Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo antrojo priemonių plano įgyvendinimo Lietuvoje apžvalga 2020 m. birželis – 2022 m. kovas
1
Autorius: Lygių galimybių plėtros centro ekspertės www.gap.lt 2022 m. Viršelis: @Mayur Deshpande/Unsplash.com
Leidinys parengtas projekto „Visuomenė ir NVO – Vystomasis bendradarbiavimas ir humanitarinė pagalba“ metu. Projektas finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos Socialinio fondo investicijų veiksmų programos 10 prioriteto Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas Nr. 10.1.2-ESFA-K-917 priemonę „Visuomenės nepakantumo korupcijai didinimo ir dalyvavimo viešojo valdymo procesuose skatinimo iniciatyvos“. Europos Socialinio fondo investicijų programos parama šio leidinio parengimui nereiškia jos pritarimo turiniui, už kurį atsakingi jo autoriai; Europos Sąjunga negali būti laikoma atsakinga už leidinyje pateikiamos informacijos naudojimą.
Projektą koordinuoja: Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma www.vbplatforma.org
Santrumpos ES – Europos Sąjunga
NVO – nevyriausybinės organizacijos
ESBO – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija
PD – Policijos departamentas
JAV – Jugtinės Amerikos valstijos
PVO – pilietinės visuomenės organizacijos
JT – Jungtinės Tautos
SADM – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
KAM – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija
SAM – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
LATA – Lietuvos Atlanto sutarties asociacija
SLP – smurtas lyties pagrindu
LR – Lietuvos Respublika MTS – „Moterys, taika ir saugumas“
URM – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija
NVP - nacionalinis veiksmų planas
VRM– Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
2
2000 m. spalio 31 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba vienbalsiai priėmė rezoliuciją Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo. Šiuo pirmą kartą Jungtinių Tautų parengtu dokumentu buvo įvertintas moterų vaidmuo ir patirtis užkertant kelią ginkluotiems konfliktams ir juos sureguliuojant. Rezoliucija visas valstybes nares įpareigojo: užtikrinti didesnį atstovavimą moterims visais sprendimų priėmimo lygiais vietinėse, nacionalinėse, regioninėse ir tarptautinėse institucijose ir konfliktų prevencijos, valdymo bei sprendimo mechanizmuose; užtikrinti didesnį moterų atstovavimą visais sprendimų priėmimo lygiais vietinėse, nacionalinėse, regioninėse ir tarptautinėse institucijose; įtraukti medžiagą apie moterų apsaugą ginkluotų konfliktų metu, teises ir poreikius, apie moterų didesnį vaidmenį įgyvendinant visas taikos palaikymo ir taikos stiprinimo priemones ir mokymo apie ŽIV ir AIDS prevencijos supratimą į nacionalines karinės ir civilinės policijos personalo rengimo misijoms programas; didinti finansinę, techninę ir logistinę paramą mokymams, kuriuose atsižvelgiama į lyčių lygybės aspektus, priemonėms; įgalinti moteris politinei ir socialinei lyderystei, panaikinant smurtą prieš moteris. Viena JT skatinamos politikos priemonių – periodiškai atnaujinamų nacionalinių veiksmų planų (toliau - NVP) „Moterys, taika ir saugumas“ (toliau - MTS) sudarymas ir įgyvendinimas, pagrindžiant jį finansiniais valstybės institucijų įsipareigojimais ir šių institucijų bendradarbiavimu su pilietinės visuomenės organizacijomis. 2011 gruodžio 28 d. LR Užsienio reikalų ministro įsakymu buvo patvirtintas pirmasis „Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 (2000) dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimo Lietuvoje priemonių planas“.1 Ekspertų nuomone, jame buvo skirtas deramas dėmesys visuomenės informavimui apie JT rezoliuciją 1325, tačiau nenumatyti NVP įgyvendinimo vertinimo mechanizmai, dokumento rengimo ir įgyvendinimo etapuose neįtrauktos pilietinės visuomenės organizacijos.4 Pirmojo Lietuvos NVP įgyvendinimo vertinimą parengė Lygių galimybių plėtros centro ekspertės.3 Antrasis darbotvarkės „Moterys, taika ir saugumas“ įgyvendinimo veiksmų 2020–2024 m. planas LR Užsienio reikalų ministro įsakymu buvo patvirtintas 2020 m birželio 22 d.4 Šioje apžvalgoje pateikta informacija apie tai, kaip antrąjį NVP įgyvendina penkios ministerijos: LR Užsienio reikalų (URM), LR Krašto apsaugos (KAM), LR Socialinės apsaugos ir darbo (SADM), LR Sveikatos apsaugos (SAM), LR Vidaus reikalų (VRM) ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (PD).5
1 https://www.urm.lt/uploads/default/documents/Lietuva%20regione%20ir%20pasaulyje/Jungtiniu_Tautu_Saugumo_Tarybo_ rezoliucijos/1325igyvendinimoplanas.doc 2 https://1325naps.peacewomen.org/index.php/nap-overview/lithuania-nap-overview/ 3 http://eplo.org/wp-content/uploads/2016/12/Lithuania_UNSCR1325_NAP_Contribution.pdf 4 https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/b430a080b76f11ea9a12d0dada3ca61b?positionInSearchResults=17&searchModelU UID=9fbbe18d-d85c-41f9-b90e-c489928aa38a 5 Dėkojame šių institucijų atstovams, suteikusiems reikalingą informaciją.
3
Dizainas NVP rengimą organizavo ir vykdė URM, į rengimo procesą įtraukdama ne tik ministerijų, PD, savivaldybių atstovus, bet ir moterų bei žmogaus teisių srityje dirbančias pilietinės visuomenės organizacijas (toliau - PVO). Tačiau Vyriausybė nepakvietė PVO pasirašyti NVP. Lietuvoje pradeda įsitvirtinti praktika, kai pasirašyme dalyvauja tik valstybinės institucijos. Viena galimų priežasčių yra ta, kad Lietuvos PVO nematomos kaip lygiavertės partnerės įgyvendinimo procese, nes neturi didesnės praktinės patirties įgyvendinant JT rezoliuciją 1325. Reikia pažymėti, kad nemažai NVO yra sukaupusios didelę ekspertinę patirtį, dirbdamos žmogaus teisių, smurto artimoje aplinkoje, prekybos žmonėmis, nediskriminavimo, lyčių lygybės ir vystomojo bendradarbiavimo srityse. Jei Vyriausybė nustatytų konkrečias NVP veiklas, skirtas PVO priemonių įgyvendinimui (pavyzdžiui, projektus, skirtus smurto prevencijai, vyriškumo normų ar lyčių stereotipų kaitai), o ne dabartinį platų „mokymus apie JT rezoliucijos 1325 turinį“, vietos PVO padidintų savo veiklą įgyvendindamos NVP. Žinoma, svarbu skirti ir finansavimą šių veiklų įgyvendinimui.
Įgyvendinimas PVO dalyvavo rengiant antrąjį NVP paketą. Tai galėtų būti teigiamas ženklas siekiant veiksmingo NVP vykdymo, tačiau jų įtraukimo pritrūko NVP įgyvendinimo ir stebėsenos etapuose. NVP įgyvendinimo iššūkiai yra susiję su keliais pagrindiniais veiksniais. Vienas jų – nepakankamas PVO į(si)traukimas, kurį lemia specialių, joms skirtų finansavimo mechanizmų įgyvendinti NVP priemones stoka. Kitas – atskaitomybės skaidrumo trūkumas – NVP įgyvendinančios šalys viešai neskelbia metinių nuveikto darbo ataskaitų.
Vyriausybė įgyvendino šias priemones: 1. Užsienio reikalų ministerija 1.1. Dėl darbuotojų rotacijos faktoriaus, bei vertinamo laikotarpio veiklos bei ataskaitos laiko skirtumo pasikeitė URM darbuotojai, kuruojantys šią sritį. Šiuo metu (2022 m. gegužės mėn.) nėra asmens ataskingo už NVP įgyvendinimą ir priežiūrą. 1.2. URM darbuotojai keitėsi patirtimi su užsienio partneriais kaip motyvuoti moteris dalyvauti civilinėse tarptautinėse ir ES misijose ar operacijose 3 užsienio partnerių susitikimuose. 1.3. 2021 lapkričio 10 d. Lietuvos Ministrė Pirmininkė dalyvavo Pasaulio moterų lyderių tarybos posėdyje, kuriame pristatė Vyriausybės darbo pasiekimus ir ateities planus politinio ir ekonominio moterų įgalinimo bei lyčių atskirties mažinimo srityje. 1.4. Ambasadorė Laima Jurevičienė dalyvavo Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8)6 MTS koordinatorių grupės posėdžiuose. 2020 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais įvyko 6 nuotoliniai susitikimai, 2021 m. sausio – balandžio mėnesiais – 3 nuotoliniai susitikimai. Nacionaliniu ir tarptautiniu mastu buvo aptariami su MTS susiję klausimai, dalijamasi gerąja patirtimi. NB8 – aštuonios Šiaurės ir Baltijos valstybės – Suomija, Švedija, Danija, Norvegija, Islandija, Lietuva, Latvija, Estija, kurios nuo 1992 metų reguliariai bendradarbiauja įvairiose srityse ir politiniuose lygmenyse
6
4
1.5. 2020 gegužės 20 d. vyko nuotolinis bendras ESBO Saugumo bendradarbiavimo komiteto (FTC) ir ESBO Nuolatinės tarybos posėdis tema Moterys, taika ir saugumas. Lietuva prisidėjo rengiant ES pasisakymą, kuriame Lietuvos siūlymu atsirado nuoroda į moteris migrantes ir pabėgėles. 1.6. 2021 metais Lietuva dalyvavo 7 bendruose ES pareiškimuose, 9 bendruose Šiaurės Europos ir Baltijos valstybių pareiškimuose (vieną iš jų rengė ir NB8 vardu skaitė Lietuva) ir 8 kitų bendraminčių formatų bendruose pareiškimuose JT Žmogaus teisių taryboje Ženevoje lyčių lygybės, moterų įgalinimo, kovos su moterų diskriminacija ir su smurtu prieš moteris, seksualinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių klausimais. 1.7. 2022 metais JT Žmogaus teisių tarybos 49 sesijoje Lietuva parėmė 3 iniciatyvas, susijusias su moterų teisių klausimais. Lietuva buvo viena iš rezoliucijos rengėjų dėl pasipriešinimo dezinformacijai, kurioje įtraukti moterų teisių elementai. Taip pat prisijungta prie 3 bendrųjų pareiškimų dėl moterų teisių situacijos po Covid-19, moterų ir mergaičių teisių Afganistane bei moterų ekonominio įgalinimo. 1.8. 2 kartus per metus vyksta ES WPS Task Force ekspertų bei taip pat 2 kartus per metus strateginiai susitikimai. Techninio lygmens WPS Task Force susitikimuose dalyvauja COHOM atstovaujantis asmuo (nuo 2020 m. Audronė Margenytė-Cazan). Šiemet atsinaujina Global WPS NFP network kasmetiniai susitikimai. Gegužę planuojamas susitikimas Ženevoje, numatytas Lietuvos dalyvavimas. 1.9. URM darbuotojų žinios apie smurtą, seksualinį išnaudojimą, prievartos ir priekabiavimo lyties pagrindu prevenciją gilinamos ruošiant URM darbuotojus diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms ir specialiosioms misijoms. Darbuotojai mokomi, kaip atpažinti smurto ar seksualinio išnaudojimo aukas ir ką daryti teikiant pagalbą. Pavyzdžiui, 2022 m. vasario mėn. URM surengė nacionalinį tarpžinybinį seminarą „Lietuvos vieta ES BSGP“, kuriame pagrindinė teminė ataskaita ir vienas iš diskusijų segmentų buvo skirtas MTS aspektams. 1.10. 2021 m. vasario mėn. buvo surengti keturių modulių nuotoliniai mokymai NVO atstovams apie tarptautinę MTS darbotvarkę. Mokymų tikslas – padidinti moterų dalyvavimą taikos ir saugumo procese, taip prisidedant prie smurto lyties pagrindu (toliau - SLP) mažinimo ir didesnio moterų atstovavimo priimant nacionalinius ir savivaldybių sprendimus. Mokymų metu dalyviai gilino žinias lyčių lygybės, moterų lyderystės, SLP prevencijos ir prekybos žmonėmis srityse. 1.11. 2021 m. gruodžio 21 d. surengtas Lietuvos institucijų (URM, VRM, PD) NVP koordinatorių susitikimas su pilietinės visuomenės atstovais (Moterų informacijos centru, Lietuvos Atlanto sutarties asociacija LATA) dėl MTS įgyvendinimo analizės ir tolesnio planavimo. 1.12. 2021 m. liepos 1 d. Vilniuje (renginys dėl pandemijos atidėtas nuo 2020 m.) vyko konferencija „Tarptautinis moterų lyderystės forumas“, kurią organizavo Moterų informacijos centras, URM ir JAV ambasada Lietuvoje. Forumo tikslas buvo skatinti ir stiprinti NVO dalyvavimą įgyvendinant JT rezoliuciją 1325.
2. Krašto apsaugos ministerija 2.1. KAM atliko tyrimą dėl civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų ir karių moterų dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir ES mokymo misijose, išanalizuojant tendencijas ir priežastis, dėl kurių jos nedalyvauja arba mažai dalyvauja atrankose arba neatrenkamos į tarptautines operacijas ir ES mokymo misijas.
5
2.2. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnams dėstomi dalykai, orientuoti į geresnį lyčių santykių suvokimą ir atitinkamų profesinių kompetencijų, reikalingų moterų ir vyrų lygioms galimybėms krašto apsaugos sistemoje užtikrinti, įgijimą. 2.3. Lietuvos kariuomenės (toliau - LK) karo psichologai kasmet skaito paskaitas apie psichologinio smurto (patyčių, mobingo) prevenciją darbo aplinkoje. Gydytojo Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba parengė ir išplatino Nacionalinio saugumo tarnybos ir karių informacinį leidinį „Nulinė tolerancija smurtui krašto apsaugos sistemoje“, taip pat informacinius leidinius „Seksualinis smurtas prieš moteris karinio konflikto metu“ ir „Kaip atpažinti psichologinį smurtą ir mobingą darbe“ (bus išleista 2022 m.). 2.4. LK Gynybos štabo atstovai 2020 metais skaitė 9 paskaitas kariams, vykstantiems į tarptautines operacijas (misijas), o 2021 metais – 11 paskaitų (kiekviena trunka 1 val.) apie JT rezoliuciją 1325 bei kitus susijusius nutarimus bei jų įgyvendinimo priemones. Paskaitos buvo skaitomos kariams, besirengiantiems tarptautinėms operacijoms (misijoms) Afganistane, Malyje, Somalyje, Kosove, Turkijoje, Viduržemio jūros regione. 2.5. KAM atstovai nuolat keičiasi patirtimi su užsienio partneriais, kaip motyvuoti moteris dalyvauti civilinėse tarptautinėse ir ES misijose ar operacijose, dalyvauti susitikimuose su kitų šalių aukšto rango pareigūnais, dalytis patirtimi integruojant MTS nuostatas į institucijas bei dalyvauti tarptautiniuose ekspertų susitikimuose (NATO, ESBO ir kt.). Darbuotojai dalyvavo 1 susitikime 2020 m. ir 5 susitikimuose 2021 m.
3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 3.1. LR Vyriausybės Kanclerė Giedrė Balčytė kartu su Lygių galimybių ir lygybės grupės vadove Jolanta Sakalauskiene 2022 m. kovą dalyvavo 66-ojoje JT Moterų statuso komiteto sesijoje, skirtoje kryptingai spręsti kylančias pasaulines grėsmes. Be to, didelis dėmesys buvo skirtas moterų padėčiai Ukrainoje. Buvo teigiama, kad moterys yra ne tik pagrindinės konfliktų aukos, bet ir savo žiniomis bei įgūdžiais gali veiksmingai prisidėti prie jų sprendimo. Komiteto posėdžio delegacijoje taip pat buvo Lietuvos moterų lobistinės organizacijos narės.
4. Sveikatos apsaugos ministerija 4.1. Higienos institutas prie SAM 2021 m. pabaigė tyrimą „Smurtą artimoje aplinkoje patyrusių moterų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas“, kurio pagrindu parengė ir publikavo du straipsnius: „Smurtą artimoje aplinkoje patyrusių moterų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui įtaką darantys veiksniai, susiję su žmogiškaisiais ištekliais“ (2021)7 bei „Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas moterims, kurios patyrusioms smurtą artimoje aplinkoje ir jį lemiančius veiksnius“ (2022)8.
5. Vidaus reikalų ministerija 5.1. VRM interneto svetainėje www.bukstipri.lt kasmet pateikiama aktuali statistinė informacija apie moteris, nukentėjusias nuo nusikalstamų veikų. Taip pat buvo paskelbta aktuali informacija apie smurtą artimoje aplinkoje, pvz., straipsnis apie smurtą šeimoje pandemijos metu ir pagalbos priemones. Ši priemonė naudojama siekiant padėti NVO plėtoti kompetenciją MTS klausimais.
7 https://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2021.4(95)/VS_2021_4(95)_ORIG_Smurtas.pdf 8 https://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2022.1(96)/VS%202022%201(96)%20ORIG%20Smurtas.pdf
6
6. Policijos departamentas prie VRM 6.1. Visi policijos pareigūnai buvo supažindinti su Moterų informacijos centro parengtu vaizdo įrašu apie JT rezoliuciją 1325. Taip pat, parengtas leidinys apie policijos pagalbą smurtą patyrusioms moterims ir mergaitėms bei lankstinukas: „Smurtas, priekabiavimas darbe“, skirtas dalytis informacija apie smurtą ir seksualinį priekabiavimą bei kur kreiptis tokiais atvejais. 6.2. PD surengė du nuotolinius seminarus policijos bendruomenei dėl JT rezoliucijos 1325, skirtus moterims vykstančioms į misijas užsienyje. 6.3. PD personalas dalyvavo 10 mokymų, seminarų ir konferencijų užsienio šalyse, siekdami motyvuoti moteris dalyvauti civilinėse tarptautinėse ir ES misijose ar operacijose per 2021 metus.
Išvados Surinkti duomenys rodo, kad, nors antrojo NVP įgyvendinimas dar net neįpusėjo, tačiau dauguma institucijų įgyvendino didžiąją dalį priemonių, nu(si)matytų veiksmų plane. Kyla klausimas – ar pasirinktos priemonės yra pakankamai ambicingos, ar atitinka šių laikų aktualijas ir pakankamai atliepia JT rezoliucijos MTS nuostatas. Atlikta analizė rodo, kad nėra rodiklių, leidžiančių stebėti visuomenės nuostatų ar teisės aktų pokyčius įgyvendinus NVP. Nėra planuojama ir kokybinė ar kiekybinė analizė poveikiui įvertinti. Tačiau KAM atlikta civilių krašto apsaugos darbuotojų ir moterų karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir ES mokymo misijose studija, kurioje buvo išanalizuota jų nedalyvavimo ar menko dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir ES mokymo misijose tendencijos bei priežastys, galėtų tapti NVP įgyvendinimo poveikio krašto apsaugos sistemoje stebėsenos pagrindu. Siekiant stebėti NVP įgyvendinimo poveikį, panašias studijas svarbu būtų numatyti ir kitose NVP vykdytojų kuruojamose srityse. Pavyzdžiui, Higienos institutas prie SAM parengė tyrimą ir jo pagrindu publikavo du straipsnius apie paslaugų prieinamumą smurtą patyrusioms moterims. Jis taip pat galėtų tapti pagrindu vertinti NVP įgyvendinimo pokyčius. Tačiau šio tyrimo SAM neplanuojama tęsti, todėl nėra sukurtos ir prielaidos pokyčiui stebėti. Orientacijos į konkretų pokytį ir tikslą trūkumas pastebimas visame NVP plane – priemonės numatytos ir vykdomos, tačiau rezultatas plano įgyvendinimo pabaigoje lieka neaiškus. Todėl trečiajame NVP pakete ties kiekviena priemone svarbu numatyti konkrečius siekiamo pokyčio rodiklius ir jų matavimo būdus, padedančius atlikti stebėseną. NVP vykdytojai renka informaciją ir atsako į užklausas apie priemonių įgyvendinimą, tačiau viešai prieinamų kasmetinių ataskaitų, išskyrus KAM, neteikia. Stokojant šių duomenų nėra galimybės įvertinti ir vykdytojų, o ypač URM atskaitingumo. Svarbu, kad URM, kaip NVP įgyvendinimą kuruojanti institucija, rinktų bendrą informaciją iš visų kitų priemones įgyvendinančių institucijų, parengtų apibendrintą ataskaitą ir pateiktų ją JT.
7
Šiuo metu NVP įgyvendina tik 5 ministerijos, tačiau, siekiant užtikrinti JT 1325 įvardintų problemų sprendimo kompleksiškumą, turėtų dalyvauti visos ministerijos. Pavyzdžiui, be Finansų ministerijos nėra galimybės užtikrinti tikslingo, į konkretų pokytį orientuotų priemonių finansavimo iš valstybės biudžeto. Svarbus vaidmuo turėtų tekti ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, nes edukacija ir prevencija yra kertiniai aspektai keičiant kultūrines nuostatas, kurios yra SLP priežastis. Pastebėtina, jog reikia stiprinti švietimą ir pačiose NVP vykdančiose institucijose, nes vis dar trūksta bazinio supratimo apie SLP ir jo prevencijos svarbą. NVP įgyvendinamas nacionaliniu mastu, tačiau trūksta savivaldos į(si)traukimo. Informacijos sklaida regionuose padėtų pasiekti platesnę auditoriją ir šviesti ją MTS klausimais. Visuomenės ir PVO informuotumo didinimas taip pat leistų siekti apčiuopiamesnių rezultatų vykdant NVP priemones. Kol kas, sklaida vyksta tik NVP vykdančiųjų institucijų viduje.
Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo antrojo priemonių plano įgyvendinimo Lietuvoje apžvalga 2020 m. birželis – 2022 m. kovas
8