VALSTYBE (2020 M. Nr. 3 )

2020 BALANDIS NR. 3 (152)

A. TAPINAS: G. NAUSĖDA, ŽINIASKLAIDA, RINKIMAI VID DĖLTO KAS UŽSAKĖ VSD VADOVO SKALPĄ?

TAI – NE PANDEMIJOS, O EGZISTENCINĖ KRIZĖ DRAUGAI, SUKŪRĘ LIETUVIŠKĄ VERSLO LEGENDĄ

VIRUSAS SARS-COV-2 PANDEMIJOS KRIZĖ

APOKALIPSĖ PANIKOS ŠOKAS, O GAL PASAULIŲ KARAS?

TURINYS

BALANDIS 2020 M. NR. 3 (152)

84 TEMA

7 8 12 17 20 24 25 26 40

24

EKONOMIKA

48 60 66 76

17 2

Žmonija išgyvena egzistencinę krizę Ar SARS-CoV-2 sukūrė Rusija?

Pandemijos krizė virto demokratijos krize Ar pasaulio ekonomika grius, nulems Europa Kas užsakė VSD vadovo skalpą?

Pandemijos fone laimi ne tik R. Karbauskis Griūtis NT ir akcijų rinkose COVID-19 pandemija, krizė, apokalipsė...

Naujojo koronaviruso plėtros scenarijai

Kaip COVID-19 keis verslo pasaulį?

Nuotolinis darbas. Kas iš to uždirbs?

100 sekundžių iki žmonijos išnykimo Technologijų naujienos

12

TURINYS ISSN 1822-6574 Leidėjas VšĮ Demokratijos plėtros fondas Direktorius Almantas Gliožeris +370 616 43 444 almantas@valstybe.eu Redakcija T. Vrublevskio g. 6, LT-01143 Vilnius +370 674 93 159 info@valstybe.eu Red. kolegija Eduardas Eigirdas, Arūnas Spraunius, Karolis Makrickas Autoriai Eduardas Eigirdas, Arūnas Spraunius, Monika Baltrušaitytė, Karolis Makrickas, Urtė Malinauskaitė Kalbos redaktorė Indrė Makauskaitė indre@valstybe.eu

Dizainas Lukas Bitkevičius dizainas@valstybe.eu Analizės ir tyrimų skyriaus vadovė Aušra Katkauskienė ausra@valstybe.eu Prenumerata +370 603 70 777 prenumerata@valstybe.eu

Reklamos projektų vadovė Milda Šemetienė +370 683 63 363 milda@valstybe.eu Žurnalas internete: www.valstybe.eu Redakcija neatsako už reklamų turinį ir kalbą. Platinti žurnalo tekstus be rašytinio redakcijos sutikimo draudžiama.

POLITIKA

82 ES išbandymai tik stiprina 84 Ar išgirsime paskutinį įspėjimą žmonijai?

92 COVID-19 – rinkimų modeliavimo įrankis 102 Pokalbis su Andriumi Tapinu 112 Seimo rinkimų baigtį nulems Kremliaus troliai

40

136

Reklamos projektų vadovas Žilvinas Šileikis +370 683 31 933 zilvinas@valstybe.eu

60 LAISVALAIKIS

122 Vlado Bagdono legenda 124 Rekomenduojamos knygos 126 Pokalbis su „Tesonet“ kūrėjais 136 Ženevos automobilių parodos apžvalga 144 Rekomenduojami renginiai

102 3

TEMA AKIMIRKA

4

4

TEMA AKIMIRKA

Ar bent Lietuvos kunigai turės jėgų išgirsti Šventojo Tėvo žodžius?

Sutikime – kai popiežius Pranciškus žengė tuščia aikšte link Šv. Petro bazilikos, vaizdas buvo tikrai sukrečiantis. Juk visada, kai popiežius kreipiasi su kalba „Urbi et Orbi“ (liet. „Miestui ir pasauliui“), tai būna išskirtinis įvykis, pripildantis ne tik visą šią aikštę, bet ir gatves aplink ją, nes visi norintieji netelpa – susirenka milijonai žmonių.

O šį sykį Šventasis Tėvas pro keletą nuo lietaus besislepiančių žurnalistų žengė per tuščią aikštę. Kreipdamasis į pasaulio žmones ir melsdamasis jis prašė, kad pandemija greičiau baigtųsi, o žmonija iš pandemijos siaubo pakiltų atgimusi. Neabejojame, jog jis nuoširdžiai vylėsi, kad jo ypač svarbūs žodžiai ir mintys bus išgirsti. Deja, vargu ar taip bus. Sprendžiant iš pranešimų Lietuvos žiniasklaidoje, buvo išgirstas tik pats įvykis, bet ne Šventojo Tėvo mintys, nors šiandien jos žmonijai ir Lietuvai yra ypač svarbios. Juk Šventasis Tėvas ne tik ragino žmoniją susivienyti siekti gėrio, bet ir pabrėžė svarbą nepasiduoti mus supančiam melui. O tai yra ypač svarbu, nes jei žmonės pasiduoda melui, kaip įmanoma juos suvienyti siekti gėrio? Kai žmonės siekia melagingų jiems primetamų tikslų, stiprėja tik tamsa ir blogis.

Belieka viltis, kad bent Lietuvos kunigai išgirs popiežiaus žodžius. Juk nemažai jų priešindamiesi sovietų imperijai atidavė savo gyvybę ar ilgus metus buvo kalinami lageriuose, tačiau neatsižadėjo savo tikėjimo, tautos ir tiesos. Bet šiandien, kai Vladimiro Putino imperija Lietuvos pasienyje stato Astravo monstrą, o Rusija su kolaborantais primeta melą, kad priešintis šiam monstrui neverta (jis analogiškas tam melui, kurį skleidė kolaborantai okupacijos metais, – kad siekti Lietuvos laisvės nebeverta), tyli ne tik informacinės erdvės melo ir galingų su Rusija kolaboruojančių įtakos grupių užmigdyti Lietuvos žmonės, bet ir tie, kurie turėtų bijoti tik Dievo. Nors išgirdę Šventojo Tėvo žodžius galėtų vienytis – siekti gėrio ir padėti sugriauti Astravo melo monstrą, kuris šių dienų pasaulyje yra didžiausias galingiausios melo imperijos blogio projektas. 

5

5

2019 SPALIS NR. 8 (147) KAINA 2,70 EUR

GRETA PRIEŠ VOLODIĄ IR DONALDĄ – 0:1 V. ŠAPOKA: ATEINANTYS DVEJI METAI NULEMS ATEITĮ AR NT MOKESČIAI SUDREBINS NT RINKĄ?

FRANKFURTO AUTOMOBILIŲ PARODOS PERLAI

VALSTYBĖ 2019 SPALIS NR. 8 (147)

GYVULIŲ ŪKIS ŽVĖRIMS JI NEBAISI

9 771822 657017

ARTĖJA KRIZĖ, BET DIDŽIAUSIEMS

REKLAMA

NESKĘSKITE INFORMACIJOS VANDENYNE –

SKAITYKITE TAI, KAS VERTINGA

REDAKCIJOS SKILTIS

Žmonija išgyvena ne pandemijos, o egzistencinę krizę Dar visai neseniai buvo prirašyta daugybė straipsnių ir tikriausiai milijonai trolių komentarų apie tai, kad švedų mergaitė Greta Thunberg visai išprotėjo, nes teigia, kad, siekiant stabdyti klimato kaitą, reikia nustoti skraidyti lėktuvais.

Nepraėjo nė pusmetis, ir šiandien daugybė lėktuvų stovi aikštelėse, nes COVID-19 pandemija paralyžiavo pasaulį. Žinoma, galima teigti, kad tai – tik sutapimas, kad koronaviruso pandemija ir klimato kaita nėra susijusios. Vis dėlto abu reiškinius sieja vienas labai akivaizdus faktas: žmonija nesiruošė nei COVID-19, nei klimato kaitos krizei. Nors klimato kaitos krizės kaina (tiek mirčių, tiek piniginių nuostolių) gali būti dar didesnė už COVID-19 pandemijos kainą. Apie tai detaliau rašome šio numerio „Mokslo ir technologijų“ skiltyje.

Tad nors šiandien skęstame COVID-19 krizėje, iš tiesų gyvename dar didesnės krizės šešėlyje. Matant, kiek žmonių gyvybių, kiek verslų ir žmonių likimų ši krizė sutryps, tai verčia į dabartį žvelgti su siaubu. Tačiau šios aukos gali bent jau turėti prasmę, jei ši pandemija žmonijai taps tuo paskutiniu skambučiu, kuris privers pabusti ir susitarti dėl sprendimų, kurie apsaugos pasaulį nuo dar didesnių krizių.

Tačiau ar tas pabudimas įvyks? Žvelgiant į pastaraisiais metais dominuojančią politiką, akivaizdu, kad šiandien demokratiniam pasauliui geriau sekasi skaldytis, o ne vienytis, nes įtakingi šio pasaulio lyderiai labiau rūpinasi ne žmonijos, o naftos ir dujų koncernų ateitimi. O diktatorių pasaulio lyderis Vladimiras Putinas daro viską, kad būtent tokia politika ir toliau dominuotų, o pasaulis – ir toliau kaistų.

Tad kai šiandien žvelgiame į tai, kaip dažnai nevykusiai reaguojama į COVID-19 krizę, būtina suvokti, kad tai – ne tiek krizės netikėtumo rezultatas, nes visų pirma tokios krizės galimybė buvo prognozuojama gana seniai, bet greičiau tebesitęsiančios egzistencinės žmonijos krizės rezultatas, kai žmonijai kylantys pavojai yra gana akivaizdūs, tačiau dominuojančių kapitalo ir jį reprezentuojančių įtakos grupių sąmoningai ignoruojami. Pasaulio ekonomikai veikiant šių įtakos grupių naudai, pinigai koncentruojasi jų koncernų sąskaitose, o smogus krizei pinigus leidžia valstybė, vėliau už juos atidirba mokesčių mokėtojai. Todėl jei nesugebame ir net nesistengiame apginti demokratijos nuo tų, kuriems svarbiausios kapitalo grupių pelno eilutės, tikrai neišvengsime naujų krizių, už kurias turėsime sumokėti. Žinoma, Lietuvoje galime save raminti, kad mes niekuo

dėti ir čia yra pasaulio galingųjų žaidimai. Bet ar tikrai? Gal karbauskinė valdžia COVID-19 krizės akivaizdoje visų pirma gelbėja smulkųjį verslą, o ne agrokoncernus? Gal kovoti su COVID-19 valdžia paskyrė geriausią Lietuvos vadybininką ar krizių specialistą, o ne asmenį, kuris tinka Ramūnui Karbauskiui? O gal kažkas pagaliau pradėjo kautis su Rusijos įtaka Lietuvos informacinėje erdvėje? Gal ne prie mūsų sienos Rusija stato „Rosatom“ reaktorių prifarširuotą atominę elektrinę, kurios katastrofos atveju dabartinė pandemijos krizė Lietuvoje atrodys kaip sloga, lyginant su infarktu?

Turbūt sakysite, kad COVID-19 pandemijos ir Astravo atominės elektrinės lyginti negalima. Bet kodėl? Milžiniško masto ispaniškojo gripo pandemija sukrėtė žmoniją prieš 100 metų, o Černobylio ir Fukušimos katastrofos yra daug jaunesnės. Be to, Astravo atominė elektrinė stovi ant didžiausio regione tektoninio lūžio. Tad lyginti tikrai verta. Ir kartu kelti klausimą, kaip stipriai turi būti užvaldyta Lietuvos politika ir informacinė erdvė, koks vertybiškai degradavęs turi būti Lietuvos elitas, kad Astravo pavojui priešinasi tik pavieniai žmonės.

Todėl šiandien turime kelti klausimą ne tik dėl to, ar dėl COVID-19 pandemijos žmonija pabus, bet ir dėl to, ar pavyks pažadinti Lietuvą, kad jos negalėtų užvaldyti jėgos, kurios mus visus iš COVID-19 krizės palydės į dar pavojingesnę ateitį.

Tik kaip tą Lietuvą pažadinti? Juk Rusija ir jos partneriai mūsų šaliai, ypač informacinei erdvei, daro milžinišką įtaką. Be to, didelė dalis visuomenės ir vadinamojo elito nerodo nė mažiausio noro kovoti su virš Lietuvos kylančiomis egzistencinėmis grėsmėmis, kaip jau ne kartą buvo Lietuvos istorijoje. Užuot tai darę jie renkasi daug linksmesnį, paprastesnį egzistavimą neprisiimant atsakomybės už ateitį. Tai įveikti atrodo neįmanoma, tačiau žurnale ir toliau bandysime akcentuoti svarbiausius Lietuvai kylančius iššūkius, kurių ignoruoti negalima. Nes ką gali žinoti – gal tai padės pramušti mūsų elituko bailumo, prisitaikėliškumo ir noro gyventi kuo patogiau šarvus? Jei mes Lietuvoje, kuri tiek metų buvo okupuota, nesugebėsime įveikti savo silpnybių ir susivienyti, kad apgintume savo valstybę ir savo žmonių ateitį nuo kylančių grėsmių, tikėtis, kad tai padarys dar labiau savo gyvenimu patenkinti Vakarai, bus gana sunku. Teliks ruoštis kitoms krizėms, nors labai norėtųsi jų išvengti.  EDUARDAS EIGIRDAS