2021 m. metų tendencijos OPV ir COVID-19

Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos tendencijos ir stebėsena 2021 m. metų tendencijos OPV ir COVID-19

2022 m.

Viršelis: @Susan Wilkinson/Unsplash.com

Leidinys parengtas projekto „Visuomenė ir NVO – Vystomasis bendradarbiavimas ir humanitarinė pagalba“ metu. Projektas finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos Socialinio fondo investicijų veiksmų programos 10 prioriteto Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas Nr. 10.1.2-ESFA-K-917 priemonę „Visuomenės nepakantumo korupcijai didinimo ir dalyvavimo viešojo valdymo procesuose skatinimo iniciatyvos“. Europos Socialinio fondo investicijų programos parama šio leidinio parengimui nereiškia jos pritarimo turiniui, už kurį atsakingi jo autoriai; Europos Sąjunga negali būti laikoma atsakinga už leidinyje pateikiamos informacijos naudojimą.

Projektą koordinuoja: Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma www.vbplatforma.org

Po 2020 m., kai tiek rinkos tiekimo grandinės ir tarptautinės kelionės buvo smarkiai sutrigdytos COVID-19 pandemijos, 2021 m. sustiprėjo pasaulinis bendradarbiavimas. Šį stiprėjimą įtakojo institucijų, įmonių ir vyriausybių pastangos susivienyti bendram darbui įveikiant globalius iššūkius.

2021 m. partnerystė buvo grindžiama pandemijos įšūkiams įveikti, pandemijos suvaldymui ir daugiau dėmesio pradėta skirti ilgalaikėms priemonėms. Po dešimtmetį trukusių siūlymų ir mėnesius trukusių derybų 136 šalys pasirašė susitarimą dėl pasaulinio 15 pelno mokesčio tarifo1. Pasaulinio pelno mokesčio“ tikslas – prašyti tarptautinių įmonių mokėti vienodą mokesčio tarifą, t.y. neleisti šalims, norinčioms pritraukti kuo daugiau investicijų, konkuruoti siūlant mažiausius mokesčių tarifus, nes tarptautinės bendrovės dėl to dažnai moka itin mažus mokesčius. Šis susitarimas buvo vertinamas kaip pasaulinės diplomatijos triumfas, ypač atsižvelgiant į tai, kad daugelis šalių – partnerių vystymesi rinkų taiko žemus mokesčių tarifus kaip paskatą pritraukti užsienio investicijas. Tačiau kai kurios besivystančios rinkos ¬ – Kenija, Nigerija, Pakistanas ir Šri Lanka – dar nepritarė susitarimui.

Tuo tarpu bene didžiausias diplomatinis metų įvykis buvo JT klimato kaitos konvencija (UN Climate Change Convention (COP26). Pagrindinis fokusas - aptarti būdus, kaip sumažinti pasaulinį išmetamųjų teršalų kiekį. Pagrindiniai rezultatai apėmė įsipareigojimus „laipsniškai mažinti“ anglimi kūrenamos energijos naudojimą ir mažinti miškų naikinimą, o daugiau nei 100 šalių pasirašė JAV ir ES vadovaujamą Pasaulinį metano įsipareigojimą, kuriuo siekiama sumažinti metano emisiją 30 proc. iki 2030 m2. Be to, šalys taip pat susitarė reformuoti pasaulines anglies dioksido rinkas ir tobulinti prekybos anglies dioksidu taisykles, kurios laikomos pagrindinėmis priemonėmis pereinant prie dekarbonizacijos.

Tačiau COP26 susilpnino Kinijos prezidento Xi Jinpingo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino, dviejų didžiausių pasaulio teršėjų šalių lyderių, nedalyvavimas.

2021 m. metais kai kurios šalys-paramos tiekėjos įdiegė mechanizmus, skirtus sklandžiai sudaryti biudžetus, kurie galėtų būti panaudoti bet kokiam ekonominių svyravimų poveikiui kompensuoti.

Daugiamečiai asignavimai gali padėti išvengti reikšmingų pokyčių kasmet: Airija teikia daugiamečius įnašus ir humanitarinei pagalbai, Naujoji Zelandija savo oficialų pagalbos vystymuisi (OPV) biudžetą nustato trejiems metams.

Vakcinos – oficialios paramos vystymuisi (OPV) vaidmuo reaguojant į pasaulinį sveikatos atsaką į COVID-19 2020 m. balandžio mėn., COVID krizės metu, EBPO Paramos vystymuisi komiteto (PVK) nariai pabrėžė, kad „neturtingi žmonės labiausiai nukentės ten, kur sveikatos sistemos, vyriausybės struktūros ir socialinės apsaugos tinklai yra silpni“3, pabrėždami investicijų į šalies sistemas svarbą. 2020 m. lapkričio mėn. buvo prisiimti tolesni įsipareigojimai naudoti OPV siekiant toliau apsaugoti sveikatos, vandens ir sanitarijos bei socialinės apsaugos tinklo programas ir remti investicijas į imunizaciją. Šiuose pareiškimuose pripažįstamas pagrindinis ir unikalus OPV vaidmuo reaguojant ir atkuriant pastangas bei šio lengvatinio srauto apsaugos ir didinimo svarba.

Kitos grupės prisiėmė panašius įsipareigojimus. Pavyzdžiui, Arabų koordinavimo grupė, antra pagal dydį vystomojo bendradarbiavimo teikėjų grupė po EBPO PVK, įsipareigojo skirti 10 mlrd. JAV dolerių paremti šalis – partneres nedelsiant reaguojant į pandemiją ir vystymuisi4.

COVID-19 ir toliau plintant 2021 m., vakcinų prieinamumas išliko nevienodas, šalių sveikatos ir ekonomikos atsigavimo trajektorijos skirėsi, o OPV ir kiti paramos srautai tendencingai didėjo šioje 1 2 3 4

https://www.oecd.org/tax/international-community-strikes-a-ground-breaking-tax-deal-for-the-digital-age.htm https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_21_6021 https://www.oecd.org/dac/development-assistance-committee/dac-covid-19-statement.htm https://www.oecd-ilibrary.org/sites/e4b3142a-en/index.html?itemId=/content/component/e4b3142a-en

srityje. 2021 m. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pasiūlė 50 mlrd. JAV dolerių investiją į vakcinas, siekiant užtikrinti, kad bent 40% visų pasaulio gyventojų bus paskiepyti iki 2021 m. pabaigos. Šio investicijų paketo puse sumos 2021 m. paskirta Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) padengti finansavimo trūkumą OPV tinkamumo priemonei ACT-A programai.

ACT-A5 programa, sukurta 2020 m., siekiant paspartinti COVID-19 tyrimų, gydymo būdų ir vakcinų kūrimą, gamybą ir teisingą prieigą prie jų. Visuose keturiuose ACT-A programose (diagnostika, terapija, vakcinos ir sveikatos sistemos) vakcinų programai buvo skirta daugiausia įsipareigojimų – 9,5 mlrd. USD 2021 m. Ši dalis, kitaip žinoma kaip COVAX6, susideda iš COVAX priemonės, šalių savarankiško finansavimo mechanizmo ir COVAX išankstinio rinkos įsipareigojimo, kuris suteikia pradinį finansavimą gyventojams, esantiem didėlės rizikos zonoje – žemas pajamas gaunančių šalių gyventojus (pvz. mažiausai išsivysčiusios šalys). Pagal skiepų priemonę tik įmokos į COVAX AMC yra tinkamos kaip OPV išlaidos (100 proc.).

Be COVAX finansavimo, šalys taip dalinosi COVID-19 vakcinų dozėmis. 2021 m. Pasaulio sveikatos viršūnių susitikime buvo paskelbti nauji įsipareigojimai, įskaitant Europos komandos7 tikslą iki 2021 m. pabaigos paaukoti 100 mln. vakcinų dozių mažas ir vidutines pajamas gaunančioms šalims, visų pirma per COVAX. Skaičiavimai, skirti įvertinti vakcinos dozių tinkamumą OPV išlaidomimis 2021 m. reikalavo ir EBPO statistikos departamento ekspertų susitikimų jau 2021 m8.

2021 m. vasario mėn. COVAX pradėjo teikti nemokamas vakcinų dozes. Šaltinis: Infografikai Bendras Europos komandos indėlis į priemonę COVAX kartu su kitų ES šalių įnašais šiuo metu (2022 m. vasario mėn.) sudaro daugiau kaip 3 mlrd. €.

Lietuva Europos komandos priemonės COVAX metu 2021 m. vakcinas paaukojo Ukrainai, Latvijai, Moldovai, Sakartvelui, Armėnijai, Tadžikistanui, Taivanui ir Vietnamui.

5 https://www.who.int/initiatives/act-accelerator 6 https://www.who.int/initiatives/act-accelerator/covax 7 https://www.consilium.europa.eu/en/policies/coronavirus/global-solidarity/ 8 https://www.oecd-ilibrary.org/sites/e4b3142a-en/index.html?itemId=/content/component/e4b3142a-en

2022 m. Vilnius