VALSTYBE / 2023 METINIS NUMERIS (160) / pradžia

A WORLD OF ENCHANTMENT

Amidst the freshly fallen snow, a glistening OMEGA wonder is revealed. The Speedmaster Moonwatch in stainless steel sits at the heart of our festive dreamscape, where iconic heritage and mechanical precision are seamlessly brought to life. Even in these frozen seconds of time, there is a forward momentum that celebrates OMEGA’s endless pursuit of excellence. This Co-Axial Master Chronometer watch, with its legendary design and history of space exploration, is the perfect choice for a magical winter full of discovery and imagination.

TISSOT prx automatic

TISSOT prx automatic

A SWISS MADE THROWBACK TO A FLAGSHIP TISSOT DESIGN FROM 1978

A SWISS MADE THROWBACK TO A FLAGSHIP TISSOT DESIGN FROM 1978

ISSN 1822-6574

Leidėjas

VšĮ Demokratijos plėtros fondas

Direktorius Almantas Gliožeris +370 616 43 444 almantas@valstybe.eu

Redakcija

T. Vrublevskio g. 6, LT-01143 Vilnius El. p. info@valstybe.eu www.valstybe.eu

Redaktorius

Eduardas Eigirdas

Autoriai Eduardas Eigirdas, Karolis Makrickas, Monika Baltrušaitytė

Kalbos redaktorės Indrė Makauskaitė, Rozita Znamenskaitė

Dizaineris Lukas Bitkevičius dizainas@valstybe.eu

Prenumerata internete

www.valstybe.eu

Reklamos projektų vadovas Žilvinas Šileikis +370 683 31 933 zilvinas@valstybe.eu

Reklamos projektų vadovė Milda Šemetienė +370 683 63 363 milda@valstybe.eu

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė Žurnalo tiražas: Spausdinto – 5 277 egz. Prenumerata internete – 3 227 egz. Žurnalas internete www.valstybe.eu

Spausdintą tiražą audituoja „KPMG Baltics“, UAB Redakcija neatsako už reklamų turinį ir kalbą. Platinti žurnalo tekstus be rašytinio redakcijos sutikimo draudžiama.

Ar padėsime Ukrainai apginti Lietuvą?

Gerbiami žurnalo VALSTYBĖ skaitytojai, labai džiaugiuosi, kad turime galimybę išleisti šį metinį mūsų žurnalo numerį ir jame ne tik pagerbti Ukrainos didvyrius, bet ir įvardyti didžiausius iššūkius, kuriuos įveikę galėsime užtikrinti saugią Ukrainos ir Lietuvos valstybių bei žmonių ateitį. Kaip pabrėžiame šio numerio „Aktualijų“ skiltyje, šiandien Ukrainos žmonės savo gyvybių kaina gina ne tik savo valstybę, bet ir mus Lietuvoje. Būtent dėl jų heroizmo šiandien Lietuva tapo daug saugesnė. Tai privalome vertinti ir branginti. Kaip ir suvokti savo asmeninę atsakomybę – neleisti, kad tai taptų laikina.

O tai vis dar yra realu, nes, kaip rašėme žurnale iš karto po 2014-aisiais Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos, būtent šį, trečiąjį, šio amžiaus dešimtmetį Europos gali laukti net du karai su Rusija. Antrasis, kaip prognozavome, gali būti dar didesnis. Apie tai rašome ir šiame numeryje, „Globalių tendencijų“ skiltyje, – teigiame, kad šiuo metu vykstančio karo išvengti buvo beveik neįmanoma, tačiau dar vieno karo išvengti vis dar galime. Bet tai nebus atsitiktinumas, tai gali būti tik nuoseklios politikos stiprinant demokratijas ir kuriant aplinką, kurioje Vladimirui Putinui karas būtų nenaudingas, rezultatas. Tad svarbiausias klausimas yra toks: ar šis šiandien didžiausias iššūkis kam nors Lietuvoje rūpi?

Apsižvalgykime: jei ne žiniasklaidos dėmesys Rusijos karui Ukrainoje ir pavienių Lietuvos lyderių pastangos padėti Ukrainai ir jos žmonėms, už kurias juos įtraukėme į Lietuvos metų žmonių sąrašą, galėtume konstatuoti, kad Lietuvos informacinė erdvė tiesiog sprogsta nuo informacinio triukšmo, tuštybės ir Rusijai naudingos įtakos. Tokioje informacinėje ir vertybinėje aplinkoje neįmanoma kurti saugios ateities nei sau, nei Europai. Juk tokioje aplinkoje didelei daliai visuomenės visa tai net nerūpi arba rūpi daug mažiau nei noras patogiai gyventi.

Deja, tai nėra nauja. Panašiai dauguma piliečių tik stengėsi ramiai išgyventi, kai mes žurnale dešimtmetį raginome vienytis ir kovoti, kad būtų sparčiai plėtojama atsinaujinančių išteklių energetika ir taip užkirstas kelias energetikos krizei. Deja, tai nebuvo padaryta, tad energetikos krizė smogė 2022 metais. Tylėjo ir tada, kai mes iš visų jėgų stengėmės pasipriešinti oligarchiniams Ramūno Karbauskio ir Visvaldo Matijošaičio projektams. Teisinei sistemai pervažiavus per mūsų žurnalą, dėl šios spengiančios tylos jie Lietuvos

politikoje įsitvirtino taip giliai, kad Kaunas ir šiandien yra tikriausiai vienintelis Europos Sąjungos miestas, kurio meras valdo Rusijoje V. Putino orkus maitinančią ir nansuojančią gamyklą. Tačiau nei pats V. Matijošaitis nejaučia poreikio trauktis iš mero posto, nei kauniečiai yra įgalūs to iš jo pareikalauti.

Kaip tai įmanoma? Turime pripažinti, kad mes pralaimėjome ne tik prieš aštuonerius metus, bet ir šiandien, vykstant Rusijos karui Ukrainoje, pralaimime informacinį ir vertybinį karą su Rusijos naudai veikiančiomis ir informaciniame triukšme bei išplaukusiose vertybėse mus skandinančiomis jėgomis. Anksčiau jos padėjo iškilti V. Matijošaičiui, o šiandien gali padėti jam išlikti Kauno miesto žmonių smegenyse bei mero poste.

Šioje situacijoje galėtų paguosti nebent tai, kad mes ne vieni. Vokietija taip pat įklimpusi į energetines priklausomybes, visų pirma nuo dujų, ir tai jai kainuos milijardus. JAV išgyveno Donaldo Trumpo, Vengrija vis dar išgyvena Viktoro Orbáno erą. Tačiau Vokietija ir ypač JAV yra toli nuo Rusijos, Vengrija yra Rusijos kišenėje, o vienintelė Lietuva yra Rusijos pasienyje. Būtent todėl mes Lietuvoje ir turėtume dėti daugiausia pastangų, kad paskatintume vykdyti saugesnę ateitį mūsų valstybei ir Europai užtikrinti galinčią politiką. Turėtume rasti jėgų susipriešinti su oligarchinėmis ir kitokio pobūdžio jėgomis, kurios, naudodamosi informaciniu triukšmu, siekia valdyti Lietuvą taip, kaip patogiau joms, o mes turėtume siekti, kad būtų valdoma taip, kad Lietuva ir demokratinė Europa stiprėtų.

Tai neišvengiama, ir 2023-ieji pademonstruos, ar mes pagaliau subrendome šiai kovai ir ar esame pasiruošę padėti Ukrainai ginti Lietuvą.

Norisi tikėti, kad taip ir bus. Tad dar kartą pasidžiaugsiu, kad, nepaisant ilgus metus trunkančių kovų, kurios, patikėkite, pareikalavo daug jėgų, mes vis dėlto išleidome šį numerį; jame stengiamės aprašyti svarbiausius procesus ir sudaryti sąlygas Lietuvoje formuotis pilietinei bei vertybinei galiai, kuri būtų įgali paremti būtinų sprendimų, skirtų stiprinti Lietuvos ir Europos saugumui, priėmimą. To nuoširdžiai ir linkiu mums visiems, kurie Kalėdas ir Naujuosius metus galėjome sutikti saugiai, su savo šeimomis, kai tuo metu Ukrainos didvyriai kovojo ir tebekovoja, o dalis ir žūsta, už savo ir mūsų laisvę. 