Lietuvos politinių partijų programų analizė vystomojo bendradarbiavimo politikos kontekste: Darbo partijos programos analizė ir rekomendacijos Vystomojo bendradarbiavimo platforma <cia gali buti front page, data, logo)
Lietuvos politinių partijų programų analizė vystomojo bendradarbiavimo politikos kontekste: LIBERALŲ SĄJŪDŽIO PROGRAMOS ANALIZĖ IR REKOMENDACIJOS
2020 m.
Lietuvos politinių partijų programų analizė vystomojo bendradarbiavimo politikos kontekste: Liberalų sąjūdžio programos analizė ir rekomendacijos LIETUVA IR VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO POLITIKA - SVARBIAUSI ĮSIPAREIGOJIMAI Lietuva, 2004 m. tapusi ES nare, įsipareigojo teikti oficialią paramą vystymuisi (toliau - OPV). 2005 m. gegužės 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose buvo numatyta, kad 2004 m. ir po 2004 m. ES narėmis tapusios šalys iki 2015 m. OPV skirs ne mažiau kaip 0,33 proc. BNP, o šalys, kurios ES narėmis tapo iki 2004 m. – 0,7 proc. Šie įsipareigojimai pakartoti 2015 m. gegužės 26 d. Tarybos išvadose, nukeliant įgyvendinimo terminą iki 2030 m. OPV įsipareigojimai akcentuojami ir 2015 m. rugsėjo 25 d. valstybių vadovų patvirtintoje Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 metų. 2018 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo Lietuvoje (Nr. XIIIP-25642). Už šią rezoliuciją (projektas Nr. XIIIP- 2564) vienbalsiai balsavo 76 Seimo nariai. Rezoliucijoje atskiru prioritetu skatinama didinti Lietuvos paramą vystomajam bendradarbiavimui, įteisinti, kad biudžeto asignavimai ir finansinės priemonės pirmiausia būtų orientuotos į ilgalaikių darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimą.
LIETUVOS POLITINIŲ PARTIJŲ PROGRAMŲ ANALIZĖ VYSTOMOJO BENDRADARBIAVIMO POLITIKOS KONTEKSTE Vystomojo bendradarbiavimo platforma peržiūrėjo Lietuvos politinių partijų programose deklaruojamus planus ir siūlymus Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos kontekste. Politinių partijų programos buvo vertinamos pagal šias temas / kriterijus: aaaAr vystomasis bendradarbiavimas programoje atpažįstamas kaip savarankiška užsienio politikos dalis? aaaAr vystomojo bendradarbiavimo politika programoje padengiama išsamiai, t.y. skaidoma į skirtingus tematinius aspektus? Ar aptariama vystomojo bendradarbiavimo valstybių arba regionų situacija? aaaAr platus programoje numatomas užsienio politikos ir vystomojo bendradarbiavimo geografinis spektras, t.y. aptariamos Rytų partnerystės šalys, taip pat valstybės Afrikoje, Azijoje bei Centrinėje ir Pietų Amerikoje? Ar valstybės arba regionai programoje yra konkretizuojami? aaaAr programoje kalbama apie oficialius su vystomuoju bendradarbiavimu susijusius įsipareigojimus, oficialią paramą vystymuisi? aaaKaip programoje pozicionuojama Lietuva – ar kaip ES ir kitų tarptautinių organizacijų dalis, ar ir kaip savarankiška tarptautinės arenos veikėja? aaaAr programoje kalbama apie dvišalę paramą ir konkrečias jos kryptis? aaaAr programoje sprendžiama pabėgėlių tarptautinės migracijos problematika?
krizės,
aaaKokie programoje pateikiami užsienio politikos bei vystomojo bendradarbiavimo veikėjai? Ar į šios politikos vykdymą numatoma įtraukti ir pilietinę visuomenę, verslą ir kitus subjektus? aaaAr programoje holistiškai regimas pasaulis? Ar įvardijamos tam tikros tarptautinės sąveikos, pagrindinės šių dienų globalios problemos? aaaAr programoje minima JT Darbotvarkė 2030, Darnaus vystymosi tikslai ir ar numatomos gairės jų įgyvendinimui? aaaAr programoje įvardijami pagrindiniai partijos užsienio politikos principai bei vertybės, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimus?
Liberalų sąjūdžio programos analizė ir Vystomojo bendradarbiavimo platformos rekomendacijos
1
PASAULIO VAIZDAS IR LIETUVOS JAME VAIDMUO
Liberalų sąjūdis Lietuvai programoje numato gana reikšmingą ir proaktyvų vaidmenį tarptautinėje arenoje tiek tarptautinėse organizacijose (ES, NATO), tiek savarankiškai. Liberalai teigia, kad unikali Lietuvos geopolitinė padėtis ir istorinė patirtis – tai išskirtinė galimybė valstybei tapti matomos ir produktyvios užsienio politikos formuotoja.1 Negana to, partija pabrėžia Lietuvos geografinę poziciją (Lietuva yra Baltijos jūros regiono narė, Vidurio Europos dalis, jungtis tarp Šiaurės ir Pietų bei Vakarų jungtis su Rytų šalimis) kaip įpareigojančią aktyviai vykdyti užsienio politiką. Partija siekia Lietuvos lyderystės regione, o tą užtikrinti, pasak partijos, galės tik Lietuvos aktyvumas, liberalios demokratijos vertybių išlaikymas, atvirumas ir intensyvus bendravimas su partneriais.2 Kartu partija siekia ir plėsti Lietuvos strateginių partnerysčių tinklą už Europos ribų, atverti Lietuvai naujas galimybes tarptautinėse organizacijose, ekonominėse ir kultūrinėse veiklose. Lietuvos proaktyvumas tarptautinėje arenoje numatomas ir teikiant „eksporto garantijas Lietuvoje kuriamų technologijų eksportui į besivystančias aukštesnės rizikos pasaulio šalis (energetikos technologijos kovai su klimato kaita)“3. Kartu partija siekia ir aktyviai dirbti su sąjungininkais ES ir NATO, ypač sprendžiant visai Europai rūpimus saugumo, migracijos ir integralumo klausimus.4 Lietuvą Liberalų sąjūdis nori matyti kaip aktyvią ES užsienio politikos formuotoją. Partija programoje atskirai pamini bendradarbiavimą su Šiaurės šalimis – būtent su jomis partija numato bendradarbiauti koordinuojant veiksmus žmogaus teisių apsaugos bei vystomojo bendradarbiavimo srityse. Sveikintina, kad partija ieško kanalų vystomojo bendradarbiavimo vykdymui, pripažįsta bendradarbiavimo šia tema poreikį ir naudą bei remiasi į didelį patirtį vystomajame bendradarbiavime turinčias valstybes. Galima pridurti, kad visos EBPO Vystymosi paramos komitetui priklausančios valstybės gali būti potencialios partnerės vykdant vystomojo bendradarbiavimo politiką.
Lietuvos respublikos liberalų sąjūdžio galimybių Lietuvos programa 2020, p. 112 2 Ten pat, p. 112 3 Ten pat, p. 93 4 Ten pat, p. 112 5 Ten pat, p. 15
https://liberalai.lt/wp-content/uploads/ 2020/09/LRLS-PROGRAMA-min.pdf
įvertinamas tokių iššūkių kaip klimato kaita ar COVID-19 pandemijos globalusis pobūdis ir jų poveikis labiau pažeidžiamiems regionams ar valstybėms. Klimato kaitos klausimu tik trumpai pasakoma, jog bus prisidedama prie klimato kaitos stabdymo programų tarptautiniu lygmeniu.5 Jei partija Lietuvos įsitraukimą formuoja narysčių pagrindu (ES, NATO), tada globalios darbotvarkės klausimus galima adresuoti pabrėžiant Lietuvos dalyvavimą tokiuose svarbiuose formatuose kaip EBPO ar Jungtinės Tautos.
2
RYTŲ PARTNERYSTĖ
Bendradarbiavimas su Ukraina, Sakartvelu ir Moldova, pasak partijos, yra vienas svarbiausių paramos ir partnerystės prioritetų.6 Partija palaiko šiose valstybėse vykstančius demokratijos stiprinimo procesus, siekia transformuoti jų ginkluotas pajėgas, priartinant jas prie NATO standartų, palaiko siekį tapti Aljanso narėmis.7 Partija pažada remti naujas euroatlantines vertybes išpažįstančias Rytų partnerystės valstybes (Ukrainą, Moldovą, Sakartvelą ir kt.) ir siekia greitesnės šių valstybių integracijos į ES.8 Lietuvą partija mato kaip tarpininkę tarp ES valstybių partnerių ir Rytų partnerystės valstybių, kuri skirs ekspertinę ir finansinę paramą valstybėms ir visuomeninėms grupėms, pasirinkusioms demokratinių reformų kelią.9 Pasak partijos, svarbus paramos demokratijai kaimyninėse valstybėse elementas – tai prieglobsčio suteikimas politinį persekiojimą patiriantiems užsieniečiams. Taip pat su Rytų partnerystės valstybėmis Liberalų sąjūdis siūlo sudaryti dvišales sutartis dėl darbo jėgos judėjimo ir darbuotojų teisių apsaugos.10 Partija programoje išskiria Baltarusiją: žadama remti Baltarusijos valstybingumą ir aktyviai palaikyti šalies kelią į demokratiją bei siekti konstruktyvaus dialogo su Baltarusija kaip svarbia Lietuvos prekybos partnere.11 Partija taip pat numato išlaikyti ir vystyti ryšius su Baltarusijos pilietine visuomene, akcentuojant žmogaus teisių ir demokratijos principų svarbą.
Programoje nematyti išsamaus, holistinio pasaulio ir jo realijų, iššūkių, tendencijų vertinimo arba tai paliekama numanoma ar pernelyg abstraktu. Todėl didžioji partijos diktuojamos užsienio politikos negimsta iš pasaulio bei Lietuvos vietos jame įvertinimo, o apsiriboja Europos Sąjungos, Vakarų pasaulio (euroatlantinės šeimos) ir Lietuvos realijų rėmuose. Programoje nepakankamai 1
Liberalų sąjūdžio rinkiminę programą galite rasti čia:
Ten pat, p. 111 Ten pat. 8 Ten pat, p. 113 9 Ten pat 10 Ten pat, p. 120 11 Ten pat. 6 7
Liberalų sąjūdžio programos analizė ir Vystomojo bendradarbiavimo platformos rekomendacijos
3
VYSTOMASIS BENDRADARBIAVIMAS IR JO SPEKTRAS
Liberalų sąjūdis programoje aptaria keletą labai svarbių su vystomuoju bendradarbiavimu susijusių aspektų. Visų pirma, partija pamini humanitarinę pagalbą – teigiama, kad Lietuva išliks patikima sąjungininke ir pagalbininke kitoms šalims, teikdama joms humanitarinę pagalbą karinių konfliktų ir stichinių nelaimių atvejais. Taip pat labai sveikintina tai, kad partija žada didinti finansavimą vystomajam bendradarbiavimui, konkrečiai nurodydama Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus (0,33 proc. nuo BVP skirti Oficialiai paramai vystymuisi (OPV)). Partija pažymi, kad Lietuva, būdama patikima partnerė tarptautinėje arenoje, privalo laikytis tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių apsaugos, prieglobsčio, vystomojo bendradarbiavimo srityse.12 Liberalų sąjūdis taip pat sveikintinai pastebi poreikį plėsti „bendradarbiavimo veiklas per NVO įsitraukimą besivystančiuose regionuose, pirmiausia – ES Rytų ir Pietų kaimynystėse, akcentuodami liberaliosios demokratijos reformas ir žmogaus teises.“13 Tai liudija partijos platų vystomojo bendradarbiavimo veikėjų tinklo matymą, neapsiribojantį tik oficialiosiomis institucijomis ir jų veikla. Šį veikėjų spektrą galima būtų pildyti ir dar daugiau, t.y. pažymint ir verslo, akademijos svarbą. Šis siekis pasiekti didesnį NVO įsitraukimą į vystomąjį bendradarbiavimą papildomas uždaviniu peržiūrėti užsienio politikos prioritetus ir paramą skirti atsižvelgiant į kaštų bei naudos* santykį, bei paskirstyti paramą taip, kad ją gautų kuo įvairesnės nevyriausybinės organizacijos, taip stengiantis plėsti jų įsitraukimą į vystomąją pagalbą**.14 Ties šiuo partijos uždaviniu dar norisi pridurti, jog, siekiant paramos efektyvumo, parankiau fokusuotis į kiekybinį siekiamų įtraukti NVO kriterijų, t.y. stengtis įtraukti kuo daugiau nevyriausybinių organizacijų. Aktualu tai, kad partija viso pasaulio kontekste išskiria Tibetą – žada nepamiršti Tibeto nepriklausomybės klausimo, atvirai diskutuoti su Tibeto lyderiu Dalai Lama ir kviesti jį drąsiai lankytis Lietuvoje, susitikti su visais šalies vadovais.15 Vis dėlto kyla klausimas, kokiu pagrindu ar kokiomis vertybėmis remdamasi partija išskiria būtent Tibeto klausimą. Jei tai yra reakcija į Kinijos Respublikos veiksmus autonomiškame regione, kodėl partija nemini analogiškus valstybės veiksmus patiriančio Sindziango regiono? Galiausiai visame pasaulyje galima išskirti kur kas daugiau panašios problematikos regionų, bendruomenių, valstybių. Todėl skatiname partijos demokratijos, žmogaus teisių ir taikaus dialogo vertybes taikyti prisidedant ir prie kitų itin jautrių klausimų sprendimo: Krymo, Pietų Osetijos, Kalnų Karabacho, Palestinos, Vakarų Sacharos, Vakarų Papua.
4
Liberalų sąjūdžio rinkiminę programą galite rasti čia: https://liberalai.lt/wp-content/uploads/ 2020/09/LRLS-PROGRAMA-min.pdf
MIGRACIJOS POLITIKA
Itin išplėtota su vystomuoju bendradarbiavimu susijusi Liberalų sąjūdžio programos dalis – tai migracijos politika, kuri programoje padengiama plačiai ir išsamiai. Programoje skiriamas didelis dėmesys migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų visokeriopai integracijai Lietuvoje. Visų pirma, partija nurodo, kad Lietuva – tai pasauliui atvira, inovatyvi ir saugi valstybė, kurioje laukiamas kiekvienas, norintis čia dirbti ir kurti darnoje su Lietuvos visuomene.16 Adekvati migracijos, prieglobsčio sistema partijai yra dar ir Lietuvos, kaip patikimos partnerės tarptautinėje arenoje, įsipareigojimas. Reikšdama solidarumą su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir palaikydama Europos Sąjungos užsienio politiką, Lietuva turi įgyvendinti bendras priemones migracijos srityje, tačiau jos, pasak partijos, turi atitikti Lietuvai priimtinas apimtis.17 Partija nemažai reflektuoja apie 2015 m. pabėgėlių krizę ir visą iki šiolei vykdytą ES migracijos politiką. Partija išreiškia nepritarimą per minėtąją krizę vykdytam privalomui prieglobsčio prašytojų paskirstymui po valstybes. Tai, pasak, Liberalų sąjūdžio, paneigia žmogaus, migranto teisę spręsti dėl savo ateities, supriešina atvykėlius su priimančiomis bendruomenėmis.18 Programoje teigiama: „Mūsų nuomone, Lietuva, reikšdama solidarumą su kitomis Europos valstybėmis, turi sutikti persikelti tik tuos prieglobsčio prašytojus, kurie patys nori gyventi Lietuvoje ir yra pasiryžę priimti Lietuvos visuomeninio gyvenimo normas. Todėl, įgyvendinant pabėgėlių perkėlimo programas, ypač daug dėmesio turi būti skiriama išankstiniam kultūriniam migrantų orientavimui.“ Svarbu tai, kad partija siūlo smurtą ir prievartą patyrusiems pabėgėliams, prekybos žmonėmis aukoms, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams teikti psichologinę pagalbą.19 Galiausiai, kadangi, partijos teigimu, Lietuvoje taikomi Europos Sąjungos lygiu harmonizuoti tarptautinės apsaugos statusai ne visais atvejais leidžia apsaugoti tuos asmenis, kuriuos Lietuva nori globoti dėl politinių sumetimų ar nacionalinių interesų, partija siūlo įvesti nacionalinį politinį apsaugos statusą. Nacionalinę politinę apsaugą teiktų ir atšauktų politikai (pavyzdžiui, vidaus reikalų ministras Prezidento ar užsienio reikalų ministro siūlymu), kurie prisiimtų politinę atsakomybę už tokį statusą gavusius asmenis.20
* Parama dažniausiai matuojama efektyvumo (angl. aid effectiveness), o ne naudos, kriterijumi. ** Terminą „vystomoji pagalba“ galima keisti terminu „Oficiali parama vystymuisi“ (OPV arba angl. Official development assistance). Oficiali parama vystymuisi – tai iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojama parama ir humanitarinė pagalba besivystančioms valstybėms ir teritorijoms.
Ten pat, p. 122 Ten pat, p. 122 14 Ten pat, p. 15 15 Ten pat. 16 Ten pat. 12
17
13
18 19 20
Ten pat, p. 120 Ten pat, p. 122 Ten pat. Ten pat.
Liberalų sąjūdžio programos analizė ir Vystomojo bendradarbiavimo platformos rekomendacijos
Liberalų sąjūdžio rinkiminę programą galite rasti čia: https://liberalai.lt/wp-content/uploads/ 2020/09/LRLS-PROGRAMA-min.pdf
REKOMENDACIJOS 1 Kviečiame programoje pateikti labiau holistinį partijos šiandieninio pasaulio realijų, tendencijų ir problemų vertinimą, neapsiribojant tik euroatlantinės šeimos kontekstu. Lietuvos įsitraukimą į tarptautinę areną partija galėtų formuluoti per narystę EBPO ar Jungtines Tautas.
3 Rekomenduojame dar labiau detalizuoti strategiją Rytų partnerystės stiprinimui, suformuoti kryptingą politiką partnerystės stiprinimui ir su Azija, Afrika, Centrine ir Pietų Amerika. Su šių regionų bei Rytų partnerystės valstybėmis formuoti kryptingą ir prasmingą dvišalę politiką bei detalizuoti priemones ar strategijas jai vykdyti.
5 Rekomenduojame partijai savo demokratijos, žmogaus teisių vertybes pritaikyti prisidedant ne tik prie Tibeto, bet ir prie kitų regionų taikaus dialogo užtikrinimo ar savo pozicijos jų klausimais išsakymo.
2 Rekomenduojame aiškiau įsivardinti pagrindines užsienio politikos ir vystomojo bendradarbiavimo tematikas ir vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimo strategijos gaires. Kviečiame detalizuoti ir partijos minimą Pietų partnerystę.
4 Kviečiame programoje labiau išplėtoti kompleksinį, tarptautinį didžiųjų nūdienos iššūkių pobūdį ir numatyti atitinkamas nacionalines ar tarptautines priemones padėti šiuos iššūkius spręsti kitose, labiau pažeidžiamose pasaulio valstybėse. Kviečiame detalizuoti humanitarinės pagalbos teikimo strategiją ir apsvarstyti didesnio jos diferencijavimo galimybę, t.y. teikti ją ir dvišaliu, ne tik daugiašaliu pagrindu. Taip pat, kadangi partija programoje išskyrė karinių konfliktų ir stichinių nelaimių paveiktas valstybes kaip pagrindines humanitarinės pagalbos gavėjas, siūlome šias valstybes (kurios dažnai klasifikuojamos kaip mažiausiai išsivysčiusios (angl. least developed countries) ar silpnos (angl. fragile)) apsvarstyti kaip potencialų partijos vystomojo bendradarbiavimo prioritetą ar numatyti konkrečius su šia grupe valstybių susijusius uždavinius.
6 Kviečiame įvertinti globalaus švietimo ir globalių sąsajų suvokimo ir įvertinimo svarbą mums, kaip globalios visuomenės piliečiams, ir akcentuoti ir plėtoti globalų švietimą Lietuvoje.