Lietuvos politinių partijų programų analizė vystomojo bendradarbiavimo politikos kontekste: Darbo partijos programos analizė ir rekomendacijos Vystomojo bendradarbiavimo platforma <cia gali buti front page, data, logo)
Lietuvos politinių partijų programų analizė vystomojo bendradarbiavimo politikos kontekste: ŽALIŲJŲ PARTIJOS PROGRAMOS ANALIZĖ IR REKOMENDACIJOS
2020 m.
Lietuvos politinių partijų programų analizė vystomojo bendradarbiavimo politikos kontekste: Žaliųjų partijos programos analizė ir rekomendacijos LIETUVA IR VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO POLITIKA - SVARBIAUSI ĮSIPAREIGOJIMAI Lietuva, 2004 m. tapusi ES nare, įsipareigojo teikti oficialią paramą vystymuisi (toliau - OPV). 2005 m. gegužės 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose buvo numatyta, kad 2004 m. ir po 2004 m. ES narėmis tapusios šalys iki 2015 m. OPV skirs ne mažiau kaip 0,33 proc. BNP, o šalys, kurios ES narėmis tapo iki 2004 m. – 0,7 proc. Šie įsipareigojimai pakartoti 2015 m. gegužės 26 d. Tarybos išvadose, nukeliant įgyvendinimo terminą iki 2030 m. OPV įsipareigojimai akcentuojami ir 2015 m. rugsėjo 25 d. valstybių vadovų patvirtintoje Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 metų. 2018 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo Lietuvoje (Nr. XIIIP-25642). Už šią rezoliuciją (projektas Nr. XIIIP- 2564) vienbalsiai balsavo 76 Seimo nariai. Rezoliucijoje atskiru prioritetu skatinama didinti Lietuvos paramą vystomajam bendradarbiavimui, įteisinti, kad biudžeto asignavimai ir finansinės priemonės pirmiausia būtų orientuotos į ilgalaikių darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą.
LIETUVOS POLITINIŲ PARTIJŲ PROGRAMŲ ANALIZĖ VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO POLITIKOS KONTEKSTE Vystomojo bendradarbiavimo platforma peržiūrėjo Lietuvos politinių partijų programose deklaruojamus planus ir siūlymus Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos kontekste. Politinių partijų programos buvo vertinamos pagal šias temas / kriterijus: aaaAr vystomasis bendradarbiavimas programoje atpažįstamas kaip savarankiška užsienio politikos dalis? aaaAr vystomojo bendradarbiavimo politika programoje padengiama išsamiai, t.y. skaidoma į skirtingus tematinius aspektus? Ar aptariama vystomojo bendradarbiavimo valstybių arba regionų situacija? aaaAr platus programoje numatomas užsienio politikos ir vystomojo bendradarbiavimo geografinis spektras, t.y. aptariamos Rytų partnerystės šalys, taip pat valstybės Afrikoje, Azijoje bei Centrinėje ir Pietų Amerikoje? Ar valstybės arba regionai programoje yra konkretizuojami? aaaAr programoje kalbama apie oficialius su vystomuoju bendradarbiavimu susijusius įsipareigojimus, oficialią paramą vystymuisi? aaaKaip programoje pozicionuojama Lietuva - ar kaip ES ir kitų tarptautinių organizacijų dalis, ar ir kaip savarankiška tarptautinės arenos veikėja? aaaAr programoje kalbama apie dvišalę paramą ir konkrečias jos kryptis? aaaAr programoje sprendžiama pabėgėlių tarptautinės migracijos problematika?
krizės,
aaaKokie programoje pateikiami užsienio politikos bei vystomojo bendradarbiavimo veikėjai? Ar į šios politikos vykdymą numatoma įtraukti ir pilietinę visuomenę, verslą ir kitus subjektus? aaaAr programoje holistiškai regimas pasaulis? Ar įvardijamos tam tikros tarptautinės sąveikos, pagrindinės šių dienų globalios problemos? aaaAr programoje minima JT Darbotvarkė 2030, Darnaus vystymosi tikslai ir ar numatomos gairės jų įgyvendinimui? aaaAr programoje įvardijami pagrindiniai partijos užsienio politikos principai bei vertybės, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimus?
Žaliųjų partijos programos analizė ir Vystomojo bendradarbiavimo platformos rekomendacijos
1
UŽSIENIO POLITIKOS VIZIJA IR TARPTAUTINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI
Žaliųjų partijos vizijoje užsienio politika planuojama atvira, nuosekli ir racionali. Didelė dalis Žaliųjų partijos formuojamos užsienio politikos yra pateikiama, visų pirma, narystės Europos Sąjungoje rėmuose, tačiau savarankiškas Lietuvos veikimas tarptautinėje arenoje taip nėra pamirštamas. Programoje pastebimi pagrindiniai Europos Sąjungai kylantys iššūkiai – tai Brexitas, ekonominę krizę sukėlusi COVID–19 pandemija, stiprėjantys euroskeptiški judėjimai valstybėse narėse.1 Todėl partija siekia stiprinti Europos Sąjungą, išlaikyti ją vieningą ir solidarią, o Lietuvą padaryti aktyvia ir iniciatyvia jos nare, sprendžiančia klausimus, kurie svarbūs ir Lietuvai, ir visai Europos Sąjungai.2 ES Žaliųjų partijai – pasipriešinimo išorės grėsmėms ir galėjimo kartu spręsti tarpvalstybinius santykius garantas.3 Todėl programoje nurodoma, kad Lietuva turėtų tęsti eurointegracinę politiką bei vykdyti prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus. Būtent tarptautinių vystomojo bendradarbiavimo įsipareigojimų (Oficialios paramos vystymuisi (OPV)) vykdymo klausimo išpildymas yra viena iš stipriųjų Žaliųjų partijos programoje brėžiamos užsienio politikos dalių. Programoje aiškiai įvardijamas pagrindinis su vystomuoju bendradarbiavimu susijęs įsipareigojimas – tai pasiekti, kad iki 2030 m. 0,33 proc. nuo BVP būtų skiriama oficialiajai paramai vystymuisi (OPV). Vis dėlto programoje galima būtų plačiau išvystyti ne tik daugiašalių įsipareigojimų, bet ir dvišalių santykių klausimą – numatyti platesnį nei Rytų partnerystės konkrečių valstybių ar regionų spektrą, pavyzdžiui, Afrikos, Lotynų ir Centrinės Amerikos, Azijos žemynuose. Dvišalių santykių perspektyvos leistų tik dar labiau sustiprinti Lietuvos, kaip proaktyvios ir stiprios veikėjos tarptautinėje arenoje, įspūdį bei padėti skleisti Lietuvos turimą patirtį ar ekspertizę. Programoje užsimenama apie JT darnaus vystymosi tikslus – į juos, pasak partijos, turi būti atsižvelgiama prieš priimant teisės aktus. Nors Darbotvarkė 2030 ir konkretūs 17 tikslų nėra aptariami konkrečiai, jie netiesiogiai atliepiami tam tikrais išsikeltais uždaviniais.
3
TERMINOLOGIJA
Pagirtina partijos vartojama etiška terminologija „valstybės partnerės“ – tai padeda išvengti ydingų terminų vystomojo bendradarbiavimo regionų valstybėms nusakyti.
Žaliųjų partijos rinkiminę programą galite rasti čia: https://www.lzp.lt/wp-content/uploads/2020/08/ LŽP-ilgoji-2020-m.-Seimo-rinkimų-programa.pdf
2
VYSTOMASIS BENDRADARBIAVIMAS, JO VEIKĖJŲ IR TEMŲ SPEKTRAS
Taigi Žaliųjų partija išskiria vystomąjį bendradarbiavimą kaip savarankišką užsienio politikos kryptį. Pagirtina ir tai, kad partija išreiškia siekį plėsti vystomojo bendradarbiavimo veikėjų tinklą, įtraukiant savivaldybes, verslo atstovus, pilietinės visuomenės organizacijas.4 Tad bendrai programoje matyti gana kompleksiškas užsienio politikos veikėjų paveikslas. Partija taip pat numato plėsti Lietuvos vykdomo vystomojo bendradarbiavimo tematinį spektrą, įvertinant, kur valstybės partnerės yra pažeidžiamiausios. Partija pabrėžia, kad Lietuva gali ypač padėti tose srityse, kur pati demonstruoja pasiektus geresnius nei vidutiniai rezultatai (pvz., atsinaujinančios energetikos ar energinio efektyvumo)5. Vis dėlto programoje nepaliečiami kiti su užsienio politika ar vystomuoju bendradarbiavimu susiję tematiniai laukai, tokie kaip humanitarinė pagalba, pabėgėlių krizė, tarptautinė migracija, taikos palaikymas, demokratizacija ir kt. Labai svarbu ir tai, kad partija pabrėžia vystomojo bendradarbiavimo vykdymo naudą Lietuvai kaip valstybei donorei: „Siekti, kad dalyvavimas vystomojo bendradarbiavimo schemose stiprintų Lietuvos tarptautinį prestižą ir atneštų konkrečią ekonominę naudą Lietuvos gamintojams ir eksportuotojams.“6 Su šiuo siekiu taip pat gali būti sietinas partijos tikslas stiprinti ekonominę „žvalgybą“ – aktyviai ieškoti naujų rinkų Lietuvos verslui ir taip organizuoti verslo santykius su ne ES valstybėmis. Rytų partnerystės klausimu programoje trumpai paminima, kad partija rems Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos euroatlantinės integracijos siekius ir vykdomas reformas bei pagal išgales teiks paramą Baltarusijos žmonėms.8 Rytų partnerystės valstybių, kaip artimiausių Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo partnerių, situacijos įvertinimą galima būtų dar labiau išplėsti: įvardinti kiekvienos problematiką, išreikšti savo vertybinę poziciją, išsikelti konkrečius uždavinius ir siūlyti aiškias priemones šiems uždaviniams pasiekti.
4
GLOBALAUS PASAULIO IŠŠŪKIAI
Nors programoje pagrindiniai nūdienos iššūkiai (COVID–19 pandemija, klimato kaita) aptariami, jie daugiausia aptariami tik Lietuvos ar ES kontekste. Aptariant šių ir kitų iššūkių globalų pobūdį ir pademonstruojant impulsą padėti labiau pažeidžiamoms valstybėms per tarptautinę partnerystę, būtų galima parodyti holistinį partijos pasaulio matymą.
Lietuvos žaliųjų partijos 2020 m. LR Seimo rinkimų programa, p. 24 6 Ten pat. 7 Ten pat. Lietuvos žaliųjų partijos 2020 m. LR Seimo 3 rinkimų programa, p. 25 Ten pat. 4 8 Ten pat. Ten pat. 5 Ten pat. 1 2
Žaliųjų partijos programos analizė ir Vystomojo bendradarbiavimo platformos rekomendacijos
Žaliųjų partijos rinkiminę programą galite rasti čia: https://www.lzp.lt/wp-content/uploads/2020/08/ LŽP-ilgoji-2020-m.-Seimo-rinkimų-programa.pdf
REKOMENDACIJOS 1 Siūlome programoje, visų pirma, įsivardinti konkrečius principus ir vertybes, kuriais partija vadovaujasi vykdydama užsienio politiką ir kartu vystomąjį bendradarbiavimą.
3 Rekomenduojame detalizuoti strategiją Rytų partnerystės stiprinimui, suformuoti kryptingą politiką partnerystės stiprinimui ir su Azija, Afrika, Centrine ir Pietų Amerika. Su šių regionų bei Rytų partnerystės valstybėmis formuoti kryptingą ir prasmingą dvišalę politiką bei detalizuoti priemones ar strategijas jai vykdyti.
5 Kviečiame įvertinti globalaus švietimo ir globalių sąsajų suvokimo ir įvertinimo svarbą mums, kaip globalios visuomenės piliečiams, ir akcentuoti ir plėtoti globalų švietimą Lietuvoje.
2 Kviečiame dar labiau praplėsti vystomojo bendradarbiavimo teminį lauką, į programą įtraukiant tokias jo potemes kaip konfliktai ir jų sprendimas, humanitarinė pagalba, globalus švietimas, tarptautinė humanitarinė teisė, taikos palaikymas, demokratizacija ir kt. Taip pat, turint omeny partijos ekspertizę klimato kaitos, aplinkosaugos, energetikos srityse ir globalų šių temų pobūdį, „žaliąjį“ vystomojo bendradarbiavimo lauką galima dar labiau detalizuoti.
4 Kviečiame programoje labiau išplėtoti kompleksinį, tarptautinį didžiųjų nūdienos iššūkių pobūdį ir numatyti atitinkamas nacionalines ar tarptautines priemones padėti šiuos iššūkius spręsti kitose, labiau pažeidžiamose pasaulio valstybėse. Formuoti tvarią ir į teigiamą pokytį orientuotą strategiją, remiantis tarptautinių specifinių tyrimų išvadomis.
6 Rekomenduojame numatyti konkrečius veiksmus, kaip stiprinti Lietuvos migracijos politiką: prieglobsčio prašymo sistemos efektyvumą ir ypač skirti dėmesį pabėgėlių integracijos klausimui. Taip pat, turėdami omeny partijos pagrindinę tematiką, programoje siūlytume narplioti ir klimato kaitos pabėgėlių konceptą, numatyti Lietuvos paramą ir pasiruošimą šios problemos akivaizdoje.