavasarį prieš 95 metus gimė Leninas. Šiemet Tarybų Lie­ tuvai sukanka 25 metai.

Gegužės Pirmoji — tai pavasario upė, audringai išsiliejanti į gatves, skverus, aikštes. Gegužės Pirmoji — švelni vejos ža­ luma, besiruošią išsiskleisti pumpurai. Tarsi gėlių margumynas plaikstosi šventinės vėliavos.

Vėliavomis pražydo ir mūsų senasis Universitetas. Vėliavos neša pačius brangiausius žodžius: Taika, Darbas, Draugystė.

Vienas po kito rikiuojasi fakultetai. Studentiškos kepuraitės, transparantai, šventiška nuotaika, kurios šiandien nedrumsčia net artėjanti pavasario sesija.

Darnios Universiteto dėstytojų ir studentų gretos įsilieja į de­ monstrantų jūrų.

Paminėjo J. Žemaitę 120 metų prabėgo nuo tos dienos, kai gimė visų mylima ir gerbiama rašytoja Julija žemaitė.

Praėjusią savaitę Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto Lietuvių literatūros katedra suorganizavo vakarą, skirtą šiai įžymiajai datii pami­ nėti. Į Aktų salę, papuoštą gyvomis gėlėmis, susirinko ne tik šeimininkai, bet ir svečiai — kitų miesto aukštųjų mokyklų studentai. Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituo dėstytojas Kazys Umbrasas papasakojo apie rašytojos gyvenimą ir nueitą kūrybinį kelią. Jis panaudojo pačią naujausią medžiagą, su­ rinktą literatūrinės ekspedicijos metu. Dramos teatro aktorių grupė parodė spektaklio „Marti“ ketvirtąjį veiksmą. Gausiomis katutėmis susirinkusieji apdovanojo aktorių Tomą Vaisietą, kuris paskaitė ištrauką iš J. žemaitės apsakymo „Sutkai“, ir aktorę Stefą Nosevičiūtę, paskaičiusią „Kaip davatka velnio sėk­ lą rovė“. Vakarą paįvairino muzikantai. VI jaunimo festivalio laureatai — Prano Tamošaičio vadovaujamas lietuvių liaudies inst­ rumentų kamerinis ansamblis pagrojo Čiurlionio „Noktiurną“, lietuvių liaudies melodiją „Piemenų raliavimai“ ir kt. Profesorius Balys Dvarionas paskambino keletą preliudijų, o Valstybinės konservatorijos studentai, Rygos konkurso laureatai Albertas Sivickis ir Ramutė Vaitkevičiūtė pagrojo Bramso sonatos pir­ mąją dalį. Solistė Gražina Kaukaitė padainavo.

Nuo svečių neatsiliko ir šeimininkai — Universiteto studen­ tai. Ištraukas iš J. žemaitės apsakymų labai puikiai paskaitė antrakursės lituanistės Rima Karpauskaitė ir Alina Salatkaitė.

Vakaro dalyviai vėl išgirdo švelnų Irenos Arbačiauskaitės bal­ są. Ji padainavo lietuvių liaudies dainą „Sėdžiu po langeliu“.

B. Dvariono „žvaigždutę“ ir kt.

VYTAUTAS VITKUNAS (Mūsų koresp.)

Gegužės 3 d. — ilgai Išliks Universiteto LTSR nusipelniusio dainų ir šokių liaudies ansamblio dalyvių atmintyje. 110-ies an­ sambliečių kolektyvas gegužės 3 d. išvyko 1 turlstinę-koncertinę kelionę po Bulgariją. Šiemet Bulgarijos liaudis švenčia 20-ąsias išvadavimo iš fašistinės okupacijos metines.

Mūsų ansambliečiai dalyvaus šioje džiugioje šventėje ir atstovaus Tarybų Lietuvos menui.

Pirmiausia studentai vyksta j Odesą, o iš ten laivu „Abchazija“ plauks į Varną. Kelio­ nės metu ansambliečiai lankysis Bulgarijos

sostinėje Sofijoje, Plevene ir kituose miestuose." Tai jau ne pirma išvyka už Tarybų Są­ jungos ribų. Ansambliečiai jau lankėsi Veng­ rijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje.

Grįždami iš Bulgarijos, ansambliečiai dar sustos Odesoje. Skambia studentiška daina ir šokiu ansambliečiai pasveikins savo draugus odesiečius jų Universiteto 100-ųjų metinių proga.

Sėkmės jums, draugai ansambliečiai!

Daug saulės ir šypsenų!

Su džiugia švente — GEGUŽES PIRMĄJA dėstytojus ir studentus sveikina Universiteto rekto­ rius prof. dr. J. Kubilius.

^□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□□caooooooooooooooDaoooooooooooDj C □ c □ C n o □ □ □ n □ o □ o □ o □ o □ D □ □ □ □ □ D □ C □ D □ C □ D □ D □ C □ D □ C! □ C o □ □ B □ D o C o D o C o D □ C □ C a C □ □ c D □ C □ D o D □ O □ C □ □ □ EI □ D □ E □ □ □ D □ □ □ D □ □ □ Ei □ C □ D □ D □ EI □ Ei □ D □ D □ □ O E □ □ □ O □ EI □ E □ □ □ □ □ D □ D □ D □ EI □ £1 □ D □ n c o □ D □ D D O O D o D □ □ □ □ O □ □ D □ O □ O o D □ D □ D □ D □ EI □ Cl o D □ EI □ D □ a o □ n D □ □ □ EI □ □ □ Cl o EI □ D □ C! o D □ £1 □ Ei □ O □ Ei □ Cl □ EI □ £1 □ EI □ G □ □ □ O o D o E-' □ C □ D □ U o D □ EI □ EI □ Ei □ D □ D □ D o O □ L □ EI o Ei o D □ D □ O a D a D □ D □ D □ D □ EI □ 0 □ L □ □ □ O □ D □ D □ E o □ □ D □ E □ □ □ D o D □ C □ □□□□□□ □□□□□□□□□□□□ □□□□□□□□ □□□□□□□□□□□□ □□□□□□□□□□aDooDODDDanncr.'

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO V. UNIVERSITETO REKTORIAUS

ĮSAKYMAS Nr. 199/K Vilnius,

1965 m. balandžio mėn. 29 d.

Darbo žmonių tarptautinės solidarumo dienos — Gegužės 1 šventės proga Rektorato ir visuomeninių organizacijų vardu sveikinu Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko v. universiteto profesorius, dėstytojus, pa­ galbinį mokslo personalą, studentus, bibliotekos ir ad­ ministracijos darbuotojus ir linkiu naujų laimėjimų, vystant tarybinį mokslą, gilinant savo mokslines ir politines žinias, keliant darbo našumą mūsų Didžio­ sios Socialistinės Tėvynės labui. § 2.

Už pavyzdingą darbą, mokymąsi ir aktyvią visuo­ meninę veiklą reiškiu padėką šiems Universiteto stu­ dentams: FIZIKOS IR MATEMATIKOS FAKULTETAS

1.

2.

3.

4.

5.

Universiteto vėliavnešių kolona.

M. Saulėnaitei A. Katkauskaitei G. Juozevičiūtei St. Janušauskaitei A. Zaborskiui

6.

7.

8.

9.

10.

R. Bylaitei St. Paukštytei S. Riabcevai Br. Vaičiuliui R. Beleckui

CHEMIJOS FAKULTETAS

1. J. Vingrytei 2. V. P “anumiui

3. A. Gleizniui 4. L. Gudelytei

GAMTOS FAKULTETAS

1. G. Mailaitei 2. O. Valabkaitei 3. J. Svabauskaitei

4. A. Pupeliul 5. L. Motušytei 6. A. Kirkaitei

MEDICINOS FAKULTETAS

1.

2.

3.

4.

5.

R. P. A. R. A.

Diškevlčiui Juodvalkiui Šatrauskui Sipavičiui Mikelienei

6.

7.

8.

9.

J. Rimaitei M. Zabulionytei S. Damąševičiui L. Dapkauskaitei

ISTORIJOS IR FILOLOGIJOS FAKULTETAS

Šventiniuose transparantuose — musų darbo gairės. Žengia Istorijos ir filologijos fakulteto dėstytojai.

1.

2.

3.

4.

5.

6.

V. V. V. R. B. R.

Daujotytei Grabauskui Spečiūnui Repečkaitei Grigaliūnui Idzeliui

7. S. Baranauskaitei 8. V. Manikaitei 9. S. Jonutaitei 10. S Bulaitei 11. R. Gvildytei

TEISES FAKULTETAS

1. Z. Namavičiui

2. Z. Maniušytei.

EKONOMIKOS FAKULTETAS

1.

2.

3.

4.

5.

R. Kakytei G. Bagdonaitei Z. Džiugytei E. Vainonytei K. Noreikiui

6. R. Kirlaitei 7. C. Čepaitei 8. J. Tamulevičiui 9. S. Venckui 10. L. Kardinskaitei.

Pedagogai gilinasi į mokslo problemas

Teisės fakultetas ir šventinėje demonstracijoje reikalauja teisingumo!

mechanikos-matematikos bei fizikos-matematikos fak-tams.

V., „Mintis“, 1965.

Ultragarsinės interferometrijos metodikos klausimai. VIsasąj. konferencijos, įvykusios Kauno Politechnikos in-te 1963. V. 4—8 d., pranešimai GAMTOS MOKSLAI. ir tezės. V., „Mintis“, 1965.

MATEMATIKA SVEIKATOS APSAUGA. Fichtengolcas, G. Matema­ MEDICINA Lukomskis, I. Terapinė sto­ tinės analizės pagrindai. T. I. Vadovėlis un-tų ir ped. in-tų matologija. Vadovėlis med.

in-tų (stomatologijos in-tų) sto­ matologijos fak-tams. V.. „Mintis“, 1965.

MENAS 25 dainos metai. Nusipel­ nęs respublikos kolektyvas — Vilniaus valst. V. Kapsuko v. un-to akad. choras. Sudarė T. Ramanauskaitė-Pažūsienė, I. Žemaitytė, V. Būda ir kt.

Gausiai iliustruotas leidinys, skirtas choro dvidešimt nelikto­ sioms įsikūrimo metinėms pami­ nėti.

Balandžio 22 — 24 dienomis Pe­ dagoginiame institute vyko XX studentų mokslinė konferencija, skirta Tarybų Lietuvos 25-sioms metinėms. Be kitų se«kcijų joje dalyvavo pedagogikos, psicholo­ gijos, lenkų kalbos ir literatū­ ros, fizinio auklėjimo, žemės ūkio mokslų ir muzikos sekci­ jos, kurių mūsų Universitete nėra. Mūsų kaimynai sprendė daug įdomių teorinių ir prakti­ nių klausimų. Mokslinius prane­ šimus taip pat skaitė svečiai, atvykę iš kitų aukštųjų mokyk­ lų, daugiausia iš pedagoginių institutų. Man teko dalyvauti ir skaityti pranešimą istorijos-kraštotyros mokslų sekcijoje (vado­ vas ist. m. kand. R. Varakauskas). Daugelis pranešimų pasi­ žymėjo aktualumu, originalumu, nūdiene tematika. Bet buvo ir silpnokų, skubotai paruoštų, epi­ zodinių, kuriuos, kaip pažymėjo R. Varakauskas, reikia gerokai metodiškai apdoroti, patikslinti, labiau argumentuoti, papildyti faktine medžiaga. Įdomius pra­ nešimus paruošė ketvirtakursė J. Grabauskaitė (,,Mažeikių darbo žmonių kova už Tarybų valdžią“ — moksl. vadovas R. Varakaus­ kas), penktakursė neakivaizdininkė P. Steikūnienė („Alytaus rajono „Naujojo gyvenimo“ kol­ ūkio ekonominė būklė ir išvys­ tymo perspektyvos“ — moksl.

vadovas R. Varakauskas), penk takursis A. Augus („Agrarinis klausimas Prancūzijos KP poli tikoje šiuolaikiniame etape“ — moksl. vadovas vyr. dėst.

A Aleksandrovą) ir penktakursė D Gailiūtė („Vlado Rekašiaus gy venimas ir revoliucinė veikla* — moksl. vadovas ist. m. kand K. Surblys).

Kai kurie pranešėjai siūk prailginti reglamentą, kad gali­ ma būtų ne tik teigti, bot ir įro dyti, pagrįsti mintį, kiti — at rinkti tik geriausius pranešimuSt silpnesnių neįtraukti į dieno­ tvarkę, neskaityti jų ištisai, c tik pagrįsti tezes. Buvo iškelta gera mintis, kad pranešėjams reikią mokytis kalbos meno — retorikos, kad jie turį taisyt kalbą, jos stilių.

Pavyzdžiui monotoniškai perskaitytas geras pranešimas netenka dalies save vertės, o kartais ir silpnokas darbas, puikiai perskaitytas, su­ kausto klausytojų dėmesį.

No rom nenorom įsimenama pagrindiniai_teiginiai, išvados.

Reikia pažymėti, kad kai ku rie pranešimų trukumai buding ne tik Pedagoginio instituto, be’, ir kitų aukštųjų mokyklų stu dentams, pradedantiems moksli nį-tiriamąjį darbą.

A. MATULEVIČIUS, Universiteto SMD Centrinės Tarybos narys

Pergalės dieną minint

ĮDOMUS SUSITIKIMAS

Kalba Tarybų Sąjungos Didvyris V. Siragovas.

Šių metų ųegužės 9 dieną sukanka 20 metų, kai nuaidėjo pas­ kutinės Didžiojo Tėvynės karo salvės, ši data — viena ii la­ biausiai Jaudinančių datų žmonijos istorijoje. Pergalės diena — ypatinga šventė. Ją iškovojo kariai kruvinuose mūšiuose, iš­ kovojo partizanai miškų pasalose, ją iškentėjo darbininkai, kal­ dami ginklus ir aprūpindami jais frontą. Bevgik nėra mūsų ša­ lyje šeimos, kuri nepaaukojo Tėvynės aukurui savo giminės, ar­ timo, brangaus žmogaus, kuris nebejžengė i nugalėtąjį Berly­ ną, nebematė pergalingojo saliuto.

Nesulaukė Pergalės dienos milijonai karių, kariavusių regu­ liarioje armijoje, nesulaukė Jos būriai partizanų. Jie paaukojo savo gyvybę už tai, kad tautos sutraukytų fašistinės vergovės pančius, kad laisvai gyventų Jų vaikai ir artimieji.

Praėjo 20 metų nuo tos dienos, kai tarybinė liaudis auksinė­ mis raidėmis amžiams įrašė savo žygdarbį. Per šį laikotarpį išaugo nauja karta, kuri apie buvusį karą žino tik iš knygų.

Mūsų Tėvynė Jau užgydė karo žaizdas, nebeliko nė žymės ap­ kasų, kurių taip gausu buvo mūsų laukuose. Tik granito pa­ minklai tarybiniams kariams išvaduotojams byloja apie buvusį karą. Pergalės dieną atneša gėlių ant didvyrių kapų kareivių našlės, aplaisto ašaromis sūnų nuotraukas motinos.

Apie Didįjį Tėvynės karą parašyta daug knygų ir straipsnių.

Apie tuos sunkiuosius bandymo metus bus dar daug rašoma.

Juk kiekvienas epizodas, kiekvienas kovotojo paveikslas — tai dalelytė tos didžios pergalės, kurią iškovojo didvyriška tarybi­ nė liaudis. Minint tarybinio qinklo šlovės dieną, norisi primin­ ti bent vieną kovos vaizdelį, kuris taip pat yra Perqalės dienos Šventinio vainiko sudėtinė dalis. ...16-osios Lietuviškosios divizijos kariai valė Žemaitijos že­ mę nuo fašistinių okupantų. Perkirtus plentą ir geležinkelį, ei­ nančius nuo Klaipėdos į Rytprūsius, iki Nemuno beliko vos ke­ letas kilometrų. Lietuviai kariai žinojo, kad pasiekus Nemuną, vokiečių grupuotė prie Klaipėdos bus atkirsta. Tačiau ir fašis­ tai tai suprato. Jie greitai sutelkė dideles tankų ir pėstininkų pajėgas. Priešas ruošėsi kontratakai.

Taikytojo jaunesniojo seržanto Stasio Seinausko pabūklas kar­ tu su kitais baterijos pabūklais buvo paruoštas šaudymui tiesiu taikymu.

Netrukus prasidėjo vokiečių artilerinis parengimas. Sviediniai vis tankiau sproginėjo artilerijos ugniavietėse. Staiqa_ pasigirdo tankų ūžesys, kuris visą laiką stiprėjo. Netrukus mūsų kariai išvydo priešo tankus. „Vienas, du, trys...“ skaičiavo Šeinauskas. Iš slėnio pasirodė ketvirtas, penktas, o iš sparnų — dar keletas tankų. Tankų buvo daugiau kaip dešimt. Šeinauskas ėmė Jaudintis. Paskui tankus bėgo pėstininkai. šeinauskas palietė krypties-mechanizmo plieną ir nurimo.

Negi pirmą kartą Jam tarnauja pabūklas! Ne, jis priešo nepraleis, net Jei Ir Dačiam tektų galva nadėti!

Jis nutaikė pabūklą į priekyje judantį tanką.

— Ugnis!

I orą pakilo gelsvai raudona liepsna ir durnų kamuolys. Tan­ kas užsidegė. Likusieji tankai sutelkė savo uqnį į Seinausko pabūklą. Netoliese sprogęs sviedinys išvedė iš rikiuotės pabūklo tarnybą. Prie pabūklo liko vienas Stasys Šeinauskas. Jis buvo pritrenktas ir apkurtęs, tačiau nenuleido akių nuo taikymo me­ chanizmo. Vėl sprogęs sviedinys sunkiai sužeidė taikytojo ran­ ką ir sudaužė taikymo prietaisą. Liko vienas artileristas prie sugadinto pabūklo. Bet nejau atsisakyti nuo kovos, leisti priešo tankams prasiveržti į užnugarį! Ne! To nebus, kol šeinauskas qyvas. Jis pats užtaisė pabūklą ir, nutaikęs per vamzdį, iš akies paleido Šūvį. Tankas sustojo su pamuštu vikšru. Dar keli šūviai, •r jau degė keturi priešo tankai. Likusieji pasuko atgal.

Pasibaigė šaudmenys, jų pristatyti nebuvo kam, o prie pabūk­ lo veržėsi priešo pėstininkai. Tuomet sužeista ranka šeinauskas pagriebė automatą ir, atsigulęs prie pabūklo, ėmė šaudyti į be­ siartinančius vokiečius.

Kada divizijos kariai po pergalingų mūšių žygiavo sostinės gatvėmis, šeinau'sko jų gretose nebuvo. Jis krito nelygioje ko­ voje, užkirtęs kelią priešo tankams.

Mūsų kariai, perėję į puolimą, nubloškė priešą už Nemuno.

Klaipėdos grupuotė buvo atkirsta.

Prie šios didelės Pergalės dienos savo nepaprasta drąsa ir atkaklumu prisidėjo ir jaunesnysis seržantas Stasys šeinauskas.

Amžina šlovė jam!

Už įvykdytą žygdarbį po mirties St. šeinauskui buvo suteiktas Tarybų Sąjungos Didvyrio vardas.

RUOŽ,OM|S

TARYBINIS STUDENTAS 3 psl.

Nr. 13—14

1965.V.6.

Jau dvidešimt metų praslinko nuo tų dienų, kai kapituliavo fašistinė Vokietija, kai baigėsi Didysis Tėvynės karas, tačiau jo atgarsiai dar tebėra gyvi prisi minimuose žmonių, kuriems te­ ko pergyventi visus jo žiauru­ mus, su ginklu rankose kovoti prieš grobikus.

Susitikime su Didžiojo Tėvy­ nės karo dalyviais, kuris nese­ niai įvyko Istorijos ir filologijos fakultete, dalyvavo Tarybų Są­ jungos Didvyris papulkininkis V. Siragovas ir buvęs Vytauto Di­ džiojo vardo partizanų būrio, veikusio Trakų rajone, vadas A. Mončiunskas.

Drg. Siragovas plačiai papasa­ kojo susirinkusiems dėstytojams ir studentams apie kovas fronte, apie tarybinių karių pasiaukoji­ mą ir masinį didvyriškumą, kau­ nantis už kiekvieną gimtosios žemės pėdą. Tarybų Sąjungos

Didvyrio vardo V. Siragovas nu­ sipelnė kovose už Baltarusijos išvadavimą.

Apie tarybinių partizanų ko­ vą fašistų užnugaryje savo įspū­ džiais su susirinkusiais pasida­ lino buvęs Trakų apskritie^ par­ tijos komiteto darbuotojas A. Mončiunskas. Prasidėjus karui, Jis evakuavosi j Tarybų Sąjun­ gos gilumą.

1942 m. A. Mon­ čiunskas su šešiais draugais pra­ siskverbė pro fronto liniją ir atvyko į okupuotą Lietuvą. Ne­ trukus Pirčiupio apylinkėse pa­ sirodė nedidelis 20 partizanų būrys, kuris vėliau išaugo iki 300 žmonių. Partizanai nuvertė nuo bėgių daug vokiečių kari­ nių ešelonų, atliko nemaža kitų žyqių.

Susitikimas su kovų už Tėvy­ nės laisvę dalyviais paliko susi­ rinkusiems didelį įspūdį.

VYT. LEŠČINSKAS

Draugystės ryšiai stiprėja v

Prieš Gegužės šventes mūsų Universitete svečiavosi Lenin­ grado ir Vengrijos Liaudies Res­ publikos studentų delegacijos.

Svečiai susipažino su Univer­ siteto įžymybėmis, aplankė sos­ tinės istorinius architektūros pa­ minklus, gėrėjosi iš Gedimino pilies Vilniaus miesto panora­ ma.

Vakare Universiteto Komjau­ nimo komitetas surengė šiltą svečių priėmimą — susitikimą su studentais. Susitikime daly­ vavo Universiteto vadovai, pro­ fesoriai, dėstytojai. Salė buvo pilnutėlė studentų.

Po draugiškų, nuoširdžių pasi­ sakymų, svečiai parodė įdomią ir turiningą programą.

Draugystė tarp šeimininkų ir Vengrijos bei Leningrado stu­ dentų dar labiau sustiprėjo.

Mūsų inj.

PREZIDIUME — svečiai ir mūsų Komjaunimo komite to atstovai.

Scena iš svečių pasirodymo.

— Donja Uraka, padovanoki­ te man visai dangišką bučinį, to­ kį kaip cherubinai...

RAFAELIS. Marikita, ar jūs nemėtėte granato sėklelių į me­ delyną, mosikuodama ore lazdy­ no ar kitokio medžio rykšte su dviem galais?..

SCENOJE — KLASIKO VEIKALAS Universiteto Aktą salės rampų šviesą išvydo vieno žymiausių XIX amžiaus pran­ cūzų realistų Prospero Merime vienaveiksmės komedijos: „Dangus ir pragaras“, „Afrikietiška meilė“ ir „Moteris — tai velnias“.

Universiteto Teatrinės stu­ dijos dėstytojas VI. Limantas, režisavęs šias komedijas, sujungė jas į vieną ir pavadino „Meilė, dangus ir vėlnias“.

Vaidmenis atliko Teatri nės studijos II kurso studentai.

Donas Pablas Romeras — V. MIRONCIKAS, Brolis Bartolomė (inkvizitorius) — J. GIRDVAINIS, Donja Ura­ ka de Pi mentei — A. LIAUDANSKAITE, Loreta (kamba­ rinė) — A. BASKAKOVAI TE, Chadži Numanąs — R. ŠAVELIS, Zeinas-Ben-Umel da — V. MIRONCIKAS. Baba Mustafa — B. SLIŽYS, Mochana — J. VILIMAITE, brolis Antonijus — J. BUD­ RAITIS, brolis Rafaelis — B. SLIŽYS, brolis Domingas -r- R. ZABULIS, Marikita — L GARNOLYTĖ, teismo sek­ retorius — R. ŠAVELIS.

BROLIS ANTONIJUS. Sutikti moterį pavojingiau, negu susi­ tikti gyvatę...

BROLIS RAFAELIS. Švenčiausioji mergele! Mane šiurpis krečia!

BROLIS DOMINGAS. Kaip? Nejaugi moteris?..

i’

BROLIS BARTOLOMĖ. Mylimasis mano broli, apie kančias, kurios jūsų laukia aname pasaulyje...

f1 -

|MM|| Flr

' I 4

K -iW88888Mi8s>>-

i s

r

1

£ r. .

.J

■» įSHsgift

a-

K

Teatrinės studijos vadovas režisierius VI. EIMANTAS sveikina jaunuosius aktorius su sėkminga premjera.

pagalvoki t-l

Kai premjera sėkminga — patenkinti ir vade vai.

ZEINAS-BEN-UME1DA. Argi ne tu pirkai tą vergę iš Abu — Tahero?

ZEINAS. Kiek kainavo to durklo apsodai, kurį man padovanojo šlovingasis mūsų kalifas?

CHAD2! NUMANĄS. Devynis — dešimt tūkstančių dinarų, o gal ir daugiau.

„Tarybinio studento“ kores­ pondentas po premjeros kalbė­ josi su spektaklio režisieriumidėstytoju VI. Llmantu.

Spausdiname keletą reži­ sieriaus atsakymų | pateiktus klausimus.

KODĖL JŪS PASIRINKOTE BŪTENT TĄ KLASIKO VEI­ KALĄ?

— Todėl, kad P. Merime kūryboje aistringai piešiamas žmogaus paveikslas. Su tokiu — Atleiskite autoriui, režisie-autoriaus veikalu galima gė­ riui ir aktoriams už jų klaidas. r|au panaudoti visas aktorines galimybes. Veikalas — kla­ sikinė komedija, tam tikra prasme parodija. Realistas P. Merime „Ponios Gasul teatre“ kritikavo romantikus.

Vaidinantis studentas privalo turėti ryškų savo asmenini santyki su vaidmeniu, kartais atsistodamas net šalia vaid­ mens, ironizuodamas, kritikuodamas personažą. Tai sunkus uždavinys net prityrusiam aktoriui. O kuo sunkesni reikala­ vimai, tuo Įdomiau dirbti.

KAIP JŪS MANOTE, AR JAUNIEJI AKTORIAI BUVO PAJĖGŪS IŠSPRĘSTI TOKIUS DIDELIUS REIKALAVI­ MUS? — Mano manymu, veikalo potekstė buvo suprasta. Nors ir ne visur jiems pasisekė ją ryškiai atidengti, — dar per mažai aktorinių priemonių jie turi. Trūksta ir patyrimo — jie tik antrokai, bet daugelis scenų skambą reikiamu rit­ mu, su teisingu įsijautimu.

KOKĮ RYŠĮ TURI VEIKALAS SU NŪDIENA? — Prospero Merime ateizmas veržte veržiasi iš pjesės teksto, meistriškai atskleidžiamas vienuolių dviveidiškumas, jų pastangos užgniaužti žmogiškas aistras ir jausmus. „Afrikietiškoje meilėje“ Merime parodo užguitą Rytų mo­ terį, kuriai pasirinkimas ką mylėti yra uždraustas, ir ji lei­ džia dienas, pildydama savo šeimininko įnoringas užgaidas.

Aiškėja, iš kokios vergovės veržiasi dabartinė Afrika.

Mums artimas Donjos Urakos veržlumas ir suprantamas jos praregėjimas.

KOKIE TEATRINĖS STUDIJOS PLANAI? — Aišku, artimiausiu laiku mes imsimės tarybinės tema­ tikos. Norėtume pakalbėti apie studentus bet, deja, drama­ turgai mažai apie juos rašo. .

Universiteto vadovybės dėka, Teatrinė studija Įsigijo kostiumus Jie bus pastovūs visiems spektakliams — tiek klasikos, tiek ir šių dienų pjesėms vaidinti. Todėl jie turės vieną bendra sprendimą. ĮDOMU KODĖL VISI KOSTIUMAI PILKI? — Iki šiol saviveikliniam spektakliui drabužiai būdavo skolinami, todėl jie neturėjo vieningo meninio sprendi­ mo Turėdami bendrą foną, ir papildę ji atitinkamomis detalėmis — galėsime sukurti meninę visumą. Be to, šie kostiumai turi gilią prasmę — visur žmogus, paprastas pil­ kas žmogus. Ir kuo bedangstytum JI, ar karaliaus mantija, ar valstiečio miline — po jais plaka paprasta žmogaus šir­ dis. Centre — žmogus, jo gyvenimas.

Įdomus bibliotekininkų vakaras

Balandžio 26 dienos vakare gausus bib­ liotekininkystės specialybės studentų būrys susirinko jaukioje Universiteto kavinėje. Da­ lyvavo dėstytojai, svečiai iš Vilniaus ir Mask­ vos bibliotekų. Susitikime buvo aptariami gamybinės praktikos rezultatai, nes gamybi­ nė praktika mokymo procese užima svarbią vietą. Mūsų studentams-bibliotekininkams gamybinė praktika ypač reikšminga — ji at­ liekama geriausiose Maskvos ir Leningrado bibliotekose. Apie IV kurso praktiką Mask­ voje pasakojo studentės M. Bieliūnaitė, B. Simonytė, D. Zagorskytė. Jos susižavėjusios pasakojo apie Maskvos bibliotekininkus ir bibliografus, kurie su nepaprastu stropumu atlieka kiekvieną užduotį, kalbėjo apie di­ delę pagarbą bibliotekininko darbui. Bibliote­ kininko pagalbą labai vertina mokslininkai, studentai, eiliniai skaitytojai. Leningrade praktiką atlikusio III kurso atstovės R. Karašauskaitė ir M. Kriškanaitė daugiausia kalbėjo apie vienos geriausių mūsų šalyje profsąjunginės Vyborgo kultūros namų bib­ liotekos kolektyvo darbą. Maskvos ir Lenin­ grado bibliotekininkai ir skaitytojai domisi Lietuva, lietuvių kultūra, literatūra ir menu.

Ypač ją išpopuliarino Lenininės premijos laureatų E. Mieželaičio ir G. Jokubonio kū­ riniai. Praktikos metu studentai aplankė daug puikių bibliotekų, muziejų ir teatrų.

Studentų gamybinė praktika didžiausiuose mūsų šalies miestuose yra ne tik svarbi pro­ fesinė mokykla, bet ir didelė kultūrinė šventė.

Bibliotekininkų susitikime atsiminimus pasakojo jų svečiai — bibliotekinio darbo veteranai. Į susitikimą atvyko žiuoma Vil­ niaus lietuvių kultūros ir visuomenės veikė­ ja, pirmosios lietuviškos M. Petrausko ope­ ros „Birutė“ spektaklio dalyvė, šiuo metu personalinė pensininkė M. Piaseckaltė Šlape­ lienė. Jos vadovaujamas Lietuviškas knygy­ nas Vilniuje, savo veiklą pradėjęs 1906 m., atliko didelį kultūrinį darbą, ypač ponų Lenkijos okupuotame Vilniaus krašte. Vakare buvo perskaityta M. Piaseckaitės-Šlapelienės atsiminimų ištrauka apie jos pažintį su rašy­ toja G. Petkevičaite-Bite, apie spaudos drau­ dimo metų rašytojos biblioteką.

Karštai kalbėjo revoliucinio judėjimo Lie­ tuvoje dalyvis Domas Kučinskas. Jis pasa­ kojo apie meilę knygai ir Jos reikšmę žmo­ gaus gyvenime, apie tai, kokia reta ir brangi buvo gera knyga ikitarybinials metais Lie­ tuvoje. Didelį įspūdį paliko D. Kučinsko atsiminimai iš buržuazinės Lietuvos kalėji­ mo, kur jis 1929 m. kalėjo, nuteistas mirties bausme už komunistinės literatūros spausdi­ nimą ir platinimą.

Apie darbą Kauno univeriteto bibliotekoje

buržuaziniais metais, Bibliotekininkų draugi­ jos veiklą, dalyvavimą tarptautiniame biblio­ tekininkų kongrese Alžyre, patirtus įspū­ džius, beteisę alžyriečių būklę pasakojo Vil­ niaus meno mokyklos bibliotekininkė B. Tursienė.

Maskvos A. Čechovo vardo masinės bib­ liotekos vedėja Ala Smirnovą kalbėjo apie lietuvių poezijos populiarumą ir jos propaga­ vimą Maskvos skaitytojų tarpe. Daug šiltų žodžių buvo pasakyta apie Just. Marcinkevi­ čiaus poemą „Kraujas ir pelenai“. Ji pasa­ kojo apie įspūdį, kurį padarė ši poema Maskvos skaitytojams, jos vertimą į rusų kalbą, skaitytojų konferenciją A. Čechovo vardo bibliotekoje, skirtą poemos „Kraujas ir pelenai“ svarstymui. Skaitytojų konferen­ cijoje dalyvavo ir poetas Just. Marcinkevi­ čius. Skaitytojų prašomas, jis skaitė S. Nė­ ries poeziją lietuvių kalba. (Maskvos biblio­ tekininkės į Lietuvą atvyko Just. Marcinke­ vičiaus kvietimu). Apsilankymas Lietuvoje (aplankyta Kaunas, Trakai, Pirčiupis) padėjo pažinti jos praeitį ir dabartį, geriau suprasti poeziją ir apskritai lietuvių kultūrą. Vakaro dalyviai viešniai iš Maskvos nuoširdžiai pa­ dėkojo už šiltus žodžius, skirtus Lietuvai, jos kultūrai.

Lietuvos TSR Valstybinės respublikinės bibliotekos direktoriaus pavaduotojas E. Elsbergas kalbėjo apie Tarybų Lietuvos biblio­ tekininkų pasiekimus, bibliotekos ir bibliote­ kininkystės katedros ryšius. Jis kvietė stu dijuojantį jaunimą plačiau bendradarbiauti bibliotekinėje spaudoje, aktyviau dalyvauti Respublikinės bibliotekos gyvenime.

Malonios valandos prabėgo nepastebimai.

Tokių susitikimų, laisvų ir nuoširdžių pasi­ kalbėjimų reikia ruošti žymiai daugiau, juo­ se turėtų dalyvauti įvairių sričių veikėjai.

Doc. V. ŽUKAS, Bibliotekininkystės katedros vedėjas VYT LEŠČINSKO nuotraukoje — vaka ro dalyviai: (iš kairės į dešinę) E. ELSBERGAS, V. ŽUKAS. D. KUČINSKAS, K. POŠ­ KUS, B. TURSIENE.

Musų dėstytojai 1964 metų spaudoje (BIBLIOGRAFINE APŽVALGA) Išspaudinta t.p. 1. e. doc. p. P. Baublio brošiūra ,,fy chito perspėjimas ir gydymas“ ir kt. Doc. Voronkovo t knyga „Galileo Galilėjus“ skirta įžymiojo italų fiziko, nu tematiko ir astronomo (1564—1642) gyvenimui bei moki linei veiklai nušviesti.

Prof. J. Žiugždos veikale „Lietuvių ir rusų taatų sai tykiai istorinio vystymosi eigoje“ atsispindi rusų lietuvi tautų draugystės istorija, užakcentuojama rusų tautos reiki mė Lietuvos kultūriniam, visuomeniniam ir ekonominiai gyvenimui, iškeliamas pažangių Rusijos jėgų, darbiniu! klasės teigiamas vaidmuo lietuvių tautos kovoje už socii linį ir nacionalinį išsivadavimą iš carinės priespaudos, j knyga duoda atkirtį buržuaziniams istorikams ir ideolt Vii gams. rn, Rusų katedros dėstytojų iniciatyva leidžiama ser'ii i priemonių iš rusų kalbos gramatikos ir jos istrijos. B. G«Hk lubevo, A. Koneveckio ir L. Sudavičienės brošiūros („Daik riji tavardis“, „Veiksmažodis“) — puikus pagalbininkas stu< et ■ tams-neakivalzdininkams. pi i Vyr. dėst. T. Plakunovos darbas „Rusų kalbos praktiniai fonetika“, parašytas remiantis dėstymo praktika, ski una studentams lietuviams mokytis rusų k. literatūrinės tarsi ryi nos. Čia nėra nagrinėjama visa rusų kalbos fonetikos siifll tema, o iškelti tik tie momentai, kurie sunkiau įsisavinami žyi Doc. J. Palionio darbas „Lietuvių literatūrinės kalbu nil istorijos įvadas“ skirtas aukštųjų mokyklų III-IV kurs 15 studentams-lituanistams, kaip mokymo priemonė. Knygelėj ko nušviesta literatūrinės kalbos istorijos objektas ir uždavijal niai, periodizacija, literatūrinės kalbos sąvoka, stllis r, V diferenciacija, literatūrinė kalba ir tarmė. Leidinio gaM'I pateikta lietuvių literatūrinės kalbos istorijos tyrinėj n:«:i apžvalga. pu Vyr. dėst. E. Orvydienės „Lietuvių kalbos vadovėiisHei skirtas rusams, besimokantiems lietuvių kalbos. Pirmoj po dalyje pateiktos elementariausios fonetikos, morfolog joba iį žinios, gausu skaitymo ir vertimo tekstų bei pratimų. Anuj■t rojoje dalyje kalbama jau apie intonaciją bei kirčiavimiijA o morfologijos kursas išdėstytas pagal priimtą gramat K1 kurso nuoseklumą.

Prof B. Pranskaus veikalas „Proletarinė lietuvių liti ratūra“ yra pirmas didelis gilus darbas, nagrinėjąs proli tarinę lietuvių literatūrą ir jos raidą pradedant nuo 19 i— pabaigos. Čia taip pat nemaža dėmesio skirta ir mažiai tūlė žinomų poetų kūrybos analizei. Knygoje, kaip nurodo aute w g rlus, yra nemaža spragų, nes ne visi spaudos šaltiniai budnit ...................................... prieinami, kiti — visai dingę, pavyzdžiui, kalinių žarna žarnai pa Pi almanachai. Knygoje yra atskiras skyrius, kuris apžvelgi i " Amerikos lietuvių proletarinę literatūrą.

Vyr. dėst. L. Gineičio knyga „Kristijonas Donelai jj 1 ir jo epocha“ plačiai nušviečia visuomeninę ir kultūrii aplinką, kurioje gyveno ir brendo poetas, giliai analizuoj jo kūrybą, idėjines ir menines ypatybes, kūrybos met d I savumus.

Doc. A. Sprindžio knygoje „Ateina šeštadienis“ rasim puikių apsakymų, kaip „Varnos traukia“, „Šiandien gefl sim“, „Ateina šeštadienis“, „Kopų gėlė“, „O muzika ia bus“ ir kt. Autorius rašo: „Seniai mane žavėjo Nida į ne tiek jos romantika, kopos, saulėlydžiai prie jūros, kiąi žvejai.. . Šioje aplinkoje aš sutikau spalvingų, reto gr< charakterių, patyriau gražiausių įspūdžių“. Šiuos apsakyrn autorius ir paskyrė Nidos žvejams, jų gyvenimui paval duoti.

IŠKILMINGAS MINĖJIMAS Balandžio 29 dieną Universiteto Aktų sa­ lėje įvyko Iškilmingas Gegužės Pirmosios — Tarptautinės darbo žmonių solidarumo dienos minėjimas. Minėjime dalyvavo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmi ninkas J. Paleckis, svečiai iš Vokietijos De mokratinės Respublikos, Universiteto vado­ vai, dėstytojai, studentai.

Pranešimą padarė drg. J. Paleckis. Minė­ jimo metu buvo perskaitytas Universiteto rektoriaus šventinis įsakymas.

Po iškilmingo Gegužės Pirmosios mlnėji mo koncertavo Universiteto liaudies dainų ir šokių ansamblis, parodęs vakaro dalyviams programą, kurią pamatys ir Bulgarija.

Mūsų inf.

J. Girdvainio nuotraukoje: kalba drg. J. PALECKIS.

į

. . . .1* S I T

I,

raB— ' SS Ši

VIETNAMAS NUGALĖS!

lite <■

xs •

lt®

■

'

Mm R

h: Oų ' ■<,

'

< v-

f

usikalstami JAV veiksmai Vietname vis nesibaigia. Mūsų versiteto kolektyvas kartu su viso pasaulio pažangiąja žmoprotestuoja prieš JAV agresiją. pausdiname kiek pavėluotai gautą Tarptautinės Studentų ungos laišką, išsiuntinėtą visoms Sąjungai priklausančioms anizacijoms kovo 19 d. — Nacionalinės Vietnamo kovos Kš JAV imperializmą dienos proga. i’® .aišką iš anglų kalbos išvertė IV k. angliste Z. Siušaitė.

nį tu‘ šsi oiJV

šiandien visas pasaulis šu­ ipinęs žvelgia Į Vietnamą, langi 'angi JAV vyriausybe vyriausybė graa paversti konfliktą Pietų tname plataus maštabo kabombarduodami jo kaimyšiaurėje — Vietnamo deratinės respublikos terito-

V'ors pučai Saigone vienas kito baigiasi suirute, liejakraujas, ir bombos sėja gtį ant bambuko miškų ir ių laukų, tiek Šiaurės, tiek Pietų Vietnamo liaudis pęnės kovo 19 d., kaip įžyą datą. Kovo 19 d. sukanka metų nuo pirmo atkirčio, Į vietnamiečiai davė JAV, pamėginus pirmą kartą ašti į karą Indokinijoje.

Tai buvo 1950 metais: ncūzų ekspediciniai korsal ir jų vietiniai rėmėjai itai prarado savo pozicijas eilės pralaimėjimų, kurie gėsi Dien-Bien-Phu’e 1954 tais, po 7,5 metų karo.

V buvo išvytos iš centrinės nijos. Tuo metu Indokinija odė ta vieta, į kurią buvo Įima įsibrauti, pakeisti saprancūziškuosius sąjungikus, kurie, šiaip ar taip, ėjo pralaimėti, ir nuslopingreitai plintantį nacionalii išsivadavimo judėjimą, tuo čiu ginant JAV interesus tryčių Azijoje.

11950 m. kovo 18 d. vakadu JAV eskadriniai šaročiai išmetė inkarą Saigono

)

MERGINŲ NUOMONĖ Gatve eina dvi mergios. Viena sako savo drauei: — Įdomu, Maryte, koėl tas vaikinas languotais altiniais, ką tik praėjęs ro šalį visuomet mane veikina, nors labai mažai pažįsta? .Marytė: — Jei jis tave gerai paintų, tada nesveikintų. ..

Vienas žmogus paklausė . Rubinšteiną: — Kas jums sunkiausiai ekėsi, pradėjus mokytis uzikos?

— Atsilyginti už pamoas...

A. Einšteino mokslinės eiklos pradžioje vienas paklausė jo urnalistas moną, ką ji mananti apie yrą. ši atsakė: — Mano vyras — geni­ us. Jis moka daryti absoučiai viską, išskyrus pinis...

Pradedantis dramaturgas artą pakvietė B. Šo į sao labai rimto turinio pjeės premjerą.

Didžiąją pektaklio dalį B. Šo mieojo. Spektakliui pasibaius, autorius priekaištauamas sako: — Kaip jūs galėjote iegoti? Juk žinote, kaip an rūpi jūsų nuomonė.

— Tai, kad miegojau, ir ra mano nuomonė.

uoste, tada okupuotame pran­ cūzų. Jie buvo atsiųsti kartu su 100 reaktyvinių lėktuvų iš JAV lėktuvnešių, įsikūru­ sių netoli Vietnamo pakran­ čių, ir prancūzų kariniais da­ liniais. Jų uždavinys — įvyk­ dyti stambius manevrus Viet­ namo teritoriniuose vandenyse ir erdvėje. Kiti JAV Septinto­ jo laivyno laivai plaukiojo prie Vietnamo krantų.

Saigono gyventojai — viet­ namiečiai tai suprato kaip aiškų karinių jėgų demonstra­ vimą ir tuo pasipiktino. Tą naktį, kai amerikiečiai kari­ ninkai ir jūreiviai gėrė ir šo­ ko savo laivuose, Vietnamo liaudies armija apšaudė arti­ lerijos sviediniais patį uostą.

Patrankų ugnis ir granatų sprogimai prapliupo įvairiose Saigono dalyse ir kaimyninia­ me Cholon. Linksmybės lai­ vuose staigiai nutrūko.

Kovo 19 d. rytą apie pusė milijono žmonių išėjo į Saigo­ no gatves, su šūkiais „Jan­ kiai, nešdinkitės lauk!“, „Ša­ lin Amerikos imperializmą!“ Gretose žygiavo darbininkai, tarnautojai ir inteligentija.

Juos vedė Nguyen Huu Tho, kuris dabar vadovauja Pietų Vietnamo nacionalinio išsiva­ davimo frontui.

Amerikos vėliav osbuvo nu­ plėštos, ir iš apverstų ameri­ kiečių automobilių padarytos barikados. Prancūzijos vyriau­ sybė metė tankus, kariuomenė apšaudė beginklius demonst­ rantus, bet tai nesustabdė jų.

Išgąsdinti tos protesto de­ monstracijos, amerikiečiiį es­ kadriniai šarvuočiai pakėlė in­ karus ir skubiai išsinešdino.

Jais pasekė ir lėktuvnešiai.

Saigono gyventojai to pasie­ kė mieste, griežtai kontro­ liuojamame prancūzų, neturė­ dami nė vienos patrankos, nė šovinių.

Nuo to laiko kovo 19 dieną Šiaurės ir Pietų vietnamiečiai su pasididžiavimu laiko „Na­ cionalinės kovos prieš JAV imperializmą diena“.

Nepaisant to, kad po kelių metų amerikiečiai sugrįžo — šį kartą su bilijonais dolerių, 30.000 JAV armijos karinin­ kų ir kareivių, apmokytu ka­ riauti džiunglėse, su nesuskai­ toma daugybe karinių reikme­ nų ir „patarėjų“ marionetinei 600.000 Pietų Vietnamo ka­ riuomenei — išsivadavimo dvasia dar stipri.

Nacionalinio išsivadavimo fronto Centro Komitetas pa­ skelbė Vietnamo liaudžiai, kad geriausias šių metų kovo 19 dienos paminėjimo būdas — sustiprinti pastangas, kad iš Vietnamo būtų išvyta JAV ka­ riuomenė ir sumažinta jos įta­ ka, lygiai taip, kaip tai buvo padaryta su prancūzais prieš 11 metų.

Kitų šalių taiką mylinčių tautų pareiga — kovo 19tosios dienos proga padidinti savo moralinę, politinę ir ma­ terialinę paramą Pietų Vietna­ mo liaudžiai jos kovoje už laisvę.

Tarptautinė Studentų Są­ junga, savo ruožtu, išsiuntė cirkuliarinį laišką visoms jai priklausančioms organizaci­ joms, kviesdama jas parodyti savo solidarumą su Vietnamo liaudimi, rengiant masinius mitingus ir demonstracijas, išsiuntinėjant peticijas ir raš­ tus, smerkiančius agresiją Vietname.

Pro šventine tribūną žygiuoja Chemijos fakulteto kolektyvas.

Šlovė esantiems ir būsimiems žmogaus sveikatos sargybiniams!

Ilgos pasiruošimo ir laukimo minutės, bet mūsų saviveiklininkai šypsosi.

■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■■ Atėjo pavasaris. Vis labiau visus vilio’ja į lauką. Ir gerai.

Iš tvankių auditorijų išsiverž­ ti į gryną orą, tai ne mažiau svarbu, kaip rytmetinė mankš­ ta, kuria taip daug rūpinama­ si. Tačiau bendrabučio gyventojaisusidurla su nepatogu­ mais — prie bendrabučio bū­ na vos 1—2 suoliukai, prie kurių rungtyniaujame, — kas greičiau atsisės. Reikėtų bent paprastų, į žemę įkastų suo­ liukų padaryti. Tai galėtų pa­ daryti patys studentai dienų, skirtų fiziniam darbui, metu.

Nebūtų per didelė prabanga, jeigu kai kur įrengtume žalu­ mynais apsodintus staliukosuoliuko kompleksus arba pastoges. Tai ne tik daugiau studentų ištrauktų l gryną orą, kur jie galėtų praleisti laisvalaikį, parūkyti (nereikė-

tų teršti koridorių, kambarių), bet taip pat paskaityti knygą, laišką parašyti ar šachmatais, domino pažaisti. Čia galima būtų ruošti ir turnyrus. Juk tokie kampeliai iš dalies at­ stotų raudonąjį kampelį, kurio mes neturime.

Jeigu tam reikalingos tal­ kos, organizuokimel

Ed. Skritulskas, V k. stud.

nu

SAUGOKIME VILNIAUS PUOŠMENĄ Prasidėjo pavasaris, o kartu padidėjo ir mūsų rūpesliai, nes kiekvieną dieną vis daugiau žmo­ nių grįžta iš Vingio parko su .kačiukų" puokštėmis. Norėdami apsaugoti parko augmeniją, nutarėme trečiadieniais, šeštadie­ niais ir sekmadieniais budėti.

Studentai aiškina žmonėms, ko­ kią žalą jie daro, laužydami

karklus, kurie parke jau pradeda išnykti.

Gamtos apsaugos būrelis krei­ piasi į visus Universiteto studen­ tus, prašydamas prisidėti prie mūsų sostinės puošmenos — Vingio parko augmenijos apsau­ gos.

I. BARTININKAITE, Gamtos apsaugos būrelio pirmininkė

Ekskursija į didžiausią Pabaltijyje Neseniai mes. Ekonomikos fakulteto III k. pramonės spec. studentai, išvykome Kauno link. Mūsų kelionės tikslas — Elekt­ rėnai.

Važiavome, kaip paprastai, dainuodami, nors autobuse dainai Ir maža erdvės...

Mus priėmė gana šiltai. Elektrinės Inžinierius drg. L. Valine vičius paskyrė mums pusdieni laiko, atsakinėjo į mūsų klausi­ mus (o Jų buvo daug ir įvairių). Iš drg. L. Valinevičiaus pasa­ kojimo sužinojome, kad elektrinės projektinis galingumas duos 1 mln. 200.000 kilovatų. Vadinas, po trijų metų VRE duos kelioli­ ka kartų daugiau elektros energijos, negu Kauno HES. Dabartiniu metu Lietuvos VRE veikla 2 turbinos (trečia re­ montuojama), kurių pajėgumas po 150.000 kw. Po trijų metų bus pastatyti dar du blokai (300.000 kw galingumo kiekvienas).

Elektrinė yra (jungta j Siaurės Vakarų energetinę sistemą ir teikia energiją ne tik Lietuviai, bet ir kaimyninėms respubli­ koms (Baltarusijai, Latvijai, Estijai) bei Leningrado miestui.

Apžvelgus statybų rajoną, pirmiausia krenta i akis aukštas kaminas, ir netoli elektrinės tyvuliuojantis dirbtinis ežeras, kur[ gaubia tirštas rūkas. Drg. L. Valinevičius mums pasakė, kad ka­ mino aukštis 150 m. Ir kad klausimą apie kankino aukštį patei­ kia visi ekskursantai. Elektrinėje naudojamas dvejopas kuras — dujos Ir mazutas. Mazutui sudegus, išsiskiria siera užterštos dujos, kurios, esant žemam kaminui gali Iškristi aplink miestą 6 km. spinduliu Ir pakenkti augalijai.

Kitas kaminas, kuriam padėti pamatai, bus 250 m. aukščio. O virš ežero pakibusi mig­ la todėl, kad atgal 1 ežerą išleidžiamas šiltas vanduo. Šilto van­ dens garai ir sudaro rūką. Mes pasidomėjome, ar negalima šil­ to vandens kur nors panaudoti. Pasirodo, dalis Jo sunaudoja­ ma Elektrėnų miesto buitiniams reikalams, o likusią dali dar nė­ ra kur pritaikyti. Perduoti šiltą vandeni Vilniui arba Kaunui neapsimoka, nes per didelis atstumas. Įdomus ežeras žiemą: vie­ noje pusėje ledas, kitoje — šiltas vanduo.

Mus, kaip ekonomistus, domino ir kiti klausimai: kokia kilo­ vatvalandės savikaina, kiek kainuoja elektrinės statyba ir pan. t šiuos klausimus mums atsakė planavimo skyriaus vyr. inžinie­ rius drg. Zdanavičius. Plečiantis ir augant elektrinei 1 kwh sa­ vikaina mažėja. 1963 m. ji buvo 0.954 kap. pernai — 0,790 kap. šiemet — 0,697 kap., o kai stotis dirbs pilnu pajėgumu, 1 kwh savikaina bus tik 0,420 kap. Elektrinės statybai skirta 100 su viršum mln. rublių. Lietuvos VRE darbo mechanizavimo bei au­ tomatizavimo lygis yra aukštas, todėl čia 1 mhw pajėgumo ten­ ka vienas darbininkas. _ ................ ..

Apžiūrėję elektrinę, pasukome Į miestą. Drg. Valinevičius pa­ aukojo mums savo pietų pertrauką ir supažindino su Elektrė­ nais. Nėra šiame mieste nei centro, nei pakraščių — viskas čia pat: gyvenamieji namai, mokykla, universalinė parduotuvė, kul­ tūros namai, valgykla. Visi jie nauji, kaip ir pats miestas.

Ekskursija mes labai patenkinti, nes sužinojome daug naujo ir įdomaus. Norisi nuoširdžiai padėkoti drq. Valinevičiui ir drg.

Zdanavičiui už informaciją, už šiltą priėmimą.

M. ZURLYTE, EF III k. pramonės spec.

Būk sveikas Geguži, atnešęs mums tiek džiaugsmo!

Žengia Istorijos ir filologijos fakultetas.

Domisi poligrafija

žiauri mirtis 1965 m. ge­ gužės 3 d. Išplėšė iš mūsų tarpo IV kurso studentę MARGARITĄ MIRONAlTĘ-BARKAUSKIENĘ, pradėjusią tik 23 metus.

Margarita 1961 m. Įstojo 1 Universiteto Medicinos fa­ kultetą. Ji norėjo išmokti ko­ voti prieš mirti. Bet nespėjo.

Staigi mirtis užtvėrė jai ke­ lią.

Margarita buvo labai gera studentė, aktyvi visuonenininkė, nuoširdi draugė. šviesus Jos atminimas ilgai išliks jos draugų širdyse.

KURSO

Bendramokslinio fakulteto Kaune žurnalistai lankėsi V. Mickevičiaus-Kapsuko v. spaus­ tuvėje. Jie susipažino su ranki­ niu ir mašininiu rinkimu, spausdinių lankstymo mašinomis, plokščių atlieiimo automatais.

Studentai susidomėję klausėsi darbininkų, dirbančių prie rota­ cinės mašinos, spausdinančios ..Kauno tiesą", paaiškinimų, ku­ rie atskleidė spaustuvininkų dar­ bo paslaptis • ...

Prieš kuri laiką studentai lan­ kėsi K- Požėlos v. spaustuvėje, kur stebėjo giliaspaudės, spaus­ dinančios sąjunginius žurnalus „Znanie i sila" ir kt., darbą, ap­ žiūrėjo knygrišyklą, susilažino su įvairiomis darbo operacijo­ mis.

Mums, būsimiems žurnalis­ tams, tai palengvins įsisavinti Po kelių dienų ansambliečius pasitiks saulėtos Bulgarijos sypsenos. J. GIRDVAINIO nuotrauku] poligrafijos ir laikraščių apipavi­ MUSŲ SKAITYTOJŲ ŽINIAI! dalinimo kursą.

Nuoširdžiai užjaučiame kurso draugą VLADĄ ČEPUJ. K UCKAI LIS Sekantis „Tarybinio studenti KAITĮ, Jo mamytei mirus.

I KURSO MEDIKAI

Medicinos fakulteto IV kur­ so studentei MARGARITAI MIRONAITEI - BARKAUSKIE­ NEI mirus, jos vyrui ir arti­ miesiems reiškiame gilią užuojautą.

MF DEKANATAS, VISUOMENINES ORGANIZACIJOS

Teisės fakulteto ketvirto kurso studentą GEDGAUDĄ BOLESLOVĄ, jo mamytei mirus, giliai už­ jaučia ir kartu su juo liūdi KURSO DRAUGAI

DRAUGAI

Universiteto Partijos komi­ tetas nuoširdžiai užjaučia drg.

RIČARDĄ MIRONĄ. Jo mylimai dukrelei mirus.

Nuoširdžiai užjaučiame gerbiamą docentą RIČARDĄ MIRONĄ, jo mylimai dukrai mirus.

PRANCŪZŲ SPECIALYBĖS STUDENTAI

Nuoširdžiai užjaučiame doc.

DUNDULIENĘ PRANĘ, Jos mylimai mamytei mirus.

ETNOGRAFIJOS BŪRELIO NARIAI

numeris išeis tik gegužės mė< 20 dieną.

REDAKCIJA

COOOOOOOOOOOOOOOOOJ Redaktorius J. GIRDVAINIS

MF „Komjaunimo prožektorius praneša: Sesija jau čia pat, o II kur­ Mūsų adresas: so studentai: E. Aršas, I. Duč- Vilnius, Universiteto 3. Tet manaitė, O. Juknevičiūtė kuo fonas: 7-79-17. ramiausiai snaudžia. Jie blo­ gai lanko užsiėmimus, nesi­ Rinko ir spaudė ruošia kolokvijumams.

LKP CK spaustuvė O ką galvoja studentai H. Korektūrą skaitė V. DAUJOT’ Lorenčas (I k.) ir A. Joffė TĖ ir V. GRABAUSKAS __ (IV k.), kurie dar taip ir ne­ Tiražas 2500 egz. suvedė rezultatų su žiemos se­ LV 08194 Užs. Nr. 30'> sija?