KOL VIENI NEKENČIA, KITI KURIA IR DOVANOJA ŽMOGIŠKUMO VARDAN: LIETUVIŲ PROGRAMĖLĖ, PADĖSIANTI MIGRANTAMS ĮSIDARBINTI Kas stigmos taikinys? „Su kuo nenorėtumėte gyventi kaimynystėje?“ „Su kuo nenorėtumėte dirbti vienoje darbovietėje?“ „Kam nenorėtumėte išnuomoti būsto?“ Rugsėjį atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų nuomonės apklausa „Visuomenės nuostatos įvairių etninių, religinių ir socialinių grupių atžvilgiu“ siekta nustatyti socialinę distanciją tarp dominuojančios visuomenės dalies ir mažesnių jos dalių kilmės, išpažįstamo tikėjimo ar politinio/socialinio statuso atžvilgiu. Iš atsakymų pasiskirstymo, kaip ir bene kasmet, matyti, kad labiausiai stigmatizuojami Lietuvoje yra romai, iš įkalinimo įstaigų išėję asmenys ir žmonės, turintys psichikos negalią, po jų – pabėgėliai ir musulmonai. Tokios nuomonės apie „kitus“, „kitokius“– deja, ne naujiena, tačiau šiųmetės nuostatos, palyginus su praėjusiais metais, dar labiau pakrypo į neigiamą pusę. Be to, daugiau nei du trečdaliai apklausoje dalyvavusių asmenų pareiškė, kad per pastaruosius kelerius metus jų nuomonė apie pabėgėlius ir musulmonus, o taip pat LGBTQ+ žmones, pablogėjo. Ar tai reiškia, kad bijome, nekenčiame ir bjaurimės dar daugiau, nei anksčiau? Nuomonė – ne iš savos patirties, o iš žiniasklaidos Apie tyrimą pasakoja jį atlikusi dr. Giedrė Blažytė, migracijos, įvairovės ir žmogaus teisių srityse veikiančios nevyriausybinės organizacijos „Diversity Development Group“ (DDG) tyrėja ir Lietuvos socialinių mokslų centro mokslo darbuotoja: Iš tyrimo rezultatų akivaizdu, kad bendrojoje Lietuvos visuomenėje nuomonė apie migrantus ir kitas socialines grupes per pastaruosius metus gerokai pablogėjo. Kuo galima tai paaiškinti? 2021 m. visuomenės nuostatų apklausos rezultatai atskleidžia, kad pastebimai išaugo Lietuvos gyventojų socialinė distancija pabėgėlių grupės atžvilgiu kaimynystės, darbo vienoje darbovietėje ir būsto nuomos klausimais. Taip pat pastebima, kad padaugėjo Lietuvos gyventojų, įžvelgiančių labiau neigiamą nei teigiamą pabėgėlių įtaka visuomenei ir valstybei. Galima numanyti, kad tokiems Lietuvos gyventojų nuostatų apklausos pokyčiams įtakos turėjo migracijos situacija Lietuvos-Baltarusijos pasienyje bei viešojoje erdvėje vyraujantis migracijos kaip grėsmės nacionaliniam saugumui, šalies socialiniam ir ekonominiam gyvenimui naratyvas. Visuomenės nuostatų apklausa atskleidžia, kad Lietuvos gyventojai nuomonę apie įvairias migrantų grupes paprastai susikuria ne iš asmeninės patirties, o įvairių žiniasklaidos priemonių pagrindu. Daugiau nei du trečdaliai tyrimo respondentų įvardijo, kad apie ne Europos Sąjungos piliečius, kurie Lietuvoje pasiprašė prieglobsčio, kuriems šalyje suteiktas prieglobstis ir apie
migrantus, kurie į Lietuvą atvyko neteisėtai, jie sužino iš žiniasklaidos. Apie trečdalis tyrimo dalyvių pažymėjo, kad jie apie šias asmenų grupes nėra girdėję, jų matę ar su jomis bendravę. Kaip tokios nuostatos atsiliepia realiame gyvenime – tiek Lietuvos gyventojų, tiek migrantų gyvenimuose Lietuvoje? Kodėl tai yra pavojinga pačiai visuomenei? Ksenofobinės nuotaikos turi tiesioginės įtakos migrantų integracijai ir jų įsitraukimui į priimančiosios visuomenės gyvenimą. Dėl visuomenėje vyraujančių stereotipų kai kurioms migrantų grupėms kyla sunkumų susirasti gyvenamąją vietą ar darbą, plėsti socialinių ryšių ratą. O tai gali lemti ir šių žmonių psichinės sveikatos bei pasitikėjimo savimi problemas.