VALSTYBE (2020 M. Nr. 2 )

2020 KOVAS NR. 2 (151)

KAINA 3,70 EUR

KORONAVIRUSO GRĖSMĖ GEROVĖS VALSTYBEI Į JŪSŲ KONFERENCIJĄ GALI ATVAŽIUOTI B. OBAMA CES 2020: TECHNOLOGIJOS, KURIOS DŽIUGINS REKORDINIS 2020 M. „KINO PAVASARIS“

EDUARDAS EIGIRDAS

PRIVALOME IŠLAISVINTI N. NUMAVIČIŲ IR A. MAMONTOVĄ 28 psl.

KAROLIS MAKRICKAS

COVID-19 – LIGA, KURIOS MOKSLAS LAUKĖ?

84 psl.

LR PREZIDENTAS

GITANAS NAUSĖDA IŠSKIRTINIAME INTERVIU ŽURNALUI VALSTYBĖ PABRĖŽIA:

9 771822 657017

GEROVĖS VALSTYBĖS VIZIJA YRA

SUSITARKIME DĖL ATEITIES

REALI

TURINYS

KOVAS 2020 M. NR. 2 (151)

84 TEMA

11 14 19 28 35 36 38 50

Koronaviruso grėsmė gerovės valstybei Pasaulio ekonomiką gali sugriauti neatsakingumas Sirijoje V. Putinas puola Europą Gerovės valstybės be tikros laisvės nesukursime M. Bloombergas pasikinkė nuomonės formuotojus J. Bezosas paaukojo 10 mlrd. JAV dolerių Už milijoną į Lietuvą atvyktų ir G. Clooney Išskirtinis pokalbis su Prezidentu Gitanu Nausėda

EKONOMIKA

50

28 6

56 62

JAV reklamų kūrėjai pavargo nuo politikos Technologijų naujienos iš CES 2020

14

TURINYS ISSN 1822-6574 Leidėjas VšĮ Demokratijos plėtros fondas Direktorius Almantas Gliožeris +370 616 43 444 almantas@valstybe.eu Redakcija T. Vrublevskio g. 6, LT-01143 Vilnius +370 674 93 159 info@valstybe.eu Red. kolegija Eduardas Eigirdas, Arūnas Spraunius, Karolis Makrickas Autoriai Eduardas Eigirdas, Arūnas Spraunius, Monika Baltrušaitytė, Karolis Makrickas, Gediminas Kukta, Liucija Armonaitė Kalbos redaktorė Indrė Makauskaitė indre@valstybe.eu Dizainas Lukas Bitkevičius dizainas@valstybe.eu Analizės ir tyrimų skyriaus vadovė Aušra Katkauskienė ausra@valstybe.eu

Prenumerata +370 603 70 777 prenumerata@valstybe.eu Reklamos projektų vadovas Žilvinas Šileikis +370 683 31 933 zilvinas@valstybe.eu Reklamos projektų vadovė Milda Šemetienė +370 683 63 363 milda@valstybe.eu

Žurnalo tiražas: Spausdinto – 5 317 egz.

El. versijos prenumerata – 2 422 Žurnalas internete: www.valstybe.eu Spausdintą tiražą audituoja „KPMG Baltics“, UAB

Viršelyje

Prezidentūros nuotr.

Redakcija neatsako už reklamų turinį ir kalbą.

Platinti žurnalo tekstus be rašytinio redakcijos sutikimo draudžiama.

POLITIKA

76 79 80

80

92

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė

Pokalbis su Andriumi Kubiliumi Buratinai žlugdo derybas dėl ES pinigų Sirijoje pasaulinis karas neprasidės

62 LAISVALAIKIS

84 90 92 98

COVID-19 – liga X, kuria bandyta įspėti žmoniją?

Rekomenduojamos knygos Daugiau nei vienas ateities scenarijus Rekomenduojami renginiai

56 7

AKIMIRKA

REKLAMA

8

AKIMIRKA

TAIP VENECIJA ATRODĖ VASARĮ, BET NE ŠIEMET

Irkluotojai, apsivilkę karnavaliniais kostiumais ir itin masiškai dalyvaujantys tradicinėje karnavalo regatoje. Taip šventė atrodė praėjusiais metais, kai jos netemdė negandos, tokios kaip šiemet, kurių net dvi paeiliui užklupo šį švente nuolat gyvenantį miestą. Pirmoji – potvyniai. Praėjusių metų lapkritį jie skandino miestą: vandens lygis pakildavo net 187 cm aukščiau už įprastą lygį ir užliedavo istorinius statinius. Potvynių žala, kaip vertinama, jau gerokai viršija 1 mlrd. eurų.

Tačiau ir to negana – vienas turistų lankomiausių miestų pasaulyje susidūrė ir su COVID-19 grėsme. Tad šių metų vasarį vaizdai iš Venecijos iš nelabai linksmų tapo panašūs į apokaliptinius. Štai vasario pradžioje miestas jaudinosi dėl potvynių nuostolių ir dėl nuosaikaus turistų skaičiaus mažėjimo, o karnavalo mėnesiui įsibėgėjant buvo galima stebėti vis augantį skaičių nuotraukų, kuriose šalia kaukėmis pasidabinusių karnavalo dalyvių vis dažniau buvo galima išvysti turistų, irgi pasidabinusių kaukėmis, tik nelabai linksmomis ir turinčiomis apsaugoti nuo koronaviruso. Vasaris baigėsi dalies populiarių vietų tuštėjimu ir naujomis prognozėmis apie turistų skaičiaus mažėjimą, o tai ir vėl sugeneruos didelius nuostolius šio miesto ekonomikai. Tik, kitaip nei potvyniai, kurių nuostoliai jau suskaičiuoti, COVID-19 nuostolius dar teks skaičiuoti. Ir ne tik Venecijai, bet tikriausiai ir didelei daliai žmonijos.

REKLAMA

9

PILIETINĖ AKCIJA PRIEŠ ASTRAVO AE, UŽ LIETUVOS ATEITĮ

Nuoširdžiai dėkojame Arūnui Mateliui, Virgilijui Aleknai, Vitalijai Mockevičiūtei, Andriui Užkalniui ir Vladui Vitkauskui, kad sutiko tapti visuomenės lyderiais, prieš Nepriklausomybės trisdešimtmetį kviečiančiais Lietuvos piliečius pasirašyti peticiją prieš Astravo monstrą ir ne pasiduoti Kremliui naudingoms įtaigoms, esą kautis per vėlu ir kaunasi tik kažko norintieji – valdžios ar pinigų, o vienytis ir ginti savo valstybę, savo vaikų ateitį ir taip sunkiai iškovotą nepriklausomybę.

Dėkojame jiems ir kviečiame visus mūsų skaitytojus ne tik pasirašyti peticiją prieš Astravo monstrą, bet ir socialiniuose tinkluose pasidalyti bent vienu iš šių įrašų, kurie paskelbti mūsų „YouTube“ paskyroje „Demokratijos TV“, bei paraginti tai padaryti savo draugus, kad Kovo 11-ąją pasitiktume drąsiai gindami save, savo valstybę ir būdami verti visų, kurie žuvo už mūsų laisvę, atminimo.

REDAKCIJOS SKILTIS

Koronaviruso grėsmė gerovės valstybei Reikia pripažinti, kad bent kol kas gerų žinių iš koronaviruso fronto yra labai mažai. Na, nebent ta, kad savo keliones po regionus, kur skleidė savo tiesas, pristabdė Ramūnas Karbauskis, kuris, manyčiau, ir pats veikia kaip nenuvargstantis virusas – negailestingai naikina piliečių smegenų ląsteles ir įdiegia į jas sau naudingas įtaigas. Skirtumas tik tas, jog tikimasi, kad koronavirusas atšilus orams išnyks, o tokie kaip Viktoras ar Ramūnas, jei toleruoji jų veiklą, gali būti aktyvūs dešimtmečiais, ypač kai artėja Seimo rinkimai, o jie ir artėja. Todėl kai šiandien stebime COVID-19 sukeltą isteriją, vienas svarbesnių klausimų, kurio turėtume savęs paklausti, yra šis – ką galime pražiopsoti? Ar negali būti taip, kad labai bijodami to, kas mums gali ir nepakenkti, galime ramiai ir nesipriešindami susitaikyti su tuo, kas mums tikrai pakenks?

Kai kalbame apie koronaviruso grėsmę, turime suvokti, kad nors šis virusas yra pavojingesnis už ankstesnius, vis dėlto tikėtina, kad šiemet tradicinio gripo aukų pasaulyje bus gerokai daugiau. Todėl reikia pripažinti, kad prie šiuo metu kilusios panikos nemažai prisidėjo subulvarėjusi žiniasklaida, kuri savo misiją – informuoti ir šviesti – seniai išmainė į misiją spausdinti viską iš eilės ir kalti babkes. Todėl šiandien suvokimo, kas iš tiesų vyksta, yra gerokai mažiau nei tai gąsdinančių, tai raminančių straipsnių. Jų prisiskaičius gali ištikti net ne panikos priepuolis, o kažkas panašaus į maniakinės šizofrenijos sindromą, kai pamatęs žodį „virusas“ iš karto puoli pirkti druskos ir makaronų, nors nevalgai nei to, nei ano, bet kadangi perka visi, perki ir tu.

Ar ši panika apsaugos nuo koronaviruso, atsakyti gana sunku, tačiau faktas tas, kad tai prisidės prie ekonominių problemų didėjimo. Tačiau, kaip rašome šio numerio „Aktualijų“ skiltyje, ir šiuo atveju esame priversti konstatuoti, kad ir vėl susiduriame su panika. Bet ne lokalaus, o pasaulinių finansų rinkų lygio. Šios srities analitikai, tikriausiai pasiilgę didesnės akcijų rinkos korekcijos, pradėjo dalytis įžvalgomis apie tai, kad COVID-19 pasaulio ekonomiką gali panardinti į panašią krizę kaip 2008-aisiais, o gal dar didesnę. Tačiau artimiausiu metu, labai tikėtina, to nebus.

Todėl jei jau šiandien reikėtų ko nors bijoti, tai visų pirma to, kad šio laikotarpio neišnaudosime ruošdamiesi tai krizei, kuri iš tiesų bus. Ir leisime keliama panika pasinaudoti toms jėgoms, kurios stengiasi pasaulio politiką koreguoti pagal savo interesus, o šie neatitinka nei pasaulio, nei Lietuvos interesų. Apie tai rašome šio numerio „Globalioje tendencijoje“ – akcentuojame tai, kas yra akivaizdu, bet žiniasklaidos bailiai ignoruojama. Juk beveik tuo pačiu metu pradėjo sklisti koronavirusas, Rusijos remiamos Sirijos režimo pajėgos pradėjo

puolimą ir tai sukėlė naują pabėgėlių bangą, Rusijos smogikai Donbase peržengė demarkacinę liniją ir pradėjo pulti Ukrainos pajėgas. Šių įvykių sutapimo laiką vadinti atsitiktinumu tikrai galima, bet tuo tikinčiam žmogui rekomenduočiau atsisakyti ir telefono – priešingu atveju jis rizikuos tapti skambučių sukčių auka. Nes kai esi toks patiklus, tikrai patikėsi sukčių istorijomis ir pervesi jiems visus savo pinigus.

Tikiuosi, kad tarp mūsų skaitytojų potencialių skambučių sukčių aukų nėra, todėl ir Jūs, kaip ir mes, tokiais sutapimais netikite. Tad logiškiau atrodo, kad šiuo metu vykstantys procesai sietini su Rusijos pastangomis trukdyti Europos Sąjungai (ES) susitarti dėl ateities: nukreipti politikų ir visuomenės dėmesį bei sukurti prielaidas aktyviau veikti sąjungininkams, kurie koreguoja ES politikos kryptį sau ir Kremliaus bosui naudinga kryptimi. Beje, tai vyksta nuolat ir būtent tai paaiškina, kodėl svarbiausiose srityse pokyčiai vyksta arba labai lėtai, arba nevyksta visai. Tai mes Lietuvoje turėtume išmanyti geriausiai, nes jau prieš dešimtmetį teigėme, kad yra keletas sričių, kuriose progresas sabotuojamas tikslingai, tačiau valdžios keičiasi, o pokyčiai šiose srityse nevyksta. Tai būtų galima ir vėl priskirti kokiam nors vietiniam Bermudų trikampiui, kai visos į valdžią einančios politinės jėgos žada modernizuoti, na, kad ir švietimą, bet kai laimi, staiga vietos Bermudų trikampis bac ir susiurbia visą reformą, lieka tik pinigų dalybos.

Tai ir verčia mus šiame numeryje kartoti, kad jei ignoruojame įtakas, kurių tikslas – nukreipti mūsų dėmesį nuo svarbiausių iššūkių, jei leisime ne tik užtrolinti Lietuvos piliečių smegenis, bet ir Lietuvos verslo bei kultūros lyderių vertybes, tikėtis, kad pavyks įveikti galingo Rusijos bičiulių bei sąjungininkų tinklo pasipriešinimą ir priimti sprendimus, kurie spartintų pažangą ir padėtų sukurti gerovės valstybę, yra nerealu. Tokiu atveju beliks spėlioti, kaip ir šiame numeryje spausdinamame interviu su Lietuvos Prezidentu Gitanu Nausėda, ar nebus taip, kad į rinkimus visi eis su pažadais kurti gerovės valstybę, o po rinkimų išaiškės, kad gerovės valstybės viziją vėl susiurbė Bermudų trikampis.

Ar galime šią situaciją pakeisti? Kas žino... Neabejoju tik tuo, kad jei nebandysime, jei netelksime pažangiausių Lietuvos lyderių vienytis, remti pažangos ir kurti gerovės valstybės, jei nesipriešinsime vidiniam užvaldymui, geriau tikrai nebus. Tiesa, panika dėl COVID-19 praeis, nes nusibaigs pats virusas, tačiau labai gali būti, kad panikuojant dėl jo galima nepastebėti, kaip Seime vėl įsitvirtina karbauskinio ir viktorinio viruso nešėjai. Tai yra to viruso, kuris mirtinas gerovės valstybei.

EDUARDAS EIGIRDAS