VOKIETIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS ŽURNALAS „INFORMACIJOS“, 2022 M. NR. 03/598

VLB INFORMACIJOS | 03 - 2021 |JUBILIEJINIS 1

Vokietijos lietuviai palaiko Ukrainą. Nuotraukoje: Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė protesto metu

VILNIAUS UNIVERSITETO TARPTAUTINIŲ SANTYKIŲ IR POLITIKOS MOKSLŲ INSTITUTAS KVIEČIA STUDIJUOTI LIETUVOJE! Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas (VU TSPMI) džiaugiasi galėdamas pranešti apie naujos bakalauro studijų programos anglų kalba, „Politics of Global Challenges“, pradžią jau šį rudenį.

Pandemijos, migracija, visuomenės senėjimas, sparti technologijų kaita, auganti nelygybė, ekologija, demokratijos krizė – gyvename sparčiai besikeičiančiame globaliame pasaulyje.

Norint tai spręsti, nebeužtenka dirbti po vieną, todėl šios programos tikslas – paruošti specialistus ateities politikai, kurie galėtų ne tik susikalbėti su skirtingomis grupėmis (politikais, verslo atstovais, nevyriausybinėmis organizacijomis, gamtos, technologijų ir kt. sričių specialistais) bet ir burti jas, imtis lyderystės siekiant suvaldyti svarbiausias šiuolaikines problemas. „Bakalauro studijų programa nuolat kinta, nes mes drąsiai eksperimentuojame. Norime atliepti šiuolaikinius iššūkius, ugdyti plačiai mąstančią, kritišką ir aktyvią jaunąją kartą. Šiandien nebeužtenka būti tik siauros srities specialistu: būtina gebėti dirbti komandoje, susikalbėti su skirtingais žmonėmis, naudoti sudėtingus mokslinės analizės įrankius, išmanyti filosofines ir moralines dilemas, greitai bei profesionaliai reaguoti krizių metu. Stengiamės, kad mūsų studentai gautų viską, kas geriausia – puikius, inovuoti nebijančius dėstytojus, pasaulinio lygio tarp-disciplininę studijų programą ir gabius, motyvuotus studijų kolegas.“ – teigia dr. Lina Strupinskienė, VU TSPMI direktorės pavaduotoja studijoms.

Pasaulį keičiančios studijos VU TSPMI yra viena ryškiausių socialinių mokslų institucijų Rytų Europoje ir Baltijos regione. Institutas yra akademinė institucija, besispecializuojanti socialinių ir politikos mokslų srityje. Jau daugiau kaip 30 metų ugdome naują Lietuvos in-

2 VLB INFORMACIJOS | 03 - 2021 | JUBILIEJINIS

telektualinio elito kartą: kartą, kuri yra smalsi, socialiai aktyvi, orientuota į visuotinį išsilavinimą ir turinti plačios aprėpties suvokimą. Įsteigtas 1992 m., institutas greitai tapo viena pirmaujančių socialinių mokslų institucijų ir vienas pirmųjų Baltijos regione pradėjo rengti politikos mokslų programą. Netrukus po to jis tapo aktyviu akademinės bendruomenės ir visuomenės veikėju - tai viena iš priežasčių, kodėl studentai čia turi galimybę augti atviroje diskusijoms ir nuomonių įvairovei aplinkoje.

VU TSPMI susidursite su socialinių ir tiksliųjų mokslų sinteze bei turėsite galimybę įsisavinti pažangiausias socialinių tyrimų metodikas ir priemones. Studijos orientuotos į asmeninę atsakomybę ir lyderystę, su galimybe bent vieną semestrą praleisti pažangiausiuose užsienio universitetuose Europoje bei kituose regionuose.

Kviečiam visus bendruomenės narius ir nares rinktis studijuoti Lietuvoje – pasinaudokite galimybe būti įvykių centre kartu su profesionaliausiais savo srities ekspertais ir aktyvia bendruomene!

Primename, jog užsienio lietuviai turi galimybę gauti paramą ir / arba stipendiją studijuojant Lietuvos aukštosiose mokyklose. Taip pat primename, jog visi ES šalių gyventojai turi galimybę įstoti į valstybės finansuojamas vietas (VF) norint studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose. (https://www.vu.lt/studijos/ studentams/finansai) Daugiau informacijos apie „Politics of Global Challenges“ galite rasti čia: https://www.tspmi.vu.lt/globaliu-issukiu-bakalauras/ ir mūsų socialiniuose tinkluose: https://linktr.ee/tspmi

REDAKTORIAUS ŽODIS PENKTIEJI IR PASKUTINIAI

Karštą 2017-ųjų vasarą, po pokalbio su tuometiniu VLB pirmininku Alfredu Hermanu, pradėjau darbą „Informacijų“ leidinyje, o pirmasis žurnalo numeris dienos šviesą išvydo liepą. Taip prasidėjo mano nuostabi, meilės kupina kelionė po Vokietijos lietuvių gyvenimus, jų išgyvenimus ir pasiekimus. Negaliu žodžiais apsakyti savo meilės naujai pažintam Hiutenfeldui – Renhofo piliai, Vasario 16-osios gimnazijai ir bendruomenės nariams. Šie metai – penktieji mano metai „Informacijų“ redaktorės pozicijoje. Penktieji ir paskutiniai.

Pastarasis šių metų pusmetis buvo beprotiškai sunkus. Taip nutiko, kad buvau paskirta dirbti tiek su pandemijos iššūkiais, tiek, šiuo metu, su Ukrainos žmonių prieglobsčio Lietuvoje bei Trakuose organizavimu. Atrodė, kad kartu pavyks aprėpti ir magistro studijas, tačiau mano pauzė „Informacijose“ buvo per ilga. Atsiprašau, klydau. Laikas tiesiog praskriejo, o kartu pamažu išblėso ir mano tikėjimas, kad leidiniui pavyks skirti pakankamai laiko.

Tad kreipiuosi į šį redaktoriaus žodį skaitančiuosius. Jeigu turite bent menkiausią tikėjimą ir nuoširdų norą tapti Vokietijos

lietuvių bendruomenės dalimi – kviečiu Jus apsvarstyti galimybę perimti „Informacijų“ redaktoriaus poziciją. Tačiau turiu įspėti, meilė šiam darbui kasdien tik stiprės, įtrauks ir galiausiai nebepaleis. Taip pat privalau perspėti, kad tai nėra „tik“ žurnalas. Tai bendruomenei ypač svarbus, tūkstančius žmonių jungiantis leidinys, kuriam reikalingas ne tik gyvavimas, bet ir plėtra. „Informacijos“ yra ne darbas, o namai, kuriuos reikia puoselėti ir mylėti. Šio žurnalo redaktoriaus pareigose netinka laukti, kol kažkas atsiųs tekstą, kurį reikės perskaityti ir sugalvoti, kurį puslapį jam skirti. Redaktorius „Informacijose“ yra kantrus bei atsidavęs aktualių ir svarbių įvykių apžvalgininkas, turinio autorius, žurnalistas ir fotografas.

Trumpai grįžtu prie įvykių Ukrainoje – kitas mano tekstas būtent apie tai. Susisteminau tai, ką stebėjau viešojoje erdvėje, kaip Vokietijos lietuviai būrėsi, inicijavo bei organizavo pagalbą ir protestavo prieš karą Ukrainoje. Kiekvienas šio nepateisinamo karo akivaizdoje turi atlikti tai, ką geba geriausiai. Tad turime visuomet išlikti vieningais, susitelkusiais ir stipriais.

Mes stiprūs kartu. Turime suprasti, kad ne mūsų buvimo teritorija apsprendžia atsakomybę, o mūsų vertybės ir pilietinė dvasia. Žinau, kad kiekvienas iš mūsų, darydamas tai, ką gali geriausiai, prisidės prie Ukrainos kovos už laisvę ir nepriklausomybę. Taip, kaip mūsų diaspora prieš trisdešimt metų darė viską, ką galėjo, siekdama Lietuvos pripažinimo pasaulyje. Šis numeris turėjo būti skirtas bendruomenės jubiliejui, tačiau atsižvelgus į įvykius pasaulyje daug ką teko pakoreguoti. Nutariau, kad mūsų su Maryte Šmitiene kruopščiai rinkta ir išgryninta informacija Pasaulio lietuvių bendruomenės knygai dabar yra kaip niekad aktuali, todėl turi būti prieinama visiems – ne tik būsimos knygos, bet ir „Informacijų“ skaitytojams.

Dėkoju kiekvienam, su kuriuo teko susitikti. Visiems, kurie prisidėjo prie šio leidinio gyvavimo. Esu ypač dėkinga visą šį laiką manimi tikėjusiai ir stiprinusiai Irmai Petraitytei Lukšienei, dizaineriui Elinui Venckui, nuostabių tekstų autorei poetei Sandrai Petraitytei-Pabst, Marytei Šmitienei, Alfredui Hermanui, Augustui Šerniui, Sergėjui Šišulinui, Rūtai Lange, Rasai Weiss ir visiems, kuriuos teko sutikti bei pažinti, redaguojant šį leidinį. Neatsisveikinu, nes nepaliksiu „Informacijų“, kol nerasime naujo redaktoriaus. Neatsisveikinu dar ir dėl to, kad neabejotinai grįšiu kaip tekstų autorė.

Myliu kiekvieną skaitytoją ir šią nepakartojamą bendruomenę, kuri mano atmintyje liks amžinai. Žinau, kad dar ne kartą susitiksime.

Viltingų, taikių dienų!

VOKIETIJOS LB VALDYBOS „INFORMACIJOS“

KVIEČIAME AUKOTI „INFORMACIJOMS“!

Redaktorė: Evelina Kislych-Šochienė evelina.kislych@vlbe.org redakcija@vlbe.org

Banko sąsk.: Deutsche Bank Weinheim

Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1, 68623 Lampertheim-Hüttenfeld Raštinės tel.: +49 6256 – 3770257 Faksas: +49 6256 – 3779932, el. paštas: office@vlbe.org / skype: bendruomene.de

VLB valdybos „INFORMACIJAS“

IBAN: DE94 6707 0024 0581 7978 00 BIC: DEUTDEDBMAN Verwendungszweck: auka Informacijoms Išrašome aukų pažymą.

Der Bezug dieser Zeitschrift ist im Mitgliedsbeitrag enthalten

galite skaityti internete adresu: https://vlbe.org/informacijos/, https://issuu.com/vlbe Dėl reklamos „Informacijose“ ir VLB interneto svetainėje kreipkitės adresu: redakcija@vlbe.org

VLB INFORMACIJOS | 03 - 2021 |JUBILIEJINIS 3

KARTU PRIEŠ KARĄ: PILIETINĖ KOVA PROTESTAIS, PETICIJOMIS IR MALDA Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ Tragedija, kuri prasidėjo vasario 24 d., suparalyžiavo visą pasaulį. Karas Ukrainoje – iššūkis ir sukrėtimas kiekvienam iš mūsų. Tačiau niekas nesitikėjo tokios atkaklios ukrainiečių gynybos, o pasaulio šalių susitelkimas bei pagalba apsunkino ir atitolino agresoriaus tikslus užimti šalį ir nuversti teisėtą valdžią Skaičiuojama, kad iki kovo 26 d. Ukrainą jau paliko daugiau kaip 4 mln. gyventojų, kurie prieglobstį rado Lenkijoje, Moldavijoje, Vokietijoje, Rumunijoje, Slovakijoje bei kitose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo mažiausiai 136 vaikai, surengta daugiau kaip 70 atakų prieš ligonines, greitosios pagalbos ekipažus ir gydytojus. Aukų skaičius kasdien didėja, Ukrainos karių aukų skaičius siekia 2 tūkst., o civilių – 1 tūkst. Svarbu pabrėžti, kad Rusija taip pat patyrė didelių nuostolių – neteko apie 16 tūkst. savo karių.

VLB tarybos kreipimasis dėl karo veiksmų Sausio 13-ąją Vokietijos lietuvių bendruomenės taryba kreipėsi į Vokietijos Bundestagą dėl Baltarusijos diktatoriaus

Karo Ukrainoje vaizdai 4 VLB INFORMACIJOS | 03 - 2021 | JUBILIEJINIS

organizuotos hibridinės atakos – migrantų išpuolio. Vokietijos lietuvių tautinė bendruomenė palankiai vertina tiek pastangas apsaugoti ES išorines sienas, tiek ir ligšiolines sankcijas autoritariniams Rusijos ir Baltarusijos režimams. Bendruomenės kreipimesi pabrėžiama: „Labai vertiname Vokietijos ir ES solidarumą bei nuolatinę paramą ir nuoširdžiai už tai dėkojame.

Kreipiamės į Jus, ragindami ir toliau smerkti nusikalstamus Baltarusijos režimo veiksmus ir agresyvią V. Putino politiką. Skaudžios praėjusio amžiaus vidurio pamokos parodė, kad nuolaidžiavimas agresoriams neišvengiamai didina jų apetitą ir ne tik neužkerta kelio karo tikimybei, bet priešingai – ją didina“,– rašoma laiške. Kreipimesi akcentuojama Rusijos agresija šiandien yra vertinama kaip niekad pranašiškai.

Kartu prieš karą. Gemeinsam gegen Krieg Mes pripratome prie pakankamai stabilaus, ramaus gyvenimo, tikėdami, kad laisvė yra amžina. Švenčių progomis skambėjusiose kalbose minimos kovos už laisvę atrodė tolimos, kadangi tvirtai tikėjome, kad niekas jos daugiau nebeatims. Šiandieniniai įvykiai padėjo suprasti, kad vis dėlto negalime jaustis saugūs, Rusijos agresyvios politikos keliami iššūkiai kelia grėsmę visai Europai ir ypač mūsų regionui. Rusijos politikai organizuoja, o karininkai bei savanoriai

Vokietijos lietuviai tvirtai palaiko Ukrainą vykdo karo nusikaltimus – Ukrainos civilių gyventojų žudynes, grobimus ir šantažą. Jau padarytas nesuvokiamo masto nusikaltimas žmogiškumui, tačiau aiškiai girdime, kad agresoriaus tikslai yra dar didesni. Šiandien pradedame mąstyti ir prisiminti okupaciją bei Lietuvos kovas už laisvę.

Sutinkame, kad privalome ugdyti ir stiprinti demokratiją bei pagarbą žmogaus teisėms. LR Seimo pozicija, kad dar mokyklose, o kartu ir lietuviškose mokyklėlėse visame pasaulyje turime nuosekliai ugdyti moksleivių ir jaunimo patriotiškumą bei pilietiškumą. Būtina skatinti jaunimo įsitraukimą į pilietinių ir patriotinių organizacijų veiklą. Skatinti laikytis pagrindinių, visuotinai pripažįstamų vertybių, užtikrinančių pagrindinių žmogaus teisių įgyvendinimą ir pagarbą tautinių mažumų teisėms.

Be to, turime aktyviai įsitraukti ir kurti sąlygas dalyvavimui užsienio politikos kūrime.

Pasak portalo pilietybe.lt kūrėjų, visa pasaulio, o tarp jų ir Vokietijos lietuvių bendruomenė, perėjo į aktyvią gynybą dar karui neprasidėjus, o jam įsibėgėjus pasitelkė visą ginklų arsenalą: peticijas, pilietinius protestus bei maldas.

Vasario 27 dieną Berlyne vyko iki šiol pats didžiausias Vokietijoje pilietinis protestas „Sustabdykite karą! Taika Ukrainai ir visai Europai“, skirtas Ukrainai palaikyti. Akcijoje dalyvavo įvairios nevyriausybinės organizacijos ir judėjimai, profsąjungos ir bažnyčių atstovai. Organizatorių duomenimis iš viso proteste/ demonstracijoje dalyvavo pusę milijono žmonių. Proteste taip pat dalyvavo ir lie-

tuvių bendruomenių Vokietijoje atstovų, didžioji dalis – Berlyno lietuvių bendruomenės aktyvistų. Akcijos pradžia prasidėjo nuo LR ambasados Vokietijoje, eisena tęsėsi pro Rusijos ambasadą Brandenburgo vartų link. Dėl didžiulio dalyvių skaičiaus lietuviams nepavyko pasiekti Laisvės statulos, šalia kurios buvo įrengta renginio scena. Protestas baigėsi prie Rusijos ambasados Vokietijoje, prie kurios protestavo Ukrainiečių diasporos atstovai. Pasak demonstracijoje

Palaikymo akcija – demonstracija Štutgarte

Palaikymo akcija Niurnberge VLB INFORMACIJOS | 03 - 2021 |JUBILIEJINIS 5

dalyvavusio Frankfurto lietuvio Žano Kalvaičio, tąkart gatvėse jautėsi taikos galia, kurios neįmanoma nugalėti jokiam agresoriui. „Ši demonstracija parodė, ką apie karą Ukrainoje mano iki šiol pasyviomis laikytos piliečių masės.

Net neabejoju, kad šis piliečių protestas įtakojo ir nulėmė Vokietijos politikų sprendimus, pakeitusius Europos ateitį. Prie to aktyviai prisidėjome ir mes, Berlyno ir visos Vokietijos lietuviai – tą sekmadienį išėję į gatves už Ukrainos ir visos mūsų Europos laisvę“, - įspūdžiais dalinosi Vokietijos lietuvis.

Palaikymo akcija – demonstracija Miunchene

Kovo 5 d. Vokietijos ukrainiečių, lietuvių ir gruzinų bendruomenių tarybos kreipėsi į Tarptautinį ir Vokietijos Raudonojo kryžiaus komitetą dėl humanitarinių koridorių svarbos ir skubaus jų atidarymo užtikrinimo. Humanitariniai koridoriai yra būtini civiliams gyventojams saugiai palikti sunaikintus arba į artilerijos atakas patekusius miestus bei būtinosios pagalbos prekių gabenimui miestuose likusiems gyventojams. Tačiau nors koridoriai ir buvo atidaryti, susitarimų nebuvo laikomasi – tiek civiliai žmonės, tiek humanitarinės pagalbos konvojai buvo apšaudomi.

Gimnazijos iniciatyva – daiktinė parama Ukrainai

Gimnazija inicijavo humanitarinės pagalbos rinkimą ir pristatymą Ukrainai. Hiutenfeldas

Karui Ukrainoje prasidėjus, Vasario 16-osios gimnazija operatyviai inicijavo paramos akciją ir jau kovo 3 d. nuo gimnazijos bendrabučio pastato pajudėjo transportas su surinktomis aukomis Ukrainai. Paramos rinkimas tęsėsi visą kovo mėnesį. Ypač aktyviai buvo renkamos medicininės priemonės – vienkartines pirštinės, dezinfekcinės servetėlės, vienkartiniai švirkštai, vaistai (antibiotikai, nuskausminamieji, priešuždegiminiai bei vaistai nuo karščiavimo), taip pat pleistrai, tvarsčiai ir pirmosios pagalbos vaistinėlės. Toks bendruomenės susitelkimas įrodė, kad esame stiprūs kartu, nesvarbu, ar teritorinėje valstybėje, ar už jos ribų.

Kovotojo genas

Palaikymo akcija Hamburge 6 VLB INFORMACIJOS | 03 - 2021 | JUBILIEJINIS

Verta prisiminti „Informacijose“ publikuotas karininkės kpt. Gretos Žiliūtės išsakytas mintis apie kovotojo geną: „Kad ir kas bandytų įtikinti kitaip, tai tik įrodo, kad esame vieningi, mums reikia vienas kito, o galimybė laisvai švęsti

tūkstantmetes šventes įrodo, kad susivieniję esame dar ir velniškai geri kovotojai. Kovotojai, kurie gali atlaikyti bet ką – okupacijas, kalbos draudimus, gyvenimą bunkeriuose ir tremtis į Sibirą. Tvirtai tikiu, kad tai tik dėl to, kad turime kovotojo geną .

Geną, perduodamą iš kartos į kartą, dėl kurio mes niekada nebijojome mesti iššūkių ordinams, imperijoms, sąjungoms ar stoti be ginklo prieš tanką.

Privalau paminėti, kad lietuvis, nešiojantis kovotojo geną, ne tik stiprus mūšyje, bet ir stiprus dvasia, vertybėmis ir intelektu“,– sakė G. Žiliūtė. Šiandien didžiausi kovotojai tai Ukrainos žmonės ir prezidentas Volodimiras Zelenskis – tautos tarnas, kuris šiandien yra tautos ir viso pasaulio didvyris. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis išlaikė savo įsipareigojimus ir prieš kurį laiką filmuose kurtą įvaizdį – sąžiningo, pilietiško, ištikimo savo šaliai ir jos konstitucijai, šiuolaikiško politinio veikėjo portretą bei kryptingai ir nuosekliai kovoja už savo šalies nepriklausomybę.

Slava Ukraini!

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis drauge su LR Seimo pirmininke V. Čmilyte-Nielsen Kijeve

Ukrainos himnas lietuvių ir ukrainiečių kalbomis.

Dar nemirė Ukrainos, nei šlovė, nei valia, Dar mums, broliai jauni, nusišypsos dalia. Žus visos mūsų nelaimės, kaip rasa Saulėje.

Vyrausime ir mes, broliai, savo pusėje.

Ще не вмерла України ні слава, ні воля, Ще нам, браття молодії, усміхнеться доля. Згинуть наші воріженьки, як роса на сонці, Запануєм і ми, браття, у своїй сторонці

Priedainis: Sielą, kūną mes padėsim už savo laisvę. Priedainis: Душу, тіло ми положим за нашу свободу.

Ir parodysim, mes broliai, kad esame iš kazokų giminės. І покажем, що ми, браття, козацького роду

Karo Ukrainoje vaizdai VLB INFORMACIJOS | 03 - 2021 |JUBILIEJINIS 7

MIELI VOKIETIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS NARIAI,

kaip jau esame informavę, VLB Valdyba nuo 2016 m. atliko išsamų tyrimą, susijusį su buvusio ilgamečio VLB pirmininko Antano Šiugždinio finansiniais nusižengimais 20032016 metais.

Trumpai priminsime šio tyrimo priešistorę. 2016 m. kovo 19 d. išrinkta naujoji VLB Valdyba bei jos pirmininkė Marija Šmitienė, turėdami įtarimų dėl neskaidrios buvusio VLB pirmininko finansinės veiklos, pradėjo analizuoti ir gilintis į paskutiniųjų 15 metų VLB finansinius dokumentus, rinkti su tuo susijusią informaciją, bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis. Tyrimą perėmė ir tęsė 2017 m. bei 2020 m. išrinktos VLB Valdybos, kurioms vadovavo, atitinkamai, Alfred Hermann ir Augustas Šernius. Šis tyrimas pareikalavo milžiniškų pastangų, laiko resursų ir finansinių išlaidų, o taip pat pagalbos iš ekspertų, konsultavusių VLB Valdybą finansiniais bei teisiniais klausimais. Tyrimo metu buvo 8 VLB INFORMACIJOS | 03 - 2021 | JUBILIEJINIS

prieita prie išvados, kad A. Šiugždinis neteisėtai pasisavino 34.356,90 €.

Reikia priminti ir tai, kad 2017 m. VLB Valdyba atmetė A. Šiugždinio pasiūlymą kompensuoti bendruomenei 17.500 € žalą, tuo pačiu Valdybai įsipareigojant šios informacijos viešai niekur neskelbti.

2020 m. gruodžio 30 d. VLB Valdyba inicijavo civilinį ieškinį prieš Antaną Šiugždinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir įgaliojo advokatą Mindaugą Jacinevičių atstovauti VLB interesus. Šiandien labai džiaugiamės galėdami Jums pranešti, kad pagaliau teisingumas buvo atstatytas: Darmštato (Darmstadt)

miesto Apygardos teismo 2021 m. lapkričio 1 d. posėdyje Antanas Šiugždinis įsipareigojo atlyginti 63.000 € žalą, susijusią su neteisėtai pasisavintomis VLB lėšomis, o taip pat išlaidomis, kurias VLB patyrė tirdama neskaidrią savo buvusio ilgamečio Valdybos pirmininko veiklą.

2022 m. balandžio 6 d. ši suma (kartu su teismo ir teisinio atstovavimo išlaidomis) buvo pervesta į VLB sąskaitą!

Norint suprasti šio tyrimo sudėtingumą, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tyrime dalyvavusiems VLB Tarybos ir Valdybos nariams teko analizuoti labai seniai padarytus finansinius nusižengimus, apie kuriuos anksčiau net nebuvo įtarta. Teko ieškoti ir tikrinti A. Šiugždinio asmeniškai atidarytas banko sąskaitas, apie kurias VLB Kontrolės komisijoms nebuvo žinoma, analizuoti suklastotus dokumentus bei banko išrašus, kuriais ir vadovavosi atitinkamų metų VLB Kontrolės komisijos.

Tyrimo sudėtingumą geriausiai iliustruoja tas faktas, kad Darmštato miesto prokuratūra dar nuo 2017 m. pabaigos tyrė A. Šiugždinio veiksmus ir baudžiamosios atsakomybės aspektu.

Buvo apklausti tiek VLB, tiek Vasario 16-osios Gimnazijos Rėmimo Fondo nariai. Pats A. Šiugždinis atsisakė teikti parodymus. Darmštato prokuratūra 2020 m. rudenį pranešė, kad baudžiamoji byla yra nutraukiama. Tuometinės VLB Tarybos ir Fondo Valdybos narių iniciatyva baudžiamoji byla buvo atnaujinta, tačiau ir vėl nutraukta, tik šį kartą – įpareigojant Antaną Šiugždinį Vasario 16-osios Gimnazijos Rėmimo Fondui sumokėti 2.000 € sumą. Šį įpareigojimą A. Šiugždinis įvykdė.

Dėl civilinės bylos prieš A. Šiugždinį baigties, kurią inicijavo Vasario 16-osios Gimnazijos Rėmimo Fondo Valdyba, bus pranešta šiek tiek vėliau.

Galime drąsiai teigti, kad tik VLB Tarybos ir Valdybos narių sutelktų pastangų, vienybės, kruopštumo ir kantrybės dėka pavyko atsekti iki 2016 m. vykusias neskaidrias ir neteisėtas finansines operacijas, išvengti papil-

domos mokestinės atsakomybės ir surinkti įrodymus, kurie buvo reikalingi civiliniam ieškiniui dėl žalos atlyginimo. Norime kartu pasidžiaugti, kad vieningo, atkaklaus net trijų VLB Valdybų ir atskirai sudarytos finansų darbo grupės darbo dėka buvo įgyvendinti visi užsibrėžti tikslai šioje byloje, t.y. pakartotinai atliktos VLB (įskaitant visas 12 apylinkių) mokesčių deklaracijos už 2005-2015 metus, išvengta papildomos mokestinės atsakomybės, išlaikytas ne pelno siekiančios organizacijos statusas bei išreikalauta žalos kompensacija iš pačio A. Šiugždinio, kurio veiksmai padarė didžiulę žalą Vokietijos lietuvių bendruomenės kaip organizacijos reputacijai. VLB bendruomenė dar kartą įrodė, kad šios organizacijos pamatas – skaidrumas, nuoseklumas, susitelkimas dirbant visų mūsų labui.

Už neįkainojamą indėlį tiriant A. Šiugždinio padarytus finansinius nusižengimus tariame nuoširdų AČIŪ mūsų bendruomenės nariams, kurie negailėdami savo laiko ir jėgų atkakliai ir nuosekliai dirbo atstatant teisingumą (eiliškumas pagal abėcėlę):

KRISTINAI BRAUN (VLB Valdybos vicepirmininkei nuo 2017 m.); ALFREDUI HERMANN (2017 – 2020m. VLB Valdybos pirmininkui, VLB Tarybos nariui); MINDAUGUI JACINEVIČIUI (VLB Tarybos nariui); KRISTINAI KANDRATAVIČIŪTEI (VLB Tarybos narei); MARTYNUI LIPŠIUI (2017 – 2018m. VLB Valdybos nariui, VLB Tarybos Prezidiumo pirmininkui); RASAI MODIC (VLB Tarybos narei); SUSANNE SCHULZ (2016-2017 m. VLB Valdybos narei); AUGUSTUI ŠERNIUI (VLB Valdybos pirmininkui nuo 2020 m.); MARIJAI ŠMITIENEI (2016 – 2017 m. VLB Valdybos pirmininkei, VLB Tarybos narei); JUSTINAI VAIČEI (2019 – 2021 m. VLB Valdybos narei).

Vokietijos lietuvių bendruomenės Valdyba VLB INFORMACIJOS | 03 - 2021 |JUBILIEJINIS 9

VOKIETIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS SEPTYNI DEŠIMTMEČIAI MEILĖS SAVO ŠALIAI

Tapatybė juk yra tai, kaip mes sugebame įvardinti, papasakoti, gyventi ne apgraibomis, bet kuo tiksliau. Tapatybę galime išsaugoti tik kolektyvinėmis pastangomis, todėl turime burtis į bendruomenes ir bendrauti“. Dr. Sandra Petraškaitė-Pabst.

Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ ir Marytė ŠMITIENĖ Septyni dešimtmečiai asmeninės ir kolektyvinės meilės savo šaliai už jos ribų – tiek ilgai trunka ir neblėsta Vokietijos lietuvių pastangos išsaugoti savąjį identitetą už Lietuvos ribų. Tai išties nelengvas, daug „šeimos laiko“ reikalaujančios pastangos, kurios iš esmės nekvescionuojamos dėl savo svarbos.

Laisva, draugiška, išsilavinusi ir itin pilietiška tauta. Taip didžiosios dalies vokiečių akimis atrodo lietuviai. Medikai, menininkai, mokslininkai, diplomatai, pedagogai, amatininkai ir kitų specialybių atstovai arba tiesiog darbštūs žmonės formuoja mažos, tačiau įdomios ir perspektyvios šalies veidą.

Nuo ko viskas prasidėjo? Antrasis pasaulinis karas. Tikėję, kad palikę savo namus tik trumpam – savaitei arba mėnesiui – lietuviai gelbėjasi ir traukia į Vakarus. Dauguma pasitraukusių lietuvių pakliuvo į Vokietiją, kur gyvenimas stovyklose buvo išties nelengvas, o ateitis – miglota. Įvykiai dėliojosi taip, kad nedelsiant teko galvoti apie tolesnį gyvenimą svetur. Vokietija tapo savotišku Europos lietuvių bendruomenes vienijančiu centru, tačiau didesniu saugumo garantu – Amerika, į kurią jie vėliau ir pasklido.

Antroji lietuvių banga Vokietiją užliejo po nepriklausomybės atgavimo. Per pirmuosius penkerius metus stabiliai fiksuojamas aštuonių tūkstančių, gerokai vėliau, po šešių dešimtmečių – trisdešimties, šiandien – virš 50 tūkst. čia laikinai arba nuolat gyvenančių lietuvių.

8 000

30 000

1946-1951

2015

50 000 < 2021

Bendruomeniškumas kaip savaime suprantamas dalykas arba visko pradžia. 1946-ieji, Lietuvos tremtiniai Vokietijoje susijungia į bendruomenę, kurią Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK‘as) pakvietė jungtis į Pasaulio lietuvių bendruomenę. Po ketverių metų, 1950 m. vasario 16 d. tremtinių bendruomenės komitetas (pirm. J. Balčiūnas) persitvarkė į Vokietijos lietuvių bendruomenę, išrinko pirmąją VLB tarybą ir tų pačių metų liepos 20 d.. išrinkta ir darbą pradėjo pirmoji valdyba, kuriai pirmininkauti išrinktas Pranas Zundė.

10 VLB INFORMACIJOS | 03 - 2021 | JUBILIEJINIS

Lietuvių tremtinių bendruomenė 1946

Vokietijos lietuvių bendruomenė 1951

Taigi, kokios bendruomenės iniciatyvos įstaigos kuriasi ir kokios sritys pradeda gyvuoti ir stiprėti? Švietimas – Vasario 16-osios gimnazija Hiutenfelde, lituanistinės mokyklos, Lietuvių kultūros instituto veikla, apylinkės daugelyje didžiųjų Vokietijos miestų.

Kuriasi Lietuva Vokietijoje, kurios tapatybę kūrė ir žinomumą didino čia gyvenantys lietuviai.

Aplink VLB saulę – apylinkės Vokietijos lietuvių bendruomenė jungia daugiau kaip 10 aktyvių ir mažiau aktyvių apylinkių. Didžioji dalis apylinkių savo veiklą pradėjo dar pokariu, tačiau nepriklausomybės laikotarpiu kūrėsi ir naujos lietuvių bendruomenės Vokietijoje – Kaselyje, Diuseldorfe.

Per 30 nepriklausomybės metų Vokietijos lietuvių bendruomenė augo, buvo gausi lietuviais ir idėjomis, puoselėjo svarbias lietuviams tradicijas ir garsino Lietuvos vardą Vokietijoje ir visame pasaulyje. Kiekvienos apylinkės nepertraukiama tradicija – Lietuvos valstybės šventinių dienų minė-

jimas, o kasdienis darbas – lietuvių kalbos puoselėjimas – lituanistinių mokyklų, lietuvių kolektyvų ir ansamblių veikla bei lietuviškosios kultūros protegavimas per projektinę, šviečiamąją, leidybinę veiklą. Ir žinoma – lietuvių parama savo šaliai ir šalims, kurioms reikalingas piliečių įsitraukimas.

Berlynas Berlyno apylinkė savo veiklą skaičiuoja nuo 1965 metų, nors lietuviai kultūrinę, švietėjišką veiklą pradėjo dar 1903 metais įkūrus Berlyno lietuvių draugiją.

Iki šių dienų aktyvią švietimo funkciją atlieka ir lietuvių šeimas buria Berlyno lietuvių mokyklėlė, sportinę veiklą mėgstantys lietuviai žaidžia krepšinio sportoklube,rengiamitradiciniaibėgimai.

Berlyno lietuviai garsėja savo dalyvavimu ir atstovavimu Lietuvai sostinėje vykstančioje garsiojoje žemės ūkio produktų parodoje „Žalioji savaitė“ (Grüne Woche), kuriame pristatomas ne tik lietuvių kulinarinis paveldas, bet ir kultūrinai maršrutai – UNESCO paveldo vietos Lietuvoje. 1999 metais iš Bonos į Berlyną perkelta Lietuvos Respublikos ambasada, kuri jau yra tapusi Berlyno lietuvių namais. Čia vyksta susitikimai, diskusijos, renginiai, lietuvių rašytojų knygų pristatymai, kūrybinės dirbtuvės.

Vokietijos lietuvių bendruomenės suvažiavimo metu Hiutenfelde 2019-aisiais

Berlyno lietuviai 2013-aisiais

Berlyno lietuvių bendruomenei pirmininkauja Jolanta Wolff.

Frankfurtas Svarbus įvykis Frankfurto miesto lietuvių bendruomenei – 2007 m. šeštadieninės lituanistinės mokyklos ,,Ąžuoliukas“ įkūrimas, kurioje užsiėmimai kiekvieną šeštadienį nenutrūkstamai vyksta jau keturioliką metų. 2014 m. mokyklėlei pradėjo vadovauti N. Balčiūnienė, kuri iki šiandien aktyviai prisideda ne tik prie mokyklėlės, bet ir prie visos bendruomenės veiklos. Oficialiai bendruomenėje yra virš 30 aktyvių narių, kurie vienaip ar kitaip prisideda prie apylinkės veiklos, tačiau mieste ir apylinkėse gyvena keletą tūkstančių lietuvių, kurių vaikai lanko mokyklėlę, dalyvauja renginiuose, lanko lietuviškas šv. Mišias.

Frankfurto lietuviai 2020-aisiais

Daug metų iš eilės ant centrinio pėsčiųjų tilto (vok. Eisener Steg) per Maino upę, kartu su visu pasauliu ir Lietuva, Frankfurto lietuviai gieda Tautišką giesVLB INFORMACIJOS | 03 - 2021 |JUBILIEJINIS 11

Vokietijos lietuviai Dainų šventėje VARDAN TOS

mę. Taip pat reguliariai organizuoja įvairūs žygius į Frankfurto apylinkėse esančias, vis naujas viršukalnes, kuriose tradiciškai iškelia tautines vėliavas. Įsimintiniausias – 10 kilometrų žygis į 980 metrų aukščio Grosse Feldberg kalno viršukalnę. Nuo 2018 metų tradiciškai organizuojamas vienas didžiausių M. K. Čiurlionio gimimo metinėms ir Baltų dienai paminėti skirtas bendruomenės renginys. 2020-aisiais renginyje koncertavo latvių bendruomenės atstovai, Frankfurto bendruomenės narė ir pianistė Guoda Gedvilaitė-Göhle.

Vyko latvių režisieriaus sukurto filmo „Paskutiniai Europos pagonys“ pristatymas-peržiūra. Frankfurto lietuvė ir aktyvi bendruomenės narė, Garbės konsulė G. Gylyte-Hein 2020 metų vasario mėnesį suorganizavo didžiulį, Lietuvą pristatantį renginį Europos Salone, Heseno žemės kanceliarijoje, Viesbadene, kuriame koncertavo pianistas Petras Geniušas ir saksofonininkas Liudas Mockūnas. Taip pat vyko lietuvių menininkų grafikos darbų paroda bei lietuviško kulinarinio paveldo pristatymas.

Frankfurto lietuvių bendruomenei pirmininkauja Žanas Kalvaitis.

Hamburgas Aktyvi ir viena didžiausių apylinkių yra Hamburge. Hamburgo lietuvių bendruomene save vadinančios apylinkės lietuviai nebuvo abejingi įvykiams visame pasaulyje. Įsimintiniausia Hamburgo lietuviams nepriklausomybės pradžia – drauge su Lietuvos žmonėmis dalyvavimas Bonoje vykusiose demonstracijose 1989 ir 1991 metais. 2004 m. gegužės 1 d. Lietuva pristatyta Baltijos šalių dienose Hamburgo Rotušės aikštėje.

Nuo suspindėjimo Hamburge 1956-aisias iki dabar, ypač ne-

Hamburgo GINTARAS su Prezidente svarbioje taikos premijos įteikimo ceremonijoje Miunsteryje

priklausomybės laikotarpiu, lietuvių vardą Vokietijoje garsina tautiniu šokių grupė „Gintaras“. Profesionalus kolektyvas aktyviai prisideda prie Lietuvos kultūros ir meno plėtros bei pristato savo šalį Vokietijoje ir visame pasaulyje. Ilgus metus nuo susikūrimo pradžios „Gintarui“ vadovavo Elena Baliulienė, Lina Jahn, Kristina Kaveckienė, Alicija Baliulis, jau kurį laiką iki dabar – Agneta Rosemann.

Pokariu pradėjusi veiki Hamburgo lietuvių katalikių moterų draugija, kuriai vadovavo Teresė Lipšienė, peraugo į Hamburgo lietuvių katalikų sielovada, kurios patalpose Lubecker str. iki šiol buriasi ir veikia veiklą vykdo apylinkės lietuviai, veiklą vykdo lituanistinė mokykla „Abėcėlė“. Sielovada organizuoja šventojo sakramento, krikšto suteikimo ceremonijas, šventas mišias, atlaidus ir bei puoselėja kitas religines lietuvių tradicijas. Sielovados veiklą aktyviai įgyvendina ilgametė buvusi bendruomenės pirmininkė Lina Jahn.

Svarbi asmenybė Hamburgo lietuvių bendruomenėje ir sielovadoje Ričardas Baliulis – ilgametis evangelikų dvasios vadovas Hamburge, vedęs ir vis dar tęsiantis ekumeninių pamaldų vedimą per lietuviškas šventes, aktyvus bažnyčios dienų organizatorius Hamburge, lietuviškų religinių radijo laidų kartu su žmona Elena vedėjas „Wetzlare“. Taip pat sielovadinė veikla bendruomenėje neatsiejama nuo a. a. Henriko Enulaičio (1928-2020) – ištikimo ir ilgamečio Hamburgo lietuvių bendruomenės nario, nešusio Hamburgo lietuviams šv.

Sakramentą.

1981 m. įkurta Hamburo lietuvių savišalpos draugija, kuriai ilgus metus vadovavo Petras Biermann. Šiandiena Draugijai vadovauja dr. Neringa Lesmann.

2010-aisiais metais įkurta Lietuvių vokiečių menininkų draugija „Lit.art“. Jos įkūrėja ir pirmininkė – Vokietijos lietuvių rašyta Jutta Noak (Vaitkienė).

Iškilios HH LB asmenybės: kun. V. Šarka, gydytojos L. Pašaitienė, Dalia Malinauskienė, ilgametė vargonininkė a.a.

Vanda Mozūraitis, Alma Mašidlauskienė, Dalia Henkė (PLB pirmininkė).

Hamburgo lietuvių bendruomenei pirmininkauja Asta Korinth.

Kaselis Prieš penkerius metus įsteigta Kaselio lietuvių bendruomenė jau paliko pėdsaką 2019 metais išleistame unikaliame, interaktyviame valstybės istoriją, 12 VLB INFORMACIJOS | 03 - 2021 | JUBILIEJINIS

Kaselio lietuviai

kultūrą, tradicijas atspindinčiame 372 puslapių leidinyje „Šimtmečio žiedas.

Mano laiškas Lietuvai“, tapę publikuojamų laiškų autoriais. Kaselio lietuvių bendruomenė džiaugiasi, jog jų tarpe yra lietuvišką poeziją ir žodį aktyviau puoselėjančių narių, tokių kaip lietuvė Milda Krivickaitė – Iske.

Kaselio lietuvių bendruomenei pirmininkauja Laura Stomienė.

Liubekas Liubeko lietuvių bendruomenė 70 metų jubiliejų šventė 2015 metais. Per šiuos metus Liubeko lietuviai puoselėjo savo tautiškumą, lietuvišką žodį ir pilietiškumą puoselėjo per renginius, susibūrimus, tačiau itin ryškus bendruomenės indėlis – protestai ir pastangos apginti Lietuvą nuo Sovietų sąjungos agresijos teritorinėje Lietuvoje. 1990-aisiais, Liubeko lietuviai inicijavo ir dalyvavo protesto akcijoje prieš agresorius miesto centre, šalia Rotušės, jau kitąmet, 1991-ųjų sausio mėnesį Liubeko lietuviai dalyvavo protesto demonstracijoje Hamburge. Tais pačiais metais sausio mėnesį Liubeko lietuvis Horst Simon (1935-2020) gynė Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą nuo Sovietų agresijos.

Nepamirštamą antspaudą bendruomenės gyvenime įspaudė ilgametis jos narys, Liubeko lietuvis, žymus rašytojas, „vilko vaikas“ Siegfried Gronau.

Liubeko lietuvių bendruomenei pirmininkauja Donatas Wegner.

Miunchenas Miuncheno lietuvių bendruomenė, įsteigta 1944 m. spalio 29 d., 2019 metais minėjo savo 75 metų jubiliejų Nimfenburgo rūmuose (vok. Schloss Nymphenburg). Renginio globėju buvo Bavarijos parlamento viceprezidentas Karl Freller, pasveikino LR prezidentas Gitanas Nausėda, kadenciją baigusi LR prezidentė Dalia Grybauskaitė, Užsienio reiklų ministras Linas Linkevičius, LR ambasadorius Vokietijoje Darius Jonas Semaška. Reikšmingas buvo ir 70 metų jubiliejus 2014 metais, kuomet pagrindinį vakaro pranešimą skaitė dr.

Vincas Bartusevičius, sveikino LR ambasadorius Deivydas Matulionis.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, į Miuncheno aukštąsias mokyklas vyko studijuoti lietuvių, kūrėsi šeimos. Ilgiausiai, nuo 1989 iki 2010 metų, MLB

Liubeko lietuviai

Miuncheno lietuvių bendruomenė pirmininku buvo Robertas Šneideris, vėliau Alfred Hermann, Jolanta Guesdon. Nuo 2016 pirmininke dirba Irma Petraitytė-Lukšienė.

Prof. Gerd Birk jau virš 20 metų yra bendruomenės kunigas, lietuvių ir vokiečių kalbomis laikantis šv. Mišias, vargonais groja Prof. Vytenis Vasyliūnas. Operos atlikėjas Gintaras Vyšniauskas svarbiomis progomis gieda, anksčiau aktyviai organizuodavo susitikimus. Bendruomenę labai palaiko Monsinjoras dr. Alexander Hoffmann. Vyksta kasmetinė Kalėdų šventė, Joninės, valstybinių švenčių minėjimai, tarmių vakarai, protų mūšiai, planuojama daugiau diskusijų aktualiomis temomis.

Veikia Miuncheno savaitgalinė lituanistinė mokykla, kurios 65 metų Jubiliejus buvo švęstas 2017 metais. Milda Zaksaitė, Edita Nickuvienė, Daiva Zavistauskaitė, Irma PetraitytėLukšienė, Viktorija Ramanauskienė, Modesta EodukonytėDaher, Daiva Bethke itin aktyviai prisidėjo prie mokyklėlės aktyvios veiklos organizavimo. Šią dieną bendruomenės motoras yra aktyvi valdyba: Irma Petraitytė-Lukšienė, Kristina Kandratavičiūtė, Daiva Zavistauskaitė, Vitalijus Kryževičius, Benediktas Antanas Alekna, Rolandas Purtulis.

Išskirtiniausi bendruomenės renginiai: 2000 m. lapkritį įvyko bendruomenės atstovų susitikimas su Lietuvos Respublikos Prezidentu Valdu Adamkumi, 2012 metais bendruomenė dalyvavo Europos dienose Miuncheno aikštėje Marienplatz, 2018 m. bendruomenė aktyviai šventė Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejų, 2019 m. kovo 15-17 d. vyko pirmosios Baltijos šalių kino dienos MiuncheVLB INFORMACIJOS | 03 - 2021 |JUBILIEJINIS 13

ne, kurias įsteigė Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė kartu su Latvijos ir Estijos bendruomenių lyderėmis bei Miucheno miesto biblioteka prie Gasteig kultūros centro, 2020 m. rugpjūčio 23 d. Baltijos kelio tradicijoje, bendruomenė suorganizavo kelių šimtų žmonių grandinę Miuncheno miesto centre, Odeonsplatz, kad palaikyti prieš diktatūros nusikaltimus taikiai protestuojančią Baltarusijos visuomenę, pasisakyti už laisvę ir demokratiją.

Miuncheno lietuvių bendruomenei pirmininkauja Irma Petraitytė-Lukšienė.

Niurnbergas Niurnbergo lietuvių apylinkė yra pirmoji, susikūrusi Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę. Niurnbergo lietuvių bendruomenė oficialiai savo veiklą pradėjo 2006-ųjų metų spalio 21 d., kuriai impulsą ir pradžią davė lietuvės Gitanos Bielskytės-Elsner įkurta lituanistinė „Mamos“ mokyklėlėje. Joje organizuojamos popietės vaikams, kurių metu kūrybingai pristatomi Lietuvos kompozitoriai, poetai, rašytojai, statomi spektakliai – vaikai supažindinami su Lietuvai svarbiomis datomis, įvykiais, pavardėmis, tautosakos elementais, tradicijomis.

Niurnbergo lietuvių bendruomenė išsiskiria organizuojamais, vokiečių kalba vykstančiais lietuvių kultūros vakarais (2007 m., 2010 m., 2012 m., 2015 m., 2017 m.). Renginių metu lietuviai savo šalį pristato plačiajai Vokietijos visuomenei.

Vakaruose koncertuoja įvairūs kolektyvai iš Lietuvos ir kitų Vokietijos lietuvių bendruomenių vyksta tautodailės ar fotografijos parodos, pristatomas Lietuvos kulinarinis paveldas.

2014-ųjų metų rudenį Niurnbergo lietuviai savo šalį prista-

tė didžiausioje Vokietijoje vartotojų mugėje „Consumenta“. Informatyviame lietuvių stende buvo galima rasti visą reikalingą informaciją apie Lietuvą, sudalyvauti viktorinose, senovinių vaškinių žvakių liejimo užsiėmimuose, išmokti lietuvių liaudies šokių, paragauti tradicinio maisto bei padiskutuoti.

Niurnbergo lietuvių bendruomenė nuo 2010-ųjų metų organizuoja aukcioną „Lietuva vaikams“, kurio metu surinktos lėšos ir daiktai perduodami Lietuvos vaikams. 2016 metais vyko labdaros akcija, skirta organizacijai Lietuvoje „Mažoji širdelė“. Žymiausi Niurnbergo lietuviai: Asta Korinth (pirmoji bendruomenės pirmininkė, bendruomenės kūrimo idėjos bendraautorė, šiuo metu Hamburgo bendruomenės pirmininkė ir VLB valdybos narė), Kristina Braun (ilgametė bendruomenės aktyvi narė, bendruomenės pirmininkė, VLB tarybos ir Valdybos narė), Rasa Weiss (ilgametė bendruomenės aktyvi narė, Vasario 16-osios gimnazijos direktorė), Sigitas ir Oksana Braun (ilgamečiai aktyvūs nariai, renginių organizatoriai, taip pat Sigitas – muzikantas, rankdarbių meistras, kūrybinių dirbtuvių idėjų bendraautorius).

Niurnbergo lietuvių bendruomenei pirmininkauja Kristina Braun.

Romuva

Niurnbergo lietuviai savo šalį pristatė didžiausioje Vokietijoje vartotojų mugėje

14 VLB INFORMACIJOS | 03 - 2021 | JUBILIEJINIS

Romuvos lietuvių bendruomenė

Vokietijos lietuvių bendruomenės centre Hiutenfelde nuo 1954 m. kovo mėnesio veikia Romuvos apylinkė, kurią sudarė Gimnazijoje dirbantys ir netoliese gyvenantys lietuviai. Nuo pat įsikūrimo apylinkės veikla buvo ir yra glaudžiai susijusi su centrinės VLB veikla. Romuvos apylinkė yra neatsiejama nuo lituanistinio ugdymo. Nuo 2005 iki 2015 metų daugybė vaikučių sugužėdavo į „Kiškių klubą“ – kalbos bei tradicijų perdavimo, tautinių švenčių šventimo bei šeimų bendravimą skatinančius susitikimus.

Nuo 2013 metų beveik kasmet yra organizuojamos lituanistinės vasaros stovyklos vaikams.

Romuvos apylinkė savo gretose turėjo ir turi garbingų, labai energingų, pasišventusių lietuvybei narių. Su didele pagarba ir dėkingumu lietuviai prisimena jau į Amžinybę išėjusius buvusius Vasario 16osios direktorius – V. Natkevičių, A. Šmitą, šios Gimnazijos tapybos mokytoją A. Krivicką, buvusį VLB pirmininką A. Lipšį, Gimnazijos geradarį J. Lukošių, kun. J. Dėdiną ir daugelį kitų, kurių neįmanoma

išvardinti, bet be kurių Romuvos apylinkė nebūtų buvusi tokia, kokia ji dabar yra: organizuota, sąmoninga, tolerantiška. Ji nebūtų tokia be a. a. dr. V. Bartusevičiaus, įnešusio didžiulį indėlį į VLB gyvenimą, sukaupusiam labai svarbios, vertingos, istorinės ir įdomios archyvinės medžiagos apie lietuvių išeiviją; dr.

Vilium Lėnertu – dideliu Lietuvos draugu ir rėmėju, kuris 2012 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos buvo apdovanotas mokslo premija už viso gyvenimo nuopelnus mokslui ir pasiekimus fizinių, biomedicinos ir technologinių mokslų srityje.

Štutgarto lietuvių bendruomenė

Šiandien Romuvos apylinkė ir toliau puoselėja susiklosčiusias tradicijas ir atsiveria naujoms idėjoms. Pastaraisiais metais apylinkės valdyba į Renhofo pilies parką gegužės mėnesį sukviesdavo nemažą būrį svečių – ne tik išeivijos, bet ir Lietuvos mokslo, sporto ir meno žmones. Kartu su Vokietijos lietuvių bėgimo ir sportinio ėjimo klubu aktyviai paminėdavo nacionalines šventes ir Lietuvai įsimintinas datas.

Romuvos lietuvių bendruomenei pirmininkauja Laima Nader.

Štutgartas Gili bendruomenės tradicija nuo Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio pradžios iki 2011-ųjų metų buvo kiekvieną mėnesį organizuojamos ir iki 40 Štutgarto lietuvių apjungusios šv. Mišios.

Jose grojo – kompozitorius prof. Ričardas Kabelis, vargonininkas ir klavesinistas Tomas Bakučionis, smuikininkė Rolanda Cehanauskaitė (Azadeh). Mišias aukodavo kunigas Kazimieras Senkus (iki 1996), prelatas Antanas Bunga (iki 2000), kunigas Pater Birk (nuo 2000).

2011-aisiais metais mamų auginančių dvikalbius vaikus iniciatyva įkurta lituanistinė mokyklėlė ,,Traukinukas“. Į ikimokyklinio ir mokyklinio grupes suskirstyti mokyklinukai ne tik lietuvių kalbos ir kultūros buvo mokomi per žaidimus, bet ir šokius bei dainas. „Traukinuką“ įkūrė dr. Sandra Petraskaitė-Pabst – germanistė, poetė, Štutgarto apylinkės pirmininkė nuo 2011 iki 2015 m., drauge su kitomis lietuvėmis įkūrusi mokyklėlę ,,Traukinukas“ bei ilgus metus puoselėjanti lituanistinį švietimą, dvikalbystę Vokietijos lietuvių bendruomenės mastu.

2014 metais muzikantas, pedagogas Juozas Vasiliauskis įkurė Štutgarto lietuvių bendruomenės ansamblį ,,Ridigdo“, ku-

Diuseldorfo lietuviai ris kasmet surengia 6-7 pasirodymus štutgartiečiams ir kitų bendruomenių nariams. Lietuvos ir Baltijos šalių nepriklausomybės dienų proga ansamblis koncertavo Hiutenfeldo rūmuose, Barono von Stetteno pilyje, pasirodydavo tarptautiniuose, Vokietijos festivaliuose, Lietuvos šimtmečio Dainų šventėje „VARDAN TOS“. 2017 m. įkurta „L-Team Štutgart“ lietuviška krepšinio komanda suburta iš skirtingų Štutgarto apylinkių žaidėjų. Jau tais pačiais metais komanda pradėjo dalyvauti ir lietuviškuose, ir vokiškuose turnyruose. Žymiausi Štutgarto lietuviai – kunigas, vargonininkas, pedagogas, chorvedys, Štutgarto apylinkės įkūrėjas Kazimieras Senkus (1917-2018), kuris nuo daug metų nepailsdamas ir su dideliu rūpestingumu bei meile rūpinosi Štutgarto lietuviais. Lothar Klafs – Štutgarto apylinkės pirmininkas, vokietis ,,Vilko vaikas“, autobiografinės knygos ,,Wir haben doch überlebt“ (liet. Visgi mes išgyvenome) autorius. Atsidėkodamas už prieglobstį nuo 1996 iki 2011 metų buvo Štutgarto lietuvių globėju. Štutgarto lietuvių bendruomenei pirmininkauja Juozas Vasiliauskis.

Diuseldorfas Diuseldorfo lietuviai į apylinkę susibūrė ir bendruomenę įkūrė 2018-aisiais metais. Dar tų pačių metų lapkritį kaip viesulas praskriejo žinia apie naujos Diuseldorfo lietuvių bendruomenės susikūrimą, o 2019-aisiais atidaryta lituanistinė mokyklėlė „Pasaka“.

VLB archyvo nuotr.

VLB INFORMACIJOS | 03 - 2021 |JUBILIEJINIS 15

LIETUVIŲ KULTŪROS INSTITUTAS – SIMBOLINĖ LIETUVOS TERITORIJA VOKIETIJOJE Dalytė KAZLAUSKAITĖ 1981 m. kovo 7 d. kai Lietuvos valstybė buvo išbraukta iš politinio žemėlapio privačia dr. Vinco Bartusevičiaus, Andriaus Šmito, dr. Viliaus Lenerto, dr. Kajetono Čeginskio, Petro Odinio, dr. Jono Norkaičio ir Jono Kavaliūno, kun. Rubiko, dr. Povilo Reklaičio iniciatyva įsteigtas lietuvių kultūros institutas Vokietijoje. Nuo šios dienos institutas tapo nebeatskiriama VLB dalimi, kuriai keturis dešimtmečius vadovavo dr. V. Bartusevičius.

Pokario lietuvių išeivija viską darė, kad Lietuva neišnyktų iš atminties, LKI įkūrimu jie sąmoningai žengė žingsnį jos išlaisvinimo link, tikėdami, kad „ tremtis yra tik laikina kategorija ir kad pavergtas kraštas vieną dieną išsilaisvins. Taigi, pagrindinis instituto tikslas – dėti pastangas, kad būtų išlaikytas ir išsaugotas nuo pražūties lietuvių kultūros palikimas Vokietijoje. LKI archyvą sudaro: VLB organų bei apylinkių bylos nuo 1950 m. Vokietijos lietuvių katalikų sielovados dokumentai ir palikimai iš kitų Vokietijoje veikusių lietuvių organizacijų ir privačių asmenų veiklos, lietuvių DP stovyklose leistų leidinių ir plakatų komplektai 1944-1950 m.

LKI bibliotekai virš 30 metų vadovauja bibliotekininkas Artūras Hermanas. Nuo 1996 m. knygos buvo įtraukiamos į elektroninį Pietvakarių Vokietijos bibliotekų katalogą. Sukataloguotų knygų LKI bibliotekoje buvo per 15 tūkstančių.

2016 m. LKI lituanistinė biblioteka buvo perduota saugoti Berlyno valstybinei bibliotekai „Preußischer kulturbesitz“, kuri jas įjungė į savo fondus ir padarė toliau visiems prieinamas.

2020 m. balandžio 21 d. netikėtai su šiuo pasauliu atsiskyrė LKI steigėjas ir vedėjas Dr. Vincas Bartusevičius, visą savo

LKI Komanda 16 VLB INFORMACIJOS | 03 - 2021 | JUBILIEJINIS

Dr. V. Bartusevičius su buvusiu URM Ministru L. Linkevičiumi gyvenimą tyrinėjęs ir saugojęs lietuvių palikimą Vokietijoje, analizavęs Lietuvos raidą XX a. pabaigoje, rengęs tarptautines konferencijas, plėtojęs tarpvalstybinius santykius. Jo neįkainojamas indėlis į lietuvių bendruomenės gyvenimą ir sėkmingą Vasario 16-osios gimnazijos veiklą. Iki pat 2020-ųjų dr. V. Bartusevičius aktyviai dalyvavo bendruomenės gyvenime. Jis buvo kaip bendruomenės tėvas, atrama ieškantiems nuomonės ir patarimų, ieškant savojo kelią. 2020 metų rudenį buvo sušauktas pasitarimas LKI narių ir VLB valdybos bei tarybos atstovų. Nutarta, kad LKI tęs savo veiklą toliau. Prie ligšiolinių 5 LKI narių, buvo priimti 7 nauji. Lietuvių kultūros instituto valdybą sudaro: vedėja dr. Sandra Petraškaitė-Pabst, pavaduotoja Irma Petraitytė-Lukšienė ir M. Dambriūnaitė-Šmitienė. Pasak vedėjos, Vokietijos lietuvių instituto archyvai yra simbolinė teritorija, praeities ir ateities susitikimo, magiška vieta, skatinte skatinanti permąstyti tikrovę ir savo tapatybę.

Populiarinantis, apjungiantis ir veiklą vainikuojantis LKI renginys – suvažiavimai, kurie pradėti organizuoti nuo pat 1981 iki 2014 metų. Iš viso suorganizuoti 34 suvažiavimai, kuriuose 137 referentai skaitė 195 paskaitas. Iš jų – 29 lietuviai išeiviai, 55 lietuviai iš Lietuvos ir 53 vokiečiai ar asmenys kitos tautybės. Per tą laikotarpį surengta 28 muzikos koncertai ir 8 meno darbų parodos. Išleista 25 LKI suvažiavimo darbų leidiniai – paskaitų tekstai spausdinti lietuvių, vokiečių ar abejomis kalbomis. Nuo 2003 m.

(Nr. 11) LKI prisideda prie „Annaberger Litauische Annalen”, metraščio apie lietuvių ir vokiečių – lietuvių santykius, leidimo. Bendradarbiauta su Lietuvos M. Mažvydo nacionaline biblioteka rengiant virtualią baltiečių DP gyvenimo parodą ir lietuvių išeivių leidinių 19441951 m. parodą.

VLB archyvo nuotr.

NAUJASIS „ANNABERGER ANNALEN“ NUMERIS

Išleistas 29-asis metraščio apie Lietuvą ir lietuvių-vokiečių santykius „Annaberger Annalen“ numeris.

Nuo 1993 metų leidžiamas metraštis – Vokietijos lietuvių rankų, širdžių ir proto darbas. Šis unikalus ir vienetinis leidinys – geriausias ir objektyviausias mokslinis raktas, siekiantiems labiau pažinti susipynusias tautų istorijas, jos veikėjus. Jame pateikiami moksliniai ir informaciniai straipsniai apie vokiečių ir lietuvių santykius praeityje ir dabartyje bei apie Lietuvos kultūrą.

• Christina Nikolajew - Litauische Pfadfinder nach 1945 in Westdeutschland

• Sigita Barniškienė - Elemente der baltischen Kultur

in der Erzählung „Eine Reise nach Memel“ 1840 von August Lewald

Metraščio redakcinė kolegija: Arthur Hermann, Annemarie Lepa, Dr. Christina Nikolajew ir dr. Lina Pilypaitytė.

•

Daugiau apie metraštį: https://www. annaberger-annalen.de/

•

Metraštis lengvai prieinamas internete: https://annaberger-annalen.de/jahrbuch/2021/Ausgabe29.shtml Pageidaujantys įsigyti naująjį arba iki šiol išleistus spausdintus numerius, gali kreiptis į Arthur Hermann, C. M. v. Weber-Str. 14, 69245 Bammental (elektroninio pašto adresas: redaktion@annabberger-annalen. de). Spausdintas leidimas Nr. 29, 2021, kainuoja 25 EUR.

Naujojo numerio straipsnių temos:

• Rasa Weiß - Vasario 16-osios gimna-

zija. Privates Litauisches Gymnasium

• Vincas Bartusevičius - Das Litau-

ische Gymnasium „Vasario 16-tosios Gimnazija“ 1950-1990

Liane Klein - Wo liegt Merwinsk? Zur Verküpfung von Fiktion und Wirklichkeit in dem Roman „Einsetzung eines Königs“ von Arnold Zweig Alexander Mionskowski - Erfinden und Bewahren.

Zwei vergessene Vilnius-Romane der Nachkriegszeit (José Orabuena, Hans-Jürgen Fröhlich)

• Manfred Klein - „Eine Katholikin diente bei Juden...“

Ansichten und Behauptungen über Juden in der litauischen Volksliteratur

• Domas Kaunas - Martynas Jankus als Vorsitzender des Obersten Ausschusses zur Rettung des Memelgebietes 1922-1923

• Arthur Hermann - Das Projekt „Die reformatorischen Kirchen Litauens“

•

Vincas Bartusevičius - 50 Jahre Haus Annaberg.

Rede, gehalten am 11.5.2002

• Uwe Hecht - Eindrücke von der litauischen Literaturtagung im Haus Annaberg am 9.-11.2021 • Stefan Friedrich - Odysee und Heimkehr eines Abend-

mahlkelchs. Eine litauendeutsche, ostpreußisch-polnische Geschichte der Versöhnung • Nachruf auf Dr. Kristina Brazaitis (1938-2021)

Metraščio redakcija Anabergo pilyje Bonoje, 2018 VLB INFORMACIJOS | 03 - 2021 |JUBILIEJINIS 17

LIETUVIŲ KULTŪROS Mokslinė konferencija INSTITUTO (LKI) 40-MEČIO, ARCHYVŲ METŲ BEI ŠVIESAUS ATMINIMO DR. VINCO BARTUSEVIČIAUS PAGERBIMO PROGA Dr. Sandra PETRAŠKAITĖ-PABST 2021 metų spalio 22–24 dienomis Vokietijoje, Hiutenfelde, Rennhofo pilyje vyko tarptautinė 35-oji mokslinė konferencija, kurios metu paminėtas 40-asis Lietuvių kultūros instituto (LKI) mokslinės ir kultūrinės veiklos jubiliejus bei pagerbtas LKI įkūrėjo ir ilgamečio vadovo dr. Vinco Bartusevičiaus atminimas. Renginio metu pristatyta naujausia ir paskutinė V. Bartusevičiaus knyga „Vokietijos lietuviai 1950–1990 metais“, išleista jo žmonos Onos Bartusevičienės, Vokietijos lietuvių bendruomenės ir Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto rūpesčiu. Taip pat apžvelgtas istorinis, kultūrinis bei diplomatinis Vasario 16-osios gimnazijos indėlis per septyniasdešimt jos gyvavimo metų.

1981 metais, kai Lietuvos valstybė buvo ištrinta iš politinio žemėlapio, Vincas Bartusevičius su savo bendražygiais – Andriumi Šmitu, dr. Viliumi Lenertu, dr. Kajetonu Čeginsku, Petru Odiniu, dr. Jonu Norkaičiu, Jonu Kavaliūnu, kun. Rubiku ir dr. Povilu Reklaičiu nusprendė Hiutenfelde,

Rennhofo pilyje įsteigti Lietuvių kultūros institutą, archyvus ir biblioteką. Ši idėja gimė jų planuose, atidžiai įsiklausant į laikmečio dvasios pulsą bei politinius iššūkius. Pokario lietuvių išeivija darė viską, kad Lietuva neišnyktų iš žmonių atminties. Įkūrę LKI, jie sąmoningai žengė žingsnį šalies išlaisvinimo link, tikėdami, kad tremtis yra tik laikina ir kad pavergtas kraštas vieną dieną išsilaisvins.

Konferencija prasidėjo spalio 22 d. penktadienį sveikinimo žodžiais. Į susirinkusius kreipėsi LKI vadovė dr.

Sandra Petraškatė-Pabst, LKI vicevadovė Irma Petraitytė-Lukšienė ir Vasario 16-osios gimnazijos direktorė Rasa Weiß. Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Ramūnas Misiulis savo pranešime „Lietuva Europoje ir pasaulyje – išeivija valstybės gyvenime“ pabrėžė diasporos reikšmę Lietuvos istorijoje.

Istorikė, Lietuvos Nacionalinio muziejaus darbuotoja Giedrė Milerytė-Japertienė 18 VLB INFORMACIJOS | 03 - 2021 | JUBILIEJINIS

Tarptautinės 35-osios mokslinės konferencijos, LKI jubiliejaus organizatoriai Archyvų metų proga dr. Daiva Dapkutė VDU iš Lietuvių išeivijos instituto savo pranešime aptarė lietuvių diasporos archyvinio paveldo situaciją, problemas, su kuriomis susiduria šį paveldą saugančios bei tyrinėjančios institucijos.

Ilgametė Vasario 16-osios gimnazijos mokytoja, LKI valdybos narė Marytė Šmitienė konferencijos svečiams iš Lietuvos ir Vokietijos surengė ekskursiją po Rennhofo pilį, LKI archyvus, biblioteką ir koplytėlę.

Spalio 23 d. konferencija tęsėsi sveikinimo žodžiais: URM Globalios Lietuvos departamento direktorė Lina Žukauskaitė su jaudulio ašaromis akyse dėkojo Onai Bartusevičienei už jos ir jos vyro, šviesaus atminimo V. Bartusevičiaus atsidavimą ir meilę Lietuvai. Ji kreipėsi į konferencijos dalyvius, perskaitydama Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio sveikinimą ir įteikdama LKI Baltijos kelio skulptūrėlę. Sveikinimo žodį tarė ir Hesseno Žemės Garbės konsulė Gabrielė Gilytė-Hein. Sveikinimus konferencijai atsiuntė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke ir aukščiausiosios vietinės savivaldos atstovas Landrat Engelhardtas Christianas, pabrėždamas, kad būtent tyrimai, mokslas ir sklaida yra pagrindiniai lietuviškojo identiteto stiprinimo bei išlaikymo veiksniai diasporos sąlygomis. „Įsteigdami Lietuvių kultūros instituto archyvus, Jūs sukūrėte viešąją atmintį, kurios vertė neįkainojama“,– savo

sveikinimo kalboje minėjo Christianas Engelhardtas. Ypatingus sveikinimus jis skyrė Vasario 16-osios gimnazijai 70ojo jubiliejaus proga, dėkodamas, kad tai yra švietimo institucija, kurioje vyrauja tolerancija ir atsivėrimas pasauliui bei puoselėjamas lietuviškasis identitetas.

Konferencijoje dalyvavo atstovai iš beveik dešimties Lietuvos ir Vokietijos mokslinių institucijų ir tyrimo centrų: Danutė Gailienė ir Erika Speičytė-Ruschhoff iš Vilniaus universiteto, Daiva Dapkutė iš Vytauto Didžiojo universiteto, Giedrė Milerytė-Japertienė iš Lietuvos Nacionalinio muziejaus, dr.

Arūnas Vyšniauskas iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro, Christina Nikolajew iš Vokietijos lietuvių kultūros instituto, Rasa Weiß iš Vasario 16-osios gimnazijos, Joachim Tauber iš Hamburgo universiteto, Irma Petraitytė-Lukšienė iš Miuncheno Ludvigo Maksimiliano universiteto bei doktorantė iš Didžiosios Britanijos, Essex universiteto Erika Speičytė-Ruschhof. Per tris konferencijos dienas buvo išklausyta vienuolika mokslinių pranešimų

LKI vadovė dr. Sandra Petraškaitė-Pabst VLB INFORMACIJOS | 03 - 2021 |JUBILIEJINIS 19

ir apžvelgta keturiasdešimt LKI veiklos metų, kartu susipažįstant su nariais senbuviais – Arthur Hermann, Petru Odiniu ir Manfred Klein bei apsvarstyta instituto misija, kuriant kultūrinius ryšius tarp lietuvių ir vokiečių.

Pranešimą skaitė Irma Petraitytė-Lukšienė

Dr. Arūnas Vyšniauskas iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro savo pranešime „Hitlerio–Stalino pakto 1939 m. fotografiniai aspektai“ demonstravo senąsias nuotraukas iš Rusijos archyvų apie Vokietijos užsienio reikalų reichsministro Ribentropo abu vizitus Maskvoje 1939 metais. Dr. A. Vyšniauskas šias nuotraukas analizavo per vizualinės istorijos tyrimo prizmę, pateikdamas tokių detalių, kurių nerasi kituose šaltiniuose.

Dr. Giedrės Milerytės-Japertienės iš Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešimas buvo skirtas lietuvių ir lenkų santykiams Vakarų pasaulyje 1945–1990 metais aptarti, kaip tarpukariu vyravęs abipusis nepasitikėjimas ir priešiškumas buvo išsineštas ir į emigraciją.

Sveikinimo žodį tarė Gimnazijos direktorė Rasa Weiss

Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Ramūnas Misiulis

Lietuvių kultūros instituto vadovė dr.

Sandra Petraškaitė-Pabst Archyvų metų proga atliko ypatingą tyrimą apie pirmojo Lietuvos valstybinio archyvo direktorių, teisininką ir Vidaus reikalų ministrą Kazimierą Oleką (1880-1971), po Antrojo pasaulinio karo pabėgusį iš Lietuvos ir iki gyvenimo pabaigos gyvenusį Vokietijoje. Lietuvių kultūros instituto archyve saugomas gausus jo rankraštinis palikimas. S. PetraškaitėPabst pabrėžė, kad Kazimiero Olekos atsiminimai, kurie dalinai jau buvo parengti leidybai 1971 m., vertingi ne tik dėl savo istorinio konteksto, asmenybių ir įvykių aprašymo, bet ir kaip įdomus literatūros kūrinys. Šie unikalūs atsiminimai atskleidžia plačiajai visuomenei dar mažai žinomus, gimtąją žemę priverstinai palikusių Lietuvos žmonių, išgyvenimus ir jų likimus bei meilę savo gimtajam kraštui. Kaip istorijos šaltinis, šis atsiminimų knygos rankraštis yra naudingas ne tik tyrinėtojams ir istorikams, bet ir plačiosios visuomenės edukacijai ir jaunosios kartos ugdymui, todėl siektina, kad jie būtų publikuoti, kaip to norėjo ir pats Kazimieras Oleka.

Vokietijoje LKI saugomuose Antrojo pasaulinio karo lietuvių pabėgėlių archyvuose daug kalbama apie trauminę Lietuvos inteligentijos patirtį. Tad ple-

20 VLB INFORMACIJOS | 03 - 2021 | JUBILIEJINIS

Istorikė, VDU Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotoja, rašytoja Daiva Dapkutė

nariniam šios konferencijos pranešimui pakvietėme Vilniaus universiteto profesorę dr. Danutę Gailienę, knygos „Ką jie mums padarė“ autorę. Kadangi prelegentė susirgo COVID-19 ir atvykti negalėjo, pranešimo „Lietuvos piliečių trauminės patirtys ir atsparumo šaltiniai: ką rodo moksliniai tyrimai?“ klausėmės nuotoliniu būdu. Jos pristatyta tema sulaukė didžiulio konferencijos dalyvių susidomėjimo ir iškėlė daugybę diskusinių klausimų. Jautėsi nepaprastai didelis noras apmąstyti ir gilintis į šeimų, kurios buvo priverstos bėgti nuo gresiančio sovietų smurto ir emigruoti, istorijas. Nuotoliniu būdu konferencijoje dalyvavusi doktorantė iš Didžiosios Britanijos Erika Speičytė-Ruschhof jaunųjų mokslininkų sekcijoje pratęsė prof. dr. D. Gailienės paliestą temą apie traumines patirtis. Ji pristatė savo disertacijoje keliamus klausimus apie buvimą neutraliu kaip transgeneracinės kolektyvinės traumos patirtis trečiosios kartos akimis: „Ką reiškia buvimas neutraliu? Kaip transgeneracinė laikysena perduota grupinei ir kolektyvinei tapatybei? Ar ir kiek atskiras individas jaučiasi vietos ar tautinės bendruomenės dalimi bei savo valstybės piliečiu?“.

Antroji suvažiavimo dalis buvo skirta dr. Vincui Bartusevičiui atminti, jo knygos „Vokietijos lietuviai 1950–1990 metais“ pristatymui bei Lietuvių kultūros instituto keturiasdešimties metų veiklos apžvalgai. Prof. dr. Joachim Tauber, Nord-Ost instituto Liuneburge vadovas, Hamburgo universiteto profesorius ir, nuo 1993 m., nuolatinis LKI suvažiavimų dalyvis, savo pranešime iškėlė istorinę LKI suvažiavimų reikšmę. Jis pabrėžė temų įvairovės svarbą bei mokslinį ir istorinį pranešimų indėlį, skatinant lietuvių ir vokiečių tautų bendradarbiavimą.

Dr. Arūnas Vyšniauskas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras

Labiausiai laukta suvažiavimo akimirka buvo dr. V. Bartusevičiaus knygos „Vokietijos lietuviai 1950–1990 metais“ pristatymas, kurią tiesiai iš Lietuvos atvežė jos mokslinė redaktorė dr. Daiva Dapkutė. Ji su didžiuliu jauduliu kalbėjo apie tekusį uždavinį – pabaigti nebaigtą dr. Vinco Bartusevičiaus rankraštį.

Lietuvos Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis savo sveikinimo kalboje sakė: „Ši knyga yra įrodymas, kad su V. Bartusevičiaus dideliu pasišventimu vykdyta veikla yra tarsi VLB INFORMACIJOS | 03 - 2021 |JUBILIEJINIS 21

pasėta lietuvybės sėkla, kuri auga ir skleidžiasi. Jo darbai yra ir bus tęsiami su gilia pagarba ir atsakomybe.“ Vokietijos Lietuvių bendruomenė prisidėjo prie šios knygos išleidimo, rinkdama aukas, iš viso buvo surinkta apie 4000 eurų. Konferencijos metu visi norintieji galėjo tuoj pat įsigyti V. Bartusevičiaus knygą.

Kadangi Vokietijos lietuvių kultūros instituto atstovė Christina Nikolajew dėl ligos negalėjo dalyvauti konferencijoje, septyniasdešimt Vasario 16-osios gimnazijos gyvavimo metų maloniai sutiko apžvelgti gimnazijos direktorė Rasa Weiß.

Išskirtinė šios konferencijos dalis buvo diskusija, kurioje dalyvavo LKI senbuviai ir nauji LKI nariai: Ona Bartusevičienė, Marytė Šmitienė, Arthur Hermann, Petras Odinis, Rasa Weiß. Diskusiją moderavo dr. Sandra Petraškaitė-Pabst.

Nuoširdaus ir gyvo pokalbio metu buvo dalijamasi prisiminimais apie LKI įkūrimą, Vinco Bartusevičiaus asmenybės bruožus, gebėjimą ilgus metus nepailstamai telkti bendruomenę lietuvybės puoselėjimui ir lietuvių-vokiečių santykių stiprinimui. Esame ypač dėkingi Onai Bartusevičienei už jos jautrius prisiminimus apie Vinco Bartusevičiaus humoro jausmą, ji pasidalijo keletu prisiminimų iš jų bendro gyvenimo, tuo dar labiau priartindama V. Bartusevičiaus asmenybės paveikslą.

Vakare konferencijos dalyviai buvo pakviesti į meninę programą, skirtą dr. Vinco Bartusevičiaus garbei. Vakarą vedė Romuvos apylinkės valdybos narė Eglė Dosinienė, muzika džiugino pianistė Inga Rosenberg bei fagotistas, Frankfurto aukštosios muzikos mokyklos studentas, Adomas Pleita, o Vasario 16-osios gimnazijos mokinys Justinas Gečas perskaitė premijuotus savo rašinėlius apie naujosios kartos meilę ir gyvą ryšį su Lietuva.

Sekmadienį, paskutinę konferencijos dieną jaunųjų mokslininkų sekcijoje buvo išklausyti du pranešimai. Miuncheno Ludvigo Maksimiliano universiteto doktorantė Irma Petraitytė-Lukšienė skaitė pranešimą, paruoštą disertacijoje nagrinėjamos temos pagrindu, kaip šiuolaikiniame vitraže

ištirpsta žanro ribos: vitražas, architektūrinis stiklas, medijų fasadas ir šviesos instaliacija pereina vienas į kitą. KOKS ANTRAS PRANEŠIMAS? Konferencijoje skaityti pranešimai bus verčiami į vokiečių kalbą ir publikuojami „Annaberger Annalen“ leidinyje, kurio vyriausiasis redaktorius Arthuras Hermannas taip pat su dėkingumu atsiliepė apie pavykusį LKI suvažiavimą: „Įdėjote daug pastangų ir, be abejo, laiko, bet dabar galima sakyti, kad LKI yra atgyvintas“. Tad dėkoju visiems Vokietijos lietuvių bendruomenės nariams, kurie prisidėjo prie sklandaus šio renginio organizavimo.

Pabaigai norėčiau pacituoti Irmos Petraitytės-Lukšienės sveikinimo kalboje tartus žodžius: „Sakau ačiū visiems LKI įkūrėjams, ačiū visiems, kurie dirbo ir rėmė šį unikalų institutą 40 metų! Ačiū LKI valdybos kolegėms ir draugėms dr.

Sandrai Petraškaitei-Pabst ir Marytei Šmitienei už šį intensyvų darbą kartu, už daug valandų, skirtų konferencijai organizuoti, ačiū už mūsų bendrą motyvaciją ir energiją tęsti LKI steigėjų prieš keturiasdešimt metų pradėtą veiklą, kurią apjungiame su mūsų, gyvenančių 2021 metais, idėjomis!“ Konferenciją rėmė Užsienio reikalų ministerijos Globalios Lietuvos departamentas ir Lietuvių fondas Žano Kalvaičio nuotr.

VOKIETIJOS LIETUVIAI: LIETUVA TURI ŽINOTI, KAD JOS DIASPORA NEUŽSNŪDO Daiva LAPĖNAITĖ Ar lietuvių bendruomenės pasaulyje turi viešai išsakyti pilietinę poziciją? Vienos seniausių pasaulyje – Vokietijos lietuvių bendruomenės – Taryba neabejoja, kad lietuviai pasaulyje negali abejingai stebėti, kas vyksta tėvynėje bei pasaulyje, ir privalo nenutraukti bendruomenių pagrindu dešimtme22 VLB INFORMACIJOS | 03 - 2021 | JUBILIEJINIS

dešimtmečius buvusios pilietinės veiklos. Kad šiandienos iššūkių akivaizdoje diasporos indėlis – itin svarbus teigė ir Lietuvos premjerė bei Užsienio reikalų viceministras. „Mes turime labiau išeiti iš savo komforto zonos ir aktyviai pilietiškai reaguoti prieš agresiją ir už demokratiją“,

Vokietijos lietuviai turi aiškią pilietinę poziciją – teigė Vokietijos lietuvių bendruomenės Tarybos narė, Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininkė, Lietuvių kultūros instituto Vokietijoje vicepirmininkė Irma Petraitytė-Lukšienė.

Pašnekovė pabrėžė, kad drąsus lietuvių bendruomenių įsitraukimas yra naudingas tiek joms pačioms, tiek gyvenamoms šalims, tiek Lietuvos interesams: „Atvirų laiškų rašymas yra vienas iš būdų daryti įtaką viešajai ir politinei nuomonei. Kiekvienas mūsų veiksmas palieka žymę.

O bet kuris agresorius turi žinoti: ne tik Lietuva, bet ir jos diaspora, viso pasaulio mastu, yra pasiruošusi gintis ir ginti.“ Beveik 14 metų Vokietijoje gyvenanti aktyvi lietuvė pasakojo, kad režimų hibridinė agresiją prieš Lietuvą ir susidariusi situacija bendruomenės narių tarpe sukėlė nerimo bei diskusijų. Todėl buvo sušauktas neeilinis Tarybos posėdis, kuriame nuspręsta pilietiškai reaguoti – Bendruomenės Taryba nusiuntė laišką Vokietijos kancleriui, Prezidentui bei Parlamento (Bundestago) partijų nariams. Jame išsakė Lietuvos jaučiamą grėsmę ir kvietė Vokietiją bei ES neleisti, kad autoritariniai režimai jas šantažuotų.

Bet kuris agresorius turi žinoti: ne tik Lietuva, bet ir jos diaspora, viso pasaulio mastu, yra pasiruošusi gintis ir ginti. „Baltarusijos diktatorius, naudodamasis migrantais, vykdo spaudimą ES ir bando ją destabilizuoti. Europos destabilizavimas ir jos šalių visuomenių susiskaldy-

mas taip pat yra ir Rusijos diktatoriaus tikslas, – rašoma laiške. – Kartu akivaizdu, kad ši įvykių raida yra ne kas kita, kaip ankstyvoji kulminacija nuosekliai augančios agresijos Vakarų, laisvės apskritai, demokratijos ir teisinės valstybės atžvilgiu.“ „Kreipiamės į Jus, ragindami ir toliau atmesti ir smerkti nusikalstamus Baltarusijos režimo veiksmus ir agresyvią V.Putino politiką, – tęsiama laiške. – Palaikome Jus, norinčius aiškiai parodyti, kad tautų teritorinis vientisumas, suverenitetas ir laisvas apsisprendimas yra esminiai ir neatšaukiami tarptautinės teisės elementai. (…) Skaudžios praėjusio amžiaus vidurio pamokos parodė, kad nuolaidžiavimas agresoriams neišvengiamai didina jų apetitą ir ne tik neužkerta kelio karo tikimybei, bet priešingai – ją didina.“ Vokietija ir ES neturi leisti, kad autoritariniai režimai jas šantažuotų. Privalome ginti mūsų bendras pagrindines vertybes – laisvę, demokratiją, žmogaus teises ir teisinę valstybę.

Vokietijos politinėms viršūnėms išsiųstame laiške taip pat pabrėžiama, kad lietuviai pasaulyje, kartu su kitomis tautinėmis bendruomenėmis – latviais, estais, lenkais, ukrainiečiais ir baltarusiais – yra pasirengę stiprinti šalių santykius ir ginti demokratines vertybes jos šalyse: „Vokietija ir ES neturi leisti, kad autoritariniai režimai jas šantažuotų. Privalome ginti mūsų bendras pagrindines vertybes – laisvę, demokratiją, žmogaus teises ir teisinę valstybę.“ Laiškas sulaukė reakcijos. „Jau gavome atsakymą iš Bundestago laisvųjų demokratų partijos (FDP) pirmininko. Jis dviejų lapų laiške rašo, kad lietuvių bendruomenė yra svarbi visos Vokietijos visuomenės dalis, kad palaiko mūsų laiške išdėstytą poziciją ir išsako solidarizavimąsi su Lietuva“, – portalui Pilietybė.lt sakė I.Petraitytė-Lukšienė.

Lietuvai susidūrus su A.Lukašenkos orkestruojama migrantų krize, premjerė Ingrida Šimonytė portalui Pilietybė.lt laidoje „Pokalbiai su pilietybe“ dar praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje akcentavo diasporos soft power galią: „Jūs galite būti tikrovės balsu dezinformacijos tamsoje. Galite dalintis valstybių, VLB INFORMACIJOS | 03 - 2021 |JUBILIEJINIS 23

24 VLB INFORMACIJOS | 03 - 2021 | JUBILIEJINIS

kuriose gyvenate pavyzdžiu, kad nebūtų manipuliuojama informacija.

Tikros situacijos iš savo gyvenamosios vietos atskleidimas būtų vertingas.“ Dėl Baltarusijos režimo veiksmų Lietuvai paskelbus nepaprastąją padėtį, užsienio reikalų vice ministras Arnoldas Pranckevičius interviu portalui Pilietybė.lt pabrėžė, kad siekiant Lietuvos ir visos Europos Sąjungos sėkmės šioje neeilinėje situacijoje yra labai svarbus pasaulyje gyvenančių tautiečių indėlis.

Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininkė I. Petraitytė-Lukšienė

Viceministro teigimu, pats svarbiausias dalykas, kurį gali padaryti diaspora, yra paaiškinti savo gyvenamoje visuomenėje kas iš tikrųjų vyksta, su kokiomis problemomis susiduriame. „Pasakojimas apie situaciją, diskusija apie tai, klausimų kėlimas, galbūt organizavimas viešų renginių, nes ne visur yra žinoma“, – kalbėjo A. Pranckevičius ir pabrėžė, kad „diasporos vaidmuo visada buvo labai svarbus skleidžiant žinią, paaiškinant, kas vyksta mūsų regione ir sensibilizuojant tiek viešąją, tiek politinę opiniją.“ Daugiau nei 160 narių vienijančios Miuncheno lietuvių bendruomenės pirmininkė primena, kad lietuvių bendruomenės pasaulyje visada užsiėmė aktyvia pilietine veikla ir negali sau leisti dabar patogiai snausti: „Mes turime būti aktyvūs ir reaguoti į iškilusius pavojus, kaip tai darė mūsų pirmtakai nuo pat Vokietijos lietuvių bendruomenės prieš 76-erius metus ir Pasaulio lietuvių bendruomenės įkūrimo. Žiūrint istoriškai, Vokietijos lietuvių, kaip ir kitos bendruomenės bei jaunimo sąjungos visame pasaulyje, iki pat 1990ųjų pilietiškai angažavosi, atliko netgi diplomatų funkcijas, kad būtų nepripažinta Lietuvos okupacija, kad prisidėtų prie Lietuvos saugumo ir laisvės. Lietuvių bendruomenės aktyviai pasisakė geopolitinėmis, politinėmis ir istorinio

teisingumo temomis. Tai buvo pilietinė, patriotinė veikla, trukusi dešimtmečius! Šis darbas negali sustoti, negalime užmigti. Dabar Lietuva yra laisva, tačiau pašonėje iki šiol turime agresyvų ir terorizuojantį kaimyną, todėl laisvę ir demokratiją turime saugoti nuolat.“ Mes turime būti aktyvūs ir reaguoti į iškilusius pavojus, kaip tai darė mūsų pirmtakai nuo pat Vokietijos lietuvių bendruomenės prieš 76-erius metus ir Pasaulio lietuvių bendruomenės įkūrimo.

Vokietijos lietuviai reaguoja ir poziciją išsako ne pirmą kartą.

2020 m. gegužę bendruomenės Taryba, kartu su Vokietijos Ukrainiečių Bendruomenės centro ir Vokietijos Sakartvelo Bendruomenės valdybomis, kreipėsi į Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir kitus valdžios atstovus prašydami, kad jie nedalyvautų Antrojo pasaulinio karo pabaigos Vakarų Europoje minėjimo renginiuose Maskvoje. „Pabrėžėme, kad toks dalyvavimas reikštų Rusijos agresyvios okupacinės ir ekspansinės politikos Europoje ir visame pasaulyje palaikymą, ir paties agresoriaus pagerbimą. Norėjome atkreipti dėmesį ir į Rusijos rėžimo vykdomą demokratijų destabilizavimą, dezinformaciją ir Europos istorijos iškraipymą.

Kartu solidarizavomės su piliečiais tų valstybių, kurios šiandien patiria Rusijos agresiją“, – pasakojo I. Petraitytė-Lukšienė.

Taip pat Miuncheno lietuvių bendruomenė ir Vokietijos lietuvių bendruomenė viešai išsakė savo poziciją 2021 m. gegužės pabaigoje dėl nutupdyto „Ryanair“ lėktuvo, pabrėždami, kad Lukašenkos režimas kelia grėsmę visos ES saugumui.

Redakcijos papildymas. Laišką Vokietijos vadovams pasirašė Vokietijos lietuvių bendruomenės tarybos prezidiumo pirmininkas Martynas Lipšys.

Vokietijos lietuvių bendruomenės taryba yra aukščiausias VLB INFORMACIJOS | 03 - 2021 |JUBILIEJINIS 25

Vokietijos lietuvių bendruomenės sprendimų priėmimo organas, renkamas tiesioginiu visų bendruomenės narių balsavimu. Lietuvių bendruomenė Vokietijoje susikūrė 1950-aisiais metais iš po II-ojo pasaulinio karo (1946 m.) įkurtos Lietuvių tremtinių draugijos. VLB yra Pasaulio lietuvių bendruomenės, jungiančios lietuvių bendruomenes 54 pasaulio šalyse, narė. Lietuvių bendruomenės nariais gali būti visi Vokietijoje gyvenantys lietuviai, iš Lietuvos kilę asmenys ir jų šeimos nariai.

Nuo 1953 m. Bendruomenė yra įsikūrusi Lampertheim-Hüttenfeld miesto Rennhofo pilyje. Čia taip pat veikia 1950 m. įkurta privati Vasario 16-osios lietuvių gimnazija - valstybės pripažinta lituanistinė mokykla Vakarų Europoje.

VLB archyvo nuotr.

BENDRUOMENĖS VEIKLA LIETUVAI SIEKIANT PRIPAŽINIMO PASAULYJE Marytė ŠMITIENĖ Nepriklausomybės laikotarpis padėjo bendruomenės nariams, prijaučiantiems ir mylintiems šią tautą įgyvendinti daug svarbių ambasadorystės misijų, padaryta daug žingsnių kuriant ir atstovaujant tvirtą ir apsisprendusią, įdomią ir konkurencingą pasaulio Lietuvą Vokietijos žmonių sąmonėje.

1988 metais, kuomet Lietuvoje susikūrė atgimimo Sąjūdis, tuo metu Vokietijos lietuvių bendruomenė vykdė šviečiamojo pobūdžio veiklą vokiečių visuomenėje, vis drąsiau ir aktyviau laiškais kreipėsi į atsakingus politikus, vykdė akcijas, taikė vis įvairesnes priemones, kurias naudoja ir šiandien, tik šįkart prisidedant prie kitų, kaimyninių šalių atgimimo. Neatskiriama nuo sąjūdžio veiklos – Vasario 16-osios gimnazijos bendruomenė – moksleiviai ir mokytojai – dėję visas pastangas siekiant Lietuvos pripažinimo pasaulyje. Tais pačiais, 1988-aisiais metais gimnazistai prie Sovietų ambasados paskelbė bado streiką ir pynė spygliuotą vielą, 1989-aisiais paruošę informacinius lankstinukus apie Lietuvą nuvyko į Vokietijos sostinę Boną ir aplankė Vokietijos partijas, Užsienio

reikalų ministeriją, savo šalių ambasadas bei didesnių spaudos agentūrų būstines. 1990-aisias gimnazistai suorganizavo demonstraciją prie pagrindinio įėjimo į Europos parlamentą Strasbūre.

Mokiniai kėlė plakatus, šoko tautinius šokius bei dalino informaciją apie Lietuvą. 1988 – 1991-aisiais metais gimnazijos mokiniai nenutrūkstamai teikė informaciją apie padėtį Lietuvoje Vokietijos žiniasklaidai.

1990 m. kovo 11 d. Lietuvai paskelbus savo nepriklausomybę ir Sovietų Sąjungai pradėjus vykdyti Lietuvos ekonominę blokadą, Vokietijos lietuvių bendruomenė dar labiau suaktyvino savo veiksmus. Jos Taryba kovo mėnesio susirinkime nutarė pradėti masinę parašų rinkimo akciją ir taip kreiptis į Vo-

Iškilmingas Lietuvių Chartos 50-mečio minėjimas Hiutenfelde 1999-aisiais 26 VLB INFORMACIJOS | 03 - 2021 | JUBILIEJINIS

Vasario 16-osios gimnazijos mokiniai šoka ir demonstruoja prie Europos parlamento Strasbūre 1990 m. balandžio 3 d. kietijos federalinį kanclerį dėl pagalbos Lietuvai: „Prašome Jūsų, <..>, pagelbėti Lietuvos tautai įgyvendinti jos apsisprendimo teisę ir pripažinti teisėtą ir demokratišką Lietuvos vyriausybę“.

Taip pat buvo perengti ir platinami informaciniai lapeliai ir atsišaukimai, parašyti laiškai Bundestago frakcijoms ir URM. 1990 m. kovo 27 d. įvyko Baltijos šalių emigrantų demonstracija Brėmene, kovo 31 d. –Hamburge ir Miunchene, o bal. 2 d. žurnalas „Kontinent“ organizavo žmonių budėjimą prie sovietų ambasados Bonoje. Birželio mėn. vėl vyko demonstracijos prie sovietų ambasados Bad Godesberge.

1990 m. pavasarį Sovietų Sąjungos prieš Lietuvą vykdyta blokada apėmė ir vaistų tiekimą. Todėl buvo suorganizuotas „Vaistai Lietuvai“ akcija, kuriam vadovavo Vokietijoje veikiantis Lietuvių kultūros institutas ir jo sudaryta patariamoji gydytojų komisija. Iki 1991 spalio mėn. buvo surinkta beveik milijono eurų vertės vaistų.

Vokietijos lietuviai, remiami latvių ir estų, smarkiai sureagavo į 1991 m. sausio 13-osios žiaurius įvykius Lietuvoje.

Demonstracijos vyko prie Kiolno katedros, Mannheimo miesto centre ir kitur.

Už savaitės vyko demonstracijos Bonoje, kuriose dalyvavo ir iš Lietuvos atvykęs užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas. Vokietijos lietuvių bendruomenė ir Vasario 16-osios gimnazija įdėjo

daug pastangų rašant laiškus, kalbant su Vokietijos parlamentarais, spaudos ir televizijos atstovais ir VLB valdyba Hiutenfelde įsteigė ir finansavo Lietuvos informacinį biurą, kuris veikė ir sudarė galimybes Lietuvos Parlamento atsiųstam parlamentarui Antanui Račui vystyti atitinkamą diplomatinę veiklą. Kaip jis pats patvirtino, du atraminiai taškai – biuras Hiutenfelde ir Bundestago deputato barono Wolfgango von Stetteno biuras Bonoje tapo atraminiais taškais, pagelbėjusiais įgyvendinti darbus ir iškeltus tikslus sėkmingai. 1991 m. pabaigoje Bonoje duris atvėrė Lietuvos ambasada. Lietuvos informaciniame biure aktyviai dirbo gimnazijos mokytojai ir mokiniai.

1999 metais iškilmingai paminėtas Lietuviu Chartos 50-metis Hiutenfelde – vyko PLB, kraštų lietuvių bendruomenių pirmininkų suvažiavimas, kuriame dalyvavo ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus su žmona. Lietuvių Chartos sukakčiai paminėti Hiutenfelde, Renhofo pilyje 1999 liepos 11 – 18 dienomis buvo surengta unikali lietuvių dailės išeivijoje paroda. Sumanymas gimė Edmundui Jankūnui. Kūrinius saugiai ir nemokamai atgabenti į Vokietiją padėjo didelis Vasario 16-osios gimnazijos rėmėjas, tuometinis Lietuvos ambasadorius Vokietijoje a. a. dr. Zenonas Namavičius. Parodoje buvo eksponuojami penkiolikos, dar prieškario Lietuvoje pradėjusių kurti tokių ryškių dailininkų kūriniai.

Kitas svarbus, strateginis tikslas, kurį drauge įgyvendino Vokietijos lietuvių bendruomenė, Vasario 16-osios gimnazija, Lietuvių kultūros institutas ir Lietuvos ambasada buvo Lietuvos įstojimas į NATO ir į Europos sąjungą. Nepriklausomai Lietuvai ūgtelėjus, 2002-aisiais gimnazistai atstovavo Lietuvai Atvirų durų dienose Europos parlamente, Strasbūre, kur prisistatė visos naujos šalys, kandidatės į Europos Sąjungą. Įdomu tai, kad net du metus iš eilės Gimnazistai važinėjo Heseno krašto vyriausybės „Europos Sąjungos infomobiliu“, kurį Heseno vyriausybė paskyrė Gimnazijai, ir informavo apie Europos plėtrą ir Lietuvą.

VLB INFORMACIJOS | 03 - 2021 |JUBILIEJINIS 27

VLB atstovai Nato būstinėje Briuselyje 2002 m.

Lietuvai įgaunant vis didesnį Vokietijos pasitikėjimą ir pagarbą, 2002 metais spalio 8-14 dienomis vykusios Frankfurto pasaulinė knygų mugės metu Lietuva buvo pakviesta ir pristatyta kaip knygų mugės garbės viešnia. Atidaryme dalyvavo Prezidentas V. Adamkus su žmona, Frankfurto merė ir kiti garbingi svečiai. Lietuva sulaukė didžiulio Vokietijos žiniasklaidos – spaudos ir televizijos – dėmesio. Lietuvos knygų leidyklų sektoriuje stendą leidinių ekspozicijoje buvo išpirkusi JAV LB kultūros taryba. Šiame stende buvo eksponuojamos daugiausia iš Vokietijos lietuvių kultū-

ros instituto ir Vasario 16-osios gimnazijos bibliotekos paskolintos bei iš Amerikos gautos knygos – iš viso apie 150 išeivijoje išleistų vertingiausių leidinių. Ekspoziciją surinko, parengė ir parodos lankytojams pristatė R. Jankūnienė, M. Dambriūnaitė-Šmitienė ir D. Lukienė (iš JAV). Pagrindinio Lietuvos stendo pristatyme per visas mugės dienas parodos organizatoriams daug talkino Vasario 16 gimnazijos mokiniai: T. Marcinkevičiūtė, G. Jankūnaitiė, D. Šmitaitė, L. Šiugždinytė, Ž. Vitkauskaitė, G. Paulauskaitė, A. Damijonaitis ir I. Motiejūnas.

2004 metais, Lietuvai įstojus į ES, visą gegužės mėnesį Gimnazijos mokiniai atstovavo Lietuvai net penkiose renginiuose Strasbūre ir Heseno žemėje VLB archyvo nuotr.

JUBILIEJŲ MININT: LIETUVIŠKŲ ORGANIZACIJŲ VOKIETIJOJE VEIKLA Marytė ŠMITIENĖ, Evelina KISLYCH-ŠOCHIENĖ

rektorius – Rimas Čuplinskas.

Lietuvių kultūros institutas ne vienintelė organizacija, aktyviai dalyvavusi nepriklausomos Lietuvos pripažinimo procese ir lietuvių tautos tapatybės populiarinime.

ELKC pagrindiniai tikslai buvo kurti išsamų Lietuvos įvaizdį skleidžiant informaciją apie kultūrinį, visuomeninį ir politinį Lietuvos gyvenimą, plėsti Lietuvos ir Europos kraštų piliečių bendradarbiavimą kultūros srityje bei rūpintis Europos kraštuose gyvenančių lietuvių ryšiu su Lietuva ir remti jų lietuvybės išlaikymo pastangas. Per keletą aktyvios veiklos metų įgyvendinti svarbūs projektai – įsteigta Renhofo fotogalerija, kurioje surengtos daugelis fotografijų

Europos lietuvių kultūros centras Centras savo veiklą pradėjo 2007-aisiais, jau kitąmet buvo įregistruotas kaip savarankiška pelno nesiekianti organizacija. Septyni steigiamieji nariai buvo tuometiniai VLB Valdybos nariai, Tarybos prezidiumo pirmininkas ir ELKC di28 VLB INFORMACIJOS | 03 - 2021 | JUBILIEJINIS

LIETUVOS ŠVENTŲJŲ koplyčia Renhofo pilyje Hiutenfelde parodų įvairiomis temomis (Lietuvos fotografai (2009), lietuvių emigrantai Europoje (2009), Sibiro tremtiniai (2010), Gimnazijos istorija (2011)). Jų išliekamoji vertė – išleisti katalogai su išsamiais aprašymais lietuvių ir vokiečių kalbomis. 2007 m. Baltiečių jaunimo suvažiavime Bonoje suorganizuotos pirmosios trumpametražių filmų kūrimo dirbtuves, o jau 2008-aisiais kartu su VLB ir PLB, centras inicijavo ir suorganizavo pirmąjį Europos lietu-

vių bendruomenių susitikimą su LR Užsienio reikalų ministru bei Europos šalyse dirbančiais ambasadoriais. Šių prasmingų renginių tradicija tęsiama iki šios dienos.

2009 m. ELKC surengė net kelis renginius, skirtus pristatyti Lietuvos kultūrą bei kulinariją ir bendrai Lietuvą kaip turistams patrauklią šalį nelietuviškai publikai. 2011 ir 2012 m.

ELKC surengė dvi tarptautines konferencijas „Democracy and Diaspora“, kurių tikslas – įtraukti Baltarusijos, Moldovos, Ukrainos, Gruzijos bei Azerbaidžano diasporas į visuomeninį gyvenimą, pilietinės visuomenės kūrimą ir demokratinių vertybių sklaidą savo kilmės šalyse perduodant ilgametę lie-

Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungos susitikimas Hamburge VLB INFORMACIJOS | 03 - 2021 |JUBILIEJINIS 29

tuvių bendruomenių Vakarų Europoje patirtį šioje srityje.

Lietuvos šventųjų koplyčia Romuvos pilyje Hiutenfelde

Vokietijos lietuvių jaunimo sąjunga

1989 m. birželio 24 d., Hiutenfelde vykstant Europos lietuvių dienoms, lietuvių išeivijos vyskupas Paulius Baltakis, OFM iškilmingai pašventino šią pilies koplyčią, kurios altoriuje yra Lietuvos globėjo šv. Kazimiero relikvija. Kartu su vyskupu šv. Mišias koncelebravo prelatas Antanas Bunga, tėvas Tasius Ereminas, kunigai Edmundas Putrimas, Kazimieras Senkus, Jonas Dėdinas bei vietinių šv. Andriejaus ir švč. Jėzaus širdies parapijų vikaras Klaus Rein. Pamaldose dalyvavo ir lietuvių evangelikų liuteronų bažnyčios atstovas kun. Fricas Skėrys. Vyskupas Baltakis savo pamoksle paskelbė, kad koplyčiai suteikiamas „Lietuvos šventųjų“ vardas.

VLJS – ne pelno siekianti organizacija, ku-ri įgyvendina siekį burti, jungti ir atstovauti lietuvių jaunimą, gyvenantį Vokietijoje.

Nors sąjunga buvo įkurta 1974 metais (2014 metais atšventė savo 40 metų jubiliejų Hiutenfelde) ir turi ilgalaikes gyvavimo tradicijas, Vokietijos jaunimas stengiasi prisitaikyti prie šiuolaikinio, modernaus ir mobilaus, žmogaus, suderinti lietuvišką tapatybę su pasaulietišku gyvenimo būdu.

Be VLJS inicijuojamų Vokietijos lietuvių studentų suvažiavimų (nuo 2012 metų) per metus organizuojami pagrindiniai du didžiuliai renginiai – „Idėjų dirbtuves“ pavasarį ir tradiciškai rudenį Anabergo pilyje Bonoje vykstantis Baltijos šalių jaunimo kongresas „Baltoween’ą”. Juose kviestiniai svečiai skaito pranešimus, veda kūrybinės dirbtuves, diskusijas ir džiugina renginio dalyvius savo muzika. Lektoriai ir muzikantai atvyksta tiek iš Vokietijos, tiek iš Lietuvos. Šimtmečio „Baltoween“ buvo organizuojamas 2018 metais Berlyne.

Galutiniu koplyčios įrengimu rūpinosi prelatas A. Bunga.

Jis paskelbė konkursą Lietuvos menininkams, galintiems sukurti vitražą koplyčios priešakinės sienos langui. Atrinktas buvo dailininko Antano Garbausko eskizas. 1993 m. spalio pradžioje atvykęs pats dailininkas ir meistras Vitalijus Naumavičius įstatė vitražą. Vitražas buvo sukurtas pagal koplyčios titulą – Lietuvos šventieji, kurio pačiame kairiajame vitražo kampe matome Gedimino stulpus ir rūtų šakelės, o dešiniajame kampe Vytį ir ąžuolo lapus.

Lietuviai kunigai reguliariai šventę eucharistiją Lietuvos šventųjų koplyčioje: 1990-2020 metais prelatas Edmundas Putrimas, Ričardas Repšys, Gediminas Tamošiūnas, Alfonsas Kelmelis, Rytis Gurkšnys, Jonas Dėdinas, dr. Virginijus Grigutis (nuo 2014).

VLB archyvo nuotr.

Anabergo pilyje, Bonoje vyko tradicinis Baltijos šalių jaunimo kongresas „Baltoween“ 30 VLB INFORMACIJOS | 03 - 2021 | JUBILIEJINIS

NAUJŲ VLB RINKIMŲ REZULTATAI: SVEIKINAME! Kovo 19-20 ir 22 dienomis vyko metinis Vokietijos lietuvių bendruomenės Tarybos posėdis.

Po VLB valdybos, garbės teismo, kontrolės komisijos, LKI, Tarybos darbo grupių, Vasario 16-osios gimnazijos Kuratorijos, Fondo gimnazijai remti ataskaitinių pranešimų vyko nauji rinkimai.

VLB valdybą sudaro: Augustas Šernius, Kristina Braun, Asta Korinth, Robertas Lendraitis, Žanas Kalvaitis.

Kontrolės komisijos nariai: Kristina Kandratavičiūtė Stasė Schulz Irma Petraitytė-Lukšienė

Kristina Braun Edmundas Jankūnas Stasė Schulz Mindaugas Jacinevičius

VLB Garbės teismas: Mindaugas Jacinevičius (pirmininkas) Petras Breimelis Lina Jahn

VLB atstovai į PLB seimą: Irma Petraitytė-Lukšienė Rasa Weiß Mindaugas Jacinevičius Dalia Henke

VLB Tarybos atstovas į Vasario 16-osios Gimazijos Kuratoriją: Martynas Lipšys VLB Tarybos atstovai į Vasario 16-osios Gimnazijai remti fondą: Petras Nevulis Martynas Lipšys Marytė Šmitienė

VLB tarybos rinkimų komisija: Inesa Grikšaitė-Lendraitienė Aina Janulionienė Renata Lipšė Rasa Godliauskienė Irena Sattler

VLB INFORMACIJOS | 03 - 2021 |JUBILIEJINIS 31

ĮSIMINTINAS IR MODERNUS LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENOS MINĖJIMAS Gimnazijos informacija Kaip kiekvienais metais, Vokietijos Lietuvių bendruomenė (VLB) kartu su Vasario 16-osios gimnazija vasario 19 d. surengė gražią šventę Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti. Nepaisant Covid-19 suvaržymų, šventė vyko sklandžiai, vyravo gera nuotaika. Visi, negalėję dalyvauti šventėje, turėjo galimybę ją stebėti nuotoliniu būdu VLB „Facebook“ paskyroje.

Renginys prasidėjo Tautine giesme ir kunigo dr. Virginijaus Grigučio invokacija, po kurios pasirodė Vasario 16-osios gimnazijos mokiniai (vadovas Gintaras Ručys). Puikiai

techniškai buvo išspręstas Vasario 16-osios gimnazijos mokinių tautinių šokių ansamblio (vadovė Audronė Ručienė) pasirodymas, kuris buvo transliuojamas projektoriumi.

Pasibaigus pasirodymui, sveikinimo žodį tarė VLB pirmininkas Augustas Šernius. Pirmininko sveikinimo kalboje buvo nukeliauta į Vasario 16-osios įvykius, išryškinta anuometinių politikų drąsa kuriant nepriklausomą Lietuvą. Sveikinimo žodį taip pat tarė gimnazijos direktorė Rasa Weiss. Vadovė pasveikino visus atvykusius į šventę ir pabrėžė Vasario 16-osios svarbą mūsų gyvenime. Vėliau kalbėjo gerbiamas svečias – LR ambasadorius Vokietijoje Ramūnas Misiulis. Ambasadorius savo kalboje nubrėžė paralelę tarp senųjų įvykių ir šių dienų realijų. VLB dėkojo Marijai Dambriūnas-Schmidt, buvusiai Vasario 16-osios gimnazijos mokytojai, Lietuvių Kultūros Instituto (LKI) valdybos narei už lietuvybės sklaidą. Jai įteiktas garbės apdovanojimas. „Vasrio 16-osios“ vardo stipendija buvo įteikta vienuoliktokei Paulinai

Koncertuoja - Vasario 16-osios gimnazijos moksleiviai (vadovas Gintaras Ručys) 32 VLB INFORMACIJOS | 03 - 2021 | JUBILIEJINIS

K. Paskatinimas jau kelerius metus iš eilės gimnazistams skiriamas už išskirtinį indėlį garsinant mokyklos vardą, už labai gerą mokymąsi bei aktyvią visuomeninę veiklą. Pirmosios renginio dalies pabaigą vainikavo LR garbės konsulės Heseno žemėje Gabrielės Gilytės-Hein atliktas M. K. Čiurlionio kūrinys.

Antroji renginio dalis buvo skirta susitikimui su Europos parlamento nariu prof. Liudu Mažyliu. Profesorių pristatė ir pokalbį moderavo VLB valdybos narė Asta Korinth. Pristatymas vyko laisva pokalbio forma, buvo papasakota apie Vasario 16-osios akto paieškas ir kitas prof. L. Mažylio gyvenimo patirtis. Vėliau profesorius skaitė įdomią paskaitą „1918 metų Lietuvos Respublikos akto reikšmė šiandien“.

Jis kalbėjo apie tai, kaip tuomet buvo siekta Lietuvos nepriklausomybės ir kaip susiklostė palankios aplinkybės paskelbti Lietuvos nepriklausomybę.

Prof. L. Mažylis savo pranešime taip pat aptarė šiandieninės Lietuvos padėtį tarptautinėje arenoje ir iškilusius sunkumus, kuriuos bandoma drąsiai įveikti. Prof. L. Mažylio pranešimas buvo labai įdomus, dinamiškas, nestokojantis humoro bei įdomių įžvalgų.

Po pranešimo profesorius mielai atsakinėjo į žiūrovų klausimus, o klausytojai buvo labai dėkingi, kad Lietuvos Respublikos gimimo dieną galėjo paminėti kartu.

Pasibaigus oficialiai daliai, vyko muzikinis vakaras su Igoriu Šifriu iš Hanoverio, kurio metu žmonės galėjo ne tik pabendrauti, bet ir pašokti. Šventę puikiai vedė Romuvos LB valdybos narė Eglė Dosinienė.

Gimtadienio vaišės Renhofo pilyje Hiutenfelde

Europos parlamento narys, prof. Liudu Mažyliu

Vasario 16-osios šventė Renhofo pilyje – Vokietijos lietuviai ir svečiai

Dėka informatikos mokytojo ir VLB valdybos nario Roberto Lendraičio renginys vyko be technikos trikdžių.

Marytės Šmitienės nuotr.

VLB INFORMACIJOS | 03 - 2021 |JUBILIEJINIS 33

Linkėjimai Lietuvai nuo Rasos Modic

Šis numeris skirtas pažymėti praėjusį septyniasdešimtąjį bendruomenės ir INFORMACIJŲ leidinio jubiliejų!

„Lietuvių tautinei ambasadorystei Vokietijoje – 70 metų“.

Projektiniai psl. 10-15, 18-22, 26-28, 28-30.

Litauische Gemeinschaft in Deutschland e.V. Lorscher Str. 1 68623 LampertheimZKZ 14659 PVst Deutsche Post „Vokietijos LB valdybos Informacijos“ pasilieka sau teisę gautus spaudos pranešimus redaguoti savo nuožiūra. Spausdinama medžiaga nebūtinai atstovauja VLB valdybos 34 VLB INFORMACIJOS | 03 - 2021 | JUBILIEJINIS nuomonei. „Vokietijos LB valdybos Informacijų“ turinį naudojant kituose leidiniuose, maloniai prašome nurodyti šaltinį ir redakcijai atsiųsti vieną leidinio egzempliorių.