VLB „Informacijos“, 2018 m. sausis, Nr. 1/567

iš asmeninio I. Petraitytės-Lukšienės albumo

VOKIETIJOS LIETUVIU BENDRUOMENES

Nr.1/567 2018 01

15 PSL. INTERVIU SU I. PETRAITYTE-LUKŠIENE 8 PSL. PAGARBOS BĖGIMAS

14 PSL.

23 PSL. LIUBEKAS. NE TIK

HIUTENFELDE

MEET THE ARTIST

MARCIPANŲ IR HANZOS MIESTAS

VLB INFORMACIJOS | 1- 2018 | SAUSIS 1

Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės Šimtmetis.

Gegužės 1 d.

Tarptautinė darbo diena

Kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena

Kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomybės Balandžio 1 d. atkūrimo Kristaus diena Šv. Velykos, prisikėlimo iš numirusiųjų diena

Birželio 3 d. Tėvo diena

Gegužės 6 d. minima Motinos diena

Birželio 24 d. – Joninės

Birželio 1-3 dienomis lituanistinių mokyklų sąskrydis „Draugystės tiltas“, Danijoje

Liepos 6 d. – Valstybinės

(Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena

Rugpjūčio 15 d. – Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena) BIRŽELIO 30 D. – LIEPOS 6 D. LIETUVOS ŠIMTMEČIO DAINŲ ŠVENTĖ

Lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų diena (Vėlinės) Gruodžio 24 d. – Kūčios Gruodžio 25-26 d. – Šv. Kalėdos

Liepos 17 d. – Pasaulio Lietuvių vienybės diena

2 VLB INFORMACIJOS |1- 2018 | SAUSIS

VLB INFORMACIJOS | 1- 2018 | SAUSIS 3

REDAKTORIAUS ŽODIS Skrendam virš šimtmečiui dar besiruošiančios ir sąlyginai jau pasiruošusios Lietuvos: trispalvės ir šalies simbolikos apstu traukinių mazguose, autobusuose, valstybinėse institucijose, žmonių namų languose. Tik, ar užtektinai, apdainuotoji geltona spalva – saulė – šildo mūsų deklaruojamą patriotiškumą? Ar mes saugome neišpasakyto grožio laukus, ar pralietumėme savo kraują dėl šalies, kurioje gimėme? Šie, retoriniai klausimai kamuoja daugelį.

Tuomet 1991 metais, aš, kūdikis, buvau per maža suvokti sausio 13-osios įvykius. Atsimenu mamos pasakojimus apie riedėjusius šarvuočius ir tėtį pasiekusį kvietimą: „Reikia ginti Tėvynę“.. Mano vaizduotėje iškyla namiškių baimės kupinos akys. Tuomet, Jie, Sausio 13-osios didvyriai paaukojo savo tuometinį gyvenimą nelaisvėje, išmainydami jį į mūsų laisvą gyvenimą, kuriuo mes visi dabar mėgaujamės ir pripažinkime – sunkiai įvertiname. Jie išties stačia galva liko tikėjime. Visų pirma Dievu, o tada – vienas kitu ir sava Šalimi.

Ar Ji, mes, pateisinome jų lūkesčius? Ar tas šimtmetis toks tvirtas, ar tai tik svarbi data, kuri įrašyta istorijoje.. Šiandien mąstau, ar Vokietijos lietuviai išties galėtų grįžti į Lietuvą ir stengtis dėl savo šalies ekonomkos pakėlimo, nepriklausomumo ir kitų silpnybių pavertimo stiprybėmis?

Tačiau Vokietijos lietuviai išties myli savo šalį. Ribojantis atstumas tėra pamoka ir didžiulė dovana, supratimui, kiek daug man ir jiems Ji reiškia. Visos raiškos formos, įrodančios, kad Ji mums brangi ir svarbi, pasirodys Vasario mėnesį, kuomet užtikrintai švęsime 100-ąjį gimtadienį. Su tuo mus ir sveikinu ir linkiu sklandaus pasiruošimo. Neškime savo nuoširdžią ir sustiprėjusią, skaisčiai tviskančią šviesą, pozityvumą, energiją ir Baltijos jūros link.

Nuotr. Evelinos Kislych-Šochienės

O šiame, pirmajame šių metų numeryje kaip visada apstu naujienų apie praėjusius įvykius Vokietijoje, lietuvių bendruomenėse, apie lietuvius arba su Lietuva susijusius žmones, kurie įdomus ir turi kuo pasidalinti, įkvėpti. Apie artėjančius įvykius, kuriuose bus apstu meilės.

Su šventėmis, mielieji. Pasiryžimo ir gero skaitymo!

Pagarbiai, Vyr. redaktorė Evelina Kislych-Šochienė

Nuotr. Evelinos Kislych-Šochienės

VOKIETIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS „INFORMACIJOS“

KVIEČIAME AUKOTI „INFORMACIJOMS“!

Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė evelina.kislych@vlbe.org redakcija@vlbe.org

Banko sąsk.: Deutsche Bank Weinheim BLZ 670 700 24 Konto-Nr. 581 7978

VLB Valdybos „Informacijas“ galite skaityti internete adresu www.bendruomene.de

Nuotr. Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininkė I. Petraitytė-Lukšienė

Dizaineris: Elinas Venckus

Verwendungszweck: auka Informacijoms Išrašome aukų pažymą.

Dėl reklamos „Informacijose“ ir VLB interneto svetainėje kreipkitės adresu reklama@bendruomene.de

Nuotr. Iš asmeninio I. Petraitytės-Lukšienės albumo

Lorscher Str. 1 D-68623 Lampertheim Tel.: 0162 5200 517

Der Bezug dieser Zeitschrift ist im Mitgliedsbeitrag enthalten

4 VLB INFORMACIJOS |1- 2018 | SAUSIS

VIRŠELYJE:

AKTUALIJOS

SAUSIO 13 -OJI- LAISVĖS GYNĖJŲ DIENA! Su pagarba prisimename žuvusiuosius didvyrius ir dėkojame visiems apgynusiems susigrąžintą laisvę!

Iš praeities semdamiesi stiprybės, tegu mus lydi vienybė, viltis, ryžtas ir drąsa ...

GYVUOK NEPRIKLAUSOMA LIETUVA! Pasaulio Bendruomenės valdybos vardu, PLB pirmininkė

Iki 2018 m. liepos 6-osios kvieskit pažįstamus lietuvius užsienyje prisijungti www.4milijonai.lt. Jei būsit tas, kuris pakviesit daugiausiai lietuvių, būsite apdovanotas trispalve su Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės parašu.

Nord Stream 2 stoppen!

bensräume in der Ostsee, wird flankiert von politisch-wirtschaftlichen Verflechtungen und gefährdet gleichzeitig die Solidarität in Europa.

Wider besseren Wissens flankiert die deutsche Politik ein Projekt, das den Verpflichtungen des Pariser Klimaschutzübereinkommens und des Schutzgebietsnetzes Natura 2000 gefährdet und fördert so die Politikverdrossenheit der Menschen. Das muss ein Ende haben!

Warum Nord Stream 2 schädlich für Natur, Klima und Politik ist: Auf rund 1200 Kilometern Länge will Gazprom jährlich 55 Milliarden Kubikmeter russisches Gas bis nach Mecklenburg-Vorpommern transportieren. In den deutschen Küstengewässern wird der Meeresboden dazu teils 80 Meter breit aufgebaggert. Geschützte Lebensräume werden zerstört, bedrohte Schweinswale und Meeresenten vertrieben. Allein im Greifswalder Bodden werden 254 Tonnen bioverfügbaren Phosphors freigesetzt. Weiterer Nährstoff für die ohnehin stark überdüngte Ostsee. Die Folge: starkes Algenwachstum. Sterben die Algen ab, können sich sauerstoffarme Todeszonen am Meeresboden ausbreiten. Der Gipfel des Ganzen: In Deutschland soll all das in Schutzgebieten stattfinden.

Die Pipeline gehört letztendlich Gazprom, wird aber von fünf Energieunternehmen mit je knapp einer Milliarde Euro finanziert, die am russischen Gas mitverdienen wollen. Aus Deutschland sind das Uniper und die BASF-Tochter Wintershall, außerdem OMV aus Österreich, Shell aus den Niederlanden sowie Engie aus Frankreich.

Schicken Sie eine Protest-Mail an Merkel, Schulz und Seehofer!

Erheben Sie Ihre Stimme für Klima, Ostsee und die Idee Europas! Fordern Sie Bundeskanzlerin Dr. Angela Merkel, Martin Schulz und Horst Seehofer auf, das fragwürdige Projekt der Gaspipeline Nord Stream 2 zu stoppen!

Die Gaspipeline gefährdet die klima- und naturschutzpolitischen Ziele Deutschlands.

Nord Stream 2 ist eine klimapolitische Sackgasse, da sie unsere Abhängigkeit von fossilen Energieträgern zementiert. Sie zerstört streng geschützte Le-

Um teilzunehmen, füllen Sie bitte untenstehendes Formular aus.

Die Protest-Mail wird anschließend in Ihrem Namen an die GroKo-Parteispitzen geschickt. https://www.nabu.de/landingpages/23740.html

VLB INFORMACIJOS | 1- 2018 | SAUSIS 5

Emeritei Bronislavai Lipšienei – 70 Sausio 25 d. emeritei Bronislavai Lipšienei sukanka garbingas septyniasdešimties metų jubiliejus.

Bronislava Lipšienė, atvykusi į Vokietiją 36 metus dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Vasario 16 gimnazijoje (toliau – Gimnazija). Dirbdama gimnazijoje ji ilgus metus vadovavo mokinių dainų ir giesmių būreliui, kuris puoselėjo ir populiarino lietuvių liaudies dainas išeivijoje. B. Lipšiene daug nuveikė gaivindama lietuviškų juostų audimo tradicijas, organizuodama Gimnazijos Kalėdų šventes, Vasario 16 – osios, Kovo 11 – osios minėjimus. Ji buvo viena iš gimnazijos Metraščio, vėliau VLB ,,Informacijų“ redaktorių, yra parašiusi ne vieną straipsnį Lietuvos ir išeivijos spaudai apie gimnaziją bei Vokietijos lietuvių bendruomenės veiklą. Sukaupta didelė lietuviškos veiklos išeivijoje patirtis padeda jai jau daug metų aktyviai dalyvauti VLB Tarybos veikloje, o pastaruoju metu ir Vasario 16 gimnazijos Kuratorijos darbe. Ne vienas vaikas kelią į Vasario 16 gimnaziją surado, lankydamas B. Lipšienės įsteigtą lituanistinę mokyklėlę ,,Kiškių klubas“.

Lietuviška dvasia Bronislavos šeimoje buvo išauginti ir sūnus Martynas bei dukra Laimute, kurie yra aktyvus Vokietijos lietuvių bendruomenės nariai.

Gerbiamai, mielai emeritei Bronislavai Lipšienei visa Vokietijos lietuvių bendruomenė linki stiprios sveikatos ir kuo geriausios kloties.

Nuotr. iš Vokietijos lietuvių bendruomenės archyvo

Horizonte Lietuva: įsidarbink, užmegzk ryšius, kurk savo kraštui Lietuvos Respublikos ambasada kartu su Vokietijos lietuvių bendruomenės Berlyno ir Hamburgo skyriais kviečia į susitikimus, kuriuos ryšių su savo kraštu stiprinimo, kontaktų plėtimo, grįžimo, darbo ir gyvenimo Lietuvoje galimybes

Pristatymo metu ir neformalioje diskusijoje sužinosite ir aptarsite: - kaip galite prisidėti prie savo gimtojo krašto kūrimo ir augimo, gyvendami užsienyje ir prisijungdami prie projekto GIobalūs regionai- (http://www.lsa.lt/ globalusregionai); - kokios galimybės grįžti ir įsidarbinti viešajame sektoriuje ir taip kurti Lietuvai (Kurk Lietuvai programa http://kurklt.lt ); - kokios galimybės ir pasiūlymai įsidarbinti privačiame sektoriuje (Work in Lithuania iniciatyva https://workinlithuania.lt/);

pristatys programos „Kurk Lietuvai“ vadovė Agila Barzdienė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.

- kokias stažuotes siūlo Lietuvoje veikiančios įmonės (Talentai Lietuvai programa http://stazuokis.lt).

Susitikimai vyks: 2018 m. sausio 30 dieną, 18:30 val. Berlyne (Lietuvos Respublikos ambasada Berlyne, Charite str. 9, 10117 Berlin) 2018 m. sausio 31 dieną , 18:30 val. Hamburge (lietuvių katalikų Sielovada, Lūbecker Str. 101, 22087 Hamburg)

Į renginį Hanbuge prašome registruotis iki 2018 m. sausio 30 d. el. paštu : valdyba@hamburgas.de

Į renginį ambasadoje Berlyne kviečiame registruotis iki 2018 sausio 29 d. el paštu: anmeldung-botschaft@mfa.lt

Atvykstant į ambasadą turėti pasą arba asmens tapatybės kortelę.

Istorinė akimirka: š. m. sausio 17 d.

Vokietija Lietuvai perdavė Vasa rio 16-osios aktą Nuotr. LT Prezidentūros R. Dačkaus | Vasario 16-osios nepriklausomybės akto originalas atkeliavo į Lietuvą

6 VLB INFORMACIJOS |1- 2018 | SAUSIS

VLB INFORMACIJOS | 1- 2018 | SAUSIS 7

Pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ Rennhofo sodyboje Hiutenfelde Darius Šulcas Tąkart, per cepelinadienį Rennhofo pilies salėje Neringa Užomeckienė užsiminė, kad smagu būtų surengti XXVII Pagarbos bėgimą „Gyvybės ir mirties keliu“ Rennhofo sodyboje, kur ir yra įsikūrusi Vasario 16-osios Gimnazija.

Naujai valdybai perėmus vairą, varginant vidaus neišsisprendusiems sunkumams, šviesa sodyboje pastebimai buvo prigesusi, tad aktyvių žmonių iniciatyvos, kaip šviežias oras, tapo laukiamos ir reikalingos. Akimirksniu pritarus ir išreiškus palaikymą nukreipiau N. Užomeckienę į Vokietijos lietuvių bendruomenės (toliau – VLB) Valdybą. Tą diena, per Cepelinų šventę salėje buvo ir Romuvos apylinkės Valdybos nariai ir VLB pirmininkas Alfredas Hermanas, bei visų čia vykstančių švenčių pagalbininkai, Neformalaus lietuviško sporto klubo prie VLB nariai.

Dalinamės Mindaugo Audzijonio atsiliepimu apie XXVII pagarbos bėgimą „Gyvybės ir Mirties keliu“. Šaltinis: socialinio tinklo Facebook grupė „Vokietijos lietuvių bėgimo, sportinio ėjimo klubas.“ „Už Lietuvą!

Nuostabus sausio 13-osios bėgimas! Lenkiu žemai galvą organizatoriams už idėją ir įdėtą darbą! Tik nesustokit, Jūs einate tikrai teisinga kryptimi!

Buvo jauku kaip namuose, labai šilta publika, bei organizatoriai, tikrai nepaprastas jausmas stebėti kada Vokietijoje kyla Lietuvos vėliava, grojant lietuviškam himnui!

Labai tikiuosi kad ne tik kitais, bet dar ir šiais metais prisijungs prie šio judėjimo dar didesnis būrys bėgik(i)ų/ ėjik(i)ų, svarbiausia tik pradėti, nesvarbu koks jūsų pajėgumas, laukiami visi be išlygų, judėkite, drąsiau, tai tik į naudą jums patiems! Būkim vieningi! Juk vienybėje ir yra stiprybė! Kartais nutinka, kad po varžybų vokiečiai per mikrofoną laužo liežuvį, mėgindami perskaityti mano pavardę be klaidų ir tuo momentu aš visada su pasididžiavimu atsakau visiems, kad esu lietuvis, iš Lietuvos!

Būkime visi tokie, didžiuokimės kad esame lietuviais gimę!“ Reportažą apie renginį savo socialinio tinklo facebook paskyroje sumontavo ir parodė Reporteriai Vokietijoje: Darius Šulcas ir Jurgita N. Pickel, kuris sulaukė daugiau nei 5000 peržiūrų.

Neringa Užomeckienė dėkojo visiems dalyviams, bei vienaip ar kitaip prisidėjusiems. Medalių užteko visiems: dalyviams, padėjėjams, organizatoriams, šeimininkams.

Būtina pastebėti, kad pagarbos bėgime į susirinkusiuosius dalyvius kreipėsi ir sveikinimo kalbą tarė VLB Valdybos narys Martynas Lipšys. Jo žodžiai išties sujaudino ne viena lietuvio širdį. M. Lipšys priminė susirinkusiems, koks visiems yra brangus Hiutenfeldas, bei pasidalino savo, bei tėvų prisiminimais apie 1991 m. sausio 13-osios įvykius.

Nuotr. Dariaus Šulco | Pagarbos bėgimo dalyviai

N. Užomeckienė drąsiai su visais aptarė, sulaukė pritarimo ir šventė įvyko.

2018 m. sausio 13 d. Renhofo sodyboje susibūrė dideli ir maži, sportiškai ir aktyviai nusitekę bendruomenės nariai ir apylinkėse gyvenantis lietuviai, girdėjosi ir vokiškai kalbančių svečių smagios kalbos.

Pagarbos bėgime, įskaitant vaikus, dalyvavo virš 50 aktyvistų. Pagarbos bėgimas buvo suskirstytas į tris kategorijas: 9 km, 4,5 km ir vaikiškas 200 metrų ruožas. Bėgikai finišavo Renhofo pilies kieme.

Nugalėjo draugystė ir gera nuotaika, visi dalyviai buvo vaišinami kava, arbata, bei užkandžiais, degė laužas, vaikai belaukdami parbėgsiančių savo tėvelių kepė ant iešmų duoną. Po šventės visi rinkosi į didžiąją Renhofo pilies salę užkandžiauti, paskanauti suneštinėmis vaišėmis, pasišnekučiuoti, bei artimiau susipažinti. Nauji veidai, nauji vėjai, naujos idėjos – smagi ateitis.

Nuotr. Darius Šulcas | Pagarbos bėgimo dalyviai

A.a. A . Margevičius

Užuojauta

2017 m. gruodžio 18 d. atsisveikinome su Adolfu Margevičiumi, ilgamečiu Vasario 16-osios gimnazijos ūkvedžiu, visų mylimu ir gerbiamu darbuotoju.

Daugelį metų sutikdavo jis mus švariai prižiūrimoje gimnazijos teritorijoje, paslaugiai vežiojo pas gydytojus, pasitikdavo oro uostuose ir geležinkelio stotyse. Jo darbščios rankos stropiai prižiūrėjo visus gimnazijos pastatus, parką ir gėlynus. Nuo pat atvykimo į Vokietiją buvo lietuvių bendruomenės narys.

Kurį laiką Adolfas Margevičius buvo Romuvos apylinkės valdybos pirmininkas.

Paliko gedinčius žmoną Reginą, sūnus Rimvydą ir Remigijų, dukrą Ritą ir anūkus Salomėją, Simoną, Roką, Julių ir Igną.

8 VLB INFORMACIJOS |1- 2018 | SAUSIS

Tęsiasi registracija į 2018 metais Danijoje vyksiantį ŠVIETIMAS „Draugystės tiltą“

Tęsiasi registracija į 2018 metais Danijoje vyksiantį „Draugystės tiltą“ Primename, kad tęsiasi registracija į tarptautinį Europos lituanistinių mokyklų vasaros sąskrydį „Draugystės tiltas 2018“.

Platesnė informacija: www.draugystėstiltas.com

Atsiprašymas 2017 m. gruodžio mėnesio „Informacijų“ numeryje Nr. 566, 12 psl. pasirodęs tekstas apie „Globalios Lietuvos“ forumą: „Kuo įdomus ir svarbus buvo „Globalios Lietuvos“ forumas apie valstybės ir diasporos partnerystę“, yra dr. Sandros Petraškaitės-Pabst interviu su Vasario 16-osios gimnazijos direktore Janina Vaitkiene. Visi pateikti atsakymai yra J. Vaitkienės.

Atsiprašome skaitytojų ir autorių už įsivėlusią redakcinę ir informacijos sklaidos klaidą.

Asta Borusevičiūtė

Kalėdos miške Hamburge

Taip vadinosi šiemetinė Hamburgo lietuvių vaikų kalėdinė šventė. Į mišką dėl jos nežygiavome, bet susikūrėme miško nuotaiką renginio patalpose. Kaip tai padaryti? Persikūnyti į naujus personažus. Taip, kaip padarė vaikai – jie tapo miško žvėreliais.

vaikams Jėzaus gimimo istoriją. Hamburgo lituanistinio darželio vaikai visus pakvietė į pasakos „Pirštinės“ vaidinimą. O mokyklos „Abėcėlės“ mokiniai vaidino išdykusiusius žvėrelius, kurie dėl Kalėdų senelio suskubo viską sutvarkyti. Svarbiausią renginio svečią vaikai pakvietė su Telebimbam daina „Kalėdos“.

Kalėdinei šventei visą vakarą dirigavo dvi buvusios lituanistinės mokyklos mokinės: Raminta ir Nerija. Dvi mokytojos tą vakarą tapo pelėmis ir pasakojo

Po dovanų dalybų šventės dalyviai dar neskubėjo skirstytis. Juk kaip kartais smagu tiesiog dūkti su kitais, o tėvams – bendrauti.

Nuotr. Michael Möller

Nuotr. Michael Möller

VLB INFORMACIJOS | 1- 2018 | SAUSIS 9

Miuncheno lituanistinė m-kla ,,Nykštukų mokyklėlė“ 3-7 m. ...Išdykauja, žaidžia, liūdi, siaučia, nesvarstydami - kodėl ir kam.

Jeigu šita žemė kam priklauso, tai pirmiausia, žinoma, vaikams.

Mes gi esam tie, kurie jų laukia, laukdavo ir lauks visais laikais.

Tik su jais mes esame suaugę, o vieni mes irgi kaip vaikai.

Justinas Marcinkevičius, Vaikų žemė

Pamokėlių metu mes mokysimės: t Tarti ir piešti raideles t Susipažinsime su skaičiais t Mokinsimės tarti ir vartoti stebuklingus žodžius t Lyginsim ir grupuosim daiktus t Atpažinsim paprasčiausias plokštumines figūras t Lavinsim lietuvių kalbą

Ką mes veiksime? t Dainuosime ir šoksime t Piešime, tapysime ir liesime t Atliksime užduotis t Klausysimės pasakų ir eilėraštukų t Tyrinėsime t Patirsime skonį ir kvapa, pajusime įvairias medžiagos struktūras, atskirsime spalvas, ismoksime figuras Kur? Dachauer Str. 23/11, 80335 München Viktorija Ramanauskienė - Nykštukų grupės mokytoja

Daiva Bethke - Nykštukų grupės vadovė

Mokytoja svajojau būti visada, pagal išsilavinimą esu istorikė. Augau didžiulėje šeimoje, todėl dažnai tekdavo užimti mokytojos vietą namuose, taip pat kelis metus dirbau aukle.

Myliu vaikus dėl jų gebėjimo šypsotis ir priversti šypsotis esančius šalia. Esu tvirtai įsitikinusi, kad jokiame kitame darbe nėra tiek pozityvumo, kiek dirbant su vaikais. Laisvalaikiu labai mėgstu užsiimti kulinarija ir konditerija bei knygų skatymu, taip pat mėgstu keliauti, lankyti muziejus, parodas.

Nuo mokyklos laikų organizavau užsiėmimus su vaikais. Dalyvavau būsimo pedagogo programoje. Jau ir tada vesdavau pradinukams pamokas, renginius bei išvykas. Baigusi mokyklą studijavau pedagogiką ir psichologiją Šiaulių Universiteto Pedagoginiame Institute, kuriame įsigyjau bakalauro laipsnį. Domėjausi Waldorfo ir Montessori pedagoginiais konceptais. Būdama smalsi ir ieškodama naujovių, atsidūriau Vokietijoje. Čia mano karjera pasuko visai kita linkme, bet širdyje visada jutau, jog kai turėsiu savų vaikų, kursiu būrelį. O štai čia pasirodo mokyklėlė laukia naujų mokytojų. Džiaugiuosi, jog galiu prisidėti prie vaikų švietimo programos.

Kada?

Antrą mėnesio sekmadienį (išskyrus šeštad. 23.9.2017) 2017.09.23, 2017.10.15, 2017.11.12, 2018.01.14, 2018.02.11, 2018.03.11, 2018.04.15, 2018.05.13, 2018.06.1O, 2018.07.08 Visomis dienomis 9:00-11:00 val.

Kurso kaina (už mokymosi ir kūrybines priemones): 75 eurai, MLB nariams 60 eurų (už antrą/trečią vaiką 10 eurų nuolaida) Registracija Daiva Bethke: Daiva.Bethke@gmail.com/ Viktorija Ramanauskienė: vikaeik@gmail.com Atsiųskite užpildytą anketą nurodytu adresu iki 20.9.2017 Kontaktas Miuncheno lietuvių bendruomenė Irma Petraitytė-Lukšienė, mlb@miunchenas.de

10 VLB INFORMACIJOS |1- 2018 | SAUSIS

Vokietijoje veikiančios lituanistinės mokyklos

Primename, jog Vokietijoje aktyviai veikia ir vis dar kuriasi lituanistinės mokyklėlės, burdamos visus vaikus bei jų tėvelius vienam bendram tikslui – puoselėti tautiškumą – sistemingai mokytis ir nepamiršti lietuvių kalbos.

Kviečiame rinktis savo mieste veikiančią lituanistinę mokyklą: Jums svarbiais švietimo klausimais galite kreiptis į VLB veikiančią Švietimo komisiją: Sandra Petraškaitė-Pabst, valdyba@vlbe.org Berlyno lituanistinė mokykla Vedėja – Vida Kaluza El. paštas: rutag@web.de Eseno-Miulhaimo lituanistinė mokykla Vedėja – Vilma Thunken El. paštas: mokyklele@lietuviai-muelheim.de

Frankfurto lituanistinė mokykla Vedėja – Nijolė Balčiūnienė El. paštas: ltmokyklele@googlemail.com Tel: 0160-96381246

Miuncheno lituanistinė mokykla Romuvos lituanistinė akademija Vedėja – Irma Petraitytė-Lukšienė „Kalbu lietuviškai“ El. paštas: mokyklele@miunchenas.de Vedėja – Irena Sattler www.romuva.vlbe.org

Hamburgo lituanistinė mokykla „Abėcėlė“ Vedėja – Asta Borusevičiūtė El. paštas: asta_bo@yahoo.de

Niurnbergo lituanistinė mokykla Vedėja – Gitana Bielskytė-Elsner El. paštas: gb.elsner@mnet-mail.de Mob.: 017645535272

Štutgarto lituanistinė mokyklėlė „Traukinukas“ Vedėja – Dr. Sandra Petraškaitė-Pabst Tel.: 07144-858969 El. Paštas: valdyba@vlbe.org

Miuncheno lituanistinės mokyklos dėmesio centre – Vilnius Mokyklinukų pamokėlės tema buvo Vilniaus miesto įkūrimas ir Vilniaus legenda.

Dokumentinių nuotraukų pagalba kartu su mokytojomis Virginija Skiriūtė ir Reda Kaiser vaikai keliavo po Gedimino kalno istoriją ir patys susikūrė tokį Gedimino kalną, koks liko jų atmintyse.

Nuotr. Miuncheno lietuvių vaikai per pamoką konstravo Vilniaus Gedimino kalną ir pilį

Nuotr. Miuncheno lietuvių vaikai per pamoką konstravo Vilniaus Gedimino kalną ir pilį

VLB INFORMACIJOS | 1- 2018 | SAUSIS 11

JAUNIMO (IM)PULSAS

Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Vladas Oleinikovas apie sausio 13-ąją: „Sausio 13-ąją dar tebuvau pakeliui į šį pasaulį. Mamos pasakojimai niekada nebuvo labai detalūs, bet jausmingai perduodavo jos nerimą, kai belaukiant antrojo sūnaus gatvėse pasigirsta karo pavojų skelbiančios sirenos...

Vis dėl to, herojiškas mūsų piliečių pasipriešinimas ne ginklu, bet savo vieningumu, ryžtu ir pasiaukojimu suteikė mano kartos jaunimui didžiausią dovaną - galimybę augti laisvoje Lietuvoje.

Sausio įvykių ar„Baltijos kelio“ dalyviai, paprasti piliečiai, mums turėtų teikti daug didesnį įkvėpimą nei istorijos apie Žalgirio mūšį ar Vytauto žirgus prie Juodosios jūros. Ši laisvė ir noras patiems demokratiškai kurti savo istoriją yra daug artimiau mūsų pilietiškos visuomenės idealams nei viduramžių kovos. Giedant „Tautišką giesmę“ (ypač artėjant šimtmečiui) linkėčiau būtent iš šios labai netolimos praeities semtis stiprybę. Tikiu, kad prisimenant ir mąstant apie šiuos įvykius daugiau, vienybė žydės.

Padėkokime savo tėvų ir senelių kartai, kurie gynė ir kovojo už mūsų laisvę prieš kiek daugiau nei ketvirtį amžiaus. Savo darbais, tolesne kova už laisvės idealus ir doru gyvenimu įprasminkime šią jų auką.

Ačiū! Mes prisimename, kodėl esame laisvi.“

Nuotr. Kristina Šimčikaitė

Padėka Informacija iš PLJS oficialaus facebook tinklapio Pasaulio lietuvių jaunimo Sąjunga (PLJS) dėkoja visiems susirinkusiems į 2017 m. gruodžio 27 d. Vilniuje įvykusį Kalėdinį susitikimą!

Buvo beprotiškai jauku ir šilta.

Ačiū! Mes prisimename, kodėl esame laisvi.

Nuotr. iš asmeninio PLJS albumo

12 VLB INFORMACIJOS |1- 2018 | SAUSIS

KULTURA IR MENAS

RIMALDAS VIKŠRAITIS: AM RAND DER BEKANNTEN WELT 04.02. - 29.04.2018 Ohne hohe Gummistiefel konnte man die Welt nicht betreten, sagte Rimaldas Vikšraitis einmal über sein Leben. Der litauische Fotograf lebte mehrere Jahrzehnte in kleinen Orten tief in Litauen, in denen das Leben von Entwurzelung, Armut, Alkoholismus und Promiskuität geprägt war. Seine Aufnahmen erzählen ohne Filter von der Essenz des Lebens, von seiner Härte und den Schmerzen, aber ebenso von unerwarteter und tiefer Freundschaft und Freude.

Nach der Nominierung durch Martin Parr gewann Rimaldas Vikšraitis den Discovery Award des Fotofestivals in Arles. Seitdem werden seine Arbeiten weltweit präsentiert. Wir freuen uns, Ihnen diesen großartigen Künstler in seiner bislang umfangreichsten Ausstellung erstmals in Deutschland präsentieren zu können.

ANDRIUS ZAKARAUSKAS: ,,WALLSCAPE“ Austellungseröffnung 26. Januar, FR. 18:00 Uhr Magic Beans, Auguststr. 86, 10117 Berlin Magic Beans präsentiert eine Soloausstellung des gefeierten litauischen Künstlers Andrius Zakarauskas.

VLB INFORMACIJOS | 1- 2018 | SAUSIS 13

MEET THE ARTIST Ieva Pranskute- Violinist, born in Vilnius, Lithuania.

Bereits mit fünf Jahren hat sie angefangen, Geige zu spielen und schon nach einem Jahr ist sie als Solistin mit dem Litauischen Kammerorchester aufgetreten. Seit 2011 studiert Ieva Pranskutė an der Universität für Musik und darstellende Kunst in Wien, in der Klasse von Prof. Christian Altenburger und seit September 2017 studiert sie parallel an der Musik und Kunst Privatuniversität der Stadt Wien in der Klasse von Prof. Pavel Vernikov. Neben dem Studium gib Ieva mehrmals Solo-Rezitale.

2012 ist die Geigerin im „Kremerata Baltica“ Orchester eigeladen wurde, mit dem sie zu verschiedenen Tournees mit Gidon Kremer, Misha Maisky, Marta Argerich, Gabor Boldoczki, Mirga Gražinytė-Tyla, Andrei Korobeinikov, Heinrich Shiff und Sergey Nagariakov gereist. Seit 2014 ist sie erste Violine im „Doreen Quartett“, die regelmäßig in den österreichischen Konzerthallen wie dem Musikverein, dem Wiener Konzerthaus, spielt.

2015/2016 hat sie in CNSM Lyon bei prof. Marianne Piketty studiert. 2015 ist sie Mitglied der Yehudi Menuhin Stiftung „Live Music Now“ Wien. Ab Frühjahr arbeitet Ieva mit der Musikagentur „ARTBAUM“ Wien zusammen. 2017 Sommer gewinnt sie den Zoltán Kodaly Award an der ISA International Summer Academy und ihre Aufführung wird vom österreichischen Radiosender Ö1 ausgestrahlt.

Ieva hat das Nationale M. K. Čiurlionis Kunstgymnasium abgeschlossen, wo sie in der Klasse von Beata Šmidtienė und später Ingrida Armonaitė war. Sie hat seit ihrer Kindheit aktiv an verschiedenen Projekten und Konzerten teilgenommen: 1998 hatte sie ihr Debüt mit dem Litauischen Kammerorchester. Ieva ist die Gewinnerin mehrerer internationalen Wettbewerbe, unter anderem: Internationaler Wettbewerb von Saulius Sondeckis (Litauen, 2003 und 2010) Internationaler Wettbewerb „Olympo Musicale“ (Litauen, 2005 und 2008).

Mehrmals ist Ieva mit dem Litauischen Kammerorchester unter Leitung von Maestro Saulius Sondeckis, Georg Mais, Modestas Pitrėnas aufgetreten.

Darüber hinaus hat Sie mit dem Vilniusser St.-Christophorus-Kammerorchester unter Leitung von Donatas Katkus gespielt. Um ihre musikalischen Fähigkeiten weiterzuentwickeln, hat Ieva auch an verschiedenen Meisterkursen teilgenommen – mit Shmuel Ashkenasi, Dora Schwarzberg, Igor Ozim, Tanja Becker-Bender, Heinrich Shiff, Marianne Piketty, Sergey Malov, Sergey Krylov, Petru Munteanu, Reinchard Latzko.

Ieva Pranskutė hat sich bereits während der Schulzeit in mehreren Ensembles der Kammermusik engagiert und hat sich als ausgezeichnete Kammermusikerin bewährt. 2008 hat sie ein Streichquartett gegründet, in welchem sie selbst die erste Geige übernommen hat. Professor Audronė Vainiūnaitė, die erste Geige des Vilniusser Nationalquartetts, hat dieses Ensemble geleitet. Mit der Gründung des Quartetts hat Ieva Tournees in Litauen und in Europa erlebt.

2010 hat das Streichquartett im Wettbewerb für Kammermusik „Pavasario sonata“ teilgenommen und hat den III. Platz belegt. Die Geigerin Ieva wurde mit Monika Daržinkevičiutė (Klavier) mit dem II. Platz ausgezeichnet. 2011 hat Ieva mit diesem Quartett an den berühmten Meisterkurs „National Young String Quartett Weekend“ in Manchester, Großbritannien teilgenommen. Das Quartett des M. K. Čiurlionis Kunstgymnasium wurde eingeladen, in dem weltweit anerkannten Konzertsaal „Wigmore Hall“ in London ein Konzert zu geben. Darauf folgten Konzerte im Europäischen Parlament in Brüssel und in der Türkei.

14 VLB INFORMACIJOS |1- 2018 | SAUSIS

Nuotr. autorius Damián Posse

PORTRETAI

Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininkė I.Petraitytė-Lukšienė:„Tai mano, kaip Lietuvos pilietės, pareiga“ Kalbino Evelina Kislych-Šochienė | www.pasauliolietuvis.lt Ryški žvaigždė Vokietijos Lietuvių Bendruomenės žemėlapyje – Miuncheno Lietuvių Bendruomenė. Prieš kurį laiką už šios bendruomenės vairo sėdėjęs dabartinis Vokietijos Lietuvių Bendruomenės (toliau – VLB) pirmininkas A. Hermanas jį perleido jaunai, aktyviai, nuostabias idėjas generuojančiai lietuvei – Irmai Petraitytei-Lukšienei. Šiandien Miuncheno lietuviai ypač girdimi – bendruomenė Vokietijoje ir Lietuvoje žiba savo idėjomis, renginiais vykdomais socialiniai projektais ir noru saugoti bei puoselėti savo gimtąją kultūrą.

I.Petraitytę-Lukšienę kalbiname apie jos atsikėlimo į Miuncheną istoriją, įsitraukimą į bendruomenę ir pavykusius pasiekti rezultatus.

Irma, esi Miuncheno lietuvė. Kokia tavoji atsikėlimo į Vokietiją istorija?

Kiek ilgai gyveni čia ir kokie vėjai tave atpūtė iš Lietuvos į pietų Vokietiją? Į Miuncheną atvykau ne laimės ieškoti. Turėjau konkretų planą – pabaigusi magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje, vitražo srityje, toliau tobulintis ir dirbti Miunchene. Bakalauro studijų metu buvau „Erasmu“ stipendiatė ir pusmetį mokinausi Miuncheno dailės akademijoje, Thierry Boisselio stiklo klasėje. Susipažinusi su vietinėmis vitražo tradicijomis, aukštas technologijas turinčiomis stiklo studijomis, norėjau, pabaigusi mokslus Lietuvoje, čia dar kartą sugrįžti. Tad 2008 metų rugsėjį mes su vyru jau gyvenome Miunchene. Parašiau verslo planą, susiradau bendradarbius: stiklo dirbtuves, stiklo galeriją, išsinuomojau menininkų ateljė ir pradėjau dirbti. Po metų darbo ateljė supratau, kad man trūksta žmonių, trūksta komandinio darbo, trūksta tiesioginio ryšio su visuomene. Norėjau giliau suprasti vykstančius procesus mene ir kultūroje. Norėjau geriau pažinti Vokietijos visuomenę. Tad parašiau Exposé ir įstojau į doktorantūrą Miuncheno Liudviko Maksimiliano universitete.

Dirbi Miuncheno Liudviko Maksimiliano (Ludwig-Maximilians-Universität) universitete tarptautinėje ir tarpdisciplininėje doktorantūros programoje MIMESIS, taip pat dėstai ten meno istoriją. Kokia tavoji misija ten? Kuo užsiimi šioje mokslo institucijoje?

Taip, greta mokslinių tyrinėjimų ir disertacijos meno istorijos srityje rašymo, dirbu minėtoje doktorantūros programoje. Ši programa ugdo MIMESIS temomis dirbančius jaunuosius mokslininkus iš įvairių sričių, tokių kaip menas, muzika, teatras, filmas, literatūra, įvairios kalbos. Rengiame pranešimų ciklus, tarptautines konferencijas, kviečiame mokslininkus iš viso pasaulio, vystome įvairius kooperacijų projektus. Pavyzdžiui šiais metais man pavyko užmegzti bendradarbiavimo ryšius su Filmo muziejumi Miunchene (Das Filmmuseum München), tad rodėme paties muziejaus rekonstruotą šešių serijų filmą „Homunculus“, sukurtą 1916 metais. Filmo metu 196 minučių pianinu grojo Richardas Siedhoffas. Kadangi man yra labai svarbu stiprinti ryšius ir vystyti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Vokietijos kultūros ir mokslo srityse, praeitą rudenį suorganizavau ekskursiją į Vilnių visiems mūsų programos doktorantams ir profesoriams. Aplankėme teatro festivalį SIRENOS, Vilniaus dokumentinių filmų festivalį VDFF Skalvijos kino centre, kalbėjome su lietuvių dokumentinių filmų režisieriumi Audriumi Stoniu. Taip pat suorganizavau ekskursiją po istorinį ir modernųjį Vilnių, aplankėme netgi Lazdijų mikrorajoną. Paskutinis vakaras Vilniuje buvo užbaigtas mūsų programos

Irma Petraitytė-Lukšienė su Vilniaus arkivyskupu metropolitu Gintaru Grušu, LR ambasadoje Suomijoje, PLJS kongresas Suomijoje, 2017

direktoriaus žodžiais: „Irma, po šios savaitės Lietuva įgijo tiek jos mylėtojų!“. Šių metų naujoji doktorantų karta manęs prašo ir juos nusivežti į Lietuvą.

Rodomas didelis noras kalbėtis apie Lietuvos žydus, apie atminties kultūrą.

Vokietijos visuomenė yra smalsi ir atvira Lietuvai. Domisi tiek šiuolaikiniais kūrėjais, tiek šalies ir miestų istorijomis, tiek ekonomika ar geopolitinėmis temomis.

Lietuvybė užsienyje. Ką tau asmeniškai reiškia savosios, gimtosios kultūros puoselėjimas užsienyje? Kaip tu tai darai?

Gimtosios kultūros puoselėjimą pirmiausiai suprantu kaip savo, Lietuvos pilietės, pareigą. Aš esu lietuvė, gyvenanti Miunchene. Todėl jaučiu atsakomybę, ne tik čia dirbti, mokytis, auginti šeimą, tačiau kartu savo veiklomis puoselėti savąją kultūrą ir atstovauti Lietuvai Bavarijos sostinėje. Todėl ir dirbu Miuncheno Lietuvių Bendruomenės pirmininke. Ypač stengiuosi sudominti kolegas Lietuvai svarbiomis temomis, stiprinti dialogą tarp Lietuvos ir Vokietijos. Didelį dėmesį skiriame lituanistiniam ugdymui, kad Miunchene augantiems vaikams, dr. Sandros Petraškaitės-Pabst žodžiais tariant, padėtume užtikrinti teisę į savo gimtąją kalbą. Be to, Europos Sąjunga labai palaiko įvairių kultūrų puoselėjimą savo viduje, tam yra įsteigti paramos fondai, specialios programos – yra visos galimybės plėtoti lietuvišką kultūrą Vokietijoje.

Kita vertus, yra ir visos galimybės Vokietijos gyventojams atverti dar daugiau langų į lietuvišką kultūrą. Taip pat – dalintis mūsų patirtimi, sprendžiant Vokietijai svarbius klausimus. Lietuvą aš visuomet matau kaip neatsiejamą Europos šeimos dalį. O šeimoje visi turėtų būti lygūs, įskaitant ir Lietuvą visos Europos kontekste. Šis suvokimas yra vienas didžiausių mano veiklos variklių.

VLB INFORMACIJOS | 1- 2018 | SAUSIS 15

Stebint lietuvių Vokietijos lietuvių naujienas, matyti, kad Miuncheno Lietuvių Bendruomenė – lyderė, o už jos vairo esi tu. Kaip ilgai esi šios bendruomenės pirmininkė ir kokia jos, ir tavoji, misija?

Bendruomenės pirmininkė esu nuo 2016 metų liepos mėnesio. Porą metų iki tol girdėjau kalbas apie galimą Miuncheno Lietuvių Bendruomenės uždarymą. Net su tuometiniu ambasadoriumi D. Matulioniu buvo apie tai kalbėta. Tuo metu nebuvau valdybos narė ir stebėjau visus procesus iš išorės. Su smalsumu ateidavau į susirinkimus, pradėjau pažinti bendruomenės narius: jaunos, simpatiškos šeimos, talentingi studentai, doktorantai, įvairių sričių specialistai, kaip architektai, medikai, operos solistai, muzikai, mokytojai, mokslininkai, teisininkai, geri buhalteriai. Stebėjau žmones, kurie atsidavę plušdavo renginių metu. Viena ilgametė bendruomenės narė kartodavo, kad lietuvių bendruomenė yra vieninteliai jos namai. Be to, Miuncheno Lietuvių Bendruomenė buvo ką tik atšventusi savo 70 metų jubiliejų! Tuomet su vyru vieną vakarą supratome – čia yra tiek daug potencialo! Nuo to momento prasidėjo mūsų ilgos analizės ir diskusijos dėl bendruomenės ateities. Iki išnaktų dėliodavome galimus bendruomenės ateities scenarijus.

Braižėme, kokia lietuvių bendruomenė ateityje galėtų būti, kad jos veikla ne tik lietuviams, bet ir pačiai Vokietijai būtų įdomi ir naudinga. Aš klausiau kolegų nuomonės. Aiškinomės, kaip tokios tautiniu pagrindu sukurtos organizacijos galėtų sėkmingai funkcionuoti 21 amžiuje. Ieškojome gerų pavyzdžių Vokietijoje, į ką būtų galima lygiuotis.

Buvo akivaizdu, kad pirmiausia reikia grąžinti bendruomenei jos orumą ir pasitikėjimą savimi, reikia įvardinti jos potencialus, reikia daug komunikuoti su kitais

istorija. Vyčio atvaizdą Teatinų bažnyčios fasade (vok. Theatinkirche) Odeono aikštėje (vok. Odeonplatz) turbūt visi žinome. O Bad Verishofeno miestelyje (vok.

Bad Wörishofen), tik valanda kelio nuo Miuncheno, centrinė aikštė yra pavadinta Lietuvos aikšte (vok. Litauenplatz). Po Antrojo pasaulinio karo Miunchene aktyviai veikė akademinio jaunimo sąjūdis„Šviesa“, kuris vėliau JAV susijungė su„Santara“.

Prezidentas Valdas Adamkus studijavo Miuncheno universiteto Gamtos fakultete.

O Miuncheno lietuvaitės „Amerikos balsui“ („Voice of America“) deklamavo lietuviškus eilėraščius – turime nuotraukų. Miunchene veikė ir Laisvosios Europos radijas, transliavęs laidas lietuvių kalba. Atkarpoje Miunchenas – Kaunas driekiasi ir Holokausto tragedija. Praeitą pavasarį pasigirdo vieno Miuncheno istoriko raginimas užmegzti dialogą tarp šių miestų.

Kaip Miuncheno Bendruomenei pavyksta pasiekti tokių gerų rezultatų lietuvybės puoselėjimo, sielovados, kultūros srityse? Kokia tavoji, kaip pirmininkės, paslaptis? Šiame darbe svarbiausia yra suprasti, kad bendruomenė sėkmingai gyvuos, jeigu draugaus visos kartos. Ir jeigu visos kartos, tiek senjorai, tiek studentai, tiek jaunos šeimos, tiek įvairių sričių specialistai, jausis bendruomenės dalimi. Žinoma, labai svarbu būti visą laiką aktyviam, kad žmonės jaustų organizacijoje pulsą. Reikia be galo daug komunikuoti. Pirmais metais gera komunikacija su bendruomenės nariais buvo vienas pagrindinių prioritetų. Aš gi atėjau į organizaciją, veikiančią jau nuo 1944 metų. Pirmiausia man reikėjo suvokti, kas iki šiol yra nuveikta, kokias patirtis ir tradicijas reikėtų išsaugoti ir tik po to galvoti, ką dabar naudingo ir prasmingo aš savo darbu galėčiau įnešti. Negalėčiau pasakyti, kad turėjome kartų

Nuotr. Iš asmeninio I. Petraitytės-Lukšienės albumo | Susitikimas su Kauno, Birštono, Jonavos, Kaišiadorių, Kėdainių, Prienų, Raseinių miestų merų pavaduotojais Miunchene. Pokalbiai apie galimą bendradarbiavimą tarp Miuncheno ir Kauno rajono miestų. MLB atstovauja Alfred Hermann, Irma Petraitytė-Lukšienė, Diana Vernsbergienė ir Daiva Gedvilaitė.

aktyviais nariais ir iš lėto įtraukti pasyvesnius – tai ir buvo mano veiklos bendruomenėje pradžia. Šios mintys greitai pradėjo pildytis susitikus su Lietuvos savivaldybių, ministerijų atstovais, taip pat su atstovais iš Bavarijos parlamento, toliau organizavome tradicinius renginius, lygiagrečiai vyko bendruomenės vizijos išgryninimas. Kaip savo misiją įvardinčiau, pirma, išsaugoti lietuvių bendruomenės kaip „namų“ idėją. Antra, jungti aktyvius lietuvius Miunchene bendroms veikloms. Trečia, kurti ir stiprinti dialogą tarp lietuvių Lietuvoje ir lietuvių už Lietuvos ribų – taigi stiprinti dialogą su Lietuvos visuomene (pvz., bendradarbiavimas su Lietuvos savivaldybėmis, mokslo institucijomis, kūrėjais, visuomenininkais ar tiesiog piliečiais). Ketvirta, kurti ryšius tarp Lietuvos ir Bavarijos bei visos Vokietijos politinių, mokslinių bei pilietinių organizacijų, miestų savivaldybių, šitaip prisidėti prie abiejų šalių dialogo stiprinimo, lygiaverčio bendradarbiavimo. Penkta, būti naudingiems ne tik Lietuvai, bet ir Vokietijai. Apibendrinant – dirbti abiem šalims aktualiomis ir naudingomis temomis. Vokietijoje labai vertinamos iniciatyvos, stiprinančios bendrystės jausmą šalies viduje ir visoje Europos Sąjungoje – prie to, manau, gali prisidėti kiekviena bendruomenė.

Reikia nepamiršti, kad Miuncheną (ir jo regionus) su Lietuva junga ypatinga

16 VLB INFORMACIJOS |1- 2018 | SAUSIS

konfliktų (šį klausimą esu ne kartą girdėjusi). Dėka A. Hermano įvyko labai gražus ir sėkmingas vairo perdavimas jaunesnei kartai. Alfredas labai palaiko mūsų veiklas, turi neįtikėtiną atmintį – labai padeda, kai kalbame apie bendruomenės istoriją, tam tikras vietoves, asmenybes. Bendruomenė be bendruomeniškumo neegzistuos. Ir šioje vietoje labai mielai pacituosiu Kembridžo universiteto filosofijos studijų doktorantą Vilių Bartninką: „Didžiausias mano kartos iššūkis bus psichologinis persilaužimas – įsisąmoninimas, kad iš absoliutaus individualizmo reikia pereiti prie bendruomeninės veiklos, kad visi galėtume būti sėkmingi ir laimingi.“ Kaip Miuncheno lietuviai švęs Lietuvos šimtmečio minėjimą? Kokie numatyti svarbiausi 2018 metų renginiai? Šimtmečio minėjimui planuojamas koncertas, istorinių dokumentinių filmų kūrėjo ir žurnalisto Rimo Bružo paskaita-seminaras „Istorijos perimetrai“, taip pat šventinis susitikimas Lietuvių aikštėje (Litauenplatz) miestelyje Bad Verishofene. Planuojamos lietuviško kino Miunchene peržiūros, „Prisiminimų vakarai“, poezijos, lietuviškų tarmių vakarai, dalyvavimas visų tautų šv. Mišiose Dievo Motinos bažnyčioje (Frauenkirche), toliau dirbsime prie socialinio projekto su Lietuvos savivaldybėmis, toliau sieksime visų aukščiau aprašytų tikslų.

Tradicinis bėgimas Berlyne Berlyno lietuvių bendruomenės informacija Š. m. sausio 13 d. Berlyne įvyko tradicinis bėgimas 1991 m. sausio 13-osios dienos aukoms atminti.

Nors tądien visų nosis spaudė pirmasis toks žiemiškas šaltukas, bėgime dalyvavo 22 gera nuotaika ir energija pasikaustę dideli ir maži berlyniečiai.

Po įvykusio bėgimo, lietuviai vaišinosi karšta kava ir arbata bei tradicine, Lietuvą primenančia baltąja mišraine.

Nuotr. Iš Berlyno lietuvių bendruomenės oficialaus Facebook puslapio Bėgikai prieš startą, šalia kovo 11-osios obelisko

Kalėdinė šventė Štutgarto lietuvių bendruomenėje Justina Levanaitė Tik įėjus i salę, kurioje kaip tik buvo beprasidedanti šventė, nustebau. Pagalvojau, kiek daug žmonių, lietuvių susirinko ir kokia didelė, graži salė bei scena.

Vaikučių buvo daugiau nei suaugusių, neskaičiavau, bet jausmas buvo tikrai būtent toks.

Ore sklandė švari ir linksma energetika. Po truputį salė pildėsi, neskubėdami rinkosi žmonės ir užsiiminėjo vietas.

Gražu buvo žiūrėti į šventės organizatorių pastangas kiekvienam jaustis jaukiai, saugiai – kaip namuose.

Pačiame salės gale veikė nuostabi, spalvinga rankdarbių mugė, kur galima buvo įsigyti įvairiausių rankųdarbo grožybių. Neilgai prasidėjo šventės oficiali dalis. Mes kartu paleidome rūpesčius lauk, kad galėtume kartu pilnai džiaugtis švente ir pagaliau atsipalaiduoti. Buvo labai gera matyti ir jausti, kokie mes visi kartu esame susiję ir kaip kartu kuriame nuostabią kalėdinę šventę.

Kokia gi šventė be mūsų nuostabiojo Kalėdų senelio? Būtumėt matę visų vaikučių akytes, kai apie jį užsiminiau. Taigi visi dainavome dainą Dindilin ir taip kvietėme senelį Kalėdą pas mus. Dainavom, dainavom ir kur buvus, kur nebuvus, pasirodė Jis. Baltai apsirėdžiusį Kalėdą lydėjo stebuklingi angelai ir vaikučių daina. Mažieji buvo paruošę nuostabių dainelių –Tyli naktis ir kt. Jiems jas atliekant mačiau, kaip salė dar labiau prisipildė meile, šiluma ir Kalėdų dvasia. Kalėda žaidė su vaikais įvairiausius žaidimus, pasakojo pačias netikėčiausias ir įdomiausias istorijas apie Kalėdas. Ir ko visgi vaikai labiausiai laukė? Tikriausiai paprasta atsakyti – dovanų. Taigi visi vaikučiai Kalėdai padėjo atitempti

roges, kurios buvo pilnut pilnutėlės įvairiausių dydžių ir spalvų dovanėlių. Kalėda iš lėto skaitė kiekvieno vaikučio vardą ir kvietė pas save ant kelių. Keli vaikai buvo pasiruošę eilėraštukus ir daineles. Išlydėjom Kalėdą vėlgi su daina ir palinkėjom gražiausios kloties jam kelionėje pas kitus vaikučius.

Truputėlį pasmaguriavus ir pasistiprinus mūsų laukė nuostabusis lietuvių ansamblio „Ridigdo‘‘ šventinis pasirodymas. Kaip gera buvo žiūrėti į tiek talentingų ir norinčių muzikuoti tautiečių, kurie taipnuoširdžiai ir su tokia gera nuotaika dainavo, atliko lietuvišką muziką.

Koncertą papuošė ir atvykę svečiai – instrumentalistai –latvio ir vokietės duetas, operos solistas iš Lietuvos. Skambėjo dauguma mums labai gerai žinomų kalėdinių dainų. Pasibaigus tokiam nuotaikingam koncertui visi ragavome įvairiausių lietuvių patiekalų.

Na ir galiausiai, kaip gi mes be šokių? Kai jau visi kupini kalėdinės nuotaikos ir išpakavę dovanas, puikus metas pajudėti. Buvome paruošę didelį sąrašą įvairiausių lietuviškų hitų.

Labai smagu buvo žiūrėti, kai bedainuojant šokių salę prisipildė vis daugiau ir daugiau žmonių. Kai jau visi buvome visko pilnai prisisotinę, prasidėjo draugiškas salės tvarkymas.

Dėkoju visiems, prisidėjusiems prie šventės!

Nuotr. Roberto Greičiaus | Štutgarto lietuvių bendruomenės Kalėdinės šventės dalyviai drauge su Kalėda

VLB INFORMACIJOS | 1- 2018 | SAUSIS 17

VASARIO 16-OSIOS GIMNAZIJOS NAUJIENOS

Katalikiškas jaunimas lankosi Speyeryje Dalia Kriščiūnienė Gruodžio 5 dieną katalikiško jaunimo grupė vyko aplankyti Speyerio (Speyer) miestelio Katedros. Ten nuvykus gimnazijos kapelionas Virginijus Grigutis maloniai papasakojo šio didingo pastato istoriją.

Jaunuoliai apžiūrėjo didžiąją Katedrą, kurioje kadaise buvo karūnuojami karaliai. Vėliau jie su religijos mokytoja D. Kriščiūnienė pasimeldė ir uždegė prie altoriaus žvakeles, prašydami Dievo palaimos visiems žmonėms. Po maldos grupelė aplankė Kalėdinę mugę, pasidžiaugė jos grožiu, paskanavo gardumynų, kai kas spėjo pačiuožinėti mini čiuožykloje bei nupirkti namiškiams lauktuvių. Vakarop vėl visi susitiko prie Katedros. Nors nosys nuo šaltuko buvo raustelėjusios, visų Nuotr. autorius: D. Kriščiūnienė Katalikiškas jaunimas lankosi Speyeryje

Kalėdinė popietė

akyse spindėjo džiaugsmas, o širdyse skambėjo žodžiai: „Jau artėja Šventos Kalėdos ... tieskime Jėzuliui kelią, darykime gerus darbus“.

Asta D‘Elia Gruodžio 5 dieną bendrabučio salėje pakvipo tradiciniu lietuvių Kūčių vakarienės patiekalu- kūčiukais. 5-8 klasių mokiniai, kartu su savo lietuvių kalbos ir Lietuvos pažinimo mokytoja Asta D`Elia, tą dieną surengė Kalėdinę popietę.

Gimnazistai iš anksto ruošėsi šiai šventei. Dovilė Maksimovaitė (8 kl.) ir Paulina Kontvidaitė (7 kl.) nupiešė nuostabų plakatą. Gintautas Guntulis (8 kl.) ir Justas Vitkūnas (7 kl.) pagamino du didžiulius „Tinginius“. Dvi tešlas pagal skirtingus receptus paruošė Gabija Pickel (8 kl.) ir mokytoja Asta. Šventinį stalą papuošė Gintauto padaryta prakartėlė. Į renginį gausiai susirinkusius mokinius pasveikino mokytoja, o vėliau visi kartu dainavo lietuvišką kalėdinę dainą, kurią parengė aštuntokės Jana Kunt ir Gabija Pickel. Buvo smagu girdėti, kad net ir vokiečiai mokiniai bandė ištarti sudėtingus dainos žodžius. Lietuvių kalbos mokytoja pasakojo apie Kūčių vakaro ir Kalėdų papročius bei burtus. Popietės dalyviai traukė iš po staltiesės šiaudus, lašino vašką ir bandė nuspėti, kokie metai jų laukia. Vėliau susirinkusieji vaišinosi kepiniais, žiūrėjo filmuotą medžiagą apie trimatę (3D) Kalėdų pasaką, kasmet rodomą ant Vilniaus Katedros sienų. Už techniką buvo atsakingi aštuntokai Frederic Nader ir Aldas Skudžinskas.

Nuotr. A. D’Elia | Kalėdinė popietė 2017

18 VLB INFORMACIJOS |1- 2018 | SAUSIS

Ši Kalėdų popietė – puikus bendrystės pavyzdys. Beveik visi mokiniai prisidėjo prie renginio organizavimo, siekė bendro tikslo ir vėliau džiaugėsi puikiai pavykusiu rezultatu.

Gimnazijos kolektyvo išvyka į Ofenbachą prie Maino Asta D‘Elia Vasario 16-osios gimnazijos kuratorija šv. Kalėdų proga mokyklos kolektyvui padovanojo išvyką į Ofenbachą prie Maino.

Gruodžio 17 d. gimnazijos darbuotojai pasinėrė į šio miesto Kalėdų mugės šurmulį, vėliau drauge pavakarieniavo. Po vakarienės Vokietijos Rytų Europos ekonomikos ir kultūros draugija pakvietė visus Ofenbacho „Capitol“ teatre pasiklausyti dainininkės iš Gruzijos Nani Bregvadze koncerto.

Nuotr. A.Suess | Gimnazijos kolektyvo išvyka į Ofenbachą prie Maino

Jaunųjų akademikų Kalėdų šventė „Pusnynų pasaka“ Aušra Lorenz Gražiai krentant purioms snaigėms gruodžio 9 d. Lituanistinės akademijos vaikučiai rinkosi į Kalėdų šventę. Prie sakais kvepiančios eglutės, padabintos rankų darbo žaisliukais, vaikai susižavėję stebėjo V.Palčinskaitės eilėraščio „Pusnynų pasaka“ inscenizaciją.

Mažylių rankytėmis padaryti „Sausainiukai-meduoliukai“ gražiai papuošė Kalėdų eglę. Žaidimų sūkuryje kažkam pažvelgus pro langą, vaikai pama-

tė per nuklotą sniegu kelią ateinantį Kalėdų Senelį. Kiek buvo nuostabos ir džiaugsmo! Visi tekini bėgo pasitikti ilgai laukto svečio. Senelis nešėsi du sunkius maišus dovanų, nes jo laukė daug gerų vaikučių. Jie pakvietė svečią į ratelį pašokti ir pažaisti žaidimus, o šis apdovanojo jaunuosius akademikus dovanomis.

Vaišių stalas kvepėjo mamyčių iškeptais pyragais ir mandarinais, o vaikų akys blizgėjo iš džiaugsmo ir laimės. Linkime visiems linksmų ir džiugių artėjančių švenčių!

Nuotr. R. Lendraitis | Kalėdų Senelis aplankė jaunuosius akademikus

VLB INFORMACIJOS | 1- 2018 | SAUSIS 19

Klaipėdos E. Balsio menų gimnazijos choro koncertas Asta D‘Elia Gruodžio 15 d. Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos choras mūsų gimnazistams surengė koncertą Renhofo pilyje. Šis choras yra sukaupęs nemažą koncertinę patirtį ir pelnęs aukštus apdovanojimus. Choristai dalyvauja Dainų šventėse, įvairiuose festivaliuose ir konkursuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje (vadovė Zita Kariniauskienė, koncertmeisterė Aušra Valentienė).

Savo pasirodymą klaipėdiečiai pradėjo lietuvių liaudies adventine daina „Leliumai ant tėvulio dvaro“. Po jos svečius iš uostamiesčio, jau antrą kartą viešinčius mūsų gimnazijoje, pasveikino direktorė Janina Vaitkienė. Šventine Kalėdų nuotaika alsuojančius lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinius choristai atliko lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis.

Apie Kalėdų troškimus solo dainavo abiturientė Deimantė Narkutė. Juozo Macijausko ir Gabrielės Brazdeikytės smuikais griežiamos melodijos virpino žiūrovų širdis. Kartu su jaunuoliais dainavo ir jiems dirigavo buvusi E. Balsio menų gimnazijos mokinė Audronė Daukšienė.

Po koncerto Z. Kariniauskienė dėkojo už šiltą priėmimą, choro vadovė teigė, kad jaučiasi taip, lyg būtų atvykusi pas artimus draugus. Ji mūsų gimnazijos direktorei įteikė lininį rankšluostį su į jį įaustais „Tautiškos giesmės“ žodžiais ir didžiulį šakotį.

Nuotr. M. D. Šmitienė Klaipėdos E. Balsio menų gimnazijos choro koncertas, 2017

Lituanistinio ugdymo seminaras Asta D‘Elia Gruodžio 1-3 dienomis Vokietijos Vasario 16-osios gimnazijoje vyko lituanistinio ugdymo seminaras „Aktyvūs kalbos mokymo metodai ankstyvajame amžiuje“. Jame dalyvavo mūsų gimnazijos darbuotojai, Vokietijos lituanistinių mokyklėlių mokytojos ir vadovės iš Miuncheno, Štutgarto ir Kaselio. Į seminarą atvyko ir dvi Europos mokyklos mokytojos su praktikante iš kaimyninio Liuksemburgo.

Renginio dalyvius pasveikino gimnazijos direktorė Janina Vaitkienė. Gimnazijos vadovė sakė, jog laukdami artėjančių švenčių mes„laukiame stebuklo, esame pilni vilčių ir minčių, o dirbančių su vaikais žmonių širdys yra kupinos meilės“. Ji pristatė mūsų gimnazijos istorinius faktus, šiandienos aktualijas ir ateities planus. Skambų muzikinį sveikinimą susirinkusiesiems skyrė lektorė Gilma Plūkienė. Po trumpo prisistatymo seminaro dalyviai turėjo progą prie kavos puodelio asmeniškai susipažinti, pasikeisti idėjomis ir pasidalinti patirtimi.

gogės, mokytojas negali išmokyti mokinio kalbos, jis „gali tik sukurti sąlygas, kuriose ji išmokstama“. Labai svarbūs yra ritualai, įrėminantys darbo laiką, bei kartojimas. Be to, kalbos mokymas neturėtų būti padrikas, temos vaikams turėtų būti aktualios. Lektorė patarė patiems pedagogams būti išradingiems, investuoti laiką ir energiją, kurti ir naujai gimusias idėjas taikyti vaikams. Mokiniai, pasak pedagogės, kalbą turėtų „žaisti“, tik taip ji kuo puikiausiai įsisavinama. Pranešimo pabaigoje G. Plūkienė pristatė savo vadovėlį. Jai talkino Viekšnių gimnazijos mokinės, lydėjusios savo mokytoją.

Mūsų gimnazijos šeštadieninės lituanistinės mokyklos (akademijos) mokytoja Aušra Lorenz kalbėjo apie vaikų užimtumo programą ir galimybes, rodė filmuotą medžiagą apie vasaros stovyklą lietuvių kilmės vaikams.

Nesuvaržytoje aplinkoje seminaro dalyviai įgijo ne tik teorinių bei praktinių žinių, bet ir užmezgė įdomių pažinčių, praplėtė savo akiratį ir pasisėmė pozityvios energijos.

Darbo metodus, dirbant su ankstyvojo amžiaus vaikais, pristatė gimnazijos mokytoja Dalė Kriščiūnienė. Ji pabrėžė, kaip svarbu yra vaikams sukurti jaukią mokymosi aplinką, skatinti ir motyvuoti mokinius, intensyviai su jais bendrauti. Pasak mokytojos metodininkės, „labai svarbu yra pažinti vaiką, įsitikinti, jog keliami tikslai ir uždaviniai yra realūs“. D. Kriščiūnienė aptarė mokomojo proceso planavimą, įvairius metodus ir jų privalumus, skatinančius dėstomos medžiagos supratimą ir įsisavinimą. Lektorė pateikė keletą įdomių ir žaismingų praktinių užduočių, kurias seminaro dalyviai noriai atliko.

Savo gausia patirtimi apie kalbų mokymąsi ankstyvajame amžiuje dalijosi mokytoja ekspertė, Gėtės instituto bendradarbė Gilma Plūkienė. Anot energingos ir muzikalios peda-

20 VLB INFORMACIJOS |1- 2018 | SAUSIS

Nuotr. A.D’Elia Lituanistinio ugdymo seminaras, 2017

SIELOVADA

www.pakuta.lt

„MEHR 2018“ buria tikinčiuosius

2018 m. sausio 4-7 dienomis, Augsburge (Vokietijoje) įvyko jaudinantis, nepaprastai įdomus, gyvenimą keičiantis suvažiavimas. „MEHR“ – tai įvykis. Tikras įkvėpimas.

Tai daugiau nei 10.000 žmonių susirinkimas bei neišsenkanti maldos ir šlovinimo versmė. „Laikas plačiai atverti visas mūsų užtvaras, nes mūsų akyse Dievas daro nauja, kurios dalimi tu pats gali būti.

Keturios dienos, kurios išsklaidys tavo asmenines ribas, keturios dienos didingo šlovinimo. Tai – MEHR 2018“, -rašoma Pakutos internetiniame puslapyje. Suvažiavime dalyvavo Telšių vyskupas Kęstutis Kevalas, broliai Paulius Vaineikis ir Gediminas Numgaudis. Konferencijoje pranešimus iš vokiečių

Nuotr. organizatorių

į lietuvių kalbą vertė hamburgietė lietuvė Akvilė Kalinaitė. Suvažiavimas išties nepaliko abejingų – salė buvo pilnutėlė, stebinčių tiesioginę transliaciją skaičius akimirksniu augo. Pasak Hamburgo lietuvių katalikų sielovados vadovės Linos Jahn, ši žinia apie „MEHR“ išties buvo dalintasi pernelyg vangiai: „Besidalindama žinia ir nuoroda į tiesioginę transliaciją sulaukiau daugelio padėkos žodžio už tai, jog dalinuosi. Daugelis nežinojo apie šį suvažiavimą. Pranešimai išties nepaliko juos stebėjusių žmonių. Geroji žinia, žinia apie Dievą plinta greitai ir mus jungia“.

Nuotr. A. Kalinaitės, organizatorių

Susitikimas su Telšių vyskupu Kęstučiu Kėvalu Augsburge Irma Petraitytė-Lukšienė Š. m. sausio 4 d. Augsburge įvyko susitikimas su Telšių vyskupu K. Kevalu. Vyskupas prasitarė matantis Vokietijoje gyvenančiuose lietuviuose daug drąsos, pozityvumo ir paragino juos intensyviau tai transliuoti Lietuvos kryptimi – įnešti į šią šalį daugiau drąsos, vilties ir bendruomeniškumo kultūrą. Prisidėti prie šeimų, vaikų, savivaldybių Lietuvoje stiprinimo.

Renginio metu Arūnas Raudonius atliko dainas, kurių tekstai surinkti iš socialinių tinklų – tikrų žmonių tikri išgyvenimai. Šiame renginyje susitiko Miuncheno, Niurnbergo, Augsburgo ir Štutgarto lietuvių bendruomenių atstovai, kurie ne tik pristatė savo bendruomenes, bet ir dalinosi patirtimi apie tiltų tarp Lietuvos ir Vokietijos tiesimo bei apie bendradarbiavimą su Lietuvos institucijomis. Tai galima įvardinti dideliu žingsniu bendruomenių ryšių stiprinimo link.

Nuotr. iš Miuncheno lietuvių bendruomenės archyvo

Dėkojame Romualdui Liachavičiui ir visiems augsburgiečiams už šį vakarą!

VLB INFORMACIJOS | 1- 2018 | SAUSIS 21

22 VLB INFORMACIJOS |1- 2018 | SAUSIS

ATRADIMAI

Liubekas. Ne tik marcipanų ir Hanzos miestas

Nuotr. autorės | Liubeko Šv.Dvasios ligoninė. Dabar – senelių namai.

Asta Borusevičiūtė Liubekas turi tikrai kuo pasigirti. Šis miestas visada priskiriamas tarp gražiausių Vokietijos miestų. Jo kalėdinės mugės visada atsiduria įspūdingiausių vokiškų kalėdinių mugių penketuke. O miesto rotušė laikoma vieną gražiausių Vokietijoje. Tai tikrai dar ne viskas. Tokių –iausių miestas turi kur kas daugiau. Rodos, gyventojai dėl tokių epitetų nosį galėtų tikrai riesti. Tačiau jie kuklūs, gal dėlto, kad jų miestas ilgą laiką garsėjo kaip skęstantis skolose. Bet argi tai rūpi turistui, kai miestas savo paveldu nesitveria kailyje nustebinti kiekvieną savo svečią.

Hanzos sostinė Apie Liubeko aukso laikus, jei tik galėtų prabilti, papasakotų kiekvienas senamiesčio kampas. Miestas savo istoriją rašyti pradėjo 12 amžiuje. Užtruko beveik 100 metų ir jis jau turėjo Hanzos miestų sostinės karūną. Ją nešiojo septynis šimtmečius. Miesto grožiu nesuabejojo ir UNESCO atstovai. Prieš 30 metų senamiestį įtraukė į pasaulio paveldo sąrašą. Šiuo titulu Liubekas tuomet nušluostė nosį kitiems Šiaurės Europos miestams, mat buvo pirmas įvertintas šios organizacijos.

Daugiau nei 1000 senamiesčio pastatų telpa miesto saloje, kurią supa Travės upė. Dažno svečio kelionė į Liubeko širdį prasideda nuo miesto vartų Holstentor (ypač, jei atvyksite traukiniu). Šie – miesto simbolis. Šiandien čia užsukusiems į vidų jie pasakoja Hanzos sostinės istoriją. Tačiau ir vartų išorė statyta su idėja.

Liubekas, tapęs galingu ir turtingu miestu, subūrė nemažą būrį priešų. Ką padarė miestas? Iš išorinės pusės jiems atbaidyti žvelgė ertmės, iš kurių kyšojo ginklai. O štai iš vidinės – miesto – pusės matyti tik langais papuoštą gynybinę sieną. Praėjus vartus prasideda kelionė į žavią plytinės gotikos karalystę.

Septynių bokštų miestas Liubekas dar vadinamas septynių bokštų miestas. Pasiekę šv. Petro bažnyčios (St.Petri) 50 metrų aukščio bokšto viršūnę, trumpam įgausite paukščio žvilgsnį ir pasigrožėsite miestu iš viršaus. St.Marien bažnyčios didingas grožis įkvėpė Baltijos jūros regiono tikinčiuosius. Pagal šį modelį daugelis statėsi Dievo namus savo krašte. Vienoje ramiausių senamiesčio vietų pasitinka Liubeko katedra, seniausias miesto statinys, menantis 12 amžių. Deja, nuskriaustas Antrojo Pasaulinio karo bombų, bet vėl atstatytas pagal originalią versiją.

VLB INFORMACIJOS | 1- 2018 | SAUSIS 23

Beklaidžiodami po senamiestį ir pamatę pastatą su keturiais mažais bokšteliais, neapsigaukite. Tai ne bažnyčia ir šie bokštai nepatenka į tą garsųjį septynetą. Tai šv. Dvasios ligoninė (Heiligen-Geist-Hospital), seniausia socialinė įstaiga Europoje. Prašau, dar vienas –iausias. Turtingieji 13 amžiuje inicijavo jos statybą. Iš pradžių veikė kaip ligoninė, vėliau – kaip senelių namai. Dar ir šiandien čia dienas leidžia senoliai. Nebijokite užsukti. Priekinėje pastato dalyje dažnai organizuojamos parodos.

O kaip gyveno vargšai? Jie gyveno mažuose mediniuose namuose, kurie glaudėsi vienas šalia kito, norėdami sutilpti likusioje laisvoje žemėje. Tokie pasislėpę gyvenamieji rajonai vadinami Gängeviertel (tiesioginis vertimas – praėjimų rajonas). Mat jie visi sujungti kiemais ir praėjimais. Liubeke Nuotr. autorės | Miesto vartai – Holstentor

kažkada jų būta 180. Šiandien jų 90. Tiesa, namai nebe mediniai. Bet praėjimai lygiai tokie pat maži ir siauri, kad net ir man, 162 cm dydžio damai reikia ir pasilenkti. Girdėjau, pro ypatingai siaurus praėjimus sunkiai būdavo karstus pranešti. Tad tekdavo ir karsto dangtį nuimti, kad tik mirusysis pasiektų amžinojo poilsio vietą. Vieną tokį koridorių į vidinius kiemus rasite Engelswisch gatvėje, ties 28 namo numeriu.

Klaidžiokite tol, kol rasite kitą išėjimą.

Nobelio lauretai ir marcipanai Liubekas didžiuojasi ir dar vienu savo titulu. Jis – trijų Nobelio lauretų miestas. Rašytojas Tomas Manas, kuris kūrybai įkvėpimo ieškodavo Kuršių Nerijoje, gimė čia. Kaip ir politikas Willy Brandt, 1971 metais gavęs Nobelio taikos premiją.

O trečiasias – rašytojas, poetas Giunteris Grasas. Gimė jis Gdanske, tačiau Liubeke gyveno ir kūrė iki savo mirties. Visi trys turi savo vardo pažintinį muziejų.

Jei galėtų liubekiečiai įteiktų Nobelio premiją ir savo garsiajam marcipanui (70 proc. marcipanų masės ir 30 proc. cukraus). Nors iš tiesų, teigiama, kad šį cukraus ir migdolo riešutų masę atrado Vidurio Rytų gyventojai. Liubeke vargšai išnaudojo tai alkiui numarinti, nes be problemų buvo gauti per daug į miestą priplukdyto cukraus ir migdolo riešutų.

O štai vienas konditeris Niederegger pagerino receptą ir išgarsino marcipanų skonį visame pasaulyje. Dar ir šiandien, netoli rotušės, pasidžiaugti marcipanų produktų įvairove,

Nuotr. autorės | Įėjimas į uždarus kiemus

24 VLB INFORMACIJOS |1- 2018 | SAUSIS

paragauti ar nusipirkti galima Niederegger parduotuvėje, kurios sienos kito kvapo nuo firmos įkūrimo net ir nežino.

A. A. GLIOŽAIČIO STUDIJA APIE LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTYSTĖS ŽEMĖLAPĮ

Tęsinys

Tomas Duksa, Vilnius Kuo išsiskiria A. A. Gliožaičio mokslinė studija, lyginant ją su kitų tyrinėtojų darbais? Leidinio autorius, kaip ir prof. V. Chomskis, J. Petrulis (1922–2010) ir kiti, į savo tyrimo objektą – 1613 m. LDK žemėlapį – žiūrėjo kaip į sudėtingą kartografinį kūrinį ir jį tyrinėjo kompleksiškai, pateikdamas papildomos medžiagos apie kunigaikščio M. K. Radvilos asmenybę, jo ryšius su Kijevo vaivada kunigaikščiu Konstantinu Vasilijumi Ostrogiškiu sudarant šį žemėlapį. Tai pat jis įvertinno žemėlapio matematinį tikslumą, atliko jo paaiškinamųjų tekstų, geografinių elementų ir kitų žemėlapio komponentų analizę. Tai liudija surinkta nauja gausi informacija, kurią jis pateikė žemėlapių, kitų iliustracijų, lentelių, schemų pavidalu, susipažinęs su daugiau nei 240 įvairių šaltinių medžiaga. Studijoje pateikta 119 žemėlapių ir kitų iliustracijų. Leidinio autorius pažymi, kad „tai pirmas išlikęs LDK žemėlapis, kuriame nubraižytas jos herbas Vytis“. Šios studijos darbo tikslas buvo supažindinti su Lietuvos istorine ir kartografine raida, išryškinti 1603 m. ir 1613 m. žemėlapių ypatumus, nustatyti šio kartografinio kūrinio autorystę ir pateikti apie žemėlapį savas išvadas. Toks autoriaus požiūris į šį darbą leido pasiekti norimą rezultatą – pateikti skaitytojams aktualią studiją iš Lietuvos kartografijos istorijos. Kaip pažymi leidinio autorius, daugelis ankstesnių tyrėjų neturėjo galimybės pasinaudoti archyvine medžiaga, todėl tuo metu negalėjo būti surasta išlikusi informacija apie šį žemėlapį. Autorius rašo, kad ,,po 1990 m. susidomėjimas Lietuvos istorija ir kartografija buvo nepaprastai didelis, atsirado galimybė nevaržomai naudotis archyvais ir sovietmečiu įslaptintais bibliotekų fondais“. Kunigaikščio M. K. Radvilos yra sudaryti ir išleisti du LDK žemėlapiai. Pirmas – 1603 m., kuris neišlikęs arba nesurastas. Konkretesnės informacijos apie jį kol kas nėra, bet kartografijos istorikų studijose bei XVIII ir XIX amžių bibliografiniuose leidiniuose įvairiais pavadinimais yra minimas. Antras – 1613 m., kuris iki 1631 m. spausdintas kaip sieninis, o vėliau apkarpytas ir spausdintas įvairiais variantais. Atlasų leidėjų nubraižytos jo sumažintos kopijos, kurios XVII–XVIII a. publikuotos atlasuose.

Leidinio autorius atkreipia skaitytojų dėmesį į vieną jo svarbų atradimą. Šis atradimo džiaugsmas ilgokai lydėjo A. A. Gliožaitį ir apie šį atradimą šiame leidinyje jis rašo pirmą kartą. Knygos antroje dalyje jis pažymi, kad „Kauno technologijos universitete yra saugomi vieno LDK 1613 m. žemėlapio egzemplioriaus du lapai. Šie 2 lapai yra unikalūs ir reikšmingi jo leidybos tyrimams. Žemėlapio lapas L204-2 yra unikalus tuo, kad jo kairiojo apatinio kampo paraštėje yra įrašas 1613. Jis nėra išgraviruotas leidybiniame originale, o užrašytas jau išspausdintame egzemplioriuje. Įrašas liudija, kad tai tikrai 1613 m. išspausdinto žemėlapio egzemplioriaus lapas. Taigi pirmos laidos žemėlapio egzempliorius yra ne Upsalos universiteto bibliotekoje, kaip buvo rašoma visą XX amžių, o Kauno technologijos universiteto archyve“. Šio leidinio išvadose A. A. Gliožaitis teigia, kad Švedijoje Upsalos universiteto bibliotekoje LDK 1613 m. sieninis žemėlapis buvo išspausdintas po 1631 m. ir kad jis nėra, kai anksčiau buvo teigiama, pats seniausias. Knygos autoriui nežinoma kur yra kiti pirmos laidos du minėto žemėlapio egzemplioriaus lapai, nes Kauno technologijos universitete atrasti du lapai sudaro šio žemėlapio tik dalį (fragmentą). Be to neaišku kur dingo buvęs tarpukariu Vytauto Didžiojo universitete trečiasis šio žemėlapio egzempliorius. A. A. Gliožaitis šiame leidinyje pažymi, kad Kauno technologijos universiteto archyve yra išlikęs dokumentas, kuriame įvardinta, kad 1933 m. balandžio 4 d. iš bibliofilo, architekto, senosios kartografijos žinovo ir jos rinkėjo Algirdo Mošinskio (1905-1991) Kauno Vytauto Didžiojo universiteto biblioteka, kurios direktoriumi anuomet buvo prof. Vaclovas Biržiška (1884-1956), įsigyjo antikvarinių leidinių, tarp kurių buvo įrašyti ir trys pirmos laidos LDK 1613 m. žemėlapio lapai. Kaip yra žinoma LDK 1613 m. žemėlapį sudaro 4 lapai.

Pristatydamas A. A. Gliožaičio leidinį, tikiu, kad jis ir toliau vykdys šio laikotarpio mokslinius tyrinėjimus ir tęs darbus, skirtus LDK žemėlapiams. Pažymėsiu, kad ši knyga yra verta ne tik lietuviškai skaitančių dėmesio, bet ir žymiai platesnio skaitytojų būrio, todėl šiandieną yra aktualus jos vertimas taip pat į kitas kalbas. Turėkime vilties, kad artimiausioje ateityje jam ar kitiems tyrėjams pavyks atrasti dar vieną kunigaikščio, Trakų, vėliau Vilniaus vaivados Mikalojaus Kristupo Radvilos

kolektyvo kartografinės veiklos kūrinį – pirmąjį LDK 1603 m. žemėlapį su senosiomis didžiojo kunigaikščio Vytauto laikų sienomis – istorinės Lietuvos valstybės kartografinį dokumentą. Dėl savo didelės teritorinės apimties ir pateiktos jame medžiagos, šis žemėlapis su valstybės ribomis būtų vertingas ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, Gudijos bei Ukrainos geografinio ir kartografinio pažinimo istorijai. Kaip teigia leidinio autorius, manoma, kad šis LDK žemėlapis galėjo būti išspausdintas Nesvyžiuje, Gdanske arba Augsburge. Kaip žinome iš šaltinių Augsburgas, vienas iš seniausių Vokietijos miestų, didžiausio klestėjimo susilaukė XV – XVI a. Nuo 1468 m. jame buvo įsikūręs žymus knygų spausdinimo centras, vėliau mieste veikė žemėlapių spaustuvės. Gal būt šie A. A. Gliožaičio vaisingi ieškojimai, vertingi tyrimai paskatins Augsburge ir kituose Bavarijos miestuose gyvenančius lietuvius ieškoti pirmojo LDK 1603 m. žemėlapio.

Atrastas LDK 1603 m. žemėlapis, kaip grafinis vaizdinys, su didžiule 700 000 kv. km LDK teritorija, kurios pietinė siena siekė Juodąją jūrą, Krymo chanatą, nukeltų mus į Vytauto laikų valstybę, kurio valdymo laikotarpiu tautos sąmonėje įsitvirtino suvokimas, kad lietuviai sukūrė valstybę, už kurios likimą jie yra atsakingi.Tęsdami valstybingumo tradicijas, mes lietuviai Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse privalome prisiminti lietuvių tautos valstybingumo ištakas, Vytauto epochos suformuotą valstybingumo sampratą, gyvavusią šimtmečiais ir perduoti ją naujoms kūrėjų kartoms. Didikas Mikalojus Kristupas Radvila, priklausydamas LDK elitui, buvo vienas iš įtakingiausių to meto intelektualų, kuriam nebuvo svetimos senosios Lietuvos valstybingumo tradicijos. Politinėje veikloje Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis tęsė savo tėvo Mikalojaus Radvilo Juodojo politinės ir tautinės nepriklausomybės strategiją, neigiamai vertino 1569 m. pasirašytą Liublino uniją, dėjo daug pastangų bandydamas ją anuliuoti. Jo kolektyvo parengtas žemėlapis mus nukelia į istorinę Vytauto laikų LDK teritoriją, kuriame mes atrandame vieną iš svarbiausių valstybingumo požymių – LDK valstybės politines bei administracines sienas. Šio žemėlapio paaiškinamieji tekstai skirti ne tik senosios Lietuvos valstybės erdvės vaizdiniui paryškinti, bet ir valstybės politinio vieningumo, teritorinio vientisumo idėjai. Ši A. A. Gliožaičio knyga kaip ir kitų tyrėjų bei JAV ir kitų šalių lietuvių išeivijos istorikų įnašas į LDK istorijos tyrinėjimus, valstybingumo idėjos vystymąsi, jos realizavimą yra reikšmingas ypač dabar, artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejui. Šio LDK 1603 m. žemėlapio atradimas pradžiugintų Lietuvos visuomenę, kartografus ir istorikus taip, kaip šiemet pradžiugino Vokietijoje atrastas Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas lietuvių kalba.

VLB INFORMACIJOS | 1- 2018 | SAUSIS 25

D-68623 LAMPERTHEIM-HÜTTENFELD | LORSCHER STR. 1 | TEL.: +49(0) 6256-859 818 | FAX: +49(0) 6256-217 317 | E-MAIL:INFO@VLBE.ORG | http://WWW.VLBE.ORG

Reklamos pasiūlymas Siūlome reklamuotis kas mėnesį leidžiamame, 30 puslapių elektroniniame, unikaliame Vokietijos lietuvių leidinyje „Informacijos“ bei internetinėje, oficialioje Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) svetainėje: www.vlbe.org.

Tik visuomenės informavimo priemonių (VIP) pagalba Jūsų publikuojama informacija oficialiai ir tiesiogiai pasieks Vokietijos lietuvius, bendruomenės bendradarbius, draugus.

Leidinio reklamos kainos

Internetinio tinklapio reklamos kainos

Elektroninis „Informacijų“ numeris siunčiamas VLB nariams, bendradarbiams, valstybinėms institucijoms, organizacijoms, Pasaulio lietuvių bendruomenių pirmininkams.

Vieno numerio reklamos kaina:

A4 A5 A6 A7

– – – –

200 100 50 30

€ € € €

A sektorius

1-mėn. 50 € 6-mėn. 250 € 12-mėn. 450 €

B sektorius

1-mėn. 20 € 6-mėn. 100 € 12-mėn. 180 €

Susisiekite su mumis adresu: reklama@vlbe.org arba redakcija@vlbe.org Sąskaita banke / Bankverbindung: Deutsche Bank 24 Weinheim | BIC DEUTDEDBMAN | IBAN DE94 6707 0024 0581 7978 00 26 VLB INFORMACIJOS |1- 2018 | SAUSIS

g n u d a l n i E s a m i t e i v K Liebe Freunde, die Litauische Gemeinschaft in Deutschland und das Litauische Gymnasium werden den Litauischen Nationalfeiertag, 100 Jahre Litauens Unabhängigkeitserklärung am Samstag, den 24. Februar 2018, feiern und laden Sie hierzu herzlich ein.

Folgende Programmpunkte sind vorgesehen: 15.00 Uhr

Akademischer Teil der Feierstunde (Festsaal des Schlosses Rennhof, Lorscher Str. 1, 68623 Lampertheim): Festrede: Prof. Dr. Joachim Tauber – Direktor Nord Ost Institut, Lüneburg Musikalischer Rahmen: Artūras Gelusevičius, Fagott Anne Maria Wehrmeyer, Violine Amangul Klychmuradova, Klavier

Wir bitten Sie freundlichst um eine Anmeldung zum akademischen Teil bis zum 18. Februar 2018 unter office@vlbe.org oder 06256 859818.

17.00 Uhr

Hl. Messe in der katholischen Kirche zu Hüttenfeld (Lampertheimer Str. 8),

19.00 Uhr

Feierliches Konzert und geselliges Beisammensein im Hüttenfelder Bürgerhaus (Alfred-Delp-Str. 50, 68623 Lampertheim); Künstlerisches Darbietung: Programm der Schüler des Litauischen Gymnasiums Anschließend geselliges Beisammensein mit Tanz.

Es spielt Musikgruppe „J O N I S“ aus Litauen Wir würden uns sehr freuen, Sie als Gast bei uns begrüßen zu dürfen!

VLB INFORMACIJOS | 1- 2018 | SAUSIS 27

Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 LampertheimZKZ 14659 PVst Deutsche Post

„Vokietijos LB Valdybos Informacijos“ pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB Valdybos nuomonei. „Vokietijos LB Valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.

28 VLB INFORMACIJOS |1- 2018 | SAUSIS