"VLB Informacijos" 2015 m. gruodis

V O K I E T I J O S L B V A L DY B O S

Informacijos

Informationsblatt der Litauischen Gemeinschaft in Deutschland e.V. Gruodis/Dezember 2015

Nr. 4 (557)

Jaukių švenčių, bičiuliai!

PRANEŠIMAI, DISKUSIJOS IR JAUKUS BUVIMAS KARTU

Vokietijos lietuvių bendruomenės lyderiai susitiko Darbuotojų suvažiavime Štuttgarte

„SVARBIAUSIA – TURIME IŠLIKTI SAVIMI“

ISTORINĖ ATMINTIS

Interviu su URM ambasadoriumi Minime kalbininko Jono Jablonskio ypatingiems pavedimams dr. Žygimantu Pavilioniu gimimo metines 1 VLB Informacijos155-ąsias | 4 - 2015 | gruodis

„Mes dirbame Jums“ VLB Valdybos informacinis pranešimas, 2015 gruodis .................... 3 VLB darbuotojų suvažiavimas 2015 .... 4 „Svarbiausia – turime išlikti savimi“: Interviu su dr. Žygimantu Pavilioniu .. 6 Suvažiavimas „Žmonės iš Lietuvos ir jų likimai“ ....................... 8 Lietuvių kultūros instituto bibliotekos perspektyvos ....................................... 8 Žinios iš LR Seimo ir PLB Komisijos ................................ 9 Kalbininkui Jonui Jablonskiui – 155 .................................................... 10 Mūsų apylinkėse ............................... 13 Jaunimo gretose ................................ 17 Vasario 16-osios gimnazijoje ............. 19 Renginiai | Skelbimai | Žinios ..... 23

Mielos Bendruomenės narės, mieli Bendruomenės nariai, artėjančių gražiausių metų švenčių proga visiems iš širdies linkiu darnos. Visais laikais ši nuostata buvo labai svarbi. Darna yra svarbiausia žmogaus idealų siekiamybė, pasiekiama ir išlaikoma tik nuolatiniu triūsu, darbu. Ji nėra pastovi ir nekintanti laimė, ji priklauso nuo žmogaus. Nesant darnos, prasideda destrukcija – visa ko neatitikimas tarpusavyje, griūtis. Esame maža tauta, tad susitelkime ir toliau sėkmingai bendradarbiaukime. Be Jūsų, miela VLB Valdyba, apylinkių pirmininkai, visi VLB nariai, nebūtų nieko. Jūs neskaičiuodami laiko dirbate lietuvybės ir Lietuvos labui. Rezultatas akivaizdus: nuolat didėjantis apylinkių narių skaičius (Vokietijoje iš viso gyvena apie 44 000 lietuvių), lituanistinės mokyklėlės, Vasario 16-osios gimnazija, organizuojami aukščiausio lygio politikų vizitai, konferencijos, koncertai, parodos, susitikimai, išvykos, įvairiomis formomis skatinama Lietuvos-Vokietijos partnerystė, įgyvendinami projektai, leidžiami leidiniai, dalyvaujama pasaulinėse pilietiškumo akcijose, minimos valstybinės šventės, garsinamas Lietuvos vardas ir kt. Tai tik dalis veiklų, kurias atkaklaus ir kasdienio darbo dėka Jūs paverčiate mažais stebuklais. AČIŪ! Visiems linkiu džiaugsmingų šventų Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų. Pagarbiai Antanas Šiugždinis VLB Valdybos pirmininkas

VOKIETIJOS LB VALDYBOS „INFORMACIJOS“ Redaktorė Agnė Ručytė

Kalbos tvarkytoja Birutė Augustanavičiūtė Lorscher Str. 1 D-68623 Lampertheim Tel.: 06256 859818 Fax: 06256 217317 redakcija@vlbe.org

KVIEČIAME AUKOTI „INFORMACIJOMS“! Banko sąskaita: Deutsche Bank Weinheim BLZ 670 700 24 Konto-Nr. 581 7978

Verwendungszweck: auka Informacijoms Išrašome aukų pažymą. Der Bezug dieser Zeitschrift ist im Mitgliedsbeitrag enthalten

VLB Valdybos „Informacijas“ galite skaityti internete adresu www.vlbe.org/informacijos

Viršelyje: „Senieji Vilniaus stogai...“

Dėl reklamos „Informacijose“ ir VLB interneto svetainėje kreipkitės adresu reklama@vlbe.org

„Mes dirbame Jums“

Informacinis VLB Valdybos pranešimas, 2015 m. gruodis Sveikiname dr. Vincą Bartusevičių LR švietimo ir mokslo ministerija Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) Valdybos garbės pirmininkui dr. Vincui Bartusevičiui už viso gyvenimo nuopelnus mokslui ir pasiekimus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje humanitarinių ir socialinių mokslų srityse skyrė 2015 m. Lietuvos mokslo premiją. Tai didžiulė šventė ir džiaugsmas VLB, Romuvos apylinkei (p. Bartusevičius – šios apylinkės narys) ir visos Vokietijos bei pasaulio lietuviams.

Gerbiamas dr. V. Bartusevičiau, už Jūsų nuveiktus gerus ir prasmingus darbus visa Vokietijos lietuvių bendruomenė, o ypač Romuvos apylinkė, kartu su Jumis džiaugiasi Mokslo premijos paskyrimu. Tai labai reikšmingas Jūsų kruopštaus ir nuoseklaus darbo įvertinimas. Linkime Jums sveikatos, energijos, naujų įdomių mokslinių straipsnių, tyrinėjimų, aktyvaus dalyvavimo VLB visuomeniniame bei kultūriniame gyvenime.

Advento pradžioje, lapkričio 28-osios vakarą, Vokietijos lietuvių bendruomenės, Vasario 16-osios gimnazijos ir VLB Romuvos apylinkės iniciatyva Rennhofo pilyje įžiebta, ko gero, aukščiausia simbolinė regiono eglė – pilies bokštas. Advento pradžią simbolizavo tradicinė Hüttenfeldo katalikų ir evangelikų bažnyčių akcija „Įžiebkime Advento langą“. Jį šiais metais Rennhofo pilyje sukūrė Gimnazijos dailės mokytoja Aina Janulionienė, lango kūrybinė idėja atspindi kelią į Betliejų žmonių širdyse. Šventėje dalyvavo gausus būrys lietuvių ir vokiečių, tarp jų – Hüttenfeldo seniūnas Karl Heinz Berg, katalikų kun. dr. Virginijus Grigutis, evangelikų kun. Reinald Fuhr ir kt. Susirinkusius svečius pasveikino Vokietijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Antanas

Šiugždinis ir Vasario 16-osios gimnazijos direktorė Janina Vaitkienė, jie visiems linkėjo stiprios sveikatos, malonaus vakaro ir ramaus prieškalėdinio laiko. Ekumeninę renginio dalį organizavo Gimnazijos ateitininkai ir jų kuopos vadovė mokytoja Marytė Dambriūnaitė-Šmitienė bei kun. dr. Virginijus Grigutis. Ateitininkai ir renginio svečiai, pritariant gimnazistams, giedojo giesmes, skaitė skaitinius. Visą vakarą pilies paunksmėje veikė kalėdinė mugė, joje buvo galima paragauti lietuviškų ir vokiškų gardumynų, maloniai stebėtis Gimnazijos mokomosios mokinių bendrovės „All!in“ išradingumu. VLB Valdyba taria širdingą ačiū visiems prisidėjusiems, dalyvavusiems, buvusiems kartu.

Eglutės įžiebimo šventė

Suskubkite, lituanistinių mokyklėlių vadovai Maloniai atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad LR švietimo ir mokslo ministerija paskelbė konkursą užsienio lietuvių neformaliojo lituanistinio švietimo projektams finansuoti 2016 metais. Lituanistinės mokyklos, kitos švietimo įstaigos ar jas vienijančios organizacijos iki 2016 m. sausio 30 d. gali teikti paraiškas mokyklų bendradarbiavimo, mainų projektams, stovykloms organizuoti ir kitai veiklai. Kadangi liepą vyks Lietuvos moksleivių dainų šventė „Tu mums – viena“, lituanistinių mokyklų meno kolektyvai gali gauti finansinę paramą tautiniams rūbams įsigyti.

Finansinė parama taip pat bus skiriama metodinei ir mokomajai medžiagai, tautinei atributikai, mokymo ir kitoms priemonėms sukurti, išleisti, įsigyti. Parama gali būti skiriama ir šių mokyklų mokytojų kvalifikacijai tobulinti, taip pat informacinių leidinių leidybai, interneto svetainių atnaujinimui. Daugiau informacijos: http://www.smm.lt Visas VLB lituanistines mokyklėles skatiname dalyvauti šiame konkurse ir atkreipiame dėmesį, kad būtent tik per šį konkursą skirstoma parama neformaliojo lituanistinio švietimo projektams.

Raginame teikti kultūrinius projektus Lietuvos kultūros taryba (LKT) nuo 2016 m. vasario 2 d. iki 2016 m. kovo 14 d. kviečia teikti projektines paraiškas Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamoms veikloms. Veiklų pasirinkimo spektras labai platus – siūlomos net 28 sritys. Finansavimo gavimo metu jo gavėjas privalo turėti įsisteigimo ar įregistravimo vietą Lietuvos Respublikoje, todėl užsienio lietuvių organizacijos kviečiamos surasti projektinės veiklos partnerius Lietuvoje ir teikti paraiškas. Paraiškas dėl valstybės stipendijų kultūros ir (ar) meno kūrėjams gali teikti tik fiziniai asmenys. Viso projekto poreikio sąmata turi būti ne mažesnė nei 2500

eurų, iš Fondo lėšų prašoma finansuoti suma turi būti ne mažesnė nei 2000 eurų, muzikos ir literatūros kūrinių leidybos, įskaitant jų vertimą, kūrinių rašymą, redagavimą, gamybą, platinimą ir skaitmeninimą, projektų atveju – 1750 eurų, išskyrus, kai finansavimo sąlygose yra nustatyta kitaip. Konkursų sąrašą, projektų teikimo gaires, konkursų sąlygas ir kitą naudingą informaciją rasite LKT interneto svetainėje www.ltkt.lt Valdyba ragina bendradarbiauti tarpusavyje bei su partneriais Lietuvoje ir aktyviai teikti prašymus projektų finansavimui! VLB Informacijos | 4 - 2015 | gruodis

3

VLB Darbuotojų suvažiavimas 2015 LR garbės konsulo W. von Stetten pilyje Štuttgarte – informatyvūs Bendruomenės lyderių ir svečių pranešimai, karštos diskusijos ir jaukus buvimas kartu

VLB darbuotojų suvažiavimo dalyviai Stetteno pilies prieigose 2015 m. lapkričio 6–8 d. LR garbės konsulo Baden Württemberg žemėje barono prof. Wolfgang von Stetten rezidencijoje „Schloss Stetten“ vyko Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) darbuotojų suvažiavimas. Taip pat buvo minimos ir Štuttgarto apylinkės 70-osios įkūrimo metinės. Pirmąjį suvažiavimo vakarą dalyviai linksminosi susipažinimo vakaronėje. Jie sėmėsi liaudiškos kūrybinės išminties: minė mįsles, sekė pasakas be galo – visai kaip tai darė mūsų protėviai. Šia liaudiška išmintimi pasidalinti padėjo Štuttgarto LB apylinkės narė Birutė Sakalauskienė. Po to vakaronės dalyviai atvėrė liaudiškos muzikos skrynelę. Dėka Štuttgarto ansamblio „RI DIG DO“ vadovo Juozo Vasiliauskio viena po kitos liejosi dainos. Liaudiškiems žaidimams ir šokiams abejingų nebuvo – trepsėjo visi – kas užstalėje, kas ratelių sūkuryje. Kitą suvažiavimo dieną dalyviai rinkosi rimtam darbui. Suvažiavimą pradėjo ir svečius pasveikino VLB Valdybos pirmininkas Antanas Šiugždinis. Valdybos narė Jurgita Noreikaitė-Pickel perskaitė pranešimą apie vasarą jau trečią kartą Hüttenfelde vykusią VLB lituanistinę stovyklą. Vasario 16-osios gimnazijos direktorė Janina Vaitkienė apžvelgė Gimnazijos metinę veiklą ir projek4

tus. Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkė Rūta Ruočkutė pristatė gausią savo atstovaujamos organizacijos veiklą ir kitų metų užmojus. VLB apylinkių pirmininkai ir atstovai papasakojo apie apylinkių veiką ir pasidalino gerąja patirtimi. Bendrų diskusijų metu aptarti VLB stovyklos organizaciniai iššūkiai, įvardinta VLB darbuotojų pareigybių sukonkretinimo būtinybė, iškeltas VLB narių duomenų aktualumo klausimas, aptartos efektyvesnio apylinkių bendradarbiavimo organizuojant kultūrinius ir sporto renginius, jų finansavimo galimybės. LR ambasadorius Deividas Matulionis apžvelgė Lietuvos ir užsienio aktualijas bei ambasados naujienas: problematizavo mažą dalyvaujančiųjų LR rinkimuose skaičių, organizuoto lietuvių nusikalstamumo Vokietijoje mastą, tačiau pasidžiaugė augančiu pasaulio lietuvių pasitikėjimu Vokietijos atstovais - net du VLB nariai pasaulio lietuvių tarpe užima aukščiausias pozicijas: Dalia Henke eina Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Valdybos pirmininkės pareigas, Simonas Černiauskas yra Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) Valdybos pirmininkas. Suvažiavime dalyvavo svečiai iš LR užsienio reikalų ministerijos (URM) – tai Užsienio lietuvių departamento (ULD) di-

VLB Informacijos | 4 - 2015 | Gruodis

rektoriaus pavaduotoja, laikinai atliekanti direktoriaus funkcijas, Lina Žukauskaitė bei to paties departamento ambasadorius ypatingiems pavedimams dr. Žygimantas Pavilionis. Pastarasis kuruoja Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programą ir perskaitė įdomų, informatyvų pranešimą ne tik apie šį minėjimą (1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktu buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė), bet ir apie pasaulio aktualijas, pamatines Lietuvių tautos vertybes bei vienijančią šalies šimtmečio idėją: „Statykime Lietuvos ateitį ne nuo langų, o nuo pamatų,“ - popiežiaus Jono Pauliaus II raginimu vizito Lietuvoje metu Ž. Pavilionis apibendrino savo pranešimą (interviu su dr. Ž. Pavilioniu skaitykite 6 psl.). ULD direktoriaus pavaduotoja L. Žukauskaitė suvažiavimo dalyviams pristatė „Globalios Lietuvos“ programos ir jos partnerių vykdomus projektus ir veiklas. „Globali Lietuva” – Lietuvoje ir užsienyje gyvenanti Lietuvos tauta, jungiama bendros lietuviškosios tapatybės ir istorinės atminties, kuri naudodama kūrybinį savo potencialą aktyviai įsitraukia į Lietuvos pilietinį, politinį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą ir prisideda prie modernios Lietuvos kūrimo.

Programos partneriai – LR švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, Valstybinis turizmo departamentas ir daugelis kitų – organizuoja neformaliojo lituanistinio švietimo projektų konkursus, teikia paramą užsienio lietuvių studijoms Lietuvoje, siūlo nuotolinį mokymąsi, organizuoja paskaitas ir seminarus rūpimomis temomis, finansuoja mokslininkų vizitus, skiria mokslo premijas, rūpinasi kultūros paveldu, organizuoja kūrybines dirbtuves, finansuoja kultūrinius, visuomenės informavimo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamuosius projektus, vienija įvairių sričių profesionalus, informuoja į Lietuvą grįžtančius piliečius ir t. t. L. Žukauskaitė ragino Vokietijos lietuvius aktyviai bendradarbiauti su pristatytomis institucijomis ir dalyvauti organizuojamose programose. Šeštadienį nestigo ir kultūrinių įspūdžių: Irene Lucija Kundrot (Štuttgarto apylinkės narė) daugiametę tapybos patirtį pristatė savo darbų parodoje; vėliau renginio dalyviai aplankė Stetten pilį, jos istorijos klausėsi iš šeimininko barono W. von Stetten lūpų. Tos pačios dienos vakarą buvo iškilmingai paminėtos Štuttgarto apylinkės 70-osios įkūrimo metinės. Dr. V. Bartusevičius pristatė apylinkės istoriją nuo jos ištakų iki šių dienų, papasakojo apie ilgamečius apylinkės darbuotojus, parodė pirmuosius straipsnius apie Štuttgarto lietuvius Vokietijoje leistoje lietuviškoje periodinėje spaudoje. LR ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis labiausiai Štuttgarto apylinkėje nusipelniusiems nariams įteikė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos padėkos raštus už prasmingą veiklą, garsinančią Lietuvos vardą ir vienijančią toli nuo Tėvynės gyvenančius tautiečius. Padėkos skirtos kunigui Kazimierui Senkui – VLB Štuttgarto apylinkės įkūrėjui ir ilgamečiui jos pirmininkui bei Štutgarto apylinkės lietuvių globėjui; Lothar Klafs – VLB Štuttgarto apylinkės pirmininkui (1996–2011) bei Štuttgarto apylinkės lietuvių globėjui, labdaringų misijų į Lietuvą organizatoriui, autobiografinės knygos „Wir haben doch überlebt“ autoriui; dr. Sandrai PetraškaiteiPabst – VLB Štuttgarto apylinkės pirmininkei (2011–2015), vienai iš lituanistinės mokyklėlės „Traukinukas“ įkūrėjų bei ilgametei mokyklėlės vadovei; Rūtai Schwende – už Lothar Klafs knygos „Wir haben doch überlebt“ sudarymą ir išleidimą bei ilgametę aktyvią veiklą apylinkės labui; Birutei Sakalauskienei – VLB Štuttgarto apylinkės renginių režisierei ir jų vedėjai, lituanistinės mokyklėlės

Leidinį galite įsigyti adresu: Arthur Hermann, C. M. v. Weber-Str. 14 69245 Bammental Tel.: 06223/40594 arthur@jhermann.de

KAINA 21,- € ANNABERGER ANNALEN ÜBER

LITAUEN UND DEUTSCH-LITAUISCHE BEZIEHUNGEN

Menschen aus Litauen und ihre Schicksale

NR. 23, 2015

Kultūrinė suvažiavimo dalis

„Traukinukas“ mokytojai; Daivai Schriel – ilgametei VLB Štuttgarto apylinkės Valdybos narei, vienai iš lituanistinės mokyklėlės „Traukinukas“ įkūrėjų bei aktyviai jos rėmėjai; Juozui Vasiliauskiui – VLB Štutgarto apylinkės ansamblio „RI DIG DO“ įkūrėjui ir vadovui, koncertų bei muzikinių susitikimų organizatoriui; Sylvijai ir Jonui Preukschat – ilgamečiams VLB Štuttgarto apylinkės aktyviems rėmėjams, renginių muzikantams ir dainininkams, lituanistinės mokyklėlės „Traukinukas“ padėjėjams. Padėkomis aktyviausius Štuttgarto apylinkės narius apdovanojo ir VLB Valdybos pirmininkas Antanas Šiugždinis. Šventinį vakarą vainikavo Štutgarto ansamblio „RI DIG DO“ koncertas, skambėjo dainos bei eilės gimtajai Lietuvai. Šventės sūkuryje visi šurmuliavo: šoko, dainavo, mėgavosi lietuviškais valgiais ir gėrimais. Sekmadienio rytą suvažiavimo dalyviai rinkosi Stetten pilies koplyčioje, jau tradicija tapusioms bendroms šv. Mišioms, kuriose skambėjo lietuviškos giesmės, atliekamos jau minėto Štuttgarto apylinkės ansamblio. Nors jau buvo metas skirstytis, juk daugelio laukė netrumpas kelias namo, tačiau dar ilgai netilo lietuviška šneka. Kol galiausiai padėkoję vieni kitiems už prasmingą veiklą bei palinkėję vieni kitiems jėgų ir sveikatos naujiems darbams, suvažiavimo dalyviai atsisveikino, anot dr. V. Bartusevičiaus, taip ir nepamatę Štuttgarto... Agnė Dargienė, VLB info

S I Ū LO M E S K A I T Y T I Išleistas naujas, 23-asis „Annaberger Annalen über Litauen und deutsch-litauische Beziehungen“ numeris „Menschen aus Litauen und ihre Schicksale“. Leidinyje spausdinami šie darbai: Dietmar Willoweit „Zwischen deutschen und litauischen Vorurteilen – Der heimatpolitische Weg von Dr. Gerhard Willoweit 1931–1994“; Willy Lehnert „Die Flucht aus der ostpreußischen Heimat 1944 und meine Zeit im Litauischen Gymnasium“; Helmut Jenkis „Die Amnestievereinbarung zwischen Deutschland und Litauen von 1939 und die memelländischen KZ-Insassen“; Algirdas Mikas Žemaitaitis „Memellands Stundenhalter nach 1945“; Josef Tennikat „60-jähriges Abitur-Jubiläum in Klaipėda 2014“; Gerhard Neubacher „Chronik einer litauendeutschen Familie“; Ingrida Jakubavičienė „Soldaten der unsichtbaren Front – Deutsche im Visier der litauischen Geheimdienste 1919–1940“; Ingo Koll „Der SS-Mann Martin Kurmis“;Vincas Bartusevičius „Abschied vom Lagerleben – Litauische Kriegsflüchtlinge 1950–1960“; Brinkhus-Šaltys „Ein sichtbares Stück Erinnerung – DP-Lager Wehnen“; Margarete Ziegler-Raschdorf „Grußwort zum 65. Jubiläum des Priv. Litauischen Gymnasiums“; Alois Weigel „Rede zum 65. Jubiläum des Litauischen Gymnasiums“; Eberhard Demm „Alfred Weber, „Mitteleuropa“ und die litauische Frage im Ersten Weltkrieg“; Vaidas Šeferis „Metai von Donelaitis im Licht der Kompositionsanalyse“; Domas Kaunas „Überlegungen zu Existenz und Aufbau der Hausbibliothek von Kristijonas Donelaitis“; Darius Petkūnas „Von der Litauischen Lutherischen Kirche 1964 ausgelöste Diskussion um das erste Portrait von K. Donelaitis“. VLB Informacijos | 4 - 2015 | gruodis

5

„Svarbiausia – turime išlikti savimi“

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Kalbiname URM ambasadorių ypatiniems pavedimams dr. Žygimantą Pavilionį

Dr. Žygimantas Pavilionis – URM ambasadorius ypatingiems pavedimams

Žygimantas Pavilionis (g. 1971 m. liepos 22 d. Vilniuje) – lietuvių diplomatas, valstybės tarnautojas, nuo 2015 m. rugpjūčio eina LR užsienio reikalų ministerijos ambasadoriaus ypatingiems pavedimams (Rytų kaimynystei) pareigas. 1994 m. Ž. Pavilionis baigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą, 1995 m. – magistrantūrą VU Filosofijos fakultete, 2013 m. įgijo politikos mokslų daktaro laipsnį. 1993–1999 m. buvo Užsienio reikalų ministerijos Vakarų Europos šalių 3-asis sekretorius, Politikos departamento direktoriaus padėjėjas, Europos integracijos departamento Politinio bendradarbiavimo skyriaus pirmasis sekretorius, šio skyriaus vedėjas. 1999–2001 m. dirbo Briuselyje, buvo Lietuvos Nuolatinės misijos prie ES patarėjas, ministras-patarėjas. 2001–2002 m. buvo Lietuvos misijos prie Europos Bendrijų ministras patarėjas. 2002–2006 m. vadovavo URM Europos (vėliau Europos Są jungos) integracijos departamentui, buvo Lietuvos Vyriausiojo derybininko su ES pavaduotojas. 2006–2009 m. buvo Užsienio reikalų ministerijos sekretorius, 2009–2010 m. – ambasadorius ypatingiems pavedimams Transatlantinio bendradarbiavimo ir politikos 6

departamente, koordinavo Lietuvos pirmininkavimą Demokratijų bendrijai. 2003 m. vasario mėn. apdovanotas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, 2009 m. – Belgijos karalystės Leopoldo II komadoro ordinu bei Ordino „Už nuopelnus Lenkijai“ Komandoro kryžiumi. 2010 m. liepos 19 d. prezidentė Dalia Grybauskaitė paskyrė dr. Ž. Pavilionį Lietuvos nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi JAV ir Meksikai, šias pareigas jis ėjo iki 2015 m. Penkerius metus praleidote Jungtinėse Amerikos Valstijose eidamas Lietuvos Respublikos ambasadoriaus pareigas. Prieš tai gyvenote ir dirbote Briuselyje. Neabejotinai teko pažinti abiejų šių žemynų lietuvių bendruomenes. Kaip, Jūsų nuomone, skiriasi JAV ir Europoje gyvenantys Lietuvos išeiviai? Kokios šių bendruomenių tendencijos ryškėja? Matau daugiau panašumų, nei skirtumų. Jus vienija meilė Lietuvai, patriotizmas, pilietiškumas, kuris, beje, tarp užsienio lietuvių net ryškesnis nei Lietuvoje. Vokietijoje, savo ruožtu, jaunoji karta yra visiškai įsitvirtinusi ir perėmusi ne tik savo, bet ir Pasaulio bendruomenės vadžias – tai, matyt,

VLB Informacijos | 4 - 2015 | Gruodis

didžiausias skirtumas. Anksčiau daugeliui Pasaulio lietuvių organizacijų vadovavo Amerikos lietuviai, dabar svorio centras palengva keliasi į Europą, nors savo įtakos Amerikos lietuviai dar ilgai nepraras – ne tik dėl galingos, skaitlingos bendruomenės, bet ir dėl įvairių fondų, organizacijų, kurios iš esmės išsaugojo Lietuvos tarpukario pilietinę visuomenę, kuri išliko labai stipri. Šiuo metu vyksta graži simbiozė – JAV pokarinės bendruomenės galia išaugo Vokietijos dipukų stovyklose, o dabar palengva grįžta į Vokietijos ir kitų Europos šalių naujosios kartos lietuvių rankas. Gal tai ir buvo mūsų emigracijos misija – išsaugoti tautos atmintį, paveldą, svajones ir, laikui atėjus, grąžinti jas Lietuvai bei perduoti lietuviams Europoje. Žinoma, tikiuosi, kad Amerikos lietuviai išlaikys savo įtaką net ir natūraliai ateityje didėjant Europos lietuvių poveikiui, nes Lietuvai šis ryšys su JAV yra ypatingai svarbus, gal net svarbiausias mūsų valstybės egzistencijai – be šio ryšio vargu ar mūsų laisvės byla ir iki šiol būtų buvusi tokia sėkminga. Neseniai iš JAV grįžote gyventi į Lietuvą. Kokias Lietuvos politikos ir visuomenės naujoves pastebite? Kaip vertinate Lietuvos politinę ir pilietinę kultūrą didžiųjų Vakarų demokratijų kontekste? Nors su džiaugsmu pastebiu ypatingai sparčius pokyčius (dirbant JAV teko nuolat girdėti įvairių pagyrų Baltijos šalims kaip sėkmingiausiems transformacijos pavyzdžiams viso pasaulio mastu), tačiau man norisi daugiau. Gal mes kaip ir izraeliečiai, su kuriais neseniai teko bendrauti Pažadėtoje žemėje (ir, beje, pasveikinti ten neseniai susikūrusią naują lietuvių bendruomenę), nuolat siekiame tobulybės, nenorime ir negalime būti tik vidutiniška valstybė. Geopolitinėje situacijoje, kurioje gyvename, tiesiog privalome būti geriausi. Štai šiame kontekste Lietuvoje pasigendu užsidegimo, pastebiu per daug ankstyvą pasitenkinimą esama padėtimi. Negalime užmigti ant laurų, negalime priimti dabartinės laisvės kaip duotybės. Turime dar labai pasistengti visi kartu – tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje, tiek JAV ar kitose šalyse, kad sujungus rankas ir širdis Lietuvą padarytume geriausia šalimi regione, kurios joks priešas net nepagalvotų pirštu paliesti. 2018 m. Lietuva minės reikšmingą su-

kaktį – Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto, žyminčio Lietuvos valstybės atkūrimo ir Lietuvos Respublikos sukūrimo, 100-metį. Mums, užsienio lietuviams, tai dar viena prasminga proga pasauliui pristatyti Lietuvą. Kokia gi ji šiandieną? Lietuva šiuo metu daug pasiekė, daug gavo ir iš daugelio Vakarų valstybių, padėjusių mums sėkmingai transformuotis. Manau, kad šimtmečio proga turėtume pasauliui parodyti, kad mokame ne tik imti, bet ir duoti. Savo patirtimi ir pasiekimais galime būti labai naudingi kaimyninėms šalims, regionui, pasauliui, ypač tam, kuris nori transformuotis įkvėptas mūsų pavyzdžio. Visa tai man reiškia, kad turime išmokti būti iš tiesų globali, pasaulio Lietuva, ko, deja, dar neišmokome. Mane labai liūdina kad ir paskutinis tarptautinis labdaros (charity) indeksas, kur Lietuva – viena paskutinių valstybių pagal teikiamą labdarą. Taigi, kol kas daugiau žodžiais, nei darbais sugebame pasaulį daryti geresnį. Neišmokome pasinaudoti visomis pasaulio galimybėmis: pakankamai neinvestuojame į savo protą, žmogų, nesuteikiame jam galimybės daugiau užsidirbti, nepasinaudojame visomis pasaulinės ekonomikos galimybėmis, kurias užsienyje dirbdami diplomatai mato labai gerai. Galų gale, darome labai nedaug, kad realiai susigrąžintume beveik ketvirtadalį tautos, išvykusios iš Lietuvos. Tikiu, kad 2018-uosius galime pasitikti susivieniję, taip pat ir su dviguba pilietybe lietuvių kilmės piliečiams, gyvenantiems transatlantinėje erdvėje. Š. m. rugpjūčio mėn. LR Vyriausybė patvirtino Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programą ir jos įgy-

vendinimo 2015–2020 m. veiksmų planą. Kaip prie šios programos gali prisidėti Vokietijos lietuvių bendruomenė, kitos šalyje veikiančios lietuviškos organizacijos? Kokio pobūdžio priemonės turėtų būti vykdomos, kam galima teikti pasiūlymus ir ar galime tikėtis finansinės paramos? Siūlyčiau koncentruotis ne tik į istorinės praeities, bet ir į ateities projektus, susijusius su mūsų jaunimu, jaunąja karta, kuriai norime perduoti mūsų paveldą ir visus mūsų troškimus. Projektai turi būti tokie, kurie mums leistų išlikti ir įsitvirtinti dar ilgus metus. Finansavimas, kaip visada, yra mūsų bėda, todėl siūlau Vyriausybei iš esmės pakeisti ir sustiprinti mūsų gebėjimą vystyti panašius projektus. Galima pasinaudojant švedų pavyzdžiui įkurti atskirą vystymo agentūrą, kuri galėtų būti atsakinga ir už globalios Lietuvos projektus (agentūroje susijungtų valstybinis bei privatus kapitalas – tai labai padidintų mūsų galimybes užsienyje). Kol šios mažos revoliucijos nepadarėme, šalia menkų valstybinių lėšų teks paieškoti privačių rėmėjų ar prisijungti prie paraleliai vykdomų iniciatyvų. Man asmeniškai labai patinka Algirdo Kaušpėdo sumanymas su grupe bendraminčių šia proga keliaujant apjungti pasaulio lietuvių bendruomenes. Dar kelios idėjos, vienijančios lietuvius ir garsinančios Lietuvos vardą: šiuos metu Mariaus Markevičiaus kuriamas filmas pagal į dešimtis kalbų išverstą Rūtos Šepetys romaną „Tarp pilkų debesų“; Pasaulio lietuvių bendruomenės siūlymai organizuoti pilietines akcijas „Sugrįžk į Lietuvos gimtadienį“ arba „Lietuva kviečia“. Minint Lietuvos valstybingumo šim-

tmetį, kartu verta prisiminti ir Lietuvos emigracijos istorijos pastarųjų šimto metų laikotarpį. Stipri tautinė savimonė, ilgametis Lietuvos valstybingumo idėjos brandinimas okupacijos metais, aktyvi kova už Lietuvos okupacijos nepripažinimą Vakarų pasaulyje, politinis lobizmas ir įnašas į 1990 m. Nepriklausomybės atkūrimą, atstovavimas Lietuvai ir jos vardo garsinimas užsienyje yra neįkainojami lietuvių diasporos nuopelnai Lietuvai. Ar manote, kad nūdienos Lietuva pateisina šių lietuvių lūkesčius? Manau, kad mes iki galo dar neįvertiname mūsų diasporos reikšmės. Gerai, kad pradėjome „Globalios Lietuvos“ programą, tačiau kol kas tai yra geri ketinimai, norai, paremti labai mažais finansiniais ir kitais resursais. Neseniai lankiausi Izraelyje, ten veikia Imigracijos ir absorbcijos ministerija, kur visa valstybė labai aktyviai dirba, kad susigrąžintų tautiečius į tėvynę: tik atvykus suteikia jiems pilietybę, būstą, finansinę paramą, padeda surasti darbą, naudoja įvairius galingus instrumentus išlaikyti savo identitetą tiek tėvynėje, tiek svetur. Mums dar labai toli iki tokio pavyzdžio, bet, manau, anksčiau ar vėliau prie jo priartėsime. Šiuo metu gyvename didelių išbandymų akivaizdoje: besitęsianti Ukrainos krizė, konfliktai Sirijoje ir Irake, pabėgėlių srautai, „Islamo valstybės“ ir kitų teroristinių grupuočių išpuoliai verčia manyti, jog Vakarų civilizacija priartėjo prie tam tikro lūžio taško, kuomet būtina pasirinkti tinkamą strategiją ir ja nuosekliai vadovautis. Kokiu keliu šių neramių laikų akivaizdoje turėtų eiti ir kokį pavyzdį kitoms valstybėms turėtų rodyti Lietuva? Kokia turėtų būti vienijanti Lietuvos šimtmečio idėja ir ko linkėtumėte Lietuvai šia proga? Svarbiausia – turime išlikti savimi, nepasiduoti pakankamai savižudiškoms, bet Vakaruose populiarioms, nuotaikoms atsisakyti savo identiteto, užmiršti, kas esame, už viską pasaulyje kaltinti save. Lietuvybė yra mūsų misija ir pašaukimas, išgyvenome jau tūkstantį metų, išgyvensime ir dar daugiau, tik reikia investuoti į tai, kas svarbiausia – į žmogiškumą, žmogaus orumą, į tai, ko nepalaužė jokie okupantai, režimai ar kitokie barbarai. Jeigu turėsime stiprią dvasią, stiprų žmogų Lietuvoje – ištversime viską. Stiprios valstybės nesukursime, jeigu nesustiprinsime žmogaus, nesudarysime jam tokių sąlygų Lietuvoje, kad jis net negalvotų išvykti ir stengtųsi kuo greičiau sugrįžti. Dėkojame už pokalbį.

Dr. Žygimantas Pavilionis su profesoriumi Vytautu Landsbergiu

Kalbino Agnė Ručytė VLB Informacijos | 4 - 2015 | gruodis

7

Suvažiavimas „Žmonės iš Lietuvos ir jų likimai“ Vokietijoje labai mažai žinomi žmonių iš Lietuvos likimai. Todėl metraščio „Annaberger Annalen“ redakcija nutarė šiai temai skirti ne tik 23-iąjį AA numerį, bet ir 4-ąjį AA autorių ir skaitytojų suvažiavimą, kuris įvyko spalio 9–11 d. Annabergo rūmuose Bonnoje, jame dalyvavo 23 dalyviai. Šeši paskaitininkai pristatė įvairių žmonių iš Lietuvos, jų tarpe dviejų lietuvių, dviejų klaipėdiečių ir dviejų Lietuvos vokiečių, gyvenimus. Visi buvo gimę Lietuvoje, bet tik vienas asmuo iš jų ten ir mirė. Dviejose paskaitose buvo gvildenami deportuotų asmenų į Sibirą likimai. Praėjusiais metais Vytenės Muschick išversti Dalios Grinkevičiūtės (1926–1987) atsiminimai Vokietijoje sulaukė didelio susidomėjimo kaip vienas iš svarbesnių dokumentų apie gulagą. Knygoje „Aber der Himmel grandios“ buvo atspausdinti dar 1949 m. prie Laptevų jūros parašyti Dalios išgyvenimai, kurie yra kur kas autentiškesni, nei 30 metų vėliau rašyti jos prisiminimai. Paskaitininkė pasakojo apie ilgai užtrukusias leidyklos paieškas ir netikėtą leidinio pasisekimą bei pripažinimą vokiečių visuomenėje. Dr. Liane Klein skaitė paskaitą apie klaipėdietę tremtinę Eva Kestenus (gim. 1930), kuri su šeima 1949 m. sunkiems darbams buvo ištremta į Altajaus kraštą. Tik 1959 m. jai buvo leista išvykti į Vokietiją. Neseniai paskaitininkė lydėjo jau per 80 metų turinčią Evą į jos gimtinę ir rodė nuotraukas iš šios kelionės.

Du pranešimai buvo skirti dviem politikos veikėjams – Juozui Gabriui ir Augustui Baldžiui. Praėjusiais metais dr. Christina Nikolajew ir prof. Eberhard Demm išleidę į vokiečių kalbą išverstus Juozo Gabrio (1880–1951) atsiminimus. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą J. Gabrys Prancūzijoje leido informacijas apie Lietuvos padėtį Rusijoje, o karo metu Šveicarijoje suorganizavo keletą konferencijų turėdamas tikslą atkurti nepriklausomą Lietuvą. J. Gabrys buvo gabus politikas, deja, kartu didelis garbėtroška, niekuomet nepamirštantis naudos sau, todėl iš Lietuvai skirtų aukų pats tapo milijonieriumi. Lietuvai atgavus laisvę jis susipyko su politikais Lietuvoje, nepritapo prie valdžios. Klaipėdietis prof. Helmut Jenkis paruošė paskaitą apie kraštietį August Baldzus (Augustą Baldžių, 1883– 1952), kuris 1935–1938 m. buvo Klaipėdos krašto direktorijos prezidentas. Iš visų kitų direktorijos prezidentų jis ilgiausiai išsilaikė pareigose, nes sugebėjo gerai laviruoti tarp vokiškai nusiteikusių vietinių politikų ir Lietuvos Vyriausybės pastangų kraštą galutinai prijungti prie Lietuvos valstybės. Deja, profesorius H. Jenkis prieš pat suvažiavimą susirgo, todėl jo paskaita tebuvo tik paskaityta. Du pranešimai buvo skirti neseniai mirusiems išeivijos veikėjams. Prof. Manfred Klein kalbėjo apie savo kolegą ir draugą prof. Gerhard Bauer (Gerhardą Baurą,

1940–2013), kuris buvo gimęs Klaipėdos krašte, baigęs Vasario 16-osios gimnaziją ir dėstęs sociologiją Bielefelde. Prof. M. Klein ir prof. G. Bauer buvo išleidę pora leidinių apie senąjį Lietuvos kaimą, prof. G. Bauer AA metraštyje paskelbė visą eilę straipsnių apie lituanizmus vokiečių kalboje ir lietuviškos pasaulėžiūros likučius Rytų Prūsijos kultūroje. Alfred Hermann pasakojo apie jo tėvo ir ilgalaikio Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininko Richard Hermann (Richardo Hermano, 1921–2007) gyvenimą ir veiklą. Jam vadovaujant buvo surengta visa eilė kultūrinių renginių ir prisidėta prie lietuviškųjų studijų savaičių organizavimo. Suvažiavimo metu pristatytas 23-iasis AA numeris, rodytas Rick Ostermann filmas apie vilko vaikus. Dr. L. Klein pasakojo apie buvusią uždarymo grėsmę Greifswaldo universiteto Baltistikos institutui ir labai tvirtą akademinės visuomenės nuomonę bei protestą, davusį teigiamų rezultatų – Baltistikos institutas išliko. Suvažiavimas pasižymėjo labai draugišku paskaitininkų ir dalyvių bendravimu. Gaila, kad nepaisant organizatorių pastangų, renginyje dalyvavo tik du naujosios išeivijos atstovai, tačiau Vytenės Muschick ir dr. Linos Pilipaitytės požiūryje atsiskleidė naujosios kartos galimybės ne tik integruotis Vokietijoje, bet ir nemažai nuveikti Lietuvos labui. Arthur Hermann

Lietuvių kultūros instituto bibliotekos perspektyvos Laikas ir aplinkybės iš mūsų nuolat reikalauja vienokių ar kitokių sprendimų. Vieni jų yra lengvesni ir malonesni, kiti sunkesni ir mažiau malonūs. Šį kartą kalbama apie Lietuvių kultūros instituto (LKI) trisdešimt penkerius metus kurtą lituanistinę biblioteką Rennhofo pilyje, Hüttenfelde. Priėjome tos nuomonės, kad bibliotekos savomis jėgomis tokios, kokia yra dabar, Hüttenfelde išlaikyti neįstengsime. Ilgametis LKI bibliotekos vedėjas Artūras Hermanas dėl amžiaus ir sveikatos jos toliau prižiūrėti ir knygų katalogizuoti negali. Rasti žmogų, galintį jį pakeisti, vilties neturime: reikia lietuvių ir vokiečių kalbas mokančio diplomuoto bibliotekininko, turinčio aktualiausias suskaitmeninto knygų katalogavimo žinias, gyvenančio netoli Hüttenfeldo ir pasiryžusio dirbti veltui. Todėl ieškojome galimybių (tarėmės ir su Vokietijos LB Taryba), kad bent tas turtas, kuris buvo sukauptas, neprapultų, o prasmingai tarnautų tam, kam jis buvo kurtas. LKI biblioteką sutiktų perimti „Staatsbibliothek zu Berlin Preußischer Kulturbesitz“ ir ją prijungti prie savo fondų. Berlyno valstybinė biblioteka – viena solidžiausių bibliotekų Vokietijoje – jau dabar turi nemažą lituanistikos rinkinį ir žada jį sustiprinti bei plėsti. Manome, kad tai yra pati geriausia išeitis, kokią šiuo metu mums buvo įmanoma rasti. Juo 8

VLB Informacijos | 4 - 2015 | Gruodis

labiau, kad su turimais fondais Berlyno valstybinė biblioteka galėtų tapti vieninteliu centru Vokietijoje, planingai kaupiančiu lituaniką ir lituanistiką. Knygos būtų profesionaliai prižiūrimos, tvarkomos ir ilgą laiką saugojamos. Vartotojams nesikeistų praktiškai niekas. Ir toliau kiekvienas, nuėjęs į artimiausią viešąją biblioteką ir užpildęs skolintojo kortelę nuotoliniu būdu („Fernleihe“), už poros dienų savo rankose laikytų norimą knygą. Vienintelis minusas būtų gyvenantiems arti Hüttenfeldo, kurie iki šiol galėjo knygas pasiimti tiesiai iš bibliotekos. Tačiau tokių iki šiol beveik nebuvo. Dauguma mūsų klientų yra gyvenantys toliau ir knygas užsisakydavo nuotoliniu būdu. Visas LKI archyvas lieka Hüttenfelde ir ateityje bus dedamos pastangos stiprinti jo muziejinį-archyvinį sektorių, vaizdžiai pristatant Vokietijos lietuvių istoriją. Hüttenfeldas tikrai neliks be knygų – į jį atkeliaus tinkamos knygos ir iš mano (gal ir kitų) asmeninės bibliotekos. LKI mielai laukia naujų, jaunų talkininkų, nes darbo sričių yra daug. Tačiau jie turėtų energingiau reikšti savo bendradarbiavimo norą, nes visas darbas yra, deja, neapmokamas ir atliekamas tik iš geros valios. Dr. Vincas Bartusevičius, LKI vedėjas

Nuotrauka Marytės Dambriūnaitės-Šmitienės

Žinios iš LR Seimo ir PLB Komisijos

LR Seimo ir PLB Komisijos nariai Vilniuje Lapkričio 10–13 d. Vilniuje vyko Lietuvos Respublikos Seimo ir PLB Komisijos posėdžiai. Komisiją sudaro 10 LR Seimo narių ir 10 PLB atstovų iš viso pasaulio. Posėdžiuose buvo aptariami įvairūs klausimai, klausomi įvairių institucijų atstovų pranešimai. Komisija, išklausiusi Vyriausybės rinki-

mų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko pranešimą apie atskiros vienmandatės rinkimų apygardos užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams įteisinimą, balsavimo internetu galimybes, pažymėjo, kad jeigu būtų nuspręsta sudaryti atskirą vienmandatę rinkimų apygardą užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams, būtų puiki

galimybė išbandyti balsavimą internetu, o jam pavykus – šį balsavimo būdą perkelti į bendrą rinkimų organizavimo sistemą. Komisija pritarė LR Pilietybės įstatymo 7 ir 24 str. pakeitimo įstatymo projektui. Ji laikosi nuomonės, kad šiuo metu nėra tinkamas laikas Lietuvoje rengti referendumą dėl Konstitucijos pakeitimų dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Dalzvavusiems posėdžiuose suteikta daug vertingos informacijos, kaip Lietuva ketina priimti pabėgėlius iš Sirijos, Irako ar Eritrėjos. Posėdžių dalyviams buvo pristatyta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio programa. Komisijos nariai pabrėžė, kad būtina kuo plačiau informuoti ir įtraukti visuomenę, užsienio lietuvių bendruomenes tiek į pasirengimą įgyvendinant programą, tiek į pačius renginius. Taip pat, komisijos nariams buvo pristatytas Vilniuje birželio 26 d. Lietuvos Vyskupų Konfederacijos pirmininko, Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo ir Lietuvos policijos generalinio komisaro Lino Pernavo pasirašytas memorandumas dėl Santalkos prieš prekybą žmonėmis ir šiuolaikinę vergovę. PLB info

Prezidentė patvirtino LR Pilietybės įstatymo pataisą Lapkričio 26 d. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo nario Armino Lydekos inicijuotą ir LR Seimo lapkričio 19 d. priimtą Pilietybės įstatymo pataisą, leidžiančią užsienyje gimusiems Lietuvos piliečių vaikams išlaikyti Lietuvos pilietybę. 88 Seimo nariai pritarė, kad svetur gimę vaikai gautų tos šalies pilietybę, tačiau neprarastų ir Lietuvos. Pagal naująją pataisą užsienyje gimusiems vaikams nereikės rinktis vieno iš dviejų pasų. Iki šiol veikęs LR Pilietybės įstatymas Lietuvos piliečiams leido turėti dvigubą pilietybę, jei jie yra gimę užsienyje arba auga mišriose šeimose, tačiau sulaukus 21 metų buvo būtina pasirinkti, kokios šalies piliečiu norima likti.

„Pasaulio Lietuvių Bendruomenė dėkoja Prezidentei ir Seimui, džiaugiasi ir sveikina visus sulaukusius tokio puikaus tautiečius vienijančio sprendimo šiuo mums visiems svarbiu klausimu. Vienas etapas įveiktas,“ – sakė PLB Valdybos pirmininkė Dalia Henke. PLB tikisi, jog taip pat sėkmingai įstatymo pataisų būdu bus išspręsta ir paskutinė su pilietybės išsaugojimu susijusi problema – Lietuvos pilietybė bus palikta ir asmenims, kurie po 1990 m. išvykę iš Lietuvos įgijo kitos valstybės pilietybę ir turi prigimtinę Lietuvos pilietybės teisę. Dalia Shilas

„Globalus tinklas Lietuvai – Global Lithuania Network“ „Globalus tinklas Lietuvai – Global Lithuania Network“ – Užsienio lietuvių departamento sukurta paskyra socialiniame tinkle Facebook. Tai erdvė, skirta bendrauti Lietuvos diasporai ir visiems, kuriems įdomu, kaip ir kuo gyvena lietuviai visame pasaulyje. Čia Lietuvos instituvijos skelbia savo informaciją, užsienio lietuvių organizacijos informuoja apie savo veiklą. Facebook paskyroje taip

pat diskutuojama aktualiomis temomis, nuolat atnaujinamas renginių kalendorius. Čia galite rasti praktines „Globalios Lietuvos“ programos įgyvendinimo ir kitas su Lietuvos diaspora susijusias iniciatyvas. URM info

VLB Informacijos | 4 - 2015 | gruodis

9

Kalbininkui Jonui Jablonskiui – 155 (I-oji dalis) Šiais metais minime išskirtinės asmenybės – Lietuvos kalbininko, publicisto, pedagogo, vadovėlių autoriaus, literatūrinės lietuvių kalbos normintojo, įvairiausių mokslo sričių terminologo Jono Jablonskio (1860–1930) – 155-ąsias gimimo metines. Lietuvos švietimo istorijos muziejus parengė jubiliejinę virtualią parodą „Atminties spalvų retrospektyva. Kalbininkui Jonui Jablonskiui – 155“, pasakojančią apie J. Jablonskio gyvenimą ir nuveiktus darbus švietimo ir kultūros srityje. Ypač didžiuojamės galėdami virtualioje parodoje pristatyti vertingą, unikalų eksponatą – J. Jablonskio laišką, adresuotą Juozui Damijonaičiui. Laiške autorius prašo J. Damijonaičio surasti jo pažįstamai Zofijai Jucevičaitei-Nečajevienei mokytojos darbą kurioje nors lenkų ar rusų mokykloje. Kaip rašo J. Jablonskis, „ji labai reikalinga (duonos ir) darbo“. Taip pat J. Jablonskis laiške užsimena, kad būtų gerai, jeigu J. Damijonaičio iniciatyva būtų organizuoti lietuvių kalbos kursai tiems mokytojams, kurie neseniai sugrįžo iš Rusijos (nuo 1919 m. J. Damijonaitis dirbo Kauno miesto ir apskrities švietimo instruktoriumi). Tikėtina, kad laiškas parašytas 1919 m. rugsėjo 21 d. 1885 m. baigęs Maskvos universitetą, J. Jablonskis grįžo į Lietuvą, tačiau joje nebuvo sutiktas svetingai... darbo paieškos buvo bevaisės. Vilniaus apygardos mokyklų kuratorius jo nepriėmė. Pasikartojo įprasta XIX a. II p. situacija, kuomet išsilavinę jaunuoliai, baigę aukštuosius mokslus užsienyje, Lietuvoje buvo „nepageidaujami“. Taip atsitiko ir J. Jablonskiui. Tik 1887 m. jam pavyko įsidarbinti Marijampolės teisme, tačiau neilgam. Pagaliau pasisekė ir 1889 m. sausio 26 d. J. Jablonskis buvo paskirtas Mintaujos (dab. Jelgava) berniukų gimnazijos senųjų kalbų mokytoju. Gavęs vietą gimnazijoje, J. Jablonskis galėjo lengviau atsikvėpti (jau vien dėl to, kad gimnazijos mokytojų atlyginimai buvo gana dideli). Ten ir prasidėjo tikrasis pedagogo, kalbininko, publicisto, švietėjo ir mokslininko gyvenimas. J. Jablonskis gyveno ir dirbo ypač sudėtingu ir pavojingu, istoriniais įvykiais išsiskiriančiu laikotarpiu. Visas J. Jablonskio gyvenimas – tai nuolatinė, alinanti, ilga ir sunki gyvenimo kelionė, kurios metu jam teko būti ir mokytoju, ir kontrabandininku, teko patirti ir tremtinio dalią... Maskva–Lietuva–Mintauja–Revelis–Pskovas–Šiauliai–Vilnius– Panevėžys–Brestas–Gardinas–Veližas–Voronežas–Vilnius–Kaunas – tai ne turistinis kelionių maršrutas, o sudėtingas mėtyto ir vėtyto talentingo lietuvių mokslininko, kalbininko, didžiais darbais paženklintas gyvenimo kelias... 1889 m. J. Jablonskis apsigyveno Mintaujoje ir berniukų gimnazijoje pradėjo dirbti graikų ir lotynų kalbų mokytoju. Tais pačiais metais pradėjo rašyti straipsnius į literatūros, politikos ir mokslo laikraštį „Varpas“. Daugiausia straipsnių buvo skirta lietuvių kalbos dalykams. „Varpe“ pirmą kartą mūsų raštijos istorijoje pradėta diskusija dėl lietuvių kalbos rašybos. J. Jablonskis „Varpui“ parašė ir dviejų lietuviškų leidinių recenzijas: Jono Šliūpo knygos „Lietuviszkiejie Rasztai ir Rasztininkai“ (Lietuviškieji Raštai ir Raštininkai, 1894, Nr.1) ir Jono Basanavičiaus knygos „Etnologiškos smulkmenos“ (1894, Nr. 2). 1890 m. Vinco Kudirkos iniciatyva Mintaujoje gyvenę lietuviai inteligentai susibūrė į „Literatiškąją komisiją“, kurios pirmininku išrinko J. Jablonskį. Komisijos tikslas buvo rašyti straipsnius ir rūpintis „Varpo“ platinimo reikalais. J. Jablonskis globojo ir gimnazijoje slaptai veikusią „Kūdikio“ (1890–1891) draugiją. Buvęs J. Jablonskio mokinys Mintaujoje Antanas Smetona (Lietuvos Respublikos Prezidentas 1919–1920 m. ir 1926–1940 m.) prisiminimuose rašė: 10

VLB Informacijos | 4 - 2015 | Gruodis

Kalbininkas Jonas Jablonskis Mintaujoje radau jau susidariusią slaptą lietuvių mokinių draugiją, vardu „Kūdikis“. Į ją priderėjo tik vyresniųjų klasių mokiniai, gimnazistai ir realistai, nors šių antrųjų tebuvo keli. Draugijėlė turėjo ir savo knygynėlį, sudarytą daugiausia iš lietuviškų ir lenkiškų knygų. Mokiniai rinkdavos, kartas nuo karto pasiskaitydavo lietuviškų laikraščių, slapčia atgabentų iš užsienio, mėgindavo versti iš svetimų kalbų į lietuvių kalbą. Jų vertimų tikslas buvo pramokti lietuviškai rašyti. <...> Kilus svarbesnių klausimų, vienas kuris nueidavo į Jablonskį pasitarti, nes jis buvo autoritetas visiems. Ypač svarbus klausimas buvo, kurs mokslas pasirinkti išėjus gimnaziją ar šiaip jau vidurinę (aukštesnę) mokyklą. Tai rūpėdavo ypač Jablonskiui. „Rinkitės tokį mokslą, kurį išėję galėtumėte palikti Lietuvoje, savo žmonių tarpe. Lietuvon grįžti po mokslo neužkirstas kelias gydytojui, advokatui ir kunigui“. Mat, tos nuomonės buvęs ir gydytojas Petkevičius (p-lės G. Petkevičaitės tėvas), kurs savo sūnui įsakęs vieną iš tų trijų profesijų pasirinkti, nors šis labai norėjęs būti matematiku ar inžinieriu. Reikia pirmiausia žiūrėti ne to, kas labiausiai tinka, bet kas reikalingiausia Lietuvai. Tuo metu J. Jablonskio gyvenime įvyko ir asmeninių pokyčių. 1890 m. liepos 24 d. Švobiškio evangelikų reformatų bažnyčioje trisdešimtmetis J. Jablonskis susituokė su išsilavinusia lietuvaite Konstancija Sketeryte. Tikėtina, kad pirmieji santuokos metai, pragyventi Mintaujoje, buvo patys gražiausi ir laimingiausi... Ten 1892 m. gimė vyriausiasis Jablonskių sūnus Konstantinas, vėliau dukros: Ona – 1894 m. ir Julija – 1896 m. Jablonskių šeima buvo draugiška ir svetinga, į jų namus dažnai užsukdavo svečiai – bičiuliai ir mažiau pažystami lietuvių inteligentai, vyko slapti pasitarimai įvairiais lietuvybės skleidimo klausimais. Kad nesukeltų įtarimų rusų žandarams, 1894 m. vasarą, prisidengus naujagimės Onutės Jablonskytės krikštynomis (krikštatė-

viai Vincas Kudirka ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė), Jablonskių bute vyko varpininkų suvažiavimas. Prie vaišių stalo buvo sprendžiami svarbūs lietuvių tautinės kultūros klausimai ir ekonomikos reikalai. Petras Avižonis (gydytojas, pedagogas) prisiminimuose rašė: <...> Jablonskis savo santykiuose su jaunimu ir su vyresniąja inteligentų karta visai neatsižvelgdavo į gresiantį jam pavojų politinės ištikimybės atžvilgiu. Kiek kartų sustodavo pas jį garsusis anų laikų knygų kontrabandininkas Bieliakas ( Jurgis Bielinis) su knygų vežimais! Kartą Mintaujos policija buvo areštavusi Bieliaką, ir Jablonskis išvadavo užsistojęs už jį. 1894 m. vasarą įvyko pas Jablonskį „varpininkų“ susirinkimas, į kurį suvažiavo iš įvairių Lietuvos vietų keliolika inteligentų, neva į krikštynas sukviestų svečių. Į tą susirinkimą Jablonskis pakvietė ir mane, tuo būdu aš, ką tik matūros (brandos)atestatą gavęs, buvau pirmą kartą paties Jablonskio į politinį Lietuvos gyvenimą įvesdintas. Mintaujoje J. Jablonskį nuolatos supo išsilavinę lietuvių inteligentai, vyko aktyvus kultūrinis gyvenimas. Visus vienijo bendras lietuvybės idealas, Tėvynės ilgesys ir meilė... J. Jablonskio namuose buvo laukiami ir lietuvių moksleiviai. Čia vykdavo įvairios šventės, vakarėliai su lietuviškomis dainomis, slapti dalykiniai pasikalbėjimai. Visus šildė jauki Jablonskių namų šiluma, o ypač namų šeimininkės Konstancijos Jablonskienės nuoširdus dėmesys, išradingumas, supratimas ir taktas... A. Smetona prisiminimuose rašė: Apie Jablonskį spietėsi Mintaujoje nedidelis lietuvių inteligentų būrelis. Kiek atmenu, buvo: a. a. Lozoraitis, A. Kriščiukaitis, tik įsišventinęs jaunas kun. J. Tumas, paskui Čepas. Kartas nuo karto atvažiuodavo iš Rygos Pr. Mašiotas, atvažiuodavo a. a. G. Lensbergis; buvęs ar du kartu ir a. a. V. Kudirka. Ką jie veikdavo, ir mes, susipratę lietuviai mokiniai, nežinodavome; ir nesiteiraudavome, nes numanydavome, kad anuomet buvo pavojinga tokiais dalykais domėtis. Šventadieniais vaikščiodavome į Jablonskių namus, kur tuomet gyveno A. Kriščiukaitis, mokytis dainuoti. Kriščiukaitis fortepijonu vedžiodavo, o mes dainuodavome: „Ant kalno karklai siūbavo“, „Šėriau žirgelį“ ir kitas dainas. Tai mums labai patikdavo ir laukdavome šventadienio ateinant. Labai nepaprasta buvo ir labai mus mokinius suskatino savanorių teatras. Kriščiukaitis ir Čepas įsimanė parodyti „Amerika pirtyje“. Pasiruošėme ir suvaidinome, žinoma, Jablonskių namuose. Agotos rolę vaidino ponia Jablonskienė. Tai buvo linksma šeimininkės vedama pramogėlė. Susirinko mokinių kiek tik galėjo

Mokytojų kursai Voroneže 1917 m. tilpti, gimnazistų ir šiek tiek gimnazisčių, buvusių Jablonskių šeimynos globoje. Po vaidinimo šokiai, žaidimai ir dainos. Kiek džiaugsmo, kiek pasakojimų buvo po to vakarėlio mokinių tarpe! Kvėpterėjo visus jautri lietuviška dvasia, šeimynos šilima… O mokiniai lietuviai niekur kitur, kaip tik Jablonskiuos, neturėdavo užeigos. 1896 m. rugsėjo mėnesį gubernijos žandarai susekė mokytoją J. Jablonskį ir už tautinį darbą, neleistiną veiklą puoselėjant lietuvybės idėjas iškėlė į Revelį (dab. Talinas), į Aleksandro gimnaziją, – joje dirbo iki 1900 m. pabaigos. Dar toliau nuo Lietuvos... Tokie gyvenimo pokyčiai buvo sunkus išbandymas visai Jablonskių šeimai. Nepaisydamas visų sunkumų, J. Jablonskis vėl įsitraukė į įprastus darbus – dirbo gimnazijoje mokytoju ir rašė straipsnius į „Varpą“, saugumo sumetimais pasirašinėdamas Kazimiero Obelaičio, Jono Obelaičio, Senio, Nenuoramos, Peštuko, P. Kriaušaičio, P. Šiauliškio, Rygiškių Jono slapyvardžiais. Mokytoją ir Revelyje supo būrelis lietuvių gimnazistų, kuriems jis buvo dėmesingas ir neatsisakydavo padėti bėdoje. J. Jablonskis buvo darbštus, reiklus sau ir kitiems, drąsus bei kilniaširdis žmogus. Jonas Kriaučiūnas (lietuvių spaudos darbuotojas, 1891–1895 m. „Varpo“ ir „Ūkininko“ redaktorius) prisiminimuose rašė: Į Jablonskius Revelin aš atvykau iš Kryžių kalėjimo (Petrapilėje) 1900 metais. Su pačiu Jablonskiu buvau jau seniai susipažinęs, dar studentavimo laikais, <...> nuo pat pirmojo pažinties momento aš dideliai pamėgau tą karštą patriotą, teisų, dorą žmogų ir lyg lipte prilipau prie jo visa širdimi. Todėl ir, atvykęs Revelin, ėjau stačiai į jo namus, kame mane pasitiko lyg seniai lauktą svečią, nors laikymas pažinties su manimi tada

buvo pavojingas daiktas mokytojavusiam tuo laiku rusų gimnazijoje Jablonskiui. Kadangi aš buvau Revelin ištremtas trejiems metams ir administracijos buvau laikomas po atvira policijos priežiūra, kuri stengėsi užbėgti man visus kelius bent ką užsidirbti, o man teišduodavo pragyvenimui tiktai 6 rublius mėnesiui, tai aš be gausaus parėmimo iš šalies nebūčiau galėjęs gyvuoti. Didelę to parėmino dalį aš radau Jablonskio namuose, kame tuomet gyveno ir Andrius Bulota, dabar pagarsėjęs savo politikos pakraipa ir savo taktu. Apie Joną Jablonskį, kaip ir kitados Mintaujoje, kada jis ten mokytojavo gimnazijoje, Revelyje taip pat buvo susispietę buvusieji ten jauni lietuvaičiai, kuriems tas karštas Lietuvos mylėtojas darė geriausios įtakos tautybės ir išvis dvasios tobulinimo atžvilgiu, steigdamasis kiekvieną remti ir iš medžiaginės pusės. Taip gavau pažinti per Jablonskį gimnazistą Jokantą, dabar Steigiamojo Seimo narį. Pažinau ir antrą gimnazistą Vaiciušką, dabar gydytoją ir Lietuvos generolą; toliau pažinau studentą Avižonį, dabar gydytoją, Šniukštą, dabartinį Armijos Teismo pirmininką, studentą Bytautą, gimnazistą Liutkevičių ir kitus. (Tautos mokykla, 1921, nr. 12, p. 547.). Vasaras Jablonskių šeima leisdavo Lietuvoje. Parvykęs į tėviškę atostogų, J. Jablonskis apsigyvendavo pas gimines ar bičiulius. Vaikščiodamas po apylinkes ir bendraudamas su vietiniais žmonėmis, nesiskirdavo su sąsiuviniu ir pieštuku rankose. Leisdavo laiką, tyrinėdamas tarmes, rengė lietuvių kalbos gramatiką. J. Jablonskis daug nusipelnė normindamas lietuvių kalbą. 1899 m. J. Jablonskis su P. Avižoniu išleido „Lietuvišką gramatikėlę“ Petro Kriaušaičio slapyvardžiu (Petras – tai P. Avižonis, o Kriaušaitis – tai

VLB Informacijos | 4 - 2015 | gruodis

11

Jono Jablonskio vadovėlis

J. Jablonskis). Po poros metų, 1901 m. J. Jablonskis Petro Kriaušaičio slapyvardžiu išleido vieną iš reikšmingiausių darbų – „Lietuviškos kalbos gramatiką“, kurioje įtvirtino aukštaičių kauniškių tarmę. Revelyje, kaip ir anksčiau, J. Jablonskis buvo nuolatos persekiojamas žandarų. Nors ir labai saugojosi, ne visada pavykdavo. Kartą nutiko labai pavojinga ir kiek kurioziška situacija, iš jos išsisukti padėjo buvęs J. Jablonskio mokytojas iš studijų Maskvos universitete laikų – rusų profesorius Fiodoras Koršas. Apie šią situaciją Motiejus Gustaitis (kunigas, poetas, vertėjas, pedagogas, literatūros ir kultūros tyrinėtojas) prisiminimuose rašė: Štai vieną gražų rytą policija darė pas jį ( J. Jablonskį) kratą ir knygoje ar kame ten randa parašyta žodį „Šungalvis“. Susidomėjo kratikai, geležėlę radę: bene bus tai pseudonimas? Koks radinys! Bet ką jis reiškia? Suburtomis pajėgomis išsiverčia žodžiu „Прохвост“. Oho, tai blogas ženklas! Surašo protokolą ir užveda bylą. Jablonskis turėjo Revelyje gerą pažįstamą – profesorių Koršą. Šis, bylą betardant, draugiškai Jablonskį užtarė, išrodydamas, jog „Šungalvis“ tai ne keiksmo žodis, ne „Прохвост“, o tik vieno graikų šventojo – Kiokefalės sulietuvintas vardas, reiškiąs šunies galvą... Tuo byla ir pasibaigusi. Vis dėlto galų gale Jablonskiui liepta pasiduoti į dimisiją. Tolesnis J. Jablonskio gyvenimas tapo dar sudėtingesnis, sunkesnis ir pavojingesnis. 1900 m. žandarai, darydami kratą pas daktarą Vaineikį Palangoje, rado sąrašą lietuvių inteligentų, kuriame buvo minima ir J. Jablonskio pavardė. To pakako, kad krata būtų atlikta ir pas J. Jablonskį. Krėsdami žandarai rado slaptos lietuviškos spaudos, lietuviškų knygų, surinktos tautosakos rankraščių. Po tardymų ir apklausų J. Jablonskis buvo atleistas iš Revelio gimnazijos ir 1902 m. gegužės 14 d. caro vyriausybės įsakymu už dalyvavimą kovoje su lietuviškos spaudos draudimu buvo dvejiems metams ištremtas į Pskovą. Sunku įsivaizduoti, kiek teko jam iškentėti tremtyje be 12

VLB Informacijos | 4 - 2015 | Gruodis

šeimos, be Lietuvos.... ir be pragyvenimo šaltinio. „Tuo laiku buvo suimta ar bent įpainiota daug lietuvių inteligentų. Tai buvo bene pikčiausias laikas lietuvių inteligentijai“, – prisiminimuose rašė A. Smetona. Gyvendamas Pskove, J. Jablonskis redagavo brolių Antano ir Jono Juškų lietuvių kalbos žodyną ir rašė straipsnius į slapta leidžiamus lietuviškus laikraščius, pasirašinėdavo Kazimiero Obelaičio ir kitais slapyvardžiais. 1903 m. kovo 12 d. J. Jablonskiui buvo suteikta „malonė“ ir likusį bausmės laiką leista atlikti Kauno gubernijoje. Kadangi neturėjo teisės apsigyventi Vilniuje, pasirinko Šiaulius. Ten tęsė A. ir J. Juškų lietuvių kalbos žodyno redagavimą, tvarkė grafų Zubovų archyvą. Lietuvoje J. Jablonskis jautėsi gerai, tarsi tėvynės oras būtų vaistas nuo visų išgyvenimų. Mielai bendravo su jį lankančiais lietuvių inteligentais. Prabėgus metams jau keliavo į Vilnių. Nuotaika pakili – labai džiaugėsi atgauta lietuviškos spaudos laisve. 1904–1906 m. dirbo pirmojo dienraščio „Vilniaus žinios“ ir „Lietuvos ūkininko“ redakcijose, knygų leidimo bendrovėje „Aušra“, taisė įvairių knygų kalbą, dėstė lietuvių kalbą kaip fakultatyvą keliose Vilniaus mokyklose, nors tų pamokų – vos aštuonios per savaitę, bet ir tai didelis džiaugsmas... Tačiau J. Jablonskiui nelabai sekėsi įsitvirtinti Vilniuje. Vėl teko keliauti... Kazimieras Jokantas (pedagogas, gydytojas, Lietuvos Respublikos švietimo ministras 1925–1926 m. ir 1939–1940 m.) prisiminimuose rašė: Atgavus spaudą, J. Jablonskį jau matome Vilniuje, besidarbuojantį „Vilniaus žinių“ redakcijoj. Stvėrėsi naujo užsiėmimo karštai, su dideliu džiaugsmu. Turėti lietuvių kalba dienraštį ir jį redaguoti – buvo išsvajota laimė tam, kurs visą amžių kovojo ir vargo dėl spausdinto žodžio teisių. Dar Šiauliuose būdamas kalbėdavo: „Kokie laimingi tie latviai, estai! Turi savo spaudą, savo didelius dienraščius – ir niekas jų netrukdo paprastame kultūros darbe. Ar sulauksiu nors dienų gale to laiko, kada laisvai galės eiti dienraščiai lietuvių kalba? Kaip tai keista: eina mūsų laikraščiai čia pat Lietuvoje, niekas nieko nesako ir dargi rusų paštas juos išvažioja!... Svajonė... Tačiau tas entuziazmas neilgai truko. Laikraščio leidėjas inžin. P. Vileišis žiūrėjo į dienraštį, kaipo į grynai privatų savo reikalą, į jo redaktorius, kaipo į savo kanceliarijos valdininkus, kurie, neturėdami savo valios ir nuomonės, privalėjo daryti tik tai, ką jiems įsako viršininkas. Ne toks buvo mūsų mokytojas, kad taptų bet kieno vergu, o ypatingai spaudoje, kurią jis taip idealizavo ir kuri taip artima buvo jo širdžiai. Be vietos ir duonos liko, bet vergauti atsisakė. „Vilniaus žinioms“ irgi neišėjo tai sveikaton, jos nepatapo rimtu vienijančiu tautą organu, kokiu turėjo labai daug šansų likti. 1906–1908 m. J. Jablonskis dirbo Panevėžio mokytojų seminarijoje. Tačiau ir ten nebuvo lemta ilgiau užsibūti. Mokytojų seminarijos direktorius ir kiti „tikrieji rusai“ negalėjo kęsti, kad lietuvių kalba buvo įleista į mokyklą. Taigi ėmė visokiais būdais stengtis prieš tą naujovę, visokiais skundais įdavinėti mokslo apygardai Jablonskį, – rašė A. Smetona. Mokytojai rusai rezgė įvairias pinkles, kad tik nebūtų dėstoma lietuvių kalba ir kitaip ieškojo priekabių, kaip įmanydami stengėsi atsikratyti J. Jablonskio. Toks įtemptas gyvenimas, nuolatiniai kraustymaisi, alinantis darbas skaudžiai atsiliepė J. Jablonskio sveikatai – susirgo inkstų liga. 1908 m. jis buvo iškeltas į Bresto gimnaziją dėstyti lotynų kalbos. 1911 m. J. Jablonskis Rygiškių Jono slapyvardžiu išleido lietuvių kalbos mokslui labai reikšmingą veikalą „Lietuvių kalbos sintaksė“. Tačiau sveikata akivaizdžiai prastėjo, netiko klimatas, ir J. Jablonskis buvo priverstas pats pasiprašyti perkeliamas į Gardino gimnaziją, kur jį užklupo Pirmasis pasaulinis karas. Jūratė Jagminienė Lietuvos švietimo istorijos muziejaus muziejininkė Nuotraukos iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus fondų Tęsinį skaitykite kitame, 2016 m. kovo, „Informacijų“ numeryje.

Mūsų apylinkėse Hamburgo LB apylinkė |

www.hamburgas.vlbe.org

Kas naujo, Hamburgo lietuviai?

Už pilietybės išsaugojimą Į susirinkimą atvyko ir lietuvius su naujausia Pasaulio lietuvių bendruomenės (toliau – PLB) veikla supažindino šių metų vasarą, liepos 17 d., PLB pirmininke išrinkta Dalia Henke. Pranešimo metu D. Henke palietė pilietybės išsaugojimo klausimą. Ji informavo, jog 2015 m. rugpjūčio 19 d. LR Vyriausybė priėmė sprendimą sutikti su Teisingumo ministerijos siūlymu pritarti Seimo narių iniciatyvai 2016 m. spalio 9 d. surengti privalomąjį referendumą dėl LR Konstitucijos 12 str. pakeitimo. Pirmininkės teigimu, PLB pasisako už pilietybės išsaugojimą, tačiau nepritaria norimam organizuoti referendumui. D. Henke įvardino tris konkrečias to priežastis: elektroninio balsavimo nebuvimą, nevieningą politikų poziciją šiuo klausimu ir griežtą Referendumo įstatymą. Pirmininkės teigimu, pilietybės išsaugojimo klausimas atitinka Konstitucijos 12 str. minimus „atskirus atvejus“, todėl referendumo tam nereiktų, reikėtų tik papildyti Pilietybės įstatymą.

Džiaugsmas dėl išrinktos pirmininkės Po ilgų naujosios Valdybos pasisakymų, bendruomenės pirmininke vienbalsiai išrinkta aktyvioji Lina Jahn, ne per vienerius metus tapusi HLB branduoliu, jungiančiu Hamburge gyvenančius lietuvius. L. Jahn šis darbas nėra svetimas – HLB ji pirmininkavo jau prieš penkerius metus. Lina savanoriškai nuolat buria, organizuoja, informuoja ir vis stengiasi sujungti draugėn Hamburge gyvenančius lietuvius. Visi Valdybos nariai vienareikšmiškai pritarė L. Jahn paskyrimui HLB bendruomenės pirmininke – šis žmogus yra labiausiai vertas ir labiausiai tinkamas šioms pareigoms eiti. Naujai išrinkta Hamburgo bendruomenės Valdyba informuoja, kad artimiausias Hamburgo bendruomenės organizuojamas renginys bus skirtas vaikams – 2015 m. planuojama rengti ir įgyvendinti tradicinį renginį „Kalėdinė eglutė“. Taip pat šiuo metu derinami ir aptariami Šv. Mišių Hamburge organizavimo darbai, kurių metu planuojama į Vokietiją pakviesti puikiai pažįstamą Lietuvos kunigą Gediminą Numgaudį. Visas naujienas skaitykite HLB tinklapyje: http://hamburgas.vlbe.org Evelina Kislych

Nauja HLB Valdyba Susirinkimo metu buvo aptarta dešimt darbotvarkės klausimų. Kadangi bendruomenės susirinkime negalėjo dalyvauti jos pirmininkė Viktorija Ibragimova-Jimenes Aquilera, svarbiausius 20142015 m. įvykius aptarė aktyvios bendruomenės atstovės: iždininkė Kristina Ūsaitė bei HLB atstovė viešiesiems ryšiams Lina Jahn. Bendruomėnės nariai džiaugėsi, jog šio susirinkimo metu ypatingai sklandžiai išrinkta naujoji Valdyba, kurioje netrūksta ir aktyvaus bei energingo jaunimo. Nuo 2015 m. spalio 23-osios darbą pradėjo aštuoni HLB Valdybos nariai: Lina Jahn, Kristina Ūsaitė, Akvilė Kalinaitė, Ieva Kudirkaitė, Loretis Bieliauskas, Evelina Kislych, Algirdas Šochas ir Saulė Tjards.

Kölno-Bonnos LB apylinkė |

Nuotrauka iš Hamburgo LB apylinkės archyvo

Š. m. spalio 23 d. Lietuvių katalikų sielovadoje Hamburge, kaip ir kasmet, įvyko čia gyvenančių lietuvių bendruomenės ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Jo metu buvo aptariami ne tik aktualūs Hamburgo lietuviams klausimai, susiję su tolesne bendruomenės veikla ir čia gyvenančių lietuvių ateities perspektyvomis, bet renkama ir nauja Hamburgo lietuvių bendruomenės Valdyba.

Naujai išrinkta HLB Valdyba. Kairėje – pirmininkė Lina Jahn.

www.kelnas-bona.de

Naujoji Kölno-Bonnos Valdyba

Lapkričio 22 d. Kölno-Bonnos LB Valdyba kvietė į bendruomenės susirinkimą. Jo metu buvo apžvelgta praėjusių metų bendruomenės veikla, pateikta finansinė ataskaita. Iš pareigų buvo atleista senoji Valdyba ir iš esamų kandidatų renkama naujoji. Naująją Kölno-Bonnos LB Valdybą sudaro Darija Petrovič, Reda Arnold ir Jurgita Pflaum. Susirinkimo metu buvo nuspręsta sudaryti Valdybą be pirmininko pareigų. Buvusi pirmininkė Ieva Kleinauskas sako: „Visiškai pasitraukti iš akiračio neketinu. Be abejo, pasilieku bendruomenės Taryboje, dalyvausiu renginiuose, stebėsiu aktualijas, tačiau nebepirmininkausiu. Dėkoju visiems už ilgametį bendradarbiavimą, už Jūsų pasitikėjimą ir nuoširdumą“. KBLB Info

Naujoji Kölno-Bonnos LB apylinkės Valdyba VLB Informacijos | 4 - 2015 | gruodis

13

Nürnbergo LB apylinkė |

www.niurnbergo-lietuviai.de

Nürnbergo LB apylinkė Atvirų durų dienoje Spalio 10 d. „Südpunk“ kultūros centre vyko Atvirų durų diena. Prisistatyti galėjo visos bendruomenės ir organizacijos, savo veiklą vykdančios šiame centre. Ilgai negalvodamos kartu su Oksana paruošėme vaišes, informacinę medžiagą apie Lietuvą ir Nürnbergo LB apylinkę. Nors renginyje lankytojų nebuvo labai daug, tačiau mūsų spalvingas stendas ir stalas bei užrašas LITAUEN prikvietė ne vieną svečią. Malonu buvo, kai besišnekučiuodamos su svečiais sužinojome, jog vienos lankytojos senelė yra kilusi iš Lietuvos. Renginys, nuspalvintas įvairiomis istorijomis, prisiminimais bei pokalbiais apie Lietuvą, pavyko puikiai. Ir vėl teko pabūti mažaisiais savo krašto ambasadoriais. Naudinga buvo ir tai, kad susipažinome su įvairiomis organizacijomis, pasidalinome patirtimi, gavome naudingos informacijos. Kristina Braun

Prie Nürnbergo LB apylinkės paruošto stendo

Nuo rugsėjo 25-osios iki spalio 25-osios Nürnberge vyko įvairūs kultūriniai renginiai. Šįkart apie vieną iš jų. Spalio 17 d. Nürnbergo LB apylinkė pakvietė visus į lietuviškos kultūros vakarą. Renginys vyko miesto kultūros centre „Südpunkt“, jame buvo pristatyti penki Lietuvos etnokultūriniai regionai. Vakaras prasidėjo dzūkiška liaudies daina, kurią atliko jaunimo kvartetas: Hannah Kübber, Johanna Reinhardt, Teo Rocholl ir Elias Elsner. Sveikinimo žodį tarė Lietuvos Respublikos ambasados Vokietijoje patarėjas Viktoras Gudavičius, Nürnbergo LB apylinkės pirmininkė Kristina Braun ir VLB Valdybos narė Jurgita Noreikaitė-Pickel. Visi klausėsi įdomaus, Rasos Weiß paruošto pristatymo apie UNESCO Pasaulio paveldo saugomus objektus Lietuvoje. Po to vyko iš Hüttenfeldo atvykusio Romuvos LB apylinkės folkloro ansamblio „Jorė” koncertas. Jo metu

www.romuva.de

Romuviečių išvyka į Landau

Nuotrauka Joachim Hoffmann

Romuvos LB apylinkė |

Kultūrinio renginio apie Lietuvą dalyviai ir svečiai Gitana Bielskytė-Elsner vaizdžiai pasakojo koncerto visus viliojo kulinariniu paveldu apie kiekvieno Lietuvos etnografinio re- nukrauti stalai ir nesibaigiantys rateliai. giono savitumus, kuriuos ansamblis „Jorė” Simona Dūdė ir Rasa Weiß iliustravo to krašto šokiais ir dainomis. Po

Romuviečiai lankosi Landau želdinių ir gėlynų parodoje 14

VLB Informacijos | 4 - 2015 | Gruodis

Gamta rugsėjo 19-osios rytą nežadėjo nieko gero: buvo apsiniaukę ir lietus pylė kaip iš kibiro. Galbūt ne vienam kilo mintis pasilikti namuose. Bet tie, kurie buvo tvirtai nusprendę keliauti kartu, laimėjo! Kaip buvo sutarta, Hüttenfelde, Rennhofo pilies kieme, susirinkome 9 val. Šį kartą vėluojančių nebuvo! Visi gerai nusiteikę dviem autobusiukais, kuriuos vairavo Gintas ir Antanas, ir lengvąja Rasos mašina, patraukėme Mannheimo, Ludwisghafeno, Neustadto ir Landau kryptimis. Tik išvažiavus iš Mannheimo, dangus

Nuotrauka Dariaus Šulco

Kultūrinis renginys apie Lietuvą

ėmė giedrėti, pasirodė saulė, visą dieną Landau želdinių ir gėlynų parodoje buvo šilta ir smagu. Nuotaika dar labiau pakilo „pažvejojus“ Irenos Timpienės saldumynų maišelyje. Netrukus prisijungė ir Ona bei Vincas Bartusevičiai, kurie nepabūgo 200 km kelio, idant dieną praleistų romuviečių būryje ir gėlių jūroje. Iš viso Landau želdiniai, gėlynai, žaidimo aikštelės, gėlių paviljonai, vandens įrenginiai ir kt. užima 27 ha, iš jų gėlynų paviljonai užima 1.100 m2, jurginų labirintai – 1.500 m2, žaidimų aikštelės – 2.000 m2, nuolat atnaujinami gėlynai – 4.000 m2, vandens paviljonai – 1.850 m2, pasodinta 1.000 m2 įvairių medžių. Kad susidarytume bendrą vaizdą, pirmiausia traukinuku apvažia-

vome visą teritoriją, išklausėme informaciją apie atskiras parodos sritis. Būreliais pasklidome po teritoriją ir žavėjomės nepakartojamo grožio rudeninėmis gėlėmis, ypač jurginais (net 250 įvairiausių rūšių), prisikvėpavome gaivaus aromato, stebėjomės žiedų, klombų ir gėlynų įvairove bei formomis, neatsistebėjome parodos rengėjų išmone ir idėjų įvairove. Po bendrų pietų, malonių pokalbių pasukome namų link. Ačiū Irenai Timpienei, visai Romuvos apylinkės Valdybai už sklandų kelionės organizavimą, gerą nuotaiką. Ačiū ir fotografui Joachimui Hoffmann, kuris įamžino gražiausius žiedus, originalias idėjas ir mūsų nuotaikas. Emilija Meikienė

Nuotrauka Aušros Lorenz

Lituanistinė vaikų akademija

Kviečiame prisijungti prie jaunųjų akademikų komandos! 2015 m. Vasario 16-osios gimnazija mini 65-ąsias įkūrimo metines. Maloniu atsitiktinumu tapo tai, kad būtent šiais jubiliejiniais metais Gimnazijoje įkurta Lituanistinė vaikų akademija. Ši akademija – tai šeštadieninė lituanistinė mokykla, skirta skatinti lietuvių kilmės vaikus mokytis lietuvių kalbos, lietuviškų tradicijų bei formuoti tautinį identitetą. Programos tikslas – ugdyti vaikų komunikavimo lietuvių kalba, kūrybiškumo, kultūrinę, mokėjimo mokytis ir kitas bendrąsias kompetencijas, jos sudaro prielaidas vaikui bręsti

kaip asmenybei, sėkmingai bendrauti, veikti įvairiose socialinėse ir kultūrinėse situacijose, formuotis tautinę savimonę. Ugdymas akademijoje vyksta pagal tris vaikų amžiaus ir pasiekimų grupes: pradedančiųjų grupę lanko 3–5 m. vaikai, pažengusiųjų – 6–9 m. vaikai, vyresniųjų – 10–12 m. vaikai. Užsiėmimai akademijoje organizuojami pagal paruoštą programą, ypatingas dėmesys skiriamas lietuvių kalbos vartojimo ir suvokimo stiprinimui, smulkiosios motorikos įgūdžių formavimui, kūrybiškumo ir bendradarbiavimo skatinimui. Reikia paminėti ir tai, kad Lituanistinėje akademijoje veiklos organizuojamos ne tik mažiesiems lietuviukams, bet ir jų tėveliams. Jiems vyksta įvairios paskaitos bei kūrybinės (muzikos, dailės) dirbtuvės su savo sričių profesionalais. Lituanistinės vaikų akademijos projekto vadovė – Vasario 16-osios gimnazijos direktorės pavaduotoja Irena Sattler, akademijos vaikus moko kvalifikuoti mokytojai: Vasario 16-osios gimnazijos direktorė, vokiečių k. mokytoja ekspertė Janina Vaitkienė, Gimnazijos lietuvių k. ir literatūros mokytoja metodininkė Birutė Augustanavičiūtė ir VLB Romuvos apylinkės narė, ikimokyklinio ugdymo pedagogė ir dailės mokytoja Aušra Lorenz (iki rugsėjo akademijoje mokė VLB Valdybos sekretorė Jurgita NoreikaitėPickel). Nori mokytis? Ateik ir tu! Informacija: info@litauischesgymnasium.de V16 ir Romuvos apylinkės info

Mokslo premija dr. Vincui Bartusevičiui LR švietimo ir mokslo ministerija Romuvos LB apylinkės nariui dr. Vincui Bartusevičiui už viso gyvenimo nuopelnus mokslui ir pasiekimus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje humanitarinių ir socialinių mokslų srityse skyrė 2015 m. Lietuvos mokslo premiją. Tai didžiulė šventė ir džiaugsmas ne tik Romuvos apylinkei, bet visos Vokietijos bei pasaulio lietuviams. V. Bartusevičius gimė 1939 m. Lietuvoje, Vilkaviškyje. Artėjant frontui, 1944 m. kartu su tėvais pasitraukė į Vokietiją. Lankė pradines ir pagrindines lietuvių bei vokiečių mokyklas Eckernfördėje, Flensburge ir Lübecke. 1953–1959 m. mokėsi Vasario 16-osios gimnazijoje Hüttenfelde, išlaikė abitūros egzaminus. Müncheno ir Tübingeno universitetuose studijavo sociologijos, visuotinės istorijos ir psichologijos mokslus. 1966 m. Tübingeno universitete apsigynė Magister Artium sociologo diplomą. Po studijų iki 1974 m. dirbo VLB reikalų vedėju ir leidinio „VLB Informacijos“ redaktoriumi, dėstė visuotinės ir Lietuvos istorijos bei visuomenės mokslus Vasario 16-osios gimnazijoje, buvo gimnazijos Kuratori-

jos reikalų vedėju. Nuo 1974 m. dr. V. Bartusevičius pradėjo mokytojauti Wittlicho profesinėse mokyklose, dėstė visuomenės mokslą, istoriją, ekonomiką. 1981–2003 m. dirbo Rheinland-Pfalz žemės aukštesniojoje policijos mokykloje; buvo studijų tarėju (Studienrat), vyr. studijų tarėju (Oberstudienrat); 1980–1990 m. Wittlicho mokyklose visuomenės mokslų mokytojų konferencijos pirmininku; RheinlandPfalz žemės istorijos ir visuomenės mokslų mokytojų sąjungos nariu-steigėju ir jos Valdybos nariu. Dr. V. Bartusevičiaus didelės iniciatyvos ir patriotinių idėjų dėka 1981 m. Hüttenfelde įkurtas Lietuvių Kultūros Institutas (LKI) su centrine lituanistine biblioteka ir lietuvių archyvu. Jis nuo pat įsteigimo datos iki šiandien yra Instituto direktorius ir archyvo vedėjas. 1999 m. Vilniaus universitete dr. V. Bartusevičius apsigynė humanitarinių mokslų srities, istorijos krypties daktaro disertaciją tema „Lietuviai pabėgėliai Vokietijoje 1944–1951“. Nuo pat studijų pradžios dr. V. Bartusevičius labai aktyviai įsiVLB Informacijos | 4 - 2015 | gruodis

15

Štuttgarto LB apylinkė |

V. Bartusevičius atskleidžia labai tragišką ir skausmingą Lietuvai laikotarpį, privertusį daugelį lietuvių palikti Tėvynę. Mokslininko neįkainojamo darbo dėka ne savo valia Tėvynę palikusių žmonių likimas nenuėjo užmarštin. Dr. V. Bartusevičius yra vienas iš užsienyje gyvenančių lietuvių mokslininkų, padėjęs kurti Lietuvos įvaizdį moksliniu pagrindu, puoselėja lietuvybę, gerbia, saugo ir propaguoja Lietuvos kultūrą, papročius, tradicijas, kalbą bei istoriją ir deda daug pastangų šių vertybių perdavimui ateinančioms kartoms. Savo ilgamete, nuoširdžia, prasminga veikla dr. V. Bartusevičius garsina Lietuvos vardą ir vienija toli nuo Tėvynės gyvenančius tautiečius. Jo darbai tapo lietuvių bendruomenės Vokietijoje gyvavimo istorijos dalimi. Mes didžiuojamės savo tarpe turėdami tokią garbią ir iškilią asmenybę. Apdovanojimai, skirti dr. V. Bartusevičiui: Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius (1999); Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR Vyriausybės garbės aukso ženklas „Už nuopelnus Lietuvai“ (2005); Reino-Maino/Pietinio Hesseno regiono „Garbės žymuo“ už ypatingas pastangas ir nuopelnus Lietuvių kultūros institute Lampertheime ir tautų draugystės suvienytoje Europoje skatinimą (2005); LR URM „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ už ypatingus nuopelnus garsinant Lietuvos

Dr. V. Bartusevičius – dažnas paskaitininkas vardą, puoselėjant ir plėtojant tarpvalstybinius santykius (2014). Dr. V. Bartusevičius yra sukūręs darnią lietuvišką šeimą: žmona Ona – aktyvi pagalbininkė, iniciatorė ir patarėja visuose jo darbuose; džiaugiasi keturiais anūkais; užaugino dukrą Ritą ir sūnų Tomą, kuris labai aktyviai reiškiasi visuomeniniame, politiniame ir kultūriniame Vokietijos lietuvių gyvenime. Gerbiamas dr. V. Bartusevičiau, dar kartą Jus nuoširdžiai sveikiname! Irena Timpienė

Nuotrauka Joachim Hoffmann

jungė į Vokietijos lietuvių jaunimo veiklą. Buvo Vokietijos lietuvių studentų ateitininkų sąjungos pirmininku ir jos leidinėlio „Ateitin“ redaktoriumi; Vokietijos lietuvių studentų sąjungos nariu; VLB jaunimo sekcijos nariu ir laikraštėlio „Jaunimo žodis“ redaktoriumi; IV-ojo pasaulio lietuvių jaunimo kongreso akademinės programos komisijos pirmininku; 1968–2011 m. VLB Tarybos nariu; VLB Valdybos nariu ir vicepirmininku; Fondo Vasario 16-osios gimnazijai remti Valdybos vicepirmininku; nuo 2010 m. dr. V. Bartusevičius yra VLB Garbės pirmininkas. Nuo 1966 m. iki šių dienų dr. V. Bartusevičius skaito paskaitas Europos lietuviškųjų studijų savaitėse, LKI suvažiavimuose, jaunimo seminaruose, VLB darbuotojų suvažiavimuose bei centriniuose renginiuose, įvairiose lietuvių bei vokiečių konferencijose, kongresuose ir kt. Dr. V. Bartusevičius savo aktyvia veikla stengiasi įtraukti kuo daugiau išeivijos lietuvių dalyvauti Lietuvos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, ragina išeivijos mokslininkus puoselėti lietuvybę, palaikyti ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, aktyviai dalyvauti užsienio lietuvių bendruomeninėje veikloje ir kartu dirbti, tiriant Lietuvos istoriją, garsinant Lietuvos vardą pasaulyje. 2012 m. išleistoje knygoje „Lietuviai DP stovyklose Vokietijoje 1945–1951 m.“ dr.

stutgartas.vlbe.org

Kalėdinė nuotaika atkeliavo jau ir į Štuttgartą...

Gaminame Kalėdines dovanėles

Gruodžio 5 d. Štuttgarto LB apylinkėje šurmuliavo pirmosios lietuviškos kalėdinės dirbtuvės. Į jas buvo pakviesti ne tik bendruomenės nariai su šeimomis, bet ir visi apylinkėje gyvenantys tautiečiai. Renginį šv. Mišiomis visai šeimai šv. Juozapo parapijos koplytėlėje pradėjo kunigas dr. V. Grigutis, kuriam savo giesmėmis talkino lietuviškas Štuttgarto ansamblis „RI-DIG-DO“. Po to visi, džiaugsmingai nusiteikę, persikėlė į šv. Juozapo parapijos bendruo16

VLB Informacijos | 4 - 2015 | Gruodis

menės salę ir pasiruošė bendrą šventinį stalą. Renginio pradžioje skambėjo Valdybos narių bei kunigo padėkos žodžiai ir linkėjimai. Vėliau mūsų mažuosius apylinkės narius aplankė vaiduokliai iš palėpės. Su jais mažieji šoko, dainavo ir žaidė žaidimus. Vaiduokliams talkino ansamblis „RI-DIG-DO“ su vadovu Juozu Vasiliauskiu priešakyje. Pašokę ir padainavę, mažieji bendruomenės nariai deklamavo eilėraščius ir visi kartu ieškojo Kalėdų Senelio laiško. Po linksmosios programos, kurią parengė lituanistinės mokyklėlės „Traukinukas“ mokytojai: Diana Kūgienė, Rolanda Azadeh bei Juozas Vasiliauskis, vaikai rašė laiškus Kalėdų Seneliui ir galėjo užsiimti rankdarbiais keturiose skirtingose dirbtuvėlėse. Tiek maži, tiek ir dideli galėjo pasigaminti kalėdines sveikinimo atvirutes, kalėdinius žaisliukus ir dekoracijas iš popieriaus, siūlų, šiaudų ar spalvotų lempučių. Už dirbtuvėles dėkojame auksarankėms Jolitai Laukžemienei ir Erikai Bagdonavičienei bei dirbtuvių meistrams Daivai ir Egidijui Paljuliams, Modestui Dargiui. Kol vaikai darbavosi dirbtuvėlėse, tėveliai šnekučiavosi, šoko ir dainavo kartu su Štuttgarto apylinkės ansambliu „RI-DIG-DO“. Tik vėlų vakarą vis dar skambant nuostabiems armonikos akordams nenoriai pamažu susirinkusieji pradėjo skirstytis namo vieni kitiems linkėdami džiugių artėjančių švenčių. Dar kartą dėkojame visiems susirinkusiems už gausų vaišių stalą, už gerą nuotaiką ir šiltus pokalbius. Iki kitų susitikimų!!! Rasa Modic, Agnė Dargienė, Daiva Schriel

jaunimo gretose

2015 m. paskutinį spalio savaitgalį Annabergo dvare, Bonnoje, buvo švenčiamas jau ilgamete tradicija tapęs renginys „Baltoween“ arba kitaip – baltų Halloweenas. Vokietijos Lietuvių Jaunimo Sąjungos (VLJS) ruoštas renginys sulaukė apie 50 dalyvių iš Vokietijos, Belgijos, Austrijos, Didžiosios Britanijos bei Lietuvos. Penktadienio vakaras prasidėjo jaukia vakariene dvaro sode. Kaip įprasta „Baltoweene“, dalyviai prie laužo šildėsi ir bendravo iki paryčių, nors jau kitą rytą, dar prieš pusryčius, dieną buvo raginami pradėti intensyvia mankšta, vedama VLJS Valdybos narės Aistės. Po trumpo prisistatymo ir įvado į šių metų temą „Humoras ir Politika“ vyko Algio Ramanausko paskaita apie „chaltūrą“, kuri ne tik privertė dalyvius juoktis, bet ir palietė politinę bei socialinę problematiką. Po paskaitos vykusioje diskusijoje žinomas TV laidų vedėjas ir visuomenės veikėjas atsakė į klausimus ir skatino kritiškai pažvelgti į politiką, televiziją, TV humoro laidų kokybę bei kliūtis kalbinei raiškai, sukeliamas kalbininkų pernelyg tiesmuko lietuvių kalbos vartojimo reguliavimo viešojoje erdvėje. Popietę dalyviai praleido su teatro edukologe Auguste Tomkute. Improvizacijos pratimai leido tiek pasijuokti iš politikos ir savęs, tiek kūrybiškai interpretuoti prieš tai vykusios diskusijos temas. Dalyviai turėjo improvizuotai ir savitai suvaidinti įvairias politines situacijas, sukurti Algio Ramanausko paskaitos ir diskusijos metu iškeltų problemų sprendimus bei filmuoti reportažus apie renginį. Pertraukų metu vykusiose VLJS Valdybos narės Dominykos vedamose kūrybinėse grafičio dirbtuvėse buvo galima ne tik įsigyti „Baltoween“ atributika papuoštų marškinėlių ir medžiaginių maišelių, bet šiuo logotipu paįvairinti ir dalyvių drabužius bei aksesuarus.

Nuotrauka Dovilės Šermokas

„Juoktis, net ir iš politikos, – vis dar sveika!“

Po vakarienės visi išsiskirstė po kambarius ruoštis kaukių vakarėliui, kur kiekvienas parodė savo išmonę, humoro jausmą ir originalumą. Ilgą dieną vainikavo grupės „Soul Moustache“ akustinis koncertas. Grupės vokalistė Vytautė Pupšytė juokavo, kad dar niekada nėra dainavusi taip persirengusiems žmonėms, o ir pati helovino kaukę užsidėjo pirmą kartą. „Mano lūkesčiai net nebuvo pranokti, jie tiesiog sprogo gražiausiu fejerverku. Man buvo be galo įdomu klausytis paskaitų, stebėti užsiėmimus. Čia tikrai labai ypatinga vieta, ypatinga gamta. O ypatinga vieta surenka ypatingus žmones. Tai labai protingi, išmintingi jauni žmonės, kurie daro kažką prasmingo,“ - įspūdžiais dalinosi vokalistė. Sekmadienio rytas prasidėjo šiek tiek netradicinėmis pamaldomis: Lietuvos evengelikų ir liuteronų bažnyčios diakonas Andrius Stakelis kalbėjo apie Biblijoje aprašytą juoko svarbą. Kiek vėliau Annabergo dvarą užpildė kvatojimas ir kikenimas Kristinai Laučienei pasidalinus juoko jo-

Vokietijos jaunimas apie juoką ir politiką

gos paslaptimis ir pamokius šio užsiėmimo pratimų. Ši, dar gana nauja metodika, atskleidžia žmogaus žaismingumą, skatina teigiamą mąstymą, gebėjimą atsipalaiduoti ir pasijuokti iš savęs. Užsiėmimą visi pradėjo dirbtinai judindami pilvo raumenis, simuliuodami juoką, o baigė raitydamiesi iš tikro juoko, stebėdami neįprastai juokingai besielgiančius kolegas. Organizatoriai dėkoja atvykusiems dalyviams ir lektoriams, grupei „Soul Moustache“ už žavų koncertą, Baltijos šalių krikščionių sąjungai Vokietijoje už suteiktą galimybę renginį organizuoti Annabergo dvare, Politinio lavinimo centrui Bonnoje, Vokietijos lietuvių bendruomenei ir Europos lietuvių kultūros centrui už paramą. Vokietijos lietuvių jaunimo sąjunga kviečia visus susidomėjusius apsilankyti ateinančių metų „Baltoween“ renginyje, domėtis Vokietijos jaunimo veikla VLJS interneto svetainėje arba Facebook paskyroje. VLJS info

Vidurio Europos lietuvių jaunimo sąjungų suvažiavimas 2015 m. paskutinį lapkričio savaitgalį Vokietijos lietuvių jaunimo sąjunga (VLJS) kvietė Vidurio Europos lietuvių jaunimo sąjungų atstovus į suvažiavimą. Suvažiavimas vyko Berlyne, LR ambasadoje. Dalyviai susirinko iš septynių skirtingų

šalių – Austrijos, Šveicarijos, Olandijos, Prancūzijos, Italijos, Čekijos ir Vokietijos. Renginiu susidomėjo ir bendruomenės, neturinčios jaunimo sąjungų arba jas dar tik steigsiančios. Renginys prasidėjo penktadienį beveik

visiems dalyviams atvykus į Berlyną. Buvo proga susitikti, susipažinti, pabendrauti neformalioje erdvėje. Jau čia prasidėjo diskusijos apie jaunimo sąjungų ir bendruomenių veiklą, kurios tęsėsi visą savaitgalį. Šeštadienio rytą ambasadoje sveikinimo

VLB Informacijos | 4 - 2015 | gruodis

17

Nuotrauka Vytenio Sakalausko

žodį tarė ir apie Vokietijoje gyvenančius lietuvius kalbėjo LR ambasadorius Deividas Matulionis. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) Valdybos pirmininkė Dalia Henke skaitė pranešimą, kurio metu ragino pagalvoti apie 2016 m. LR Seimo rinkimų tvarkos pagerinimą, jos pritaikymą prie užsienyje gyvenančių lietuvių. Daug susidomėjimo sulaukė LR užsienio reikalų ministerijos (URM) Užsienio lietuvių departamento (ULD) direktoriaus pavaduotojos, laikinai einančios direktorės pareigas, Linos Žukauskaitės pranešimas, kuriame ji pristatė „Globalios Lietuvos“ programą ir ragino bendradarbiauti. Po pranešimų vyko mokymai, kuriuos vedė buvęs Lietuvos Jaunimo organizacijų Tarybos prezidentas, jaunimo organizacijų veiklos kokybės gerinimo metodikos bendraautorius Šarūnas Frolenko. Mokymų metu suvažiavimo dalyviai diskutavo apie jaunimo organizacijų veiklą, jų bendradarbiavimą, kėlė klausimą, kaip tokioms sąjungoms dalyvauti Lietuvos gyvenime, buvo kalbama apie projektų rašymą, finansavimo paiešką ir viešuosius ryšius. Suvažiavimas baigėsi sekmadienį, visi kupini gerų idėjų ir motyvuoti sugrįžo į namus. Šis renginys suteikė puikią galimybę susipažinti su Vidurio Europos lietuvių jaunimo sąjungų veikla, pa-

Dalios Henke pranešimas sidalinti idėjomis, mintimis apie bendradarbiavimą ir lietuvybės išlaikymą savo šalyje bei drauge ieškoti problemų sprendimo būdų. VLJS info

Vokietijoje gyvenančias verslias lietuves mamas kviečiame į III edukacinę konferenciją Berlyne

„Aš – versli mama“ 2016 m. sausio 14 d. ,16.30 val., LR ambasadoje (Charitestraße 9, Berlin) Dalyvės mokestis: 10 €

PROGRAMA: 16.30–16.40 val. Atidarymas. Sveikinimo žodį susirinkusiems ketina tarti su oficialiu vizitu Berlyne tuo metu viešėsianti LR žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, Vokietijos verslo struktūrų atstovai. 16.40–17.25 val. Andreas Krautz, verslo reklamos ir komunikacijos specialistas (Vokietija): „Reklamos psichologija moterims verslininkėms – iš verslininko perspektyvos“ (vok. „Werbepsychologie für Unternehmerinnen aus der Sicht eines Unternehmers“). Pranešimo kalba – vokiečių. 17.25–17.40 val. Pertrauka (kava, užkandžiai). 17.40–18.25 val. Gabriele Raasch, smulkių verslininkų ir įmonių konsultantė (Vokietija): „Pasiūlymai ir patarimai, kaip pradėti individualią veiklą ir sulaukti sėkmės“ (vok. „Warum Frauen erfolgreich(er) gründen. Aus eigenen Erfahrungen. Anregungen für den Schritt in die berufliche Selbständigkeit. Tipps zur Unternehmensförderung“). Pranešimo kalba – vokiečių. 18.25–18.40 val. Pertrauka (kava, užkandžiai). 18.40–19.25 val. Rasa Motuzienė, asmenybės ugdymo specialistė, psichologė (Lietuva): „Ar tavo kelias turi širdį?“ Pranešimo kalba – lietuvių. 19.25–19.40 val. Pertrauka (kava, užkandžiai). 19.40–20.45 val. Milana Jonikienė, finansų ekspertė (Lietuva): „Vaikų finansinio raštingumo ugdymas šeimoje.“ Pranešimo kalba – lietuvių. 21.00–22.30 val. Dalykinių pažinčių vakaras LR ambasadoje. Dalyvauja verslios mamos iš Lietuvos ir Vokietijos, LR ambasados ir Vokietijos verslo struktūrų atstovai. Informacija pasiteirauti: Laimonda Ueck | Mob. tel.: +49 157 524 77 157 | info@laimonda.de | www.verslimama.lt Organizatorius – portalas verslimama.lt 18

VLB Informacijos | 4 - 2015 | Gruodis

Vasario 16-osios Gimnazijoje

Šiais mokslo metais prasidėjo Vasario 16-osios gimnazijos ir Mannheimo aukštosios menų mokyklos šokio akademijos partnerystė. Ją inicijavo ir koordinavo Gimnazijos Tėvų komiteto narys Bernhard Conrad. Šios partnerystės rezultatas – Gimnazijoje ir Mannheimo šokio akademijos baleto mokykloje mokslus pradėjo trys mokinės iš Pietų Korėjos, Busano miesto. Hye Won Cho (14 metų) ir Hyeon Been Han (13 metų) mokosi 7 klasėje, You Bin Kwon (11 metų) – 5 klasėje. Baleto mokykloje mokslai trunka 7 metus. Mergaitės, atvykusios į pastarąją mokyklą, laikė stojamuosius egzaminus, jų pasiekimų rezultatai buvo puikūs: Hye Won Cho ir Hyeon Been Han pateko į 5 baleto mokyklos klasę, You Bin Kwon – į 4 klasę. Sveikiname naujas bičiules, linkime pačių geriausių pasiekimų Gimnazijoje ir baleto mokykloje. Bernhard Conrad, Birutė Augustanavičiūtė

Naujos mokinės iš Pietų Korėjos

Nuotrauka Bernhard Conrad

Gimnazijos ir Mannheimo aukštosios menų mokyklos partnerystė

Vokietijos Vienybės dienos minėjimas

Nuotrauka Andreas Ohler

Spalio 1-osios vakarą Rennhofo pilies salėje vyko renginys, skirtas Vokietijos Vienybės dienos šventei. Šie metai ypatingi – minimas 25-asis, bene svarbių XX a. antrosios pusės įvykių, jubiliejus. Gausiai salėje susirinkusiems svečiams 10 kl. mokiniai (istorijos mokytoja Monika Bischoff, vyresniųjų klasių vadovė dr. Gabriele Hoffmann) pristatė tris dienas ruoštą projektą „Revoliucija. O kas po to?“. Gimnazistai išsamiai išanalizavo žymių politikos ir visuomenės veikėjų – Lech Walesa, Vaclav Havel, György Konrad, Joachim Gauck, Bärbel Boley – biografijas bei jų vaidmenis žlungant Rytų blokui. Gimnazijos direktorė Janina Vaitkienė, sveikindama svečius, sakė: „Du svarbūs istoriniai faktai įvyko ketvirtadienį. 1990 m. spalio 3 d. – Vokietijos susijungimas, 1990 m. kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atgavimas“. Šventinę nuotaiką pastiprino itin gausi koncertinė programa: dainavo Gimnazijos 5–6 kl. mokiniai (mokytojas Gintaras Ručys), Vaiva Conrad (9 kl.) atliko L. van Bethoveno bagatelę „Elizai“, pritariant gitarai dainavo Julia Ulffers (10 kl.), birbyne dzūkišką polką grojo Karolis Janulionis (10 kl.), dainavo Hüttenfeldo jaunimo choras „Young Voices“ (vadovas Ronald Ehret), Hüttenfeldo moterų bei mišrus choras (vadovas Marc Bugert). Birutė Augustanavičiūtė

10 kl. mokinių instaliacija

Iš ateitininkų kuopos gyvenimo Gimnazijos Motiejaus Valančiaus ateitininkų kuopa (kuopos vadovė – anglų k. mokytoja Marytė Dambriūnaitė-Šmitienė) spalio 7-ąją organizavo tradicinę padėkos už derlių šventę. Gimnazistai, mokytojai, apylinkės lietuviai rinkosi į Visų Lietuvos Šventųjų vardo koplyčioje kapeliono dr. Virginijaus Grigučio vadovaujamas padėkos pamaldas. Agapėje dalyvavo ir į Gimnaziją pakviestas Vilniaus Artūro Noviko džiazo mokyklos choras „Jazz Island“ su vadovais Jurga ir Artūru Novikais. Kolektyvas atliko tris kūrinius. Atsinaujinę ateitininkai paruošė skaitinius, ragino džiaugtis mažomis

akimirkomis. Antrojoje renginio dalyje visi svečiai buvo pakviesti išgerti puodelį arbatos, paragauti gabalėlį pyrago ir pažaisti smagius komandinius žaidimus. Lapkričio 2-osios vakarą ateitininkai Gimnazijos bendruomenę sukvietė į tradicinę Vėlinių eiseną. Žvakelių liepsnelėmis virpantis takas nusitęsė iki Hüttenfeldo kapinaičių: susikaupimas, rimtis, ateitininkų ir kapeliono žodžiai, raginantys atminti išėjusius anapilin. Advento pradžioje bendrabučio salėje prasidėjo tradicinis Advento giesmių giedojimas. Birutė Augustanavičiūtė VLB Informacijos | 4 - 2015 | gruodis

19

Nuotrauka iš „Südhessen Morgen“

Laisvės muzika festivalyje „Rennhof Jazz 2015“

Vokalinis ansamblis „Jazz Island“ su vadovu Artūru Noviku (kairėje) pranoko publikos lūkesčius Spalio 15-osios vakarą Vasario 16-osios gimnazijoje vyko pirmą kartą organizuotas jaunųjų muzikų festivalis „Rennhof Jazz 2015“. Džiazo muzikos garsais Rennhofo pilį užliejo Vilniaus Artūro Noviko džiazo mokyklos choras „Jazz Island“ (vadovai Jurga ir Artūras Novikai), Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos atlikėjai (vadovai Erlanda Tverijonienė ir Leonardas Bėkša), Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos bigbandas (Big Band) (vadovas Artūras Urniežius), Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos muzikai (vadovė Gitana Labenskytė). Nors atlikėjai jauni, tačiau dauguma kolektyvų turi sukaupę nemažą koncertinę patirtį, pripažinti tarptautiniu mastu. „Jazz Island“ pasiekimai byloja apie patį aukščiausią profesionalumo lygį, 2014 m. kolektyvas Pasaulio chorų olimpiadoje Rygoje laimėjo aukso medalį, yra įvairių konkursų nugalėtojas, koncertuoja su Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu M. K. Čiurlionio styginių kvartetu, yra vadinamas vokaliniu orkestru dėl ypatingos dainavimo technikos a cappella. Plungės M. Oginskio meno mokyklos bigbandas yra tarptautinio M. K. Oginskio

festivalio nuolatinis dalyvis bei įvairių konkursų laureatas, Klaipėdos E. Balsio menų gimnazijos atlikėjai taip pat koncertuoja įvairiose Europos šalyse, jauniausi patirtimi Šiaulių S. Sondeckio menų gimnazijos atlikėjai nenusileido vakaro kolegoms. Koncertą improvizacija pradėjo Vasario 16-osios gimnazijos vokalinis ir instrumentinis ansamblis (vadovas Gintaras Ručys), gera nuotaika visus apdovanojo Gimnazijos direktorė Janina Vaitkienė, garbūs svečiai: ilgametis Hesseno žemės švietimo ministras ir Hesseno literatūros tarybos pirmininkas Hartmut Holzapfel, Bergštrasės Europos Sąjungos reikalų komiteto pirmininkas Wolfgang Freunderberg, Bergštrasės tarybos narys Volker Buser, Lampertheimo miesto tarybos narys, mero patarėjas Gotlieb Ohl, Klaipėdos ir Mannheimo partnerystės draugijos pirmininkas Bernd Jörgen, profesorius Bodo von Karlsburg, Vokietijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Antanas Šiugždinis ir kiti. Specialų sveikinimą festivalio dalyviams atsiuntė LR Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. Už paramą ir solidarumą širdingai dėkojame projekto rėmėjams: LR švietimo

ir mokslo ministrei Audronei Pitrėnienei, ministerijos kancleriui Tomui Daukantui, Švietimo ir mokslo ministerijos Užsienio lietuvių skyriui bei jo vadovei Virginijai Rinkevičienei, ponui Alfred Richter, Vokietijos lietuvių bendruomenei. Laisvės muzikos, t. y. džiazo, koncertas Gimnazijoje organizuotas pirmą kartą. Simboliškai ši muzikos rūšis siejasi su pačia Vasario 16-osios gimnazija, vadinama laisvės simboliu. Šiais metais mokykla mini 65-ąsias įkūrimo metines, joms ir skirtas šis labdaringas festivalis. Klausimas Ar toks formatas pasiteisino? Tą vakarą dalyvavusiems festivalyje, akivaizdu, galėtų pasirodyti tik retorinis. Sausakimša salė, viską užvaldantys muzikos garsai, improvizacija, laisve alsuojantys jaunieji džiazmenai, laiko pojūčio praradimas, besiraičiojančiais muzikos garsais apsvaigintų klausytojų plojimai ir šūksniai „Pakartoti“, „Zugabe“. Turi lietuviai kuo didžiuotis! Oi kaip turi! Euforijos apsuptyje pamatau Janiną Vaitkienę, Vasario 16-osios gimnazijos direktorę. Kaip šįvakar jaučiatės? „Oi, nuostabiai, tiesiog trūksta žodžių! Šie jauni žmonės nepakartojami! Tiesiog užima kvapą. Tikiu tuo, ką jie daro. Tikiu jaunimu. Jie išgyvena tokį gilų jausmą ir užkrečia tuo kitus“. Festivalio pavadinime įrašyti ir metai, ar galima tikėtis, kad tai bus tęstinis projektas? „Po tokio pasisekimo, po tokio klausytojų vertinimo net ir negalėtų būti kitaip. Noriu tikėti, kad festivalį ir toliau rems Švietimo ir mokslo ministerija, kad Lietuvos vaikai galės semtis koncertinės ir kultūrinės patirties“. Šis festivalis – tai puiki galimybė jauniems atlikėjams – jie gali sutikti reikalingus žmones, išplėsti pažinčių ratą, papildyti savo koncertų planus bei repertuarus. Tikimės, kad kitais metais džiazo muzikos mylėtojų bus dar daugiau, juk džiazas – tai gėris! Birutė Augustanavičiūtė

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės vizitas 2015 m. spalio 12 d. Vasario 16-osios gimnazijoje ir Vokietijos lietuvių bendruomenėje (VLB) lankėsi Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. Šie metai Gimnazijai ypatingi – minimos 65-osios mokyklos įkūrimo metinės, todėl toks aukščiausiųjų Valstybės vadovų dėmesys įpareigoja ir kartu suteikia pasitikėjimo. 20

VLB Informacijos | 4 - 2015 | Gruodis

Seimo Pirmininkės delegaciją sudarė būrys pareigūnų: LR Seimo Pirmininkės pavaduotojas Gediminas Kirkilas, LR Seimo narys, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Linas Balsys, LR Seimo narys prof. Kęstutis Masiulis, LR Seimo narys Petras Čimbaras, LR ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis, LR ambasadoriaus Vokietijoje ministras patarėjas Ramūnas Misiulis ir kt.

Nuotrauka Marytės Dambriūnaitės-Šmitienės

Seimo Pirmininkę Rennhofo pilyje pasitiko Landtago prezidentas Norbert Kartman, LR garbės konsulė Eva Charlotte Dude, buvęs LR garbės konsulas Achimm Naumann, Klaipėdos ir Mannheimo partnerystės draugijos pirmininkas Bernd Jörgen, Vokietijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Antanas Šiugždinis, Vasario 16-osios gimnazijos direktorė Janina Vaitkienė, Gimnazijos mokytojai, mokiniai, VLB nariai. Po Romuvos sodybą svečius vedžiojo dr. Vincas Bartusevičius, Evelina Baniūnaitė (12 kl.) ir Lukas Šošič (10 kl.). Kalbėdama su Gimnazijos bendruomene, Seimo Pirmininkė pabrėžė ypatingą šios mokyklos vaidmenį lietuvybės išsaugojimui ir puoselėjimui. Pasak politikės, aktyvios Vasario 16-osios gimnazijos bendruomenės dėka šiame krašte vyksta nuolatiniai kultūriniai mainai tarp Lietuvos ir Vokietijos. Birutė Augustanavičiūtė

Su viešnia LR Seimo pirmininke Loreta Graužiniene

Nuo mokslo metų pradžios aštuntokai Lietuvos pažinimo pamokose įgyvendina projektą „Gero apetito! Su apetitu į Lietuvą“. Kaip jau galima suprasti iš jo pavadinimo, šis projektas yra apie Lietuvos nacionalinius patiekalus. Norint pažinti šalį, reikia susipažinti ir su jos tradicinės virtuvės gėrybėmis. Viena iš projekto veiklų – išvyka į šakočių kepyklą. Lapkričio 3 d. p. Emilija Schneemann suteikė mokiniams galimybę aplankyti jos šakočių kepyklėlę, esančią Sinsheime. Aštuntokams buvo parodyta, kaip kepami šakočiai. Tiek kepiniai, tiek dekoracijos yra rankų darbo, gaminami su meile ir dideliu kruopštumu. Mokiniai dekoravo spalvingus pyrago ledinukus (cake pop) iš šakočio „šakų“. Ponia E. Schneemann padovanojo kiekvienam mokiniui po mažą šakotį ir pyrago ledinuką. Nepamiršti liko ir Gimnazijos mokytojai. Jiems buvo perduotas gardus ir puošnus šakotis. Gimnazistai grįžo namo pasisėmę žinių ir pilni naujų idėjų projekto įgyvendinimui. Asta D’Elia

Dabar žinome, kaip gaminami šakočiai

Nuotrauka Virginijaus Grigučio

Netradicinė šv. Martyno eisena

Viernheime prie katalikiškojo socialinio centro

Lapkričio 11 d. Gimnazijos kapelionas dr. Virginijus Grigutis vyresniųjų klasių mokiniams organizavo netradicinę eiseną, skirtą šv. Martyno dienai. Akcijos dalyviai susikaupimą pradėjo rytinėmis Šv. Mišiomis šv. Mykolo bažnyčioje Viernheime, kurioms vadovavo vietos bendruomenės kun. Ignatius Lökemann, padedant kun. dr. V. Grigučiui ir kun. Reinald Fuhr. Kun. I. Lökermann mokiniams papasakojo šv. Martyno gyvenimo istoriją pabrėždamas, kaip šventasis su elgeta pasidalijo savo apsiaustu, tuo pačiu pakviesdamas visus, sekant šv. Martyno pavyzdžiu, būti šių dienų šviesa pasauliui savo gerumu ir artimo meile. Po dvasinio impulso gimnazistai aplankė Viernheimo katalikiškąjį socialinį centrą, kuris yra atsiliepimas ano meto šv. Martyno parodytos artimo meilės darbą šių dienų visuomenėje. Virginijus Grigutis, Birutė Augustanavičiūtė VLB Informacijos | 4 - 2015 | gruodis

21

Nuotrauka Astos D’Elia

Išvyka į šakočių kepyklą

Rudens futbolo turnyras ir „Rudens raketė 2015“ Saulėtas antrojo spalio sekmadienio rytas žadėjo ne tik gerą orą, bet ir puikią dieną futbolo mėgėjams. Tą dieną Gimnazijos sporto aikštėje buvo surengtas tradicinis Gimnazijos futbolo turnyras. Sekmadienio pusdienis futbolo sirgaliams ir turnyro dalyviams išties tapo tikra švente. Turnyro žiūrovai išvydo ne vienas įdomias futbolo rungtynes, kurių nugalėtojais tapo komandos žaidėjai Ch. Rünger, T. Šatavičius, M. Archangorodskis, L. Fallentin ir V. Steponkus. Sidabro medalius turnyre iškovojo R. Riepšas, I. Bikbajev, N. Bujanauskas, D. Darbutas ir M. Fiodorova. Garbinga trečioji vieta ir bronzos medaliai buvo skirti D. Ehret, P. Šeštakauskui, L. Antanavičiui, K. Janulioniui bei M. Maßion. Rezulatyviausiu turnyro žaidėju tapo D. Ehret, geriausiu vartininku ne pirmus metus pripažintas D. Darbutas. Puikiausio įvarčio autoriumi paskelbtas I. Bikbajev. Dėkojame aktyviai VLB narei Jurgitai Pickel už paskolintą aparatūrą įgarsinti šį turnyrą. Taip pat tariame ačiū N. Bujanauskui, D. Paulauskui, D. Darbutui, M. Urbonaitei, Gimnazijos praktikantei Simonai Šukutytei ir kitiems, padėjusiems surengti šią puikią futbolo šventę. Tai toli gražu ne vienintelis sporto renginys šį rudenį! Visą mėnesį berniukų bendrabučio fojė skambėjo stalo teniso kamuoliuko garsai. Kaip ir kasmet vyko stalo teniso turnyras „Rudens raketė 2015“. Žaidėjai rungtyniavo jaunesniųjų ir vyresniųjų dalyvių grupėse. Stipriausi žaidėjai iškovojo galimybę dalyvauti pusfinalyje ir finale. Vyresniųjų grupėje dėl turnyro taurės kovojo D. Paulauskas, T. Blaževičius, T. Šatavičius ir N. Bujanauskas. Jaunesniųjų

grupėje į antrą turą pateko M. Archangorodskis, T. Švabauskas, D. Darbutas ir H. Silko. Gruodžio 3 d. stalo teniso sirgaliai turėjo galimybę stebėti stipriausiųjų žaidimą. Turnyro taurę vyresniųjų grupėje iškovojo T. Šatavičius, jaunesniųjų grupėje sėkmė lydėjo M. Archangorodskį. Antroji garbinga vieta atiteko D. Paulauskui ir T. Švabauskui. Dėkojame mokiniams N. Bujanauskui ir D. Paulauskui už pagalbą surengiant šį turnyrą. Edmundas Jankūnas

Įtempta kova dėl taurės

Įdomūs 2014–2015 m. m. faktai 2015 m. ypatingi Vasario 16-osios gimnazijai – minimos 65-osios Gimnazijos įkūrimo metinės. • Nuo Gimnazijos įkūrimo pradžios, t. y. 1950 m., iki 2015 m. joje mokėsi 2477 lietuvių kilmės mokiniai iš visų žemynų, iš 27 šalių: Anglijos, Argentinos, Australijos, Belgijos, Brazilijos, Danijos, Dominikos Respublikos, Italijos, Ispanijos, JAV, Kanados, Kolumbijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Malio Respublikos, Olandijos, Prancūzijos, Rusijos, Švedijos, Šveicarijos, Turkijos, Ukrainos, Urugvajaus, Venesuelos, Vengrijos, Vokietijos. • Gimnaziją baigė 63-ioji abiturientų laida (22 abiturientai). • Gimnazijos abiturientų abitūros egzaminų vidurkis – 2,58. • Geriausia abiturientė – Ximena Lenz (vidurkis 1,0). • Gimnazistai dalyvavo 18 konkursų: a) 4 lokalūs (vidiniai); b) 13 nacionalinių • (9 konkursuose užėmė I–III vietas); 1 tarptautinis. • 2015 m. sausio 2 d. Gimnazijai vadovauti pradėjo Janina Vaitkienė (keturioliktas mokyklos vadovas). • 2015 m. Gimnazijoje įkurta Lituanistinė vaikų akademija. • 2015 m. birželio 27 d. vyko Gimnazijos visų laikų gimnazistų susitikimas. • Nupirktas 9 vietų autobusas Ford Tourneo Custom. • Užbaigti universalios sporto aikštelės įrengimo darbai. • Gimnazijoje organizuota 63 renginiai. • Gimnazijos vokalinis ansamblis, orkestras ir šokėjai koncertavo 26 kartus. • Gimnazijoje mokėsi 185 mokiniai: 87 mergaitės, 98 berniukai. • Gimnazijoje dirbo 42 darbuotojai: 33 mokytojai (19 moterų, 14 vyrų), 9 kiti darbuotojai (7 moterys, 2 vyrai). • Sukurtas Gimnazijos alumni puslapis www.gimnazistai.de • Lietuvos televizijos kanalas TV1 sukūrė laidą „Alchemija“ (žurnalistas Rytis Zemkauskas) apie Vasario 16-osios gimnaziją „Salos vandenyne“ (www.alchemija.tv). • Gimnazijos interneto puslapį mėgsta 1524 vartotojai (LT) ir 636 vartotojai (D). Per metus vartotojų padaugėjo, atitinkamai, 209 (LT), 61 (D). • Praktiką Gimnazijoje atliko 6 studentai. 22

VLB Informacijos | 4 - 2015 | Gruodis

Renginiai | skelbimai | žinios Sveikiname naujus Bendruomenės narius! Frankfurto LB Sigita Gehrts Andželika Klevienė Aldona Oeguet Bernardas Radžiukynas Dovilė Staniulionienė Ingrida Urbonavičiūtė

Nürnbergo LB Jūratė Lorenz Laimutė Maslauskaitė Ričardas Rutkauskas

NUOŠIRDŽIAI DĖKOJAME AUKOJUSIEMS:

Lübecko LB

Algimantas Kasparaitis

Edith Liebe 50,- € (VLB „Informacijoms“)

Romuvos LB Aina Janulionienė Faustas Jotkevičius Vita Tesnau

Alexandra Karr-Meng 50,- € (Saarlando LB apylinkei)

Štuttgarto LB

Ergotherapeutische Praxis Anke Krämer GmbH 1.000,- € (Saarlando LB apylinkei)

Robertas Greičius Diana Kugienė

VšĮ „Soc. paslaugos“ 10-, € (Frankfurto LB apylinkei)

2016-01-14/15 | LR ambasada Vokietijoje, Berlynas III edukacinė konferencija „Aš – versli mama“ 2016-01-30 | Vasario 16-osios gimnazija, Hüttenfeldas Vasario 16-osios gimnazijos Atvirų durų diena 2016-02-17/19 | Vasario 16-osios gimnazija, Hüttenfeldas Pažintinė savaitė naujokams Vasario 16-osios gimnazijoje 2016-02-27 | Rennhofo pilis ir Kultūros namai, Hüttenfeldas Centrinis Lietuvos nepriklausomybės minėjimas 2015-03-19 | Rennhofo pilis, Hüttenfeldas Metinis VLB Tarybos posėdis, atviras visiems VLB nariams

Kviečiame į

lietuviškas šv. Mišias Visų Lietuvos Šventųjų vardo koplyčioje (Lorscher Str. 1, 68623 Lampertheim-Hüttenfeld)

Jas aukoja Vasario 16-osios gimnazijos kapelionas dr. Virginijus Grigutis. Šv. Mišių tvarkaraštį rasite VLB interneto svetainėje www.vlbe.org. Norintys reguliariai gauti tvarkaraštį el. paštu, parašykite adresu vgrigutis@gmail.com

Baltica

Sprachendienst

LITAUISCH LETTISCH ESTNISCH POLNISCH RUSSISCH

Profesionalūs vertimai vokiečių, lietuvių ir rusų kalbomis su patvirtinimu Nijolė Bruder

Horionstr. 42, 53177 Bonn Tel.: 0228 359325, Fax: 0228 3681740, Mob.:0173 2690953 El. paštas: Nijole.Bruder@Baltica-Office.de

Brangūs lietuviai ir lietuvių bičiuliai, linkiu šv. Kalėdų iš vaikystės prisiminimų atsineštų, daugybę kartų apdovanotų, kvepiančių cinamonu ir medumi, sušildytų artumos, pasidalintos prie bendrystės stalo. Prisimenu ir ilgiuosi. Linkiu Jums išsvajotų šventų Kalėdų! Kapelionas dr. Virginijus Grigutis

Mielieji, apsisukus dar vienam metų ratui, nuoširdžiai dėkoju skaitytojams ir kolegoms už ištikimybę ir malonų bendradarbiavimą. Dovanokime vieni kitiems tai, ką turime šviesiausio ir vertingiausio – gerumą, šypsenas ir atviras širdis. Linksmų šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų! Agnė Ručytė, redaktorė VLB Informacijos | 4 - 2015 | gruodis

23

Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 Lampertheim ZKZ 14659 PVst Deutsche Post

Nepriklausomybės

minėjimas

Šeštadienį, 2016 m. vasario 27 d., Romuvos pilyje ir Hüttenfeldo savivaldybės salėje

„Vokietijos LB Informacijos Valdybos Informacijos“|pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB Valdybos 24 VLB 4 - 2015 | Gruodis nuomonei. „Vokietijos LB Valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.