Vystomasis bendradarbiavimas politinių partijų programose: TS-LKD

Lietuvos politinių partijų programų analizė vystomojo bendradarbiavimo politikos kontekste: Darbo partijos programos analizė ir rekomendacijos Vystomojo bendradarbiavimo platforma <cia gali buti front page, data, logo)

Lietuvos politinių partijų programų analizė vystomojo bendradarbiavimo politikos kontekste: TS-LKD PROGRAMOS ANALIZĖ IR REKOMENDACIJOS

2020 m.

Lietuvos politinių partijų programų analizė vystomojo bendradarbiavimo politikos kontekste: TS-LKD programos analizė ir rekomendacijos LIETUVA IR VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO POLITIKA - SVARBIAUSI ĮSIPAREIGOJIMAI Lietuva, 2004 m. tapusi ES nare, įsipareigojo teikti oficialią paramą vystymuisi (toliau - OPV). 2005 m. gegužės 24 d.

Europos Vadovų Tarybos išvadose buvo numatyta, kad 2004 m. ir po 2004 m. ES narėmis tapusios šalys iki 2015 m.

OPV skirs ne mažiau kaip 0,33 proc. BNP, o šalys, kurios ES narėmis tapo iki 2004 m. – 0,7 proc. Šie įsipareigojimai pakartoti 2015 m. gegužės 26 d. Tarybos išvadose, nukeliant įgyvendinimo terminą iki 2030 m. OPV įsipareigojimai akcentuojami ir 2015 m. rugsėjo 25 d. valstybių vadovų patvirtintoje Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 metų.

2018 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo Lietuvoje (Nr. XIIIP-25642). Už šią rezoliuciją (projektas Nr. XIIIP- 2564) vienbalsiai balsavo 76 Seimo nariai. Rezoliucijoje atskiru prioritetu skatinama didinti Lietuvos paramą vystomajam bendradarbiavimui, įteisinti, kad biudžeto asignavimai ir finansinės priemonės pirmiausia būtų orientuotos į ilgalaikių darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą.

LIETUVOS POLITINIŲ PARTIJŲ PROGRAMŲ ANALIZĖ VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO POLITIKOS KONTEKSTE Vystomojo bendradarbiavimo platforma peržiūrėjo Lietuvos politinių partijų programose deklaruojamus planus ir siūlymus Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos kontekste. Politinių partijų programos buvo vertinamos pagal šias temas / kriterijus: aaaAr vystomasis bendradarbiavimas programoje atpažįstamas kaip savarankiška užsienio politikos dalis? aaaAr vystomojo bendradarbiavimo politika programoje padengiama išsamiai, t.y. skaidoma į skirtingus tematinius aspektus? Ar aptariama vystomojo bendradarbiavimo valstybių arba regionų situacija? aaaAr platus programoje numatomas užsienio politikos ir vystomojo bendradarbiavimo geografinis spektras, t.y. aptariamos Rytų partnerystės šalys, taip pat valstybės Afrikoje, Azijoje bei Centrinėje ir Pietų Amerikoje? Ar valstybės arba regionai programoje yra konkretizuojami? aaaAr programoje kalbama apie oficialius su vystomuoju bendradarbiavimu susijusius įsipareigojimus, oficialią paramą vystymuisi? aaaKaip programoje pozicionuojama Lietuva - ar kaip ES ir kitų tarptautinių organizacijų dalis, ar ir kaip savarankiška tarptautinės arenos veikėja? aaaAr programoje kalbama apie dvišalę paramą ir konkrečias jos kryptis? aaaAr programoje sprendžiama pabėgėlių tarptautinės migracijos problematika?

krizės,

aaaKokie programoje pateikiami užsienio politikos bei vystomojo bendradarbiavimo veikėjai? Ar į šios politikos vykdymą numatoma įtraukti ir pilietinę visuomenę, verslą ir kitus subjektus? aaaAr programoje holistiškai regimas pasaulis? Ar įvardijamos tam tikros tarptautinės sąveikos, pagrindinės šių dienų globalios problemos? aaaAr programoje minima JT Darbotvarkė 2030, Darnaus vystymosi tikslai ir ar numatomos gairės jų įgyvendinimui? aaaAr programoje įvardijami pagrindiniai partijos užsienio politikos principai bei vertybės, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimus?

TS-LKD programos analizė ir Vystomojo bendradarbiavimo platformos rekomendacijos

1

TS-LKD rinkiminę programą galite rasti čia: https://tslkd2020.lt

GLOBALAUS PASAULIO PAVEIKSLAS IR LIETUVOS VAIDMUO JAME

Partijos programoje itin plačiai detalizuojamas bendras pasaulio vaizdas, dabartinės jo realijos – programa demonstruoja partijos holistinį pasaulio matymą ir platų žinių spektrą. Programoje, visų pirma, teigiama, kad Lietuvai šiandien tarptautinėje politikoje vykstantys procesai yra labai svarbūs. Nuolat besikeičiančiame pasaulio geopolitiniame žemėlapyje gyvybiškai svarbus aktyvus Lietuvos veikimas, siekiant užtikrinti mūsų valstybės saugumą ir ekonominių, kultūrinių bei socialinių ryšių tvirtumą su partneriais visame pasaulyje bei naujų partnerysčių kūrimą.1 Ypač akcentuojamas reikalingas Lietuvos aktyvumas Vakarų geopolitinėje erdvėje, NATO ir ES, – ne tik tam, kad būtų išlaikyta strateginė šių aljansų vienybė, bet ir kad būtų deramai paisoma Lietuvos interesų jai rūpimais klausimais.2 Pasaulio geopolitiniame žemėlapyje, pasak partijos, tvyro neapibrėžtumas ir stabilumo stoka, laisvas ir demokratiškas pasaulis praranda idėjinę lyderystę, silpnėja demokratijų „minkštoji“ galia, įvairios autokratijos vis labiau įsitvirtina pasaulyje, demokratija prarado konsensusą daugelyje Vakarų sostinių, kairieji ir dešinieji radikalai vis labiau griauna esminius demokratijos principus bei pasiduoda trečiųjų autokratinių šalių įtakai.3 Partijai, atrodo, itin svarbu demokratijos ir jos sklaidos bei konsolidacijos klausimas pasaulyje.

Programoje teigiama, kad Lietuvai, kaip vidutinio dydžio valstybei, priklausomai nuo tarptautinės teisės normų, demokratinės erdvės stiprėjimas yra jos interesas.4 Negana to, „Lietuvai labai svarbu plėsti jai draugiškų valstybių ratą ir tokiu būdu užsitikrinti paramą daugiašaliuose formatuose, ypač tuose, kur kiekviena valstybė turi vieną balsą“5.

Programoje nemažai specialaus dėmesio skiriama COVID–19 pandemijos kaip, visų pirma, geopolitinio iššūkio klausimui. Pandemijos akivaizdoje, pasak partijos, nemaža dalis valstybių vėl koncentruojasi į savo vidinių problemų sprendimą, daugiašališkumas išgyvena nuosmukį.6 Įdomu ir sveikintina tai, kad partija akcentuoja būtent COVID–19 sukeltas pasekmes kaip vieną pagrindinių impulsų Lietuvai stiprinti savo vertybinį stuburą ir „imtis reikšmingesnio vaidmens ir atsakomybės remti demokratija, žmogaus teisėms ir teisės viršenybe grįstą kitų valstybių raidą, įgyvendinant vystomojo bendradarbiavimo uždavinius, kylančius iš aiškiai suformuluotų užsienio ir ekonominės politikos prioritetų“.7 Taip pat taigiama, jog „Šios veiklos drauge turi padėti Lietuvai vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus, dalintis pereinamuoju laikotarpiu sukaupta patirtimi, kurti ir palaikyti draugiškus ryšius su kitomis valstybėmis bei leistų užsitikrinti jų palaikymą Lietuvai svarbiais klausimais [...]“8.

Tarptautinėje arenoje partijai svarbu Lietuvą matyti kaip politiką galintį formuoti veikėją, o ne pasyvų objektą, ir taip nelikti geopolitinėje periferijoje.9 Programoje užtikrintai teigiama, kad partijos vizija – „Lietuva kaip tvirtas Vakarų civilizacinis ir geopolitinis forpostas, atsparus priešiškų valstybių įtakoms ir kartu vakarietiškų ir demokratinių vertybių sklaidos Rytų Europoje varomoji jėga.“10 Partija programoje aiškiai įvardija pagrindinius užsienio politikos principus ir vertybes: „Lietuva gina demokratines vertybes, žodžio laisvę, teisės viršenybės principą. [...] Užsienio politikoje aktyviai pasisakysime prieš bet kokius žmogaus teisių bei demokratinių laisvių pažeidimus ir ginsime kovojančius už laisvę.“ Būtent demokratinių vertybių, žodžio laisvės ir teisės viršenybės principo gynimas tarptautinėje politikoje yra vienas iš penkių TS-LKD užsienio politikos strategijos prioritetų.

TS-LKD rinkimų programa 2020 m. Seimo rinkimams. Užsienio politika. https://tslkd2020.lt/wp-content/uploads/2020/06/TSLKD_Užsienio_politika.pdf 2 Ten pat.

3 Ten pat.

4 Ten pat.

5 Ten pat.

6 Ten pat.

7 Ten pat.

8 Ten pat.

9 Ten pat.

10 Ten pat.

1

TS-LKD programos analizė ir Vystomojo bendradarbiavimo platformos rekomendacijos

2

Pagirtina tai, kad partija mato ypatingą Lietuvos vaidmenį Vakarų valstybių bendroje Rytų partnerystės politikoje: „Lietuva turi būti tarp pirmeivių vykdant ES plėtros politiką, burti bendraminčių koaliciją Rytų Partnerystės šalių (Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo) atžvilgiu, laikydama tai svarbiausiu ES „minkštosios geopolitinės galios“ instrumentu. Rytų Partnerystės programa negali likti tik biurokratiniu įrankiu – ji privalo tapti realia parama narystės ES siekiančioms valstybėms, atsižvelgiant į jų pažangą. Esame įsitikinę, jog Lietuva Rytų Partnerystės politiką turi vertinti kaip pagrindinį ES politinį įrankį kuriant demokratinę Europą, jos taikią ir saugią kaimynystę, todėl sieksime, kad Bendrija šiuo klausimu skirtų žymiai didesnius finansinius ir politinius resursus.“12 Programoje itin išplėtotas paramos Ukrainai planas, nurodantis konkrečius siekius: „Sieksime tarptautinių pagalbos Ukrainai iniciatyvų „Maršalo planas Ukrainai“ ir „Ukraina 2027“ sklandaus įgyvendinimo. Mėginsime suburti šalių koaliciją, kurių susidomėjimas Ukrainos europine perspektyva yra svarbus, ir kurios pirmininkaus ES Tarybai iki 2027 m. Svarbiausias tikslas – pasiekti, kad 2027 m., kai Lietuva pirmininkaus ES Tarybai, Ukraina bei kitos pažangiausios Rytų Partnerystės šalys įgytų kandidatės visavertei narystei ES statusą.“13

Ten pat.

Ten pat.

13 Ten pat.

14 Ten pat.

15 Ten pat.

12

https://tslkd2020.lt

RYTŲ PARTNERYSTĖ: JOS (Į)VERTINIMAS IR PLANUOJAMI VEIKSMAI

TS-LKD programoje Rytų partnerystei skiriama nemažai dėmesio. Partijos pozicija Rytų partnerystės atžvilgiu yra aiški, vertybiškai tvirta ir kruopščiai parengta. Vienas iš partijos užsienio politikos uždavinių – tai pasiekti, jog Rytų partnerystė taptų realios paramos instrumentu. „Nuolatinis veikimas vardan europietiškos Rytų partnerystės šalių ateities“ taip pat nurodomas kaip vienas iš penkių užsienio politikos strategijos prioritetų.

Programoje įvertinamas nepakankama ankstesnė ambicija Rytų partnerystės valstybių atžvilgiu: „Tačiau nuo 2008 m. Bukarešto NATO susitikimo, kuriame Ukrainai ir Sakartvelui nebuvo pasiūlytas narystės veiksmų planas, liudijęs Vakarų neryžtingumą toliau kurti ir plėsti laisvą ir nedalomą Europą. Tai atvėrė kelius didelio mąsto Rusijos agresijai – okupuotos Sakartvelo ir Ukrainos teritorijos.“ Negana to, potenciali Sakartvelo, Ukrainos ir Moldovos sėkmė, pasak partijos, gali tapti geriausiomis prielaidomis Rusijos demokratizacijai.11

11

TS-LKD rinkiminę programą galite rasti čia:

Programoje taip pat atskirai aptariama Baltarusijos situacija. Nurodoma, jog Lietuva yra suinteresuota Baltarusijos integracija į transatlantinę šeimą, tačiau valstybių dvišalis bendradarbiavimas priklausys nuo Astravo elektrinės klausimo išsprendimo bei demokratijos Baltarusijoje įsitvirtinimo (dabar žmogaus teisių ir spaudos laisvės pažeidimai, politinių oponentų persekiojimas, laisvų ir teisingų rinkimų vakuumas trukdo valstybių tarpusavio politikos plėtrai).14 Vis tik programoje norėtųsi matyti partijos besąlygišką norą padėti Baltarusijos žmonėms nepriklausomai nuo valstybės politinių realijų ir įvertinti su tuo tiesiogiai susijusį migracijos į Lietuvą klausimą.

3

LIETUVOS VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO POLITIKOS KRITIKA

Programoje, prieš pristatydama savo planus, partija kritiškai reflektuoja apie Lietuvos iki šiolei vykdytą vystomojo bendradarbiavimo politiką: „Lig šiol mūsų šalis nevykdo savo įsipareigojimų susijusių su skiriamais ištekliais, stokoja visaapimančio strateginio požiūrio kaip vystomasis bendradarbiavimas gali padėti pasiekti svarbių ir išmatuojamų mūsų užsienio ir ekonominės politikos tikslų, nėra numačiusi veikimo ir inovatyvių sprendimų, kurie padėtų įsipareigojimus vykdyti bei sustiprintų Lietuvos, kaip vystomojo bendradarbiavimo partnerės, reputaciją. Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo veiklos yra neapibrėžtos, o jų sukuriama vertė šalims nėra matuojama. [...] trūksta lyderystės ir įtraukties, apimant viešąjį, privatų ir nevyriausybinį sektorius, siekiant didinti tiek vystomojo bendradarbiavimo apimtis, tiek įtaką bei vertę.“15 Šitaip į vystomojo bendradarbiavimo tematinį lauką partija įneša tokius svarbius aspektus kaip Lietuvos, kaip donorės, reputacija ar vystomojo bendradarbiavimo veiklų vertė valstybėms–partnerėms. Šis bendras Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo kritiškas įvertinimas programoje yra gera priemonė, galinti atskleisti pagrindines ydas ir vesti kryptingu sprendimų joms keliu.

Vis dėlto, nors partijos programoje pažymimas nepakankamas tarptautinių įsipareigojimų vykdymas, nutylima, kokie tie įsipareigojimai iš tiesų yra – pavyzdžiui, konkrečiai nekalbama apie Lietuvos įsipareigojimą iki 2030 m. pasiekti 0,33% BNP Oficialiai paramai vystymuisi (OPV) skirti.

TS-LKD programos analizė ir Vystomojo bendradarbiavimo platformos rekomendacijos

4

Vystomajam bendradarbiavimui, kaip atskirai ir savarankiškai užsienio politikos sričiai, programoje skiriama pakankamai dėmesio. Svarbu ir tai, kad partija savo programa išryškina Lietuvai, kaip proaktyviai ir savipakankamai tarptautinės arenos veikėjai, vystomojo bendradarbiavimo politikos teikiamą naudą. Negana to, vystomojo bendradarbiavimo priemonių pasitelkimą užsienio ir ekonominės politikos tikslams siekti partija įvardija kaip vieną iš užsienio politikos prioritetų. Vis dėlto vystomasis bendradarbiavimas programoje daugiausia pateikiamas būtent tik kaip įrankis Lietuvos politiniams ar ekonominiams tikslams pasiekti. Juk pirminis ir esminis vystomojo bendradarbiavimo tikslas – tai valstybių donorių ir valstybių partnerių bendradarbiavimas, kai valstybės donorės remia ilgalaikį ir darnų valstybių partnerių vystymąsi, jų pastangas mažinti skurdą ir integruotis į pasaulio ekonomiką. Tuo tarpu iš vystomojo bendradarbiavimo gaunama nauda valstybei donorei yra jau antrinis aspektas.

Programoje minimaliai kalbama apie pačias valstybes ar regionus, su kuriais bus vykdomos minimos vystomojo bendradarbiavimo veiklos. Programoje trūksta konkrečių valstybių–partnerių poreikių, iššūkių bei kitų realijų atpažinimo ir jų įvertinimo. Toks papildymas kartu leistų partijai pademonstruoti dar nuodugnesnį vystomojo bendradarbiavimo tematinį lauką, įtraukiant tokias jo nišas kaip humanitarinė pagalba, konfliktų sprendimas, taikos palaikymas, klimato kaitos problematika labiau pažeidžiamiems regionams, pabėgėlių krizė, tarptautinė migracija, darnaus vystymosi darbotvarkė ir kt. Taip pat programoje, be Rytų partnerystės, neišskiriami kiti vystomojo bendradarbiavimo regionai ar konkrečios valstybės.

Ten pat.

Ten pat.

18 Ten pat.

17

https://tslkd2020.lt

VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO SPEKTRAS IR ATSAKINGOS AGENTŪROS STEIGIMAS

„Vystomasis bendradarbiavimas yra svarbus užsienio ir ekonominės politikos įrankis, tad sumaniai jį naudojant Lietuva gali plėsti savo įtaką kaip Vakarų demokratijos erdvės narė, bet ir kurti bei stiprinti draugiškų valstybių ratą, pasiekti reikšmingų ekonominės politikos uždavinių.“16 – teigiama partijos programoje.

16

TS-LKD rinkiminę programą galite rasti čia:

Svarbu pažymėti tai, kad TS-LKD savo programoje siūlo steigti Vystomojo bendradarbiavimo agentūrą, turėsiančią aiškų mandatą: (i) įgyvendinti sutartus vystomojo bendradarbiavimo politikos strateginius uždavinius, (ii) kurti ir įgyvendinti strategines partnerystes su kitomis šalimis partnerėmis, (iii) telkti viešąjį, privatų ir nevyriausybinį sektorius tikslams siekti, (iv) padėti kurti ir įgyvendinti finansinius instrumentus skirtus vystomojo bendradarbiavimo veikloms finansuoti, (v) matuoti ir vertinti sukuriamą vertę bei rezultatus.17 Tokios institucijos veikla, pasak partijos, neturėtų priklausyti nuo politinio ciklo ir turėtų užtikrinti sutartos politikos tęstinumą nepriklausomai nuo jų.18

TS-LKD programos analizė ir Vystomojo bendradarbiavimo platformos rekomendacijos

TS-LKD rinkiminę programą galite rasti čia: https://tslkd2020.lt

REKOMENDACIJOS 1 Rekomenduojame dar labiau detalizuoti vystomojo bendradarbiavimo teminį lauką, į programą įtraukiant tokias jo potemes kaip konfliktų sprendimas, taikos palaikymas, humanitarinė pagalba, klimato kaitos problematika labiau pažeidžiamiems regionams, tarptautinė migracija, pabėgėlių krizė, globalus švietimas, tarptautinė humanitarinė teisė, darnaus vystymosi darbotvarkė ir kt.

3 Kviečiame suformuoti kryptingą politiką partnerystės stiprinimui su Azijos, Afrikos, Centrinės ir Pietų Amerikos regionais bei atskiromis valstybėmis dvišalių ir daugiašalių santykių pagrindu. Rytų partnerystės atžvilgiu skatiname dar labiau detalizuoti prioritetus, paaiškinant vertybėmis ar partijai aktualiausiomis vystomojo bendradarbiavimo temomis grįstus vienų, bet ne kitų valstybių, kaip prioritetinių, pasirinkimus.

5 Kviečiame programoje praplėsti planuojamos įsteigti Vystomojo bendradarbiavimo agentūros poreikį, viziją ir tarpinstitucinius santykius su jau egzistuojančiais vystomojo bendradarbiavimo vykdymo formatais.

7 Įvertinti globalaus švietimo ir globalių sąsajų suvokimo ir įvertinimo svarbą mums, kaip globalios visuomenės piliečiams, ir akcentuoti bei plėtoti globalų švietimą Lietuvoje.

2 Raginame programoje akcentuoti, visų pirma, pirminį ir esminį vystomojo bendradarbiavimo tikslą – tai visokeriopai stiprinti valstybes partneres ir padėti užtikrinti jų vystymąsi.

Vystomojo bendradarbiavimo teikiamą naudą Lietuvai kviečiame pozicionuoti kaip organiškai iš vystomojo bendradarbiavimo politikos kylantį rezultatą, bet ne savaiminį tikslą.

4 Raginame programoje įvardinti konkrečius su vystomuoju bendradarbiavimu susijusius tarptautinius įsipareigojimus ir numatyti priemones, kaip bus siekiama jų išpildymo. Taip pat rekomenduojame konkretizuoti, detalizuoti priemones bei strategijas, kuriais bus remiamasi siekiant su vystomuoju bendradarbiavimu susijusių tikslų siekimo.

6 Rekomenduojame numatyti konkrečius veiksmus, kaip stiprinti Lietuvos migracijos politiką: prieglobsčio prašymo sistemos efektyvumą ir ypač skirti dėmesį pabėgėlių integracijos klausimui.