■1 1 L aJi
.'3
/j 11 »k ■ f1
SUSITIKIMAS
V/5V SALIŲ PROLETARAI, VIENYKJTES,
Jis prasidėjo šeštadienį. Geležinkelio ir autobusų sto tyse, bendrabučiuose ir ankš tuose nuomininkų kambariuo se. Abi tas dienas vaikai vaikš čiojo su žilais tėvukais, tokie jauni šalia jų, sutrikę. Sekmadienio popietę mūsų tėveliai susirinko Aktų salė je, į jiems skirtą vakarą. Ne tik jiems. Čia buvo studentai, dėstytojai, svečiai. Šitoks susitikimas — ne naujas dalykas ir nepirmas mūsų Universitete. Jis labai reikalingas. Suvažiavo žmo VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, nės iš visų Lietuvos kampe PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS lių, suvažiavo pažiūrėti, kaip mokosi jų vaikai. Tokią in formaciją vakaro metu jiems 1968 M. BALANDŽIO MĖN. 10 D. Kaina 2 kap. Nr. 11 (634) TREČIADIENIS EINA NUO 1950 METŲ. suteikė Universiteto komjau nimo komiteto sekretorius A. Skrupskelis, ir prorektorius mokymo reikalams doc. B. Sudavičius. Vieni šypsojosi, iš girdę savo vaikų pavardes, kitų veiduose įsibrėžė gilus skausmas. Rodos, viską ati davė, viskuo padėjo, naktis nemiegojo, o jis štai, pasiro do, blogai mokosi, nedraus
O.
URENTU
DOC. R. MIRONUI - 60 METŲ
mingas. .. Kas padarė klaidas juos auklėdami — tėvai, vi durinė mokykla, Universite tas? Šitie klausimai jaudino ir dėstytojus, ir tėvus. — Žmogaus vidinis pasau lis labai sudėtingas, — kalbė jo Prancūzų kalbos katedros vedėjas doc. R. Mironas, — Svarbu laiku orientuoti žmo gų, nukreipti jį teisinga link me. Universitete mes galuti nai formuojame žmogų ir mums tenka ištaisyti klaidas, kurias padarėte jūs, tėvai, kurias padarė mokykla. Doc. R. Mironas pastebi vieną dažną mūsų studentijos ydą egoizmą. Kas jį įskiepija, kas leidžia jam šakotis? Doc. B. Sudavičius nurodo eilę to reiškinio priežasčių. Viena iš jų — bereikalinga tėvų glo ba. Jie kartais padeda įsigyti vaikams fiktyvius dokumen tus stipendijai gauti, išrūpina stojantiems į Universitetą vai kams darbo stažo pažymėji mą, padeda įsidarbinti. Taip tėvai žaloja geruosius žmo gaus pradus, moko gyventi „kombinuojant", atmeta prin
cipingumą ir sąžiningumą. Kalbėjusi I k. studentės Z. Skupaitės motina Sofija Skupienė ragino tėvus griežtai atmesti tokius globos metodus ir padėti savo vaikams su prasti savo klaidas, kurių jie kartais nemato, nenujaučia. Kokias pastangas bedėtų Universitetas, įvairios organi zacijos ir studentų tėvai, vis tik paskutinis žodis palieka studentui. Nuo jo pastangų viskas priklauso. — Mes už jus neišmoksim, — kalbėjo II kurso žurnalisto A. Užos tėvas Vincas Uža. — Sąlygas turit geras ir padė kit mokytis — sau. — Mokslas stengiasi pra ilginti žmogaus gyvenimą, — pasakė profesorius medici nos mokslų daktaras A. Mar cinkevičius. — Jis daug nu veikė šioje srityje. Bet nie kas neišspręs gyvenimo turi ningumo klausimo. Tai gali padaryti tik darbas, darbas. . . Po oficialiosios dalies mūsų saviveiklininkai parodė kon certą. Mūsų inf.
SU MINTIMIS APIE JAUNĄJĄ KARTĄ
Penkiadienį dėstytojai ir studentai Universiteto Kolonų salėje iškilmingai atžymėjo Prancūzų kalbos katedros ve dėjo doc. R. Mirono šešiasde šimties metų sukaktį. Apie jubiliato gyvenimą papasako jo Istorijos ir filologijos fa kulteto prodekanas doc. J. Balkevičius. R. Mironas gimė Zaisane,
GEOLOGŲ DIENA Geologo diena taip pat ir musų Universiteto Gam tos fakulteto hidrogeologi jos ir inžinerinės geologi jos spec. studentų šventė. Užvakar gamtininkai ir paminėjo ją. Pranešimą „Geologiniai pasiekimai Tarybų Lietuvoje" padarė doc. J. Petronis. Siame vakare taip pat buvo suvesti grupių lenk tyniavimo rezultatai. Pri zas „Didysis kristalas" ati teko III kurso lietuvių grupei. Mūsų inf.
Kazachijoje. Jo tėvas, veteri narijos gydytojas, ten išvažia vo gydyti maru apsikrėtusių galvijų ir Rusijoje išbuvo iki 1921 metų. 1933 m. R. Mironas baigė Kauno Vytauto Didžiojo uni versitetą. Trejus metus jis stu dijavo Paryžiaus Sorbonos universiteto Indų civilizacijos institute. Iki 1940 metų moky tojavo Kauno VI gimnazijoje. Po karo pakviečiamas į Kauno universitetą, vėliau dir ba Klaipėdos Mokytojų insti tuto direktoriumi, Vilniaus Pedagoginio instituto Lietuvių kalbos katedros vedėju. Nuo 1958 m doc. R. Miro nas vadovauja WU Prancū zų kalbos katedrai. Jo moks liniai darbai susiję su lietu vių ir rusų, lietuvių ir sanskri to kalbų giminystės tyrinėji mais. 1948 metais jubiliatui buvo suteiktas filologijos mokslų kandidato laipsnis. Docentas R. Mironas aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime, yra Universiteto partinio biuro narys, kultūri nių ryšių su užsienio šalimis draugijos Indijos bičiulių sky riaus pirmininkas. Dėstytojai
ir studentai doc. R. Mironą pažįsta kaip labai reiklų, griežtą, aistringai neapken čiantį netvarkos ir apsileidi mo, bet kartu — jautrios šir dies, temperamentingą, pas laugų ir dėmesingą dėstytoją. Jubiliatą sveikina dėstyto jai ir studentai, įteikiamas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštas Nepamirštama ir spor tinė veikla: respublikos bok so federacija apdovanoja Garbės raštu — R. Mironas jaunystėje garsėjo kaip žy mus boksininkas Žodis suteikiamas jubilia tui: — Stengsiuos padaryti dau giau. negu padariau per visą gyvenimą. Jis parodo dešinės rankos bevardį pirštą ir visai rimtai sako: — Šioje salėje yra daug stipraus jaunimėlio. Jeigu kas atlenks šį pirštą, aš prisipa žinsiu, kad man šešiasdešimt. Minėjimo pabaigoje visi atsistoja ir gieda „Ilgiausių metų". M. KURAITIS Autoriaus nuotr.
Medicinos mokslų kandida tą Vladą Kviklį gerai pažįsta ne tik gydytojai, bet ir res publikos mokytojai, visa mū sų visuomenė. Tai vienas žy miausių respublikoje higienos specialistų. Dar būdamas studentu, 1931 metais jis parašo knygutę „Vaikelių priežiūra" ir popu liarios literatūros konkurse laimi pirmąją vietą. Tai ir paskatino jauną mediką ženg ti toliau higienisto-pediatro veiklą. Septyniolika metų va keliu. Gavęs stipendiją, vyks dovauja respublikos Sanitari ta į Austriją, Graco miestą, jos ir higienos mokslinio tyri kur mokosi ir specializuojasi mo institutui. Institutas išauga mokyklinės higienos ir fizkul į stambią mokslo ir praktikos tūros srityje. Grįžęs dirba Įstaigą. Jo direktorius apgina Kaune Universiteto mokykli kandidatinę disertaciją „Ta nės higienos ir fizkultūros rybinės mokyklos higienos kurso jaunesniuoju asistentu, pagrindų taikymas pokarinia renka duomenis apie Lietuvos me Lietuvos TSR mokyklų pradinių mokyklų sanitarinę atstatyme", parašo daugiau būklę, mokinių sveikatą. Šis 50 mokslinių ir prakti darbas 1939 m. paskelbiamas kaip nių darbų. Tai respublikos medicinos žurnale. Keliama mokyklų higienos istorijos svarbi mintis: reikia susirū klausimai, sanitarijos organi pinti jaunosios kartos sveika zavimas mokyklose, mokyklų ta! Būtinos plačios profilakti pastatų ir Įrengimų higiena, nės priemonės, kurias pajėgi mokymo ir auklėjimo higiena, vykdyti tik valstybė. Pavyz darbo higiena, vaikų džiu, kaip apsaugoti mokslei paauglių ir išsivystymas, jų fi vių, visų gyventojų sveikatą, sveikata zinio auklėjimo higienos pa buvo Tarybų Sąjunga. Pažangios idėjos jaunam grindai. V. Kviklio plunksnai pri gydytojui pelno pagarbą. 1940 150 Įvairių metais Vladas Kviklys kvie klauso apie čiamas dirbti j Medicinos de straipsnių, jų skaičiuje ir partamentą, skiriamas jo di stambių veikalų, kaip „Vaikų rektoriumi, o vėliau Sveikatos ir paauglių higiena" „Mo apsaugos liaudies komisariato kyklinės higienos laboratori gydymo-profilaktikos valdybos niai praktikos darbai", mono viršininku. grafijos pedagogams „Mo Po kūrybinio darbo atoslū kyklinės higienos pagrindai". gio hitlerinės okupacijos me „Sveikatos apsaugos ir higie tais, atkūrus Tarybų valdžią, nos pagrindų dėstymas bendVladas Kviklys vėl pasineria įrojo lavinimo mokyklose".
Nežiūrint didelio darbo krūvio, Vladas Kviklys ėjo Sveikatos apsaugos ministeri jos medicinos mokslinės tary bos pirmininko pareigas, dės tė Vilniaus Pedagoginiame institute, aktyviai dalyvavo ir dalyvauja „Žinijos" draugijos veikloje, eina kitas visuome nines pareigas, — jis baigia surinkti gausius duomenis daktaro disertacijai „Lietuvos TSR moksleivių fizinio ir pro tinio darbo krūvių higieninis įvertinimas". Garbingo jubiliejaus — še šiasdešimties metų sukakties proga — nuoširdžiai sveiki name gerbiamą mokslininką, linkime sveikatos, sėkmės darbe. Prof. V. MICELMACHERIS, med. m. dr. A. BITĖ .Tiesa" LTSR Aukščiausiosios Ta rybos Prezidiumas už ilga metį mokslinį-pedagoginį dar bą, nuopelnus liaudies svei katos apsaugos srityje bei aktyvią visuomeninę veiklą apdovanojo VVU Higienos katedros vedė ją doc. V. Kvik lį Garbės raštu.
Jubiliatą (dešinėje) sveiki na kolegos.