VLB „Informacijos“, 2018 m. vasaris, Nr. 2/568

Nuotr. iš asmeninio D. Šermokas albumo

VOKIETIJOS LIETUVIU BENDRUOMENES

Nr.2/568 2018 02

19 PSL. MĖNESIO INTERVIU SU FOTOGRAFE D. ŠERMOKAS 8 PSL.

16 PSL.

30 PSL. INTERVIU

PLB SEIMAS

MEET THE ARTIST

SU MEDIKE V. DANIELE

VLB INFORMACIJOS | 2- 2018 | VASARIS 1

Š

I

M

T

M

E

T

I

S

!

Irma Petraitytė-Lukšienė 2018 m. vasario 11 d. Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejus (Haus des deutschen Ostens) ir Šimtmečio savaitė Miunchene a t i d a r y t a! Šimtmečio sveikinimai: Msgr. Dr. Alexander Hoffmann, LR Ambasadorius Darius Jonas Semaška, Garbės konsulas Benjamin Wittstock, VLB pirmininkas Alfredas Hermanas, MLB Pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė. Šimtmečio koncertas: Amangul Klychmuradova (pianinas) ir Artūras Gelusevičius (fagotas), įspūdingas perėjimas nuo prancūzų klasikinės prie Lietuvos XIX a.-XX a. pradžios muzikos (Čiurlionis, Dvarionas), užbaigiant šiuolaikinių Lietuvos komponistų kūriniais! Šimtmečio fotografijos iš Lietuvos ir JAV archyvų: Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo prieaušris, Lietuvos nepriklausomybės akto pasirašymo aplinkybės, valstybės kūrimo pradžia, to laikmečio spalvos ir kasdienybė (su projekto LT1918 leidimu). Šimtmečio filmas: Audriaus Stonio ir Arūno Matelio dokumentinis filmas „Baltijos kelias“ 1989, kooperuojantis su Lietuvos kino centru prie Kultūros ministerijos. Šimtmečio publika: lietuvių bendruomenė, latvių kultūros organizacijos Miunchene valdybos nariai, (vok. Lettischer Kulturverein „Namejs“ e.V.), darbos grupės „Migracija ir integracija“ CSU valdybos nariai (vok. Arbeitskreis Migration und Intergration der CSU in München), Vokietijos rezervistai (vok.

Reservisten der Deutschen Bundeswehr), atstovė iš Fraueninsel, net studentas Daniel, kurio močiutė buvo aktyvi Lietuvių bendruomenės pirmininkė Kolumbijoje! Džiugu, kad publika buvo labai smalsi, suinteresuota ir atvira! AČIŪ publikai! Šimtmečio pokalbiai: prie lietuviškų užkandžių apie ateities projektus, bendras iniciatyvas.

Be MLB valdybos nebūtume pesiekę tokio rezultato, AČIŪ jai!

Nuotr. Mindaugo Lukšio ir Rolando Purtulio

Nuotr. Minėjimo organizatoriai ir svečiai

2 VLB INFORMACIJOS |2- 2018 | VASARIS

Nuotr. ????| Nuotr.

LR Ambasadorius ???

Vokietijoje Darius Jonas Semaška sveikino susirinkusiuosius

Nuotr. Atkurtai Lietuvai – 100

Nuotr. Minėjimo dalyviai

Nuotr. Svarbi minėjimo dalis – Lietuvos ir Vokietijos valstybių himnų giedojimas

Nuotr. Muzikinę dalį dalyviams dovanojo pianistė A. Klychmuradova ir fagotininkas A. Gelusevičius

VLB INFORMACIJOS | 2- 2018 | VASARIS 3

D-68623 LAMPERTHEIM-HÜTTENFELD | LORSCHER STR. 1 | TEL.: +49(0) 6256-859 818 | FAX: +49(0) 6256-217 317 | E-MAIL:INFO@VLBE.ORG | http://WWW.VLBE.ORG

Reklamos pasiūlymas Siūlome reklamuotis kas mėnesį leidžiamame, 30 puslapių elektroniniame, unikaliame Vokietijos lietuvių leidinyje „Informacijos“ bei internetinėje, oficialioje Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) svetainėje: www.vlbe.org.

Tik visuomenės informavimo priemonių (VIP) pagalba Jūsų publikuojama informacija oficialiai ir tiesiogiai pasieks Vokietijos lietuvius, bendruomenės bendradarbius, draugus.

Leidinio reklamos kainos

Internetinio tinklapio reklamos kainos

Elektroninis „Informacijų“ numeris siunčiamas VLB nariams, bendradarbiams, valstybinėms institucijoms, organizacijoms, Pasaulio lietuvių bendruomenių pirmininkams.

Vieno numerio reklamos kaina:

A4 A5 A6 A7

– – – –

200 100 50 30

€ € € €

A sektorius

1-mėn. 50 € 6-mėn. 250 € 12-mėn. 450 €

B sektorius

1-mėn. 20 € 6-mėn. 100 € 12-mėn. 180 €

Susisiekite su mumis adresu: reklama@vlbe.org arba redakcija@vlbe.org Sąskaita banke / Bankverbindung: Deutsche Bank 24 Weinheim | BIC DEUTDEDBMAN | IBAN DE94 6707 0024 0581 7978 00 4 VLB INFORMACIJOS |2- 2018 | VASARIS

REDAKTORIAUS ŽODIS

Nuotr. Evelinos Kislych-Šochienės

Vyr. redaktorė Evelina Kislych-Šochienė Lietuviai Vokietijoje ruošiasi. Kaip pagal tvarkaraštį važiuojantys traukiniai, mūsų mintyse ar net prisiminimuose, stabteli svarbios Lietuvai ir visiems lietuviams datos. Svarbios dėl įvykių, kurie nebūtinai yra pozityvūs ir linksmi. Tačiau mes nepasiduodame, prisimename, bėgame, skubame pranešti pasauliui apie mažą, bet troškimais ir svajonėmis apipintą Lietuvą.

Mes išties prisimenam. Ne tik pergales, bet ir netektis. Tokias, kaip krauju istorijoje įrašytą Sausio 27-ąją. Tądien visas tarptautinis pasaulis paminėjo ir tylos minute pagerbė Holokausto aukas. Šią dieną tiek lietuviai, tiek vokiečiai ir visas pasaulis su skausmu palydi vykusį žydų genocidą. Kas žino, kaip pasisuktų Lietuvos žmonių gyvenimas, jei ši tragedija nebūtų nutikusi?

Tačiau grįžtant į praeitį – Vilnius išradingai pažymėjo 695-ąjį gimtadienį.

Padauginkime šimtmečio šventimą iš septynių – tokie laimingi ir išdidūs yra vilniečiai, sulaukę tokios gražios ir taurios miesto sukakties. Sveikiname ir džiaugiames drauge!

Berlyne ir ne tik, viena po kitos atsidaro parodos. Mūsų kūrėjai išties aktyvesni ir kupini neaprėpiamų minčių bei idėjų, kuriomis dalinasi su Vokietijos lietuviais, vokiečiais ir visais norinčiais pažinti lietuviškąją kultūrą.

Taigi, šventė išties atėjo į mūsų kiemą. Nepamirškime, jog visuomet galime daryti daug dalykų geriau, su didesne meile ir mažesniu egoizmu. Neužmikime 1918-asiais ir dairykimės į ateitį: ką mes galime padaryti kitaip, kad Lietuvos ir Vokietijos bei viso pasaulio lietuviai gyventų dar geriau?

O dabar – gimtadieniaukime! Skanaus torto

VOKIETIJOS LB VALDYBOS „INFORMACIJOS“

KVIEČIAME AUKOTI „INFORMACIJOMS“!

Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė evelina.kislych@vlbe.org redakcija@vlbe.org

Banko sąsk.: Deutsche Bank Weinheim BLZ 670 700 24 Konto-Nr. 581 7978

VLB Valdybos „Informacijas“ galite skaityti internete adresu www.bendruomene.de

Viršelyje: fotografė Dovilė Šermokas

Dizaineris: Elinas Venckus

Verwendungszweck: auka Informacijoms Išrašome aukų pažymą.

Dėl reklamos „Informacijose“ ir VLB interneto svetainėje kreipkitės adresu reklama@bendruomene.de

Nuotr. iš asmeninio D. Šermokas albumo

Lorscher Str. 1 D-68623 Lampertheim Tel.: 0162 5200 517

Der Bezug dieser Zeitschrift ist im Mitgliedsbeitrag enthalten

VIRŠELYJE:

VLB INFORMACIJOS | 2- 2018 | VASARIS 5

AKTUALIJOS Pasaulio lietuviai – geriausi Lietuvos bei lietuvių kalbos Ambasadoriai Pasaulio Lietuvių bendruomenė didžiuojasi ir dalinasi šiais pasiekimais su beveik 1 mln. Lietuvos Ambasadorių, kurie sėkmingai reprezentuoja savo Tėvynę bei gimtąją kalbą visame pasaulyje.

Nes Lietuva ten, kur Jūs! www.pasauliolietuvis.lt Š. m. sausio 26 d. įvykusios parodos „ADVENTUR“ atidarymo metu buvo paskelbti Lietuvos turizmo departamento organizuoto konkurso „Turizmo sėkmingiausieji 2017“ nugalėtojai. Nominacijoje „Lietuvos turizmo Ambasadorius“, kurioje rungėsi J. Valančiūnas, Vilniaus m. savanoriai bei Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB). Po įtemptos kovos nugalėjo PLB. „Labai svarbu ir noriu įskirtinai pabrėžti, kad Pasaulio Lietuvių Bendruomenę sudaro žmonės, gyvenantys pasklidę po platųjį pasaulį, susibūrę į 45 lietuvių bendruomenes, ir su pasididžiavimu reprezentuoja Lietuvą bei yra neoficialūs jos ambasadoriai ir ne tik turizmo srityje bei daug plačiau. Jie ir yra laimėtoja!“- padėkos kalboje sakė PLB pirmininkė D. Henkė.

Istorinė akimirka Vilniuje: pasirašyta PLB ir VLKK bendradarbiavimo sutartis Pasaulio lietuvių bendruomenės informacija Š. m. sausio 26 d. 13 val. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB).

Pasaulio Lietuvių Bendruomenė ir Vyriausioji Lietuvių Kalbos komisija pasirašys pirmąją bendradarbiavimo sutartį, kurioje numatytas PLB ir VLKK bendradarbiavimas didinant lietuvių kalbos prestižą, stiprinant lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, prisidedant prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje, telkiant lietuvių bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje. „Kalba yra stipriausias tautinės bendruomenės ryšys. Lietuvių kalba lietuviui yra tautinė garbė“, sakė PLB pirmininkė D. Henkė.

Šia nuostata PLB vadovaujasi nuo jos įkūrimo. Viena svarbiausių Pasaulio lietuvių bendruomenės užduočių yra įvairiomis priemonėmis bei būdais didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją šeimose bei lituanistinėse mokyklose visame pasaulyje, ir prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos. PLB vienija Keturiasdešimt penkias oficialias įvairių kraštų lietuvių bendruomenes ir dabar, lietuvių kalbos švietimo bei puoselėjimo klausimais galės tiesiogiai konsultuotis su Valstybine lietuvių kalbos komisija.

PLB didžiuojasi ir dalinasi šiais pasiekimais su beveik 1 mln. Lietuvos Ambasadorių, kurie sėkmingai reprezentuoja savo Tėvynę bei gimtąją kalbą visame pasaulyje.

Nuotr. Arūno Sartanavičiaus | PLB ir VLKK pasirašė bendradarbiavimo sutartį

6 VLB INFORMACIJOS |2- 2018 | VASARIS

Sausio 25 dieną išradingai paminėtas Vilniaus gimtadienis

Nuotr. Vilniaus miesto savivaldybės |Vilniaus gimimo dienos proga Vilniaus oro uoste keliautojus iš Londono, Oslo ir Stokholmo pasitiko styginių ansamblis Mikroorkéstra.

Nuotr. Vilniaus miesto savivaldybės | Š. m. sausio 27-28 d. Vilnius prisistatė ir Litexpo parodų rūmuose vykusioje tarptautinėje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur 2018“.

Vilniaus miesto savivaldybės informacija Praėjo nei daug, nei mažai – 695 metai, kai 1323 metais Vilnius, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) sostinė, buvo pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose Šią svarbią datą vilniečiai, kauniečiai ir visa Lietuva šventė itin išrandingai.

Dalinamės fotoreportažu iš Vilnių šventusios Lietuvos. O kaip šventėte Vilniaus gimtadienį Jūs?

Nuotr. Vilniaus miesto savivaldybės | Vilniaus gatvėje buvo išdalinti 625 keksiukai su žvakutėmis, kurias turėjo užpūsti kiekvienas Vilnių švenčiantis ir keksiuką gavęs praeivis

Nuotr. Vilniaus miesto savivaldybės | Savo atėjimu miestą ypatingai pasveikino net 22 mažyliai. Sausio 25 d. sostinėj gimė 11 berniukų ir 11 mergaičių!

VLB INFORMACIJOS | 2- 2018 | VASARIS 7

VIENAS SVARBIAUSIŲ ĮVYKIŲ 2018-AISIAIS – PLB SEIMAS Kalbino Evelina Kislych-Šochienė Pirmasis Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (toliau – PLB) Seimas įvyko 1958 metų rugpjūčio 28-31 dienomis Niujorke (JAV). 2018 m. liepos 8-11 d. įvyks jau XVI-asis PLB Seimas. Apie planuojamą Seimo darbotvarkę ir ypač svarbias svarstytinas temas kalbiname PLB pirmininkę Dalią HENKĘ.

2015 m. liepos 15-17 dienomis vykusio XV-ojo PLB Seimo metu Jūs buvote išrinkta naująja PLB pirmininke. Tretiems Jūsų vadovavimo metams einant į pabaigą ir XVI-ajam PLB Seimui beldžiant į duris, kuo galėtumėte pasidžiaugti?

Kaip greitai apsisuko vienos kadencijos ratas. Man šie trys jau besibaigiantys metai buvo ypatingi ne tik tuo, kad teko didelė garbė ir iššūkis vadovauti PLB, bet ir dirbti kartu su net dešimtyje skirtingų šalių gyvenančiais kolegomis valdyboje. Man tai buvo neįtikėtina patirtis – be galo darbinga, intensyvi

www.pasauliolietuvis.lt. Aktyviai pildome bei atnaujiname ir PLB bei „Pasaulio lietuvio“ socialinių tinklų paskyras.

Galime pasidžiaugti šios kadencijos metu pasirašytomis bendradarbiavimo sutartimis su Lietuvos valstybiniu turizmo departamentu, kuris reguliariai teikia informaciją apie pokyčius Lietuvoje per mūsų komunikacijos kanalus, taip pat ir su Vyriausiąja lietuvių kalbos komisija bendram mūsų projektų vykdymui ir siekiant bendrų tikslų – didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją, prisidėti prie lietuvių kalbos sklaidos pasaulyje, telkti lietuvių bendruomenes Lietuvoje ir užsienyje. Sutarta bendradarbiauti organizuojant Lietuvių kalbos dienas, diskusijas, seminarus ir kitus renginius, dalintis informacija ir ją skleisti, tarpininkauti sprendžiant organizacinius klausimus. Tapatybės išlaikymas yra vienas iš pagrindinių PLB tikslų ir siekių, o išlaikyti lietuvių kalbą ir tradicijas yra didelis gyvenančiųjų užsienyje iššūkis.

Nuotr. Olgos Pasaškovos | PLB pirmininkė D. Henkė.

sprendimais,susitikimais ir pilna naujų pažinčių bei įvairovių gyvenimo atkarpa. Apie visus šiuos darbingus metus būtų galima prirašyti kelias dešimtis puslapių. Chronologiškai bei detaliai mes PLB valdybos veiklą aprašome PLB valdybos leidžiamame mėnesiniame Naujienlaiškyje, kuris, beje, yra šios valdybos naujiena, ir aš ja labai džiaugiuosi! Mielai kviečiu visus PLB naujienlaiškį prenumeruoti ir skaityti www.pasauliolietuvis.lt/naujienlaiskiai/) Džiaugiuosi PLB atstovybe Lietuvoje ir jos vadove Virginija Grybaite, kuri atlieka didžiulius darbus, bei PLB atstove Lietuvoje Vida Bandis, kuri ne tik tiesiogiai kuria PLB įvaizdį, bet ir atstovauja PLB valdybai spręsdama ir derindama įvairius klausimus su Lietuvos institucijomis, dalyvauja įvairiose darbo grupėse, organizuoja įvairius renginius, susitikimus. PLB atstovybę drąsiai galime vadinti PLB Ambasada Lietuvoje. Mes sėkmingai leidžiame žurnalą, „Pasaulio lietuvis“, kuriame šios kadencijos metu atsirado nemažai naujovių. Žurnalas susilaukia pagyrų ir komplimentų ne tik už įdomų turinį ir kokybišką leidybą, bet ir už įvairovių pilną internetinę žurnalo svetainę

8 VLB INFORMACIJOS |2- 2018 | VASARIS

Glaudžiai bendradarbiaujame su Lietuvių nacionaliniu kultūros centru, Tautinių mažumų departamentu prie Lietuvos Vyriausybės, VDU ir VU. Su naujos LR Vyriausybės atstovais ir LR Seimo nariais reguliariai susitinkame ir aptariame aktualius užsienio lietuvių klausimus. Intensyviai bendraujame ir tariamės su LR Vyriausybės kanceliarija, Užsienio lietuvių departamentu, LR prezidentūra bei Švietimo ir mokslo ministerija. Be galo svarbu paminėti ir tai, jog pasiektas proveržis, kadangi pradėta teikti svari tiesioginė finansinė bei žmogiškųjų resursų parama formalioms ir neformalioms lituanistinėms mokykloms užsienyje, ypač naudingi tobulinimosi seminarai Lietuvoje tų mokyklų savanoriams mokytojams ir vadovams, kurie padeda savanorius motyvuoti burti lietuviškas mokyklas užsienyje.

LR Seimo ir PLB komisija tęsia savo darbą ir 2018 m. balandžio 24-27 d. rinksis į Pavasario sesiją. Šios komisijos darbo rezultatai atsispindi priimtose svarbiose rezoliucijose šiomis aktualiomis temomis: dėl Kultūros ir Švietimo Tarybų gairių pakeitimo; dėl LR pilietybės išsaugojimo; dėl Lietuvos valstybės

atkūrimo 100-mečio ir Pasaulio lietuvių vienybės dienos – „Šimtas Lietuvos veidų, sujunkime Lietuvą”; dėl migracijos procesų valdymo ir sugrįžimo į Lietuvą sąlygų sudarymo; dėl sveikos gyvensenos idėjų sklaidos; dėl Valstybės pagalbos nukentėjusiems nuo prekybos žmonėmis priemonių tobulinimo; dėl Lietuvos informacinio saugumo; dėl „Globalios Lietuvos” programos įgyvendinimo; dėl Pasaulio lietuvių įnašo plėtojant aukštąjį mokslą.

Buvo išlaikyta Užsienio lietuvių reikalų koordinacinė komisija (ULRKK), nors oficialiai ULRKK šiais metais dar neposėdžiavo.

Reguliariai ir sėkmingai vyko PLB ir PLJS pirmininkų suvažiavimai 2016-2017 m. Ukmergėje ir Panevėžio raj. Šiais metais visi kartu intensyviai ruošiamės pažymėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį liepos 1d., kur PLB kartu su Lietuvos tautinėmis bendrijomis atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečio sukakčiai paminėti rengia šventę „100 Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“. Pirmą kartą PLB istorijoje įvairių pasaulio kraštų lietuvių bendruomenės susirinks vienoje aikštėje! Jos prisistatys Lietuvai trijuose lygmenyse: visą dieną veiks paviljonų miestelis, vyks įvairių kraštų lietuvių meniniai ir muzikiniai pasirodymai scenoje Vilniaus Rotušės aikštėje, bus pristatoma užsienyje gyvenančių meno kūrėjų darbų paroda Rotušėje. Taip kartu visi dalyvausime Dainų šventės „Vardan tos…“ atidaryme.

Kokie ryškiausi pasikeitimai įvyko Pasaulio Lietuvių Bendruomenėje po pastarojo PLB Seimo 2015-aisiais? Kiek esame labiau pažengę, pajudėję į priekį?

PLB Seimuose priimtos rezoliucijos (nuo 2015 m. jų buvo net 12) nubrėžia PLB sąveikos gaires, tokias kaip Lietuvos pilietybės išlaikymas, priėmus kitos šalies pilietybę, kadangi išvykusiems po 1990 m. kovo 11 d. tai vis dar lieka iššūkiu, nors dabartinės politinės jėgos yra tvirtai užsibrėžusios šią problemą spręsti. Tai akivaizdus proveržis į priekį.

Lituanistinis švietimas, kultūra ir mūsų užsienyje gyvenančių lietuvių bendrų klausimų sprendimas – tai pagrindiniai PLB tikslai. Keičiasi pasaulis, keičiasi Lietuva, taip pat turi keistis ir PLB. Šis junginys turi gilias ir senas tradicijas, kurios ne tik įpareigoja, bet ir yra tam tikras tęstinumo garantas. Esame vis stiprėjantis užsienio lietuvių balsas Lietuvoje, kalbantis su valstybinėmis institucijomis, esame vis labiau ir labiau matomi bei girdimi viešojoje erdvėje. Tikslingai naudojamės techninėmis galimybėmis skleidžiant informaciją Lietuvių bendruomenėms. Tarp jų ir su Lietuva, kur buriame lietuvius mūsų bendriems tikslams. Šiuo metu PLB jungia 45 šalyse esančias Lietuvių bendruomenes. Vis kuriasi naujos. Intensyvus bendravimas su atskiromis Lietuvių bendruomenėmis nenutrūksta: man bei kolegoms iš valdybos per šią kadenciją teko aplankyti Lietuvių bendruomenes Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Belgijoje, Suomijoje, Danijoje, JAV, Graikijoje, Prancūzijoje, Ukrainoje, Liuksemburge, Argentinoje, Urugvajuje, Brazilijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Latvijoje, Islandijoje, Norvegijoje, Austrijoje, Rusijoje, Australijoje, Airijoje.

Vis dar lieka svarbu visiems asmeniškai Lietuvoje susitikti ir bendrauti. Nors ir gyvename plačiai pasklidę po pasaulį, mūsų siekiai yra panašūs: esame tarsi Lietuvos ambasadoriai, garsiname Lietuvos vardą ir formuojame Lietuvos įvaizdį užsienyje, steigiame ir išlaikome lituanistines mokyklas, švenčiame savo tradicines šventes, esame Lietuvos specialistai savo šalyse, netgi svetur uždirbtos lėšos dažnai siunčiamos į Lietuvą ar joje išleidžiamos. Tai darome vien tam, kad išliktume lietuviais, kad ir kur gyventume. Mums rūpi Lietuva!

Kokia šiais metais planuojama XVII-ojo PLB Seimo darbotvarkė? Kokie svarbūs klausimai yra jau numatyti, registruojami svarstymui?

intensyviai posėdžiausime LR Seimo rūmuose (kaip simboliška!). Ateinančiomis savaitėmis PLB valdyboje gryninsime PLB būsimo Seimo darbotvarkę. Kai kurios svarbios temos vis kartojasi, nes keičiasi laikmetis, sąlygos ir galimybės. Tokios temos, kaip lietuvių bendruomenių solidarumo mokestis, PLB leidžiamo žurnalo ateitis, lietuvių bendruomenių sąveikos su Lietuvos institucijomis, lyderių motyvacija, lietuvių bendruomenių būrimas ir stiprinimas lieka visada aktualios. Per šį jubiliejinį PLB Seimą kviesime LB atstovus diskutuoti apie PLB svarbą, vaidmenį ir užduotis, taip pat Lietuvių bendruomenių vaidmenį, sąveikos galimybes tarpusavyje ir ryšių palaikymą su Lietuva Globalios Lietuvos programos kontekste. Lietuvių bendruomenių atstovai turės galimybę ir patys teikti siūlymus darbotvarkei.

Jeigu domitės lietuvybės ir tapatybės išlaikymu užsienyje ir esate aktyvus Vokietijos Lietuvių Bendruomenės narys, tai prašome teikite savo kandidatūrą atstovauti VOKIETIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENEI XVI PLB Seime (atstovus į PLB Seimą rinks VLB Taryba savo metiniame posėdyje pagal nustatytą VLB Tarybos tvarką).

Vokietijos LB yra skirtos 6 vietos – keturi iš jų bus išrinkti atstovauti (iš 178 iš 45 šalių) PLB XVI-ajam Seimui, kuris vyks 2018 metų liepos 8-11 dienomis Lietuvoje, Vilniuje LR Seimo III rūmuose (platesnę informaciją apie tai, kas yra PLB Seimas, galite rasti www.plbe.org).

Kas laukia PLB 2018-2021 metų perspektyvoje?

Laukia neeilinis paminėjimas – paskelbti 2019 metus Pasaulio lietuvių metais. 2019 metais sukanka 70 metų nuo Lietuvių Chartijos paskelbimo. Tai dokumentas, apibrėžęs pamatines lietuvių ir tautinės bendruomenės teises, vertybes, principus, siekius išlaikyti nepriklausomą Lietuvos valstybę. PLB kartu su Lietuvos institucijomis yra pasirengusi paruošti metų minėjimo programą. Tai bus puiki proga įprasminti PLB ir PLJS pasiekimus ir sustiprinti šių organizacijų komunikaciją bei matomumą Lietuvoje, taip pat tai puiki galimybė pristatyti atsinaujinusius PLB ir PLJS tikslus, kuriais siekiama išlaikyti ne tik mūsų tapatybę, bet ir stiprinti lietuvių bendruomenes pasaulyje, jų bendradarbiavimą tarpusavyje ir su Lietuva.

PLB siekia dirbti visų lietuvių labui ir gerovei – tiems, kurie išsibarstę po visą pasaulį ir Lietuvoje. Mums lieka aktualios šios temos: pilietybės išsaugojimas, švietimo sistemos Lietuvoje pritaikymas sugrįžtantiems, saugus ir anonimiškas elektroninis balsavimas, atskira, tik užsienio lietuviams skirta apygarda per kitus LR Seimo rinkimus, vergystės ir asmenų išnaudojimo prevencija, privalomos tarnybos Lietuvos kariuomenėje reguliavimas, socialinės atskirties mažinimas Lietuvoje, Lietuvių bendruomenių stiprinimas, lituanistinio švietimo sklaida, PLB įvaizdis ir žinomumas Lietuvoje. Šiemet ir ateinančiais metais linkiu visomis galiomis stiprinti Lietuvos idėją tarp užsienio lietuvių, išsaugojant kultūros savitumą, puoselėjant lituanistinį švietimą. Juk PLB istorija yra svarbi Lietuvos istorijos dalis. Kviečiu garbingai ir įsimintinai pažymėti Lietuvos 100-metį, šokti ir dainuoti Dainų šventėje Lietuvoje. Aktyviai dalyvauti PLB XVI-ajame jubiliejiniame Seime Vilniuje.

Nuoširdžiai remti viską, ko šiandien labiausiai reikia Lietuvai. Būkime lietuviais pasaulyje ir vienykimės. Kviečiu Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo šimtmečio proga visus simboliškai tapti Basanavičiais, nes jis, negyvendamas Lietuvoje ir net neturėdamas Lietuvos pilietybės, kūrė Nepriklausomą Lietuvą. Buvo pirmas, 1918 m. vasario 16-ąją pasirašęs Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Jis gali būti mums visiems sektinas pavyzdys ir įkvėpti geriems ir teisingiems darbams, naujoms idėjoms – nesvarbu, kokią pilietybę turime ir kur gyvename.

PLB Seimas yra šaukiamas kas treji metai, tai vienas svarbiausių įvykių.

PLB Seimas sprendžia visus PLB reikalus: nubrėžia veiklos gaires sekantiems metams priimdamas svarbias rezoliucijas, renka PLB pirmininką, valdybą, Kontrolės komisiją ir PLB Konfliktų sprendimo komitetą.

Dėkoju Vokietijoje gyvenantiems lietuviams už aktyvią veiklą savo apylinkėse ir lituanistinėse mokyklose, Vasario 16-osios gimnazijoje, už investuojamą laiką ir įdedamą energiją. Ačiū, kad puoselėjate mūsų tradicijas, lietuvybę ir telkiate lietuvius bei garsinate Lietuvos vardą pasaulyje! Kviečiu kartu ir vieningai spręsti mūsų bendrus klausimus. Nekantriai laukiu mūsų susitikimų 2018 metais, vėliausiai vasarą.

Iškilmingas Seimo atidarymas numatytas Vilniaus Rotušėje liepos 8 d. su garbingais svečiais iš Lietuvos pagrindinių institucijų, o Liepos 9- 11 d.

Ačiū už pokalbį.

VLB INFORMACIJOS | 2- 2018 | VASARIS 9

Tylos minute paminėta Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena

Nuotr. iš asmeninio albumo | Miuncheno Lietuvių Bendruomenės (MLB) pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė su vyru Mindaugu Lukšiu

Redakcijos informacija 1945 metais sausio 27 d. buvo išlaisvinta Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovykla Lenkijoje. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2005 metų lapkričio 1 dienos rezoliucija paskelbė sausio 27-ąją kasmetine Tarptautine holokausto aukų atminimo diena.

Nuotr. iš asmeninio albumo | Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjungos (PLJS) primininkas Vladas Oleinikovas

Lietuva turi ir kitą datą, kai pagerbia per holokaustą žuvusius žydus – rugsėjo 23-iąją minime Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, taip pagerbdami Vilniaus geto likvidavimą 1943 metais aukas.

Vokietijos lietuviai taip pat, drauge su visu pasauliu, paminėjo šią dieną žodžiais: „Mes prisimename“.

Šaulių sąjunga steigs padalinius Vokietijoje ir Norvegijoje 15min.lt informacija Šaulių sąjunga rengiasi steigti padalinius Vokietijoje ir Norvegijoje, pranešė šios visuomeninės sukarintos organizacijos vadas.

Pasak pulkininko leitenanto Gintaro Koryznos, sąjungos atstovas Miunchene jau baigia paruošti Šaulių sąjungos visuomeninio padalinio Vokietijoje registracijos dokumentus. Karininko teigimu, Vokietijoje susikurs 20-ies šaulių kuopelė. „Jų statutai suderinti ir sutvarkyti, dabar liko tik registracija pagal visas Vokietijos teisės normas“, – BNS sakė G. Koryzna.

Apie būtinybę kurti Šaulių sąjungos tinklą tarp emigrantų jis kalbėjo pernai birželį, kai pradėjo eiti organizacijos vado pareigas.

G. Koryzna tvirtino, jog Lietuvos šaulių vienetas netrukus bus kuriamas ir Norvegijoje. „Ruošiame mūsų atstovui ten įgaliojimą imtis tos iniciatyvos ir pradėti panašius veiksmus, kurie jau yra padaryti Vokietijoje“, – kalbėjo pulkininkas.

Nuotr. Žygimanto Gedvilos/ 15min nuotr. | Šauliai

10 VLB INFORMACIJOS |2- 2018 | VASARIS

1919 metais įkurta Lietuvos šaulių sąjunga skelbia turinti apie 11 tūkst. narių. Šaulių gretos reikšmingai išaugo po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos 2014 metais.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/sauliusajunga-steigs-padalinius-vokietijoje-ir-norvegijoje-56-920390?v3

Pasimatuokime Lietuvą: „Kurk Lietuvai“ lankė Hamburgo ir Berlyno lietuvius

Nuotr. iš oficialios Berlyno Lietuvių Bendruomenės facebook paskyros | Berlyno lietuvių ir „Kurk Lietuvai“ susitikimo dalyviai

Evelina Kislych-Šochienė Š. m. sausio 30-31 dienomis Berlyne ir Hamburge veikiančiose lietuvių bendruomenėse įvyko susitikmai su Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktore Roma Žakaitiene ir JPP „Kurk Lietuvai“ vadove Agila Barzdiene.

Susitikimo metu Vokietijos lietuviai girdėjo du pranešimus: apie unikalų, pirmąjį ir vienintėlį „Kurk Lietuvai“ ir apie LSA globalių savivaldybių Lietuvoje įgyvendinamus projektus. Pranešimuose buvo kalbama apie įsisdarbinimo, darbo vietų kūrimo galimybes Lietuvoje. „Kurk Lietuvai“, „Investuok į Lietuvą“ pradėti įgyvendinti 2012 m., kuomet buvo pastebėtas didžiulis darbuotojų trūkumas viešąjame sektoriuje. Trūko ir iki dabar trūksta tarptautinės darbuotojų patirties.

Dėl šios priežasties buvo įkurta unikali Europoje „Kurk Lietuvai“ programa, kuri suteikia užsienio lietuviams ir ne tik, galimybę pasimatuoti Lietuvą.

Kontraktas sudaromas 1 metams. A. Brazdienė paminėjo, jog „Kurk Lietuvai“ išties vykdo griežtą atranką, tuomet vyksta 2-3 rotacijos, problemų identifikavimas, darbinė veikla skirtingose įstaigose, analizė ir t.t. Vadovė pasakojo, jog „Kurk Lietuvai“ dalyvis kreipiasi į programą jau su konkrečia idėja, kurią nori įgyvendinti Lietuvoje. Dalyvis turi turėti sudarytą planą, situacijos analizę, modelį, apskaičiuotas išlaidas Valstybei. A. Brazdienė pateikė pavyzdį – visiems gerai žinomą, nuo 2017 m. startavusį depozito projektą Lietuvoje.

„Kurk Lietuvai“ dalyviai – daugiau nei 30 skirtingų šalių žmonės, baigę geriausus pasaulio universitetus. Statistiškai, bet 6 iš 10 dalyvių turi įgytą magistro laipsnį. „A. Barzdienė pateikė pavyzdį – nuo 2016 metų startavusį, bendrą „Kurk Lietuvai“ ir Aplinkos apsaugos ministerijos, depozito sistemos įvedimo Lietuvoje projektą.“ Pasak „Kurk Lietuvai“ vadovės A. Barzdienės, darbuotojų trūkumas ir emigracijos klausimai išties yra labai skausmingi Lietuvai.„Lietuvoje kasmet sukuriama vis daugiau darbo vietų kvalifikuotiems darbuotojams. Skaičiuojama, kad užsienio investuotojai per ateinančius penkerius metus planuoja Lietuvoje sukurti apie 30 tūkstančių naujų darbo vietų.“ Susitikimo metu buvo kalbama, kodėl užsienyje gyvenančiam lietuviui verta grįžti į Lietuvą, kokios jo laukia aktualios perspektyvos? A. Barzdienė pateikė net tokius paskaičiavimus, jog atsižvelgiant į kavos puodelio, pervežimo paslaugų ir būsto nuomos kainas, Lietuvoje gyvenimo kaštai mažesni, nei Vokietijoje.

2018 m. kovo mėn. pradžioje bus skelbiama atranka dalyvauti „Kurk Lietuvai“ programoje: http://kurklt.lt/ Tuo tarpu R. Žakaitienė pristatė LSA įgyvendinamą projektą „Globalūs regionai“, kurio tikslas išplėsti Lietuvos ribas integruojant išvykusius lietuvius į savojo gimtojo miesto gyvenimą. Surinkti išvykusių asmenų kontaktus (duomenų bazę). R. Žakaitienė pristatė jau sėkimingai startavusį projektą „Globali Tauragė“ (http://www.lsa.lt/globalusregionai/). Sėkmingas jis dėl to, jog išvykę tauragiškiai teigė jaučiantys artimą ryšį su savo kraštu. R. Žakaitienė viliasi, jog į projektą įsitrauks visos 60 Lietuvos savivaldybių ir jau netolimoje ateityje kiekvienam regionui pavyks užmegzti ryšius su į užsienį išvykusiais kraštiečiais.

Hamburgo ir Berlyno Lietuvių Bendruomenės dėkoja vadovėms už susitikimą ir naudingą informaciją!

VLB INFORMACIJOS | 2- 2018 | VASARIS 11

Gerbiamos ponios ir ponai, Vokietijos lietuvių bendruomenė ir Vasario 16-osios gimnazija maloniai kviečia Jus į šventinį Lietuvos Nepriklausomybės Minėjimą, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui pažymėti, įvyksiantį 2018 m. vasario 24d. Hiutenfelde.

Programa: 15.00 val.

Akademinė šventinio minėjimo dalis (Rennhofo pilies salėje, Lorscher Str. 1, 68623 Lampertheim-Hüttenfeld) Atidarymas Sveikinimai: Minėjimo garbės svečiai Prakalba: Prof. Dr. Joachim Tauber – Šiaurės rytų Europos instituto direktorius Svečius, ketinančius dalyvauti akademinėje dalyje, maloniai prašome iki š. m. vasario 16 d. registruotis el. paštu office@vlbe.org arba tel. + 49 6256 859900

17.00 val.

Šv. Mišios Hiutenfeldo katalikų bažnyčioje (Lampertheimer Str. 868623 Lampertheim-Hüttenfeld),

19.00 val.

Šventinis koncertas ir vakaronė Hiutenfeldo savivaldybės salėje (Alfred-Delp-Str. 50, 68623 Lampertheim-Hüttenfeld) Koncertas: Vasario 16-osios gimnazijos mokinių pasirodymas Vakaronė: dainos, šokiai ir linksmybės su grupe „JONIS” iš Lietuvos Mums bus didelė garbė Jus pasveikinti šventėje!

Su geriausiais linkėjimais

Alfred Hermann Vokietijos lietuvių bendruomenės pirmininkas 12 VLB INFORMACIJOS |2- 2018 | VASARIS

Janina Vaitkienė Vasario 16-osios gimnazijos direktorė

ŠVIETIMAS

Miuncheno lituanistinė m-kla Mokyklinukų grupė 7-11 m.

K��e�i��� v���u��u� �u� 7 ��� �1 �e�� � ��e����� k��bo� p�m����e�!

Pamokėlių metu mes mokysimės: • • • • • • • •

Dėti raidę prie raidės Jungsime žodžius į sakinius, bandysime rašyti ir skaityti, kurti dialogus Taip pat skaitysime pasakas ir piešime savo svajones Mokinsimės klausyti ir girdėti kitą pašnekovą.

Mokinsimės trumpus eilėraštukus, mažus tekstus Paižinsime lietuvių folklorą, dainuosime. Į pamokėles įtrauksime muzikinius elementus, taip pat ir patys muzikuosime Medžiaga bus dėstoma, atsitvelgiant į kiekvieno vaiko kalbos mokejimo Iygį

O mūsų šaknys neatsiejamos nuo kalbos. Todėl gimtąją kalbą reikia ugdyti ir lavinti, nes ji yra dalis mūsų kultūros, mūsų identiteto, dalis mūsų pačių.

Mes kalbame labai sena ir reta kalba, kurią žino ne daugiau kaip 3 milijonai žmonių visoje planetoje. Iš draugų, jau gimusių Jungtinėse Valstijose, patierties pamačiau, koks turtas yra mokėti lietuvių kalbą - kaip jie didžiuojasi savo kalba ir kaip ta kalba suburia juos kartu.

Dėstyti mokykloje paskatino didelė meilė vaikams ir lietuvių kalbai.

Kur? Kada?

Antrą mėnesio sekmadienį (išskyrus šeštad. 23.9.2017) Visomis dienomis 11:30-13:30 val.

2017.09.23, 2017.10.15, 2017.11.12, 2018.01.14, 2018.02.11, 2018.03.11, 2018.04.15, 2018.05.13, 2018.06.10, 2018.07.08 VIETA: Dachauer Str. 23/II, 80335 München

Virginija Skiriutė - Mokyklinukų grupės vadovė

Reda Kaiser - Mokyklinukų grupės mokytoja

Gimė Vilniuje 1967m., mokėsi Vilniaus kultūros mokykloje chorvedybos. Vėliau studijavo Vilniaus Muzikos Akademijoje ir Austrijos Grazo miesto aukštojoje Vaizduojamojo meno mokykloje. Šiuo metu dirba Muncheno operos teatre. Nuo 1998m. gyvena Garchinge, augina 2 vaikus.

Gimiau Kaune, Dainavos rajone. Baigiau Vilniaus Universitete Anglų kalbą ir literaturą. Penkis metus dėsčiau ją Lietuvos žemės Ūkio Akademijoje, Kaune. 1989 metais išvykau į Niujorką ir studijavau politinius mokslus New Jersey Ramapo College. Po devynerių metų gyvenimo Niujorke įsikūriau vyro gimtajame mieste Miunchene ir pradėjau dirbti amerikiečių kompiuterių kompanijoje.

Ketvirtą mėnesio sekmadienį Visomis dienomis 11 :00-13:00 val.

Po daugelio metų gyvenimo užsienyje vėl priartėjau prie Lietuvos ir aktyviai seku jos gyvenimą. Pajutau, kad nesvarbu, kiek metų praleistum kitoje visuomenėje, kitoje kultūroje - Tavo šaknys liks ten, kur gimei ir užaugai.

(už antrą/trečią vaiką 1O eurų nuolaida)

Mielai sutikau dalyvauti Miuncheno Lietuvių bendruomenės vaikų ugdymo programoje. Be galo svarbu man, o ir visiems atvykusiems, išlaikyti lietuvybę, išmokinti savus vaikučius lietuvių kalbos, pažinti Lietuvą, jos tradicijas bei gyvenimo būdą.

Registracija Virginija Skiriutė: v.skiriute@gmail.com Atsiųskite užpildytą anketą nurodytu adresu iki 20.9.2017

2017.10.29, 2017.11.26, 2018.01.28, 2018.02.25, 2018.03.25, 2018.04.29, 2018.05.27, 2018.06.24, 2018.07.22 VIETA: Sendlingerstr. 30, 80331 München Kurso kaina (už mokymosi ir kūrybines priemones): 55 eurai, MLB nariams 40 eurų Kontaktas Miuncheno lietuvių bendruomenė Irma Petraitytė-Lukšienė, mlb@miunchenas.de

VLB INFORMACIJOS | 2- 2018 | VASARIS 13

JAUNIMO (IM)PULSAS

Nuotr. Dovilė Šermokas | menininkė Dominyka Sidabraitė

IŠ PASAKOS GIMUSI LINŲ PAKULŲ APDIRBIMO TECHNOLOGIJA Laura Čiginskaitė, | alfa.lt | (https://www.alfa.lt/straipsnis/50253917/ispasakos-gimusi-linu-pakulu-apdirbimo-technologija) Jauna lietuvių menininkė Dominyka Sidabraitė atrado ekologišką pakulų apdirbimo būdą. Berlyne studijuojančios kūrėjos magistro darbo „Dieviškosios gijos, lino universalumas“ (angl. „Divine fibers, the universe of flax“) idėja gimė semiantis įkvėpimo iš lietuvių liaudies tautosakos ir, kaip pati menininkė sako, tapo tiltu tarp to, kas jau sukurta, ir to, ką dar galima atrasti.

Nors linas yra pats seniausias natūralus augalinis pluoštas pasaulyje, jis vis dar gali stebinti atradimais. Berlyne tekstilės grožio ir technologijų mokslus baigusi, magistro diplomą neseniai apgynusi vilnietė menininkė Dominyka surado estetiškus ir ekologiškus, visiškai naujus lino pakulų apdorojimo ir panaudojimo būdus. „Suglemžė žala karvutė pakulas ir atrijo gražius drobės marškinius“, – šis pasakos motyvas ir buvo pirmasis įkvėpimo šaltinis, paskatinęs ieškoti naujo pakulų apdorojimo būdo. Nors pakulos neturi estetinės vertės, menininkė tvirtina labai norėjusi įrodyti, kad jos gali būti sėkmingai panaudojamos.

Pasak kūrėjos, šis projektas ypatingas ir svarbus dar ir tuo, kad padeda įgyvendinti „nulinių atliekų“ (angl. zero waste) filosofiją bei kartu atitinka žiedinės ekonomikos (angl. circular economy) strategiją. Menininkė pasakoja, kad pritaikydama šią strategiją ji rūpinasi ekologija, taršos mažinimu, nes tekstilės pramonė yra viena didžiausių aplinkos teršėjų.

– Studijuojate Berlyno dizaino universitete tekstilės ir plokštumų dizainą, kuo ši sritis jus sudomino?

14 VLB INFORMACIJOS |2- 2018 | VASARIS

– Tekstilė traukė nuo pat vaikystės – mezgiau, siuvau, domėjausi įvairiomis medžiagų tekstūrinėmis bei spalvinėmis savybėmis. Būdama dešimties metų pradėjau mokytis Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje. Baigusi mokyklą nedvejodama pasirinkau tekstilės ir plokštumų dizaino studijas Vokietijoje, kur įgijau galimybę plačiau pažinti tekstilės technologiją.

– Su kokiomis medžiagomis jums labiausiai patinka dirbti?

– Man artimiausi natūralūs pluoštai: vilna, linas, medvilnė. Mane žavi šių pluoštų nelygios tekstūros, jų funkcionalumas, su jomis dirbdami, neprarandame privalumų, kuriuos teikia rankų darbas ir natūralus pluoštas.

– Kaip atradote naują pakulų panaudojimo technologiją?

– Linu domėjausi jau keletą metų, tai pats seniausias natūralus augalinis pluoštas pasaulyje. Linas turi ilgą istoriją kiekviename regione, šalyje ar žemyne. Lietuva taip pat turi gilias sąsajas su lino pluoštu. Pasak istorinių šaltinių, jau porą tūkstantmečių iki Kristaus Baltijos regione linai buvo auginami ir vertinami. Norėjau sužinoti kuo daugiau apie linų panaudojimo praeitį ir dabartį. Skaičiau ir analizavau senesnius rankraščius, lankydama linų fabrikus suradau galimybę užmegzti ryšius su įvairiomis linų firmomis.

Eksperimentuodama, dirbdama tiriamąjį darbą, suvokiau, kaip galiu pati save susieti su linu, pateikti naujų inovatyvių sumanymų, naujų panaudojimo būdų. Taip ir susidomėjau pakulomis – antrine žaliava, liekančia lininių siūlų gamybos procese. Žinoma, prisimindama tai, kas išraiškingai pateikta lietuvių pasakoje „Sigutė“.

Pamotė Sigutei įdavė pakulų kuodelį, kad ji susiverptų ir išsiaustų aukštos

kokybės marškinius. Iš tikrųjų podukra gavo neįvykdomą užduotį, nes iš pakulų neįmanoma susiverpti jokio plono audinio. Tai yra nemalonus, šiurkštus, pleišėjantis, dulkantis pluoštas – antrinė žaliava, kuri šiandien dar naudojama kaip statybinė medžiaga ir nedaug kur matoma. Pasak pasakos, Sigutė perdavė šias pakulas karvutei, kuri jas taip ilgai gromuliavo, kad atrajojo aukščiausio lygio ploniausius marškinius. Šios stebuklinės pasakos vedama, dabar ėmiausi tirti ir eksperimentuoti pati, kol suradau savus technologinius sprendimus bei metodus ir kartu su Vokietijos tyrimų institutu plėtojau tolimesnę analizę.

Man pavyko suvaldyti nesuvaldomą medžiagą ir pateikti ją kaip kokybišką funkcionalią vienalytę plokštumą. Taip beeksperimentuodama sugebėjau atrasti funkcionalias tekstilines konstrukcijas, kurios gali būti pritaikomos erdvėje.

– Jūs minėjote, kad savo darbą plėtojote ne tik Vokietijoje, bet ir Lietuvoje. Kaip vyko šis bendradarbiavimas?

– Lietuvoje konsultavausi su audėjais, lino produkcijos gamintojais, taip pat bendravau su lino firmomis. Surinkus informaciją, prasidėjo analizės, tyrimų etapas Vokietijoje, kur buvo toliau tęsiamas darbas su tyrimų institutu, bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Vokietijos.

Viso to tikslas – atrasti resursus, kuriuos Lietuva gali pasiūlyti pasauliui, naudingai juos panaudoti, plėtoti globalų mūsų tarpusavio santykį. Tai atveria man kaip tyrėjai tekstilininkei galimybę pažinti pasaulį, plėtoti įvairias idėjas.

– Ar projektas sulaukė susidomėjimo iš verslo įstaigų? Ar jau dabar jaučiate, kad jis buvo reikalingas?

– Taip, dėl to šis projektas ateinančiais metais bus tęsiamas toliau. Vokietijos tyrimų institutas, Vokietijos aplinkos taršos sistema parodė didelį susidomėjimą mano projekto funkcionalumu. Šiame darbe įžvelgiamas didžiulis potencialas, nes tai visiškai ekologiškas projektas, turintis ateitį: iš įvairių vienalyčių lino substancijų sukurti tokią įvairiapusišką plokštumų kolekciją.

– Galbūt vienas iš šio darbo tikslų yra prikelti liną antram gyvenimui?

– Taip, tai irgi tikslas. Linas žinomas jau nuo senų laikų kaip ypatingas pluoštas, turintis įvairių gydomųjų savybių, jis buvo naudojamas buityje, aprangai, audžiami rankšluosčiai. Mano tikslas praplėsti suvokimo apie lino pluoštą ribas bei kaip dizainerei tyrėjai pristatyti liną kaip inovatyvią, natūralią medžiagą. Taip tikslingai atverti estetines pluošto galimybes ir sujungti jas su funkcionaliomis.

– Kas šio tyrimo metu jums buvo pats įdomiausias atradimas?

– Aš turėjau viziją ir norą savo tiriamą pluoštą paversti vienalyte funkcionalia plokštuma. Projekto metu atradimas buvo pats procesas: apdirbimas ir tyrinėjimai. Mano sukurtos tekstilės kolekcijos gali būti funkcionaliai pritaikomos interjere. Jų konstravimui pritaikytos skirtingos konstrukcinės technologijos – mezgimas ir audimas, o tai suteikia galimybę kurti lanksčias ir stabilias plokštumas.

– Minėjote, kad projektas bus tęsiamas. Kas dar planuojama?

– Projektas planuojamas tarp Lietuvos ir Vokietijos, taip galiu pateikti dalelę savo kūrybos ir savam kraštui. Džiaugiuosi, kad planuojamas tolimesnis pluošto tyrimas, ruošiamos kolekcijos ir, manau, ateityje plokštumos bus pritaikomos realioje erdvėje ir funkcionaliai naudojamos.

– Galbūt pastebite, kaip keičiasi visuomenės požiūris į tekstilę?

– Tekstilė – tai inovatyvi sritis, kuri šiandien apima įvairius technologinius lygmenis: makro ir mikro. Pradedant meno kūriniais, stebint aukščiausio lygio technologinius išmaniuosius fasadų sprendimus, besigilinant į smulkias nano konstrukcijas. Šiandien diskutuodami apie tekstilę, turėtume kalbėti apie inovatyvią konstrukciją, kuriai nepakanka vien išorinio dekoratyvaus rašto, bet ji turi turėti ir funkciją. Taip dirbdama stengiuosi atsižvelgti ir reaguoti į veiksnius, atsirandančius visuomenėje, ir pagal poreikius pritaikyti savo technologines žinias.

Dominyka Sidabraitė – aktyvi Vokietijos Lietuvių Bendruomenės (VLB) narė (redakcijos informacija)

Nuotr. Dovilė Šermokas | Pakulos

VLB INFORMACIJOS | 2- 2018 | VASARIS 15

KULTURA IR MENAS

MEET THE ARTIST: Pianistin Onutė Gražinytė Information des litauischen kulturattachées in Deutschland Onutė Gražinytė wurde 1996 in Vilnius (Litauen) in eine Musiker-Familie hineingeboren. Sie begann im Alter von 5 Jahren mit Klavierunterricht bei ihrer Mutter. Ein Jahr später fing sie ihr Studium an der M. K. Čiurlionis Kunstschule an. Im Jahr 2015 komponierte Onutė die Musik und führte Regie bei der Opernproduktion der Abiturienten.

Seit Herbst 2015 studiert sie Klavier an der Hochschule für Musik, Theater und Medien Hannover bei Roland Krüger.

Gleich zu Anfang des Studiums wurde sie Stipendiatin der Yehudi Menuhin Stiftung ‘Live Music Now’ Hannover.

Onutė nahm an Meisterkursen mit Matti Raekallio, Ewa Kupiec, Andrei Gavrilov, Stephen Kovacevich, Ronald Brautigam, Mūza Rubackytė, Nina Seriogina, Maurizio Moretti teil.

Zu den erworbenen Preisen gehören der Sonderpreis des J. S. Bach Wettbewerbs in Litauen, Diplom und Sonderpreis für die beste Aufführung eines Werkes des 20. Jahrhunderts, der 1. Preis des 4. Internationalen Rosario Marciano Wettbewerbs Österreich, der 2. Preis sowie 1 Sonderpreis und der Publikumspreis beim Kammermusikwettbewerb ‘Frühlingssonate’, der 1. Preis und der Sonderpreis des Jury-Mitglieds Marian Sobula beim Internationalen Peter Toperczer Klavierwettbewerb der EMCY in der Slowakei.

Onutė Gražinytė spielte als Solistin in Ihrer Heimat sowie in der Schweiz, Italien, Österreich, Deutschland, Estland, den Niederlanden, Polen und Dänemark.

Sie konzertierte mit dem Kammerorchester Klaipėda, dem Staatlichen Symphonieorchester Litauen, dem Orchester der M. K. Čiurlionis Kunstschule, dem Symphonieorchester Kaunas, dem Philharmonischen Orchester der Universität Alicante und dem Mozarteumsorchester Salzburg. Daneben ist sie kammermusikalisch sehr aktiv, insbesondere in Duoformationen mit Violine oder Cello.

2017 spielte Onutė Cembalo mit dem Neue Musik Ensemble (Musik21 Niedersachsen) in der Kölner Philharmonie.

2015 bekam sie eine Würdigung durch die Präsidentin der Litauischen Republik für ihre musikalischen Aktivitäten sowie für besondere Leistungen bei nationalen und internationalen Wettbewerben.

16 VLB INFORMACIJOS |2- 2018 | VASARIS

Nuotr. . Tom McKenzie | Pianistin Onutė Gražinytė

Magic Beans, Auguststr. 86, 10117 Berlin Magic Beans präsentiert eine Soloausstellung des gefeierten litauischen Kßnstlers Andrius Zakarauskas.

VLB INFORMACIJOS | 2- 2018 | VASARIS 17

3 Jahre GALERÍEKA Jubiläumsausstellung XVI 31.Januar bis 29 .April 2018 | Vernissage am 10. Februar 2018 um 13 Uhr

Mathilde Berry Giancarlo Oriani Sandra Steinborn Karin Strobl Nica Art Studio Vladas Velyvis

GALERÍEKA Ludolfstr. 60 | 20 249 Hamburg | Tel. 040/360 355 00 | galerieka@yahoo.com

18 VLB INFORMACIJOS |2- 2018 | VASARIS

PORTRETAI

Fotografė D. Šermokas: „Niekuomet nepraleidžiu progų pasidalinti savo laiku bei kūryba“ Aktyvi menininkė – lietuvių fotografė Dovilė Šermokas – žinomas veidas. Beveik keturis metus Vokietijos Lietuvių Jaunimo Sąjungoje (VLJS) ir Berlyno Lietuvių Bendruomenėje (BLB) veikusi lietuvė įgytą patirtį ir praleistą laiką ten vertina kaip labai brangų. D. Šermokas taip pat viena iš „Informacijų“ straipsnių, nuotraukų ir iliustracijų autorė, kurios darbai puikuodavosi net ant žurnalo viršelio Kalbiname D. Šermokas apie jos atsikėlimo į Berlyną istoriją, fotografiją ir Lietuvą.

Dovile, esi užsienyje gyvenanti ir kurianti lietuvių fotografė. Kaip ir kada fotografija atėjo į tavo gyvenimą? Kada ir kaip tavo kūrybos kelias pakrypo į Vokietiją, Berlyną?

Berlyne gyvenu jau dvyliktus metus, todėl „užsienyje gyvenanti ir kurianti“ man skamba šiek tiek keistai ir neįprastai.

O Vokietijos lietuviams Berlynas ko gero irgi nėra užsienis.

Atvažiavau iškart po mokyklos, studijavau meno istoriją, publicistiką ir komunikacijos mokslus Berlyno laisvajame universitete. Lietuvoje mokiausi Hermano Zudermano vokiečių tautinių mažumų mokykloje, tad vokiška kultūra bei identitetas lydėjo nuo pat vaikystės. Tai gan dažna Klaipėdos krašte, todėl studijos Vokietijoje atrodė labai natūralus ir logiškas pasirinkimas. Kodėl Berlynas? Tiesiog jaunatviškas maksimalizmas, jei ne Lietuvos sostinė, tai – Vokietijos. Tuo metu kito argumento šiam pasirinkimui nebuvo.

Apie fotografiją tada dar neturėjau jokių minčių, o ir studijų metu jos ne iš karto kilo. Paauglystėje daug piešiau, tapiau, lankiau dailės mokyklą, menai buvo man artima sritis. Naujas didžiulis miestas bei pirmi įspūdžiai įkvėpė, norėjosi jais pasidalinti su šeima bei draugais. Taip į mano gyvenimą atėjo fotoaparatas, o pati fotografija dar gerokai užtruko. Po studijų buvau tikra tik tuo, jog magistro laipsnio nesieksiu – nenoriu. Nemačiau savęs mokslinėj veikloj, o galbūt sritis buvo ne mano. Tuo metu turėjau neįpareigojantį pusės etato darbą vienoje leidykloje ir daug laiko sau, fotoaparatui ir ieškojimams. Taip atsiradau Berlyno lietuvių bendruomenėje, o po to ir Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungoje.

Abiejose organizacijose praleidau apie ketverius metus, naudojausi studijų metu įgyta patirtimi ir išbandžiau save viešųjų ryšių bei komunikacijos pozicijose. Tas laikas ir patirtis – man labai brangūs. Galėjau panaudoti savo žinias ir nuolat fotografuodavau ne tik draugų susitikimus, bet ir bendruomenių veiklą. Nuotraukos kartu su mano straipsniais keliaudavo į „Informacijas“, o keletas jų puikavosi ir ant viršelio. Pamažu pradėjau gauti vis daugiau užsakymų, gavau pasiūlymą dirbti fotostudijoje, taip pamažu atsisakydama visų pašalinių veiklų nėriau į fotografiją.

Nuotr. Dovilės Šermoko | Friederike Merz

VLB INFORMACIJOS | 2- 2018 | VASARIS 19

Tavo darbai išsiskiria ir juose ryškus bei dominuojantis portretai. Kodėl jie? Papasakok apie savo darbus bei objektus plačiau.

Taip – žmogus man labai įdomus. Svarbiausias ir maloniausias man pats fotografavimo procesas bei bendravimas su žmonėmis. Visada turiu planą, bet niekada nežinau, koks bus rezultatas. Juk susitinka du, trys ir daugiau žmonių su savo charakteriais ir nuotaikomis, naujos erdvės, spalvos, krentančios šviesos ir šešėliai – tiek daug veiksnių, o norint pasiekti abi puses džiuginantį rezultatą reikia, kad visi komponentai suveiktų. Stengiuosi žmogų nuraminti, kad jis jaustųsi kuo natūraliau. Laimėtas pasitikėjimas fotosesijos metu – ypatingas malonumas, o tęstinis bendradarbiavimas – didžiausias įvertinimas. Kai žmogus grįžta, džiaugiuosi, jog savo darbą atlikau puikiai.

Nuotr. Dovilės Šermoko | Sophia Bacelar

Didžioji dalis mano fotografijos yra užsakomieji darbai, o žmonės nuotraukose – muzikantai, kompozitoriai, aktoriai, tapytojai. Kartais dokumentuoju patį kūrybinį procesą, kartais – menininko portretą. Būna, kad kartu eksperimentuojam, o būna, kad reikia tiesiog nueiti ir per pusvalandį be jokio išankstinio pasiruošimo pagauti žmogaus charakterį.

Ruošdamasi kiekvienai fotosesijai tyrinėju menininko kūrybą, bandau suprasti, kas tam žmogui yra svarbu. Nuotraukų menininkams reikia nuolat: naujam albumo viršeliui, plakatui, internetiniam puslapiui, žiniasklaidai, socialiniams tinklams. Ten ir įsikuria mano darbai.

Ar atmintyje saugai visas fotosesijas ir fotografuotų žmonių veidus? Kuris iš portretų, žmonių, tau į atmintį įsirėžė labiausiai?

Kartais negali suvaldyti, ką atmintis atsirenka ir saugoja, tuos procesus sunku paaiškinti. Mano atmintis fiksuoja ne nuotraukos vaizdą, bet pokalbių nuotrupas, muziką, kuri skambėjo, šviesą, kuri krito, mintis, kurios kilo.

Kokie yra dar likę tavieji ryšiai su Lietuva? Ar daliniesi savo laiku bei kūryba su Lietuvos žmonėmis?

Mano šeima ir dalis labai artimų draugų gyvena Lietuvoje, todėl glaudžius ryšius palaikome nuolat. Taip pat domiuosi tuo, kas vyksta šalyje: politinėmis aktualijomis, bei kultūriniu gyvenimu. Prieš keletą metų gavau pasiūlymą iš choreografo Šarūno Kirdeikio prisijungti prie jo fotoprojekto „Alien-Local“. Jis, keliaudamas po Europos miestus, ieško vietinių fotografų, kurių fotosesijos metu savo paties susikurtu įvaizdžiu bei šokiu bando įsijausti į miesto ritmą.

Projekto metu sukurtos nuotraukos apskriejo didžiuosius Lietuvos žiniasklaidos portalus. Niekuomet nepraleidžiu progų pasidalinti savo laiku bei kūryba.

Lietuvybės puoselėjimas užsienyje. Ar tau tai yra svarbu ir kaip tu prisidedi prie lietuviškosios kultūros ir savojo identiteto sklaidos ir puoselėjimo svetur?

Taip, man tai svarbu. Ilgametė veikla Vokietijos lietuvių organizacijose, manau, tai puikiai patvirtina. Net ir nebūdama Vokietijos Lietuvių Jaunimo Sąjungos Valdyboje esu aktyvi jos narė: stengiuosi dalyvauti jos renginiuose bei naujos valdybos rinkimuose. O be viso to, kaip ir kiti čia gyvenantys, nelietuviams draugams, kolegoms ir pažįstamiems pasakoju ir dalinuosi mūsų gimtosios šalies istorija, kultūra, kalbos bei kulinariniais ypatumais, primenu sostinės pavadinimą ir kviečiu į svečius.

Nuotr. Dovilės Šermoko | She Plays Cello

20 VLB INFORMACIJOS |2- 2018 | VASARIS

Kalbino Evelina Kislych-Šochienė

BENDRUOMENIU� ALEJA

VLB INFORMACIJOS | 2- 2018 | VASARIS 21

KVIETIMAS 22 VLB INFORMACIJOS |2- 2018 | VASARIS

Lektorius: Žurnalistas ir istorinių dokumentinių filmų autrorius RIMAS BRUŽAS

22.2.2018 ŠVĘSKIME LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO 100 METŲ JUBILIEJŲ SU ISTORINIŲ DOKUMENTINIŲ FILMŲ AUTORIUMI RIMU BRUŽU Atkurtos Lietuvos 100-metis - tai ne vien sukaktis, bet, visų pirma, gera proga pažinti savo šalies istoriją, permąstyti valstybės kelią, suprasti tuometinius geopolitinius kontekstus ir prisiminti svarbiausius valstybės kūrybos įvykius.

1918 m. atkurtos Lietuvos istorija, tai - sėkmės istorija. Nors aplinkybės Lietuvos valstybingumo atkūrimui buvo itin nepalankios ir Lietuva Europos žemėlapyje galėjo neatsirasti, tačiau sumanios diplomatijos ir ryžtingumo dėka Nepriklausomybę pavyko įtvirtinti. Teisę būti reikėjo išsikovoti visomis priemonėmis. Jauna valstybė, jos architektai ir visi ja tikėję sugebėjo sukurti stebuklą - Nepriklausomą Lietuvą, kurios atkūrimo 100 metų jubiliejų minime 2018 metais.

Paskaita-seminaras „ISTORIJOS PERIMETRAI“ suteiks vertingų Lietuvos istorijos žinių –

Įėjimas: 7 eurai | MLB nariams

tai pasakojimas apie sudėtingą mūsų valstybės kūrimosi laikotarpį, kai formavosi Lietu-

(mokantys nario mokestį) nemokamai

vos Respublikos sienos (1918 - 1939 m.)

Kontaktas: mlb@miunchenas.de

VLB INFORMACIJOS | 2- 2018 | VASARIS 23

24 VLB INFORMACIJOS |2- 2018 | VASARIS

VLB INFORMACIJOS | 2- 2018 | VASARIS 25

VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJOS NAUJIENOS

Studijų mugė „Hobit 2018“ Asta D`Elia Sausio 24 ir 25 dienomis nemažas būrys 11 ir 12 klasių gimnazistų lankėsi Darmštate (Darmstadt) organizuotoje studijų mugėje „Hobit 2018“. Ką veikti baigus mokyklą? Kur stoti?

Nuotr.Dr.G. Hoffmann | Vasario 16-osios gimnazijos moksleiviai lankėsi studijų mugėje „Hobit“

Aukštesniųjų klasių mokiniams kyla daug klausimų, susijusių su ateities planavimu. Atsakymų į juos gimnazistai bandė ieškoti 130 ekspozicijų ir daugybę paskaitų siūlančioje studijų mugėje. Renginys vyko sausio 23-25 dienomis Darmštato kongresų centre. Universitetai, aukštosios neuniversitetinės mokyklos ir įvairios įmonės visus tuos, kurie domisi studijomis, supažindino su savo siekiais, studijų programomis ir pasirinkimo galimybėmis. Informacijos gausa garsėjanti mugė subūrė daugybę lankytojų iš Darmštato ir jo apylinkių.

Tarptautinis projektas „Draugystės pynė

Mūsų gimnazijos 5, 6 ir 8 klasių mokiniai dalyvavo tarptautiniame projekte „Draugystės pynė“, kurį organizavo Klaipėdos Martyno Mažvydo progimnazija. Šis projektas skirtas Tarptautinei neįgaliųjų dienai paminėti. Mūsų gimnazistai pateikė projektui savo kūrybinius darbelius.

Aina Janulionienė Nuotr. R. Lendraitis | Tarptautinio projekto „Draugystės pynė“ dalyviai

26 VLB INFORMACIJOS |2- 2018 | VASARIS

Akcija „Skaidrus stiklas Gintautas Guntulis ir Asta D`Elia Sausio 25 d. 7–8 klasių mokiniai dalyvavo DAK (vok.

Deutsche Angestellten-Krankenkasse) vokiečių ligonių kasų rengiamoje akcijoje „Skaidrus stiklas“. Pirmą kartą ši prevencinė akcija buvo surengta prieš 14 metų. Iki šiandien joje jau dalyvavo apie 30000 vaikų ir jaunuolių.

Ketvirtadienį ryte mokiniai daug sužinojo apie alkoholio daromą žalą, vairavimą išgėrus ir kokios baudos skiriamos už vairavimą esant neblaiviam. Gimnazistai išgirdo, kas yra promilė ir kokie pavojingi gali būti savo spalvomis viliojantys alkoholiniai kokteiliai.

Mokiniai, užsidėję specialius akinius, kurie iškraipo vaizdą, galėjo patys patirti, ką mato ir kaip jaučiasi išgėręs žmogus.

Su šiais akiniais jaunuoliai jautėsi taip pat kaip žmonės, kurių kraujyje yra 1,3 promilės alkoholio. Užsidėję akinius jie bandė apeiti kūgelius, atrakinti spyną, metė kamuolį į krepšį, atliko skaitymo užduotis. Gimnazistai buvo nustebę, kad ne visiems pavyko išsyk atlikti tokias paprastas užduotis. Renginio pabaigoje daug naujų dalykų sužinoję mokiniai be klaidų atsakė į 10 trumposios apklausos klausimų.

Dalia Krikščiūnienė Šiais metais ruošdamiesi paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį buvome pakviesti dalyvauti projekte ,,Mes – Lietuvos vaikai“. Šios iniciatyvos idėja – skatinti įvairių lietuviškų užsienio mokyklų mokinius švęsti Lietuvos 100-ąjį gimtadienį. Mūsų gimnazijos bendruomenė aktyviai įsitraukė į projekto veiklas.

Kiekviena užsienio mokykla turėjo sukurti po raidę, kurios matmenys 150cm x 90cm, iš žodžio „LIETUVA“. Mums buvo paskirta V raidė. Ją sukurti padėjo dailės mokytoja Aina Janulionienė ir religijos mokytoja Dalė Kriščiūnienė.

Penktų ir šeštų klasių mokiniai – M. Jakubonytė, T. Jankauskas, G. Nemeikšytė, E. Šemetaitė, A. Slančiauskaitė ir G. Vintrici – mielai ją nuspalvino Lietuvos vėliavos spalvomis. Anglų kalbos mokytoja Marija Dambriūnaitė-Šmitienė nufotografavo mokinius, direktorę J. Vaitkienę ir mokytojus, rankose laikančius trispalves. Jomis mojuodami visi tarsi perdavė linkėjimus ir sveikinimus kitiems pasaulio lietuvių vaikams Lietuvos 100-mečio proga. Mes esame Lietuvos vaikai ir mums svarbus Lietuvos 100-metis nepaisant to, kuriame pasaulio krašte gyvename.

Nuotr. Dr. G. Hoffmann | Alkoholprävention – akcija „Skaidrus stiklas“

Projektas „Mes – Lietuvos vaikai”

Nuotr. M. D. Schmidt | ,,Mes – Lietuvos vaikai“.

VLB INFORMACIJOS | 2- 2018 | VASARIS 27

ATRADIMAI

Nuotr. Gedmanto Kropio nuotr. | rašytoja Dalia Staponkutė

TIKROVĖ IR MITAI APIE LIETUVIUS PASAULYJE Dalia Staponkutė | www.pasauliolietuvis.lt Kodėl ant naujametinio Pasaulio Lietuvių Bendruomenės žurnalo viršelio – pirmininkės Dalios Henke portretas, o ne šventinė eglutė ir išeivijos vaikų šypsenos? Kodėl ne vienos iš Bendruomenių nuotrauka (nors yra ir ji – Estijos, mūsų apdainuotos „konkurentės“ Estijos, lietuviai kaip dinamiškiausioji 2017-ųjų Bendruomenė)? Svarstant, kas laukia pasaulio lietuvių ir juos vienijančios organizacijos 2018-aisiais, veidai ant viršelio kaip simboliai tampa aiškesni

valstybė, tarpstanti ant tautiškumo pamatų, keičiamės ne taip greitai, kaip šito nori mūsų europietiška politikos kryptis? Ar tai byloja, kad mūsų politinis atvirumas – tik ES fondais ramstoma iliuzija? Juk tikrovė tokia, kad kuo toliau, tuo labiau norime būti jaukiai užsidarę savo asmeninėje tvirtovėje. Tai pateisiname, sakydami, kad būtent šioje tvirtovėje kuriame ir rūpinamės savo artimaisiais tokiu metu, kuomet pasaulyje siautėja išprotėjusios monopolijos ir jų keliamos karų grėsmės. Esame „praktiški“ žmonės, linkę į atsiribojimą ir asmeninę filosofiją, tačiau koks mūsų, kaip atskirų visuomenės ląstelių, santykis su bendruomene apskritai?

„Pasaulio lietuvio“ puslapiuose Dalia Henke ne kartą išsakė savo ir Bendruomenės nuomonę apie Lietuvos Seime ir žiniasklaidoje plačiai aptariamą pilietybės išsaugojimo klausimą diasporos lietuviams. Atsidėkojant pirmininkei už Bendruomenės vardu išreikštą nuomonę ir atsispiriant nuo PLB narių idėjų ir pasiūlymų, kyla įkvėpimas toliau svarstyti apie tai, kieno gi žodžiuose daugiau tikrovės ir tiesos, gerumo ir teisingumo. Naršydamas Lietuvos žiniasklaidos puslapius, dažnai junti, kad Lietuvos žmonės nelabai supranta Pasaulio Lietuvių Bendruomenės veiklos. Ja neretai suabejoja net tarptautinės patirties ir gilių istorijos žinių turintys specialistai. Ar tai liudija, kad mes, lietuviai, kaip tauta ir

Iš vienos pusės, teigiame, kad esame pasaulio tauta, iš kitos, mąstome kaip šiuolaikinio šeimyniško ūkio bendruomenė, kurią pasaulio vizijos vis dar „blaško“, trukdo sutelkti dėmesį į savastį, apsibrėžti galimybių ribas ir susilaukti tvarkingo „vokiško“ rezultato. Tiksliau, atėjo laikas įsigilinti į savo esmę ir matuoti šalies pasiekimus, gretinant juos su panašaus likimo valstybėmis, džiaugiantis jų palankumu ir plačiomis draugiškomis šypsenomis oro uostuose: „Lietuva? Prašom!“ Nuoširdžios draugystės su Gruzija ir Ukraina, užgimusios kaip gėris didelės globalios įtampos metu, parodo, kuriame geopolitiniame taške esame ir su kuo mums sekasi geriausiai. Esame tokie

28 VLB INFORMACIJOS |2- 2018 | VASARIS

kaip mūsų likimo draugai – tarpininkai, laidininkai – ir keičiamės iš lėto. Dalinamės savo patirtimi, ir ne tiek svarbu, kad ūkio struktūra skiriamės nuo jų, manydami sau, kad daug pasiekėme. Pasiekėme, kiek galėjome, ne kiek norėta, ir šitaip apie save galvoti teisinga, nes tai žadina atlaidumą ir dosnumą kaimynui, kitam.

O Pasaulio Lietuvių Bendruomenė visados būdavo tarsi gaivus vėjo gūsis, plūstantis į Lietuvą iš Vakarų pusės. Ji susikūrė Jungtinėse Amerikos Valstijose tuoj po karo, kai emigracija į JAV buvo gausi. Šiandien pagrindinis emigracijos srautas slenka į Europą ir suprantama, kad PLB veiklos kryptys keičiasi ir ji ieško savo naujo veido. Tranzitas – nelengva misija, ir jei Lietuvoje visi iškart sutiktų, kad PLB reikalinga, naudinga ir draugiška, būtų keista. Viena epocha baigėsi, jos vertybės persirikiavo, prasidėjo kita epocha ir viską reikia susikurti iš naujo.

PLB iškyla negirdėti uždaviniai, beveik nieko bendra neturintys su istoriniais – Lietuvos vadavimo nuo SSRS – tikslais. Jos tikslų vektorius turbūt žiūri priešinga kryptimi – kaip suartinti Lietuvą su buvusiomis SSRS teritorijomis, keičiant jas per jose gyvuojančias lietuvių bendruomenes. PLB dvasia tebedvelkia iš Vakarų, tačiau ji vis giliau ir giliau skverbiasi į Rytus, ir tai ilgainiui turėtų tapti jos pagrindiniu uždaviniu, įskaitant ir pilietybės išsaugojimo šioje diasporos dalyje klausimą. Jei PLB judės nuosekliai, iš lėto, savo sėsliosios tautos dalies ritmu, ji susilies su ja į vienį, taps jai artima, sava, kokia ir siekia būti. Anglosaksišką dipukų stilių pamažu keičia europietiškasis, labiau primenantis skandinaviškų klubų dvasią, ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenė nenustoja savo reikšmės, nes diaspora kol kas plečiasi visomis kryptimis – į Rytus ir į Vakarus, į Šiaurę ir į Pietus, stiprėdama, o svarbiausia, įsileisdama į savo gretas ne tik lietuvius. PLB misija šiuo „naujuoju“ metu negali būti lietuvių sugrąžinimas „namo“ (juk sugrįžimas į Itakę, deja, užima dešimtmečius!), o nuolatinis ryšys su tautiečiais užsienyje ir jų tarpusavio draugystės puoselėjimas.

Tai atrodo natūralu, nes mitai visados veisiasi ten, kur trūksta atviro pasakotojo ir nuoširdaus klausytojo, kur stinga kalbos kultūros, leidžiančios stebėtis ir stebėti be ironijos, iš vienos pusės, ir liaupsių, iš kitos. Pirmasis mitas susijęs su mintimi, kad „senas, dipukų suręstas vežimas gerai tebeveža“ PLB naujakurius… (Panašų klausimą kėlė pasaulio lietuvių gerbiamas žurnalistas Rimvydas Valatka „Pasaulio lietuvio“ svetainėje.) Tai, kad vežimą išrado dipukai – tiesa, tačiau, kad jis tebeveža gerai – mitas, nes to vežimo seniai neliko. Jį senokai pakeitė „antros bangos“ dviratis, o po dviračio artėjama net prie „trečios bangos“ Mercedeso. Šį virsmą palaiko patys dipukai ir balsuoja už Vokietijos lietuvaitę Dalią Henke kaip naują PLB veidą. Beje, jie nesiūlo organizacijos vairo savo vaikaičiams Amerikoje, nors pastarųjų pasaulėjauta įstabiai artima tos pačios kartos lietuviams Lietuvoje. Nesunku pastebėti, kad nemažai dipukų vaikaičių šalia lietuvių kalbos kadaise išmoko ir rusų tam, kad geriau suprastų savo tėvų ir senelių gimtinių istoriją, kad jų žvilgsnis siektų giliau ir plačiau. Šios kartos Amerikos lietuvių, gimusių apie 7-ąjį dešimtmetį, pasaulėjautos panašumas į lietuvių, išaugusių dar sovietmečio Lietuvoje, vertas atskiro tyrinėjimo.

Gal tai – „užkariauto kosmoso“ karta, globalizacijos pradžios karta, nuo vaikystės gyvenusi laisvės, tvyrančios ore, dvasia? Jei ši Amerikos lietuvių karta aktyviau dalyvautų diskusijoje dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo, gal Lietuvoje šiandien pavyktų pakeisti nuostatą, užgaunančią kiekvieną jautresnę diasporos širdį: „Jums reikia tik antro paso, ar ne? Pirma padarykit ką nors Lietuvai?“ Štai ir antrasis mitas… Šių žodžių geluonies, regis, nepastebės lietuvis, ilgesnį laiką negyvenęs užsienyje ir nedirbęs Lietuvai už jos ribų. Jei taip būtų, šie garsai neišskristų iš sakančiojo lūpų su tokiu pasitikėjimu ir keistos ironijos dvasia – dvasia, kuri dažnai gimsta iš nenoro atleisti ir žinių stygiaus. Paso, ko gero, žmogui ir nereiktų, jei jo nereikalautų valstybė, ir nesvarbu – kita ar sava. Žymiai lengviau šalims, kurios dovanoja tai, ko šiandien piliečiui reikia, o suvokusios, kad nusilenkia jam per daug, pasinaudoja galia ir savo atsiima. Užsienio lietuviui reikia ne paso, o jo lietuvybės pripažinimo, motinos gerumo. Kaip byloja lietuvių literatūra ir neužrašytos kaimo istorijos, dėl gerumo stokos ir šykštumo jaunuoliai visais laikais

traukdavosi iš savo giminės į svečias šalis. Nebūtinai į Vakarus. Visi išeiviai – politiniai. Net jei žmogus išvyksta užsidirbti, jis traukiasi nuo asmeninio nepritekliaus, kuris visados yra krašto ar miesto ekonominės politikos išdava. Pagaliau, už dosnumą ir gerumą dažniausiai atsimokama gerumu, ir lietuvis, šia prasme, nėra neišprusėlis, tačiau pragmatiškas: jam reikia tikrumo, kad jis – tikrai lietuvis, nes globalizacijos gaisro metu jo siela tampa tokia pat trapi kaip ir Lietuvos valstybės, ir žymiai geriau, kai abi pusės laikosi viena kitos, o ne mito…

Trečiasis mitas, klajojantis Lietuvoje, tai – užsienio lietuvių „ligos“, kurios neva verčia emigrantus iššluoti tėviškės Ligonių kasas, nemokant mokesčių. Mitas keistokas, nes dirbantis išeivis nebūtų dirbantis, jei sirgtų. Sugrįžęs Lietuvon savaitei ar dviem, jis dažniausiai nesuspėja į valstybines ligonines ir dosniai sužeria uždirbtus pinigus į privačias medicinos kasas, o ir šios, medicinos lygmeniui Europoje suvienodėjus, tampa vis mažiau prasmingos.

Ketvirtas, pats skaudžiausias mitas: „Emigrantas karo atveju negins Lietuvos.“ Kalbėdami apie karą 21 amžiuje, neretai klausiame savęs ne „kur“, o „koks“ karas. Karo pasaulyje tiek daug, kad kasdien guodi save mintimi, jog geriau jau bloga taika… Net mitologinė sąmonė žino, kad per kelias minutes galingos bombos nušluotų nuo žemės paviršiaus ištisus miestus ir šalis. Kur kas svarbiau užkirsti kelią šios baisios grėsmės ištakoms ir stengtis, kad diaspora savo fiziniu buvimu ir veikla šalyse, kur priimami tokie antžmogiški sprendimai, neleistų jiems tarpti. Gerai „užmiršto“ 21 amžius pasaulis pasižymi tuo, kad net gynyba virsta kelių valstybių dalyvavimu kare, o karo industrijai pasiduoda net diplomatija ir menas. Štai šalyje, kur nemaža socialinių problemų – Prancūzijoje – armijos tema kine, skirtame jaunimo auditorijai, įgauna netgi romantinių gaidų (Thomas Cailley Les Combattants, 2014). Europos šalių mene bylojama ir apie tai, kaip, vengdami nedarbo ir nematydami kitos išeities, merginos ir vaikinai išeina į armiją, suvokdami ją kaip interaktyvios veiklos „stovyklą“ ir negalvodami apie pasekmes. Tai – socialinė drama, į kurią neretai žiūrima gana pragmatiškai, negvildenant jos kaip problemos ar „meilės Tėvynei“ išraiškos, o siūlant „darbą“ ir atlygį… Tai tik vienas iš aspektų, bet jis svarbus, nes jaunimo migracija įgavo kaip niekad didelį mastą visoje Europoje. „Dar negimęs, jau esu emigrantas“, – porino kartą studentas iš Graikijos. Šie žodžiai pasako daug ką… Neretai atrodo, kad socialinės problemos, šalies gynyba, karas yra tiesiogiai susiję, ir atsakomybė krinta ne ant ieškančio, keliaujančio, migruojančio jaunimo pečių. Todėl šis ketvirtasis mitas skaudus ir neteisingas. Meilė Tėvynei… Žmogui ji yra įgimta kaip medžiui įgimta leisti šaknis ir stiebtis į dangų, ir šaknys negali įsakyti šakų vainikui užsimerkti prieš saulę. Apie tokią meilę garsiai gali kalbėti tik poetai, o politinėje retorikoje žodžius „mylėk Tėvynę“ geriau versti į „man rūpi…“.

Penktasis mitas – „dviguba“ pilietybė. Jau metų metus ieškome pačios tiksliausios formuluotės ir visiems priimtino dvigubos pilietybės varianto, kuris tenkintų ir Konstitucijos reikalavimus, ir Seimą, ir užsienio politikos kryptis, ir Lietuvos žmones, ir pasaulio lietuvius, ir jų vaikus, ir etnines mažumas, ir europietišką tvarką, ir Lietuvos partnerius ir t. t. Kartais nusvyra rankos, kad tai neįmanoma.

Tiksliau, tai įmanoma tik literatūroje ir filosofijoje, kurią, kalbėdami apie tokius svarbius šaliai klausimus kaip pilietiškumas, pamirštame. Necituojame Platono dialogo apie piliečio dalyvavimą miesto valdyme „Politeia“, kurį visi Vakarai, deja, išsivertė ne kaip „Pilietiškumą“ (ko turbūt reikalautų tikslesnis vertimas) o kaip „Valstybę“. Tai keičia esminę sampratą, iškelia valstybę virš piliečio, o juk, anot Platono, pati save valdanti valstybė ilgainiui atsiduria ant krizės slenksčio.

Pilietiškumas – ne patriotiniai jausmai, o teisė, leidžianti piliečiui nebijoti nei savęs paties, nei savo žodžių…

Formuluotės… Kartais atrodo, kad mūsų lietuvių kalba jau seniai mus išaugo ir leidosi į pasaulį ieškoti laimės, susiliejo su sanskritu ir nieko iš mūsų nebelaukia nuo Jono Basanavičiaus laikų. Ji skrieja kaip vėjas, kol mes montuojame metalinius žirgus, ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės užduotis ne sugauti vėją, o sklaidyti mitus ir sugrąžinti Lietuvon lengvumo jausmą, pareinantį nuo susikalbėjimo.

VLB INFORMACIJOS | 2- 2018 | VASARIS 29

Būsima medikė V. Danielė: „Man trūko iššūkių, kurie išmestų mane iš komforto zonos“ Kalbino Evelina Kislych-Šochienė Jauna, veržli būsima medikė Viktorija Danielė mokslus Vilniaus universitete iškeitė į medicinos studijas Ulmo universitete, Vokietijoje.

Komforto zonoje nenorėjusi būti ir iššūkių stygių pajutusi vilnietė džiaugiasi savo pasirinkimu ir šviesiai kalba apie savo ateitį.

Kalbiname Viktoriją apie mediciną ir pasirinktas studijas Vokietijoje.

Viktorija, po mokslų Vilniaus licėjuje, pasirinkai medicinos studijas Ulmo univeristete. Kada ir kodėl tavo kelias pasuko į Vokietiją?

Kokią medicinos rūšį, kryptį esi pasirinkusi? Kaip vadinasi tavo studijuojamas dalykas?

Studijuoju Humanmedizin, išvertus į lietuvių kalbą: žmonių mediciną. Tai medicinos studijos, trunkančios 12 semestrų (6 metus), per kurias įgauni bendras medicinines žinias. Priešklinikiniame laikotarpyje (1-4 semestrai) mokomės biologijos, chemijos, biochemijos, fizikos, psichologijos, anatomijos ir fiziologijos. Tuomet laikome egzaminus, ir einame tolyn į klinikinį etapą (5-10 semestrai), kuriame mokomės įgauname įvairių sričių medicinos žinių, pavyzdžiui: ortopedijos, gastroenterologijos, dermatologijos, klinikinės etikos ir panašiai. 11-12 semestrai vadinami praktiniais metais, šį laikotarpį praleidžiame ligoninėje ir giliname praktines žinias. Specialybę renkamės po 6 metų studijų, tuomet dar apie 4-5 metus dirbdami Assistentarzt pareigose, giliname konkrečias žinias būtent pasirinktoje srityje (pvz. radiologija, ginekologija, pediatrija ir panašiai).

Ar esi patenkinta savo pasirinktomis studijomis?

Labai. Studijuoju puikų ir man begalo patinkantį dalyką. Studijų kryptį rinkausi labai atsakingai, nors nuo pat mažens mėgdavau skaityti apie įvairias ligas, savo norą studijuoti mediciną nusprendžiau patikrinti: savanoriavau Santariškių ir Lazdynų ligoninėse bei Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotyje, todėl mačiau visko: kraujo, rėksmų, atvirų kaulų lūžių, bendravau su alkoholikais, narkomanais ir benamiais, tariausi su gydytojais ir slaugėmis, dirbau ne tik dieninėse, bet ir naktinėse pamainose. Ši praktika nesumažino mano noro studijuoti mediciną.

Vokietijoje medicinos studijos puikios. Tvarkaraštis neperkrautas nereikalingais dalykais, todėl turime laiko ir mokslams, ir hobiams, ir pasilinksminimams, ir netgi darbui. Studijų kokybė puiki: naudojamės modernia įranga, turime naujų leidimų knygas, yra sukurtos sąlygos tobulintis norimose srityse. Universitetas deda įspūdingai dideles pastangas į tai, kad nei vienas neliktų ko nors nesupratęs: įvairios mokymosi grupelės, konsultacijos su vyresnių semestrų studentais, seminarai, praktikos – galimybių išties daug.

Kolegos studijuojantys kartu labai paslaugūs, visuomet nedvejodami pasidalins konspektais ar skirs savo laiko tam, kad paaiškintų sunkesnius dalykus.

Dėstytojai taip pat labai motyvuoti ir nesusireikšminę: mielai skiria savo laiką atsakyti ir išaiškinti sunkesnes temas, be to visuomet bendraujame kaip lygus su lygiu.

Nuotr. iš asmeninio Viktorijos albumo | V. Danielė drauge su medicinos studentais

Mano istorija su vokiečių kalba prasidėjo dar tada, kai laisvalaikiu karsčiausi medžiais ir didžiausias skaudulys vaikystėje buvo numušti keliai. Tėvai (kadangi abu dirbo vokiečių įmonėse) sugalvojo vesti mane į pradinę mokyklą, kur pasirinkta užsienio kalba būtų ne anglų, o vokiečių. Tais laikais vokiečių kalbos pamokos man buvo pats baisiausias dalykas mokykloje. Tačiau devintoje klasėje Vilniaus licėjuje sutikau nepaprastai entuziastingą mokytoją: prasidėjo įvairūs projektai, debatai, mainai, straipsniai, kol 12 klasėje, atradusi vokiečių kalbą iš naujo, išsilaikiau DSDII testą ir gavau C1 lygio kalbos sertifikatą.

Tuomet visgi nuėjau lengvesniu keliu: įstojau į mediciną Vilniaus universitete. Tiesa, ten teištvėriau mėnesį. Pabaigiau pirmą semestrą ir pasiėmiau akademines atostogas. Man nepatiko studijos, dėstytojai, pasenusi sistema, apverktinos perspektyvos ir svarbiausia – man trūko iššūkių, tokių, kurie išmestų mane iš komforto zonos. Todėl ir išsikėliau vieną tikslą – įstoti į mediciną Vokietijoje.

30 VLB INFORMACIJOS |2- 2018 | VASARIS

Kaip vertini Ulmo miestą, čia gyvenančius žmones ir Vokietiją apskritai?

Ulmas yra nuostabus miestas – nedidelis ir alsuojantis žaluma. Čia yra visko: ir rapsų laukų rytiniam bėgimui, ir jaukių barų vakariniam pasisedėjimui, ir aukščiausia pasaulyje Katedra, iš kurios atsiveria kaip ant delno. Yra visko!

Taip pat labai džiugina ir stebina bendruomenės paslaugumas. Vokiečiai labai mandagūs ir išauklėti žmonės, pavyzdžiui, jeigu universitete dalijami kažkokio dalyko konspektai, niekas nesigrūda ir nesistengia būti pirmas, visi gražiai stovi eilėje. Jeigu darome grupės projektą – visi prisideda be jokio priminimo, nėra net kalbos apie tai, kad kažkas daro mažiau, o kažkas daugiau: visi daro po lygiai. Taip pat jie labai džiaugiasi jeigu kalbi vokiškai: visuomet skatina ir giria tavo gramatiką, akcentą arba tiesiog džiaugiasi, jog apskritai kalbi jų kalba. Vokietija man atrodo kaip labai individualistinė bet tuo pačiu ir labai bendruomeniška šalis (paradoksalu, tačiau taip yra).

Paraleliai dirbi Ulmo universitetinėje ligoninėje. Kokia tavoji patirtis ten? Kaip vadinasi tavo pareigos?

Trečio semestro pradžioje dėl tam tikrų piniginių priežasčių buvau priversta ieškotis darbo. Kadangi savimi, kaip užsieniete svetimoje šalyje, nepasitikėjau, pradėjau eiti lengviausiu keliu: įsidarbinau vaistų pakavimo fabrike.

Tai buvo labai įdomi gyvenimiška patirtis. Dirbdavau penktadienio vakarais, aštuonias valandas su trumpa pertrauka. Buvo labai nuobodu, todėl visa tai

buvo neblogas spyris išdrįsti ir siekti daugiau. Tuomet įsidarbinau barista Ulmo centre. Galų gale nusprendžiau ne skųstis, o imti ir kažką daryti: taip susiradau darbą Ulmo universitetinėje klinikoje. Mano pareigos yra Sitzwache arba Aushilfe, priklausomai nuo to, kieno poreikis tam tikrą pamainą yra. Jeigu dirbu Sitzwache pareigose, tuomet turiu stebėti pacientą ir kas valandą (rečiausiai, bet pageidautina dažniau) dokumentuoti jo veiklą. Dirbdama kaip Aushilfe padedu seselėms su jų pareigomis: maisto dalinimas, vaistų leidimas, pacientų priežiūra ir panašiai. Darbu esu labai patenkinta – turiu galimybę ne tik susipažinti su Vokietijos ligoninių veikimo principais, bet ir dirbti darbą, susijusi su mano specialybe, o taip pat lanksčiai planuotis savo darbo laiką, kas man, kaip studentei, yra labai aktualu.

Papasakok, koks yra lietuvio gyvenimas Vokietijoje tavo akimis? Su kokiomis kėbliomis arba maloniomis emigracinėmis situacijomis teko susidurti?

Maloniausia man tai, kai žmonės, žinodami ir girdėdami (iš akcento), kad esu užsienietė, pradeda domėtis mano šalimi, kultūra, kalba ir džiaugtis, kad atvažiavau į jų šalį.

Vieną kartą užsukusi į kavinę, kurioje dirbau, išgerti kavos, niekaip negalėjau rasti vietos, kadangi buvo lietingas žiemos vakaras ir visi šildėsi prie kakavos puodelių. Viena vieta visgi buvo, prie dviejų seneliukų senelio: jie abu gėrė vyną ir linksmai šnekučiavosi. Prisėdus man ir išsitraukus anatomijos vadovėlį ėmėme kalbėti apie mediciną, o vėliau ir apie Lietuvą. Abu senjorai žinojo keletą Lietuvos miestų, abu buvę Nidoje ir Vilniuje, bet man labiausiai į širdį įstrigo ne tai, kiek daug jie apie Lietuvą žino, bet tai, kad jie nuoširdžiai apgailestaudami manęs atsiprašinėjo, kad nėra skaitę lietuvių literatūros ir negali su manimi apie ją padiskutuoti.

Buvau tikrai maloniai nustebusi.

Lietuva. Kaip dažnai aplankai ją? Ar ilgesys tėvynei lydi tave nuolatos ar jau spėjai susigyventi su pasirinktu miestu, jo žmonėmis ir priprasti prie vokiškosios kultūros?

Lietuvą aplankau mažiausiai keturis kartus metuose, per atostogas. O kartais ir dažniau, kadangi iš netolimo miesto į Vilnių skrenda pigios oro linijos, todėl patogu išlėkti per ilguosius savaitgalius. Ilgesys, žinoma, yra ir visuomet bus, nesvarbu kaip bebūčiau integravusis į vokiškąją kultūrą. Juk Lietuva, tai mano pirmieji ir patys brangiausi namai. Dažnai pasiilgstu tamsių Vilniaus senamiesčio gatvelių, lietuviškų sūrelių, Nidos smėlio ir senų raudonų troleibusų, bet tokia jau ta emigranto dalia – susiimi ir eini toliau, o grįžęs į tėvynę tą ilgesį gesini rieškučiomis semdamas džiaugsmą.

Lietuviai Ulme? Ar teko susidurti su tautiečiais savo kelyje? Galbūt vyksta lietuvių susibūrimai netoliese?

Ulme kartu su manimi gyvena draugas iš Lietuvos, pažįstu lietuvių šeimą, su kuria palaikome nors ir nelabai artimus, tačiau tikrai draugiškus ryšius, taip pat dar keletą lietuvių, tačiau daugiausiai visgi bendrauju su vokiečiais arba kitų šalių užsieniečiais. Apie lietuvių susibūrimus, deja, jokios informacijos per pusantrų metų neradau.

Kaip vystai ir prisidedi prie savosios kultūros puoselėjimo Vokietijoje?

Turbūt kaip ir dauguma lietuvių namuose su draugu kalbame lietuviškai, minime lietuviškas šventes. Labiau neįprastus puoselėjimo būdus taikau universitete kursiokams: daugelis iš mano draugų jau moka lietuviškai pasisveikinti ir atsisveikinti, yra ragavę lietuviško šakočio, šokolado, žino kur yra Vilnius, Kaunas, Nida, supranta, kad kalbame ne rusiškai, o lietuviškai. Be to šiek tiek nusimano apie mūsų istoriją. Daugelis nors ir žino, kur yra Lietuva, bet nežino KAS yra Lietuva, todėl labai džiaugiuosi jų susidomėjimu.

Nuotr. iš asmeninio Viktorijos albumo | V. Danielė mėgsta aktyvų laisvalaikį

Nuotr. iš asmeninio Viktorijos albumo | V. Danielė džiaugiasi pasirinktomis medicinos studijomis Vokietijoje

VLB INFORMACIJOS | 2- 2018 | VASARIS 31

Nuotr. Dovilės Šermoko | She Plays Cello

Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 LampertheimZKZ 14659 PVst Deutsche Post

„Vokietijos LB Valdybos Informacijos“ pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB Valdybos nuomonei. „Vokietijos LB Valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.

32 VLB INFORMACIJOS |2- 2018 | VASARIS