visų
PRIE GYVENIMO SLENKSČIO Pastaruoju metu visų specialybių diplomantų tarpe pa kilo nepaprastas susidomėjimas geografija. Pažadink kurį diplomantą vidurnaktį ir jis tikriausiai atsakys kiek kilo metrų nuo Dėvenlškių iki Vilniaus, ar į Eišiškes galima patekti traukiniu, ar reikia autobusu važiuoti. Daugelis sužinojo pavadinimus tokių miestų, miestelių, kurių egzistavimu anksčiau visai nesidomėjo. Tačiau ne visų specialybių diplomantų rūpesčiai vieno di. Medikai labiausiai susirūpinę specialybe, lituanistai — (tokių buvo, deja, nemaža), kaip išvengti mokytojo darbo, svetlmkalbiai labiausiai bijojo apsirikti pasirinkdami mo kyklą. Vyksta medikų skirstymas. . . Įvairūs diplomantų rūpės ;iai. Daugumas nori likti Vilniuje, o juos siunčia į raj mus. Pasitaiko ir kitaip. Su diplomantu Bale'šiu buvo ta-tasl, įkalbinėta likti prie Universiteto, specializuotis teisminės medicinos srityje. Pagaliau jis nusileido, parašė pareiškimą. Tačiau skirsty mo metu, kada galutinai sprendžiamas diplomanto „lik! mas”, jis vėl atkakliai kartoja: — Noriu būti chirurgu! Vėl reikėjo komisijos nariams ilgai jį įtikinėti. Būdingiausias konfliktas, kildavęs tarp diplomantų ir komisijos narių — kokioje specialybėje teks dirbti būsimąjam gydytojui. — Parašykit, būtinai parašykit, kad mus verčia imtis nemėgiamos specialybės! — si pagieža vertė viena medikėdiplomantė. Neišplldžius, žad ijo imtis sankcijų. Tačiau, atėjusi Į kambarį, kuriame vyko skirstymas, ji be didelių emocijų sutiko di.bti pediatre. Tik akių vokai truputį paraudo. Visumoje diplomantai parodė dideli susidomėjimą savo busimosiomis darbovietėmis, sąlygomis, kuriomis teks dirb ti.
Salių
proletarai, vienykitės i
Kr. 11 .(323) Vilnius,
1959 m. S'a'antšžio mėn.
2 KETVIKTAD SENIS
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
PAKALBĖKIME APIE PROBLEMINES LABORATORIJAS
Kaino 10 kap.
rėtų, kad fizikai jiems pareng tų vitaminų ar analizės meto diką. BeL dažniausiai arba aparatūra būdavo užimta, ar ba nebūdavo kam su .»• dirbti. Taip pat fizikai norėtų, kad chemikai jiems išvalytų kai kuriuos junginius, na ruoštų grynų medžiagų, rei kalingų fizikų darbe. Todėl tikslinga būtų prie atskirų katedrų įsteigti labo ratorijas, kurios aptarnautų ne tik savo katedrą, bet ir kitas katedras bei fakultetus. Tas labai daug padėtų išvys tant eksperimentinį darbą mūsų Universitete. Tokios la boratorijos padėtų užmegzti glaudesnį ryšį su įmonėmis, priiminėti iš jų užsakymus. Pirmoje eilėje reiktų įsteigti spektrinės analizės laboratoriją, nes spektriniai metodai plačiausiai naudoja mo moksle ir gamyboje.
Šių dienų gyvenimas iške bai retai teįdiegiami garnybo-kelias steigti problemines ia lia mokslui problemas, ku■ je. Kaip pavyzdį galima' pa- boratorijas medicinos, biolo rioms Išspręsti reikalingasi imti bemolekulinių junginių gijos, chemijos mokslų probsutelktas įvairių ' mokslo ša■ tyrimo problemą. Bendrosios lemoms spręsti, Tokiose lakų specialistų darbas. Tarpi fizikos katedra jau pradėjo boratorijose dirbtų įvairių įvairių mokslo šakų šiandien šių junginių optinių savybių sričių specialistai. yra labai glaudus ryšys. Vie tyrimą. Eksperimentinės flziTenka pasakyti, kad Kau nų mokslo šakų išsivystymas: kos katedra rengiasi pradėti no Medicinos institute jau yra negalimas be vienlaikioi tirti stambiamolekulinių jun organizuojamos specialios la kitų mokslo šakų išvystymo. ginių dielektrines savybes, boratorijos, kuriose be medi Pavyzdžiui, medicinos moksloi chemijos fakultete taip pat kų dirba fizikai, radijo inži spartus vystymasis didele da planuojami darbai stambla- nieriai ir kiti. limi priklauso nuo fizikos ir■ molekulinių junginių sintezės Artimiausiu laiku reiktų chemijos mokslų laimėjimų. ir tyrimo srityje. Sąrašuose išspręsti dar ir kitą klausi Biologai kaskart vis plačiau aparatūros, kurios reikalauja mą. Organinės chemijos ka panaudoja savo tyrimams fi katedros stambiamolekuli- tedra neretai kreipiasi į bend Kimšte prisikimšęs filosofijos katedros prieškambaris. zikinius metodus, kurie sėk niams junginiams tirti dažnai rosios fizikos katedrą, prašy ĮeinA vienas draugas į kambarį, kur sėdi komisija, o mingai padeda išspręsti dau rasime tuos pačius prietaisus. dama atlikti vieno ar kito kiti nerimauja, susibūrę prie rakio skylutės. Draugui tik gelį biologams aktualių klau Pavyzdžiui, chemikai, susin junginio spektrinę analizę. Į išėjus, pasipila klausimai iš visų pusių: „Kur? Kur? simų. tetinę kokį nors naują stam- katedrą tokiais pat pageldaKur?. .”. Dabar jau aišku — diplomantus lituanistus skirs Tenka pasakyti, kad ir mū biamolekulinį junginį, norės vimais krelpiasi ir įvairių to į darbą. Bet visai neatrodė, kad į darbą. Perdaug retai sų Universitete yra glaudus; žinoti jo savybes, Doc. H. Jonaitis Ir toms įmonių atstovai. Biologai nogalima buvo išgirsti vieną pasakymą: „gerai”, „patenkin bendradarbiavimas tarp įvai savybėms reikalinga tirti tas”. rių mokslo šakų specialistų. speciali aparatūra, Žinoma, — Kokią mokyklą pasirinkote? — tokiais žodžiais ko Pavyzdžiui, ekonomistas drg. chemijos technologijos kated DAILIOJO SKAITYMO KON KURSE misijoje prasidėdavo pokalbis su kiekvienu. Mačiulis, spręsdamas riebalų ra galėtų kreiptis į bendro — Pedagoginio darbo nedirbsiu. Aš stojau į Univer kokybės nustatymo klausimą) sios fizikos katedrą, prašyPirmadienį, kovo 30 dieną liūdna, kad toks konkursas sitetą. o ne į Pedagoginį, — dažnas atsakymas. panaudojo ne tik molekulinės: dama nustatyti jų pateiktos Universitete įvyko S. Nė- įvyko. Liūdnoka todėl, kad (Nukelta į 2 psl.) spektroskopijos metodus, bet medžiagos optines savybes ar labai mažai buvo konkurso ir bendrosios fizikos kated į eksperimentinės fizikos ka ries ir P. Cvirkos vardo dal- dalyvių (vos penki!) neper konkursas. daugiausia ir stebėtojų. ros spektrofometrinę apara tedrą — dielektrines savy liojo skaitymo tūrą. P. Tamulis bes. Bet iš kur chemikai ži- Liūdna. žinoma. Ne todėl Tačiau (ai tik pirmieji mo, kad į jų kreipimąsi ne žingsniai. Kas liečia gamtos bus atsakyta: „pas mus už mokslus, tai neturime proble planuota dirbt! su kitomis SUSIPAŽINOME SU VILNIAUS GOTIKOS mų, kurias spręstų kelių ka medžiagomis, o ne su jūsų PAMINKLAIS tedrų žmonės. Dar ir toliau susintetintomis”. Su Vilniaus gotikos pa- draugijos narys drg. Pinkus tęsiama tradicija, kad kiek Pagaliau dielektrinės ir Gamtos mokslų SMD kon atstovai, kurie konferencijoje viena katedra sudaro savo' optinės minklais studentus ir kitus Po paskaitos būvP Pa^e stambiamolekulinių ferencijai ruošiami 35 moks skaitys paskaitas, savo dar mokslinio darbo planus, ma junginių savybės dar ne vls- , . , . ,. .. monstruoti moksllniai-doku supažindino mentinlal filmai liniai pranešimai. Beveik pu bus. Musų gamtininkai irgi žai domisi tuo, ką daro kitos; kas. Gali toks junginys turė besidominčius Mokslinių žinių skleidimo p. Eglinytė sę iš jų rašo biologijos sek kviečiami dalyvauti Minsko. katedros, neieškoma bendrų blogas optines ar elektricijos nariai. Jų darbai turi Rygos. Lvovo Universitetų temų su kitomis katedromis; ti nes savybes, bet geras me praktinę reikšmę, priiaiKyuni studentų mokslinėse konferen ir fakutetals, moksliniai dar- chanines ar šilumines savy gamyboje. Tokie yra II kur cijose. bes. O šių savybių mūsų Uni Kraštotyrininkų sus rinkime so studentės Dulinskaitės ir versitete niekas nesiruošia IV kurso studento Rančelio tirti. Iškabinti skelbimai apie Įvyksiantį kraštotyrininkų su pranešimas „Augalų priešsėTodėl ir natūralu, kad ky slrinkimą IFF patraukė daugelio studentų dėmesį. Kraštą Jinio vitaminizavin.o būdai”, la klausimas dėl organizavi tyrininkų susirinkimuose visada būna įdomu. amitologų aūgalų fiziologų mo vienos specialios proble R. Lekevičiaus, A. Petraičio kartą susirinkime kalbėjo Dailės muziejaus moksli minės laboratorijos stambia- nis Šį ir kitų darbai. bendradarbis drg. Maceika. Jis papasakojo apie molekuliniams junginiams tir veikslų galerijos paminklines Geografijos mokslų sekci lentas, apie istorikus, kurie ti. Čia vienos vadovybės ži joje pažymėtini K. Sopausko pirmieji ėmėsi sunkaus darbo: nurašinėti paminklinių len nioje būtų sintetinami stam(V kursas) „Radioaktyvių me užrašus. įskaityti užrašai padeda plačiau susipažinti s» biamolekuliniai junginiai, ti tų džiagų tarpusavio santykio Lietuvos istorija, su liaudies buitimi. riamos jų cheminės ir fizinės kitimas atmosferos krituliuo Pasakojimą apie 15—16 a. Talino architektūrą tęs* savybės. Tokioje probleminė se Lietuvos TSR”, J. Dubros je laboratorijoje vieną ir tą architektas drg. Pylipaitis. (IV kursas), „Apie būsimos R. Nauronis pačią problema spręstų ir Kauno jūros dugną”. chemikai ir fizikai, gal būt. Suaktyvėjo šįmet ir geolo ir biologai ir medikai ir, kas gai, kurie anksčiau šlubavo PRIETARAI SAVAIME NEIŠNYKSTA svarbiausia, spręstų ne kiek SMD darbe. Konferencijai vienas atskirai, o visi kartu. ruošiami 8 pranešimai iš ka — Prietarai savaime ne Universitete, apie sunkius rių pažymėtini L. Gudjurgio Šiandien nei medikas, nei išnyksta — su jais reikia ko pirmuosius žingsnius tų, ku ir J. Žellūno (V kursas) „Ka biologas, nei' chemikas, paga voti, *— kalbėjo atvirame tre rie išdrįso paneigti religinius liningrado srities gilieji grę liau, nei matematikas ar eko čio kurso medikų komjauni prietarus. žiniai ir Jų geologiniai duo C/iuanus raruzanų gatve net veių vakarą gad paste nomistas neims tvirtinti, kad mo susirinkime doc. Marku Po to pranešėjas atsakė i menys”, K. Baravyko (V kur bėti šviesą Chemijos fakultete. Tai triūsia diplomantai jlen.s jokios naudos negali lis. Studentams jis papasako komjaunuolius dominusius sas), „Iš geologijos vystymosi prie savo darbų. duoti naujausi elektronikos jo apie pirmuosius ateizmo klausimus. Universitete istorijos”, kolek Neorganinės chemijos katedros studentai vieni pirmų pasiekimai ar spektriniai me daigus, buvusiame Kauno J. Tiška* tyvūs IlI-kursų darbai bei jų fakultete ėmė ruoštis diplominių darbų gynimui. Dau todai. Bet biologai ir medi kiti. gelis studentų pasirinko temas, susijusias su respublikos kai, o iš dalies ir kitų šakų Į mokslini darbą įtraukia chemijos vystymo klausimais, iš savo gamybinės prakti specialistai susiduria su ne mi ir jaunesnių kursų stu kos. O praktiką atliko įvairiausiose vietose. Pavyzdžiui, mažais sunkumais, įsisavi dentai, kurie ruošia sesijai Kriukaltė, Pribilovskaja, Barskaja atliko praktiką N. Ak nant šiuos metodus savo dar pranešimus, tai pirmakurses menėje. „Puntuko” fabrike atliko praktiką Varšavskaja. be. Iš kitos pusės fizikai, ku geografės O. Zlatkutės „Vi Įdomią temą pasirinko diplomantas Zolotoveckis — rie sugeba Išdirbti gerą eks — Ei, vyrai! Jau pusė iš nutruks. Bet pratimėlis po dutinės šaltų orų hidrotermi „Potenciometrinis titravimas geležies kompleksonu (tritonu perimentinę aparatūrą, nesu monių! — ir trumpa serija pratimėlio, ir „prasimikllna” nės charakteristikos”, V. Gri B)”. Voliumetrinio švino nustatymą tiria Nockiūnaitė. Va geba Jos pilnai išnaudoti, instruktoriškų kumščių pasi net didžiausi apsnūdėlial. niaus „Lietuvos TSR ežerų dovaujant vyr. dėst. Naruškevičiui diplomantas Makrockis nes per mažai žino tas prob Vėl lapsi* takeliu vorelės sapropeliai ir Jų vitamingu- tiria potenciometrinį geležies-vario nustatymą. lemas. kurios šiandien kelia pila į duris. Kambarys po kambario per dabar jau atgal — į „Tau inas” ir kiti. Nuotraukoje: J. Zolotoveckis atlieka eksperimen mos medicinos, biologijos rą”. Į konferenciją pakviesti tinę dalį su geležimi. chemijos ar kitose moksluose. visus aukštus ir korpusus su — Tik miegą sutrukdė, .14 šalies aukštųjų mokyklų A. Petrauskas Ir vėl. atrodo, teisingiausias kyla visas „Tauras”. — E, ką jau čia — šalta, prigulsiu dabar, — dar vis Kaip aš čia dabar su trum- nepasidavė skeptikai. Bet uo mankštinis apsnūdimas grei pom kelnaitėm? tai praėjo, ir: — Eik su ilgom. — Žinai, vis tiek kažkaip Koridoriuose — kaip žąsų žvalesnis Trumpai žmogus atrodai. turguj. Vorelėmis po korpusą Na, o prieš devynias jau I į atvirą Taurakalnio laukynę, Šeštadienį, IV. 4 d., Aktų „Tauras” nematė tokio nors ir aptingę po miego, vis seniai salėje įvyks Turistų klubo masiško ėjimo į paskaitas. tiek klapsi vyriokai. Mergi Net komendantė ataskaitinis vakaras, Dalystebisi. nos sustoja pačiame kieme. vaus svečiai iš visų aukštųjų Daug kas Čiurlionio mies Per visą ilgą Universiteto mokyklų. ir merginų bendrabu istoriją — tai pirmoji bendra telyje tyje taip ir liko drybsoti ’o mankšta. vose. Bet mes įsitaisysim to Korpusų mankštos instruk kius trimitus, kad jie išmes toriai saviems rateliams rodo iš lovų ir didžiausius apsnuŠeštadienio vakarą bus ga pratimą po pratimo. lima praleisti ir IFF 34 aud.: dėlius. Ola anglistai ruošia vakarą 1 Braška per naktį sustingę Mankštą nuo šiol darysime Roberto Bernso 200-os!oms ( feiMNA'Ti*.* PRATIMĄ1 sąnariai, kai kuriems „slun visi. MAUklll BAIUTA S. Krivickas gimimo metinėms pažymėti. kiams”. rodos, rankos—kojos
Gamtininkai konferencijai pasiruošę
Vakar pirma karta—visi
\tH7IKAS padeda
instpuktopiams