Seksualinis smurtas konfliktų metu yra karo ginklas

Seksualinis smurtas konfliktų metu yra karo ginklas Ukrainos Moterų informacijos ir konsultacijų centro pareiškimas 2022 m. lapkritis

1

Parengė: Moterų informacijos ir konsultacijų centras, Ukraina. Anastazija Nenka, direktorė ir Olena Suslova, įkūrėja Projekto koordinatorius: © Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma / Lithuanian NGDO Platform Kontaktas: Justina Kaluinaitė, justina@vbplatforma.org Viršelis: Pawelc Czerwinski / Unsplash.com Šis leidinys yra projekto VBirNVO3.0 dalis. Projektą padeda įgyvendinti Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšos. Donoro parama šiam leidiniui nereiškia pritarimo turiniui, už kurį yra atsakingi tik jo autoriai.

Donoras taip pat negali būti laikomas atsakingu už leidinyje pateiktos informacijos naudojimą.

2

Prasidėjus Rusijos Federacijos didelio masto invazijai į Ukrainą, mūsų Moterų informacijos ir konsultacijų centras pradėjo ruoštis dirbti su žmonėmis, patyrusiais seksualinį smurtą konfliktų metu (SSKM). Šioje srityje jau turėjome patirties, nes 2015 m. buvome pirmieji, pradėję rinkti duomenis apie tokio tipo nusikaltimus Donetsko regione per Rusijos vykdytą Kramatorsko, Sloviansko ir Družkivkos miestų okupaciją. 2022 metais pirmieji tokio smurto atvejai netruko būti užfiksuoti, kadangi okupantai turėjo tiesioginį kontaktą su Ukrainos gyventojais. Šis klausimas iškilo į viešumą išvadavus Kijevo, Sumai ir Černigovo regionus.

Seksualinis smurtas konfliktų metu (SSKM) neapsiriboja išprievartavimu, jis pasireiškia įvairiomis formomis. Tarp jų: seksualinė vergovė, prievartinė prostitucija, prievartinis nėštumas, prievartinis abortas, prievartinė sterilizacija, prievartinė santuoka, o taip pat kitos prieš tiesiogiai ar netiesiogiai konflikte dalyvaujančias moteris, mergaites, vyrus ir berniukus vykdomos panašaus sunkumo seksualinio smurto formos. Konkrečiai tai gali būti prievartinis nurenginėjimas, lytinio akto imitavimas, prievartinis seksualinio smurto stebėjimas, pilna ar dalinė kastracija, grasinimai, bauginimai, reketas bei kitos prievartos formos. Šie nusikaltimai dažnai lieka nuslėpti, nes jų aukos gėdijasi apie juos viešai kalbėti. Kitas barjeras atskleisti savo patirtis yra patirtas fizinis bei emocinis skausmas, nes kiekvienąkart vėl paminėjus tas patirtis psichinė bei emocinė kančia sugrįžta.

Dėl šių priežasčių darbas su SSKM patyrusiais žmonėmis reikalauja kruopštaus ir nuovokaus pasiruošimo.

Kontaktas su SSKM išgyvenusiais žmonėmis gali vykti ne tik vykdant stabilizuojančias priemones, operacines paieškas bei tiriamuosius veiksmus nuo okupantų išvaduotose teritorijose, bet ir bet kuriuo kitu metu, susitikus su socialinių paslaugų teikėjais, kitų valdžios institucijų darbuotojais arba bet kuriais kitais asmenimis.

Būtent todėl mes tikime, kad visi Ukrainos žmonės, o taip pat ir žmonės šalyse, svetingai priėmusiose prieglobsčio prašančius ukrainiečius visame pasaulyje, turėtų būti susipažinę su elgesio su SSKM aukomis principais.

Siekdami parengti tokius mokymus, sukūrėme specialų algoritmą tiems, kurie susiduria su SSKM atvejais. Šis algoritmas remiasi bendrais požiūriais į elgesį su bet kokio tipo smurtą patyrusiais žmonėmis, atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes ir taip pat rekomendacijas, pateikiamas šiuose dokumentuose: Tarptautinis protokolas dėl seksualinio smurto konfliktų metu dokumentavimo ir tyrimo1, Generalinio Sekretoriaus aiškinamoji pastaba: reparacijos už seksualinį smurtą konfliktų metu2 ir Pasaulinis elgesio kodeksas asmenims, renkantiems ir naudojantiems informaciją apie sistemiškai vykdomą seksualinį smurtą konfliktų metu (Murado kodeksas)3. Be to, šis algoritmas remiasi mūsų pačių patirtimis dirbant su SSKM išgyvenusiais žmonėmis nuo 2022 m. balandžio mėnesio iki dabar.

Bendraujant su SSKM patyrusiais žmonėmis, reikėtų atsižvelgti į keletą svarbių aspektų. Visų pirma, mes daug dėmesio skiriame pagarbai ir konfidencialumui, įtraukai ir nediskriminacijai, jautrumui traumai, prisitaikymui, realistiškumui, atsakomybei, konteksto suvokimui bei galimoms rizikoms. Taip pat didelį dėmesį skiriame antrinei arba vadinamajai „tarpininko traumai“, t. y. traumai, kurią patiria žmonės, dirbantys su smurto aukomis ir emociniame lygmenyje perimantys dalį jų skausmo.

1 https://assets.publishing.service.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/598335/International_ Protocol_2017_2nd_Edition.pdf 2 https://digitallibrary.un.org/record/814902?ln=en 3 https://www.muradcode.com/murad-code

3

Ar esame tikri, kad žmogus iš tiesų patyrė SSKM, ar tai tik numanome? Pirmiausia, labai svarbu duoti žmogui laiko ir erdvės nurimti ir pradėti mumis pasitikėti. Kitas žingsnis – jei žinome, kaip tai padaryti nesukeliant dar daugiau žalos – yra padėti žmogui atgauti savikontrolę, savo kūno bei gyvenimo kontrolę ir pačiam imtis žingsnių įveikti traumą. Pasitaiko, kad gerų norų vedini asmenys bando priversti nukentėjusįjį teikti parodymus teisėsaugos institucijoms, atlikti medicininius tyrimus ar papasakoti savo istoriją žiniasklaidai. Tokiose situacijose derėtų laikytis taisyklės: „Jei nežinai, kaip tai padaryti – nedaryk“. Deja, Ukrainoje esame ne kartą patyrę, kaip užsienio žiniasklaidos atstovai nesilaiko ne tik šios taisyklės, bet ir elementarios žurnalistinės etikos. Bet kokia kaina gauti interviu su SSKM išgyvenusiais žmonėmis jiems tampa „vedančiuoju principu“.

Kita dažnai pasitaikanti klaida yra sekti internete klajojančiomis „rekomendacijomis SSKM prevencijai“. Pavyzdžiui, patariama: „Jei išsitepliosi veidą kuo nors smirdančiu, užpuolikai manys, kad kažkuo sergi, ir tavęs nežagins“ arba „Apsimesk, kad esi psichiškai nesveika, ir jie tavęs nelies“. Tokie nepagrįsti įsitikinimai yra pavojingi ir mažai tikėtina, kad padėtų nelaimės atveju, o kai kuriais atvejais gali net ir pakenkti. Egzistuoja daugybė įvairiausių smurto, kankinimų ir prievartos formų, ir tai tik parodo, kad smurto aktų vykdytojų tokios abejotinos priemonės nesustabdys.

Svarbu atminti, kad dažnai seksualinį ir kitokį smurtą išgyvenę žmonės pagalbos sulaukia iš žmonių, kuriais jie jau pasitiki – tokių kaip gydytoja/s ar psichologė/as. Tarp žmonių, kuriems mūsų organizacija padeda, yra tokių, kurių niekada nesame sutikę – tokiais atvejais mūsų pastangos juos pasiekia netiesiogiai, per kitas organizacijas arba individus. Šalys, paveiktos vidinių ar tarptautinių konfliktų, paprastai į SSKM problemą atsigręžia tik praėjus daugybei metų po to, kai „karštoji“ kova baigiasi arba žiniasklaidos dėmesys nukrypsta kitur. Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukraina aktyviai kuria išgyvenusiųjų apsaugos, paramos ir teisingumo jiems mechanizmą, tačiau mes puikiai suvokiame, kad šiai problemai išspręsti reikia daug laiko.

Raginame visus būti dėmesingus ir rūpestingus mus supantiems žmonėms. Tiems, kurie nukentėjo nuo SSKM ir vėliau paliko šalį, kurioje patyrė tą smurtą, kai kuriais atžvilgiais gali būti lengviau su šiomis patirtimis susitvarkyti, tačiau kitais – sunkiau. Iš vienos pusės, tikimybė, jog kažkas sužinos apie jų skausmingas patirtis, yra mažesnė, ir smurto vykdytojai liko toli. Tačiau iš kitos pusės, būnant svetur yra sunkiau ieškoti reikalingos pagalbos ir ją rasti.

Mūsų organizacija dirba tam, kad SSKM išgyvenusiems žmonėms būtų suteikta reikalinga parama arba padėta ją rasti. Jei pažįstate žmogų, kuriam reikalinga tokia pagalba arba kuriam ji padėtų, prašome pasidalinti mūsų kontaktais ir mes dėsime visas pastangas, kad kuo geriau jiems pagelbėtume.

Jei turite klausimų, rašykite mums el. paštu: info@wicc.net.ua Taip pat galite mums skambinti tel. nr.: +38 098 693-02-20.

Jei pažįstate tokių moterų, būtume labai dėkingi, jei joms perduotumėte mūsų žinutę ir kontaktinius duomenis. Jei žinote, kur jos gali perskaityti šį pareiškimą, prašome jas ten nukreipti.

Seksualinis smurtas yra karo ginklas. Jo aukos – tai sužeistos herojės ir herojai.

4