2022 M. NR. 1 (158)
LIETUVOS METŲ ŽMONĖS
2022-ieji: žmonės, faktai, įžvalgos
trąsas? užsakė
KAINA 5,70 EUR
Kas
Įvykis, kurio suvokimas nulems ateitį
omegawatches.com
S P E E D M A S T E R M O O N WAT C H
The Speedmaster was first introduced in 1957, and
on the moon, and in 1970 it went above all
its stories will live forever in history.
expectations when it helped to guide the crew of Apollo 13 back to safety after an explosion
It all started in 1965 when NASA qualified it for
crippled the mission.
all manned space-flight by subjecting it to a series of extreme shock, pressure and temperature tests
Updated
designed to destroy it. The Speedmaster passed
Chronometer, the Moonwatch will require less
with flying colours and was issued to all astronauts
servicing throughout its lifetime, while also
going forward.
guaranteeing the industry’s highest standard of
today
as
a
Co-Axial
Master
precision, performance and magnetic resistance In July of 1969, the Speedmaster earned its
up to 15,000 gauss, as certified by the Swiss
nickname when it became the first watch worn
Federal Institute of Metrology (METAS).
Vilniaus g. 14, Vilnius • +37068759101
2021 m.
86.000.000
TURINYS
2022 M. NR. 1 (158)
65 TEMA
24
17 19 20 24 30 38 46 52 65 92
EKONOMIKA
100 102 106 112 114 124
92 6
2022-ieji gali tapti ir pažangos metais Hibridinis Baltarusijos ir Rusijos karas Drakonų žudikas krito trąšų mūšyje Glazge skambėjo vieningas „Bla, bla, bla“ Svarbiausi metų įvykiai Ar pasipriešinsime Tamsos imperijai? Tendencijos Kas užsakė trąšas? Lietuvos metų žmonės Pokalbis su Agne Bilotaite
Baisiausi žodžiai 2022-aisiais Taršos politika Prabangaus NT rinka Startuolių pasaulio apžvalga Kosminis gerovės planas turtuoliams Įspūdingiausios metų technologijos
102
TURINYS ISSN 1822-6574 Leidėjas VšĮ Demokratijos plėtros fondas Direktorius Almantas Gliožeris +370 616 43 444 almantas@valstybe.eu Redakcija T. Vrublevskio g. 6, LT-01143 Vilnius info@valstybe.eu Red. kolegija Eduardas Eigirdas, Karolis Makrickas, Monika Baltrušaitytė Autoriai Eduardas Eigirdas, Monika Baltrušaitytė, Karolis Makrickas, Julius Naščenkovas, Audrius Milukas
Prenumerata prenumerata@valstybe.eu Reklamos projektų vadovas Žilvinas Šileikis +370 683 31 933 zilvinas@valstybe.eu Reklamos projektų vadovė Milda Šemetienė +370 683 63 363 milda@valstybe.eu Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė
178
Žurnalo tiražas: Spausdinto – 5 797 egz. El. versijos prenumerata - 2 757 Žurnalas internete www.valstybe.eu Spausdintą tiražą audituoja „KPMG Baltics“, UAB
Kalbos redaktorės Indrė Makauskaitė, Laima Kalėdienė Dizainas Lukas Bitkevičius dizainas@valstybe.eu
Redakcija neatsako už reklamų turinį ir kalbą. Platinti žurnalo tekstus be rašytinio redakcijos sutikimo draudžiama.
114
POLITIKA
140 142 146 150 154
Pokalbis su Petru Auštrevičiumi Ar G. Nausėda išsaugos antrą kadenciją? Pokalbis su Andriumi Kubiliumi Lenkija dvigubins kariuomenę, o Lietuva... Gelbėkite „vienaragius“ nuo viruso „oligatron-22“
VISUOMENĖ 162 164 170
172 178 184 186 194
„Kalmaro žaidimo“ sėkmės paslaptis Šiuolaikinio meno kūrėjų temos Rekomenduojamos knygos „Kabulo vienuoliktukas“ Lietuvos tigras
D. Trumpas JAV dovanos „Tiesą“ „Facebook“ panardins į metavisatą Socialinė erdvė – kaip cigaretės
186 8
LAISVALAIKIS
164
TEMA AKIMIRKA METŲ
10 10
METŲ AKIMIRKA TEMA
Įspėjantis JAV pasitraukimas iš Afganistano
Galime drąsiai pripažinti, kad 2021-ieji buvo pilni įspūdingų įvykių ir sukrečiančių vaizdų. Iš pastarųjų kaip geriausiai atspindintį praėjusius metus išrinkome šią nuotrauką, kurioje matyti 640 laimingųjų afganų, susigrūdusių į JAV karinį lėktuvą C-17. Kodėl laimingųjų? Nes kitiems taip nepasisekė. Po to, kai gegužės 1 d. JAV paskelbė, kad jų karinės pajėgos traukiasi iš Afganistano, pasaulį apskriejo šiurpūs vaizdai ir istorijos, kaip afganai, gelbėdamiesi nuo artėjančių talibų, kabinasi į kylančius lėktuvus. Deja, dalis jų užsimušė, nukritę ant šalia oro uosto stovinčių namų... Pabrėžtina, kad visa tai vyko prezidentaujant ne Donaldui Trumpui, o demokratui Joe Bidenui, kuris 2021-ųjų gruodį net suorganizavo Demokratijų forumą – tik jame, deja, Afganistano atstovai dalyvauti jau nebegalėjo, nes demokratine bandančios būti valstybės nebeliko... Nenorime teigti, kad dėl visko kaltos JAV. Iš tiesų, labai svarbu ir mums Lietuvoje įsiklausyti į pasitraukiančių JAV politikų mintis – mes darėme, ką galėjome, bet jie patys nesiruošė ir negynė savo demokratijos. Tuo pat metu galima atvirai klausti tiek JAV, tiek ir Lietuvos lyderių: ką turime daryti šiandien ir ar tikrai tai darome, kad kitame Demokratijų forume demokratijų nebūtų dar mažiau?
11
11
EKONOMIKA AKIMIRKA
2021-aisiais prasidėjo Elono Musko ir Jeffo Bezoso kosminė odisėja
Nors kosmoso užkariavimas yra ne 2021-ųjų aktualija, būtent praėję metai, galima sakyti, tapo proveržio metais. Apie tai rašome straipsnyje „Kosminis Elono Musko ir Jeffo Bezoso gerovės planas milijardieriams“ – dalijamės aplinkosaugininkų įžvalgomis, kad prasidėjęs kosmoso komercinimas gali ne išgelbėti žmoniją, o, atsižvelgiant į milžinišką raketų taršą, padėti greičiau ją sunaikinti – na, bent jau šioje Žemėje. O milijardieriai laikosi savo versijos (nors abiejų versijos kiek skiriasi), kad kosmoso užkariavimu užsiėmė tik dėl žmonijos gerovės. Į tai JAV žiniasklaidos žvaigždės, dažniausiai nestokojančios gana kieto humoro jausmo, atsako, jog geriausiai apie tai, ką savo investicijomis žmonijai nori pasakyti milijardieriai, demonstruoja J. Bezoso bendrovės pagaminta raketa – jos forma, sutikime, nėra tradicinė. Bet kuriuo atveju, tikriausiai didesnė problema ne tai, kad milijardieriai savo naujais verslo planais paskatins klimato kaitą, bet tai, jog į klimato kaitos stabdymą tiek jie, tiek vyriausybės vis dar investuoja gerokai per mažai. Kaip pasakytų poetai, kaip nesustabdysi upės tekėjimo (kol ji dėl klimato kaitos neišdžiūvo), taip nesustabdysi ir naujos milijardierių kosminės odisėjos, į kurią jie ir patys aktyviai įsitraukė. Pavyzdžiui, šioje nuotraukoje matome, kaip J. Bezosas su broliu Marku ir dar dviem bendrakelioniais keistos formos raketa kyla į kosmosą. Belieka tikėtis, kad po visos šios odisėjos žmonijai neteks iš tiesų evakuotis.
12
12
EKONOMIKA AKIMIRKA
13
13
TEMA AKIMIRKA
Spūstys Lietuvos širdyje – liūdnas kovos su tarša simbolis
Jei vieni svarbiausių Lietuvos valstybingumo ir katalikybės simbolių – Gedimino pilies bokštas ir Vilniaus katedra – būtų žmonės, jie jau būtų mirę nuo vėžio. Tik taip galima įvertinti situaciją, kurią stebime Lietuvos širdyje. Tai simbolizuoja, kad Lietuvos politika transporto taršos srityje, švelniai tariant, susiduria su labai didelėmis problemomis. Valdžios Lietuvoje ir Vilniuje keičiasi, o spūstys sostinėje vis auga, tarsi visos politinės partijos būtų susimokiusios prieš Vilniaus katedros lankytojus ir ypač šalia katedros gyvenančius žmones, kurie dėl visas normas kraujyje viršijančio švino kiekio jau seniai vadinami švininiais (nepainiokite su Lietuvos futbolo federacijos vadovybe). Tiesa, politikai gali teigti, kad bando spręsti taršos problemą. Žinoma, ne todėl, kad vis daugiau žmonių mirs perdozavę švino ar paskęs, nes besimaudančius juos švinas nutemps į dugną. Ne, švinas lietuvių kūnuose politikams nerūpi. Jiems nerimą kelia tik tai, kad jei smarkiai nesumažinsime transporto taršos, jau šio dešimtmečio pabaigoje mokėsime šimtus milijonų eurų siekiančias baudas. Deja, akivaizdu, kad net ir baudos nerimo sukelia ne tiek jau daug. Spūstys Lietuvos širdyje yra geriausias simbolis, kad priimami sprendimai yra kokybiški tik siekiant vieno tikslo – išleisti Europos Sąjungos ir biudžeto lėšas, tačiau, švelniai tariant, labai abejotini, jei norime nemokėti baudų ir nepaversti visų Vilniaus katedros lankytojų švininiais.
14
14
TEMA AKIMIRKA
15
15
SOLIDŽIAUSIAS RENGINYS VERSLO VADOVAMS
2022 M. GEGUŽĖS 24–25 D.
VIETA, KUR SUSITINKA VERSLO IR POLITIKOS LYDERIAI
REDAKCIJOS SKILTIS
2022-ieji gali tapti ne tik įtampų, bet ir pažangos metais Brangūs skaitytojai, džiaugiuosi galėdamas Jums pristatyti metinį žurnalo VALSTYBĖ numerį, kuriame stengiamės priminti svarbiausius praėjusių metų įvykius, akcentuoti svarbiausius darbus, kuriuos dar turime padaryti, jei norime kurti klestinčią demokratiją, ir pasidžiaugti mūsų šalies lyderiais – 2021-ųjų Metų žmonėmis, kurių veikla ir demonstruojamos vertybės, mūsų įsitikinimu, stiprina Lietuvos valstybę. Tai padaryti labai svarbu, nes turime nebijoti pripažinti, kad beveik visi demokratiniai Lietuvos lyderiai praėjusiais metais buvo agresyvaus puolimo taikinys. Bene geriausias to pavyzdys – užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, kuris 2021 m. Europoje tapo demokratinės lyderystės simboliu. Jį Politico.eu už demokratinę lyderystę priešinantis Kinijos pastangoms dominuoti ne tik įvardino Drakonų žudiku, bet ir įtraukė į įtakingiausių žmonių Europoje sąrašą, kuriame yra tik 28 pavardės. Tačiau tą pačią savaitę, kai per pasaulį pasklido ši žinia, Lietuvoje prasidėjo milžiniškas valdančiosios daugumos ir Ingridos Šimonytės Vyriausybės puolimas. G. Landsbergis, siekdamas deeskaluoti dirbtinai keliamas įtampas, kreipėsi į premjerę, kad būtų kuo greičiau patenkintas jo prašymas pasitraukti iš pareigų. Deja, tokia situacija, kai demokratinis pasaulis kurį nors mūsų politiką šlovina, o Lietuvoje ant jo pilamas purvas, yra įprasta, todėl neturėtų stebinti. Jei suvokiame, kad esame nuožmiausių XXI a. diktatūrų taikinys ir kad su šiomis diktatūromis bendrų interesų Lietuvoje turi labai galingos įtakos grupės, būtų naivu tikėtis, kad stojantieji ginti demokratijos nuo diktatūrinių režimų ir jų sąjungininkų netaptų pagrindiniu šių jėgų taikiniu. Būtent todėl ir džiaugiamės, kad radome jėgų išleisti šį numerį ir kad bent taip galime padėkoti tiems, kurie stiprina valstybę ir mūsų demokratiją, bei paskatinti kitus potencialius Lietuvos verslo, politikos, žiniasklaidos, meno ir kitų sričių lyderius tai daryti. To labai reikia, jei norime, kad kiti metai ir visas šis dešimtmetis taptų ne tik įtampų, bet ir pažangos laikotarpiu. Nes įtampos artimiausiu metu, ko gero, niekur nedings. Apie tai detaliau rašome šio numerio skiltyje „Kritinis žvilgsnis“ – bandome paaiškinti, kodėl Kinija žvangina ginklais Pietų Kinijos jūroje ir prie Taivano krantų, o Rusija Ukrainos
nepriklausomybei į galvą laiko įrėmusi savo karines pajėgas. Gera žinia ta, jog daug didesnė tikimybė, kad 2022-aisiais šios įtampos nevirs rimtais kariniais konfliktais. Blogesnė – ta, kad tai nėra pagrindas nusiraminti – kaip prognozavome visą praėjusį dešimtmetį, būtent trečiasis dešimtmetis bus pats pavojingiausias, nes būtent šį dešimtmetį vyks galinga energetikos transformacija ir jai iš visų jėgų priešinsis imperinių ambicijų kamuojama Rusija bei nemaža dalis tų, kurie susiję su trilijonus JAV dolerių vis dar valdančia iškastinio kuro imperija. Beje, neužmirškime Kinijos – ekonomiškai sustiprėjusi, ji ieško ir ieškos savo vietos pasaulyje, nes siekia dominuoti ir į demokratijas žvelgia kaip į kliūtį savo kelyje. Būtent tokie tektoninius geopolitinius lūžius primenantys procesai lemia, kad nors neklydome prognozuodami, jog 2021-ieji gali tapti demokratijų pažangos metais, nes nemažai teigiamų procesų vyko ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje (apie tai galite paskaityti skiltyje „Metų įvykiai“), būtent metų pabaiga buvo pažymėta ir didžiausių įtampų bei iš diktatūrų sklindančių grasinimų, o Lietuvoje – dar ir puikiai organizuoto valdžioje esančių demokratinių jėgų puolimo. To ir vėl turėjome tikėtis, nes ši Vyriausybė, jei destrukcinėms jėgoms nepavyks jos sustabdyti, turi realią galimybę ne tik pasipriešinti hibridinei invazijai pasienyje, bet ir gerokai sumažinti Rusijos galimybes paversti Lietuvą energetiniu, korupciniu ir žvalgybiniu tiltu į Europos Sąjungą. Tačiau Rusija tikrai nesustos ir savo tikslų sieks iš visų jėgų, todėl svarbiausias klausimas yra šis: ką darysime mes? Tiesa, kalbu ne apie tuos „mes“, kurie veikia išvien su Maskva. Kalbu apie demokratines jėgas ir mus visus, kurių pastangos 2022-aisiais nulems, ar šie metai bus tik įtampų, ar ir pažangos. Apie tai rašome tiek „Numerio temos“ skiltyje – dar kartą raginame valdančiuosius ir premjerę tapti dar ryžtingesniais už demokratinę valstybės ateitį kovojančiais lyderiais, tiek ir „Įžvalgose“, kuriose keliame klausimą, ar dar ilgai Lietuvos verslo elitas asocijuosis tik su savo asmenine gerove ir verslo interesais, prabangiais automobiliais ir vakarėliais – raginame jį ryžtis lyderystei, kuri stiprintų ne tuštybę, o valstybę. To Jums, mūsų brangūs skaitytojai ir visi Lietuvos žmonės, nuoširdžiai ir linkime! Kaip ir to, kad 2022-ieji būtų ne tik įtampų, bet ir taikos, kūrybos, tiek asmeninės, tiek ir stiprinančios mūsų valstybę, metai! EDUARDAS EIGIRDAS