Parengė: Vystomojo bendradarbiavimo platforma
Kontaktas: Justina Kaluinaitė, justina@vbplatforma.org
Viršelis: Jene Stephaniuk / Unsplash.com
2022 m.
Leidinys parengtas projekto „Visuomenė ir NVO – Vystomasis bendradarbiavimas ir humanitarinė pagalba“ metu. Projektas finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas Nr. 10.1.2-ESFA-K-917 priemonę „Visuomenės nepakantumo korupcijai didinimo ir dalyvavimo viešojo valdymo procesuose skatinimo iniciatyvos“. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų parama šio leidinio parengimui nereiškia jos pritarimo turiniui, už kurį atsakingi jo autoriai; Europos Sąjunga negali būti laikoma atsakinga už leidinyje pateikiamos informacijos naudojimą.
Projektą koordinuoja: Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma www.vbplatforma.org
1
2022 m. vasario 24 d. Rusija pradėjo karinę agresiją prieš Ukrainą. Nuo to laiko milijonai žmonių bėga nuo karo ir ieško prieglobsčio ES ir kitose šalyse. 4,8 mln.pabėgėlių iš Ukrainos užsiregistravo pagal laikinosios apsaugos ar panašias ES sistemas (šaltinis: UNHCR, 2022 m. lapkričio 22 d.). Europos Sąjunga (toliau- ES) tvirtai remia Ukrainą ir nuo pat pirmų dienų ES reaguodama į situaciją adaptavo ir pritaikė keletą skirtingų itin svarbių sprendimų humanitarinėje srityje: 1. 2022 m. kovo 4 d. ES aktyvavo laikinosios apsaugos direktyvą1. Tikslas – sumažinti nacionalinėms prieglobsčio sistemoms tenkantį spaudimą ir sudaryti sąlygas perkeltiesiems asmenims naudotis suderintomis teisėmis visoje ES. Šios teisės apima:
• teisę apsigyventi, • galimybę įsidarbinti ir gauti būstą, • medicinos pagalbą, • socialinę paramą, • vaikų galimybę mokytis.
Laikinoji apsauga – tai ekstremaliajai situacijai skirtas mechanizmas, kuris gali būti aktyvuojamas esant masiniam perkeltųjų asmenų antplūdžiui ir kuriuo siekiama perkeltiesiems asmenims, kurie negali grįžti į savo kilmės šalį, nedelsiant suteikti kolektyvinę apsaugą.Laikinoji apsauga bus taikoma bent vienus metus (iki 2023 m. kovo 4 d.) ir iki trejų metų, priklausomai nuo padėties Ukrainoje raidos.
2. 2022 m. birželio 8 d. Taryba priėmė išvadas dėl ES vaiko teisių strategijos2, kuriose ypač daug dėmesio skiriama vaiko teisių apsaugai krizės ar ekstremaliosios situacijos metu. 2022 m. birželio 27 d. priimtame politiniame pareiškime Taryba dar kartą patvirtino esanti pasiryžusi užtikrinti visų nuo karo Ukrainoje pabėgusių vaikų, visų pirma nuo šeimų atskirtų vaikų, apsaugą3 nuo bet kokios neteisėto įvaikinimo, pagrobimo ar išnaudojimo rizikos. Taryba paragino valstybes nares: • iš Ukrainos perkeltiesiems vaikams teikti nemokamą teisinę pagalbą ir nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, • informuoti iš Ukrainos keliaujančius nelydimus ir nuo šeimos atskirtus vaikus apie jų teises, • imtis visų įmanomų priemonių siekiant užtikrinti kokybišką vaikų priėmimą, • užtikrinti, kad visi nelydimi ir nuo šeimos atskirti vaikai būtų visapusiškai integruojami į nacionalines vaikų apsaugos sistemas, • palaikyti galimybes gauti kokybišką išsilavinimą ir priežiūrą.
ES skyrė 523 mln. € vertės humanitarinę pagalbą, kad padėtų nuo karo Ukrainoje nukentėjusiems civiliams gyventojams4. Tai apima 485 mln. € Ukrainai ir 38 mln. € Moldovai. Vien ES valstybės narės sutelkė beveik 957 mln. €. Šis finansavimas padeda Ukrainoje esantiems ir į kaimynines šalis pabėgusiems žmonėms užtikrinant:
• maistą, • vandenį, • sveikatos priežiūros paslaugas, • pastogę.
https://www.consilium.europa.eu/lt/infographics/temporary-protection-displaced-persons/
2 https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/policies/justice-and-fundamental-rights/rights-child/ eu-strategy-rights-child-and-european-child-guarantee_lt
3 https://eu-solidarity-ukraine.ec.europa.eu/information-people-fleeing-war-ukraine/fleeing-ukraineprotection-children_lt#:~:text=Anyone%20can%20call%20116%20000,are%20looking%20for%20each%20 other.
4 https://civil-protection-humanitarian-aid.ec.europa.eu/where/europe/ukraine_lt
Taip pat ES koordinuoja materialinės pagalbos Ukrainai ir kaimyninėms šalims teikimą pagal ES civilinės saugos mechanizmą. 5Tai iki šiol didžiausia ES civilinės saugos mechanizmo operacija. Visos ES šalys, taip pat Šiaurės Makedonija, Norvegija ir Turkija teikia konkrečią pagalbą Ukrainai, įskaitant: • medicinos priemones, • apsauginius drabužius, • pastogės reikmenis, • gaisrų gesinimo įrenginius, • elektros generatorius, • vandens siurblius.
Ukrainai perduota ir papildoma parama iš rezervo „rescEU“ medicininių atsargų, įskaitant specializuotą medicinos įrangą ir apsauginius reikmenis, pvz., kaukes ir apsauginius chalatus. ES taip pat teikia civilinės saugos paramą Čekijai, Moldovai, Lenkijai, Slovakijai ir JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui (UNHCR).
Valstybiniu lygmeniu Ukraina yra sudariusi humanitarinės paramos susitarimus su daugeliu pasaulio šalių įskaitant ir Europą, pavyzdžiui su Italija, Lenkija ir Lietuva. Pagal šiuos vyriausybinius susitarimus, išreiškus poreikius, yra teikiama parama įvairiais būdais: maisto produktais, degalais, medikamentais ir kita, kaip tarkime Lietuvos perduoti greitosios medicinos pagalbos automobiliai ir medicinos priemonės6. Šiuos susitarimus ir poreikių atliepimą humanitarinės pagalbos teikimu yra atsakingos skirtingos institucijos, taipogi bendrai koordinuojančios veiklas adekvačiai bendraujančios su atitinkamomis ministerijomis Ukrainoje. Lietuvos Respublikos humanitarinė parama taipogi teikiama ir per tarptautines organizacijas kaip parama Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) humanitarinei veiklai Ukrainoje. 7 , Kita itin reikšminga ir svarbi pagalbos telkimo ir tiekimo grupė – pilietinė visuomenė ir jos iniciatyvos. Šiuo atveju, pilietinė visuomenė reprezentuoja tiek individų organizuojamą ir renkamą paramą, tiek nevyriausybinių organizacijų darbus. Rytų ir centrinės Europos regione pastebime, kaip greitai pilietinė visuomenė mobilizavosi ir reagavo įvariose srityse, tarkime, Lietuvoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje vykusios ir vykstančios masinės piliečių mobilizacijos tiek vietos lygmeniu, tiek ukrainiečių bendruomenėse, religinėse bendruomenėse ar organizacijose, skirtingų tipų nevyriausybinėse organizacijose: socialinių, švietimo, gyvūnų paramos organizacijų ir kita. Humanitarinė pagalba buvo renkama tiek vietos grupių lygmeniu, tiek religinėse bendruomenėse, tiek iniciatyvių piliečių. Taip pat pranešama, kad tiesiogiai prisidėjo ir savanoriauti buvo įsitraukę beveik 47 tūkst. Lietuvos gyventojų8, kas iš ties parodo pilietinio aktyvumo stiprumą.
Nuo 2022 m. vasario pabaigos iki dabar (2022 m. gruodžio) kito ir humanitarinės pagalbos teikimo prieinamumas, logistika, įstatymai. Kadangi Rusijos Federacija užblokavo jūros kelius ir užgrobė daug uostų, o oro keliai lieka vis dar nepasiekiami, pagrindinė humanitarinė pagalba keliauja keliais ir geležinkeliais. Pristatymo būdai būna įvairūs: pristatymas tiesiai iš taško iš ES teritorijos tiesiogiai į pasiekiamus taškus Ukrainoje; arba pasitelkiant tarptautinius fondus ir organizacijas, humanitarinė pagalba iš ES teikiama šioms organizacijoms9, kurios koordinuoja jos pristatymą į egzistuojančius paramos centrus įvairiose Ukrainos miestuose.
5 https://www.consilium.europa.eu/lt/policies/civil-protection/
6 https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/lietuva-perduoda-ukrainai-dar-viena-greitosios-medicinos-pagalbosautomobili-ir-medicinos-priemoniu
7 https://www.urm.lt/default/lt/naujienos/lietuva-skyre-lesu-tarptautiniam-raudonojo-kryziaus-komitetuihumanitarinei-pagalbai-ukrainai-teikti
8 https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/i-paramos-ukrainieciams-teikima-isitrauke-beveik-puse-simtotukstanciu-musu-salies-savanoriu?lang=lt
9 https://news.un.org/en/story/2022/06/1120962
Pristatant humanitarinę pagalbą buvo ir vis dar yra susiduriama su daug iššūkių – saugumas, paramos nukreipimas, techniniės kliūtys kaip transporto ar degalų trūkumas, dokumentacija, tarpiniai partneriai ir kita10. Taipogi, kadangi tokio masto tragedija regione nebuvo įvykusi anksčiau, žinoma, itin svarbus savanorių darbas ir indėlis tiek telkiant, tiek tiekiant humanitarinę pagalbą. Žinoma, mobilizuoti didelių žmonių srautai taipogi reikalauja greito apmokymo, supratimo ar įvedimo į efektyvios pagalbos telkimą ir teikimą. Ypač svarbu suprasti situaciją, kurioje yra savanoriai Ukrainoje – stegdamiesi telkti, dalyvauti ir prisidėti, kad humanitarinė parama pasiektų tikslingas vietas jų bendruomenėje, jie taip pat patiria didelę riziką bei stresą.
Per pastaruosius septynis mėnesius įvyko natūralus daugelio humanitarinių organizacijų atrankos procesas: daug organizacijų reagavo skirtingu laikotarpiu, atliepiant poreikius veikė skirtingu metu ir skirtinguose regionuose. Taip pat buvo tęsiamas įprastos partnerystės tarp tarptautinių organizacijų, ES pagalbos surinkimo centrų ir realių savanorių, komandų Ukrainoje kūrimo procesas. Siekiant optimizuoti humanitarinės paramos tiekimą 2022 m. kovo pradžioje Lenkijos muitinė11 , matydama augančius humanitarinės pagalbos krovinių kiekius, supaprastino sienos kirtimo procedūras.: paruošti dokumentus humanitarinės pagalbos gabenimui per Lenkijos – Ukrainos sieną (Korzcowa ir Dorohusk pasienio punktai) gali pats siuntėjas užpildęs specialią formą. Bendrosios Lietuvos humanitarinės pagalbos gabenimo į Ukrainą taisyklės12:
1. Prekėms, siunčiamoms kaip humanitarinė pagalba, turi būti įforminama eksporto procedūra elektroniniu būdu AES / ECS2 vidaus muitinėje. Įmonė ruošia dokumentus humanitarinės pagalbos gabenimui visuose krovininį transportą aptarnaujančiuose LR Muitinės krovinių postuose.
2. Deklaracijai įforminti reikalingi dokumentai: Dovanojimo aktas. Akte nurodoma siuntėjas, gavėjas ir krovinio aprašymas, kas nemokamai perduodama, kaip huminatrinė pagalba.
Specifikacija – detalus krovinio sąrašas – krovinio asortimentas, kiekis, pakuočių skaičius, transportuojama ant palečių ar dėžese, bendras svoris, bendra vertė.
3. Produktai turi būti supakuoti ir gabenami tokiomis sąlygomis, kurios yra tinkamos atitinkamoms prekėms ir leidžia jas identifikuoti. Specialių apribojimų ar reikalavimų nėra. Dėl tipo ir saugos taikomos bendrosios vežimo taisyklės.
Kovo 2413 dieną Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė įstatymą, kriminalizuojantį netinkamą humanitarinės pagalbos, suaukotų lėšų ar neatlygintinos paramos panaudojimą. Karo metu, jei parama yra netinkamai naudojama, galios griežtos bausmės – laisvės atėmimas, turto konfiskacija. Šis įstatymas gali reikšti, kad Ukrainos valdžia pilnai supranta humanitarinės ar piniginės bei kitos paramos mastus ir galimus korupcijos ar netinkamo panaudojimo atvejus ekstremalios situacijos metu. Antikorupcijos įrankius ir svarbą taipogi įvardino daugelis donorų šalių14, kartu su Ukrainos vyriausybe diegdamos prevencijos metodus ir skaidrumo stiprinimo įrankius.
Visuomeninio finansavimo svarba ir galia: Ukrainos atvejis
Plačiau kalbant apie pilietinės visuomenės ir NVO veiklas padėti Ukrainai bei jos piliečiams karo metu detaliau apžvelgsime fenomeno – visuomeninio finansavimo (en. Crowdfunding) svarbą ir skirtingus atvejus. Karo Ukrainoje metu visuomeninis finansavimas įgalino tiek Ukrainos visuomenę, tiek visuomenę globaliai susivienyti siekiant padėti ukrainiečiams, tiek, galima teigti, nerimą paversti į sutelktinius veiksmus.
10
https://news.un.org/en/story/2022/04/1116432
11
12
13
https://pomagamukrainie.gov.pl/konwoj
https://jp.lt/muitines-dokumentu-paruosimas-humanitarinei-pagalbai-i-ukraina/
https://www.pravda.com.ua/eng/news/2022/03/24/7334211/
14 https://www.brookings.edu/blog/up-front/2022/10/24/ukrainian-recovery-funding-must-be-tied-to-anticorruption/
Žinomiausios savanoriškos ir labdaros organizacijos vykdo nuolatines sutelktinio finansavimo programas nuo pat vasario mėnesio. Nuostabus pavyzdys ir Lietuvoje: Lietuvos Raudonasis Kryžius, Lietuvos Caritas, Maltiečiai, „Maisto bankas“ ir „Gelbėkit vaikus“ susivienijo ir po vienos kampanijos “Mūsų širdys ir rankos - Ukrainai!” vardu renka lėšas nuo karo Ukrainoje bėgantiems ukrainiečiams. Surinktos lėšos skiriamos humanitarinei pagalbai, pirmai psichosocialinei pagalbai ir pirmajai pagalbai teikti. Sveikintina, kad organizacijos vietoj to, kad vykdytų individualias skirtingas lėšų rinkimo akcijas susivienija vieningam tikslui ir vieningai komunikacijai, taip išvengiant „humanitarinių“ varžytinių ir skirtingų kampanijų, kurios tik sukeltų sumaištį piliečių supratime.
United24 iniciatyva sukurta Ukrainos prezidento V. Zelenskio kaip pagrindinė paramos rinkimo Ukrainai erdvė. Taipogi svarbu paminėti ir iniciatyvas kaip Come Back Alive bei Hospitaliers, kurios specifiškai renka lėšas ir finansuoja medicininę pagalbą ir paramą Ukrainos kariams. Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministerijos remiamas projektas Made with Bravery (Pagaminta su drąsa) taipogi apjungia prekės ženklus (drabužių, aksesuarų, meno ir kt.) iš Ukrainos, aukojant lėšas Ukrainos fondams.
Lietuvos sutelktinio finansavimo atvejai 2022 m.
Šiame skyriuje pateiksime skirtingus sutelktinio finansavimo atvejus Lietuvoje, vykdytus pilietinės visuomenės ar nevyriausybinių organizacijų. Bene labiausiai žinomos Lietuvoje sutelktinio finansavimo iniciatyvos įgyvendintos humanitarinių organizacijų bendras lėšų rinkimas „Mūsų širdys ir rankos – Ukrainai“, VšĮ „Mėlyna ir geltona“, 1K paramos fondo ir žurnalisto bei laidų vedėjo Andrius Tapino. Šiuose pasirinktuose atvejuose norime parodyti skirtingus atvejus ir variantus, kokios sutelktinio finansavimo iniciatyvos buvo įgyvendintos – įgyvendinamos ir kaip aktyviai pilietinė visuomenė ir nevyriausybinės organizacijos atliepia situaciją Ukrainoje.
Išsaugokite Ukrainos kario gyvybę, prisidėkite prie paramos elektriniams dviračiams
VšĮ „Žaliosios politikos institutas“ 2022 m. rugpjūtį gavo prašymą paremti Ukrainą elektromobiliais. Organizacija vykdė lėšų rinkimų akciją „Velokommandos“ ir 2022 m. spalį į Ukrainą buvo išsiųta pirmoji 10-ies elektrinių dviračių siunta. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių teigimu, kare, kai svarbi kiekviena sekundė, tokios transporto priemonės leidžia padidinti karių mobilumą ir padeda apsaugoti jų gyvybes. Anot Žaliosios politikos instituto vadovo Remigijaus Lapinsko, už su-
rinktas lėšas buvo nupirkti specialius kariuomenės poreikius atitinkantys dviračiai su ypač stipriu rėmu. Speciali vieno elektrinio dviračio kaina siekė 1 000 eurų. Karo pradžioje Žaliosios politikos institutas padėjo iš šalies besitraukiančius ukrainiečius gabenti nuo Ukrainos–Lenkijos sienos iki pabėgėlių punktų. Bendradarbiaujant su Valstybės sienos apsaugos tarnyba telkė paramą, už kurią pirko Ukrainos pasieniečiams individualias virykles maisto gaminimui lauko sąlygomis.
Virtualus bėgimas „Už Ukrainą“
„Maratomanijos“ organizuojamo renginio idėja buvo surinkti kuo daugiau lėšų ir paaukoti (nupirkti už jas reikalingiausių daiktų) vaikams iš Ukrainos vaikų namų Trakuose. Virtualaus bėgimo metu bėgama, einama, žygiujama viena iš šių distancijų: 1km, 3km, 5km, 10km, 21,1km, 42,2km arba 50km. Laiką bėgimo dalyviai matuoja savarankiškai bėgdami savo pasirinktoje saugioje trasoje, naudodami bet kokią viešai ir laisvai prieinamą sporto programėle(pvz.: Strava, Nike Run Club, Garmin ir kitos), išmaniųjų laikrodžių nuotraukos ir pan., svarbiausia, kad aiškiai būtų matomas įveiktas atstumas ir laikas. Virtualiame bėgime – ėjime dalyvavo 97 dalyviai, kurie suteikė 1680€ paramos.
Asociacija „Lygiai“
Karo veiksmai Ukrainoje intensyvėja, žinome, kad jau dabar Ukrainos sveikatos sektorius yra perdegęs. Trūksta gydytojų, medikamentų ir galimybių laiku gauti medicininę pagalbą. Norėjome padaryti daugiau nei nusiųsti humanitarines siuntas su vaistais. Moterų likimas karo lauke itin žiaurus, tad norime į tai atkreipti visuomenės dėmesį ir šiuo metu savo veiklą sutelkiame į pagalbą moterims ir mergaitėms. Pradžioje siekėme į Ukrainą siųsti vieną ginekomobilį, tačiau Lietuvos žmonių dosnumas lėmė, kad galėjome įsigyti net dvi tokias mobilias klinikas“, – sako asociacijos direktorė Reda Jureliavičiūtė.
Ginekologijos automobiliai yra greitosios pagalbos transporto priemonės su specialia įranga ginekologinėms procedūroms atlikti. Automobiliai buvo pagaminti Ispanijoje, pagal asociacijos
„Lygiai“ užsakymą. Lietuvos gyventojai organizacijai paaukojo virš 90 tūkstančių eurų, už kuriuos buvo perkamos mobiliosios klinikos. Specialios transporto priemonės buvo pristatytos į Lvivo ir Volynės savivaldybes Ukrainoje.
Organizacija 2022 m. spalio 17 d. taipogi paskelbė paramos Ukrainai ataskaitą, kuria viešai prieinamą galima rasti organizacijos tinklapyje https://lygiai. org/2022/10/17/paramos-ukrainai-ataskaita/ . Ataskaitoje pateikiama finansinė ataskaita – surinktų lėšų kiekis, taipogi paramos davėjų skaičius bei sumos, detalizuojamos išlaidos ir paramos suteikimo regionai ir grupės.
Organizacija „Stiprūs kartu“
ir Lietuvos nacionalinis dailės muziejus „Sušildyk Ukrainą“
„Sušildyk Ukrainą“ tikslas – surikinti lėšų ir nupirkti kuo daugiau generatorių ir dyzelinių šildytuvų. Rusija raketų atakomis sugriovė didelę dalį Ukrainos energetikos infrastruktūros, dėl ko milijonai šalies gyventojų žiemos akivaizdoje išgyvena elektros, šilto vandens ir šilumos savo būstuose stygių. Visa surinkta ir įsigyta įranga bus gabenama į Ukrainos bendruomenės centrus, kuriose elektros negaunantys gyventojai galės pasišildyti, gauti šilto maisto, pasinaudoti interneto ryšiu, pasikrauti prietaisus ir pabūti kartu šilumoje bei šviesoje.
LNDM vadovas Arūnas Gelūnas pasakoja, kad dabar beveik visi muziejai Ukrainoje savo eksponatus paslėpė ar laikinam saugojimui išvežė į užsienį, o atsilaisvinusios patalpos virto bendruomenės centrais. „Čia ateina žmonės, kad kartu padėtų kariams: pina maskuojamuosius tinklus, mezga kojines, lieja apkasų žvakes. Organizuojamos ir psichologų konsultacijos. Po atakų prieš civilinę miestų infrastruktūrą, šios erdvės tampa vietomis kur galima gauti elektros, šilumos, šilto maisto. Muziejai taikos metu jungia žmones per kultūrą, karo Ukrainoje metu, jie tampa vieta, jungiančia žmones bendriems darbams bei dalinimusi tokiais pamatiniais dalykais kaip šiluma, ryšys su pasauliu, šviesa ir bendrystė“, teigia A. Gelūnas.
Gyvūnų gerovės iniciatyvos - Ukrainos gyvūnai
Rusijai užpuolus Ukrainą, organizacija mobilizavosi padėti ne tik žmonėms, bet ir nuo karo ken-
čiantiems gyvūnams. Speciali darbo grupė, kuri skirtingais projekto etapais vykdė įvairius pagalbos projektus:
• Finansinės paramos rinkimas ir jos suteikimas prieglaudoms, savanoriams besirūpinantiems benamiais gyvūnais;
• Paramos maistu, vaistais rinkimas ir gabenimas partneriams Ukrainoje;
• Nugabentos paramos paskirstymo organizavimas prieglaudoms, asmenims, organizacijoms užsiimančiomis gyvūnų gelbėjimu karo metu;
• Pagalba evakuojant gyvūnus iš karo zonos;
• Laikinų globėjų Lietuvoje, galinčių priglausti gyvūnus iš Ukrainos, paieška;
• Gyvūnų vakcinacijos projektas;
• Gyvūnų sterilizacijos projektas.
Organizacija pateikia atskirą viešą paramos panaudojimo ataskaitą, nurodydama gyvūnų prieglaudas, kurias pasiekė parama arba veiklos sritis, kurioms skirta parama. Ataskaitą galima rasti https://ggi.lt/ukrainos-prieglaudos-kurias-pasieke-parama/
Maisto bankas
Maisto bankas per mėnesį vidutiniškai padeda 170 000 sunkiau gyvenančių Lietuvos žmonių, nuo iššvaistymo išsaugodamas daugiau nei 6000 gero maisto. Šiais metais papildomai išdalijodaugiau 90 000 maisto paketų ir 60 000 parduotuvių kortelių ukrainiečiams Lietuvoje. Tačiau tikriausiai nedaugelis žino, kad nuo pat karo pradžios milžiniškus vilkikus su maistu Maisto bankas siunčia ir tiesiai į Ukrainą. Lapkričio pabaigoje organizacija informavo, kad išsiuntė apie 900 tonų maisto, kurį Ukrainoje padeda išskirstyti Lvive besidarbuojantys savanoriai.
