"VLB Informacijos" 2016 m. kovas

V O K I E T I J O S L B V A L DY B O S

Informacijos

Informationsblatt der Litauischen Gemeinschaft in Deutschland e.V.

Nr. 1 (558)

Kovas/März 2016

Sveikas nubudęs, pavasari!

VOKIETIJOS LIETUVIŲ SALOJE – DVIGUBA ŠVENTĖ Centrinis Lietuvos nepriklausomybės minėjimas Hüttenfelde

LITUANISTINIO ŠVIETIMO UŽSIENYJE AKTUALIJOS IR IŠŠŪKIAI

VILIOJA TURIZMO MARŠRUTAI IR GALIMYBĖS INVESTUOTI

Kauno rajono ir Bergštrasės apskrities Interviu su LR ŠMM Užsienio lietuvių VLB Informacijos 1 - 2016 | kovas atstovų| susitikimas Lietuvoje 1 skyriaus vedėja Virginija Rinkevičiene

„Mes dirbame Jums“ VLB Valdybos informacinis pranešimas, 2016 kovas ...................... 3 Vokietijos lietuvių saloje – Hüttenfelde – dviguba šventė ............ 4 Vilioja turizmo maršrutai ir galimybės investuoti ....................... 5 Lituanistinio švietimo užsienyje aktualijos ir iššūkiai: Interviu su LR ŠMM Užsienio lietuvių skyriaus vedėja V. Rinkevičiene .......... 6 Mūsų apylinkėse ................................ 8 Vasario 16-osios gimnazijoje ............ 16 Jubiliejai ............................................18

Mieli skaitytojai,

Iškeliavo ........................................... 18 Renginiai | Skelbimai | Žinios .....19

šiais metais neskubėdamas ateina pavasaris.

Su pirmąja žaluma pasitinkame Šventas Velykas.

Tai didžioji Prisikėlimo šventė, suteikianti mums dvasinės stiprybės, sutvirtinanti tikėjimą, suvienijanti ir nešanti naujas viltis.

Su atbundančiu pavasariu, su nauja energija dirbkime darniai, susitelkę.

Nuoširdžiai linkime Jums ir Jūsų šeimoms skalsos prie šventinio stalo.

Būkite apsupti stiprios artimųjų meilės ir tikrų bičiulių šypsenų.

Nuotrauka Dariaus Šulco

Sveiki sulaukę Šventų Velykų!

VOKIETIJOS LB VALDYBOS „INFORMACIJOS“ Redaktorė Agnė Ručytė

Kalbos tvarkytoja Birutė Augustanavičiūtė Lorscher Str. 1 D-68623 Lampertheim Tel.: 06256 859818 Fax: 06256 217317 redakcija@vlbe.org

VLB Valdyba, VLB „Informacijų“ redakcija

KVIEČIAME AUKOTI „INFORMACIJOMS“!

Banko sąskaita: Deutsche Bank Weinheim BLZ 670 700 24 Konto-Nr. 581 7978

Verwendungszweck: auka Informacijoms Išrašome aukų pažymą.

Der Bezug dieser Zeitschrift ist im Mitgliedsbeitrag enthalten

VLB Valdybos „Informacijas“ galite skaityti internete adresu www.vlbe.org

Viršelyje: Verbų sekmadienis 2015 m.

Vidinėje viršelio pusėje:

Dėl reklamos „Informacijose“ ir VLB interneto svetainėje kreipkitės adresu reklama@vlbe.org

Velykos Vilniuje 2014 m.

„Mes dirbame Jums“

Informacinis VLB Valdybos pranešimas, 2016 m. kovas Padėka už šventę Nebūtina daryti žygdarbių.

Visai pakanka mažų darbų, atliktų su didele meile.

Motina Teresė Vasario 27-ąją mūsų visų šventė – Lietuvos Nepriklausomybės minėjimas ir VLB 70-ties metų jubiliejus – nebūtų buvusi tokia iškilminga, reikšminga ir graži, jei ne geradarių parama.

Vieni mus parėmėt realiais darbais, antri – patarimais, kiti – geru žodžiu ir supratingu palaikymu.

Visiems rėmėjams esame labai dėkingi, visų parama mums reikšminga ir brangi.

Tikime, kad gražių minčių, darbų dėka, gėrio ir pasitikėjimo tradicija bus tęsiama ir ateityje.

Vokietijos lietuvių bendruomenės Valdybos pirmininkas Antanas Šiugždinis

Planuojama lituanistinė vasaros stovykla VLB jau keletą metų iš eilės Hüttenfelde, Romuvos sodyboje, sėkmingai organizuoja lituanistinę etnokultūrinę vaikų vasaros stovyklą. Šiais metais VLB LR Švietimo ir mokslo ministerijai pateikė

projektinę paraišką lituanistinei stovyklai paremti. Apie ministerijos sprendimą ir išsamesnę informaciją apie stovyklą informuosime kitame VLB „Informacijų“ numeryje bei VLB interneto puslapyje www.vlbe.org

Raginame teikti projektus!

Lietuvių Fondas ( JAV) nuo 2016 m. sausio 15 d. iki balandžio 1 d. kviečia teikti projektines paraiškas.

Fondas paramą skiria naujiems, pažangiems, taip pat ilgalaikes tradicijas išeivijos bendruomenėje turintiems ir vykdomiems projektams. Ypatingas dėmesys skiriamas toms paramos paraiškoms, kurios numato organizacijų tarpusavio bendradarbiavimą, siekia bendrų tikslų bendruomenės naudai. Siekdamas įgyvendinti savo tikslus, Lietuvių Fondas remia šias sritis: švietimą, kultūrą, bendruomenę, jaunimą.

Norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad Fondui teikiama elektroninė paraiška (pildoma internete).

Išsamesnę informaciją apie paramos skyrimo pirmumą, apribojimus, svarstymo ir patvirtinimo eigą, reikalingus dokumentus ir elektroninę paraišką rasite šiuo adresu: www.lithuanianfoundation.com/LT/paramos-prasymu-programa/

Siūlykite kandidatus Mokslo premijai!

VLB ragina siūlyti pretendentus LR Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) mokslo premijai gauti.

Mokslo premijos skiriamos lietuvių kilmės mokslininkams ir LR pilietybę turintiems mokslininkams, gyvenantiems užsienyje.

Premijos dydis – 3800 Eur.

Dokumentai konkursui priimami iki 2016 m. balandžio 15 d.

Plačiau apie konkursą, reikalavimus, dokumentus galima rasti ŠMM interneto svetainėje adresu www.smm.lt/web/lt/konkursai/ kiti-konkursai

Grįžtantiems į Lietuvą LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2015 m. išleido atnaujintą elektroninį informacinį leidinį „Gyvenimas ir darbas Lietuvoje“, kuriame susistemintai pateikta informacija apie darbą, verslo pradžią, mokesčius, socialines garantijas, sveikatos apsaugą, socialinį būstą, švietimą, jaunimo politiką, Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus, asmens dokumentus, taip pat teisinę informa-

ciją bei kitus klausimus, kurie aktualūs iš Lietuvos emigravusiems ir ketinantiems, ar bent svarstantiems galimybę, sugrįžti į Lietuvą tautiečiams.

Leidinį rasite šioje nuorodoje (PDF formatas, 70 lapų). http://www.socmin.lt/download/10492/gyvenimas%20ir%20 darbas%20lietuvoje%202015.pdf VLB Informacijos | 1 - 2016 | kovas

3

Vokietijos lietuvių saloje – Hüttenfelde – dviguba šventė Vasario 16-osios šventė ir Vokietijos lietuvių bendruomenės 70-osios įkūrimo metinės Hüttenfelde šiais metais minėta vasario 27-ąją.

Svečių gausa renginyje liudijo tai, jog mes buvome, esame ir būsime!

Nuotrauka Justino Gečo

Nuotrauka Justino Gečo

Į akademinę renginio dalį Rennhofo piIškilmingo minėjimo metu buvo apdovalyje susirinkusius svečius sveikino Vokienota ir „Vasario 16-osios“ vardo stipendijos tijos lietuvių bendruomenės pirmininkas laureatė. Ja šiais metais tapo 10 kl. gimnaAntanas Šiugždinis ir Vasario 16-osios zistė Amy Marie Gergenreder. Stipendijos gimnazijos direktorė Janina Vaitkienė. Pasteigėja – Šveicarijos lietuvių bendruomegrindinį pranešimą skaitė Lietuvos Respunės pirmininkė, Gimnazijos Kuratorijos blikos ambasadorius ypatingiems pavedinarė ponia Jūratė Caspersen. Stipendija mams (Rytų kaimynystei) dr. Žygimantas skiriama gimnazistui, garsinančiam moPavilionis. Svečius sveikino LR ambasadokyklos vardą, pasižyminačiam labai gerais rius Vokietijoje Deividas Matulionis, ES akademiniais pasiekimais.

Parlamento narys Thomas Mann, (jis Po akademinės renginio dalies mažojoje pakvietė du Vasario 16-osios gimnazijos konferencijų salėje atidaryta VLB narių fomokinius apsilankyti Europos Parlamentografijų paroda. Fotografijos mėgėjų darte Strasbūre, SDP frakcijos vadovė Bunbus pristatė vienas iš jų autorių – dr. Vincas destage Christine Lambrecht, LR Garbės Bartusevičius. konsulas prof. dr. Wolfgang Freiherr von Hüttenfeldo Jėzaus Kristaus Širdies varStetten, LR Seimo narys Eduardas Šado bažnyčioje šv. Mišias aukojo Telšių vysblinskas (jis perskaitė ir LR Seimo Pirmikupas augziliaras L. Vodopjanovas, Telšių ninko pavaduotojo Gedimino Kirkilo sveivyskupijos kun. Haroldas Šneideraitis, Vokinimą, įteikė dovanas VLB pirmininkui), kietijos lietuvių sielovadą kuruojantis kun.

Bergštrasės apskrities viršininkas Christian Vidas Vaitiekūnas, Gimnazijos kapelionas Engelhardt, Kauno rajono savivaldybės viDr. Žygimantas Pavilionis dr. Virginijus Grigutis, sveikino evangelikų cemeras Kęstutis Povilaitis (jis perdavė dokun. V. Jelis. Liturgijoje patarnavo Gimvanas Vasario 16-osios gimnazijai, skirtas gimnazijoje įteikė rusų k. mokytojai Ma- nazijos M. Valančiaus kuopos ateitininkai lituanistinio ugdymo stiprinimui), Pasaulio rija Schäfer, berniukų bendrabučio vedėjui (vadovė Marytė Dambriūnaitė-Šmitienė) lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Edmundui Jankūnui ir virtuvės personalo ir studentas praktikantas Antanas KadžiuHenke. Šventėje dalyvavo vyskupas aug- darbuotojai Nijolei Tiehm. Taip pat ap- lis, giedojo Štuttgarto LB apylinkės choras ziliaras Linas Vodopjanovas, Bergštrasės dovanotas buvo ir VLB narys, garbingos (vadovas Juozas Vasiliauskis). apskrities viršininko pavaduotojas Heinz Lietuvos mokslo premijos 2015-ųjų metų Antroji renginio dalis – vakaronė – vyko Klee, LR Užsienio reikalų ministerijos laureatas, dr. Vincas Bartusevičius.

Hüttenfeldo miestelio salėje. Joje koncerUžsienio lietuvių departamento direktorė Lina Žukauskaitė, Lampertheimo miesto meras Gottfried Störmer, Lampertheimo miesto magistrato atstovas Gottlieb Ohl, Demokratų partijos pirmininkas Lampertheimo mieste Thomas Bittner, Krikščionių demokratų partijos pirmininkas Lampertheimo mieste Aidas Šiugždinis, LR švietimo ir mokslo ministerijos Užsienio lietuvių skyriaus vedėja Virginija Rinkevičienė, LR Garbės konsulė Eva Charlotte Dude, buvęs LR Garbės konsulas Achim Naumann, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Simonas Černiauskas, Vasario 16-osios gimnazijos Kuratorijos pirmininkas kun.

Valdas Jelis ir kiti garbūs svečiai. Muzikinę programą paruošė Gimnazijos tautinių šokių, vokalinis ir instrumentinis ansambliai (vadovai Audronė ir Gintaras Ručiai).

LR ŠMM Užsienio lietuvių skyriaus LR ambasadorius Vokietijoje D. Matulionis, Gimnazijos direktorė J. Vaitkienė, Vasario 16-osios vedėja V. Rinkevičienė Švietimo ministrės padėkas už ilgametį darbą Vasario 16-osios vardo stipendininkė A. M. Gergenreder ir ŠMM Užsienio lietuvių skyriaus vedėja V. Rinkevičienė 4

VLB Informacijos | 1 - 2016 | kovas

Svečių gausa Hüttenfeldo kultūros namuose

Vilioja turizmo maršrutai ir galimybės investuoti Lietuva tampa vis labiau patraukli vokiečių turistams, todėl planuojami specialūs maršrutai, kuriuos parengs Kauno rajono ir Bergštrasės apskrities atstovų darbo grupė. Tai – tik viena iš daugybės idėjų, kurios buvo išsakytos Raudondvario dvare įvykusiame abiejų regionų atstovų susitikime.

Vokiečių srautai didžiausi Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. tarp užsienio turistų pirmą kartą dominavo vokiečiai, aplenkę rusus, lenkus ir latvius. „Lietuva įdomi savo istorija, kultūros paveldu, be to, esate netolimi mūsų kaimynai“, - tvirtino delegacijos vadovas, Bergštrasės apskrities vykdomosios valdybos narys Heinz Klee.

Bergštrasės turizmo agentūros vadovė Mareike Müller ir Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Emilė Kaminskaitė-Sutkuvienė tarėsi, ką būtų galima nuveikti kartu. Pavyzdžiui, parengti specialius maršrutus, kurie būtų įdomūs vokiečių turistams. Vienas jų galėtų driektis nuo Hanzos miesto Kauno pro Raudondvarį, Vilkiją, panemunių pilis į Mažąją Lietuvą, kuri vokiečiams kelia sentimentų.

Jau dabar jaučiamas vokiškai kalbančių gidų poreikis, todėl susitikimo dalyviai svarstė, kaip į šią veiklą įtraukti daugiau jaunimo. Maždaug 15 procentų lietuvių daugiau ar mažiau supranta vokiškai. Šiuo atžvilgiu lenkiame prancūzus ir britus (6 proc.), tačiau atsiliekame nuo lenkų (19 proc.), slovakų (22 proc.), švedų (26 proc.), danų (47 proc.).

Dėmesys jaunimui ir verslui Bendradarbiavimo su Bergštrasės apskritimi plane daug dėmesio skirta bendruomenių ryšiams stiprinti. Kauno rajono atstovai pakvietė vokiečių jaunimą dalyvauti

Delegacija iš Bergštrasės apskrities Raudondvaryje

Garliavos meno mokyklos rengiamame Tarptautiniame meno atlikėjų konkurse „Gradus ad Parnassum“. Vilkijoje kasmet vykstantis dūdmaišininkų festivalis taip pat tikisi sulaukti pūtikų iš Vokietijos.

Kačerginė – puiki vieta stovyklauti abiejų šalių vaikams, jaunimo organizacijoms.

Garliavos sporto centras pasiryžęs rengti tarptautinius turnyrus. „Vokietija yra įtakingiausia Europos šalis, todėl dviejų regionų bendradarbiavimas gali būti labai naudingas“, - pabrėžė Vokietijos lietuvių bendruomenės Valdybos pirmininkas Antanas Šiugždinis.

Svečiai domėjosi Aleksandro Stulginskio universitete vykstančiomis parodomis, taip pat galimybėmis investuoti Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje. Kauno rajone jau veikia vokiško kapitalo įmonės: durpių gavybos bendrovė „Klasmann Deilmann Ežerėlis“, medžio apdirbimo gamykla „Rafranka“ Neveronyse, „Heinzmann langai“ Raudondvaryje. Ramučiuose baigia įsikurti viena didžiausių pasaulyje prekybos korporacijų „Lidl“.

Bendrauja jau 10 metų Bergštrasės apskritis buvo vieta, kurioje rado prieglobstį po Antrojo pasaulinio karo į Vakarus besitraukiantys lietuviai. Rennhofo pilyje įsikūrė ne tik Vokietijos lietuvių bendruomenė, bet ir Vasario 16-osios gimnazija. Šiuos lietuvybės židinius nuolat globojo Bergštrasės valdžia. Vasario 16-osios gimnaziją mokymo priemonėmis remia ir Kauno rajono savivaldybė.

Pirmieji Kauno rajono ir Bergštrasės apskrities kontaktai tuometinio Friedrich Fröbel mokyklos direktoriaus H. Klee iniciatyva užmegzti dar 2006 m. Iš pradžių jie apsiribojo ryšiais su Jonučių gimnazija, vėliau peraugo į regionų bendradarbiavimą – 2008 m. buvo pasirašyta sutartis.

Nuo to laiko Begrštrasės apskritis ir Kauno rajonas dalijosi patirtimi įvairiose srityse, keitėsi specialistų delegacijomis, dalyvavo kultūriniuose renginiuose.

DMN info

VLB Informacijos | 1 - 2016 | kovas

5

Nuotrauka Justino Gečo

tavo Vasario 16-osios gimnazijos mokinių vokalinis ir instrumentinis ansambliai, tautinių šokių šokėjai (vadovai A. ir G. Ručiai), Štuttgarto LB apylinkės choras (vadovas J. Vasiliauskis), Kölno-Bonnos LB apylinkės vokalinis ansamblis „LietVėja“ (vadovė Julita Zubovaitė-Stonkė), „Romuvos“ LB apylinkės etnografinis ansamblis „Jorė“ (vadovė Jurgita Noreikaitė-Pickel), grupė „Genuja“ iš Kauno, pastaroji buvo Kauno r. savivaldybės dovana VLB jubiliejaus proga, vakarą vedė Gimnazijos mokytoja Birutė Augustanavičiūtė. Renginio dalyviai susitiko bičiulius, ragavo cepelinus, dainavo, šoko ir sulaukė ankstaus ryto.

Birutė Augustanavičiūtė

„Daugelis užsienio lietuvių bendruomenių yra sukūrusios nuoseklią tautinio tapatumo palaikymo sistemą“ Interviu su LR ŠMM Užsienio lietuvių skyriaus vedėja Virginija Rinkevičiene Virginija Rinkevičienė yra Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Užsienio lietuvių skyriaus vedėja, Vasario 16-osios gimnazijos kuratorijos narė. Užsienio lietuvių skyriui vadovauja nuo jo įkūrimo ministerijoje pradžios – 2013 m. liepos 1 d.

Kad atsakyčiau į šį klausimą, turbūt, pirmiausia reikėtų atsakyti į klausimą – kas yra lituanistinis švietimas. Užsienio lietuvių lituanistinis švietimas apima formalųjį švietimą, neformalųjį švietimą, užsienio lietuvių mokymąsi/ studijas Lietuvoje, lituanistikos (baltistikos) centrus užsienio universitetuose. Iki 2013 m. užsienio lietuvių lituanistinio švietimo koordinavimo klausimai buvo padalinti dviem ministerijoms: Užsienio reikalų ministerijai – neformalusis lituanistinis švietimas užsienyje, o Švietimo ir mokslo ministerijai – formalusis lituanistinis švietimas užsienyje, lituanistikos (baltistikos) centrai užsienio universitetuose. Be to, ir pačioje Švietimo ir mokslo ministerijoje šiuos klausimus koordinavo skirtingi padaliniai.

Nuo 2013 m. sausio 1 d. Švietimo ir mokslo ministerija perėmė iš Užsienio reikalų ministerijos neformaliojo užsienio lietuvių švietimo koordinavimą. Siekiant efektyvesnio ir konstruktyvesnio darbo teikiant pagalbą užsienio lietuvių lituanistiniam švietimui buvo nuspręsta visų lituanistinio švietimo veiklų koordinavimą sutelkti vienoje vietoje. Taigi, tokiu tikslu ir buvo įkurtas Užsienio lietuvių skyrius. Švietimas yra reiškinys, kurio rezultatams pamatyti ir įvertinti reikia daugiau laiko. Kokius iššūkius artimiausiems trejiems metams turi užsibrėžęs ŠMM Užsienio lietuvių skyrius?

Susiklosčiusios istorinės aplinkybės, intensyvūs migracijos ir globalizacijos procesai lėmė tai, kad nemaža Lietuvos tautos dalis gyvena ne geografinėje Lietuvos teritorijoje, o už jos ribų. Įvairiais vertinimais šiuo metu už Lietuvos ribų gyvena apie milijonas lietuvių ar lietuvių kilmės asmenų, 41 pasaulio šalyje veikia užsienio lietuvių bendruomenės. Daugelis užsie6

Nuotrauka Justino Gečo

Kokiomis aplinkybėmis prie LR švietimo ir mokslo ministerijos buvo įkurtas Užsienio lietuvių skyrius?

LR ŠMM Užsienio lietuvių skyriaus vedėja Virginija Rinkevičienė nio lietuvių bendruomenių yra sukūrusios nuoseklią tautinio tapatumo palaikymo sistemą (lituanistines mokyklas, lietuvių kultūros centrus, parapijų namus, klubus, savišalpos fondus, archyvus, lietuvišką žiniasklaidą, mini valstybines šventes, rengia tautinių dainų ir šokių bei sporto šventes).

Svarbiausias jų tikslas – perduoti išeivijos jaunimui lietuvišką dvasią, padėti jiems pajusti ir išlaikyti ryšį su istorine savo tėvyne.

Užsienio lietuvių socialinė, ekonominė ir kultūrinė būklė įvairiuose kraštuose yra nevienoda ir todėl jų poreikiai ir santykiai su tėvyne taip pat skirtingi. Tačiau jie, nepaisydami sunkumų, įvairiomis veiklos formomis stengiasi išsaugoti papročius, kultūrą, mokytis gimtosios kalbos.

Svarbiausias mūsų skyriaus veiklos tikslas – kuo glaudžiau palaikyti ryšius su lietuvių bendruomenėmis, jų mokyklomis, dalintis džiaugsmais, rūpesčiais ir kartu spręsti iškilusiais problemas. Kaip jau minėjau, lituanistinis švietimas apima ne vieną švietimo veiklą. Siekiant stiprinti lituanistinį švietimą užsienyje, laukia svarbūs spręstini klausimai: bendradarbiaujant su bendrojo ugdymo ir lituanistinių mokyklų mokytojais patrauklių mokymosi priemonių, pritaikytų atskiroms tikslinėms grupėms, rengimas; bendrojo ugdymo ir lituanistinių mokyklų mokytojų skatinimas, jų profesinio pasirengimo stiprinimas Lietuvoje ir vietose;

VLB Informacijos | 1 - 2016 | kovas

ryšius su Lietuva stiprinančių iniciatyvų palaikymas ir įgyvendinimas (edukacinės kultūrinės, pilietinės patriotinės veiklos, vasaros stovyklos ir kt.); pastovi švietimo naujienų ir informacijos sklaida viešojoje informacinėje erdvėje ir kt.

Susitikimų su lietuvių bendruomenių, lietuviškų mokyklų bei lituanistikos (baltistikos) centrų atstovais metu dažnai akcentuojama, kad pedagogų, dirbančių lituanistinio švietimo įstaigose užsienyje, darbas vertinamas kitaip, negu dirbančių Lietuvoje: mokytojams, dirbantiems lituanistinėse mokyklose, neapmokamos atostogos, mokytojams (dėstytojams), grįžusiems gyventi į Lietuvą, neįskaitomas lituanistinio švietimo įstaigoje užsienyje įgytas pedagoginio darbo stažas. Būtina sudaryti vienodas galimybes ir Lietuvoje, ir užsienio lietuviškose mokyklose bei lituanistikos (baltistikos) centruose dirbantiems pedagogams kaupti pedagoginį darbo stažą, o grįžus į Lietuvą turėti galimybę jį įteisinti.

Taip pat labai svarbu sudaryti kuo palankesnes sąlygas skatinti užsienio lietuvių vaikus sugrįžti į Lietuvą. Tai mes galėsime pasiekti sukūrę atitinkamą teisinę bazę, kuri leistų mokinių lituanistinėse mokyklose pasiektus rezultatus įteisinti tęsiant mokslus Lietuvoje.

Labai svarbu toliau stiprinti lituanistikos (baltistikos) centrus užsienio universitetuo-

se, skatinti jų bendradarbiavimą su vietos lietuvių bendruomene, plėsti jų ryšius su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis.

Susitinkate su įvairių pasaulio kraštų formaliųjų ir neformaliųjų lituanistinių mokyklų atstovais. Tokių mokyklų ir mokyklėlių pasaulyje yra per 170. Kokias lituanistinio ugdymo tendencijas pastebite? Šiuo metu pasaulyje veikia apie 170 lituanistinių mokyklų, kuriose mokosi per 6 tūkstančius mokinių, dirba daug mokytojų.

Reikia pasakyti tai, kad skirtingose šalyse situacija yra labai skirtinga. Ten, kur išplėtotas lituanistinis švietimas, lituanistinės mokyklos, yra didelis įdirbis ir tradicijos. Čia geriausias pavyzdys yra Šiaurės Amerika. Visai kitokia situacija ir visai kitaip švietimą bandoma konstruoti šalyse, kuriose yra daug ketvirtosios bangos emigrantų.

Tai Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, taip pat Ispanijoje.

Nėra vieno recepto ir vieno kurpalio, ant kurio būtų galima sumauti visą užsienio lietuvių lituanistinį švietimą. Yra skirtingos tradicijos, skirtingas požiūris, galų gale, skirtinga ekonominė veikla, kuria užsiima mūsų išvykę tautiečiai. Reikšmingi yra ir fiziniai atstumai tarp šalyje gyvenančių lietuvių. Visai kas kita, kai yra susitelkusi bendruomenė, kai vieni yra arti kitų.

Klasikinėje mokykloje vienas svarbiausių aspektų turi būti, kai kuriais atvejais ir yra, ugdymo(si) kokybė. Į ką, Jūsų manymu, turėtų labiausiai fokusuoti lituanistinių mokyklų ir mokyklėlių vadovai ir mokytojai?

Lietuviai pasklidę po visą pasaulį. Kiek­ viena pasaulio valstybė, net ir atskiros valstybės, pvz., Rusijos, įvairūs kraštai labai skirtingi savo kultūra, tradicijomis, ten gyvenančių lietuvių patyrimu ir poreikiais.

Lituanistinės mokyklos, priklausomai nuo krašto, nuo jose besimokančių mokinių, jų tėvų poreikių irgi labai skirtingos. Pvz., Airijos lituanistinės mokyklos kelia sau uždavinį, kad mokytojai turėtų Lietuvoje bendrojo ugdymo mokyklose dirbantiems mokytojams keliamus reikalavimus, Rusijos Kaliningrado srityje dirbantys lituanistinių mokyklėlių mokytojai taip pat turi pakankamai aukštą pedagoginio išsilavinimo lygį, tuo tarpu kai kurių šalių, pvz., Pietų Amerikos, Rusijos Karelijos regiono, lituanistinio švietimo mokytojus reikia paruošti nuo pat pradžių.

Taigi, nėra ir negalime parengti vieno vienintelio vadovėlio, kuris tiktų viso pasaulio lituanistinėms mokykloms! Kiekviena lituanistinė mokykla, atsižvelgusi į vietos krašto kultūrą, tradicijas, mokinių, jų tėvų

poreikius turi nusibrėžti tikslus, nustatyti mokymo metodus ir formas.

Mūsų, ministerijos, tikslas – tik bendradarbiaujant su mokytojais remti lituanistinių mokyklų veiklą, plečiant galimybes mokytis lietuvių kalbos, pažinti Lietuvos istoriją ir kultūrą, siekti, kad jaunoji karta, gyvendama užsienyje, neatitrūktų nuo Lietuvos gyvenimo, jaustų sąsajas su Lietuva.

Kokios konkrečios paramos, pagalbos lituanistinės mokyklėlės gali tikėtis iš Švietimo ir mokslo ministerijos (suvokiant emigracijoje kylančias kalbos išlaikymo problemas ir kt.)?

Bandome dirbti keliomis kryptimis.

Pirma, ugdymo turinio stiprinimas, t. y. mokymo priemonių, atitinkančių lituanistinių mokyklų mokymo ugdymo turinį, rengimas, siekti, kad pamoka būtų įdomi, stiprinti pilietinį patriotiškumą. Antra, pagalba mokytojams, jų dalykinių ir vadybinių kompetencijų stiprinimas, švietimo naujovių ir informacijos sklaida. Trečia, siekis vienyti užsienyje gyvenančius lietuvius, kad jie nebūtų kaip pabarstukai. Kad vaikai, paaugliai ir jaunuoliai aktyviai patys dalyvautų procesuose. Štai tokios tokios trys svarbiausios kryptys.

Gal būtų galima pateikti glaustą informaciją, kokias virtualias mokymosi aplinkas gali naudoti lituanistinės mokyklėlės ir pan. Šiame informacinių technologijų amžiuje yra nemažai būdų nuotoliniu būdu mokytis lietuvių kalbos. Dabar rengiami vadovėliai jau yra dviejų tipų: spausdinti ir elektroniniai. Visas virtualias mokymosi priemones būtų sunku ir išvardinti.

Pirmiausia, turbūt reikėtų paminėti Vilniaus Ozo gimnaziją – Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklą, kurioje nuotoliniu būdu moko lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, etnokultūros. Kiekvienais metais joje mokosi keli šimtai mokinių iš įvairių pasaulio šalių. Gimnazijoje yra paruoštas nuotolinio mokymo(si) kursas, pritaikyta metodika, mokymas vyksta 1–8 kl. ir I–IV (9–12 kl.) gimnazijos klasėse, taip pat organizuojamas lituanistinis mokymas(is): mokiniai gali mokytis tik lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos, etnokultūros. Mokymas(is) organizuojamas naudojant įvairias informacines komunikacines priemones: Skype programą, interaktyvias mokymo(si) priemones ir kt.

Nuotolines aplinkas galima būtų suskirstyti į kelias grupes: skaitiniai, literatūra – tai aplinkos, kuriose galima rasti įvairaus mokyklinio amžiaus vaikams skirtus grožinius kūrinius, chrestomatijas, žodynus;

vadovėliai, e-pratybos, e-pamokos, skait­ meninė medžiaga, skirta mokytis lietuvių kalbai, interaktyvi lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos šaltinių duomenų bazė, Lietuvos dokumentinis kinas internete. Įvairūs edukaciniai žaidimai, padedantys lavinti lietuvių kalbą. Taip pat nemažai skaitmeninės medžiagos yra skirtos mokytojams: metodinės mokymo priemonės, patarimai ir pan. Nuorodas į įvairius nuotolinio mokymosi šaltinius galima rasti Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainės skyriaus „Švietimas“ dalyje „Užsienio lietuvių lituanistinis švietimas“.

Už Lietuvos ribų yra įsikūrusios 10 formaliojo ugdymo mokyklų. Jų steigėjai – krašto lietuvių bendruomenės arba šalys, kuriose yra mokykla. Kokia Švietimo ir mokslo ministerijos pozicija yra šių mokyklų atžvilgiu Valstybinės švietimo 2013–2022 m. strategijos bei „Globalios Lietuvos“ programos kontekste?

Lietuvių mokykloms užsienyje reikia kryptingos Lietuvos valstybės paramos ir dėmesio. Švietimo ir mokslo ministerijos pozicija grindžiama abipusišku, pagarba ir partneryste paremtu ryšiu su šiomis mokyklomis. Tiek ministerijos, tiek lietuvių mokyklų siekis yra išsaugoti lietuvių tautinį tapatumą, supažindinti su Lietuvos valstybės istorija, kultūra, paveldu, padėti išmokti lietuvių kalbą ir ją išlaikyti, sudaryti sąlygas saviraiškai lietuvių kalba. Šiam siekiui įgyvendinti iš ministerijos pusės kasmet vykdomos įvairios priemonės ir programos, stiprinančios lietuvių mokyklų užsienyje lietuviškąjį komponentą bei šių mokyklų ugdymo bazę.

Kas gali vadinti save lietuviu?

Tikslaus atsakymo į šį klausimą turbūt nėra. Pavartę įvairius žinynus, istorijos šaltinius, teisinius dokumentus galime rasti įvairiausių apibrėžimų. Ta pati „Globalios Lietuvos“ programa apibrėžia „Užsienio lietuviai – užsienio valstybėse gyvenantys lietuvių kilmės asmenys.“ Manyčiau, lietuvio sąvoka yra daug platesnė – tai nesvarbu kur gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai ir lietuvių kilmės asmenys, taip pat nelietuvių kilmės asmenys, kildinantys save iš Lietuvos, siejantys save su Lietuva istoriniu, kultūriniu, socialiniu, ekonominiu ar politiniu ryšiu.

Dėkojame už pokalbį.

Kalbino Birutė Augustanavičiūtė

VLB Informacijos | 1 - 2016 | kovas

7

Mūsų apylinkėse Esseno-Mülheimo LB apylinkė |

www.lietuviai-muelheim.de

Kaip ir kiekvieną trečiąjį mėnesio savaitgalį, taip ir vasario 21ąją, Mülheim-Essen miestų LB apylinkės nariai rinkosi paminėti Lietuvos Nepriklausomybės 98-ąją šventę. Mūsų susitikimas prasidėjo šv. Mišiomis.

Visi truputį jaudinomės, svarstėme, kiek tautiečių susirinks.

Mūsų nuostabai atvyko gana daug lietuvių. Gerokai prieš šv. Mišias bažnyčioje į mokyklėlę susirinkę vaikučiai pradėjo repetuoti savo programėlę. Reikėjo dar pasikartoti žaidimus-ratelius, prisiminti eilėraščius apie Lietuvą, o ir darbelius salės papuošimui padaryti. Mūsų mokytojai Vilmai Thünken išradingumo netrūksta. Ji su vaikučiais paruošė puikią programėlę, kurioje skambėjo lietuviškas žodis, sukosi tautiniai rateliai. Abejingų šiai šventei neliko: tėveliai, kaip kas sugebėjo, papuošė vaikučius tautine atributika, viena mamytė iki pat paryčių savo sūnui mezgė tautinę juostelę. Ir salės, ir stalų dekoracijos, ir atsineštas maistas atsispindėjo tautines spalvas.

Lietuvių mokyklėlė Mülheim-Essen LB apylinkėje veikia jau ketverius metus. Prieš dvejus metus, išvykus tuometinei mokytojai, jos darbą sutiko tęsti ilgametė apylinkės narė V. Thünken. Vaikai ir jų tėveliai labai džiaugiasi mokytojos veikla ir noriai atvyksta į mokyklėlę du kartus per mėnesį ne tik iš Mülheim, Essen, bet ir

Nuotrauka Daivos Bartminn

Vasario 16-osios šventė Essen-Mülheim LB apylinkėje

Jaunieji Lietuvos patriotai tolimesnių Vokietijos miestų. Tėvai, laukdami savo vaikučių, dalijasi mezgimo paslaptimis, valgių receptais, aptaria kasdienius rūpesčius.

Aristida Jasmontienė, Daiva Bartminn

Frankfurto LB apylinkė | www.lietuviai.de

Kelios akimirkos iš Užgavėnių šventės Frankfurte Visų pirma, ačiū visiems, kurie nepabūgo lietingo oro prognozių ir vasario 14-ąją dalyvavo Frankfurte vykusioje Užgavėnių šventėje! Nors šiais metais nebuvo tokio gausaus dalyvių būrio kaip pernai, bet garsios muzikos, šokių ir gerai nusiteikusių žmonių šventės metu tikrai netrūko. Valgėme riebius Užgavėnių patiekalus bei grilyje šviežiai keptus kepsnius. Folkloristė Ernestina iš darželio-mokyklėlės „Ąžuoliukas” visiems papasakojo apie Užgavėnių tradicijas ir papročius, ką jos simbolizuoja, kaip švenčiamos.

Laura Jonušaitė

Nepabūgę lietaus Užgavėnių persirengėliai Frankfurte

Frankfurto LB apylinkėje – nauja Valdyba 2015 m. gruodžio 5 d. Frankfurto LB apylinkės narių susirinkime vienerių metų kadencijai buvo išrinkta nauja Valdyba. Džiaugiamės, kad šiais metais prie Valdybos vairo prisijungė Julija Palevičienė, kuri bus atsakinga už jaunimo pritraukimą į FLB apylinkę.

Frankfurto LB apylinkės Valdybos nariai:

Pirmininkas – Kęstas Bužinskas, kiti nariai: Nijolė Balčiūnienė, Lina Macholl, Laura Jonušaitė, Julija Palevičienė; Kontrolės komisijos narys – Romas Schiller.

Laura Jonušaitė

Informuojame, kad šv. Mišios Frankfurto „Maria Rosenkranz“ bažnyčioje (Wilhelmshöherstr. 67, 60389 Frankfurt-Seckbach) kovo-liepos mėn. vyks šiomis dienomis:

Kovo 13 d., 13 val.

Balandžio 17 d., 13 val.

Gegužę (dar tikslinama) 8

VLB Informacijos | 1 - 2016 | kovas

Birželio 19 d., 13 val.

Liepos 17 d., 13 val.

Kviečiame prisijungti ir laukiame Jūsų!

Tėvelių ir vaikučių dėmesiui! Primename, kad kiekvieną šeštadienį, 11 val., Frankfurto darželyje-mokyklėlėje „Ąžuoliukas” (Rödelheimer Bahnweg 27, 60489 Frankfurt am Main) vaikučiams vyksta lietuvių kalbos ir kt. pamokėlės. 2016 m. I pusmečio pamokėlių tvarkaraštis: Mėnuo Kovas Balandis Gegužė Birželis

Hamburgo LB apylinkė |

Užsiėmimų dienos 5, 12, 19 d. (Pavasario atostogos) 16 (Margučių ridenimo šventė „Ąžuoliuke“), 23, 30 d.

7, 14, 21, 28 d.

4 d. (Mokslo metų baigimo šventė)

www.hamburgas.vlbe.org

Krikštas už 1500 km nuo Lietuvos: „Tarp filmo ir realybės“ Išskirtinins šis vakaras liko ir dėl pirmą kartą Hamburgo lietuvių bendruomenės renginyje koncertavusio, garsaus ir visiems gerai pažįstamo violončelininko Vytauto Sondeckio, pasirodžiusio drauge su soliste Verene Andronikof (sopranas) bei latvių pianistu Andis Paegle. V. Sondeckis, NDR simfoniniame orkestre grojantis nuo 1997 m., pasakojo, jog jam išties malonu susitikti su Hamburge gyvenančiais lietuviais ir dovanoti savo atliekamą muziką.

Dvasinio atsinaujimo ir bendrystės savaitgalis Hamburge Viskas prasidėjo nuo lietuvių katalikių moterų draugijos, prieš beveik keturis dešimtmečius gavusios Hamburgo vyskupijos palaiminimą – jų sielovadinei veiklai vystyti buvo skirtos kuklios patalpos. Laikui bėgant šios buvo pakeistos erdvesnėmis, šiandien tapusiomis ne tik Hamburgo LB apylinkės namais, šeštadieninės mokyklėlės „Abėcėlė“ adresu, liaudies šokių kolektyvo „Gintaras“ repeticijų sale, bet ir dvasinių susitikimų, sekmadieninių pamaldų vieta.

Vienas tokių susitikimų – visai neseniai, artėjant laukiamiausioms metų šventėms, įvykęs dvasinio atsinaujimo ir bendrystės savaitgalis. Jis įvyko dėka į Hamburgą tiesiai iš Lietuvos pirmą kartą atvykusio Pakutuvėnų Šv. Antano Paduviečio parapijos ir vienuolyno brolio pranciškono kun. Gedimino Numgaudžio. Brolis sutiko atvykti pas čia gyvenančius lietuvius ir aplankyti veikiančią katalikų sielovadą. Didžiausia dovana lietuviams tapo ne tik paties dvasininko atvykimas, bet ir jo dėka sukurto, Krikšto stebuklą liudijančio trumpametražio filmo „Avinėlio vartai“ pristatymas.

Krikšto suvokimo link Kaip pasakojo gražioje „Lichtwerk“ salėje Hamburge vykusio filmo peržiūros iniciatorius brolis pranciškonas Gediminas, 40 minučių trukmės dokumentinis filmas „Avinėlio vartai“ (režisierius Audrius Stonys) buvo pastatytas ir į plačiąją visuomenę išleistas 2014 m. Nors kino kritiko Sauliaus Macaičio teigimu, filme „Avinėlio vartai“ nėra aiškiai apčiuopiama pagrindinė gija, Hamburgo lietuviai jį suprato, įvertino labai įdomų ir prie tikrosios Krikšto prasmės priartinantį meno kūrinį. Kaip teigia brolis pranciškonas Gediminas, vaizdų kalba žmonėms paaiškinti apie liturgiją yra žymiai paprasčiau. Jis pasakojo, kad tik pradėjus filmuoti, drauge su režisieriumi pateko į Izraelį, vėliau – į Jordaniją, tada – į Lietuvą.

Brolis atskleidė manęs, jog filme bus daug daugiau pasakojama apie Krikštą, jo esmę, tačiau peržiūrėjęs režisieriaus A. Stonio rezultatą, liko ramus. Šį filmą pravartu iš pradžių trumpai pristatyti, o tik po to atsakyti į visus, po išvystų vaizdų kylančius žiūrovų klausimus.

Iš filmo – į realybę Hamburgo LB apylinkė skelbė ir skelbia lietuviams žinią apie į Hamburgą iš Lietuvos atvykstančius dvasininkus. Tokiu atveju, daugelis skuba ne tik pasikalbėti, dalyvauti šv. Mišiose, bet ir krikštyti savo vaikus.

Kaip teigia Vokietijoje jau penkerius metus gyvenanti Vesta Tamošiūnaitė, norisi, kad toks svarbus žingsnis, kaip vaiko Krikšto sakramentas, būtų suteikiamas būtent lietuvių kunigo. V. Tamošiūnaitė džiaugiasi jai suteikta galimybe savo dukrytę pakrikštyti čia, Vokietijoje, ir tuo, jog dukrytei Gabijai Krikšto sakramentą ir Marijos Krikšto vardą suteikė būtent pranciškonų kunigas Gediminas. Jaukioje St. Ansgar katalikų gimnazijos koplytėlėje vykusių šv. Mišių ir Krikštynų metu giedojo Vokietijoje gyvenančios moterys: Gabrielė Vasiliauskaitė ir Akvilė Kalinaitė, vargonais grojo Kamilė Danilevičiūtė–Anikina. Sekmadieninės šv.

Mišios tapo jaukia ir gražia švente ne tik Gabijos Marijos tėveliams, bet ir susirinkusiems tikintiesiems.

Prasmingi įvykiai – tęsiasi To paties dvasinio atsinaujinimo savaitgalio metu „Heinrich-Wolgast“ mokykloje įvyko ir Kalėdinė šventė vaikams „Kalėdinio stebuklo belaukiant“. Šiemet vaikai turėjo progą ne tik susipažinti su Hamburgo lietuvių bendruomenės narių rankomis padaryta ir pastatyta prakartėle, liudijančia Jėzaus gimimą, bet ir puošti eglutę lietuviškais saldainiais bei pačių darytomis dekora-

VLB Informacijos | 1 - 2016 | kovas

9

cijomis. Po lietuviškojo vaikų darželio pasirodymų, gausiai susirinkusiems vaikams ir jų tėveliams brolis pranciškonas G. Numgaudis pasakojo apie kūdikėlio Jėzaus gimimą, kiekvieno prakartėlės dalyvio svarbą bei Kalėdų šventės prasmę. Po visų pokalbių šventėje

pasirodė laukiamiausias Kalėdų Senelis ir dovanojo vaikams rankų darbo medines pieštukines, atkeliavusias į Hamburgą tiesiai iš Lietuvoje, Senųjų Trakų kaime, įsikūrusių Dalios ir Jono Ališauskų dirbtuvių.

Evelina Kislych

2016 m. sausiui palydėti Hamburge buvo surengta teatro diena, kurią kalendoriuje ryškiais prisiminimais pažymėjo svečiai iš Lietuvos. Drauge su kolega kompozitoriumi Deividu Gnedinu, čia pirmą kartą lankėsi ir savo spektaklį „(ne)mano istorija“ lietuviams atvežė aktorė-režisierė Agnė Sunklodaitė. Šiandien tarp gausos spektaklių teatruose ji sėkmingai po Lietuvą ir užsienį žygiuoja su savuoju, jau antrojo sezono sulaukusiu, „Labaiteatru“. Šia proga, dėka Hamburge veikiančios „LiT.art“ draugijos vadovės Juttos Noak-Vaitkienės, „Labaiteatras“ spektaklį pristatė ir su teatro užkulisiais supažindino čia gyvenančius lietuvius.

Vienos dienos renginyje, vokiečių-lietuvių kultūros draugijos „LiT.art“ pavadintame „Teatras – tai buvimas kartu“, susibūrė per pusšimtį Hamburge gyvenančių lietuvių. Jame dalyvavo PLB pirmininkė Dalia Henke, LR kultūros atašė Vokietijoje Gabrielė Žaidytė, galerijos „Mare Liberum“ Hamburge įkūrėja ir vadovė Erika Davidavičius bei kiti svečiai. Renginį J. NoakVaitkienė pradėjo lietuvių kilmės prancūzų eseisto A. J. Greimo žodžiais: „Kultūra yra viena, tinkanti visoms šalims – tai žmogaus kultūra“, tapusiais „LiT.art‘o“ motto.

Vadovė neslėpė besidžiaugianti jai suteikta galimybe organizuoti skirtingo pobūdžio kultūrinius renginius Hamburge ir šiam renginiui skirtu LR kultūros atašato Vokietijoje (toliau – Atašatas) bei Tarptautinių kultūros programų centro Lietuvoje finansavimu.

Atašato žemėlapyje marga Renginio metu vykusioje meno sesijoje LR kultūros Atašato darbą pristatė kultūros atašė G. Žaidytė. Diplomatė pasakojo, jog LR kultūros atašatai yra įsteigti trylikoje skirtingų pasaulio šalių: Italijoje, Belgijoje, Izraelyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ( JAV), Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Kinijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Švedijoje ir Suomijoje bei Vokietijoje.

Pasak G. Žaidytės, skaičiuojama, kad per 2015 m. lietuviškosios kultūros puoselėjimo renginiuose Vokietijoje dalyvavo apie 40 000 vokiečių. Aktyviausiai lietuviškąją kultūrą Vokietijoje puoselėjančio miesto statusą pelnė sostinė Berlynas, drauge su Atašatu suorganizavę apie 50 kultūrinio 10

Nuotrauka: Evelinos Kyslych

Lietuviškasis „Labaiteatras“ ir „ne(mano) istorija“

Pristatytos skirtingų spektaklių scenografijos. Nuotraukoje - V. Žilinskaitės „Robotas ir peteliškė“ (rež. A. Sunklodaitė, Bialystoko lėlių teatras) pobūdžio renginių. Tuo tarpu Hambur- „Sniego karalienė“ (rež. E. Petrovska, Ragas šiame žemėlapyje liko pažymėtas kaip domo dramos teatras) scenografijos užvos keturis (drauge su Atašatu) kultūrinius manymus ir išpildymus. Renginio metu renginius suorganizavęs miestas. Tačiau re- taip pat buvo pagerbti tokie scenografai miantis Hamburgo LB apylinkės ataskaita, kaip dailininkas-legenda Liudas Truikys iš viso 2015 m. buvo suorganizuota daugiau (1904–1987). Apie šį scenografą teatro nei dešimt skirtingo pobūdžio lietuviškąją dienos dalyviams pranešimą paruošė „LiT. kultūrą puoselėjančių renginių. G. Žaidytė art“ draugijos narė, kompozitorė Akvilė taip pat paminėjo, jog lietuviškajai kultūrai Kalinaitė, kuri savo rankose laikė ką tik iš Vokietijoje puoselėti per metus yra ski- Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus riamas 15 000 eurų finansavimas. Jis pa- atkeliavusį ir vos prieš porą mėnesių Lietuskirstomas lietuviškąją kultūrą Vokietijoje voje pristatytą L. Truikio kūrybos albumą puoselėjančioms lietuvių bendruomenėms, „Vizijos“. draugijoms bei kitoms organizacijoms.

Renginio metu krikščioniško jaunų žmonių klubo „Der Christliche Verein Junger Prieš spektaklį – apie sceną Menschen“ patalpose, kuriose ir buvo paRenginyje taip pat dalyvavo ir čia gyve- minėta Teatro diena Hamburge, taip pat nantiems tautiečiams apie scenografiją, de- buvo atidaryta G. Brazytės senografijos koracijų svarbą bei jų kūrimą pasakojo daili- darbų paroda. Dailininkė G. Brazytė atninkė-scenografė-praktikė Giedrė Brazytė. kreipė parodos lankytojų dėmesį į LietuVilniaus dailės akademijoje (VDA) lektore vos ir užsienio fotografus: D. Matvejevą, dirbanti dailininkė vizualiai supažindino M. Aleksą, A. R. Macia, K. Bielinskį, savo susirinkusiuosius su Lietuvoje ir Lenkijoje fotografijomis prisidėjusius prie parodos jau pastatytų spektaklių scenovaizdžio kū- atidarymo. Būtent jų dėka parodos autorei rimu. G. Brazytė pristatė tokių spektaklių pavyko Hamburgo lietuviams perteikti kukaip L. Hall „Šaukštaveidė Steinberg“ (rež. riamų spektaklių scenovaizdį.

M. Misiūnaitė, LMDT), A. Čechovo „VyšMonospektaklis – profesinis iššūkis aknių sodas“ (rež. A. Latėnas, Valstybinis Jautoriui nimo teatras), A. Juozaičio „Širdis Vilniuje“ (rež.: J. Vaitkus ir A. Vidžiūnas, Valstybins Vietoje nenustygstanti A. Sunklodaitė Jaunimo teatras), A. Jasenkos „Dryžuota režisuoja spektaklius įvairiuose Lietuvos opera“ (rež. V. Martinaitis, Kauno vals- bei užsienio teatruose, daug metų vaidino tybinis muzikinis teatras), V. Žilinskaitės ir režisavo spektaklius „Keistuolių teatre“, „Robotas ir peteliškė“ (rež. A. Sunklodaitė, kūrė įvairius individualius kūrybinius darBialystoko lėlių teatras), H. K. Anderseno bus, kurie ir paskatino „Labaiteatro“ atsi-

VLB Informacijos | 1 - 2016 | kovas

radimą. Šiuo metu „Labaiteatras“ rodo įvairaus žanro spektaklius, skirtus tiek vaikams, tiek suaugusiems: „Tai teatras šeimai – nuo jauniausių iki vyriausių jos narių“, – sako „Labaiteatro“ įkūrėjai A. Sunklodaitė ir D. Gnedinas.

Apie savo, pagal norvegų autorės Herbjorg Wassmo knygos „Šimto metų istorija“, pačios režisuotą spektaklį „(ne)mano istorija“ A. Sunklodaitė sako: „ Kurdama šį spektaklį, visai kitaip pradėjau žiūrėti į knygos autorę ir jos kūrybą. Esu didelė jos gerbėja, bet, man atrodo, kad tik išstudijavusi autobiografinę jos knygą, atradau daug daugiau, nei iki šiol mačiau H. Wassmo kūryboje“, – kalbėjo režisierė. Paklausta, kaip jaučiasi būdama ir aktorės, ir režisierės vaidmenyse, A. Sunklodaitė pasakojo, jog beveik pusantros valandos trukmės monospektaklis jai – kaip geras profesinis spyris

sau pačiai. Pasak jos, aktorius turi ne tik prisitaikyti prie naujos aplinkos, bet ir sugebėti iki pat spektaklio pabaigos išlaikyti žiūrovų susidomėjimą. Pati A. Sunklodaitė džiaugėsi ne tik į spektaklį susirinkusia lietuvių ir vokiečių publika, aplinka, bet svarbiausia – lietuviškuoju žingeidumu – sulauktu „LiT.art“ draugijos kvietimu. „Labaiteatro“ spektaklis „(ne)mano istorija“ pirmą kartą Lietuvoje buvo parodytas Utenoje, o užsienyje – Švedijoje. Kaip pasakojo pati aktorė, šį spektaklį į Hamburgą pavyko atsivežti dėl to, jog jis neturi didelių dekoracijų, yra mobilus, jam nebūtina specifinė teatro erdvė.

Plačiau apie vokiečių-lietuvių kultūros draugijos „LiT.art“ veiklą ir renginius rasite čia: www.litart-kultura.de Evelina Kislych

Hamburgo lietuviai grožinėje literatūroje Ar žinote, kad nuo šiol Hambugo lietuvių bendruomenė galės pasigirti ir tuo, kad yra paminėta ir grožinėje literatūroje? Jolitos Herlyn naujajame romane „Atsargiai – moteris!“, kurį autorė pristatė Vilniaus knygų mugėje vasario 27 d., net visas epizodas skirtas aprašymui, kaip Hamburgo lietuviai švenčia liepos 6-ąją, kaip gieda Tautinę giesmę Rotušės aikštėje.

J. Herlyn romanus pradėjo rašyti tik apsigyvenusi Hamburge, bet iki šiol Hamburgo jos knygose nebuvo. Socialiniuose tinkluose autorė prisipažino: „Solidus, ramus, turtingas, gal kiek šaltokas, bet mandagus. Deja, mūsų širdys neplaka vienu ritmu, bet jis toleruoja mano buvimą. Gyvenu šalia, bet ne su juo. Ne, čia aš ne apie savo vyrą, o apie miestą, kuriame gyvenu. Toks man yra Hamburgas…“ Savo romanuose „Trys mano vieninteliai“, „Mano vyrai ir jų žmonos“, „Svaigulys“ autorė tarsi sijojo savo prisiminimus, lipdydama patirtį, keliones ir vizijas į jausmų koliažą ir kurdama jausmingų, kiek pašėlusių moterų portretus Lietuvos (pirmiausia, žinoma, gimtosios Klaipėdos) ir egzotiškų kraštų fone. Ketvirtajame J. Herlyn romane viskas kitaip. Nors egzotiškų kraštų čia taip pat netrūksta, bet autorė aprašo tikrą istoriją. Joje pirmą

Ketvirtasis J. Herlyn romanas kartą atsiranda ir Hamburgas. Tiksliau, ne miestas, o Hamburgo lietuvių bendruomenė, nes vietos J. Herlyn visų pirma susijusios su žmonėmis, kurie jose gyvena.

Romano „Atsargiai – moteris!“ herojės Redos istorija prasideda nedideliame Lietuvos miestelyje ir nusidriekia per tokius egzotiškus kraštus kaip Graikija ir Kolumbija. Ir, žinoma, Vokietija. Joje Redos gyvenimas taip pat nestokoja sodrių spalvų ir pikantiškų detalių. „Išgirdusi Redos prototipo istorijos nuotrupas, supratau, kad jos gyvenimas dėliojasi į savotišką lietuvišką Redos ratą, kuriame viskas vyksta pagal amžinus švieso ir tamsos dėsnius. Taip herojė įgijo vardą – Reda. Ir darbinis šio romano pavadinimas toks ir buvo „Redos ratas“, – sako autorė.

Meilė išlieka pagrindine tema J. Herlyn romane. Ji visada yra tarsi atskiras herojus. „Meilė man yra didžiausias slėpinys, gal todėl ir bandau jį atakuoti iš visų pusių ir ieškoti jos apraiškų kiekvienos moters gyvenime“, – prisipažįsta autorė. Gal todėl Redos lūpomis ji prabyla: „Meilėje glūdintį kūrybos pradą reikia išlaisvinti. Kai myli, būtina kurti. Nesvarbu ką: vaikus, pasaulio gelbėjimo planus, eilėraščius ar puodus.

Kitaip kunkuliuojanti meilės energija mus susprogdina…“ Romanas „Atsargiai – moteris!“ Lietuvos knygynuose pasirodė vasario pabaigoje, tikimės, kad jis sulauks ne tik Hamburgo lietuvių dėmesio.

Hamburgo LB info

Romano „Odilė, arba oro uostų vienatvė“ pristatymas Šių metų sausio viduryje Hamburgo literatūros ir kultūros mylėtojus pradžiugino dviejų lietuvių rašytojų Valdo Papievio ir Liudviko Jakimavičiaus viešnagė. Jie atvyko į Hamburgą pristatyti V. Papievio naujausio romano „Odilė, arba oro uostų vienatvė“. Viešnagę įgalino LR ambasados Vokietijoje Kultūros atašė Gabrielė Žaidytė, ji pasirūpino kelionės finansavimu. Dėkojame mielai Gabrielei.

Pakviestas atvykti į Hamburgą su savo naujuoju romanu, rašytojas klausė, kiekgi tų „Odilės“ gerbėjų Hamburge galėtų būti? O jų susirinko tikrai nemažai! Susidomėjimas „Odile“ pranoko rengėjų ir autoriaus lūkesčius.

V. Papievis yra lietuvių rašytojas, vertėjas bei kultūros veikėjas, nuo 1995 m. gyvenantis Paryžiuje. Šis miestas pavergė Valdą vos apsilankius jame pirmą kartą. Čia, Sorbonos universitete, V. Papievis trejus metus studijavo prancūzų ir pasaulio literatūrą. Prieš tai, 1985 m., baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m., V. Papievis ėjo pirmojo Nepriklausomos Lietuvos švietimo ir kultūros ministro Dariaus Kuolio patarėjo pareigas.

Paryžiuje V. Papievis daugiausia laiko skiria savo kūrybinei veiklai. Jo romanas „Eiti“ 2010 m. buvo pripažintas kūrybiškiauVLB Informacijos | 1 - 2016 | kovas

11

sia metų knyga Lietuvoje. Nuo to laiko V. Papievis vis labiau garsėja kaip rašytojas, kurio balso negalima neišgirsti lietuvių literatūros lankose. Jo knygos graibstomos, kūrybos vakarai ir susitikimai su rašytoju gausiai lankomi. Šių metų pradžioje išėjo jau trečias romano „Odilė“ leidimas. Gaila, kad knygos pristatymo vakare Hamburge tebuvo likę tik 3 paskutiniai egzemplioriai, ir juos galėjo įsigyti tik tie, kurie siūlė už knygą daugiau, nei ji kainuoja...

Nuoširdus ir ištikimas V. Papievio bičiulis L. Jakimavičius, gyvenantis ir kuriantis Vilniuje bei lydintis rašytoją jo kūrybos vakaruose, pradėjo „Odilės, arba oro uostų vienatvės“ aptarimą, nušviesdamas dabartinę lietuvių literatūros padėtį. Ji, anot L. Jakimavičiaus, anaiptol nėra džiuginanti.

Daugelis Sąjūdžio laikų poetų ir rašytojų ( Just. Marcinkevičius, M. Martinaitis, J. Ivanauskaitė, R. Granauskas ir kt.) jau mirę, rimtos literatūros kūrėjų prieaugis nėra di-

Nürnbergo LB apylinkė |

delis. Leidžiama daug antraeilės literatūros, kad būtų užpildytas atsiradęs literatūrinis vakuumas. Trūksta ir geros literatūros kritikos. Džiugu, kad L. Jakimavičius Hamburge profesionaliai įvertino V. Papievio naujausią romaną. „Odilė“ skaitytojui atsiveria ne iš karto.

Palengva skaitytojas įtraukiamas į pagrindinės knygos veikėjos – senutės paryžietės Odilės – kasdienybę, pristatomas jos bičiulių būrelis, kuriam priklauso ir pasakotojas. Tai vyresniojo amžiaus žmonių knyga. Iš pradžių gali pasirodyti nuobodu skaityti apie paskutiniuosius senos moters gyvenimo mėnesius ir dienas. Tačiau Odilės gyvenimas matomas ir perteikiamas iš pasakotojo perspektyvos, kuriai įtaką daro bendravimas su Odile. Ši perspektyva praturtinta egzistencinių apmąstymų, vedančių į gyvenimo kontempliaciją, į bendražmogiškas patirtis, besiskleidžiančias Paryžiaus erdvėje.

Paryžius yra kitas svarbus romano personažas. Autoriaus meilė šiam miestui išsilieja įdomiomis, taikliomis detalėmis, žinovo akimis matoma Paryžiaus kasdienybė, kuri nepraranda savo žavesio iki paskutinės knygos eilutės. „Odilę“ būtų galima pavadinti meilės romanu: meilės Odilei bei jos gyvenimui, meilės Paryžiui bei Odilės ir ją globojančio pasakotojo meilės.

Romano aptarimas buvo praturtintas kūrinio ištraukų skaitymais. Hamburgo lietuviams, kurie knygos dar nebuvo skaitę ar neturėjo galimybės jos įsigyti, išgirstos ištraukos, be abejo, sužadino norą knygą įsigyti ir perskaityti. Vakaras tęsėsi prie vyno taurės ir vaišių, netrūko laiko ir temų asmeniniams nuoširdiems pokalbiams su rašytojais.

Lolita Panzer

www.niurnbergo-lietuviai.de

Nuotrauka Romualdo Stankevičiaus

Teminis susitikimas Nürnberge

Apie teisinius niuansus Vokietijoje

2016 m. sausio 30 d. Nürnbergo LB apylinkė surengė neeilinį susitikimą, kurio tema „Teisiniai ir socialiniai ypatumai gyvenant Vokietijoje“. Šia tema savo žiniomis ir patirtimi dalijosi garbūs

Romuvos LB apylinkė |

svečiai iš Hüttenfeldo: VLB pirmininkas Antanas Šiugždinis, Bendruomenės narys Aidas Šiugždinis bei iš Berlyno atvykęs teisininkas Mindaugas Jacinevičius. Susirinkimo tema pritraukė daug Nürnberge ir jo apylinkėse gyvenančių lietuvių.

Susitikimą pradėjo VLB pirmininkas Antanas Šiugždinis, kuris nuosekliai ir aiškiai išdėstė Vokietijos lietuvių apylinkių bendradarbiavimo svarbą, pasidalino VLB Tarybos rinkimų schema bei drąsino aktyviau dalyvauti ateinančiuose VLB Tarybos rinkimuose. Aidas Šiugždinis profesionaliai apžvelgė draudimo brokerių įmonės „Confina“ teikiamas paslaugas ir vardino privalumus apsidraudusiems tautiečiams ir VLB nariams. Advokatas Mindaugas Jacinevičius Vokietijos teisinius niuansus perteikė nestokodamas humoro. Žaisdami pasitikrinome savo turimas žinias įvairiose teisės srityse ir gavome daug naudingų patarimų. Vakarą vainikavo malonus bendravimas vaišinantis labai skaniais šeimininkių keptais pyragais.

Džiaugiamės pavykusiu, informatyviu renginiu ir širdingai dėkojame mus aplankiusiems svečiams.

Simona Dūdė

www.romuva.de

Dr. Vinco Bartusevičiaus pagerbimas Hüttenfelde

VLB Romuvos apylinkės nariai sausio 16 d. Hüttenfeldo pilies didžioje salėje pagerbė dr. Vincą Bartusevičių, kuriam Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija paskyrė Mokslo premiją už viso gyvenimo nuopelnus mokslui ir pasiekimus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje humanitarinių ir socialinių mokslų srityse.

Vincas Bartusevičius, gimęs 1939 m. birželio 4 d. Bartninkuose (Vilkaviškio apskrityje), būdamas penkerių metų su tėvais pateko į Vokietiją Dievo paukštelio likimui. 1959 m. baigė Vasario 16-osios 12

VLB Informacijos | 1 - 2016 | kovas

gimnaziją Hüttenfelde. Münchene ir Tübingene studijavo sociologiją, psichologiją, istoriją ir baigė mokslus sociologijos magistro laipsniu. Vėliau įgijo humanitarinių mokslų daktaro laipsnį. Nuo 1967 m. iki 1974 m. V. Bartusevičius dėstė Vasario 16-osios gimnazijoje, po to dirbo Gimnazijos mokytoju Wittliche, nuo 1981 m. buvo Rheinland-Pfalzo policijos mokyklos dėstytoju. V. Bartusevičius priklausė skautams, ateitininkams, studentų sąjungai, jaunimo sekcijai. Vokietijos Lietuvių Bendruomenėje 39 metus buvo Tarybos nariu, 29 metus priklausė Valdybai. 2010 m. dr. V. Bar-

Nuotrauka Joachim Hoffmann

tusevičiui buvo suteiktas VLB garbės pirmininko titulas. 1981 m.

V. Bartusevičius buvo vienas iš Lietuvių kultūros instituto steigėjų.

Iki šios dienos jis yra LKI pirmininkas, vadovas ir spiritus movens.

Bartusevičius yra ir daugybės mokslinių straipsnių ir knygų vokiečių ir lietuvių kalbomis autorius, buvo VLB leidinio „Informacijos“ redaktoriumi.

Už nuopelnus lietuvių kultūrai ir mokslui, už visuomeninį darbą dr. V. Bartusevičius buvo pagerbtas vokiečių ir lietuvių institucijų.

Lietuvos mokslo premija yra tarsi jo viso gyvenimo nuopelnų, jo iškilios asmenybės apvainikavimas.

VLB Romuvos apylinkės Valdyba, vadovaujama Irenos Timpienės, nutarė dr. V. Bartusevičiui, kuris yra apylinkės narys jau beveik 50 metų, surengti pagerbimo vakarą. Gausybė garbės svečių sveikino V. Bartusevičių: Hüttenfeldo parapijos administratorius kun. dr. Virginijus Grigutis, VLB pirmininkas Antanas Šiugždinis, kuris pristatė pagerbtojo gyvenimą ir darbus, Lietuvos ambasadorius Berlyne Deividas Matulionis, PLB pirmininkė Dalia Henke, Vasario 16-osios gimnazijos direktorė Janina Vaitkienė, LKI Valdybos narys Artūras Hermanas, PLJS pirmininkas Simonas Černiauskas, Štuttgarto LB apylinkės vardu Birutė Sakalauskienė ir Romuvos apylinkės pirmininkė Irena Timpienė, kuri perdavė ir Lübecko LB apylinkės linkėjimus. Ilgą kalbėtojų eilę koncertine programa paįvairino Vasario l6-osios gimnazijos mokiniai (vadovas Gintaras Ručys) ir Štuttgarto LB apylinkės choras „Ri-dig-do“ (vadovas Juozas Vasiliauskis). Po sveikinimų dr. V. Bartusevičius tarė padėkos žodį, kuriame dėkojo visiems, iš arti ir toli atvykusiems, bei

V. Bartusevičius (kairėje) priima apdovanojimą iš LR ambasadoriaus Vokietijoje D. Matulionio tiems, kurie kartu su juo kartu dirbo visuomeninį darbą lietuvių ir Lietuvos labui.

Po rimtosios dalies prasidėjo antroji renginio dalis. Štuttgarto LB choras savo pasirodymais ir muzika linksmino romuviečius ir jų svečius iš Berlyno, Hamburgo ir iš kitur.

Petras Veršelis

VLB Romuvos apylinkės metinis narių susirinkimas

Nuotrauka Petro Veršelio

Sausio 23 d. Rennhofo pilies didžiojoje salėje įvyko Romuvos LB apylinkės metinis narių susirinkimas. Apylinkės veiklos kontinuitetas ir ateičiai liko užtikrintas, nes senoji Valdyba buvo perrinkta naująja.

Susirinkimo metu kurį laiką atrodė, kad vadovavimą apylinkėje perims nauji asmenys, nes susirinkime dalyvaujantieji atrodė susiskirstę į dvi apytiksliai lygiai stiprias dalis. Tai buvo matyti jau susirinkimo pradžioje, renkant posėdžio prezidiumą. Senosios Valdybos pasiūlytoji Laura Conrad gavo 33 balsus, jaunųjų narių siūlyta Marija Dambriūnaitė-Šmitienė pelnė 27 balsus. Rita Luinienė buvo pakviesta rašyti protokolą.

Kunigas dr. Virginijus Grigutis susirinkimo pradžioje kalbėjo apie apaštalo Pauliaus vieną kūną ir daug narių (1 Kor 12, 12) ir pritaikė Biblijos žodį susirinkimui. Palinkėjęs ramybės ir vienybės jis baigė savo sveikinimą.

Violeta Šopienė-Kleinschmidt perskaitė praėjusio Romuvos LB apylinkės narių susirinkimo protokolą. Pirmininkė Irena Timpienė informavo apie apylinkės veiklą per praėjusius metus, iždininkė Ilona Vitkūnienė supažindino su finansine situacija. Apie lituanis-

Susirinkimo metu

tinę vaikų akademiją papasakojo Vasario 16-osios gimnazijos direktorė Janina Vaitkienė. Petras Veršelis Revizijos komisijos vardu pranešė, kad kasa vedama tvarkingai ir jokių nesklandumų nerasta.

VLB Valdybos pirmininkas Antanas Šiugždinis informavo apylinkės narius apie VLB veiklą Vokietijos mastu. Po ilgų diskusijų apie pranešimus ir Valdybos atleidimu (60 balsų už, 0 – prieš) nuo atsakomybės pasidėjo naujos Romuvos LB apylinkės vadovybės rinkimai.

Be penkių ligšiolinės Valdybos narių kandidatavo šeši nauji asmenys, iš viso vienuolika žmonių. Rinkimų rezultatai: Ona Šiugždinienė gavo 40 balsų, Ilona Vitkūnienė – 39 balsus, Gintautas Gudas – 38 balsus, Irena Timpienė – 37 balsus, Lina Lazutienė – 33 balsus, Aušra Stankevičienė – 32 balsus, Marijus Luinys – 28 balsus, Andrius Janutis – 27 balsus, Daiva Angelė Divaitytė – 25 balsus, Inga Senkutė-Scholz – 23 balsus, Darius Šulcas – 11 balsų.

Tai reiškia, kad senoji Valdyba perrinkta be išimčių. Perrinkta ir Kontrolės komisija (rezultatu 50 – už, 0 – prieš): Rasa Uffelmann ir Petras Veršelis.

Baigiamosiose diskusijos apie ateities veiklą išryškėjo, kad naujos Valdybos laukia daug darbų: reikės nustatyti, kokius pageidavimus dėl apylinkės veiklos turi nauji nariai, kokie ligšiolinių narių pageidavimai dar yra nepastebėti. Organizuojami renginiai turės būti pritaikyti prie jaunėjančios apylinkės, organizuojami ne tik klasikinės muzikos koncertai, bet ir estradinės, didesnis dėmesys skiriamas sportinei veiklai.

Apylinkės Valdyba turi atsižvelgti į visų narių poreikius: ir tų, kuriems per septyniasdešimt, ir tų, kuriems trisdešimt.

Romuvos LB Valdybos pareigos: pirmininkė – Irena Timpienė, vicepirmininkė – Ona Šiugždinienė, iždininkė – Ilona Vitkūnienė, sekretorė – Lina Lazutienė, interneto svetainės redaktorius – Gintautas Gudas.

Petras Veršelis VLB Informacijos | 1 - 2016 | kovas

13

Š. m. vasario 7 d. Romuvos LB apylinkės Valdyba vėl sukvietė romuviečius, jų draugus ir pažįstamus į suneštinę silkių, blynų ir kitokių patiekalų Užgavėnių šventę.

Užgavėnių šauksmą išgirdo ir susirinko apie trys dešimtys įvairiausių persirengėlių iš aplinkinių miestelių bei kaimelių. Valdybos pirmininkė Irena Timpienė pasveikino susirinkusiuosius, papasakojo apie Užgavėnes, jų ištakas, reikšmę, papročius, valgius bei užminė mįslę, kurios niekas nesugebėjo įspėti.

Skambant lietuviškai muzikai (akordeonu grojo R. Gasiūnas) buvo sunku išsėdėti ar išstovėti vietoje – prasidėjo šokiai ir žaidimai. Siautė visi – abejingų muzikai ir gerai nuotaikai nebuvo.

Morės nedeginome, pagailo jos, nes ji šiais metais ypatingai švelni buvo ir, nors ir labai lėtai, bet užleidžia vietą pavasariui.

Dėkojame padėjusiems organizuoti Užgavėnių šventę ir dalyvavusiems joje.

Elena Kaufmann

Štuttgarto LB apylinkė |

Nuotrauka Joachim Hoffmann

Užgavėnės Romuvoje

Persirengėliai šokio sūkury

http://stutgartas.vlbe.org

Štuttgarto LB apylinkės 70-ųjų įkūrimo metinių minėjimas

Jau 70 metų drauge – Štuttgarto lietuviai mini apylinkės įkūrimo sukaktį

Sausio 30 d. Štuttgarto LB apylinkė antrą kartą paminėjo savo 70-ąsias įkūrimo metines. Pirmą kartą minėjo VLB darbuotojų suvažiavime 2015 m. lapkričio 6 d.

Tada minėjimas buvo surengtas ypatingoje aplinkoje – Stetten rezidencijoje, Lietuvos garbės konsulo barono prof. W. von Stetten pilyje – ir skirtas šią ypatingą sukaktį paminėti kartu su visais aktyviausiais VLB darbuotojais. Apie šią šventę jau buvo rašyta 2015 m. gruodžio „Informacijose“.

Antrasis minėjimas surengtas nepaprastai jaukią atmosferą kuriančiuose „Otto F. Scharr-Saal“ kultūros namuose Štuttgarto mieste. Ši šventė buvo skirta visiems Štuttgarto LB apylinkės nariams, kurių šiai dienai yra daugiau nei 80. Tarp susirinkusiųjų buvo ir kviestiniai garbės svečiai: LR ambasados Vokietijoje patarėjas Viktoras 14

Gudavičius, ilgametis Štuttgarto LB apylinkės dvasinis globėjas kunigas prof. Gerd Birk, kunigas, Vasario 16-osios gimnazijos kapelionas dr. Virginijus Grigutis, Lietuvių kultūros instituto vedėjas dr. Vincas Bartusevičius, VLB Vadybos narė Laura Conrad, Romuvos LB apylinkės pirmininkė Irena Timpienė ir kt.

Jau gražia tradicija tapo šventes Štuttgarte pradėti lietuviškomis pamaldomis. Jos vyko „Christus König Vaihingen“ bažnyčioje, jas aukojo kun. dr. V. Grigutis ir kun.

G. Birk, giedojo Štuttgarto LB apylinkės lietuvių choras. Po pamaldų susirinkę tautiečiai vaišinosi lietuviškomis vaišėmis, kurių gausa ir įvairove rūpinosi šeimininkės Irena Petrašiūnienė bei Rita Gabarovienė.

Ypatingas dėmesys buvo skirtas aktyviausiems apylinkės nariams – jiems įteikti

VLB Informacijos | 1 - 2016 | kovas

LR URM ministro Lino Linkevičiaus bei VLB pirmininko Antano Šiugždinio padėkos raštai už aktyvią veiklą ir paramą bendruomenės bei lietuvybės labui.

Iškilmingosios renginio dalies – literatūrinės kompozicijos „Tai gražiai mane augino...“ autorė ir režisierė, energingoji Štuttgarto LB apylinkės narė Birutė Sakalauskienė vedė visą šventinį vakarą, kurio metu skambėjo J. Marcinkevičiaus eilės. Gražiausiomis lietuviškomis dainomis džiugino folkloro ansamblis „Jorė“ iš Hüttenfeldo, Štuttgarto LB ansamblis „Ridigdo“ bei vokalinis instrumentinis ansamblis „Allegretto Band“ iš Lietuvos. Po oficialiosios renginio dalies „Allegretto Band“ vaikinai susirinkusiems dovanojo nepaprastai linksmą ir nuotaikingą koncertą, jų atliekamoms lietuviškoms dainoms neliko abejingų – šokių aikštelė ištuštėjo tik vėlyvą vakarą.

Vakarą vainikavo graži kartų draugystė – tokie renginiai, tai viena iš retų galimybių susitikti skirtingoms Štuttgarto LB kartoms. Vyriausiems bendruomenės nariams jau gerokai per 80, jų gyvenimo Vokietijoje patirtis jau skaičiuoja eilę dešimtmečių.

Vienas iškiliausių šios kartos atstovų – ilgametis VLB globėjas bei Štuttgarto apylinkės pirmininkas monsinjoras Kazimieras Senkus. Renginio metu jis taip pat buvo prisimintas. Tuo tarpu dauguma naujosios kartos atstovų Vokietijoje yra dar palyginti neseniai, į šią šalį atvykę jau po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Jie su dideliu entuziazmu ir nepaprasta energija buriasi tam, kad prisimintų savo ištakas, Tėvynės

svarbą, lietuviškų papročių savitumą. Na, o Vokietijoje gimusieji, jauniausioji karta, su dideliu smalsumu stebi ir mokosi lietuviškos kalbos, kultūros ir tradicijų.

Antrą kartą minėjimas surengtas ne atsitiktinai. LKI turimais

duomenimis Štuttgarto lietuviai į bendruomenę pradėjo burtis 1945–1946 m. Remiantis būtent šiais duomenimis, buvo nuspręsta organizuoti dvi šventes: 2015 m. ir 2016 m.

Agnė Dargienė

Bendruomeninei veiklai amžiaus apribojimų nėra Ilgametis Štuttgarto LB apylinkės pirmininkas bei lietuvių, gyvenančių Vokietijoje, globėjas kun. Kazimieras Senkus, nors ir sulaukęs ypač garbaus amžiaus (sausį jam sukako 99-eri!) vis dar, kiek leidžia jėgos, darbuojasi bendruomeniniais tikslais. Jo atmintis ir protas šviesus, tik kojos nelaiko ir svaigsta galva, bet dar, kaip jis juokaudamas sako, „laikosi įsikibęs savo draugės lazdos“. Nors kojos jau ir nebelaiko, bet jis, pagalbininkų padedamas, vis dar rašo apie bendruomeninio giedojimo reikšmę, skatina giedojimą.

Nuotraukoje (centre) su vyrų choru „Perkūnas“, atšventusiu 20-ies metų jubiliejų. Kun. K. Senkus remia šį chorą ir jo veiklą.

Kun. K. Senkaus dukterėčia Aldona Matiukienė

Kunigas Kazimieras Senkus viduryje (sėdi)

Džiugi žinia Štuttgarto lituanistinei mokyklėlei „Traukinukas“ Lituanistinę mokyklėlę „Traukinukas“, Štuttgarte įkurtą 2011 m., lanko 30 vaikų. Dirba joje net penki mokytojai, iš kurių visi turi aukštąjį pedagoginį išsilavinimą. Darželinukų grupelei nuo šių mokslo metų kūrybingai vadovauja ir ją globoja Daiva Sell (jau treti metai kaip jos pačios penkiametės dukros dvynės lanko mokyklėlę), pradinukų grupelę moko dr. Sandra Petraškaitė-Pabst, vyresniojo amžiaus vaikų grupelė atiteko naujai, tik šiais mokslo metais prie bendruomenės prisijungusiai mokytojai, turinčiai dvidešimties metų pedagoginę patirtį bei tautodailininkės vardą, Dijanai Kūgienei. Muzikos pamokas, kuriose vaikai mokomi ne tik naujų lietuviškų dainelių, bet ir supažindinami su liaudies instrumentais arba paruošiami koncertiniam pasirodymui, antrus metus veda Juozas Vasiliauskis, kuris daugeliui jau gerai žinomas kaip Štuttgarto LB apylinkės ansamblio įkūrėjas. Jam su užsidegimu padeda ir smuiku pritaria smuikininkė Rolanda Azadeh.

Istoriniu įvykiu mūsų mokyklėlei tapo šiemet apsisprendimas dalyvauti LR URM paskelbtame piešinių konkurse „Kalėdos Lietuvoje“. Lapkričio viduryje, susirinkę į mokyklėlės užsiėmimą, visose trijose grupėse piešėme ant storo spalvoto kartoninio popieriaus akriliniais dažais, panaudodami kuo daugiau baltos spalvos. Būtent šią techniką naudoti pasiūlė mūsų dailės žinovė D. Kūgienė. Daugiau kaip dešimt piešinių išsiuntėme konkursui į Lietuvą, o štai sausį mus pasiekė džiugi žinia, kad Smiltė Rasink (13 metų), priklausanti vyresniojo amžiaus grupelei, vadovaujamai D. Kūgienės, tarp 300 vaikų, dalyvavusių konkurse, tapo II-ios vietos nugalėtoja.

Smiltę mes gerai pažįstame, ją su jaunesne sese Ryte mama jau penkerius metus net 30 kilometrų kartą per mėnesį vežioja į Štuttgarto centre įsikūrusią lituanistinę mokyklėlę „Traukinukas“. Norime su Smilte supažindinti ir „Informacijų“ žurnalo skaitytojus, todėl paprašėme jos atsakyti į keletą klausimų: Ar tikėjaisi, kad tavo piešinys bus tarp geriausiųjų?

Jau buvau ir pamiršusi, kad dalyvavau… Ir tikrai neisitikėjau, ir nustebau, kad buvo tiek daug dalyvavusiųjų konkurse.

Ar piešimas yra tavo didžiausias hobi? Ką labiausiai mėgsti piešti?

Mano didžiausias hobi yra sportinė gimnastika. Labiausiai mėgstu piešti « Mangas » ir gamtovaizdžius.

Sveikiname Tave, Smilte!

Lituanistinę mokyklėlę „Traukinukas“ lankai jau penktus metus. Ko ten išmoksti? Kas tau ten labiausiai patinka?

Išmokstu ir sužinau daugiau apie Lietuvą, rašau, skaitau, o labiausiai patinka piešti.

Ką mėgsti veikti laisvalaikiu?

Laisvalaikiu aš mėgstu sportuoti, groti klarnetu ir piešti, dar labai mėgstu daryti teatrinį makiažą.

Kokią profesiją norėtum pasirinkti?

Norėčiau tapti teatro visažiste arba aktore, arba paleontologe, arba archeologe.

Ar dažnai lankaisi Lietuvoje ir ką labiausiai mėgsti ten veikti?

Dažniausiai lankausi vasaros atostogų metu arba per Kalėdas.

Labiausiai mėgstu maudytis su sese ežere, žaisti su mūsų šuniu Pikiu, eiti į mišką, važiuoti į pajūrį. Dar labai mėgstu susitikti su seneliais, valgyti močiutės pagamintus balandėlius.

Dalyvavimas šiame projekte sutvirtino mūsų emocinį ryšį su Lietuva, leido patirti bendrumo jausmą su kitose šalyse gyvenančiais lietuvaičiais. Na, o laimėjimas pakiliai nuteikė džiugiai tolesnei paieškai talentų, kurie auga bei bręsta ir mūsų lituanistinėse mokyklose.

Sandra Petraškaitė-Pabst VLB Informacijos | 1 - 2016 | kovas

15

Vasario 16-osios Gimnazijoje

Atvirų durų diena Nuotrauka Marytės Dambriūnaitės-Šmitienės

Sausio 27-ąją Vasario 16-osios gimnazijoje vyko tradicinis renginys – Atvirų durų diena – skirtas Gimnazijos pristatymui plačiajai visuomenei.

Mokyklą aplankė būsimieji gimnazistai iš aplinkinių rajonų, lietuviai iš kitų Vokietijos žemių ir Lietuvos. Svečius dainomis, instrumentiniais kūriniais, tautiniais bei moderniais šokiais drąsino gimnazistai, pasveikino ir į klausimus atsakinėjo Gimnazijos direktorė Janina Vaitkienė, direktorės pavaduotoja Irena Sattler, vyresniųjų klasių vadovė dr. Gabriele Hoffmann ir jaunesniųjų klasių vadovė Andrea Günther, Tėvų komiteto pirmininkė Judith Hörl.

Atvirų durų dienos dalyviai apžiūrėjo visą Vasario 16-osios gimnazijos kompleksą: pagrindinį Gimnazijos pastatą, modernų gamtos mokslų priestatą, mergaičių ir berniukų bendrabučius, biblioteką, Visų Lietuvos Šventųjų vardo koplyčią, parką, Rennhofo pilį, valgyklą ir kitas erdves. Gimnazijos mokytojai būsimiesiems gimnazistams organizavo įvairius projektinius (kūrybinius, pažintinius, praktinius) darbus.

Birutė Augustanavičiūtė

Būsimieji gimnazistai pasinėrę į mokslo pasaulį

Nuotrauka Marytės Dambriūnaitės-Šmitienės

Krepšinio turnyras „Vasario 16-osios“ taurei laimėti

Krepšinio turnyro dalyviai Vasario 14-ąją Hüttenfeldo savivaldybės salėje septintą kartą vyko krepšinio turnyras „Vasario 16-osios“ taurei laimėti, jį organizavo Gimnazijos mokytojai Arūnas Tauras, Audronė Ručienė ir Gintaras Ručys.

Tradiciniame turnyre dalyvavo šešios komandos: „BC Lietuva“, „Frankfurtas 1“, „Pimpačkiukai“, „TV Lampertheim“, „V16 A“, „V-16 B“ ir, žinoma, gausus būrys krepšinio mėgėjų. Renginio dalyvius pa-

sveikino, sėkmės, kovos dvasios ir ištvermės linkėjo Vasario 16-osios gimnazijos direktorė Janina Vaitkienė ir ilgametis Vokietijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Antanas Šiugždinis.

Turnyre buvo visko: garsių džiaugsmo ir apmaudo šūksnių, plojimų, švilpimo, tritaškių, lengvų traumų, intrigos, nuovargio ir pergalės malonumų. Šiais metais sėkmė nusišypsojo ištikima-

jai turnyro dalyvei „BC Lietuva“, ši komanda tapo auksine, iškovojo I vietą, jai įteikta „Vasario 16-osios“ taurė. Sidabru džiaugėsi viena iš Gimnazijos komandų – „V-16 A“, III vieta atiteko netikėtu, bet sėkmę atnešusiu vardu pasivadinusiai komandai „Pimpačkiukai“.

Geriausiu turnyro žaidėju pripažintas buvęs gimnazistas, komandos „V-16 B“ narys Justas Biekša. Reikia paminėti tai, kad Justas kiekvienais metais specialiai iš Lietuvos atvyksta į turnyrą ir yra ne pasyvus stebėtojas, o puikus krepšinio žaidėjas.

Turnyro akimirkas fotoaparatu gaudė mokytoja Marytė Dambriūnaitė-Šmitienė, duetu dainavo gimnazistė Marija Fiodorova ir mokytojas G. Ručys, pertraukų metu už garso pulto šeimininkavo gimnazistas Nojus Bujanauskas, svečius vaišino „Gurmanų klubo“ nariai: Agnietė Zabulionytė, Christina Buivydaitė, Aurimas Baitis ir Titas Paulius Šatavičius (vadovai A. Ručienė, A. Tauras).

Dėkui, kad dalyvavote, susitiksime kitais metais, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje.

Ruoškitės!

Birutė Augustanavičiūtė, Arūnas Tauras

Biliardo turnyras ,,2016“ M. Jacinevičiaus taurei laimėti Pernai buvo įsteigta buvusio Gimnazijos abituriento, šiuo metu praktikuojančio advokato, Mindaugo Jacinevičiaus biliardo turnyro taurė. Šis apdovanojimas skirtas geriausiam metų žaidėjui, kasmet 16

VLB Informacijos | 1 - 2016 | kovas

organizuojamame biliardo turnyre. Tai turnyras, kuris visuomet sulaukia didelio susidomėjimo bendrabučio gyventojų tarpe. Vasario mėnesį įvykusiame turnyre žaidėjai rungėsi dviejose amžiaus

grupėse. Po pirmojo atrankinio turo varžytis pusfinalyje ir finale pateko po keturis žaidėjus.

Vasario 21 d. paaiškėjo turnyro nugalėtojai. Jaunesniųjų grupėje pagrindinė taurė buvo įteikta praėjusių metų vicečempionui Markui Archangorodskiui (8 kl.). Mažosios taurės buvo įteiktos finalo dalyviui Laimiui Antanavičiui (8 kl.) ir trečios vietos laimėtojui Petrui Vidugiriui (7 kl.). Vyresniųjų grupėje geriausiu turnyro žaidėju pripažintas Rokas Riepšas (10 kl.). Finale su juo kovėsi Nojus Bujanauskas (9 kl.), pelnęs mažąją taurę. Sėkmingai debiutavęs turnyre garbingą trečią vietą užėmė Gimnazijos naujokas Vincentas Steponkus (9 kl.).

Turnyro dalyviai ir žiūrovai dėkingi N. Bujanauskui ir Domui Paulauskui (10 kl.) už pagalbą, organizuojant turnyrą bei Titui Šeštakauskui (11 kl.), kuris puikiai susidorojo su nelengvomis turnyro teisėjo pareigomis.

Edmundas Jankūnas

Turnyro nugalėtojai

Lietuvių kalbos dienos ir pasiekimai!

Valstybinė lietuvių kalbos komisija atsižvelgdama į tai, kad vasario 21-ąją minima Tarptautinė gimtosios kalbos diena, nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios inicijavo Lietuvių kalbos dienas. Pasirinktas šventinis laikas nuo vienos valstybingumo šventės iki kitos tarsi pabrėžia – kalba yra valstybės kūrimo būdas, vienas iš kertinių akmenų, remiančių šiuolaikinę Lietuvos valstybę.

Vasario 16-osios gimnazijoje vyko šie renginiai, skirti Lietuvių kalbos dienoms: Vasario 23, 26 d. Vyko mažoji 9 kl. mokinių lietuvių kalbos konferencija „Viešoji kalba. Aš galiu“.

Vasario 27 d. Gimnazijos mokiniai, apylinkių lietuviai ir į Vasario 16-osios šventę atvykę svečiai – LR ambasadoriau dr. Žygimantas Pavilionis, LR užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorė Lina Žukauskaitė, LR ŠMM Užsienio lietuvių skyriaus vedėja Virginija Rinkevičienė, Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke, Kauno rajono savivaldybės vicemeras Kęstutis Povilaitis ir komandos nariai – kartu su visame pasaulyje gyvenančiais tautiečiais rašė Nacionalinį diktantą.

Tai devintą kartą organizuotas konkursas, skirtas raštingiausiam lietuviui išrinkti. Konkurso dalyvius pasveikino ir mažomis dovanėlėmis apdovanojo VLB pirmininkas Antanas Šiugždinis, LR ambasadorius dr. Ž. Pavilionis bei LR ŠMM Užsienio lietuvių skyriaus vedėja V. Rinkevičienė.

Kovo 3–4 d. gimnazistas Montis Norvaišis atstovavo Vasario 16-osios gimnazijai Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadoje Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniams. Jau keletą metų iš eilės Gimnazijos auklėtiniai šioje olimpiadoje laimi aukščiausias prizines vietas. Montis Norvaišis 9–10 klasių grupėje užėmė I vietą ir buvo apdovanotas LR ŠMM I-ojo laipsnio diplomu bei ver-

Sveikiname Montį ir mokytoją Birutę! tingais prizais: išmaniuoju telefonu, knygomis ir kitais suvenyrais.

Mokinį olimpiadai ruošė lietuvių k. ir literatūros mokytoja Birutė Augustanavičiūtė.

Kovo 7–10 d. 5–10 kl. mokiniai dalyvavo nacionaliniame konkurse „Švari kalba – švari galva“. Tai LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės globojamas konkursas, kurio metu tikrinamos mokinių lietuvių kalbos vartojimo žinios. Paskirtą dieną konkrečios klasės mokiniai atlieka užduotis, atsako į 25 klausimus. Konkursas rengiamas dviem etapais. Pirmasis etapas vyksta nuotoliniu būdu, kuriame dalyvauja visi svetainėje www.lituanika.lt užsiregistravę moksleiviai, antrajame etape, jis vyks Lietuvoje, dalyvaus daugiausiai taškų surinkę dalyviai. Šiais metais Vasario 16-osios gimnazijai konkurse atstovavo 17 mokinių.

Birutė Augustanavičiūtė

Rekolekcijos Kovo 2 d. 5–10 kl. mokiniai buvo pakviesti dalyvauti gavėnios rekolekcijose „Didelė širdis“ („Großes Herzes“). Jų pavadinimas paremtas apaštalo Jono pirmojo laiško žodžiais „Dievas didesnis už mūsų širdį...“ (1 Jn 3,20). Pagal šią Šventraščio mintį Gimnazijos dailės mokytoja Aina Janulionienė sukūrė rekolekcijoms skirtą logotipą.

Rekolekcijoms vadovavo Gimnazijos kapelionas dr. Virginijus Grigutis, evangelikų kunigas Reinald Fuhr, religijos mokytojai Angela Allahyar-Parsa, Nerijus Rastenis, religijos pedagogikos

studentas praktikantas Antanas Kadžiulis Talkininkavo iš Lietuvos specialiai atvykę Tiberiados broliai Egidijus Gilles Charue, Vidas Martynas Stanys bei iš Bavarijos žemės atvykę Miuncheno universiteto filosofijos doktorantūros studentė, katalikiško žurnalo „Artuma“ bendradarbė Vytautė Maciukaitė ir to paties universiteto filosofijos bakalauro studentas jėzuitas Rimvydas Rimkus.

Dvasinio susikaupimo diena prasidėjo ekumeninėmis pamaldomis Hüttenfeldo Jėzaus Širdies vardo bažnyčioje. Vėliau klasės VLB Informacijos | 1 - 2016 | kovas

17

išsiskirstė į grupeles, kuriose diskutuodami ir besidalindami savo asmeninėmis įžvalgomis, atlikdami įvairias praktines užduotis, gilinosi į didįjį krikčioniškąjį Dievo ir artimo meilės paliepimą.

Rekolekcijoms pasibaigus, skaitant 7–8 kl. gimnazistų atsiliepimus, buvo džiugu girdėti, jog pati įsimintiniausia dvasinio suskaupimo akimirka ir buvo atviras, nuoširdus pokalbis su vienu iš Tiberiados broliu Martynu apie jo dvasinius ir žmogiškus išgyvenimus tikėjimo kelyje, būtent tai – pasak mokinių – ir įkvepia tikėjimui.

Nuoširdžiai dėkojame Gimnazijos vadovybei, mokytojams, talkininkams ir ypatingai Religinės Šalpos fondui už didelę ir dosnią širdį.

Virginijus Grigutis, Birutė Augustanavičiūtė Susitikimas su Tiberiados broliu

Jubiliejai

Gražus Marijos Schäfer jubiliejus

Garbingas Jono Ivanausko jubiliejus

Marija Schäfer 1956 m. gimė Lietuvoje, Kaune. Rusų kalbos ir literatūros studijas baigė Vilniaus universitete, čia įgijo rusų kalbos filologės bei rusų kalbos ir literatūros dėstytojos kvalifikaciją. Į Vokietiją nuolatiniam gyvenimui su šeima, vyru Eduardu ir trimis sūnumis: Oskaru, Edgaru, Ernestu, persikėlė 1993 m. 1996 m. pradėjo dirbti Vasario 16-osios gimnazijoje, dėstė lietuvių k. (kaip trečiąją užsienio kalbą vokiečiams), rusų k. ir literatūrą, trumpai – Lietuvos istoriją ir religiją. Mokytojos paruošti mokiniai dalyvauja įvairiuose konkursuose, tampa jų prizininkais.

Marija tapo Romuvos LB apylinkės nare. Ji padeda organizuoti įvairius Gimnazijos, VLB bei Romuvos apylinkės renginius. Šiandien ji džiaugiasi trimis anūkais ir viena anūke, o mes – tuo, kad Marija yra gera bičiulė ir kolegė.

Brangi Marija, linkime Tau geros sveikatos, žvalios nuotaikos, neišblėstančios energijos, skardaus juoko, ilgų ir laimingų gyvenimo metų!

Išlik tokia, kokia esi!

Romuvos LB apylinkės Valdyba ir V16

Jonas Ivanauskas gimė 1926 m. vasario 12 d. Josvainiuose. Šeimai persikėlus gyventi į Kauną, mokėsi Jėzuitų gimnazijoje.

1944 m. vasarį savanoriškai įsijungė į Generolo Povilo Plechavičiaus vadovaujamą Lietuvos vietinę rinktinę. Po armijos išformavimo vokiečiai dalį kareivių suėmė ir išvežė į Vokietiją. Jonas buvo nuvežtas į Boną, Gioringo kareivines, vėliau – į Kaiserslauterną, o iš ten – į Schleissheimą.

1945 m. J. Ivanauskas pateko į amerikiečių nelaisvę. Pradžioje šie lietuvius perdavinėdavo sovietams kaip jų piliečius. Dėl šios priežasties Jonas buvo nuvežtas į Berlyną, iš kurio pavyko pabėgti ir taip išvengti deportacijos.

1946 m., atsidūręs Vakarų Vokietijoje, pateko į lietuvių DP stovyklą Hamburg-Harburge, o iš ten buvo perkelti į Gestacht-Spakenbergo. Ten gyveno iki 1959 m. Tada persikėlė į Siegerlandą.

Pradėjo aktyviai dalyvauti Vokietijos lietuvių veikloje. Vadovavo Köln-Bonnos LB apylinkei. Per tuos metus organizavo daug gražių renginių ir įdomių susitikimų su išeivijos ir Lietuvos menininkais.

Mielas Jonai, nuoširdžiai sveikiname garbingo jubiliejaus proga!

Linkime stiprios sveikatos, puikios nuotaikos ir dar daug saulėtų gyvenimo metų!

Vokietijos lietuvių bendruomenė

iškeliavo...

Su giliu liūdesiu vėlyvą 2015 m. rudenį anapilin palydėjome ilgametę ir aktyvią Štuttgarto LB apylinkės narę, 1925 m. gimusią

Sofiją Baublys

Esame nuoširdžiai dėkingi už jos nuolatinę paramą bei nenuilstamą darbą bendruomenės labui.

Skaudžią netekties valandą visos Štuttgarto LB apylinkės vardu užjaučiame velionės artimuosius. Ilsėkis ramybėje.

18

VLB Informacijos | 1 - 2016 | kovas

Renginiai | skelbimai | žinios Sveikiname naujus Bendruomenės narius!

Centro LB

Ieva Kudirkaitė Algirdas Šochas Evelina Kislych Daiva Stanaikienė Gražina Bliuvienė

Audrius Janutis Rapolas Gruzdys Vaidas Stankevičius Aušra Stankevičienė Carmelo Murgia Alina Virgailienė Kęstutis Janulionis Robertas Kaikaris Arentas Keršis Egidija Lazovskienė Vladas Anupraitis Dovydas Grigorian Darius Kazlauskas

Romuvos LB

Štuttgarto LB

Martynas Lipšys

Frankfurto LB Ernesta Misiulis Loreta Görg Ligita Simaitė

Hamburgo LB

Lina Jonnakuti Gintautas Grilauskas

NUOŠIRDŽIAI DĖKOJAME AUKOJUSIEMS: VOLKSBANK DARMSTADTSÜDHESSEN E.G. 200,- € (VLB)

GUDRUN ROOS 50,- € (Saalrlando LB apylinkei) WOLFGANG SCHULZ 150,- € (Saalrlando LB apylinkei)

JONAS IVANAUSKAS 25,- € (VLB „Informacijoms“)

ONA IR VINCAS BARTUSEVIČIAI 300,- € (Romuvos LB apylinkei)

MEILE BECKER 30,- € (VLB „Informacijoms“) EDMUNDAS JURKŠAS 100,- € (VLB „Informacijoms“)

GINTARAS RUČYS 20,- € (Romuvos LB apylinkės mokyklėlei)

EGLĖ KÖHLER 100,- € (Frankfurto LB apylinkei)

Egidijus Eidukaitis

2016-04-15/17 | LEIPCIGAS

VLJS jaunimo ir studentų suvažiavimas „Idėjų dirbtuvės“ 2016-04-22 | VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJA

31-asis Talentų vakaras

Baltica

Sprachendienst

LITAUISCH LETTISCH ESTNISCH POLNISCH RUSSISCH

Profesionalūs vertimai vokiečių, lietuvių ir rusų kalbomis su patvirtinimu Nijolė Bruder

Wielandstr. 1, 53173 Bonn Tel.: 0228 359325, Fax: 0228 3681740, Mob.: 0173 2690953 El. paštas: Nijole.Bruder@Baltica-Office.de

2016-06-25 | RENNHOFO SODYBA

2016 m. birželio 10–12 d. tarptautinis Europos lituanistinių mokyklų vasaros sąskrydis „Draugystės tiltas“ Jūsų laukia Islandijoje!

Joninių šventė

2016-07 | RENNHOFO SODYBA

www.draugystestiltas.com.

Lituanistinė vaikų vasaros stovykla

Aukoti ir prenumeruoti galite čia: www.pasauliolietuvis.lt

Paramos ir reklamos pasiūlymų laukiame adresu: info@plbe.org Straipsnius ir informaciją siųskite el. paštu: plietuvis@plbe.org

Pasau lio

MĖNESINIS ŽURNALAS | LEIDŽIAMAS NUO 1963 39 SĖJIS 07/5 TIS–RUG

ulio Pasa

Pasaulio Lietuvių Bendruomenė turi finansinių sunkumų toliau leisti nuo 1963 m. gyvuojantį žurnalą „Pasaulio lietuvis“. Keletą metų gelbėjusi parama iš institucijų ženkliai sumažėjo.

Jau keletą kartų buvo išreikštas susirūpinimas „Pasaulio lietuvio“ likimu ir pažymėta jo svarba užsienio lietuvių gyvenime. 2015 m. vasarą PLB XV Seimo dalyviai vieningai pasisakė, kad leidyba būtų tęsiama. Tik bendromis pastangomis pasieksime, kad „Pasaulio lietuvis“ ir portalas toliau gyvuotų.

Pasaulio

ŽINIA IŠ PLB ŽURNALO „PASAULIO LIETUVIS“ AS NUO

1963

2015 GEGUŽĖ 05/537

RUGPJŪ PARVEDA Į GIMTUOSIUS MIESTELIUS EMIGRANTŲ 2015 KELIAI ?

3$0,5ä7$6 ,ä(,9,-26 +(52-86 ir lietuviu GRIAUNANT SOVIETINIUS piliečiu MITUS APIE EGZILYJE pasaulio A. SMETONĄ iPREZIDENTĄ ia išlikt (0,*5$17$, 6$92 .1<*Ƌ inkta Ką reišk kite –3(5621$æ86 '85672 ką tik išr in va7$56, 6.,$87,1,86 ldyba nojo Susipaž PLB LIETUVIŠKAS as NUO LONDONO IKI IRKUTSKO naujoji e nuplTEATRAS:

| LEIDŽIAM NALAS IS ŽUR OJAUTA ČIŲ NU ,Ƌ – POKY s padang ukštė SEIME /,(789 Čikagoinga dainos pa 6 XV PLB alv 8/,2 ,(12 AS sp 3$6$ <%Ŝ6 ' S ŽIAVIM O SUVA 9,(1 CERTA IM UN KON LIETUVIŲ JA S EUROPO

MĖNESIN

MĖNESINIS JUNGTINĖ KARALYSTĖ. Hulo lietuviams šeštadienis ŽURN–ALAS | LEIDŽIAMA ypatinga diena S NUO 1963 LIETUVA DĖL VAIK AIRIJA. Prelato E. Putrimo viešnagė KLAUSI MĄ JUNGTINŲ GALI KELTI .8archyvai ĖSE TAU 5,$ vis pildosi JAV. Lituanistikos tyrimo ir studijų centro 0,6,2 0$6 ),/0 TOSE 1, (5 AUSTRALIJA. Amžinybėn iškeliavo G. Budreikaitė-Kazokienė ,Ƌ %5 $6 $3,( /,( DAINŲ ŠVE $=,/, 789Ů NČIŲ ISTO -2 ' RIJA VOKIETIJA. Vasario 16-osios gimnazijai67 – 65$3metai : GYVENT -( 21

I DAINA 3$75 .87Ŝ ,2 6 VIRTUALI 7,ä.80$ 6 ² PARODA „NE, MES %( 35,(9 $572 NESULĖ 6 TINSIME ŽINGSNIO“

ITIES

ATE ,(ä.$ $ PLB /,Ƌ 3 .(

VOKIETIJ 2015 BALA A. Naujoji NDIS 04/53 6 Vasario 16BRAZILI osios gim JA. Lietuv nazijos vad ių Šv. Juo ISLANDIJ ovė zapo par A. Virtual apijos jub i vs reali iliejus KANADA lietuvių ben . Torontieči druomenė us šildo dai JAV. Nem na atomas fro ntas Lietuv oje ir už Atl anto

%$/7$6 3$8.ä7,6

1(186726 ,5 0 *,('27, <5$(.6,.2-( ISSN 1732

- 0135

ISSN 1732 - 0135

/,(78 9,Ƌ

ISSN 1732

- 0135

Mieli Vokietijos lietuviai, būkime solidarūs ir padėkime šiam svarbiam leidiniui toliau gyvuoti!

VLB Informacijos | 1 - 2016 | kovas

19

Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 Lampertheim ZKZ 14659 PVst Deutsche Post

„Vokietijos LB Valdybos Informacijos“ pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB Valdybos 20 Informacijos || 31 - 2012 | rugsėjis 20 VLB VLB Informacijos 2016turinį kovas nuomonei. „Vokietijos LB Valdybos Informacijų“ naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.