h canvBos Visų šalių proletarai, vienykitės!
scuoencas
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS Eina nuo 1950 metų
*
1970 m. balandžio mėn. 3 d.
•
Nr. 11 (709)
Kaina 2 kp.
NUO PENKTADIENIO... 9 Praeitą ketvirtadienį Kolonų salėje Konservato rijos Teatrinio fakulteto diplomantai parodė literatūrinį-muzikinį montažą, skirtą V. Leninui. Skambė jo J. Marcinkevičiaus, A. Baltakio ir kt. poetų eilės, amžininkų atsiminimai. Studentai ypač buvo suža vėti antra koncerto dali mi, kurios metu dar kartą pergyveno P. Širvio, „Ir nusinešė saulę miškai" ei lėraščių rinktinės auto riaus, jausmus, mintis. S. VAITIEKUS
dviejų dalių programą: bu vusių „Fakto" narių, dabar jau baigusių Universitetą, koncertą ir „Don Kichotą". V. KVIETKAUSKAS • Už ilgametį vaisingą mokslinį ir pedagoginį dar bą ir nuopelnus liaudies sveikatos apsaugoje, ry šium su septyniasdešimto siomis gimimo metinėmis Medicinos fakulteto Rent genologijos ir ftiziatrijos katedros profesorė, medici nos mokslų daktarė, LTSR nusipelniusi gydytoja D. Kuncevč LTSR Aukščiau siosios Tarybos Prezidiumo kovo 30 d. įsaku apdova nota LTSR Aukščiausiosios Tarybos Garbės raštu. Mūsų inf.
0 Kovo 30 d. Universi tete prasidėjo teatrinė sa vaitė. Ją atidarė poetai. Jų kūrybos vakarą „Sau kiu savo vardą" padėjo su rengti M. Martinaitis, re žisavo I. Ciunis. 9 Neseniai Leningrado R. JANCIUS Valstybiniame Darbo Rau donosios vėliavos ordino • Universiteto komjau A. Gerceno pedagoginiame nimo komitete ruošiamasi institute baigėsi trečia lenininei talkai, kuri įvyks aukštųjų mokyklų studen balandžio 12 d. Numato tų filologų mokslinė kon ma, kad joje dalyvaus apie ferencija. Joje savo prane 5000 mūsų universiteto šimus skaitė ir Universite studentų. Iš jų 800 dirbs to studentai: L. Rudnickamieste, kiti Universiteto ja, O. Bajun, I. Volkovą, miestelio statyboje. R. Pekelytė, Ž. UžkurelyJ. SILAITE tė. Tokia pat konferencija • Antradienį ir trečia balandžio 2 d. pradėjo dar dienį Universitete viešėjo bą ir Tartu Valstybiniame JAV Viskonsio valstijos universitete. Šioje konfeįvairių universitetų 26 stu reincijoje dalyvavo mūsų dentų grupė. studentai rusistai L. AroSvečiai susipažino su naitė, M. Bursina ir L. Universitetu, o antradienį Karpovas. susitiko su mūsų komjau T. FRIDMANAS nimo organizacijos vado vais. 9 Penkių studentų gru A. DARGUNAS pė šeštadienį ir sekmadienį keliavo slidėmis Tauragnų • Pirmadienį į JAV iš apylinkėse. Jie susipažino vyko Medicinos fakulte su šių vietų įžymybėmis, to ■ Bendrosios chirurgijos apsilankė liaudies meni katedros vedėjas prof. ninkės E. Strazdienės na Algimantas Marcinkevi muose. Moteris parodė stu čius. Per tris savo kelionės dentams savo audinius. po šią šalį mėnesius pro V. STARKUNAITE fesorius numatęs apžiūrėti stambiausias kardiochirur• Universitete rytoj gines klinikas, susipažinti su geriausių specialistų prasideda iškilmingi susi darbo metodais, atliekant rinkimai, skirti V. Lenino širdies vožtuvų protezavi gimimo 100-osioms meti nėms. Pirmieji jubiliejų mo operacijas. Mūsų inf. paminės fizikai. Siame su sirinkime bus suvesti ir • Universiteto agitme- fakulteto lenininės įskaitos ninei brigadai „Faktas" — rezultatai. Mūsų inf. penkeri metai. Per šiuos • Pradėta ruošti paro metus kolektyvas, kuriam vadovauja Estetinio lavini da, pasakojanti apie mūsų mo katedros vyr. dėstytoja Alma Mater, jos studentų I. Stravinskienė, parodė mokymąsi ir gyvenimą. eksponuojama studentams nemaža spek Ji bus Graifsvaldo universitete. taklių. Vakar, afišų sukviesti, Šiuo klausimu buvo kalbė į jubiliejinį „Fakto" kon ta pasitarime, kuriame da certą susirinko svečiai ra lyvavo prorektorius moks šytojai V. Žilinskaitė, K. lo reikalams doc. J. Gri kitų Universiteto Saja, aktorė S. Nosevičiū- gonis, tė, Universiteto dėstytojai organizacijų atstovai. P. JURGELEVIČIUS studentai. Žiūrovai pamatė
...IKI PENKTADIENIO
PAUKŠČIAI GRĮŽTA, PAUKŠČIAI IŠSKRENDA APIE DIPLOMANTŲ SKIRSTYMĄ PASAKOJA V. BRAZIŪNAS IR J. PASLAUSKAITĖ
J. MAŽEIKIO nuotraukose: skirstymo komisija (viršuje). Paskyrimą dirbti gauna S. Komičlūtė.
V. BRAZIŪNO nuotraukose: M. Saulytė, L. Tamulis, V. Gurevičaitė, D. Velička. Kol kas: „Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto Gamtos fakultetas'1. Greit: „Res publikinė geologijos valdyba" (viršuje). Skirstymo komi sijoje: prodekanė doc. I. Šarkinienė, dekanas prof. S. Jankauskas ir doc. R. Tarvydas (apačioje).
Pavasaris. Paukščiai grįž ta. Jie, hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos, o taip pat geologinės nuotraukos ir geologinių paieškų 31 spe cialistas (jau ne busimieji!) — išskrenda. Prie dekanato durų — pa sitempę, šventiški ir susirū pinę. Panašiai, kaip ir busi mieji fuksai: prieš akis — neragautas vaisius... Hidrogeologijos ir inžineri nės geologijos katedros ve dėjui doc. Rimvydui Tarvy dui, po dešimties metų per traukos vėl grįžusiam dirbti Universitete, ši laida jau antra. — Mokėsi labai gerai: bendras pažangumas 4,36— 4,66. Aktyviai dalyvavo vi suomeniniame darbe, sporte, saviveikloj. Negreit turėsime tokią laidą, — kalba vedė jas. (Girdit, kolegos iš žemes nių kursų? Neleiskit išsipil dyti šiam nuogąstavimui.) Su tėviška meile vedėjas kalba apie E. Jagminą, A. Viitpoom, S. Kokouliną, A. Bertešką. V. Mikulionj... Negi visas pavardes suminė si? Kiekvienas paliko pėd saką. .. Paskutinės, jaudinančios akimirkos Medicinos fak. sa nitarijos higienos spec. VI kurso studentams. Si spe cialybė mūsų fakultete dar labai jauna. Šįmet išleidžia ma tik trečioji laida — 21 studentas. Niekuomet studentai ne pamirš pirmos ir paskutinės sesijos. Penketais valstybi nius egzaminus laiko a. Tei šerskytė, k. Sapranauskaitė, A. Baubinas, S. Komičiūtė. Studentai gavo paskyrimus į įvairius mūsų gimtinės miestus, rajonus. Net trys specialistai paskirti San. epi deminių stočių vyr. gydyto jais. .. Maršrutas aiškus. Tebūna jis laimingas.
Kai trūksta mokymo priemonių Paskutiniaisiais metais nea kivaizdinio ir vakarinio sky riaus studentai geriau aprūpi nami priemonėmis. Čia daug reikšmės turi pagerėjęs. Uni versiteto bibliotekos kom plektavimas, sustiprėję ryšiai tarp jos ir fakultetų. Jei neakivaizdino ir vakari nio skyrių studentai literatū ra rusų kalba aprūpinti paten kinamai, tai literatūra lietuvių kalba — kol kas blogai. Ypač jos trūksta teisininkams, eko nomistams, istorikams. Ir nors šių sričių specialistai yra kaip tik Universitete, originalius vadovėlius retai kas imasi rašyti. Išimtį sudaro gal Matematikos ir mechani kos fakultetų dėstytojai, ku rie nemaža vadovėlių parašė ar išvertė. Komplektuojant literatūrą, bibliotekai didelę pagalbą galėtų suteikti katedros. 1969 metų spalio 26 d. įsakymu Rektorius įpareigojo katedras paskirti po vieną dėstytoją, kuris būtų atsakingas už lite ratūros komplektavimą, kas savaitę apsilankytų komplek tavimo skyriuje. Bet kai ku riuose fakultetuose, ypač eko nomikos, įsakymas primirš tas. .. ' / Apie tai, kaip geriau stu dentus aprūpinti mokymo priemonėmis, antradienį buvo kalbėta Mokslinės tarybos po sėdyje. Tarybos nariai išklau sė komisijos pranešimą. — Mūsų dėstytojų mokslinis-metodinis darbas dažnai atitrūkęs nuo studentų po reikių, — savo pranešime pa stebėjo doc. A. Merčaltis. — Be to, mokymo priemonės kažkodėl nelaikomos dėstyto jų rimto darbo rezultatu. Per mažai kontroliuojama, kaip vykdomas leidybinis planas. Nemaža trūkumų turi ir pats planavimas. Kai kurie autoriai metai iš metų pla nuoja ir... neparašo. — Svarbu, kad mūsų pro dukcija pasiektų vartotoją, — pabrėžė doc. A. Merčaitis. — N<>5 nemaža leidinių dabar (L..-.1*—-*.įsigyti knygy ne, bet J vis dar tebe guli sandėlyje (kuriame, de ja, nėra elementarios tvar kos). Blogai informuojame apie naujus leidinius. Diskusijose kalbėjo prorek torius doc. B. Sudavičius, doc. L. Jasinskas, doc. I. Šarkinienė ir kiti. Taryba priėmė nu tarimą, kuris padės geriau sutvarkyti neakivaizdinio ir vakarinio skyrių studentų ap rūpinimą mokymo priemonė mis. 0 Antradienį Mokslinės tary bos posėdis prasidėjo kiek neįprastai. Pirmą kartą nau jiems profesoriams buvo įteikti atestatai. Prorektorius doc. J. Grigonis profesorių atestatus įteikė drg. M. Natkevičaitei-Ivanauskienei, drg. V. Mažiuliui ir drg. J. Palio nių!. Mokslinė taryba suteikė profesoriaus vardą Infekcinių ligų katedros vedėjui P. Či birui. Docentų vardai suteikti Anglų kalbos katedros vedė jui A. Laučkai, Lietuvių k. ka tedros dėstytojui A. Girdeniui, Darbo ekonomikos ka tedros dėstytojui J. Ragalevičiui, Kauno Vakarinio fakulte to Marksizmo-leninizmo ka tedros vedėjui Z. Ruliui. Mokslinės tarybos posėdyje pakeistas Bendrosios chirurgi jos su topografine anatomija katedros pavadinimas. Nuo naujų mokslo metų ji vadin sis Bendrosios chirurgijos ir anesteziologijos katedra.
TARYBINIS STUDENTAS
2 psl.
kos ir žemės. 1917 m. gruo džiulį darbą vadovaujančiuose džio mėn. buvo paskirtas Lie LKP organuose. Įtemptas dar tuvos reikalų komisaru. Tary bas, caro kalėjimuose gautos binės delegacijos sudėtyje džiovos ir širdies ligos pakir Bresto taikos derybose Lietu to V. Kapsuko sveikatą. Jis nacionalinės kultūros priešta vos darbininkų demokratijos mirė 1935. II. 17 Maskvoje ir ringumą. Daugiausia V. Kap vardu protestavo prieš vokie palaidotas Maskvos Novodesuko veikla apsprendė tai, čių imperialistų bei lietuvių vičės kapinėse. kad V. Leninas pavadino „Vil buržuazinių nacionalistų san Kaip įžymus Lietuvos ir nį" pravdistiniu lietuvių laik dėrį dėl Lietuvos pajungimo tarptautinio darbininkų judėji Vokietijai ir reikalavo mūsų mo veikėjas, vienas LKP or raščiu. 1916 m. vasarą lietuvių re liaudžiai teisės pačiai spręsti ganizatorių ir vadovų, V. voliucionierius per Kanadą ne savo likimą. Kartu su kitais Kapsukas amžiams Įėjo į Lie legaliai atvyko į JAV. Čia vi rūpinosi Lietuvos Komunistų tuvos istoriją. Jo literatūrinis siškai priartėjo prie bolševi partijos (LKP) sukūrimu ir palikimas ir reikšmė lietuvių kinių pažiūrų į karą ir taiką. stiprinimu. Tuo tikslu du kar kultūriniame gyvenime taip Jų dvasia redagavo Amerikos tus buvo atvykęs į vokiečių pat nepaprastai didelė. Jis — talentingiausias ir nepaprastai Lietuvių socialistų sąjungos okupuotą Vilnių. 1918 m. Lietuvoje buvo produktyvus komunistinis lie leidinius „Naujoji gadynė" ir „Kova". Dėl to 1917 m. orga įkurta Tarybų valdžia. 1919 tuvių publicistas. Jis — mark nizacijos narių dauguma nu m. kovo 13 d. V. Kapsukas, sistinės lietuvių literatūros traukė ryšius su oportunisti- Lietuvos ir Baltarusijos socia kritikos pradininkas, talentin niais vadovais ir parėmė bol listinės Tarybų respublikos va gas proletarinis menininkas, dovas, pasirašė dekretą, ku memuarų knygos „Caro kalė ševikus. Po Vasario revoliucijos V. riuo buvo atidarytas Vilniaus jimuose" (1929) autorius. Jis Kapsukas per Japoniją grįžo universitetas. Jame buvo nu vienas pirmųjų ir įžymiausių į Petrogradą. Čia buvo pri tarta įkurti tarybinį visuotinį jų Lietuvos darbininkų revo liucinio judėjimo mokslinės imtas į bolševikų partiją (vė Darbo universitetą. Nuo 1921 m. pabaigos V. istorijos kūrėjų. Pirmasis toli liau jam partinis stažas buvo pripažintas nuo 1903 m.), dir Kapsukas gyveno Maskvoje, gražu nepilnas jo rinktinių bo vadovaujantį darbą Rusi padėjo sukurti Vakarų Tauti raštų leidinys sudarys 12 di jos lietuvių bolševikų sekcijų nių Mažumų universitete Lie džiulių tomų, iš kurių iki šiol Centro Biure. Aktyviai daly tuvių sektorių, skaitė lietuvių (1960—1970) išleisti 9 tomai. Lietuvių tauta, V. Kapsuko vavo Spalio revoliucijos įvy tarybiniams studentams pa kiuose. Antrajame Tarybų su skaitas, redagavo arba daly atkurtojo tarybinio Vilniaus važiavime revoliucinės Lietu vavo beveik visų TSRS terito universiteto kolektyvas visada vos socialdemokratijos vardu rijoje leistų lietuvių periodi su dėkingumu minės žymaus parėmė Tarybų valdžios pa nės spaudos leidinių redakci revoliucionieriaus vardą. Doc. J. ZINKUS skelbimą ir dekretus dėl tai nėse kolegijose, dirbo di
Keli žodžiai apie V. Kapsukę 1832 m. Rusijos caras Ni veikloje. Skaitė revoliucinę kolajus I uždarė Universitetą spaudą, tame tarpe lenininę dėl jo auklėtinių aktyvaus da „Iskrą", bet vertino ją dar lyvavimo revoliuciniame ju tik demokrato akimis. Buvo dėjime ir 1831 m. sukilime. kratomas ir tardomas. 1901 m. Teisę atkurti jį Lietuvos liau rudenį emigravo į Vokietiją, dis atgavo tik per ilgų de 1902—1904 m. klausė politi šimtmečių kovą, kuri pasibai nės ekonomijos ir filosofijos gė istorinėmis Didžiosios Spa paskaitas Berno universitete lio socialistinės revoliucijos Šveicarijoje. 1903 m. V. Kapsukas stojo į pergalėmis. Šioje kovoje kiekviena tauta turėjo savo Lietuvos socialdemokratų par nacionalinius didvyrius. Žmo tiją (LSDP). Nesutardamas su gus, kurio vardu 1955 m. oportunistais, sukūrė savaran buvo pavadinta mūsų aukšto kišką socialistinę organizaciją, ji mokykla, yra vienas iš to (Pradžioje tai buvo jaunimo kių didvyrių. Su jo veikla organizacija „Draugas". 1905 glaudžiausiai siejasi tikroji m. pavasarį ji pasivadino Lie Universiteto ir visos Lietuvos tuvių socialdemokratų darbi ninkų partija), kuri pirmoji jaunystė. Vincas Kapsukas (tikroji pa pradėjo rimtą darbą Lietuvos vardė Vincas Mickevičius) gi kaimo proletarų tarpe. Reda mė prieš 90 metų (1880. IV. 7) gavo „Draugą", „Darbininką" religingoje pasiturinčių vals ir kitus organizacijos leidinius, tiečių šeimoje. Mokėsi Mari ragino Rusijos ir Prūsijos jampolės gimnazijoje, Seinų lietuvius jungtis po revoliuci kunigų seminarijoje, iš ku nio socialdemokratizmo vėlia rios buvo pašalintas už rūpini va ir ryžtingai kovoti prieš mąsi lietuvių liaudies reika carą ir kaizerį. 1905 m. vasa lais ir draudžiamos lietuvių li rą apie 2 mėnesius sėkmingai teratūros skaitymą. 1898— vadovavo didžiuliams dvarų 1901 m. gyveno Taline ir darbininkų streikams Šiaurės Mintaujoje, dalyvavo nelega Lietuvoje. Grįžęs į LSDP, 1905 lioje lietuvių kultūrinėje m. gruodžio mėn. ruošė Užne
munėje kareivių sukilimą. Buvo suimtas, tačiau 1906 m. kovo mėn. jėga išvaduotas iš Suvalkų kalėjimo. 1906—1907 m. Vilniuje redagavo LSDP leidinius „Naujoji gadynė" ir „Skardas". Ne vienu svarbiu klausimu laikėsi bolševikinių arba artimų joms pozicijų. 1907—1913 m. sėdėjo Vil niaus, Suvalkų, Varšuvos ir Vladimiro kalėjimuose. Sun kiai susirgo. Po dalinės am nestijos ištremiamas Sibiran, iš kurio 1913 m. pabaigoje pabėgo. Nuo 1914 m. pavasa rio Krokuvoje vadovavo LSDP Užsienio biurui. Kalėjime giliau susipažino su marksizmo teorija, drauga vo su I. Kozlovu, M. Frunze, J. Sverdlovu ir kitais įžymiais komunistais; 1914 m. Kroku voje ir Poronine susitiko su V. Leninu. Straipsniuose, pa skelbtuose 1913—1914 m. Ry gos lietuvių darbininkų laik raštyje „Vilnis", nors dar ne pilnai pritardamas bolševi kams, taikliai demaskavo lie tuvių buržuazinį nacionalizmą, aistringai propagavo pagrindi nius Lenino partijos šūkius, tame tarpe jos mokymą apie
GYVENTI KOVAI... Maskvoje išėjo I. Kozlovo kas dieną, kas valandą, kiek atsiminimų knyga „Nei laikas, vieną valandėlę, kai jo pa nei nuotolis". Joje daug pri ties liga ir kančios mums at siminimų skiriama ir žmogui, rodė nebepakeliamos žmo kurio vardu pavadintas mūsų gaus jėgoms... universitetas. „Mickevičius mus mokė ir Pirmą kartą Ivanas Kozlo- istorijos. Jis ir pats šį daly vas, revoliucionierius profe ką nepaprastai mėgo. Kalbė sionalas, su V. Mickevičiumi- damas apie bet kurį gimto Kapsuku susipažino Vladimi sios literatūros ir Lietuvos is ro gubernijos kalėjime. Vė torijos periodą, jis visuomet liau, Lenkijoje, Kapsukas su surasdavo dingstį pabrėžti di pažindino I. Kozlovą su Vladi džiulę rusų liaudies ir rusų miru Leninu. kultūros įtaką lietuvių kultū Pateikiame kelias lštraukė- ros vystymuisi, istoriškai su les-vertlmus iš šios knygos. siklosčiusią lietuvių ir rusų „O liga vis progresavo Ir tautų draugystę ir tai, kad ryte rijo paskutines sergan lietuvius visada domino Ry čiojo jėgas. Naktimis jį kan tai. Visa tai jis grįsdavo is kindavo kosulys, jis visas toriniu būtinumu. Jam buvo apsipildavo prakaitu ir be būdingas gilus internaciona veik nemiegodavo. Be to, jam lizmo, meilės ir pagarbos ru Rajkome. Aptariami maršrutai, kuriais pasklis mūsų dės ramybės neduodavo mintis, sų liaudžiai jausmas, bet kad kosėdamas trukdo ilsėtis taip pat jis be galo mylėjo tytojai Ir studentai. kitiems. Visol" kalbinėji- savo kraštą ir tvirtai tikėjo mams, kad V^tme kietai jo ateitimi. ir nieko negirdime, netikėjo — Po revoliucijos visi gy ir, kiek Įmanydamas, kankin damas save, stengdavosi nu vensime kaip viena šeima, slopinti kosulį. Jis tirpte tir turtai sugrįš tiems, kurie juos sukūrė, ir tada gražiausias po mūsų akyse. .." „Visiems kaliniams keturis Lietuvos kampelis Trakai taps kartus per mėnesį leisdavo darbininkų poilsio ir turizmo išsirašyti produktų — iš viso vieta. Važiuos ten žmonės už keturis rublius. Be to, kaip nuospaudų nusėtomis ranko sergančiam tuberkulioze, Mic mis iš įvairių šalių (...) Tada kevičiui dar leisdavo išsira koks nors senelis — dabarti nis jaunas samdinys — geru šyti pieno. Mes išsirašydavome taba žodžiu prisimins mus ir visus ko, arbatos, cukraus, riebalų tuos, kurie, trokšdami ge (daugiausia aliejaus ir lydy resnio gyvenimo doram dar tų taukų), o kartais netgi pa bo žmogui, paaukojo savo Cirkliškių žemės ūkio technikumas. Dėstytojai ką tik čios pigiausios dešros, baltos gyvenimą ir sveikatą". baigė pasakoti apie Universitetą. Klausimų, kaip papras „Jie abu buvo už mus vy tai, daugybė. Universiteto partijos komiteto sekretoriui duonos ir pieno. Kiekvienas turėjome savo mėgstamiausią resni ir turėjo įgimtus tikrų P. Bernotavičiui (viduryje) tenka atsakinėti iš karto j tech mokymo dalies vedėjo P. Paliunio (kairėje) ir skanėstą, ir Mickevičius šitai revoliucionierių talentus. Bai nikumo LLKJS rajono komiteto darbuotojo A. Muravjovo klausi visada atsimindavo. Išrašyda sių išbandymų sąlygomis, at mus. mas produktus visai komu plėšti nuo kovos ir paties gy sąlygomis, kada nai, neužmiršdavo, ką kuris venimo, žmonėse, palaužtuose sužvė mėgome. (...) Apdalijęs skanėstais, vi rėjusių kalintojų savavaliavi siems į kapšiukus po lygiai mo, geste geso visa, kas gy pildavo tabako, ir pats va, kada ligi neapykantos, džiaugdavosi užvis labiausiai, žmonėms buvo belikęs vie nors pats tada ir nerūkė. To nas žingsnis, šie du žmonės kiomis dienomis jis būdavo mums parodė didžio huma neatpažįstamas. Linksmai, už niškumo ir nepakantumo blo krečiamai juokdavosi, tam giui pavyzdžius. Jie daugelio sios akys spinduliuodavo širdyse pažadino ir palaikė ti džiaugsmu... Labai gera bū kėjimą žmogumi, jo geriau davo žiūrėti į tą nevaržomą siomis dvasinėmis savybėmis. Jeigu mes nesutrikome, nevaikišką džiugesį... nesižeminome Ir dar tokiomis dienomis apsileidome, atrodydavo, kad Mickevičiui prieš kalintojus, tai pirmiau nėra svarbesnio pasaulyje da sia turėjome būti dėkingi lyko, kaip tik praskaidrinti Frunzei ir Mickevičiui-Kapmūsų gyvenimą ir kiekvie sukui. Jų didvyriškumas, tvir nam suteikti nors mažutėlį tas tikėjimas mūsų pergale O technikumo salėje tuo metu „Kanklių" muzikantams ir malonumą. Tai nebuvo tik mums visiems švietė tarsi fa iainininkams moksleivės įteikia atminimo ženkliukus. kelas erškėčiuotame katorgos laikinas kilniadvasiškumas — Šiam kolektyvui buvo karštai plojama ne tik iia, bet ir Bačkininkų tarybiniame ūkyje, kitose rajono vietose. kitų džiaugsmais jis gyveno kelyje..
Kultūros dienos Švenčionių rajone Praėjusį šeštadienį ir sek madienį Švenčionių rajone vyko mūsų universiteto kul tūros dienos. Didelė dėstyto jų ir studentų grupė, vado vaujama partijos komiteto sekretoriaus P. Bernotavičiaus, apsilankė dešimtyje ra jono Vietų. Paskaitų apie Universiteto istoriją, studentų gyvenimą, studijas klausėsi ir žemdirbiai, ir moksleiviai, ir miestų gyventojai. Didelį pasisekimą klausyto jų tarpe turėjo kultūros die nose dalyvavę LTSR nusipel nęs Universiteto liaudies dai nų ir šokių ansamblis, Teisės fakulteto ir „Kanklių" vokaliniai-instrumentiniai kolekty vai. Apie kultūros dienas Šven čionių rajone pasakoja mūsų korespondento A. BUCKAUS nuotraukos.
Adutiškio tarybinio ūkio klube (jį 1960 m. statė mūsų filologai) docentas C. Kudaba susitiko mokyklos draugą vietos vidurinės mokyklos mokytoją A. Baužį.
Dainuoja Teisės fakulteto vokalinio-instrumentinio kolek tyvo solistė antrakursė Lialia Sifrisova. Jos dainos buvo ypač šiltai sutiktos Švenčionėliuose.
Žiūrovų niekur netrūko. Dažnai su tėveliais ateidavo ir pulkai vaikų. Ši šeimyna nufotografuota Adutiškio tarybi niame ūkyje.
3 psl.
TARYBINIS STUDENTAS!
JUBILIEJINĖ SĄŠAUKA ISTORIJOS FAKULTETAS Lygiuotis į Leniną niekas negali, tačiau privalo. Kiekvienas privalo iš visų jėgų lygiuotis į Leniną ir, kur tik galima, kelti iki tokio lygio savo teo rinę mintį, savo darbą, savo gyveni mą, savo kovą.
M
Ko aš nepadariau?“
Fakultete suvesti antrojo etapo lenininės įskaitos rezul tatai. Susegti protokolai, su skaičiuoti visi „teigiamai" ir „neigiamai".. . Lenininė įskaita — indivi duali kiekvieno komjaunuo lio ataskaita kolektyvui. Ja siekiama ugdyti asmenybę, kelti komjaunuolišką inicia tyvą. Pasižiūrėkime, kaip pir minės komjaunimo grupės pa sinaudojo šia nauja darbo forma. I kurso istorikai, suvesdami lenininės įskaitos rezultatus, trijų draugų darbą nutarė vertinti neigiamai (iš viso kurse 40 komjaunuolių). Mo tyvai buvo rimti: blogas mo kymasis, netinkamas elgesys kasdieninėje buityje, blogas visuomeninių mokslų studijavimas. Komjaunimo grupė principingai, reikliai atestavo kiekvieną savo kolektyvo na rį. Džiugu, kad pirmo kurso istorikai išvengė formalumo ir kad jų susirinkimas išlaikė nuoširdžią, dalykišką atmos-
ferą. Tai buvo tikra komjau nuoliško darbo ataskaita. Visiškai priešingas vaizdas trečiame istorikų kurse. Kaip pats sekretorius L. Vildžiū nas sako, jie ruošėsi lenininės įskaitos rezultatų suvedimui visą savaitę. Kai atėjo šešta dienis, susirinko vos pusė kurso. Kurse yra septyni sko lininkai. Daugumos komjau nuolių darbas visuomeninėje veikloje įvertintas neigiamai. Kursas nutarė neatestuoti E. Kalino, V. Perlibaitės, A. Lu koševičiaus. Ataskaitos rodo, kad bene objektyviausiai buvo vertin ta mokymasis ir visuomeninių mokslų bei V. Lenino teorinio palikimo studijavimas. Čia viskas labai aišku — turi skolų, tyli per visuomeninių mokslų seminarą, vertiname neigiamai. Už akademinių skolų nelikvidavimą neigiamai įver tinta 13 II k. bibliotekininkų, 7 III k. bibliotekininkai. Kai kuriems kursams daly-
vavimas visuomeninėje veik loje pasirodė abstraktus daly kas. Tokių kursų, kur absoliu čiai visi komjaunuoliai būtų visuomenininkais, atsirado ke letas, Tai III k. ir 1 k. žurnalistai, I kurso psichologai. III kurso bibliotekininkai įrašė šioje grafoje 21 neigiamą įvertinimą. Suvesdami lenininės įskai tos rezultatus, mes vėl susto jome ties žodžiais: „Kažką reikia daryti". Reikia, kad komjaunimo grupė atgautų kovingumą. Gerai, kad mes svarstome, ginčijamės, mąsto me, gerai, kad mes neabe jingi komjaunimo darbui. Tik gaila, kad dažnų dis kusijų metu mes išmušame pagrindą sau iš po kojų. Mes kaltiname kitus, kurie kažko nepadarė, mes traukia mės į šalį, norėdami ištirpti masėje... O ar kiekvienas mūsų svarstome — ką aš ga liu padaryti. Reikėtų kiekvienam komjaunuoliui dažno pri žodžio „kažką" turinį pildyti „noriu", o gal gėriau — „padarysiu"! Gražina BIRŽIETYTE I F komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotoja
Čia pražys ir Lietuvos gėlės IV k. istorikai daugiau kaip mėnesį praleido kelionėje le nininėmis vietomis (Maskva— Kazanė—Uljanovskas — Vol gogradas — Baku). Apie ją pasakoja fakulteto komjauni mo komiteto sekretorius Jonas MARDOSA. Nuo to laiko praėjo šimtas metų, tačiau čia viskas prime na jį. Jau išlipęs Uljanovsko geležinkelio stoty, iš karto pa tenki tarsi į miesto muzie jų. Čia pat, aikštėje, stovi pa minklas Leninui-gimnazistui. Uljanovų šeima Simbirske gyveno nuo 1869 m. iki 1887 m. (Tuomet miestas turėjo 30
tūkst. gyventojų. Dabar Ulja novskas — Pavolgio kultūros ir pramonės centras). Pradžio je Uljanovų šeima gyveno Strelecko gatvėje (dabar Uljanovo), senam fligely, kur ir gimė Volodia. Simbirske Uljanovai gyveno dar trijose vietose, kol 1878 m. neįsigijo namo Maskvos (dabar Lenino 51) gatvėje. Da bar viename iš dešimties na mo kambarių — dokumentinė ekspozicija, o likusiuose at kurtas buvęs jų namo apsta tymas. Tiesa, likusių nuo to laiko daiktų yra maža, tačiau namas-muziejus daro nepa kartojamą įspūdį. Per visus
40 metų nuo įkūrimo jame apsilankė šeši milijonai su viršum žmonių. Susipažinimas su muziejumi prasideda nuo svetainės, kuri buvo poilsio vieta. Čia vaka rais Marija Aleksandrovna grodavo rojaliu ir dainuoda vo. Ypač ji mėgdavo dainuo ti ištraukas iš Verstovskio operos „Askoldo kapas“, ku rios partitūra ir šiandien sto vi ant rojalio. Populiariausias buvo valgomasis. Čia vaikai ruošė pamokas, skaitė, ginči josi. Šeštadieniais aptardavo rankraštinį vaikų laikraštį „Subotnik". Ilja Nikolajevičius pasakodavo apie liaudies
SKIRTINGI CHARAKTERIAI Rugsėjo pirmoji... Iškart patekome į didžiulį studentų srautą, kupiną džiaugsmo, jau natviškos šypsenos. Iš karto mums kilo noras kartu su jais džiaugtis pergalėmis, liūdėti ir pergyventi studentiškus sun kumus. Prasidėjo paskaitos. Pradė jome ir mes gyventi studen tišku ritmu. Išsirinkome kom jaunimo biurą, seniūnus. Beli ko tik dirbt. Nuo ko pradėti? Bet kokia gali būti kalba apie darbą grupėje, kada tu neži nai, ką gali kiekvienas kom jaunuolis. Išsikalbi su savo naujais draugais, susipažįsti ir iš tikrųjų pamatai, kad kiekvienas skiriasi savo pa žiūromis, charakteriais. Kaip sujungti tuos visus skirtingus charakterius i vieną darnų, draugišką kursą? Tai galima padaryti tik organizuojant įdomius rengi nius, kurie žmones suartins, suriš. Kurse yra nemaža jėga, kuri šį tą gali padaryti — komjaunimo aktyvas, dviejų grupių seniūnai ir jų pava
duotojai, grupės profsąjungos lyderiai. Jūs paklausite: „Ką, pas jus dirba tik aktyvas, o kur kiti? Nejaugi likusi kur so dalis — pasyvas?" Štai šito labiausiai turi bijoti komjau nimo grupės. Jeigu taip jau išėjo, vadinasi, tu blogai or ganizuoji, aktyviste. Nors tu ir būtum didžiausias idealas, bet visų renginių ir priemonių tu niekaip nesugebėsi įvyk dyti vienas. Na, gerai, saky kime, kad tu padarai. Bet tada vėl iškyla klausimas apie jų kokybę. Mūsų komjaunimo grupėje, kiekvienas komjaunuolis turi įpareigojamą. Jis atsakingas už vieną ar kitą renginį. Ži noma, tai nereiškia, kad tu sukies kaip išmanai, o mes nusiplauname rankas. Kom jaunuoliui padeda visa grupė. Aptariame, kaip ruošti ren ginį, kad jis duotų daug gero pačiam ir kitiems. Na, o jeigu tu buvai apsileidęs, nieko ne suorganizavai, būk malonus atsiskaityti prieš visą grupę, prieš savo draugus. Jeigu esi
tikras tarybinis studentas, toks pokalbis draugų tarpe nėra malonus, draugai pradeda ta vim nebetikėti. Tokiais atve jais tenka su tuo komjaunuo liu pasikalbėti vėl atskirai, įrodyti, kad jis kursui reika lingas. Tai, žinoma, padeda jam pačiam padaryti išvadas: teisingai jis pasielgė ar netei singai. Mūsų kurso komjaunimo grupės biuras susideda iš tri jų žmonių. Vytas atsakingas už įskaitą ir nario mokestį, Regina — už akademinį dar bą ir drausmę, o man belie ka tik ideologinis darbas. O iš tikrųjų tarp mūsų nėra jo kio darbo pasidalijimo. Jeigu reikia pravesti komjaunimo susirinkimą ar šiaip pasikalbė ti, man visuomet į pagalbą ateina Vytas su Regina, ir ta da nesijaučia to krūvio, kurį dažnai tenka nešti ant savo pečių vienam sekretoriui. Gal būt, padeda ir palengvina mums dirbti tai, kad kartą per savaitę, trečiadienį, susi renkame visas kurso akty-
jubilie jus — V. Lenino 100osios gimimo metinės Revoliucijos vado atminimas brangus kiekvienam žmogui. Su jo vardu susietas tolesnis žmonijos progresas ir vysty masis. Tas vardas brangus ir tarybiniam studentui. Dauge lis komjaunimo grupių sten rtinasi didis
A
giasi dar geriau susipažinti su V. Lenino veikla ir gyve nimu, jo vadovavimu revoliu ciniam judėjimui. Praeitą penktadienį pas I kurso istorikus į svečius bu vo atvykęs B. Baranauskas, TSKP narys nuo 1921 m., ak tyvus revoliucionierius, kovo tojas už V. Lenino idėjų Įgy
vendinimą Lietuvoje. Jis su pažindino studentus su tais uždaviniais ir tikslais, kurių revoliucinėje kovoje siekė Lietuvos darbo žmonės, jauni mas, komunistai. Juozo MAŽEIKIO nuotrau koje: B. Baranauskas (vidury je) su pirmo kurso istorikais ir jų vadovu doc. S. Lazutka.
PIRMŪNAI Z. BURNYS Viena senųjų sentencijų sa ko, kad istorija — gyvenimo išminties mokslas. Gal būt, noras pažinti šią tiesą prieš trejus metus atvedė Zenoną į Universitetą. Ateina ir pra eina sesijos, palikdamos stu dijų knygutėje vien penketus. „Sunku rašyti istorinį dar bą apie dabartį, greičiau tai bus sociologijos reikalas. Ban džiau. . .“ Z. Burnys SMD kon ferencijai pateikė darbą apie VVU interklubą. Šią vasarą Zenonas bus fa kulteto darbo ir poilsio sto vyklos Giedraičiuose viršinin kas.
švietimą, steigiamas mokyk las. Vienas iš svarbiausių kambarių yra Vladimiro IIjičiaus. Jame lova, stalas, kėdės. Ant sienos lentyna su knygomis, žemėlapiais. Ant stalo pagyrimo lapai, IV ir V klasių pažymėjimai, aukso medalio kopija ir kiti daifčp tai. 6h Ant išsiliejusios Volgos upės kranto, centrinėje aikštė je stovi skulptoriaus Manicerio sukurtas Lenino pamink las. Jį atidarė 1940 m. balan džio 22 d. 70-ųjų gimimo me tinių dieną. Netoli iškilę daugiaaukščiai namai. Tai baigiamas visų broliškų respublikų atstovų rankomis statyti memorlt-t, y centras. Volgos pakranteil}eĮ parke, bus ir Lietuvos kampe-
lis, čia pražys iš Lietuvos at vežtos gėlės. Netoliese buvusi Simbirsko vyrų gimnazija, kurioje 1879 —87 m. mokėsi Volodia. Eida mas koridoriumi, ant sienų lentas. nnatai memorialines ĮS.ose klasėse mokėsi LeniInas. Praėjęs pro aktų salę, pa benki į klasę. Ji niekuo nesis kiria iš kitų, tik prie lango ant paskutinio suolo padėta lente lė rodo, kad čia, būdamas septintoje klasėje, mokėsi V. Leninas. Baigęs šią gimnaziją, Vladi miras įstojo 1887 m. į Kazanės universitetą. Marija Aleksand rovna po vyro mirties (1886 m.) ir Aleksandro nužudymo i Sliselburgo tvirtovėje, norėdaima būti arčiau sūnaus, persikėlė gyventi į Kazanę.
• Fakulteto komjaunuo liai šefuoja Vilniaus 31 vid. mokyklą. Jos abiturientai da lyvavo mūsų studentų me diume. Bibliotekininkystės specialybės studentai telkia pagalbą šios mokyklos bib liotekai. IV kurso istorikai žada moksleiviams papasako ti apie savo kelionę lenini nėmis vietomis. • Penktadienį Mtižvydo salėje sutraškėjo židinysJauki šiluma pakvietė fakul teto merginas Į pirmąjį „Merginų seklyčios" vnjiarą. Židinį palaimino ir palenkė jo niekada negesti brangios viešnios doc. I. Horodnlčienė ir dėst. V. Paukštelytė. • Šiandien Istorijos fa kultete vyksta metodinė pir mųjų kursų studentų konfe rencija, skirta V. Lenino gi nepateisino. O kodėl? Juk mimo 100-osioms metinėms. kiekvienas studentas skaito laikraščius, vienaip ar kitaip Geriausi visuomeninių moks žino tarptautinę padėtį, šalies lų darbai bus atrinkti reslaimėjimus. Ką gali studentas publikinei apžiūrai. • Antradienį Kolonų sapasakyti studentui, jeigu jų ži nios beveik vienodos. Geriau Įėję Įvyko iškilmingas V. sia būtų, jeigu ateitų lek Kapsuko glmlmo metinių mitoriai. Žinoma, ne atskiram nė j imas, kurį suruošti padėjo kursui, gal keliems kursams, Istorijos fak. komjaunuoliai. „Prieš 90 metų gimė Įmo galiausiai visam fakultetui jie gus, kurio vardu pavadintas galėtų skaityti paskaitas. Neseniai mūsų kurse buvo mūsų universitetas". Šiais žo susumuoti lenininės įskaitos džiais kreipėsi prorektorius rezultatai. Neigiamai įverti doc. J. Grigonis Į susirinku nome tris žmones. Daugiausiai sius dėstytojus, svečius, stu jie liko „nuskriausti" dėl dentus. Apie V. Kapsuko, mokslo, apsileidimo. Aišku, revoliucionieriaus, žurnalisto, kalti jie patys, bet neturime visuomenės veikėjo, veiklą tokiais atvejais ir mes likti papasakojo ist. m. kand. R. Maliukevičius. Revoliucinių nuošalyje. Kap matote, padėtis ne to kovų dalyvė, V. Kapsuko A. Matulaitytė kia jau gera, bet džiugu tai, bendražygė kad pagrindinis uždavinys, prisiminė heroiškas revoliu gal būt, išspręstas — kursas cijos dienas. Psichologijos spec. studen daugiau ar mažiau suburtas. I tas A. Šiautkulis ir V. Kap Juozas PALECKIS suko vardo stipendininkė IV IF istorijos spec. I kurso k. žurnalistė S. Zalagaitė per komjaunimo grupės skaitė keletą V. Kapsuko sekretoriuslaiškų.
VIENAS TIKSLAS vas, aptariame artimiausius uždavinius. O paskui kiekvie nas seniūnas supažindina savo grupės draugus su artimiau siais renginiais. Tai leidžia kiekvienam komjaunuoliui sužinoti, kas dedasi grupėje, kas vyksta fakulteto organi zacijose. Ar viską padarėme, kad reikalai mūsų komjaunimo grupėje iš tiesų būtų geri? Žinoma, ne. Pirmiausia čia reikia atkreipti dėmesį j mo kymąsi. Dažnai tenka išgirsti, kad Universitetas ne mokyk la ir kad kiekvienas žmogus turi suprasti, ko jis čia atėjo. Gal būt, tai ir tiesa, bet ar ne mes patys kalti, kad mus paliko Kazys, Vytas, Alvy das. Juk iš pradžių mes buvo me visi vienodi, visi pasiryžę mokytis, o kodėl taip išėjo? Vadinasi, buvo spragų mūsų darbe: nesugebėjome paskui save patempti tuos draugus, palikome juos nelaimėje. Praeitame semestre buvome užsiplanavę vesti kurse politi nes valandėles, bet jos savęs
TRUMPAI
Kelionės... eteryje
ir beveik 200 aspirantų; iš 1240 pedagoginio personalo apie trečdalis turi mokslinius vardus ir laipsnius; veikia 8 ramuva Visą kūrybinį darbą stai lygomis, Universitete studija probleminės ir šakinės tiria 1940 m. vasarą Lietuvoje darbo laboratorijos, buvo atkurta tarybinė san giai nutraukė klastingai fašis vo 986 studentai. Mūsų uni mojo tvarka. Universitetas persi tų pradėtas karas prieš Tary versitetui vyriausybė skyrė vyksta modernaus Universite Radijo mėgėjų liga „serga IŠ MOŠŲ DARBO PLANŲ tvarkė tarybinės aukštosios bų Sąjungą. Per trumpą laiką lėšų, LKP CK biuro įpareigo to miestelio statyba ir moksli mokyklos pagrindais. Plačiai Universitetas buvo nusiaub jimu buvo gražinamos patal nė senųjų rūmų restauracija. apie milijonas įvairaus an. SĮ semestrą įvyko Jau du pos, bendrabučiai, išimties Šiandien, pradėdami ilgo 400 žiaus žmonių. Šiai draugiška; pirmieji Universiteto krašto atsivėrė durys darbo žmonių tas, išblaškyta žymi dalis dar metų Vilniaus universiteto mėgėjų šeimai priklauso i tyrininkų ramuvos vakarai: vaikams. Tą pačią vasarą iš buotojų ir studentijos, paga tvarka taisomas vandentiekis, paskutinį dešimtmetį VVU radijo sporto sekcija, kovo 4 d. — M. Mažvydo at Kauno persikėlė į Vilnių Ma liau 1943 m. pavasarį uždary tiekiama elektros energija ir kelio minimo vakaras ir kovo 25 d. tematikos-gamtos turime pirmiausia prieš akis įkurta 1959 m. fakultetas, tas. Fašistai Universitetą van kt. — vakaras, kuriame buvo Nuo 1963 m. mūsų kolekty Nelengva buvo mūsų uni visiems mums brangią ir gra prisiminta Universiteto tary buvęs Teisių fakultetas pada dališkai nusiaubė, daug ver binio laikotarpio istorija. lintas j du — Teisės ir Ekono tingų mokslo ir kultūros pa versiteto tarybinio periodo žią mūsų Alma mater tarybi vas — pastovus prizininką pradžia. Ta pradžia prasidėjo nio laikotarpio panoramą. Lai- ir daugkartinis respublikos Nuo tos lemtingos minklų sunaikino. Šio semestro darbo pla mikos. Nemaža Universiteto auklė- dideliais išbandymais. Mūsų ■ kotarpio, per kurį mūsų lietu pirmenybių nugalėtojas, ne nuose numatyti dar trys va pradžios sukanka štai trisde karai. Balandžio mėnesį, leni šimt metų. tnių dalis išėjo į kovą prieš dienų studentijos kartai, paga vių kultūrai ir mokslui Uni kartą patekęs į stipriausiųjų ninėmis dienomis, įvyks va Ta pradžia mūsų universi fašizmą. Buvę studentai G. liau ir didelei dėstytojų da versitetas daugiausia davė. dešimtuką tarptautinėse vai karas apie prof. J. Lukoševi žybose. čių, narodninką, V. Lenino tetui iš tiesų buvo reikšmin Sipavičius, J. Zdanavičius, J. liai tie įvykiai yra gana to Mums, kraštotyrininkams, at UTB — plačių moksliniu šeimos artimą žmogų, įžymų ga ir nauja. Nauja, nes Vil Kušneris žuvo fronte, A. limas mūsų kolektyvo istori rodo, kad to laikotarpio (ne geologą, savo gyvenimo pa niuje kūrėsi pirmas tarybinis, Griška, P. Jonuška, R. Margo- jos žingsnis. neigiant, žinoma, ir senų pa eksperimentų šaltinis. Didelis baigoje dėsčiusį Vilniaus uni Tur būt, tuo didingiau ir žangių Universiteto tradicijų) šių eksperimentų entuziastai versitete. Mėnesio pabaigoje kartu ir pirmas lietuviškas lytė, S. Neverauskytė ir kiti didelę yra fiz-mat. m. kand., Fizikos numatoma suruošti dailės va universitetas. Tą pavasarį aktyviai veikė Vilniaus po prasmingiau dabar, jubilieji nagrinėjimas turi karą, skirtą senojo Vilniaus mūsų universitetas pasitiko grindyje. niais metais, tos tolimos die prasmę ir auklėjamajame dar fakulteto dėstytojas R. Ra universiteto meno mokyklos Po 1944 metų vasaros, dar nos atrodo, kada lyg pateisi be. Mūsų kraštotyrinės ramu kauskas. dailininkų K. Rusecko ir J. ypač pakiliai, jis plėtėsi, kū Pagrindinė šių eksperimen Rustemo gyvenimo sukak rėsi nauji fakultetai, specialy vykstant kovoms Žemaitijoje, nimą visiems sunkumams ma vos darbotvarkėje Universite tims. Gegužyje paminėsime bės. Rudenį buvo numatyta spalio mėnesį Vilniaus uni tome pakilią mūsų universite to istorijos puslapiai ir atei tų kryptis — radijo bangi; 25-ąsias pergalės prieš fašiz atspindžio nuo meteorais jo pradėjo darbą. to nūdieną, vien kai kurie tyje bus dažnai sklaidomi. mą metines ir suruošime iš priimti labai daug — 1200 stu versitetas nizuotų sluoksnių tyrimas Uni vyką į Rytų Žemaitiją. Ji su dentų! Universitete tuo metu Mokslo metų atidarymas su skaičiai daug ką sako: taps su D. Poškos, Žemaitės pradėtas ir mokslinis tiriama tapo su Didžiosios Spalio so versitete 12 fakultetų, 84 ka C. KUDABA Mūsų sąskaitoje tokių meteo ir P. Višinskio gyvenimo su sis darbas. Nuo pat pradžios cialistinės revoliucijos 27-ųjų tedros, išleidžiami 31 specia VVU Kraštotyros ir kultūros rinių ryšių su įvairiais Euro kaktimis. Vasarą veiks Uni paminklų apsaugos pos šalių radijo mėgėjais ga versiteto kraštotyrininkų kūrėsi partinė ir komjaunimo metinių šventimu. Tais moks lybės diplofnuoti specialistai; kompleksinė ekspedicija. organizacijos. lo metais, sunkiomis karo są- mokosi apie 15 000 studentų tarybos pirmininkas na daug. Tuo tikslu sukons travome ir sumontavome su dėtingą anteninę sistemą, kuri iškilusi virš Teisės ir Medici Su kraštotyrininkų organi Patrimpo šventė — viena iš nos fakultetų stogo. zuojamomis šventėmis, sukak didesnių pavasario švenčių, Trumposios bangos — kiek čių minėjimais, susitikimais kurias švęsdavo mūsų protė vieno „užkietėjusio“ radijo jau seniai apsipratome, o į viai ir kurios prasidėdavo jau dainų vakarą Istorijos fakulte pirmosiomis vasario dienomis. šventė senovėje buvo švencia- nė ugnis. Susirinkusieji linki rai šviestų javams, pievoms, mėgėjo svajonė. Nors mūsų to ramuvlečial pirmąkart pa Šios šventės senumą rodo pa ■ma tada, kai diena susilygina vieni kitiems geros sveikatos gėlėms, Pilvičio, kad leistų kolektyvas dar labai jaunas, kvietė ne taip seniai. pročiai, apeigos, užsilikusios su naktimi ir, kaip žmonės sa ir gausaus derliaus. Pasipuošu javus gražiai nuplauti ir sudo tačiau jis yra pažįstamas dau Kovo 18 d. kraštotyrininkai, tautosakoje ir išsilaikiusios iki ko, kada kielė ledą iškapsto. sios mergaitės anksti rytą iš roti. Kad dievai prašymus iš gelio pasaulio šalių radijo susirinkę j savo auditoriją, XIX a., o atskirais elementais Patrimpo šventė — vandens eina į mišką rytų kryptimi. klausytų, aukodavo auką — mėgėjams. Tobula aparatūra ne vien dainavo. Mat, tuo me užtinkamos ir vėliau, paliudi ir gamtos atbudimo šventė. Patekėjus saulei, jos persiren jautį arba ožį. Žynys kalbėda leidžia palaikyti pastovų ry tu, kai diena susilygina su ja ir rašytiniai šaltiniai. Apie Juk Patrimpas, kaip manė gia baltais drabužiais ir basos vo: „Tai yra garbinga auka ir šį su visais kontinentais ir ke naktimi, mūsų protėviai švęs Patrimpo šventę knygoje proseneliai, vandens globė grįžta į namus, dainuodamos mūsų tėvų atminimas, kad nu turių vandenynų salomis. Ypač malonu, kai prasi davo pirmą didesnę pavasario „Kronika lenkų, lietuvių, že jas. Patrimpo šventei būda ir skelbdamos, kad sutikusios malšintų dievų pyktį“. per visus eterio šventę, skirtą vandens dievui maičių ir visos Rusios", rem vo ruošiamasi iš anksto. Ke pavasarį. Tada žynys pradėda Paskui puotaudavo — val skverbiantis chaosus tolimas Amerikos ra Patrimpui. Apie ją papasako damasis savo stebėjimais, rašo lių kaimų gyventojai supilda vo apeigas, kurios susidėdavo gydavo paaukoto gyvulio mė jo būrelio pirmininkas V. Balt M. Strijkovskis, šios šventės vo salyklo alui, susidėdavo iš prašymo gausiai padauginti są ir gerdavo alų, tikėdami, dijo mėgėjo balsas stengiasi teisingai ištarti žodžius: „La rušaitis, o biologijos m. kand. apeigas aprašo S. Daukantas pinigų, už kuriuos pirkdavo javus, sunaikinti kūkalius, su kad metai bus geri. bas vakaras, brangus drauge". E. Šimkūnaitė prisiminė savo ir vėlesni tyrinėtojai. jautį ar ožį. (Jautis ir ožys bu teikti žmonėms visko, ko rei Radijo mėgėjai neapsiriboja gimtųjų Tauragnų apylinkių Sulaukę pavasario, galėtume vo laikomi vaisingumo simbo kia. Perkūno prašė, kad su V. BALTRUŠAITIS vien darbu eteryje. Konstruo pavasario švenčių papročius. prisiminti vieną kitą šios liais). Švenčiama suėjus į vie valdytų ža’bus, griaustinius, Lietuvos istorijos jama ir tobulinama aparatūra, VI. BRAZIŪNAS šventės elementą. Patrimpo ną vietą, kur kūrenama apeigi krušas. Žvaigždiko, kad gied būrelio pirmininkas keliamas meistriškumas. Radijo sportas — tai ir „la pių medžioklė", kur užsiimi nėja daugelis studentų ir ku VESTI AR NEVESTI? riems vadovauja sp. m. P. Mi kulskis. Jau daug metų mūsų kolek I Studentų vedybos tapo dažtyvui vadovauja vienas iš žy Kasdien vis aukščiau kyla tik padirbėti, bet ir pailsėtL| nų reiškiniu. Dėl to atsiranmiausių Tarybų Sąjungos ra da reikalas aptarti jų naudin saulė. Vis dažniau VVU po darbo. dijo sporto mėgėjų — Univer siteto vyr. dėstytojas G. Mi komjaunimo komiteto duris VVU komjaunimo konfe- gumą ir asmeniniu, ir visuo meniniu požiūriais. Supranta siūnas. varsto studentai: „Kokios bus rencijos nutarimu į stovyk- ma, kad sudarantieji šeimą Radijo sekcijoje užsiiminė stovyklos?" Iš tiesų įdomu, las privalo važiuoti visi stu tikisi daugiau asmeninės lai ja II—III kursų studentai. kaip dirbsime šią vasarą. Pa dentai, kurie turi atostogų mės, o visuomenė laukia iš Mes kviečiame visus, norin čius dalyvauti mūsų veikloje sakoja VVU darbo ir poilsio daugiau kaip vieną mėnesį. studentus, nepriklausomai nuo stovyklų štabo viršininkas Darbas stovyklose vyks tri fakulteto ar kurso. Tie, kurie Aleksandras DRANENKA: mis pamainomis. I pamaina rimtai susidomės radijo spor tu, niekad jo nepaliks. Jų Sią,vasarą numatoma or — 3 savaitės, II — 2 savai ganizuoti 17 stovyklų, iš ku tės ir III — 3 savaitės. Dar j; .jaujos, sveikos kartos. studentėms, ištekančioms ne veikimo palikimas savieigai lauks nuostabios kelionės ete lįKirtis rodo, kad studentų ryje, tūkstančiai draugų yra tik nelaimių šaltinis. rių 2 bus užsienyje (VDR ir bą pradėsime liepos 5 dieną šeimos dviejų stipendijų pa už savo kolegų. įvairiose pasaulio šalyse, de Meilės jausmas gali pasi Lytinės traukos, lygiai kaip LLR) ir viena Altajaus sri ir baigsime rugpjūčio 30 die grindu ne padidina, o suma reikšti nepaprastai didele jė ir meilės jausmo, atžvilgiu šimtys pergalių ir ne mažiau ną. Pamainos bus komplek žina sutuoktinių laimę. Vi ga. O apie šį galingą reiškinį žmonės labai nevienodi. Pir nusivylimų. Bet galų gale tai tyje. Respublikoje stovyklos tuojamos po 25—50 žmonių. suomenė taip pat nieko ne labai mažai težinome. Dėl to miausia, moterys labai skiria sudaro nepakartojamą drau gystės, džiaugsmo, kūrybinių laimi, nes studentiška šeima Norintieji vykti į darbo nepajėgia sudaryti tinkamų nemokame jo pakreipti mums si nuo vyrų. Iš čia kyla vyrų jėgų atmosferą. Linkime vi veiks daugumoj kolūkiuose naudinga linkme. Rezultatas aktyvumas. Žinome, kad yra ir tarybiniuose ūkiuose. Vie ir poilsio stovyklą Kalnuota vaikui auginti sąlygų. Vis — daugybė kančių ir įvai daug moterų, galinčių gy- siems 73! Tai radistų kalba „Širdingiausių linkėji tos stovykloms parenkamos jame Altajuje paduoda pa kas pakinta, kai šeimą su riausių nemalonumų. Kai ■ venti be vyrų. Pasitaiko ir reiškia mų!" atsižvelgiant į ūkių ekono reiškimus į VVU komjauni daro pasiturinčių tėvų vaikai, patys mylime — kenčiame, vyrų, galinčių išsiversti be VVU Radijo sporto sekcijos tačiau suaugusius žmones sle miką ir jų geografinę padė mo komitetą iki balandžio gia medžiaginė priklausomy kai matome kitus mylinčius moterų. Bet juk didžioji žmo kolektyvas — šaipomės. Kai kurie neiš nių dalis yra visiškai kitokia. tį, nes studentui reikia ne 12 dienos. bė nuo tėvų, kurie, taip manėliai netgi tvirtina, kad Tai reiškia, kad studentų ve sakant, apmoka vaikų meilę. nereikia šio jausmo tirti, nes dyboms šie dalykai dažnai REDAKTORIUS Studentų, kaip ir kitokios jisai tapsiąs neįdomiu. Tikras vaidina lemiamą vaidmenį, ALGIS KUSTA vedybos, dabar yra daugiau nesusipratimas, nes tiriami užmirštant visas „ekonomi gamtininkai, chemikai, teisi sia lytinės traukos sukelto reiškiniai visada pasirodo la kas" ir religinės moralės at meilės jausmo rezultatas. Ne bai sudėtingais ir tuo dar gyvenas, vis dar žiūrinčias į ninkai. Filologijos fakulteto Už S. BUCHAVECKAS sunku įrodyti, kad tarp vy įdomesniais. lytinį žmogaus gyvenimą kaip sienio kalbų ir literatūros riškio ir moters atsiradęs Apie įsimylėjusius tvirtai į ištvirkimą. katedros liūdi kartu su Tie reiškiniai Irena BALAIŠIENE dėl Jos meilės jausmas nepasižymi žinome tai, kad jiems atrodo sako, kad negalima visos stu motinos mirties. viceCempionEs patvarumu, todėl ir abejojame jų meilės jausmas patvariu dentijos dėti ant vieno kur galimybe sudaryti patvarią reiškiniu. Žinome ir tai, kad palio, kad daugelį dalykų PIRMI — MEDIKAI Pasibaigė respublikos LSD šeimą nepatvaraus jausmo įsimylėjęs netenka objekty reikia traktuoti individualiai. i Paaiškėjo VVU krepšinio „Žalgirio" tinklinio moterų pagrindu. O skyrybos dažnai vumo savo meilės objekto Vietoj apibendrinimo norė pirmenybių nugalėtojai vyrų pirmenybės. Jose dalyvavo ir esti didelė nelaimė bent vie atžvilgiu ir tasai objektas jam tųsi pasakyti, kad studentų Nuoširdžią užuojautą nam jos dalyviui ir nemalo grupėje. Finale kovojo MMF mūsų sporto klubo „Moks reiškiame kurso draugui užstoja visą pasaulį. Šių mei vedybos visuomeniniu, lygiai Romui KNYVAI, mylimam ir MF komandos. Galutinė las" komanda. Jos sudėtyje nus reiškinys visuomenei. lės jausmo savybių rezultate kaip ir vedančiųjų asmeniniu, tėveliui mirus. kad — neriboti pažadai ir neap požiūriu atrodo nelabai pro pasekmė 77:58 medikų nau žaidė visos stipriausios Uni Neabejotinai įrodyta, II k. bibliotekininkai dai. Nugalėtojų komandoje versiteto tinklinlnkės Z. Ka praeities šeima rėmėsi nuo galvotas tolimesnio gyveni tingais ir dėl to nepageidau žaidė Maskeliūnas, Azarenka, reivaitė, T. Tlchonova, L. Ma- savybe, kuri dabar pakeičia mo planavimas imtinai iki jamais reiškiniais. Tačiau at Gagilas, Kavoliūnas, Fogele- rinuškina ir kt. Todėl koman ma pastoviu uždarbiu, galimu šeimos sudarymo bei pavy skirais atvejais (sunkiai su REDAKCIJOS ADRESAS: vlčlus, Karalius, Štelbys, Ba- da pasirodė sėkmingai. Pralai ne studentaujant, bet tik duliavimo. Jei mūsų auklėji valdoma lytinė trauka ar revičlus, Baumilas, Sližaus- mėjusios tik respublikos čem turint diplomą ir specialybę. mo sistemos programoje būtų ypatingai stiprus meilės jaus Vilnius, MTP-3, Universiteto kas. Matematikai liko antri. pionėms — „Elektrono" tink- Todėl ir atrodo, kad rimtai šie dalykai numatyti, galėtų mas) studentų vedybos tampa g-vė Nr. 3. Telefonas 2-58-84. Kovoje dėl III—IV vietų fizi lininkėms, mūsiškės užėmė II pradėti galvoti apie vedybas studentai išvengti daugelio vienintele, nors ir nemalonia Telefonas spaustuvėje 2-54-21. Rinko ir spaudė LKP CK Lei kai įveikė istorikus. Toliau vietą. verta tik baigus aukštąją mo liūdnų pasekmių, bet progra išeitimi. dyklos spaustuvė Vilniuje. komandos išsirikiavo taip: A. KUPČINSKAS kyklą. Ši išvada netaikoma mos tyli. Tokių galingų jėgų Prof. K. DAUKŠAS Užs. Nr. 1380 LV 09952
Kraštotyrininkų
Prasmingi istorijos puslapiai
PATRIMPO ŠVENTĖ
KOKIOS BUS STOVYKLOS
Seimą sumažina laimę?