Europos žaliasis kursas

Europos žaliasis kursas

1

Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma (toliau – VB Platforma) vienija 21 nevyriausybines organizacijas – narius, aktyviai veikiančius vystomojo bendradarbiavimo, globalaus švietimo ir darnaus vystymosi tikslų srityse. VB Platformos nariai – aktyvūs vystomojo bendradarbiavimo iniciatoriai ir veikėjai humanitarinės pagalbos, partnerystės vystymuisi, globalaus švietimo ir tematinėse darnaus vystymosi tikslų srityse.

Daugiau klausimų dėl politinės pozicijos ir apžvalgos – Justina Kaluinaitė, politikos patarėja, el. paštas justina@vbplatforma.org. ® Kaluinaitė, Justina ® Nachajūtė, Dominyka

2

Europos žaliasis kursas (angl. European Green Deal) – tai 2019 m. naujai išrinkto Europos Komisijos kabineto, vadovaujamo Ursulos Von der Leyen, iniciatyva. Europos Sąjunga nuo pat aplinkosaugos klausimų atsiradimo Jungtinių Tautų darbotvarkėje pradžios siekė vaidinti pagrindinį vaidmenį pasaulinėje kovoje su klimato kaita ir bendroje aplinkosaugos politikoje.

Ji ne tik ir toliau lyderiauja tarptautiniuose dialoguose ar sudarant tarptautines sutartis, bet ir savo aukštais aplinkosaugos standartais tikisi būti geruoju pavyzdžiu kitiems. Tarptautinės arenos kontekste Europos Sąjungą tikrai galima sveikinti už ambicingus aplinkosaugos tikslus, šios srities įstatymų leidybos iniciatyvas, efektyvius reguliacinius, paskatų ir kitus mechanizmus.

Tad, galima sakyti, kad priimdama naująjį Europos žaliąjį kursą, kuriuo siekiama tapti pirmuoju pasaulyje neutraliu klimatui žemynu, Europos Sąjunga savo lyderiaujančio vaidmens atsisakyti neketina. U. von der Leyen šį žingsnį pavadino Europos “žmogaus nusileidimo mėnulyje momentu” (angl. man-on-the-moon moment).

Europos žaliasis kursas – tai naujas visos Europos Sąjungos darnaus ekonominio augimo planas.

Atpažindama ne tik Europai, bet ir visam pasauliui klimato kaitos ir aplinkos būklės blogėjimo keliamas grėsmes ir nedarnius valstybių augimo modelius, Europos Sąjunga šią naują, kitokią augimo strategiją, kuri turi padėti Europai tapti modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika.1 Kursu užsibrėžiama, kad 2050 m. ES visai nebebus išmetama šiltnamio dujų emisijų, o iki 2030 m. dabartinis emisijų kiekis bus sumažintas perpus. Siekiama ekonominį augimą apskritai atsieti nuo išteklių vartojimo. Šiuo kursu taip pat bus užtikrinama teisinga, visus įtraukianti pertvarka žaliosios ekonomikos link, padėsianti persiorientuoti regionams, itin priklausantiems nuo iškastinio kuro. Šio kurso rėmuose Europos Komisija taip pat pasiūlė pirmąjį Europos klimato teisės aktą bei kitus aktualius mechanizmus ar strategijas.

Europos klimato teisės aktas Europos klimato teisės aktu Komisija siūlo tikslą iki 2050 m. užtikrinti nulinį grynąjį išmetamą ŠESD kiekį padaryti teisiškai privalomą. Politiniai pažadai taps teisine prievole: ES institucijos ir valstybės narės privalės imtis reikiamų priemonių ES ir nacionaliniu lygmenimis, kad pasiektų šį tikslą.

Klimato teisės akte numatytos priemonės, padėsiančios stebėti pažangą ir atitinkamai koreguoti veiksmus. Klimato teisės akte taip pat numatyti veiksmai, kurių reikia imtis, kad 2050 m. tikslas būtų pasiektas: tai siūlymai nustatyti 2030–2050 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo trajektoriją, parengti ir įgyvendinti valstybių prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas, teikti rekomendacijas valstybėms narėms, kurių veiksmai neatitinka ES užsibrėžtų tikslų ir kt.2 Pasak Komisijos, šis aktas padės Europos piliečiams ir įmonėms užtikrinti nuspėjamumą, skaidrumą ir atskaitomybę, reikalingų šiai kolektyvinei transformacijai.

1 2

https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/european-green-deal_lt https://ec.europa.eu/clima/policies/eu-climate-action/law_lt

3

Teisingos pertvarkos mechanizmas Europos žaliajame kurse ypatingas dėmesys skiriamas Teisingos pertvarkos mechanizmui (angl.

Just Transition Mechanism) bei Teisingos pertvarkos fondui (angl. Just Transition Fund). Šiomis iniciatyvomis siekiama persiorientuojant į žaliąją ekonomiką „nieko nepalikti nuošalyje“. Kurse pripažįstama, kad „ne visos valstybės narės, regionai ir miestai pradės pertvarką nuo to paties taško ir ne visi bus vienodai pajėgūs reaguoti.“3 Taikant mechanizmą numatoma teikti tikslinė parama 2021–2027 m., kuri sutelks bent 100 mlrd. EUR labiausiai paveiktuose regionuose, kad būtų sušvelnintas socialinis ir ekonominis pertvarkos poveikis.4

Daugiau apie Teisingos pertvarkos mechanizmą: https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/european-green-deal/actionsbeing-taken-eu/just-transition-mechanism_lt

Europos pramonės strategija Ši strategija atspindi poreikį tokios Europos pramonės, kurioje plačiau taikomas žaliosios ir žiedinės ekonomikos modelis bei skaitmeninės technologijos ir kuri kartu išliktų konkurencinga pasaulinėje arenoje. Strategijoje išskiriami trys veiksniai - žalioji pertvarka, pasaulinis konkurencingumas ir skaitmeninė pertvarka - pakeis Europos pramonę, parems MVĮ ir užtikrins tolesnį Europos tvarumą ir konkurencingumą.

Žiedinės ekonomikos veiksmų planas Naujajame Žiedinės ekonomikos veiksmų plane pateikiamos naujos su visu gaminių gyvavimo ciklu susijusios iniciatyvos, kuriomis siekiama modernizuoti ir pertvarkyti ES ekonomiką kartu apsaugant aplinką.5 Šio plano užmojis – užtikrinti, kad gaminiai būtų tvarūs ir juos būtų galima naudoti ilgiau, ir sudaryti sąlygas ES piliečiams visapusiškai dalyvauti žiedinėje ekonomikoje ir pasinaudoti jos nulemtais teigiamais pokyčiais.6 Tad naujojo Žiedinės ekonomikos veiksmų plano rėmuose ES siūlo: produkto kaip paslaugos sprendimus, pagal kuriuos gamintojai liktų atsakingi už produktą per visą jo gyvavimo ciklą; naujus verslo modelius, skatinančius rūšiuoti, pakartotinai naudoti bei perdirbti tekstilės gaminius; atsisakyti vienkartinių gaminių ir imtis mikroplastikų kiekio mažinimo veiksmų; teisėkūros iniciatyvas, kuriomis siekiama maitinimo paslaugų sektoriuje vienkartinius įrankius pakeisti daugkartiniais; atliekų prevencijos ir jų kiekio mažinimo priemones.7

Europos Komisija, Komisijos Komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Europos žaliasis kursas., p. 17.

4 https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/european-green-deal/actions-being-taken-eu/ just-transition-mechanism_lt 5 Žiedinės ekonomikos veiksmų planas. Europos žaliasis kursas, Komunikacijos generalinis direktoratas (Europos Komisija), NA-03-20-127-LT-N. https://op.europa.eu/lt/publication-detail/-/publication/6e6be661-6414-11ea-b735-01aa75ed71a1 6 Ten pat.

7 Ten pat.

3

4

„Nuo ūkio iki stalo“ strategija Šios strategijos vadove apibrėžiama, jog „bendras strategijos tikslas yra pagreitinti perėjimą prie tvarios maisto sistemos, kuri turėtų neutralų ar teigiamą poveikį aplinkai, kuri gebėtų prisitaikyti prie klimato pokyčių ir kartu prisidėtų prie klimato kaitos švelninimo, užtikrintų maisto saugą ir sukurtų tokią maisto aplinką, kuri ES piliečiams palengvintų sveikos mitybos pasirinkimą.8 Ši maisto sistemos strategija apima visus maisto grandinės etapus: auginimą, gamybą, apdirbimą, transportavimą, prekybą, vartojimą, švaistymą. Negana to, vartotojai bus supažindinami su jų vartojamo maisto aplinkosauginiu pėdsaku (angl. environmental footprint).

Daugiau apie “Nuo ūkio iki stalo” strategiją: https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/european-green-deal/actionsbeing-taken-eu/farm-fork_lt

2030 m. ES biologinės įvairovės strategija Esminis strategijos uždavinys – užtikrinti, kad iki 2030 m. Europos biologinė įvairovė atsigautų žmonių, planetos, klimato ir mūsų ekonomikos labui, o pokyčiai atitiktų Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir Paryžiaus klimato susitarime nustatytus tikslus. Naująja biologinės įvairovės strategija siekiama kovoti su pagrindiniais biologinės įvairovės nykimo veiksniais, pvz., netausiu sausumos ir jūros naudojimu, saugojamų teritorijų plėtimu ir atkūrimu, gamtos išteklių pereikvojimu, tarša ir invazinėmis svetimomis rūšimis. Ši strategija kelia ambicingus tikslus: iki 30 proc. išplėsti visų ES saugomų teritorijų tinklą ir trečdalį jų nustatyti kaip griežtai saugomas, pasiekti, kad 25 proc. ES žemės ūkio sudarytų organinė žemdirbystė ir kt.9 Ši per COVID-19 pandemiją priimta strategija yra vienas iš pagrindinių ES atsigavimo plano elementų ir bus labai svarbi siekiant užkirsti kelią būsimiems protrūkiams bei didinti atsparumą. Be to, ji turėtų skubiai atverti verslo ir investavimo galimybių ES ekonomikai atgaivinti. Dar vienas strategijos tikslas – biologinės įvairovės aspektus įtraukti į bendrąją ES ekonomikos augimo strategiją.

Daugiau apie ES biologinės įvairovės strategiją: https://ec.europa.eu/info/strategy/priorities-2019-2024/european-green-deal/actionsbeing-taken-eu/eu-biodiversity-strategy-2030_lt

ES energetikos sistemos integravimo ir vandenilio strategijos ES energetikos sistemos integravimo strategija bus žaliosios energetikos sistemos pagrindas.

Energetikos sistemos integravimas reiškia, kad sistemos veikla bus planuojama ir vykdoma kaip visumos, sukuriant skirtingų infrastruktūrų, vartojimo sektorių ir energijos nešėjų sąsajas. Tokia susieta ir lanksti sistema bus našesnė ir mažiau kainuos visuomenei. Strategijoje numatytos trys kryptys: užtikrinti, kad energijos sistema būtų žiediškesnė; tiesioginė galutinio vartojimo sektorių elektrifikacija; sektoriuose, kuriuos elektrifikuoti sudėtinga, populiarinti švarųjį kurą bei degalus.

Europos Komisija, „Farm to Fork Strategy Roadmap“ ((2020)1008142), 2020, p. 2.

Ekonomikos atsigavimui - Europos žaliasis kursas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, 2020-06-23, <https://am.lrv.lt/lt/naujienos/ekonomikos-atsigavimui-europos-zaliasis-kursas>

8 9

5

ES vandenilio strategijoje nagrinėjama, kaip investuojant, reguliuojant, kuriant rinką, vykdant mokslinius tyrimus ir inovacijas vandenilio potencialą paversti tikrove. Prioritetas – plėtoti švariojo vandenilio gamybą, kuriai daugiausia naudojama vėjo ir saulės energija. Šiai strategijai įgyvendinti veiklą pradėjo Europos švaraus vandenilio aljansas, kuris kartu su pramonės lyderiais, pilietinės visuomenės atstovais, valstybių ir regionų ministrais bei Europos investicijų banku sukurs plataus masto gamybai reikalingų investicijų sistemą ir rems švaraus vandenilio paklausą ES.

Daugiau apie ES energetikos sistemos integravimo ir vandenilio strategijas: https://ec.europa.eu/energy/topics/energy-system-integration_en

Europos žaliasis kursas ir Lietuva Lietuva pritaria nuostatai, kad ES ekonomikos atsigavimas turi remtis Europos žaliuoju kursu ir aplinkos ir klimato politikos įsipareigojimais. Lietuva taip pat palaiko siekį iki 2050 m. pereiti prie ES ekonomikos neutralaus poveikio klimatui, tačiau su sąlyga, kad būtų išsaugotas konkurencingumas ir pabrėžia išsamaus poveikio vertinimo svarbą.10 Vis dėlto Kurk Lietuvai atlikto tyrimo duomenimis, ekologinių inovacijų plėtojimo srityje Lietuva dar atsilieka.11 Eko-inovacijų srityje Lietuva (16-a vieta Eko-inovacijų indekse) yra viena iš lyderių Vidurio ir Rytų Europoje, tačiau vis dar atsiliekame nuo ES vidurkio. Lietuvoje artimiausiais strateginis dokumentas Europos žaliojo kurso tikslams įgyvendinti yra Nacionalinis Energetikos ir Klimato srities veiksmų planas (NEKS). Tačiau jame numatomi tikslai yra daugiau orientuoti į ŠESD mažinimą, o ne naujų, žalių produktų ir paslaugų kūrimą.

Lietuva Teisingos pertvarkos lėšomis turėtų gauti 96.7 milijonų eurų. Pagrindinės priemonės kurso tikslams Lietuvoje pasiekti yra didinti atsinaujinančių energijos šaltinių dalį visoje Lietuvos suvartojamoje energijoje, didinti energijos vartojimo efektyvumą, pereiti prie ekologiškų automobilių, išsaugoti miškus ir plėsti jų plotus, įgyvendinti renovacijos bangą. Lietuvos įstatymų leidėjai sutaria, kad transportas ir žemės ūkis yra tie sektoriai, kurie susidurs su didžiausiais iššūkiais, užtikrinant šalies perėjimą prie klimatui neutralios ekonomikos. Š. m. rugsėjo mėnesį Komisijos pirmininkė pranešime apie Sąjungos padėtį atskleidė siūlymą dar labiau padidinti ES ambicijas: 2030 m. tikslą išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti 40 proc. padidinti iki ne mažiau kaip 55 proc.12 Už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys Virginijus Sinkevičius teigė, kad Lietuvos vyriausybė, siekdama atitikti šias naujas ES ambicijas, turės peržiūrėti savo nacionalinį energetikos ir klimato kaitos planą, tačiau ji tam turi įrankių – papildomos lėšos numatomos ES atsigavimo fonde, naujame biudžete ir vadinamajame Teisingos pertvarkos mechanizme.13 V. Sinkevičiaus teigimu, Lietuva turės pakankamus įrankius tam įgyvendinti, kurių vienas bus minėtasis Teisingos pertvarkos mechanizmas.14 Eurokomisaras taip pat pabrėžia, kaip Lietuvai svarbu efektyviai panaudoti gausiamas ypatingai dideles lėšas iš Europos Sąjungos. Vis dėlto, pasak jo, Lietuvoje dar vis neturime konkretaus išaugsiančių ES investicijų panaudojimo plano.

Ekonomikos atsigavimui - Europos žaliasis kursas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, 2020-06-23, <https://am.lrv.lt/lt/naujienos/ekonomikos-atsigavimui-europos-zaliasis-kursas> 11 Europos žalioj kurso galimybės Lietuvai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, 2020/03/09 2020/09/04 <http://kurklt.lt/projektai/europos-zaliojo-kurso-galimybes-lietuvai/#!> 12 https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_20_1657 13 https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1233617/sinkevicius-lietuva-gali-nukreipti-augancia-es-parama-tarsosmazinimui 14 https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1233617/sinkevicius-lietuva-gali-nukreipti-augancia-es-parama-tarsosmazinimui 10

6

Europos žaliasis kursas ir pasaulis Europos Komisijai siekiant Europą padaryti klimatui neutraliu žemynu, prireiks bendradarbiavimo ne tik su kaimynais už Europos ribų, bet ir su visu likusiu pasauliu. Negana to, Europos Sąjunga vykdys „Žaliojo kurso diplomatiją”, kuria sieks įkvėpti ir kitas pasaulio valstybes ar regionus užsibrėžti panašius ambicingus aplinkosaugos tikslus ir imtis atitinkamų priemonių.

Ištrauka iš klimato teisės akto: „ES negali klimato kaitos problemos išspręsti viena, kitiems nesiimant veiksmų, nes ji yra atsakinga už mažiau nei 10 proc. pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio, tačiau ji pirmauja pasauliniu mastu pereinant prie nulinio grynojo išmetamo ŠESD kiekio ekonomikos. Pasaulinio masto pažanga, daroma įgyvendinant Paryžiaus susitarimo tikslus, yra nepakankama, todėl ES lyderystė šiuo metu reikalinga labiau nei bet kada. Prieš 2020 m. Glazge vyksiančią Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją nusistačiusi plataus užmojo tikslus, ES toliau ves tarptautines derybas siekdama, kad pagrindiniai teršėjai padidintų savuosius. ES toliau visame pasaulyje propaguos ir įgyvendins ambicingą klimato politiką, be kita ko, vykdydama tvirtą klimato diplomatiją, ir siekdama padidinti bendras pastangas aktyviai bendradarbiaus su visais partneriais, kartu užtikrindama vienodas sąlygas.” 15 Europos žaliojo kurso komunikate teigiama, jog „kol daugelio tarptautinių partnerių užmojai nėra tokie pat kaip ES, kyla anglies dioksido nutekėjimo rizika dėl gamybos perkėlimo iš ES į kitas šalis, kurių užmojis mažinti išmetamųjų teršalų kiekį yra mažesnis, arba dėl ES produktų pakeitimo importuojamomis prekėmis, dėl kurių išmetama daug anglies dioksido.“16 Šiam nutekėjimui sustabdyti numatomas pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmas, kuriuo bus užtikrinta, kad importuojamų prekių kaina tiksliau atspindėtų su jomis susijusio anglies dioksido kiekį.17 Šiam nutekėjimui sustabdyti numatomas pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmas, kuriuo bus užtikrinta, kad importuojamų prekių kaina tiksliau atspindėtų su jomis susijusio anglies dioksido kiekį.18 Pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmas – tai priemonė ne tik naujai prisidėti prie ES darnaus augimo bei aplinkosaugos politikos, bet ir paskatinti kitas valstybes partneres vykdyti adekvačią politiką, kad būtų galima pasiekti bendruosius globalių emisijų sumažinimo tikslus. Negana to, jau dabar vertinama, kad šis naujas mechanizmas turės itin didelę įtaką tarptautinei prekybai, finansams ir vystymosi politikai.

Kiekviena Europos žaliajam kursui priklausanti strategija, pasak Europos Komisijos, turi ir atitinkamą globalią viziją, pritaikomą už Europos ribų.

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52020PC0080&from=LT Europos Komisija, Komisijos Komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. Europos žaliasis kursas., p. 5.

17 Ten pat.

18 Ten pat.

15 16

7