Tarybinis Studentas, 1966 m. balandžio 20 d. Nr. 11-12 (558-559)

Visų šalių proletarai, vien/Mėst

o

o

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Nr. Nr. 11—12 (558—559)

1966 metų balandžio mėn. 20 >L!j,,in[. . KAP EINA NUO 1950 METŲ 4 &A1-.

Universiteto rektorius Fizikos-matematikos m. daktaras prof.

J. KUBILIUS senajame Universltemokslo jėgos urie stu-

maitls, P. Slavėnas, P. Braz­ džiūnas, A. Jucys, žymus pus­ laidininkių specialistas doc.

J. Viščakas, Gamtos fakulte­ te — profesoriai J. Dagys, S. Jankauskas, A. Minkevičius, P. Snarskis, Medicinos fakul­ tete — profesoriai M. Marcin­ kevičius, P. Norkūnas, L. Lau­ cevičius, A. Marcinkevij medicinos mokslų da J. Lelis ir J. Misiūra, jos fakultete — prof šas. Ekonomikos f profesoriai Dz. B rys, J. Bu­ čas, M. Gregorauskas ir eko­ nomikos mokslų daktarai A. Žilėnas ir M. Lola, Istorijos ir filologijos fakultete — prof.

J. Žiugžda, filol. m. dr. J. Le­ bedys ir daugelis kitų.

Jeigu jas, jaunieji draugai, dar tvirtai nenusprendėte kokią specialybę aukštojoje mokykloje pasirinkti, bukite fizikais — nesi­ gailėsite. Čia jūsų laukia įdomus ir labai reikalingas darbas.

Fizika yra labai senas mokslas ir iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad čia jau viskas padaryta, kad ne­ beliko nieko įdomaus. Tačiau iš tikrųjų taip nėra. Be abejo, šian­ dieninėje fizikoje atradimų „pa­ viršiuje“ jau nėra. Fizikos efek­ tai glūdi „giliai“ ir, norint juos atskleisti', reikia atlikti sudėtin­ gus bandymus, skiriamas ištisų mokslininkų kolektyvų darbas.

Kalbant apie šiuolaikinę fiziką, vaizduotėje iškyla ilgos mate­ matinių formulių grandinės, di­ džiuliai betoniniai reaktoriai, milžiniški ųreitintuvų žiedai, lai­ dų voratinkliai, signalinių lem­ pučių mozaika...

Tokia yra šiandieninė fizika.

Kvalifikuotus fizikos specialis­ tus musų respublikoje ruošia Vil­ niaus Valstybinis V. Kapsuko v. niversitetas. Jame dėl didelio fiareikalavimo 1965 metais iatas atskiras Fizikos e fakultete yra 5 irba gausus ktyvas.

F i z i Ros. fak u I te te' riai bėityfaiiirps ir rrta^errrapi mokslų daktarai -“(du iš jų Moksli) Aka'demijosraka i, o vienas — šios Akade ,iarys-korespondentas), 25 do:ai ir vyresnieji dėstytojai '■** a a- fizikos ir materpaji :slų kandidatai), 3 aslster __ j laborantų ir kito paųalb pžrsonalo.

Fakulteity yra' probleminės laboratorijos;',kur personalas dirba tik moksli darbą. Visos mokslinių tyrimif la­ boratorijos aprųpmtpS ,nauj'ausla šiandienine. ąparatūra.

Dar šią vasarą bus „ užbaigtas Statyte naujai Fizikos ir Matematikosmechanikos fakultetų pastatas. ,'Sidrtdieninis „-fizikos moksląs' „ yra toks platus, kad praktiškai rleimanoma vienam žmogui įsisa­ vinti net ešamų'fizikos žinių. To­ dėl fizikai dažniausiai dirba atski rose šio mokslo šakose. Nėra ir tokios aukštosios mokyklos,' kuoje būtų rugsjąnji.visų specialy-

-W— __________

Tu tuti: pasirinkti ioHįr'bfu? , -'.'į' ** SfyS .C'' eialybę, kuriai galėtum atiduoti A nif I iriAnfa nil kalbli i hitas, kuriant tek save viifį. buri Tave jaudintų, lvlllV| skaitančias ir gaisų kalbą. kur Tu ■btum ne kaip amatiprantančias mašinas.^''O'jjti ninkas, < Įaip poetas, kūrėjas. , elektroninių skaičiavimo mašinų uostinės mašinos, ■ apie kur Ir tai pc iryti nelengj pagalba automatizuoti ekonomi-^^ygį^a .jneįiktii? Cr ateit Aš, bū irtas mi iku, agi?' neš informacijos rinkimą, jos biblioteko&’irfyiĄau bus ntyt, t uosiu Ti iįą, che- apdorojim ^įį»£arny^o^valdymą. tynos apdulkėjusią knygų, o mikas pi šioje srityje etektroninės elektronine"skaiciavi.mo mašina, tai kalbės dar a near^z skaičiavimo masinos ^jauHai atminties įrengimuose tus ekonometriko ■ts, a&jdeš imtis tūkstančių kartų gal ytos žmonijos sukaup­ literatas siūlys us „gyvos", i savo /r tatJo$.npiJStabuii tikslios ir niekada ,fai gaus sielos inži atmintyje, kusuprantama. trūkumu yra Matematikai reikia pada- visur gaunamas 15—25% ekono- tai, kad i ja persai per savo gyvenimą 7 tyvnurnt'-įgrt efeMd'š:~O~tfinhiiljonai jtytyrfr. ryti perversm ,:ums ne ka± bagažo pakoje, pramonės butilardai NemažessUtyrdyk įyk. sutalpi nors visur atemwfšpe&g matizavime. blemo ' girdime tyd \ius ii „mašiekonomistai dų, kai ^dš noriu 'oabijt ėėžtl, , kad oitf^minėtosf* b ’emos nėra 'j ad daugelis p inės problebių fizikai. Vilnia iversitetek\cija. m iu momentu ruošiami puslaidi fizikos, darb _ goduose, tairadiofizikos, teori >te visos' tikos ir spektr ose, pagal okyti's, astronomijos spec Visos aleisti mašinos. šios mokslo šakos ios ir dentų perspektyvios, tur liti matematilicfelę ortuoja, praktinę ir teorin koncertus, c ‘eityje bus Fizikos fakultet dvieikjų vakarus ir t. t.

jų profilių special pedagoginio ir gamybinio, tn'ybę pasirinkti profilį ir lybę turi abiturientai, ger išlaikę stojamuosius egza Mokymasis Fi fakultete trunka 5 metus, besimokantieji studentai siskolinimų), kurių tėvų ės pajamos neviršija tam \ ribos, gauna stipendiją, 5% visų studentų gyvena b bučiuose, Šiuo metu baigiarr tyti dar vienas naujas ben > korpusas, todėl bendi se gyvenančių studen entas 1966/67 mokslo ^s.

Studentai, tu M moksliniam darbui qti į mokslinių bį....... _ _ ______ kurių fakultete yra 5. Kiekvienais metais studentų r gija rengia moksl erencijas. Jose draugijo skaito savo geriausius d Už qeriausius moksliniu us Jau kelinti metais fak rtjklėtiniams paskiria niaus miesto premijos.

Fizikos faku aktyvūs visu studentų darb fakulteto kon

'i,durinių mokyklų abiturie basirinkiKja^fizjko special be ab;<?K<jqfimina7wur dir ję Ųnivęrsitefą jaunieji f ,,^s specialistai. Reikia pasak f/Įkad juos galima sutikti įvaiViuc še respublikos kampeliuose. Mu/ šų „„ auŲėilniai dirba įvairiose rnokšlė ■'•'‘“tyi ''•irimo įstaigose, gamyjklų konstravfr /Jmo biuruose uose ir spėkt/Minėsi arfalizės Ilaboratorijose, ‘ »zir' vidurinėse mokykijc^iu keletą skai-

galės svars>s, mokslo 711.atematinės itų teorija, 'Aįeit) ia, lošimų teorija, jau ------nemažoj 'j£u,cia ’a pfyb ūkusios. tyresp, >je, ir viso Ir, ša, mykslijįdb^ę institutuostymą. !, Si uose, konstikos ir mate os insti m įuruo gamyklose, Universitete, 3 — Kau sta gabių hnikos institute, 2 ių, kaip maetfftIrius lrišTltUt?r kiti — [vai7 r-'?se-Vilnia.us ir Kauno miestu—tamd, Miįtlausys--- aktualiausių gamyklose ir mokslinius tyrimus '^rtoblįbią sprendimas, įkinkančiose įstaigose.

Zvz'z laMma^parašy^ •i ■/rpgteinat ka patinka, b FizR t ^APS uždaviniai, ip- fakulteto trčaaftikauti didžiafaąnaku-kad— '. pe^įfitįi Iraugai abiturien- lame "pefyįįįkiuojant ■uojant važiuosite pas mus studi-^y^į^i įį, techniką, matefh itiniais os mokslų ir patys visa atysite.

\ ift'AT^r nCius

ALF. VAI . e Pirmosios raidė kadaise atėji Kur buvo.yįp Nuo daugybė Ir nuo mazcr’fiįio'jlpio, 'no jūst Kur dabar iųmf-lau.

Nuo išspręstų lygčių ir binomų, Nuo perskaitytų knygų, Nuo prabėgusių metų... ____ ir i.sudėtinga Žemėj , painu Tad suplėšot moksltydo pasaulį dų zydėii e^Nuo sodų žydėjiMty Ir atiduodat save gyvenimui. 'fy/nuo Jūsų Z’ . planų, - ----&ąngtytyj$p rtekad pasauly O minčiai 'įūi. ..ir i jausmui per ankšta ^Įžodžiuose ir įprastuose šentiinbhAnkšta, šviesu tr gyva [prefstuo^f/; 'ty' 7 tuose,.

Nu° pavasariotyfsąa Jųš.

Jįtyšiandien 1.^.. .visi pumpurai X — binutus ty/■ imingo kelio, jaunystei Suplėšė žiedlapių kiautus yty. .r tyri- '

AB

S

IICM

■ ■ ■ aaMną* ■ •>*■■■■

&

S'

r

f kos fakultetą, Matematikos Ir metus trunkanti gamybinė arba ir tik dalį — pedagoginiam dar­ z ojo dar^ hanikos fakultetą. Matemati- pedagoginė praktika, kurios metu bui.

Respublikos gamykloms, konst- bą vidurinėse klose. ir mechanikos fakultete studentai dirba mokslo tiriamuoiami dviejų specialybių stu- Šiuose inslituiuose arba konstra- ravimą biurams, pramonei, ek<f/z Umversitet ra visos sąlygos tai — matematikai Ir mecha- vimo biuruose. Pirimfosjap u\2'3 moksliniams institdj/j<0'įi geru specialistu,l, tik reikia m^ OTeSio ai. Atrodo, kad šiais mokslo rą meliĮTUst^stUdlJuoiči pagal tiepd- /Oaukštosioms it yidurinėms nuolatinio ir. sistemingo darb darbo. tals priimsime tik į matematidoros reikfa labai daug Turime BąOg t>ertdių ir speciali - I,ų kurso W pitgėp-i)aslrlnktąją spegabių __ r ihiteiiiatžUų ^Sallės ir, res- laboratorijų, aprūpintų modern s specialybę.

Matemati srnia clalizaciją.

Tenka pažymėti, kad jjubMkąs; priešakfnėst ecialybėje yra šešios ® 'gaipyklosę aparatūra, turimą savb, sav alčlaUnivąrsjteto, ’ matematikos vis dažniau ir' ir ' dažni Univąrsįteto, acijos: skaičiavimo centrą, fakul Uniis ruošia ir V drus Vilniaus Peda­ matematiko-inžinieriaus, • u? atikos, teorinės kiber lteto blhliote , nuo goginis' institutas.

Pedagoginis tiko-konstruktorlaus vardą-,, ™ tikimybių teorijos, funfc gsėjo pi , matematiInstitutas ruošia pedagogus, o dėl baigusieji mūsų fakultetą jati Jei esi į rijos, geometrijos ir tojmlū iiziką stubijubsite naujuose niejl specialistai yra skiri mokslus iros ir skaičių t os.

Universitetas — specialistus , algebros ulteto rįmubsė.

Dafce to, | tenka pažymėti, kad šias/ mokslo-tiriamosioms įstaigoms, mokslo — tiriamuosius -^ųkullete .dirba ir žymūs moks ...................... ...... . — ‘rep/ aukštosioms mokykloms, gamybai tus, aukštąsias mokyklas, konštfjosi .specializacijas studentai pasin Alininkai, Jriirių vardai žinomj^He avl^jka tik trečiame kurse, kadą-j >tik Sąjungoje, bet ir"už Jos ribųTai respublikos nusipelnę moks:nka matematika Ilo veikėjai. prof. J. Kubilius (rek­ pažinti gamtos jė torius), prof. 7. Žemaitis, prof.

MIELAS ABITURIENTE! KUO TU BŪSI? AR PIL­ jas tarnauti žmoi lyP. Katilius,- docentai — f. m. m.

NAVERČIU KOMUNIZMO STATYTOJU, PUIKIU SPECIALIS­ pr|fil|.

J // ’U, , .»»K* n '-41a'«rn dr. K. Grincevičiusj^fr m. m. dr.

TU, ŽMOGUMI IS DIDŽIOSIOS RAIDES, AR SMULKIU, PA­ $A)llyŠ s kvalifikacijos/ ' matejutuose Į A. Naftalevičius, V, Statulevičius, TAIKAUJANČIU INTELIGENTĖLIU, verkšlenančiu už jauti ruošia seniausioji mūsų nką 5 metus. JV-me kurse j yra į V. , Paulauskas, P. Golokvosčius, ŠILTĄ VIETELĘ, O UŽ BUTĄ DIDELIAME MIESTE — PASI­ ------- »«--<-<£->—~4nykštoji mokykla — VflI y, Kabaila ir kt. i RYŽUSIU PAAUKOTI IR GARBĘ, IR SĄŽINĘ? KUO TU BŪSI niaus iversitetas, konkrečiai ima — PRIKLAUSO NUO TO, KOKĮ KELIĄ PASIRINKSI, BAIGĘS j<f-Tad, mieli abiturientai, jeigu! as to Universiteto far,. ^tešpubl >nt* mėgstate tiksliuosius mokslus Jr — Matematikos latilcO ir me- / ruošą-/ Šios praktikos mietu' jstu- < ► VIDURINĘ MOKYKLĄ.

SUNKU TAU PATARTI, KOKIĄ SPECIALYBĘ GERIAU PA- «• nebojate darbo, kviečiame pasi­ fakuitetas. Išaugus ma- deniai susipažįsta su elektronlnė> ir fizikos mokslų reikš- >nis 'skaičiavimo mašinomis, iš- • , SIRINKTI, NES VISOS JOS YRA GEROS IR REIKALINGOS. ' Į rinkti vieną iš reikalingiausių AIŠKU VIENA: IŠSIRINKTOJI SPECIALY-BE TURI BOTI TO- i> 1 šiuo metu specialybių — mate­ ■bidksta-^ne^flk^skalčiudU jbmls, padidėjus 1-1 ' x ■fj' matematikoj fakulteto ten- bet ir spręsti įvairius mateįiatl- • ► KIA, KURIAI GALĖTUM ATDUOTI VISĄ SAVO ENERGIJĄ ° matiką.

IR SUGEBĖJIMUS, VISAS VILTIS IR SVAJONES, NEMIGO o I tų skaičiui, 1965 m. spali __ .taikyti matąmaųius Uždavinius, * NAKTIS, ŽODŽIU, VISĄ SAVO GYVENIMĄ.

V Fizikos ir matematikos fakultetas tBjoą metodus "Uit •""i--f1 buvo padalintas į du fakultetus: tvse.. V-Hįe’'

•2 psl. ♦ ■■■■

TARYBINIS STUDENTAS

tradicijos

Akademikas prof. A. JUCYS praveda pratybas ketvlrtakursiams fizikams.

V. PAULAUSKO nuotr.

Naujos niokslo ir technikos šakos remiaši naujai surastais fi­ zikiniais dėsniais, todėl dabarti­ niu laikotarpiu fizikos mokslas yra itin foifeuotinas ir forsuoja­ mas. Daugelis ateities technikos šakų neturii savo fizikinio spren­ dimo. Viends iš jų jau numato­ mos, o apid kitas dar neturime, galimas dalikas,’ net supratimo Iš pirmųjų butų galima paminėti kad ir medžiagos su antimedžiaga reagavimą, kuris turi duoti neišsemiamus energijos šaltinius.

Tai ateities įir, reikia manyti, ne­ tolimos ateities ■ dalykas.

Fizika susideda iš dviejų, be­ siskiriančių [savo metodika, ša­ kų: teorinės ir eksperimentinės.

Jos eina koja į koją viena gre­ ta kitds. Jei viena iš jų bent kiek ajsilieka, tuojau juntama spraga. Tokia spraga buvo kai JAV .gamino pirmuosius pa­ saulio baubus — atomines bom­ bas, numestas Japonų- žemė­ je. Teh eksperimentas buvo for­ suojamas .labiau negu teorija, to­ dėl daugelis mokslininkų padėjo savo galvas eksperimentuoda­ mi be pakankamo teorinio pa­ grindimo.

Todėl kiekvienoje’ aukštojoje mokykloje it mokslo tiriamojoje įstaigoje dirba fizikai teoretikai ir eksperimentikai, jei tik yra nagrinėjami fizikiniai klausimai.

Studentai yra mokomi teorijos ir eksperimento ir, be to, pagal sa­ vo polinkius bei sugebėjimus jie gali pasirinkti vieną arba antrą šaką. Taip yra ir Vilniaus Valsty­ binio V. Kapsuko v. universiteto Fizikos fakultete. ’ Vilniaus Valstybinio universi­ teto fizikai teoretikai įneša taip pat nemažą indėlį į bendrą tary­ binio ir pasaulinio mokslo loby­ ną. Jie'nagrinėja gana svarbias šių dienų mpkslo ir technikos 1 'problemas, iš kurių galima Iš­ minėti atomų' ir molekulių teori­ ją, atominių ir molekulinių spektrų teorinį tyrimą, branduo­

(

u

Be to, kleklveno profilio planuose numatytos specializacijos, kurios vyresniuose kursuose, ryšium su du semestrus trunkančia gamy­ tus Z. Revkovskls paskyrė tai bine praktika, virsta beveik in­ idėjai skelbti, bet nebuvo su­ dividualiomis studijomis. Džiugu konstatuoti, kad toms studijoms prastas.

Ryšium su išaugusiais mate­ matikos uždaviniais keičiasi ir jos studijos universitetuose.

Anksčiau, iš dalies net ir tarybi­ niuose universitetuose, matemati­ ka jungtiniuose Fizikos ir mamatematikos fakultetuose buvo dėstoma pagal bendrą nediferen­ cijuotą arba mažai specializuotą planą. Baigusiems studijas ma­ tematikams buvo vienas kelias — į vidurines mokyklas. Todėl ne­ nuostabu, kad tokios perspekty­ vos daugelio gabių matematikai jaunuolių neviliojo.

Dabar buvę Fizikos ir mate­ matikos fakultetai pertyarkyti — atskirti matematikos-mechanikos fakultetai, mokslų planai specia­ Profesorius Z. žemaitis darbo lizuojami pagal studijų profilius. metu.

lf

KKsk

Astronomija Lietuvoje Tai senas ir kartu Jaunas mokslas: senas savo tradici­ jomis, jaunas naujais meto­ dais ir užmojais. Dar XVI amžiuje Lietuvos kartografai, sudarydami pirmus bent kiek tikslesnius krašto atvaizdus, astronominiais stebėjimais nustatinėjo geografines vie­ tovių platumas. Vėliau netru­ kus po Galilėjaus, Vilniaus universiteto astronomai nau­ dojosi teleskopu šviesuliams stebėti ir jau pripažino, kad Venera ir Merkurijus tikrai skrieja aplink Saulę: skelbti žemės judėjimą tada draudė bažnyčia. 1639 metais Vil­ niuje išėjo pirmas dabarti­ nėje TSRS teritorijoje spaus­ dintas astronomijos veikalas „Cen— Alberto Dyblinskio turia astronomica“, kuriame labai pagarb ai atsiliepiama apie Koperniką.

Po Didžiosios Spalio So­ cialistinės revoliucijos (iki 1940 metų), Vilniuje keli len­ kų astronomai tyrė kintamą­ sias žvaigždes, o Kaune ir Žemaitijoje negausūs lietuvių astronomai dalyvavo tarptau­ tiniuose žemės matavimo darbuose aplink Baltijos jūrą.

Ypač pagyvėjo Lietuvos astronomų darbai 1957 me­ tais, paleidus pirmąjį dirbtinį žemės palydovą. Eilę metų Vilniaus observatorijos astro­ nomai įtemptai stebėjo dirb­ tinius kosminius kūnus. Da­ bar observatorija speciali

lio teoriją, kvantinės mechanikos matematinio aparato tobulinimo klausimą ir t. t.

Didžiausią tradiciją Lietuvos TSR turi atomų kvantinė teorija ir atominių spektrų teorija. Tos darbo sritys naujosios fizikos ir technikos dėka pasipildė naujais ir svarbiais uždaviniais. Iš tokių naujų uždavinių galima atžymėti kosmoso tyrimą, plastinę fiziką, kvantinius generatorius ir t. t.

Vilniaus teoretikams fizikams yra pasisekę teoriškai pagrįsti daugelį astrofizikų gautųjų linijų kurios vadinamos uždraustomis, nes ankstyvesnė teorija atitin­ kamus energetinius pasikeitimus laikė negalimais. Dabar grupė fizikų teoretikų nagrinėja klau­ simą, kokios medžiagos yra atsa­ kingos už trumpų bangų (ma­ žiau negu 200 angstremų) Saulės Dauguma galvoja: „Ech, tie ma­ spinduliavimą, kurį nufotografuo­ tematikai ir fizikai — nei jiems ja aparatai pasiųsti į kosmosą, muzika, nei menas, kala ir kala nes Žemės paviršiaus tie spindu­ formules". Tačiau labai apsirin­ liai nepasiekia. Pasirodė, kad tu­ ka, taip sakydami. Juk mūsų rimi teoriniai metodai nėra pa­ Mechanikos ir matematikos bei kankami tokiems subtiliems Fizikos fakultetuose jau seniai Prof. A. JUCYS, klausimams tinkamai spręsti, to­ dėl dabar vyksta intensyvus dar­ LTSR nusipelnęs mokslo veikėjas gyvuoja orkestras, nors ir nedibas atomo ir atominių spektrų ZDBCDBCDBCDBCDBCDBOBCDBCDBCDBCDBCDBCDBCDBCDBC teorijos metodams patikslinti.

Kadangi visi kūnai susideda iš atomų,'šios teorijos patikslinimas turi didelę reikšmę visoms moks­ lo šakoms. Toje srityje Vilniaus fizikai teoretikai pasiekė žymių laimėjimų.

Vilniaus fizikai teoretikai atli­ ko nemaža darbo, betobulindami kvantines mechanikos matemati­ nį aparatą. Ta sritis yra svarbi daugeliui mokslo šakų: atomo, branduolio, elementarinių dale­ lių, dūžių ir kitoms teorijoms.

1965 m. pabaigoje buvo išspaus­ dinta šių eilučių autoriaus ir ka­ tedros vyr. dėstytojo A. Bandžai čiaus knyga „Judėjimo kiekio momento teorija kvantinėje me­ chanikoje", kurios didesnę dalį sudaro Vilniaus teoretikų origi­ Generalinėje matematikų repeticijoje.

L. JONUKO nuotr. nalūs darbai, atlikti šių eilučių

I Plačios perspektyvos Prof. Z. ŽEMAITIS, ! Nusipelnęs mokslo ir kultūros veikėjas * Visi gerai žinome, kokį svarbų i vaidmenį gyvenime, moksle ir į ypač technikoje nuo seno vai; dina matematika. Paskutiniais 1 dešimtmečiais jos reikšmė ypač ’ išaugo. Juk matematika ne tik Į sudaro pagrindą mechanikai, fi■ zikai ir jų moderniškoms ša5 koms, kaip kosmonautika, elektj ronika, radiotechnika, tokiems ! platiems mokslams, kaip atomų v struktūros tyrimas, bet ir pati • sukuria gilias teorijas, metodus, f įgalinančius reguliuoti net milžin iškas gamybos sritis. Įdomu, kad tokią matematikos ateitį, at­ rodo, pirmas pasaulyje numatė Vilniaus universiteto profesorius Z. Revkovskls (1807—1893). Pas­ kutinius 25 savo gyvenimo me­

autoriaus kartu su savo moki niais. Susidomėjimas ja gana di delis. 1500 knygos egzempliori’ užsakė užsienio mokslininkai jau tada, kai ji buvo dar tebespausdinama.

Nors fizikų teoretikų respub­ likoje yra ir nemažas būrys, vie­ nok labai stipriai jaučiamas jų trūkumas. Ypatingai trūksta žmo­ nių, norinčių dirbti kieto kūno teorijoje, elektromagnetinių reiš­ kinių teorijoje, teorinėje bio­ fizikoje ir kt. Lygiai kaip ir visose gyvenimo ir kūry­ bos srityse darbo sėkmingumą teorinėje fizikoje lemia meilė pasirinktajai specialybei. Iki šiol pasirinkusieji teorinę fiziką pa­ rodė daug meilės ir pasišventimo darbe, todėl ir rezultatai geri. Tą faktą patvirtina autoritetas, ku­ rio nusipelnė Vilniaus Valstybi­ nio universiteto fizikai teoretikai tiek mūsų tėvynėje, tiek ir už jos ribų. Pas mus pasidalinti dar­ bo patirtimi atsilanko tiek Tary­ bų Sąjungos, tiek ir užsienio įvairių sričių specialistai: atomų teoretikai, astrofizikai, chemikai teoretikai ir t. t. Dešimtys Vil­ niaus fizikų teoretikų mokslinių darbų yra išversta ir verčiama į užsienio kalbas.

Tokiu būdu teorinės fizikos tradicijos mūsų respublikoje bus ne tik palaikomos, bet plečiamos ir gilinamos toliau, nes tam yra gana palan­ kios sąlygos. Linkime visiems pakilios nuotaikos, šviesaus op­ timizmo ir gausių kūrybinių polėkių, nes jaunimui reikės pada­ ryti daug daugiau negu vyres­ nieji yra padarę. Nesigailėkime jėgų pažangai, nes to reikalauja iš mūsų naujieji laikai.

>1966 metų balandžio mėn. 20 d.

zuojasi žvaigždžių sistemos — Galaktikos tyrimuose. Mi­ lijonai žvaigždžių žiba Paukščių Take.

Išpirmo žvilgsnio neaišku, kuri žvaigždė yra arčiau, o kuri toliau, nes jos yra labai ne­ lygios ir savo tikruoju švie­ sumu, ir atstumu. Tačiau tam tikri spinduliavimo matavi­ mai leidžia atskirti žvaigždes milžines nuo žvaigždžių nykš­ tukių. Taip pat paaiškėja, ar žvaigždė šviečia pro skaidrią erdvę, ar pro dujų bei dul­ kių debesis. Palaipsniui at­ siveria plati ir gili kosminė erdvė iki didžiausių nuoto­ lių, iš kurių šviesa pasiekia mus tik per tūkstančius me­ tų Šalia baigusių aukštąjį mokslą, Astronomijos darbuo­ se dalyvauja ir studentai: jie irgi ruošia mokslinius dar­ bus, kiekvienais metais skai­ to pranešimus studentų mokslinėse konferencijose — savo Universitete ir kitose aukštosiose mokyklose.

Vil­ niaus astronomai palaiko ry­ šius su kitų tarybinių obser­ vatorijų darbuotojais ir daž­ nai turi progos juos aplanky­ ti, o savo respublikoje — straipsniais ir paskaitomis plačiai skleidžia mokslo ži­ nias liaudžiai. Tad kviečiame jaunimą papildyti augančias astronomų eiles, įsijungti į šį svarbų ir įdomų mokslo bei švietimo barą.

BŪK SAVIVEIKLININKU!

vadovauti mūsų Universitetas, bendradarbiaudamas su Mokslų akademija, pakankamai turi aukštos kvalifikacijos dėstytojų.

Daugelis iš jų savo matemati­ niais darbais yra plačiai žinomi ne tik Tarybų Sąjungoje, bet ir už jos ribų: pavyzdžiui, prof. dr.

J. Kubilius garbingai atstovavo visam tarybiniam mokslui Jung­ tinėse Amerikos Valstijose, dos­ niai supažindino jos mokslinin­ kus su dideliais savo pasiekimais matematikoje.

Koks darbas laukia absolventų-matematikų, matyti iš šiemet baigiančiųjų paskirstymo: 82 jaunieji specialistai (68 matema­ tikai ir 14 mechanikų) dirbs 22ose srityse. Dalis paskirta į vidu­ rines mokyklas, likusieji mokslo tiriamajam darbui Mokslų aka­ demijos Fizikos-Matematikos ins­ titute, darbui aukštosiose mo­ kyklose, technikumuose, Mašinų eksperimentinio-mokslinio tyrimo komitete. Skaičiavimo ir organi­

delis, tačiau labai aktyviai daly­ vaujantis įvairiuose vakaruose, išvykose.

Daugelis fizikų ir matematikų, mėgstą dainą ir šokį, dalyvauja Universiteto akademiniame cho­ re ir liaudies šokių ansamblyje. Šie saviveikliniai kolektyvai iš­ garsėjo ne tik Lietuvoje, bet ir už Jos ribų. O fakultete kas va­ karą girdi dainuojant merginų ansambliuką. Taip pat yra ir mišrus ansamblis.

Ir ne vien tik daina, šokis vi­ lioja tiksliųjų mokslų mėgėjus.

Yra mėgstančių ir meninį žodį, pantomimą. Vienas geriausių mūsų fakultetų pantomlmininkų — V. Palčinskas. Aštrų satyrinį žodį puikiai perduoda studentas A. Zaborskis.

Na, o visus tuos, kurie domisi fizika ir matematika, tik bijosi, kad čia neįdomu, nelinksma, kviečiame mokytis pas mus, nes daina, muzika, skambus meninis žodis visada bus geriausi jūsų palydovai.

FIZIKOS BEI MECHANIKOS IR MATEMATIKOS fakultetų saviveiklininkai

••••••••••

zacinės technikos susivienijime, Įvairiose gamyklose, Meteorolo­ gijos, Energetikos, Geologijos, Statybos medžiagų. Tekstilės, Ekonomikos institutuose, gamyk­ lose — dirbtuvėse.

Paskirtieji į institutus bei Įmo­ nes daugiausia atliks planavimokonstravimo darbus. Jų uždavi­ nys — projektuoti ir apskaičiuo­ ti įmonių ir įstaigų darbus, vyk­ domus atitinkamų specialybių.

Vadinasi, jaunuoliui, turinčiam gabumų ir pasiruošimo matema­ tikos studijoms, jas baigus, at­ siskleidžia plačios perspektyvos savo kūrybinėms jėgoms pritai­ kyti net ir tokiose srityse, kurios anksčiau buvo laikomos lik inži­ nierių privilegija.

'Taupatari?

1966 m. balandžio mėn. 20 d.

•*^*^»^^*^*^»<»^*^*^*^*v*^*< TARYBINIS STUDENTAS ^**^*^*^•^**^*^•'*^*-•>^*^3 PUSLAPIS

Tave kviečia radiofizika Radiofizika ir su ja glaudžiai susijusi radioelektronika yra vie­ nos iš jaunesniųjų fizikos moks­ lo šakų. Jų pradininku buvo Hercas, elektriniu būdu sužadi­ nęs elektromagnetines bangas, ir Kruksas, tyrinėjęs katodinius spindulius. Popovas, išradęs ra­ diją (1895 m), ir Braunas, sukū­ ręs pirmąjį elektroninį vamzdį greitiems elektriniams reiški­ niams stebėti (1897 m.j, pirmieji radlofizikos pasiekimus pradėjo taikyti praktikoje.

Radiofizika — plataus diapazo­ no mokslas. Ji nagrinėja radijo bangų sklidimo reiškinius Žemės atmosferos žemuose (troposferos) ir aukštuose (jonosferos) sluoks­ niuose. Dabartiniu metu šie tyri­

mai perkelti ir į tarpplanetinę erdvę. Radijo bangų sklidimo at­ mosferoje tyrimas yra svarbus radijo ryšiui Žemėje. Šių tyri­ mų reikšmė žymiai padidėjo pa­ staraisiais metais, kai kosminės erdvės ir dangaus kūnų tyrimo pagalbininkais tapo dirbtiniai Žemės palydovai, kosminiai lai­ vai, raketos bei tarpplanetinės automatinės stotys. Visos žinios apie tarpplanetinės erdvės ypa­ tumus bei tiriamus dangaus kū­ nus (Mėnuli, Venerą), apie pir­ mųjų kosmonautų savijautą yra perduodamos j Žemę kaip tik ra­ dijo bangomis. Jų dėka nusilei­ dusi ant Mėnulio tarybinė auto­ matinė stotis „Luna-9" pirmoji mums parodė jo paviršių „iš ar­ ti", o beskrlejantl aplink, auto­ matinė stotis „Luna-10" mums teikia žinių apie jo aplinką. Rake­ tos bei kosminiai laivai erdvėje yra valdomi radijo bangomis.

Be to, radiofizika tiria elektri­ nėse grandinėse elektroninius

Mieli abiturientai, šiuo metu visi jūs galvojate apie ateitį, ren­ katės specialybes. Jau vidurinė­ je mokykloje vieni labiau links­ tate į matematiką, kiti į fiziką, treti į chemiją, literatūrą ir kitas mokslo šakas.

Siame straipsnyje trumpai su­ C-Iooc. H.JONAITIS—■ pažindinsime su skaičiavimo matematikos ir programavimo specialybe.

Dauguma jūsų jau girdėjote Niutonas buvo pirmasis, kuris šviesos spindulį praleido per apie elektronines skaičiavimo prizmę ir gavo spektrą.

Pra­ mašinas, kurios gali atlikti tūks­ leidęs spektrą per kitą prizmę, Niutonas vėl gavo baltą švie­ tančius arba net milijonus arit­ są.

Taip prasidėjo šviesos metinių veiksmų, valdyti stak­ pluoštelio pirmoji tarnyba moks­ les, paleisti kosminius laivus, lui. Įrodydamas, kad balta šviesa sudėta iš įvairių spalvų, versti tekstą iš vienos kalbos į spektras atidengė mokslinin­ kitą ir eilę kitų fantastiškų dar­ kams savo pirmąją paslaptį, ku­ bų. ri paskatino ieškoti ir gilintis toliau. Taip susikūrė nauja Vidurinėje mokykloje jūs

reiškinius bei jų pritaikymą.

Pastaruoju metu, taikant labai mažų išmatavimų puslaidininkius, padaromi labai maži elektrinių grandinių elementai (talpumai, varžos, induktyvumai ir kt.).

Degtukų dėžutėje jų sutilptų tiek, kad galima būtų sumontuo­ ti šimtus televizorių. Apskritai, radiofizikos pasiekimų pritaiky­ mas mūsų gyvenimą padaro tik­ ra pasaka.

Tarybų Lietuvoje labai spar­ čiai vystoma įvairi gamyba.

T pač auga radiotechnikos ir elektrotechnikos pramonė, stei­ giamos laboratorijos ir mokslinio tyrimo institutai, kuriems reikia daug darbuotojų. Radiofizikos specialistų paruošimui Fizikos fakultete įkurta radiofizikos ka­ tedra; jos darbuotojai skaito ra­ diofizikos kursą, laboratorijose studentai praktiškai supažindina­ mi su elektroniniais prietaisais ir jų panaudojimu. Daugelis stu­ dentų, baigusių radiofizikos spe­

cialybę, nukreipiami dirbti j mokslo tiriamųjų įstaigų bei ga­ myklų laboratorijas. IV ir V kur­ sų studentai jose atlieka gamy­ binę praktiką, čia jie nuodug­ niai susipažįsta su darbo pobū­ džiu, ruošia diplominius darbus.

Taip gamyklų bei mokslo tiria­ mųjų institutų laboratorijoms pa­ ruošiami specialislai-radiofizikai.

Kviečiame pasirinkti labai Įdomią ir praktikoje labai pla­ čiai taikomą fizikos šaką — radiofiziką. Tiesa, šios specialybės studijos nelengvos. Norint gerai įsisavinti žinias, tenka daug stu­ dijuoti, daug dirbti praktiškai.

Baigusiems plačiai atsiveria bet kurios mokslo šakos laboratorijų durys, nes mes gyvename radio­ fizikos ir elektronikos amžiuje. prof. P. BRAZDŽIŪNAS, Respublikos nusipelnęs mokslo veikėjas, Radiofizikos katedros vedėjas

STOROJ ^KOPINIAI

mokslo šaka — spektroskopija, kurios tikslas yra tirti spekt­ rą ir jį panaudoti praktikoje.

1959 m. Kirchofas iš savo ste­ bėjimų padarė išvadą, kad švie­ čiančių dujų ir garų linijiniai spektrai yra kiekvieno elemento būdinga savybė, iš kurios gali­ ma atpažinti patį elementą. Tas davė pradžią spektrinei anali­ zei. šiandien gamyklų laborato­ rijose atominės-spektrinės anali­ zės metodu labai greitai nusta­ tomas medžiagos cheminis sąsta­ tas.

Paaiškėjo, kad labai dažnai vienodo cheminio sąstato me­ džiagos turi labai skirtingas sa­ vybes ir kad svarbiausią vaid­ menį čia vaidina molekulių struktūra. Molekulių struktūros tyrimas šiandien yra viena svar­ biausių mokslinių problemų. Šiai problemai spręsti labai daug padeda molekulinė spekt­ roskopija, kurios pagalba gali­ ma nusakyti kokios grupės įeina į molekulės sudėtį, kaip jos išsidėsčiusios ir kaip tvirtai su­ rištos tarpusavyje.

Molekulinei spektroskopijai būdingi labai įvairūs ir sudėtingi metodai ir labai plati panaudojimo sritis.

Apsilankę mūsų laboratorijo­ se, pamatysite, kaip švyti ultra­ violetiniais spinduliais apšviestos medžiagos, kaip fotografuojami liuminescencijos spektrai ir tiria­ mos izotopų spektrinės linijos.

Kai ateisite į musų katedros laboratorijas ne kaip svečiai, o kaip tikri šeimininkai, norėčiau, kad būtų jums įdomu, kad spektroskopiniai tyrimai patrauktų jūsų jaunas širdis ir lankstų protą.

naudojotės V. Bradžio „Ketur­ ženklėmis matematikos lentelė­ mis" ir tikriausiai ne vienas pa­ galvojote, o kokiu gi būdu jos buvo sudarytos.

Kaip sudaromos tokios lente­ lės, kaip išsprendžiami sudėtingi moksliniai uždaviniai, — visa tai galima sužinoti, pasirinkus skai­ čiavimo matematikos specialybę.

Mokslo ir technikos srityje dažnai tenka susidurti su tokiais uždaviniais, kuriuos tektų skai­ čiuoti mėnesiais arba net metais.

Čia į talką ateina elektroninės skaičiavimo mašinos. Kad jos ga­ lėtų išspręsti bet kokį uždavinį, jį reikia aprašyti mašinai su­ prantama kalba, nurodyti, kokius veiksmus atlikti ir kada atlikti.

Visus šiuos klausimus nagrinėja programavimas.

Visi Matematikos ir mechani­ kos fakulteto studentai susipažįs­ ta, kaip aprašomi uždaviniai ma­ šinai suprantama kalba, t. y. kaip sudaromos skaičiavimo progra­ mos.

Profesorius P. BRAZDŽIŪNAS radiofizikos laboratorijoje.

Jau antri metai Universitete veikia Skaičiavimo centras, ap­ rūpintas elektronine skaičiavimo mašina „Minsk-14". Prie šios elektroninės skaičiavimo mašinos ir tenka padirbėti visiems Ma­ tematikos ir mechanikos fakul­ teto studentams. Čia jie atlieka programavimo laboratorinius darbus, mokomąją ir gamybinę praktiką. Daugiausia laiko pra­ leidžia prie elektroninės skaičia­ vimo mašinos skaičiavimo ma­ tematikos specialybės studentai, kurie be kita ko yra supažindi­ nami su sudėtingų uždavinių sprendimo būdais, su programa­ vimo automatizavimu.

J. ŽVINYS, VVU Skaičiavimo centro - viršininko pavaduotojas

Matematikai jaunas jėgas ir sugebėjimus

Puslaidininkių specialybės stu­ dentas J. MIŠKINIS darbo metu.

Tu — abiturientas... Greit lai­ kysi brandos atestato egzaminus ir baigsi vidurinę mokyklą. Tave daug kas domina, ir vis dažniau galvoji, kokią specialybę . J pasiklausimas. rinkti. Tai svarbus sprendimo Nuo jo teisingo sėkmingupriklausys studijų mas, kūrybinė veikla ir kt. domiesi Jeigu Tu labiausiai

matematika, tai pagalvok apie matematikos specialybę, kurios aukštos kvalifikacijos kadrus ruošia Universiteto Matematikos ir mechanikos fakultetas.

Matematika — įdomus, labai reikalingas, sparčiai besivystan­ tis mokslas, kuris šiuo metu skverbiasi į visas kitas mokslo šakas. K. Marksas yra pasakęs, kad „mokslas tik tada tampa to­ bulas, kai jam pasiseka naudotis matematika...“ Todėl šiame penkmetyje numatoma „vystyti teorinės ir taikomosios mate­ matikos tyrimus, įgalinančius plačiai naudoti matematinius me­ todus įvairiose mokslo ir techni­ kos šakose'* (iš TSKP XXIII su­ važiavimo direktyvų projekto).

Mūsų respublikoje labai sparčiai progresuoja pramonė ir mokslas, todėl kasmet gamyklų laborato­ rijoms, konstravimo biurams, mokslo tiriamiesiems institu­ tams, aukštosioms mokykloms, skaičiavimo centrams reikia vis daugiau gabių matematikų.

Pasirinkęs matematiko specia­ lybę, pirmuosius 2,5 metų studi­ juosi pagal bendrą mokymo pla­ ną, susipažinsi su matematikos mokslų esme, ir tik po to gilinsiesi grynai į pasirinktąją spe­ cialybę.

Musų fakultete yra funkcijų teorijos ir funkcionalinės analizės, tikimybių teorijos, algebros ir skaičių teorijos, ki­ bernetikos, geometrijos ir topo­

buvome truputį priblokšti (jums tai atsitiks taipogi) ta studentiš. ka laisve: pasibaigė paskaitos, kurios kasdien užima apie 5 va­ landas, ir gali daryti, ką nori.

Bet kartais ta laisvė ir kaukti verčia. Sakysim, geras koncer­ tas filharmonijoje. Nori — gali eiti, bet rytoj — matematinės analizės kontrolinis...

Tenka rinktis.

Atrodo, dar visai neseniai mes Tur būt, viena iš geriausių drebėjome prie dekanato durų, studijavimo savybių ir yra kaip laukdami priėmimo komisijos tik ta, kad turime tokią laisvę. sprendimo, o štai jau tenka pa­ Zinai — jei reiks, visados tau sakoti atsiminimus savo „įpė­ visi padės, bet niekas neves už diniams". O įspūdžių prisirinko rankytės ir kelio rožių lapeliais jau tiek daug, kad sunku ir iš­ nebarstys. rinkti būdingiausius. Bet pa­ Nemaža „fuksų" (beje, „fukDoc. V. HORODNICIUS darbo bandysiu... sas“ visai neužgaulus žodis ir metu.

S. Valiuko nuotr.

Jau nuo pirmųjų dienų mes ne vienas diplomantas, tur būt,

logijos ir skaičiavimo matemati­ kos specialybės.

Vidurinėje mokykloje esi susi­ pažinęs su funkcijos sąvoka ir kompleksiniais skaičiais.

Jeigu pasirinksi funkcijų teorijos ir funkcionalinės analizės specialy­ bę, plačiai susipažinsi su funkci­ jomis.

Mūsų respublikos matematikų darbuose vieną pagrindinių vie­ tų užima tikimybių teorija. Tai masinių atsitiktinių reiškinių matematinė teorija.

Pastaruoju metu ji yra viena iš sparčiausiai besivystančių mokslo šakų, glaudžiai susijusių su praktikos poreikiais, ir ypač plačiai taiko­ ma tose technikos srityse, ku­ riose svarbią vietą užima auto­ matizacija ir reikalingai skubus gausios informacijos apdoroji­ mas. Tikimybių teorija — per­ spektyvi. Jeigu ja domiesi, per­ skaityk prof. J. Kubiliaus popu­ liarų straipsnį „Dėsniai atsitikti­ numuose“ („Švyturys“, 1961, Nr. 18).

Algebra ir skaičių teorija su­ pažindina su įvairios prigimties elementų veiksmais, apibendri­ nančiais įprastus skaičių sudė­ ties IK daugybos veiksmus. Stu­ dijuodamas skaičių teoriją, ti­ riančią aritmetines natūrinių skaičių sekos savybes, susido­ mėsi vienu iš centrinių analizi­ nės skaičių teorijos uždavinių — pirminių skaičių (sveiki teigiami skaičiai, didesni už vienetą, kurie

sutiktų vėl tapti „fuksu") jau įsiliejo į mokslinius būrelius.

Aišku, jų darbą dar sunku pa­ vadinti moksliniu, pernelyg ma­ ža žinių; tačiau čia gauname darbo su prietaisais įgūdžius, kurie labai pravers trečiameketvirtame kursuose.

Studentams rūpi ne vien tik studijos. Neveltui sakoma: kas moka dirbti, tas ir ilsėtis moka.

Studentams linksmybių netrūks­ ta: įvairūs susitikimai su kitų universitetų studentais, ekskur­ sijos, turistiniai žygiai, susitiki­ mai su įdomiais žmonėmis. Ne­ maža mūsų dėstytojų, pabuvoję užsienyje ar tėvyniniuose moks­ lo centruose, turi ką įdomaus papasakoti. Taip, nė pats nepa­ junti, kai tave įtraukia į studen­

be liekanos dalijasi tik iš savęs ir iš vieneto) pasiskirstymu na­ tūrinių skaičių sekoje. Tave do­ mins sveikų skaičių užrašymas apibrėžto pavidalo sveikų skai­ čių sumomis, iygčių sprendimas sveikais skaičiais ir kiti įdomūs skaičių teorijos uždaviniai.

Be to, pagrindinės skaičių teorijos disciplinas skaitys žymūs mūsų respublikos skaičių ir tikimybių teorijos specialistai.

Su procesų valdymo bendrais dėsningumais detaliau susipažin­ si, jei pasirinksi kibernetikos specialybę. Teks studijuoti mate­ matinę informacijos perdavimo teoriją, matematinę logiką, t. y., mokslą, nagrinėjantį matemati­ nius įrodymus_ bei matematinių teorijų struktūrą, susipažinti sm viena iš pastaruoju metu labai sparčiai besivystančių matemati­ nės logikos sričių — algoritmų teorija.

Algoritmas — tikslių taisyklių rinkinys. Algoritmų pa­ vyzdžiais gali būti visiems gerai žinomos aritmetikos veiksmų tai­ syklės.

Jeigu Tave vilioja elektroninės skaičiavimo mašinos, pasirink skaičiavimo matematikos specia­ lybę. Susipažinsi su matematine logika ir algoritmų teorija, iš­ moksi sudaryti programą ir spręsti matematinį arba loginį uždavinį elektronine skaičiavimo mašina, įsisavinsi tiesinį progra­ mavimą, padedantį efektyviai spręsti ekonominius uždavinius.

Doc. P. GOLOKVOSČIUS, Skaičiavimo matematikos katedros vedėjas

tišką sukūrį.

O po to, pirmadienį, vėl į paskaitas, vėl įtempto darbo die­ na. Fizika, kaip ir kiekvienas mokslas, pasak Nobelio premijos laureato akad. Semionovo „kaip įnoringa dama iš savo riterio reikalauja visiško atsidavimo“.

Bet kas gįili būti puikesnio, kaip ieškojimas gamtos paslapčių Visame kame: ir fortepiono akor­ duose, ir plazdančioje burėje, ir spektre, ir žvaigždės šviesoje.

Dar senovės graikai suprato, jog čia ir slypi viso gyvenimo ža­ vumas, ir prasmė.

M. IGNATAVlCUIS, I kurso studentas

TARYBINIS STUDENTAS

Stojamieji egzaminai 1. Stojantieji į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko vardo uni­ versitetų laiko šių dalykų stojamuosius egzaminus (žvaigždute pažymėtos profilinės disciplinos): a) Į matematikos specialybę — 1) lietuvių kalbos ir literatū­ ros irašinys), 2) matematikos (raštu ir žodžiu)*, 3) fizikos (žo­ džiu)*; b) į hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos, fizikos, biofi­ zikos specialybes — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (rašinys), 2) chemijos (žodžiu), 3) matematikos (raštu ir žodžiu)*, 4) fi­ zikos (žodžiu)*; c) { chemijos, pagrindinės organinės ir naftochemlnės sinte­ zės technologijos, biochemijos specialybes — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (rašinys), 2) chemijos (žodžiu)*, 3) matematikos (žodžiu)*, 4) fizikos (žodžiu)*; <i) j medicinos, biologijos, pediatrijos, sanitarijos specialybes — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (rašinys), 2) fizikos (žo­ džiu)*, 3) chemijos (žodžiu)*; e) j istorijos, teisės, bibliotekininkystės ir bibliografijos spe­ cialybes — 1) lietuvių kalbos ir literatūros (raštu ir žodžiu)*, 2) TSRS istorijos (žodžiu)*; f) j lietuvių kalbos ir literatūros, žurnalistikos, romanų ir germanų filologijos specialybes — 1) lietuvių kalbos ir litera­ tūros (raštu ir žodžiu)*, 2) TSRS istorijos (žodžiu)*, 3) užsienio kalbos (žodžiu)*; g) j rusų kalbos ii literatūros specialybę — 1) rusų kalbos ir literatūros (raštu ii žodžiu)*, 2) TSRS istorijos (žodžiu)*, 3) už­ sienio kalbos (žodžiu)*; h) Į geografijos, materialinio-techninio aprūpinimo ekonomi­ kos ir planavimo, pramonės planavimo, prekybos ekonomi­ kos, finansų ir kredito, buhalterinės apskaitos, darbo ekono­ mikos, kibernetikos, statistikos specialybes — 1) lietuvių kal­ bos ir literatūros (rašinys), 2) matematikos (raštu ir žodžiu)*, 3) geografijos (žodžiu)*; i) į pramonės ir maisto prekių mokslo specialybę — 1) lie­ tuvių kalbos ir literatūros (rašinys)*, 2) matematikos (raštu ir žodžiu)*, chemijos (žodžiu)*.

Pastaba. Asmenys, baigę vidurinę mokyklą aukso ar sidabro medaliais arba baigę specialiąją vidurinę mokyklą su pagyri­ mu, laiko Universiteto nustatytą vieną profilinės disciplinos egzaminą Išlaikiusieji šį egzaminą (raštu ar žodžiu) ir įvertinti „labai gerai" nuo kitų egzaminų aleidžiami, o įvertinti „gerai" ir „pa­ tenkinamai" — laiko visų dalykų egzaminus.

2. Vidurinėje mokykloje nesimokiusieji lietuvių kalbos, bet stojantieji į specialybes lietuvių dėstomąja kalba, pagal pageidavimą, gali laikyti rusų kalbos egzaminą (raštu) ir tikri­ nami iš lietuvių kalbos (žodžiu).

3. Stojantieji egzaminuojami pagal TSRS Aukštojo ir spe­ cialiojo vidurinio mokslo ministerijos patvirtintas programas, atitinkančias bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų programas.

4. Asmenims, kuriems leista laikyti stojamuosius egzami­ nus, darbovietė suteikia 15 dienų neapmokamų atostogų.

5. Asmenims, be pateisinamos priežasties neatvykusiems į vieną egzaminą, toliau egzaminų laikyti neleidžiama.

6. Asmenims, gavusiems bent vieną nepatenkinamą pažy­ mį, toliau egzaminų laikyti neleidžiama.

Pakai lotinai laikyti egzaminą, norint padidinti pažymį, ne­ leidžiama.

Fakultetai ir specialybės STACIONARINIS SKYRIUS Matematikos ir mechanikos fakultetas: matematika.

Fizikos fakultetas: fizika.

Chemijos fakultetas: chemija, pagrindinės organinės ir naftocheminės sintezės technologija, biochemija.

Gamtos fakultetas: biologija, geografija, hidrogeologija ir in­ žinerinė geologija, biofizika.

Medicinos fakultetas: medicina, sanitarija, pediatrija.

Istorijos ir filologijos fakultetas: lietuvių kalba ir literatūra, rusų kalba ir literatūra, romanų ir germanų (anglų, vokiečių, prancūzų) filologiją žurnalistika, bibliotekininkystė ir bibliog­ rafija, istorija.

Ekonomikos fakultetas: pramonės planavimas, materialiniotechninio aprūpinimo ekonomika ir planavimas, prekybos eko. nomika, finansai ir kreditas, buhalterinė apskaita, pramonės ir maisto prekių mokslas, darbo ekonomika, ekonominė kiber­ netika.

Teisės fakultetas: teisė.

NEAKIVAIZDINIS SKYRIUS MATEMATIKOS IR MECHANIKOS FAKULTETAS: matema­ tika.

GAMTOS FAKULTETAS: biologija.

ISTORIJOS IR FILOLOGIJOS FAKULTETAS: lietuvių kalba ir literatūra, rusų kalba ir literatūra, žurnalistika, istorija, bib­ liotekininkystė ir bibliografija.

EKONOMIKOS FAKULTETAS; pramonės planavimas, mate­ rialinio-techninio aprūpinimo ekonomika ir planavimas, pre­ kybos ekonomika, finansai ir kreditas, buhalterinė apskaita, pramonės ir maisto prekių mokslas, darbo ekonomika, statis­ tika. » TEISES FAKULTETAS: teisė.

VAKARINIS SKYRIUS Istorijos ir filologijos fakultetas: germanų (anglų, vokiečių) filologija.

Ekonomikos fakultetas: pramonės planavimas, materialiniotechninio aprūpinimo ekonomika ir planavimas, prekybos eko­ nomika, finansai ir kreditas, buhalterinė apskaita, pramonės ir maisto prekių mokslas, darbo ekonomika.

Teisės fakultetas: teisė.

BENDRAMOKSLINIS FAKULTETAS KAUNE FILOLOGIJOS SKYRIUS: lietuvių kalba ir literatūra, rusų kalba ir literatūra, žurnalistika, bibliotekininkystė ir bibliog­ rafija.

EKONOMIKOS SKYRIUS: pramonės planavimas, prekybos ekonomika, finansai ir kreditas, buhalterinė apskaita, darbo ekonomika.

Pradinio mokymo pedagogika ir metodika.

z*/*'*/*'*'*'***'*'*'**'*'*'*'*'**'*'*'**'* 1966 metų balandžio mėn. 20 d.

CHEMIKO DIENA Praėjusį šeštadienį ir sekma­ dienį Chemijos fakulteto stu­ dentai atšventė Chemiko dieną, kurioje be mūsų Universiteto studentų, dalyvavo daug svečių iš Kauno, Kijevo, Maskvos, Minsko, Rygos, Tartu ir net to­ limo Novosibirsko.

Penkto kurso chemikas J. Ste­ ponavičius kalbėjo: — Mes susirinkome tam, kad pradėtume naują tradiciją Uni­ versitete. Tegul kiekvieną ba­ landį mūsų senoji Alma Mater laukia ne tiktai saulėtų dienų, bet ir „Chemiko dienos" — mūsų fakulteto šventės.

Fakulteto dekanas doc. E. Ra­ manauskas pasveikino studentus ir palinkėjo... ne tik gerai pasi­ linksminti, bet ir supažindinti svečius su Vilniumi, Universite­ tu, pasidalinti su draugais moks­ liniais pasiekimais, komjaunimo darbo patyrimu. Šventės išvakarėse chemikai buvo paskelbę fakulteto ženkle­ lio konkursą, kuriame dalyvavo daug studentų. Pirmoji premija buvo paskirta III kurso studentui P. Dobrovolskiui. Jo sukurtas ženklelis gana paprastas. Varinio stačiakampio fone trys raidės VVU ir kasdieninė chemikų re­ torta. Antruoju pripažintas II kurso studentės G. Orentaitės, trečiuoju — Dailės instituto at­ stovo G. Švedo projektas. Tuoj pat paskelbiami ir ženklelio nuostatai, kurių penki punktai skelbia: ženklelis yra fakulteto simbolis, teisę nešioti ženklelį turi tik Chemijos fakulteto stu­ dentai, dėstytojai ir absolventai, ženklelį draudžiama parduoti ar­ ba dovanoti. Būtina saugoti jį labiau už studijų knygutę, o as­ menims, nepateisinusiems chemi­ ko vardo, šio ženklelio nešioti negalima.

Už gerą mokslą ir aktyvią vi­ suomeninę veiklą buvo apdova­ noti J. Steponavičius, J. Vitkūnaitė, V. Seškauskas. Po to kal­ bėjo svečiai iš Rygos, Tartu, Ki­ jevo. Studentė J. Karetnikova (KVU) perdavė linkėjimus ir įtei­ kė atminimo dovanas, o novosiblrskietls V. Kurbatovas pa­ reiškė: — Visų pirma Novosibirsko Valstybinio universiteto studentų ir Mokslų Akademijos jaunųjų mokslininkų tarvbos vardu linkiu Jums, Vilniaus studentai, di­ džiausios sėkmės. Mano Univer­ sitetas vienas jauniausių Sąjun­ goje. Jam tik 7 su puse metų.

Mes neturime tiek tradicijų. Bet kai pas mus bus ruošiama tokia chemiko diena, ar organizuojama V-ojl mūsų SMD konferencija — laukite pakvietimo.

Kaip ir kiekvienoje geroje šventėje, taip ir čia nestokojo kavutės, šokių, žaidimų ir dainų.

Buvo organizuotas „Linksmųjų ir sumaniųjų klubas". Sudarytose keturiose komandose rungtynia­ vo Estijos, Kauno, Maskvos ir mūsų Universiteto studentai.

Reikia pripažinti, kad šventė praėjo gana sklandžiai ir organi­ zuotai. Chemikai, tęskite ir tobu­ linkite naują tradiciją, „tegul kiekvieną balandį mūsų įsenoji Alma Mater laukia ne vien tik saulėtų dienų, bet ir mūsų šven­ tės — Chemiko dienos!"

K. JUREVIČIUS, F. TOKERIS

DRAUGEI Ko liūdi? Pasakyki. Sunku?

Tu labai vieniša jauties?

Ko tau trūksta labiau, Ko ilgiesi dažniau — Gal būt, šypsnio, O gal peties?

Ko liūdi? Pasakyki. Sunku, Kad labai vieniša jauties?

Jeigu nori — paimk iš manęs Mano šypsnj ir karštį širdies.

Bet tu laukei ne Jų, Juk ilgėjais ne Jų? — Nepadės...

K. ANTANAVIČIŪTĖ

Gražios musų tradicijos Mūsų senasis Universitetas tu­ ri dauq gerų ir gražių tradicijų.

1958 metais nedidelė Universi­ teto studentų ir dėstytojų grupė iškėlė pirmos Lietuvoje vasaros darbo ir poilsio stovyklos vėlia­ vą. Kaip ir kiekvienas geras pra­ das, šis sąjūdis susijaukė visuoti­ nio studentų ir kolūkiečių pripa­ žinimo ir tapo tradiciniu.

Vos tik pasibaigus „pavasario vargams“, šimtai studentų išvyks­ ta į talką kolūkiuose. Vaikinus ir merginas su Universiteto ke­ puraitėmis galima išvysti dauge­ lio kolūkių statybų pastoliuose.

Tai galėtų paliudyti Įvairių kul­ tūrinių ir ūkinių pastatų mūrai, iškilę Radviliškio, Kėdainių bei kituose Lietuvos rajonuose. Gal būt, jų negalima lyginti su Brats-

ko ar Elektrėnų statybomis, bet, mūsų akimis žiūrint, šios staty­ bos yra panašios: Jos yra mūsų, Jų betone lieka mūsų pirštu ant­ spaudai ir solidūs mūsų fakul­ tetų inicialai.

Pastaraisiais metais Lietuvos studentai dirbo ir už respublikos ribų. Pernai grupė mūsų studen­ tų vasarą praleido Kazachstano statybose, šiemet organizuojamas statybininkų būrys darbui Tiumenės srityje.

Draugai abiturientai, tikrai nesuklysite atvykę į draugišką musų šeimą.

B. VAIČIULIS, Matematikos ir mechanikos fakulteto komjaunimo biuro narys

—18—

M. POČOBUTAS (1728—1810) Gimė Gardino apskrityje, mokėsi Gardino jėzuitų mo­ kykloje. Prieš tėvo valią 1745 m. įstojo į Jėzuitų ordi­ ną. 1757 m. baigęs Jėzuitų ko­ legijos kursą, užsienyje stu­ dijavo klasikines kalbas ir matematiką. Baigęs M. Počo­ butas dėsto Vilniaus Akade­ mijoje. 1761 m. antrą kartą išvyksta į užsienį mokytis astronomijos, apsilanko Mar­ selio, Oriono, Neapolio, Ro­ mos ir kitose observatorijose.

Grįžęs iš užsienio, jis dėsto astronomiją bei matematiką, vadovauja 1753 m. įsteigtai

observatorijai, kurią aprūpi­ na iš užsienio išrašytais nau­ jais prietaisais, praplečia jos patalpas (pristatoma salė Ir du apvalūs paviljonai). XIX a. pradžioje observatorija tu­ rėjo 49 prietaisus, o jos bibliotekoje buvo 466 tomai knygų.

1767 m. Počobutas gauna karaliaus astronomo titulą.

Astronomijos observatorija pavadinama karališkąja.

Mokslininkas savo astronomi­ niais stebėjimais buvo žino­ mas visame pasaulyje. 1769 m. Londono karališkoji moks­ lo draugija išrinko jį savo nariu, o 1778 m. Paryžiaus Mokslų Akademija — nariukorespondentu.

1780—1799 m. m. dirba Lfniversiteto rektorium. Per­ tvarko naujais pagrindais Universiteto programas, rem­ damasis kitų Europos aukštų­ jų mokyklų pavyzdžiu.

Dirbdamas Vilniaus obser­ vatorijoje M. Počobutas ste­ bėjo Cereros ir Polados as­ teroidus, Merkurijaus ir Ura­ no planetas. Apie savo ste­ bėjimus informuodavo kitas observatorijas.

1808 m., visai pašlijus sveikatai, išvyksta j Daugpi­ lį, kur ir miršta.

— 19—

G. FORSTERIS (1754—1794) Įžymus XVIII a. vokiečių švietėjas, prancūzų buržuazi­ nės revoliucijos šalininkas, mokslininkas gimė Nasengubeno miestelyje, gamtininko ir keliautojo šeimoje. 14 m. amžiaus Georgą tėvas išsivežė j Rusiją. Jie gyveno Sarato­ ve, Peterburge, o vėliau per­ sikėlė į Londoną. Kartu su tė­ vu G. Forsteris dalyvavo 1772—1775 m. Cooko kelionė­ je aplink pasaulį. Surinktą medžiagą ir įspūdžius aprašė knygoje „A voyage round the •vorld" (1777 m.). Čia jis pa­ sisakė prieš vergovę ir rasiz­

mą. Pabuvojęs Prancūzijoje, grįžo Į Tėvynę ir vadovavo gamtos-istorijos katedrai Kaselyje. Gavęs kvietimą, 1784 m. atvyko į Vilniaus Univer­ sitetą, kuriame dėstė minera­ logiją, botaniką, zoologiją, paleontologiją, sudarė gamtos mokslų programą. Skaityda­ mas zoologijos kursą, gyvūni­ ją skirstė j klases ir rūšis.

Gyvendamas Vilniuje, do­ mėjosi ir socialiniu bei politi­ niu krašto gyvenimu. G. Fors­ teris, matydamas feodalų sa­ vivalę ir liaudies skurdą, ra­ šė: „...Aš verkiau vienatvės valandoje ir dėl savęs, ir dėl liaudies, kuri taip pažemin­ ta". Jis priėjo išvadą, kad re­ formomis feodalinės santvar­ kos nepataisysi.

1788 m. grįžo į Tėvynę ir apsigyveno Manlce. Ten daug dirbo, aktyviai dalyvavo po­ litiniame gyvenimę. 1792 m. tapęs Manico respublikos vyriausybės nariu, paruošė naują Įstatymų projektą. Pa­ sirodo jo veikalai; „Manico revoliucijos istorfja“, „Pary­ žiaus apybraižos", jakobinų konstitucijos vertimai į vokie­ čių ir anglų kalbas. Žlugus Manico respublikai, išvyksta j Prancūziją, kurioje Ir žūs­ ta.

1966 metų balandžio mėn. 20 d.

P

GROŽIS BUITYJE Bendrabutis Nr. 5 — pirmau­ jantis. Praėjusiais mokslo metais aukštųjų mokyklų bendrabučių tarpe jie iškovojo tvarkingiausio bendrabučio vardą ir vykusiame konkurse užėmė pirmąją vietą.

Bendrabučio Nr. 5 gyventojai — Medicinos fakulteto studentai.

Tai vienas iš savitų šio bendra­ bučio bruožų, kuris padėjo su­ burti vieningą koiektyvą, pasi­ ryžusį kovoti už komunistinę buitį. Kiekvienas, kam tenka il­ giau pabuvoti pas mus, pripažįs­ ta, kad ši kova iš tikrųjų jaučia­ ma. Ypač kova už švarą ir tvar­ ką (atsakingas P. Udrėnas). Savo laiku bendrabutyje buvo net ki­ lęs klausimas, ar ne perdaug reiklios švaros tikrinimo komisi­ jos? Tačiau ne čia esmė. Juk dulkių ieškojimas ir grafų užpil­ dymas — tik viena medalio pu­ sė. Tik tada, kai švaros komisija kartu su gyventojais pagalvos, ką padaryti, kad kambaryje būtų jaukiau, gražiau, tvarkingiau, reiklumas nebebus matuojamas pažymiu.

Bendrabučio tarybos darbo plane numatyta daug priemonių ir džiugu, kad jos įgyvendina­ mos. Visos žymesnės datos ir aktualūs klausimai sprendžiami bendrabučio radijo valandėlėse.

Organizuojamas bendrabučio gy­ ventojų vakaras, kuris Įvyks ba­ landžio mėn., įtemptai vyksta stalo teniso ir šaškių -šachmatų varžybos Nepateisina savo paskirties tik mūsų sienlaikraštis „Bendrabuliečio balsas". Bendrabutyje yra satyros langas „Spyglys". Todėl gal geriau būtų j Į labiau pra­ plėsti, o vietoje merdinčio sien­ laikraščio įsteigti fotostendą.

Ateina pavasaris. Mūsų akys nukrypsta Į aplinką. O ji mūsų nebepatenkina. Todėl dabar daug galvojame, kaip ją sutvarkyti.

Prieš akis pavasario talka, daug darbų. Viena iš rimčiausių mūsų problemų — kur gauti dekoraty­ vinių medelių. O kas vadovaus šiems darbams? Tačiau tikime, jog entuziazmas ir noras nugalės visas kliūtis, kelyje Į gražią kultūringą buitį.

P. JURKUS, Bendrabučio tarybos narys

Darbai ir rūpesčiai Bendrabutvje gyvena nemažas skaičius antrakursių.

— Gyventi mūsų bendrabutyje gera, — pasakys jie, — turime jaukias dujines viryklas, dušus, bufetą, skalbyklą, buitinį kampelį, bet neturim to, kas mums svarbiausia, — kur mokytls.. . i Kaipgi taip? — nusistebės kai 'kas. Juk yta bendrabutyje skaii tykiai skirtas kambarys, už ke­ lių žingsnių ir fakulteto skaityk­ la. Taip, yra ir kambarys, ir skaitykla. Tik, deja, šiais metais Į ŠĮ kambarĮ nė vienas bendra­ bučio gyventojas dar nebuvo Įžengęs: ten pilnateisiai gyventojai-neakivaizdininkai. Todėl ir kenčia vargšas televizorius, tam­ pomas iš kambario į koridorių, iš koridoriaus Į kambarį, kenčia ir pernai mūsų bendrabučio iško­ vota vėliava, užkišta kažkur ko­ mendanto spintoje. Iš tikrųjų, o kur ją dėti? Gal perduoti budin­ čiam, tegul laiko prikalęs prie stalo, tada nors dauguma bendra­ bučio gyventojų pamatys, kaip ji atrodo...

Ateini į fakulteto skaityklą. Jei rasi laisvą vietą šiame mažutyje kambarėlyje — per ilgai nesi­ džiauk. Gretimame kambaryje Universiteto dūdorial repetuoda­ mi taip uždūduos, kad kokia nors anatomija ar chirurgija pati sa­ vaime j galvą sulįs, nereikės nė skaityti__ Jei esi optimistas, jei ausų būgneliai neplyšo, yra dar išei­ tis: žengi į fakulteto auditorijas ieškoti vietelės. Palauki taip iki 22 valandos, kol vakarinio sky-

TRŪKSTA JAUKUMO Nuo pat pirmųjų studijų die­ nų namus pakeičia bendrabutis.

Todėl nenuostabu, jog kiekvienas studentas stengiasi sutvarkyti sa­ vo kambarį taip, kad jis būtų jaukus, kad grįžus būtų galima maloniai pailsėti, praleisti laisva­ laikį, paskaityti knygą, neraustant sutikti į svečius atėjusią draugę. Daugelis studentų paskai­ toms ruošiasi skaityklose, audito­ rijose, todėl ar ne laikas būtų pa­ galvoti apie patogesnį bendra­ bučio kambarių apstatymą. Negi taip sunku pakeisti tuos gremėz­ diškus stalus kitais, mažesniais ir patogesniais staliukais, ar ne­ galima būtų padaryti daugiau lentynėlių knygoms, gėlėms. Juk ne paslaptis, kad studentas, norė­ damas padaryti kambarį šiek tiek jaukesnį, privalo visa tai pats nusipirkti. Praėjusiais metais teko lankytis Rygos Medicinos instituto bendrabutyje — ten vaizdas visai kitoks. Kiekvienas kambarys turi po knygų spintą, o tos mums įprastos geležinės lovos pakeistos patogiomis tach­ tomis. Kyla klausimas, argi pas mus šito negalima padaryti?

39 kambario gyventojos

riaus studentai apleidžia patalpas, Įlendi ir tyliai mokaisi. Tai kas, kad rūmų komendantė, nesukda­ ma galvos, užrakina. Truput} robatikos, iššokai per langą žengi patenkintas, „mokslo sisėmęs", į namus.

Sekmadienį geriau: pirmą trečią auditorijas atrakina mūsų paslaugoms. Deja, šitai žino taip pat ir fizmatų dėstytojai bei pa­ ruošiamųjų kursų vadovai. Jie ateina ir, be jokių ceremonijų išvarę studentus-medikus, užima auditorijas. Štai dėl ko su nerimu žiūrime Į pranešimą, kad birželio 12 Įvyks rinkimai. Vadinasi, po die­ nos kitos mūsų skaitykla virs agitpunktu, o per pačią sesiją — rinkimine būstine. Kurgi mums tada mokytis, ruoštis egzami­ nams? Lieka Vingio parkas. Ar toks vietos ieškojimas tik neatsiliepė tam, kad mūsų antrasis tursas žiemos sesijoje atsidūrė paskutinėje vietoje?

Vis tik reikėtų MF Dekanatui bei Universiteto butų skyriui dar­ bais (o ne žodžiais!) sudaryti sa lygas normaliam MF studento mokymuisi, kad pavasario sesijos rezultatai būtų geresni.

R. MATUZAS, II k. medikas

šiai, svajoja apie pavasarį!), o šalia sėdintis vaikinas ne­ paliauja kartojęs „apparatus respiratorius"...

Pirmakursių pavasaris Atkreipiu dėmesį į Rolan­ dą. Tai mūsų komjaunimo organizacijos sekretorius. Gu­ vus vyrukas. Dabar jis, ma­ tyt, užmiršo histologiją ir

Universiteto kregždės R. BUDGINAITĖS šuolis.

Saviveiklos konkursiniame vakare Mūsų Universiteto atskirų fa­ kultetų saviveiklos konkursą ba­ landžio 10 d. pradėjo medikai.

Pilnutėlėje Universiteto Aktų sa­ lėje studentai ir dėstytojai aud­ ringai sutiko ir palydėjo kiekvie­ ną gana (vairios programos nu­ merį. Programai vadovavo MF Sanitarijos skyriaus IV k. studen­ tė V. Miežutavičiūtė ir I k. stu­ dentas K. Jasiūnas. Viso progra­ moje dalyvavo 36 asmenys.

Kai užsibaigs fakultetų savi­ veiklos konkursiniai vakarai, me­ dikų saviveiklininkų sugebėji­ mus bei pastangas Įvertins spe­ cialistai — konkursinės komisijos nariai. Aš, kaip eilinis žiūrovas ir dėstytojas, noriu pasisakyti tik vienu kitu organizaciniu klausi­ mu. Neretai dėstytojų ir studentų tarpe išgirstame diskutuojant: — ar reikalingi fakultetams atskiri Įvairių žanrų meninės saviveiklos kolektyvai? Ar jie „neskriau­ džia" bendrauniversitetinių savi­ veiklos kolektyvų, kurie nuo pirmų pokario metų atstovauja mūsų Universitetą ne tik respub­ likoje, bet ir toli už jos ribų? — Ar teisingai kai kurie dėstytojai elgiasi tvirtindami, kad Universi­ tetas ne Konservatorija, ne meno ar sporto mokykla, todėl studen­ tai turi daugiau mokytis, aktyviau dalyvauti SMD veikloje ir šiose srityse garsinti mūsų aukštąją mokyklą? Ne paslaptis, kad yra vienas kitas dėstytojas, kuris są­ moningai Įskaitų ar egzaminų metu saviveiklininkus „paspau­ džia", pabrėždamas: . .semestro

<KXXXXXXXX

Ir vėl pavasaris. Pirmas studentiškas pavasaris. Artė­ ja antroji sesija.

Užsukime į Didžiąją audi­ toriją, pabuvokime pratybose ir sužinosime, kaip pirmakur­ siai Įsilieja į didįjį gamtos atbudimą.

J auditoriją Įeina dėstytojas.

Susikaupę jį seka studentai.

Histologijos paskaita. Oi, ne visiems ji lengvai įkandama!

Nors auditorijon ir skverbiasi saulė, bet jos dabar nemato nė vienas pirmakursis.

Pertrauka. Girdi kalbančius apie kolokvijumus, apie pra­ tybas, artėjančias įskaitas. Štai pirmame suole susimąs­ čiusi sėdi mergaitė (tikriau-

7 psl.

TARYBINIS STUDENTAS

anatomiją, galvoja, kada ge­ riau organizuoti šokių reciją. Juk šeštadienį pas mus atvažiuoja svečiai: jiems bet kaip nesušoksi.

Pirmame suole šypsosi Juratė. Kodėl gi nesišypsoti — penketais išlaikyta chemija, histologija, anatomija. Galima ir pavasariu pasidžiaugti.

Liūdnoki sėdi Romas, Egi­ dijus. Jiems ne viskas pui­ kiai sekasi, gal per daug džiaugėsi gamta...

Toks pavasaris mūsų audi­ torijoje. Pirmas studentiškas.

Mokslo pavasaris.

G. LUKŠYTE, I kurso medikė

;:>^<X><><><X><^<>000<X><><><><><><><><X><><X><>0<><>0<>000000<X><><><><X>0<>00<>0<>00<X><><><><X><X><>^0

metu šokai ir dainavai, tai dabar atgailauk — čia ne meno mokyk­ la, o Universitetas".

Kiekvienu anksčiau minėtu klausimu galime rasti argumentų ir PRIEŠ, ir UŽ. Tačiau, mano manymu, reikia atsiminti, kad.

Universitetas turi paruošti ne vien gerus specialistus, bet taip pat visuomenininkus ir organi­ zatorius.

Todėl kiekvienas dėstytojas turi atjausti savi­ veiklininkus ir padėti jiems. Be to, kiekvienam fakultetui būtina turėti kuo daugiau saviveiklinin­ kų ne tik todėl, kad galėtų su studentiška ugnele šefuoti pasi­ rinktus kolūkius, tarybinius ūkius ar Įmones, kad būtų Įdomesni fa­ kultetuose organizuojami studen-

tų vakarai, bet ir tam, kad Uni­ versitete būtų geresnė atranka Į centrinius saviveiklos kolektyvus.

Universiteto centrinių meno ko­ lektyvų vadovai ir, pirmoje eilė­ je, Estetikos katedra, turėtų dau­ giau globoti fakultetų saviveikli­ ninkus. Reikėtų fakultetų savi­ veiklininkus aprūpinti reikalin­ gomis priemonėmis.

Tik tada fakultetų dekanai ir dėstytojai rems ir propaguos me­ ninę saviveiklą, kai ji Universi­ tete turės masinės, bet ne privile­ gijuotos organizacijos pobūdį, kai ji visas pastangas nukreips stu­ dentų ir dėstytojų estetiniam auk. Įėjimui ir aktyvaus laisvalaikio organizavimui.

Doc. V. KVIKLYS

Bendrabutyje gyvena studentas Su „Tarybinio studento" skai­ tytojais daugelis mūsų bendra­ bučio gyventojų galėtų ginčytis: Gorbulskio „Vilniaus stogai" iš­ ties įkyrus dalykas, ir ypač, jei kiekvieną rytą taip uoliai klykiančiu fortissime kiekviename aukšte koncertuoja mūsų trimiti­ ninkas, apimtas nuolatinės bai­ mės, kad kartais kas nors neiš­ girs. Po kelių minučių į kiekvie­ ną kambarį pradeda kyščioti gal­ vos: visiems be galo rūpi, kaip mes miegojome, ar kartais kuris nenugulėjo šono, ką sapnavo ir pan. Prie įėjimo išsijuosęs dir­ ba budintysis: kam laikraštį iš­ duoda, kam raktą pakabina. Šie­ met pagerėjo laikraščių pristaty­ mas, užtat laiškų lentynėlėn vel­ tui žvelgi, eidamas į paskaitas: šiemet jie kažkodėl pristatomi tuomet, kai studentai jau būna paskaitose.

Labai geiai, kad bufetas pa­ keitė darbo valandas. Dabar pa­ pusryčiauti gali ne tik tie, kurie neturi noro eiti į rytmetinę paskaitą.

Po paskaitų daugelis mūsų studentų tampa virėjais — saviruoša mūsų bendrabutyje labai populiari. Deja, virtuvėse nėra taburečių.

Sanitarinė taryba, draudžianti virtuvėje laikyti „ne­ reikalingus baldus, turėtų pagal­ voti, kad kovojant už švarą kar­ tais svarbu sudaryti patogumus.

Gerėja mūsų aplinka, buitis.

Pernai bendrabutyje atliktas re­ montas. Tiesa, jo pėdsakų dabar

vis mažiau galima pastebėti (jo kokybė buvo negirtina), tačiau daugelis kambarių yra jaukūs, tvarkingi. 16, 7, 28 a ir kiti kambariai „specializuojasi" žu­ vivaisoje — šiuos kambarius puošia dideli akvariumai su žu­ velėmis. Jų patogumui čia ir augmenija, ir moksliškai pagrįsta dietinė mityba. Konsultacijas apie kanarėlių laikymą galima gauti 18 kamb. Kanarėlės linksmai čiauška, bežiūrėdamos vakarinių televizijos laidų. Beje, televizi­ jos mėgėjos ne vien kanarėlės.

II aukšto koridoriuje prie mels­ vo ekrano dažnai galima matyti būrį sporto ir koncertų my­ lėtojų.

O mūsų buitinis kampelis da­ rosi vis draugiškesnis — su įvai­ riausiomis buitinėmis bėdomis vyksta pasigydyti ir batai, ir dra­ bužiai, ir kt. Tai lyg antrasis medpunktas. Labai gaila, kad ne­ turime savo skaityklos. Apie jos svarbą netenka kalbėti.

Sparčiai artėja pavasaris, tuoj atšils, ir daugumą mūsų gyven­ tojų suvilios grynas oras. Mes ir vėl išeisime Į pavasario talką tvarkyti savo gyvenvietės aplin­ ką, sodinti naujų želdinių. Bend­ rabučio taryba planuoja dar gra­ žiau papuošti bendrabučio vidų — gėlės koridoriuje, gal būt, ko­ kie nors kuklūs interjerai. Bend­ rabutis bus dar gražesnis ir jau­ kesnis.

Ed. SKRITULSKAS, VI kurso medikas

•♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦

RUOŠIASI FUTBOLININKAI

Krepšinio aikštelėse Baigėsi prieš porą mėnesių prasidėjusios respublikos „Žalgi­ rio" vyrų ir moterų krepšinio pirmenybės.

Puikiai pasirodė „Mokslo" antroji merginų ko­ manda. Kodėl II-oji? Komplek­ tuojant komandos sudėtį, susida­ rė sunkumai, nes penkios mūsų studentės (sp? m. M. Beržinskaitė, sp. m. V. Sefeldaitė, sp. m. B. Buteikytė, sp. m. D. Trilupaitytė ir baigianti įvykdyti sporto meistro normą Z. Boreikytė), turėjo startuoti „Kibirkš­ ties" ir Kauno „Žalgirio" moterų komandų sudėtyje. Nežiūrint šių nuostolių, matyt, kad moterų krepšinio masiškumas-meistriškumas auga. Apie tai akivaizdžiai liudija respublikos „Žalgirio" pir­ menybėse iškovota pirmoji vieta.

Tai puikus kolektyvo laimėjimas, didelis komandos trenerio, spor­ to katedros dėstytojo V. Dzenio nuopelnas. Su juo ir teko pakal­ bėti po pergalės prieš Kapsuko „Automatų" sportininkes.

— Mūsų merginoms reikėjo gerai pasirodyti ilgame „Žalgi­ rio" pirmenybių maratone. Mergi­ nos nusipęlpė jiągyrimo, Lenkia­ mame susitikime /su ' Jčįpsūko „Automatų"1 krepšlninkėiiiiš atsi­ skleidė gerosios komandos savy­ bės, — pasakojo V. Dzenis.

Trenerio užduotis susitikime su kapsukietėmis buvo gana neleng­ va. Jas reikėjo įveikti ne mažiau kaip 7 taškų skirtumu. Merginos laimėjo susitikimą 11 taškų skir­ tumu, tuo pačiu iškovodamos medalius.

Iš minėtų faktų objektyviai ga­ lima spręsti, kad „Mokslo" krep­ šininkės ir ateityje WU krepši­ nio gerbėjus džiugins brandžiu žaidimu, gražiomis pergalėmis, gerai pasirodys respublikos „A" klasės pirmenybėse, aukštųjų mo­ kyklų kompleksinėje spartakia-

Ekonomistų pergalė

siomis minutėmis santykis buvo

A. PUPELIS, USK valdybos narys

maždaug lygus. Tačiau, baigian­ tis pirmajam kėliniui, ekonomis­ tai „spustelėjo", ir santykis iš­ augo iki 29:19.

Sportinė laimė šį kartą nebuvo ilgalaikė. Jau pačioje antrojo kė­ linio pradžioje medikai vienu tašku persvėrė. Po to ilgą laiką rezultatas buvo beveik vienodas, ir antrojo kėlinio pabaigoje ke­ liais tikrai gražiais metimais dar kartą „sublizgėjo“ ekonomistai.

Varžybos baigėsi santykiu 56:51.

Ekonomistams atiteko pirmoji vieta. Pagrindiniai komandos žai­ dėjai Kornišovas, Račys, Devei­ kis, Levickas, Skernevičius. Visi Jie — vyrai geri. Gaila tik, kad iš Jų pavyzdžio neima merginos.

J tarpfakultetines krepšinio var­ žybas jos kažkodėl nesiteikė net­ gi atvykti.

M. MAKNYS

----- O-----

gg-3 « >o)

Jis*

Universiteto krepšininkės — 1966 m. LSD „Žalgirio" res­ publikos čempionės (pirmoje eilėje): S. Gajauskaitė (EF), N. Jan­ kutė (MMF), D. Bendinskaitė (ChF) L. Aksomitaltė (MF), G. Lopataltė (GF), (antroje eilėje) E. Rutkauskaitė (EF), G. Vlielkienė (dėst.), V. Dzenis (komandos treneris), J. Daktaraltė (dėst.j, J. Mengotytė (EF).

I. ŠEINIAUS nuotr.

PUSLAPIAI IŠ TEISININKO Pirmadienis, rugsėjo 2 d.

Pirmą sykį po tokios pertrau­ kos aš — fakultete. Einu, pažiū­ rėsiu, kokia čia tvarka, ar daug tų „fuksų" šiemet, ir kas jie per „asabos". Atžerglioju į 100-ąją auditoriją, o ji... tuščia. Pabėgo tikriausiai. Anei gyvos dvasios.

Tik užrašas ant lentos: „Sveiki, busimieji inkvizitoriai! Atsimin­ kit! Kol jūs linčiuosit kitus, pir­ ma patys būsit nuteisti. Ateikit šeštadienį į Universiteto kavinę — gausit ko nusipelnėt. Oberfuk­ sai".

Reikės nubraukti. Šeštadienis, rugsėjo 7 d.

Atkiūtinu j kavinę. Daug nepa­ žįstamų. Tikriausiai, „fuksai"?

Visi tik šaiposi, tik klega. Palau­ kit, galvoju, duos jums garo „oberfuksai1'. Ir tikrai. Kažkas susodina juos į kaltinamųjų suo­ lą, pradeda tardymą: — Jūsų pavardė?

— Pirmakursis.

— Vardas?

— Fuksas.

— Kodėl jūs įsibrovėte j Uni­ versitetą, — puola teisėjas — „oberfuksas".

— Dabartiniai „ oberfuksai" nepateisino fuksų vardo, todėl buvo paskelbtas konkursas j jų vietą, — ginasi Pirmakursis.

— O kodėl nenusiimat kepu­ rės prieš vyriausių kursų stu­ dentus?

— Kad aš iš viso neturiu ke­ purės, — pašaipiai trukteli pe­ čiais „Fuksas".

— Jūs ir visuomeninio darbo vengiate, — neatlyžta „teisėjas".

— Šiuo atveju — gal ir kal­ tas, bet armijoje mane mokė pir­

kai žaidė su respublikos „A" kla­ sės komandomis: N. Vilnios „Žal­ giriu" (4:6 pralaimėjo „Mokslas") ir KPI Vilniaus filialo „Politech­ nika". Pastarųjų rungtynių san­ tykis — 4:4. Dabar futbolininkai ruošiasi aukštųjų mokyklų varžy­ boms, kurios įvyks ateinantį se­ zoną.

Kokie bus rezultatai — kol kas neaišku, nes mūsų futbolo komanda varžybose dalyvaus pirmą karta.

A. TAMASAUSKAS

ma eiti žvalgybon, o tik paskui atakuoti.

— O paskaitas kas praleidinėja? Gal aš?

— Gal ir ne jūs, bet jaunes­ nius moko sekti vyresniųjų pa­ vyzdžiu. O aš, kaip buvęs karei­ vis, nepratęs nepaklusti.. .

— Tardymas baigėsi. „Teis­ mas" išeina pasitarti.

Mandri tie „fuksai" šiemet.

Sunku net nuosprendį nustatyti, (domu, ką teismas nuspręs? ..

Po valandėlės kavinės skliau­ tais aidi sugrįžusio „teismo" nuo­ sprendis.

— Teismas, išnagrinėjęs kalti­ namojo Pirmakursio bylą, ir ra­ dęs pagrindo laikyti kaltinamąjį kaltu, nutaria, kad kaltinamasis, pavarde Pirmakursis, vardu Fuk­ sas, sutinkant su Baudžiamojo kodekso atitinkamais straipsniais, nuteisiamas ketverių metų lais­ vės atėmimu, atliekant bausmę teisės fakultete. Nuosprendis ga­ lutinis ir neskundžiamas.

Nors dalykas „rimtas", bet ir „fuksai" elgiasi nesuprantamai.

Užuot nukabinę nosis, smagiai trepteli koja: „Bausmė — baus­ me, o kol ji bus įvykdyta, į šo­ kį, draugai!"

Muzika... daina. .. šokis. . .

Nuo šio vakaro „fuksai" — teisininkų brolijos nariai. Sąmo­ jingi. Armijoj buvę. Verta to­ kius įsileisti.

Antradienis, gruodžio 28 d.

Nedavė logikos įskaitos. „Kir­ vis" ir tiek. Galėjo juk „suriesti" kokią „troiką". Rodos, ir šnekė­ jau daug, ir nuolankią miną nu­ taisęs buvau. Viskas buvo, kaip

prasidėjo Balandžio 2 dieną krepšinio VVU tarpfakultetinės varžybos. Vyrų tarpe kova dėl prizinių vietų vyks tarp EF, MF ir Jungtinės FF ir MMF koman­ dų. Jau buvo ir taip, kad IFF vyrai, turėdami sportinę apran­ gą, atvyko į varžybas su įvai­ rių atspalvių malkutėmis. Tai ne­ puošia sportinio kolektyvo. Mer­ ginų kolektyvai, išskyrus EF (3 sp. m.), yra vienodo pajė­ gumo, nėra didelių skirtumų tarp autsaiderių ir lyderių. Var­ žybų komentatorius — V kurso medikas VI. Cekuolis. Vyr. teisė­ ja sporto meistrė J. Daktaraitė.

O štai ir pirmųjų susitikimų rezultatai.

MF —FMF (m.) = 52:34; ChF:GF (m.) —63:50.

MF:FMF (v.) = 71:39, FMF:IFF (v.) = 69:30, GF:ChF (v.) = 54:35, MF:TF (v.) = 55:19.

PASTABA. Fizikos bei Matema­ tikos ir mechanikos fakultetai šiais mokslo metais bendroje kompleksinėje VVU spartakiado­ je dar sudarys vieną sportinį kolektyvą.

TRUMPAI ♦ + Pasibaiqė Universiteto < ♦ tarpfakultetinių varžybų; 1 meistriškumo krosas. ; ♦ Merginų tarpe visa galva < ♦ aukščiau už savo varžoves’ įbuvo Ekonomikos fakulteto^ ♦ atstovės. Joms atiteko visos' Ztrys prizinės vietos ir pirmoji* ♦ komandinė vieta merginų tar-< ♦ pe. Greičiausiai 800 metrų* ♦ distanciją įveikė šio fakulteto^ ♦ studentė Rastenytė (2:25 min.). ♦ Vyrų tarpe 2 km distanci-;; ♦ joje pirmavo Babenskas (IFF)’’ ♦ — 6:0,9, antrasis — Krotkus’; ♦ (FMF) 6:12), trečia vieta ati-o ♦ teko Gedvilui (GF) — 6:13.’; ♦ Komandinę pirmąją vietą iS-*> ♦ kovojo FMF fakultetas. <’ ♦ Susumavus merginų ir vy-;; irų rezultatus, paaiškėjo, kad<» ♦ pirma vieta atiteko FMF ko-K Amandai, antroji — MF ir tre-* t. c o► ♦ čioje vietoje — gamtininkai., I ♦ Pasibaigė ir tarpfakulte-’; ♦ tinės plaukimo varžybos. Ko-<> ♦ mandinę pirmąją vietą iško-K tvojo FMF komanda, antrąją*; ♦ — Gamtos fakulteto plauki J > ♦ kai, trečiąją — ekonomistai.;; I Iš geresnių rezultatų pažy-o ♦ mėtini: merginų tarpe — 100 K ♦ m. laisvu stiliumi Viitpoom*> ♦ (GF) — 1.18,6, Vazalinskaitė!; ♦ (FMF) — 1.20,0. 100 m. kru-;; įtinę — Kulakaitė (ChF) —<> ♦ 1.32,1. Vyrų tarpe: 100 m lais-;; Jvu stiliumi — Kabelka (FMF)" ♦ —1.09,2, Januškevičius (FMF) o ♦ _ 1.10,6, 100 m delfinu —;; ♦ jarošenko (FMF) — 1.18,3,< > ♦ 100 m. nugara — Motuzą (GF) 1 — 1.18,3. ♦ Estafetę 4X100 laisvu stilluXmi laimėjo GF moterys (7.49,3) ♦ ♦ ir FMF vyrai (4.59,2). ♦ ^♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦♦^

•♦♦♦♦^

Sių mokslo metų pradžioje Universitete susikūrė futbolo sek­ cija. Tiesa, pradžioje ji velkė silpnai, nes nebuvo trenerio. Po Naujųjų metų sekcija atgijo.

Treneriu buvo paskirtas drg.

Grušas. Futbolininkai pradėjo re­ guliariai lankyti treniruotes. Dė­ ka to jau ryškėja šiokie tokie pasiekimai. Pvz„ neseniai (vyko trejos rungtynės, iš kurių vienos buvo laimėtos, vienos pralaimė­ doje, aktyviai dalyvaus VVU tos ir vienos sužaistos lygiomis. tarpfakultetinėse krepšinio var- Svarbiausia, kad mūsų futbolininžybose. „Žalgirio" pirmenybėse■ mūsų krepšininkams sekėsi sunkiau. i Komanda, stokodama sporto meistrų Salio, Paškausko, Karyševo (startavo „Plastiko" meistrų Pagaliau pasibaigė kelias die­ komandos sudėtyje) ir susižeidu- nas trukęs tarpfakultetinių krep­ sio Grigonio, neturėjo galimybių šinio varžybų turnyras (varžybos vyko dviem pogrupiais). užimti prizinės vietos.

Finale balandžio 11 dieną su­ — Universiteto vyrų krepšinio sitiko ekonomistai ir medikai. Vi­ komandą galime pavadinti atei­ są vakarą sporto salėje aidėjo sirgalių balsai. O pasirgti buvo ties komanda, — sako jos trene­ už ką. žaidė beveik vienodo pa­ ris Paškevičius, — nes jos pa­ jėgumo komandos, todėl rungty­ grindą sudaro I kurso medikai. nės buvo labai įdomios. Pirmo­

<z\/\/VV\/\AAA/\AA/VVV\AAAA/\AAA/\/\/V\Z >

1

Platintojai! ?

S Jūsų pageidavimu primena- < >me, jog „TARYBINIO STU-> S DENTO“ prenumerata pratę- s ? siama bet kuriuo metu, prieš ?

S dvi savaites pranešant re- $ Jdakcijai. , $ S Visos Universiteto katedros $ ? privalo paskubėti užsisakyti 2 S savo laikraštį.

S 2 Prenumeratorius, negavęs 2 < bent vieno „TARYBINIO STU-S 2 DENTO“ numerio, privalo 2 S kreiptis į spaudos platintoją > < 2 ir iš Jo pareikalauti.

S Laikraštis išeina trečiadie- $ įniais, todėl Jo reguliarus prj-2 įstatymas priklauso nuo pačioj S spaudos platintojo. s 5 Daugelis katedrų neprista-> s tė sąrašų, todėl „TARYBINIO < bus > ? STUDENTO“ pristatymas 5 pavėluotas. s > SPAUDOS PLATINIMO > £ SEKTORIUS s x/VV\AAAAAA/\/VV\A/\/\A/V\/\/VV\/V\A/V\. ę

RCKSTELtS DIENORAŠČIO

ir pridera egzamino metu. O jis tarsi aklas. Maža to. Dėbtelėjo piktom ir atstūmė knygutę...

— Užteks, tamsta... Poryt su­ sitiksim. .. Tuo pačiu laiku...

Lig šioj tik aš skirdavau pasi­ matymus. O čia, žiūrėk, man skiria ir net nepaklausia, gal tamsta esat anksčiau kam nors paskyręs? Kur tau. .. Pasakyta — nukirsta... Aš gi — kaip tik tokioje situacijoje. Ir pasitaikyk tu man. Kaip tyčia. Poryt 18 vai. prie bokšto manęs lauks Regina.

Rodos, imk žmogus ir plyšk pu­ siau. Vieną pusę pasiųsk prie bokšto, kitą vyk į „zubrylką".

Nenueisi prie bokšto, taip ir ži­ nok, pasipils: „nemyli", „aš tau nereikalinga", „nenori", „geriau būkim nepažįstami". O, dieve!

Pabandyk neateiti į pasimatymą su dėstytoju. Amen. Apie „stipkę" tada ir negalvok...

Degu...

Ketvirtadienis, gruodžio 30 d.

Ačiū dievui, nesudegiau. Ži­ noma, ne dėl to, kad būčiau nu­ drėbtas iš nedegamos medžiagos.

Visai ne. Mane išgelbėjo situa­ cija. Juk Naujieji Metai ant no­ sies. Suprantama — nuotaika.

Daug nesismulkino. Paklausi­ nėjo, paklausinėjo, paskui žvilg­ terėjo į mano dirbtinai susirūpi­ nusį veidą ir, galų gale, iš mano svirduliuojančių žinių ir savo geros nuotaikos sulipdė kažką panašaus į „troiką". O išeidamas žvilgsniu pagrasė: „Žiūrėk mani". ..

Gerai — žiūrėsiu. Žiūriu ir ne­ tikiu — ketvertas.

Trečiadienis, vasario 9 d.

Antradienis, kovo 17 d. Šiąnakt sapnavau, rodos, einu su Česlovu, šnekučiuojamės lyg seni draugai. Ir staiga — nei iš šio, nei iš to — susiginčijame.

Jis savo, aš savo. Jis teisus, ir aš teisus. Bet man atrodo, kad aš teisesnis už jį, o jam — kad jis.

Netekęs kantrybės, aš jam — kumščiu į galvą. O ko ginčijasi.

Aš pumpt, o jo galva tik činkt ir subiro į šukes. Nustėrau visas.

Ką daryti? Sulinksiu, manau, šukes ir vėl sulipdysiu galvą.

Bet jei nepavyks, o ant šukių liks mano pirštų atspaudai — ta­ da žuvęs. Dedu į kojas. Lekiu.

Ir staiga — bumpt.

Pasirodo, iš lovos iškritau.

Pasitrinu sutrenktą šoną, šypte­ liu: visgi aš apsigimęs teisinin­ kas. Net sapnai ir tie pagal spe­ cialybę.

Užrašė Ali. VAIŠVILA

Svarstėme tris kurso draugus: Petrą, Rimą ir Stasį. Už ką?

Kantrybės turėkit.

Praėjusį šeštadienį šie vyru­ kai, keliaudami vingiuotu stu­ dento keliu, kaktomušom susidū­ rė su „baltąja". Nežinodami ge. rai elgesio taisyklių, jie ne tik nebandė išvengti šio susidūrimo, bet atvirkščiai — griebė tą skys­ timėlį ir vienu mauku sunaikino.

Ir staiga taip drąsu pasidarė, kad perbristi jūrą atrodė daug pa­ prasčiau, nebu balą išbraidyti.

Kai drąsu, veikti norisi. Bet ką?

Drąsiam daug ieškoti nereikia.

Taip atsitiko ir šiems vyrukams.

Vienu smūgiu jie nokautavo bendrabučio ramybę, sunkesniu žodeliu pasveikino bendrabučio tarybos pirmininką. O kai atsi­ grįžo į sekančią auką, netikėtai atsimušė į draugovininką. Atsi­ mušė ir prisiminė, kad jie teisi­ oooooooooooooooooooo ninkai, ir nesmagiai nuleido gal­ Redaktorius vas. Kai pakėlė — pasijuto prieš J. GIRDVAINIS kolektyvą bestovį...

Didžiai vertindami draugų Korektorės D. Zenkevičiutė ir „žygdarbį", išrašėme jiems kelia­ G. Bagdonavičiūtė lapį į namus. Jį įteiksime, jei Mūsų adresas: minėtas „žygdarbis" vėl kada VILNIUS, Universiteto g-vė. 3. nors bus pakartotas.

Rinko ir spaudė Sergantiems draugystės su LKP CK spaustuve „baltąja" liga Teisės fakulteto durys devyniom spynom užra­ TIRAŽAS 7500 EGZ. LV 09057 Užs. Nr. 2716 kintos.