VALSTYBĖ (2019 m. LAPKRITIS)

2019 LAPKRITIS NR. 9 (148) KAINA 3,70 EUR A. MILUKAS: GALIME TAPTI VIENARAGIŲ SLĖNIU KODĖL PRIEŠ KRIZĘ REIKIA GALVOTI APIE GENETIKĄ PASAULIO BESTSELERIU LIETUVOS KŪRĖJAI

MINDAUGAS VAIČIULIS:

„Investech leis investuoti ir Palangos močiutėms“ 72 psl.

MONIKA BALTRUŠAITYTĖ:

„Ar JAV tęsės pažadą išgydyti vėžį?“ 72 psl.

DARIUS MAIKŠTĖNAS:

„Istorinė galimybė sukurti energetikos industriją“ 72 psl.

AŠ LIETUVĄ

KAROLIS MAKRICKAS:

9 771822 657017

XXI AMŽIAUS

IMIGRANTAS ROBOTAI ATIMS MŪSŲ GEROVĘ, NEBENT IŠMOKSIME GAMINTI ROBOTUS

Elegance Eleganceis isananattitude attitude Simon Simon Baker Baker

— — www.longines.com www.longines.com

HydroConquest HydroConquest

TURINYS

TURINYS ISSN 1822-6574 Leidėjas VšĮ Demokratijos plėtros fondas Direktorius Almantas Gliožeris +370 616 43 444 almantas@valstybe.eu Redakcija T. Vrublevskio g. 6, LT-01143 Vilnius +370 674 93 159 info@valstybe.eu

LAPKRITIS 2019 M. NR. 9 (148)

Red. kolegija Eduardas Eigirdas, Arūnas Spraunius, Karolis Makrickas

30

Dizainas Lukas Bitkevičius dizainas@valstybe.eu

Iki gerovės valstybės trūksta 100 tūkst. kūrėjų Ruoškimės investuoti per krizę Baltarusija moko Austriją demokratijos Bręsta didžiausia darbo jėgos migracija „Google“ sukūrė kvantinį kompiuterį D. Trumpas suteikė viltį Lietuvos DI pramonei Robotų amžius prasideda

Analizės ir tyrimų skyriaus vadovė Aušra Katkauskienė ausra@valstybe.eu

EKONOMIKA 26

40 8

40 48 55 58 60 68

Reklamos projektų vadovas Žilvinas Šileikis +370 683 31 933 zilvinas@valstybe.eu Reklamos projektų vadovė Milda Šemetienė +370 683 63 363 milda@valstybe.eu Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė

76

Žurnalo tiražas: Spausdinto – 6 007 egz.

El. versijos prenumerata – 2 189 Žurnalas internete: www.valstybe.eu Spausdintą tiražą audituoja „KPMG Baltics“, UAB

Kalbos redaktorė Indrė Makauskaitė indre@valstybe.eu

TEMA 13 14 18 22 25 26 30

Autoriai: Eduardas Eigirdas, Monika Baltrušaitytė, Karolis Makrickas, Arūnas Spraunius, Urtė Malinauskaitė, Liucija Armonaitė, Mindaugas Vaičiulis, Nerijus Cibulskas

Prenumerata +370 603 70 777 prenumerata@valstybe.eu

Viršelyje GettyImages nuotr.

POLITIKA

Pokalbis su Audriumi Miluku Ir Palangos bobutė galės investuoti į „Apple“ Pokalbis su Dariumi Maikštėnu Ar Lietuva taps startuolių Meka?

Kur investuoti atėjus krizei?

Technologijų naujienos

74 76 81 94

55

48

108

Redakcija neatsako už reklamų turinį ir kalbą.

Platinti žurnalo tekstus be rašytinio redakcijos sutikimo draudžiama.

KULTŪRA 102 106 108 116

Kaip parašyti bestselerį?

Rekomenduojamos knygos Holivude numirėliai uždirbs milijonus Rekomenduojami renginiai

Lietuva privalo ginti pažangios Europos viziją Pokalbis su Gabriele Gylyte-Hein Didžiausias R. Karbauskio blogis JAV žada išgydyti vėžį. Ar tai realu?

94 9

AKIMIRKA

AKIMIRKA

PIRMASIS ROBOTIKOS MUZIEJUS DURIS ATVERS SEULE 2022 M.

O jį, žinoma, stato ne kas kitas, bet patys robotai. Kaip rašo žurnalas „Fast Company“, šis įspūdingas reginys – robotų statomas futuristinės architektūros muziejus – taps ir pirmuoju eksponatu, kurio kūrimo procesą galės stebėti visi.

Turkų architektūros studijos „Melike Altinisik Architects“ sukurtas pastatas taps vienu labiausiai į akis krintančių statinių naujajame Čangbajaus ekonomikos centre, naujai plėtojamoje zonoje, įsikūrusioje šiaurinėje miesto dalyje. Anot projektui vadovaujančio architekto Melike Altinisiko, organiška statinio forma siekiama sukurti robotikos inovacijų šventyklą, o ją, be abejonės, pastatyti privalo patys robotai. Pirmiausia robotų komanda išlies ir apdirbs muziejų apgaubsiančias išlenkto metalo plokštes, tada kita grupė robotų, naudodami 3D spausdinimo technologiją, pagamins betoną, reikalingą viešajai erdvei aplink muziejų sukurti.

Statybos procesą žadama pradėti jau 2020 m. ir tikimasi, kad pirmasis pasaulyje robotikos muziejus duris atvers jau po dvejų metų. 

10 10

11

11

REDAKCIJOS SKILTIS

Lietuvai iki gerovės valstybės trūksta 100 tūkst. kūrėjų ir dar reikia įveikti bręstantį blogį Taip, galiu sutikti, kad skaičių 100 tūkst. ištraukiau iš lempos – tik tam, kad atkreipčiau dėmesį į vykstančius procesus, kurie neišvengiamai keis Lietuvą, nes keičiasi ir visas pasaulis. Apie tai daugiausia ir rašome šiame numeryje: akcentuojame, kad technologijų progreso sukelta transformacija tik stiprėja, todėl iki 2030 ar tuo labiau 2040 m. iš tiesų turėsime sukurti ne 100 tūkst., o du ar tris kartus daugiau naujų ir pažangesnių darbo vietų.

JAV analitikai prognozuoja, kad beveik pusę šalies darbo rinkos turės išgyventi pokyčius, nes technologijos keis ar naikins egzistuojančias darbo vietas bei kurs naujų, kurioms reikės naujų žinių, gebėjimų ir patirčių. Akivaizdu, kad ir mes Lietuvoje nuo šio progreso nepabėgsime, nes tai būtų ne pabėgimas, o šuolis nuo skardžio į didelę sisteminę krizę. Todėl kai žvelgiame į ateitį, privalome įsisąmoninti, kad arba orientuosimės į pažangą ir darysime viską, kad būtų sukurta kuo daugiau pažangių, gerai mokamų darbo vietų, arba mūsų laukia liūdnos valstybės su skurdžia ir susiskaldžiusia visuomene ateitis. Pastarajam scenarijui turėtume pasipriešinti, tuo labiau kad akivaizdu, jog jei plėtosime savo startuolių ekosistemą, jei daugiau lėšų nukreipsime į tam tikrus sektorius ir švietimo sistemą, jei gerinsime visuomenės technologinio raštingumo gebėjimus, iki 2030-ųjų galime sukurti ne 100 tūkst., o gerokai daugiau gerai mokamų darbo vietų pačiuose pažangiausiuose sektoriuose. Žinoma, tik tuo atveju, jei būsime ne pasyvūs stebėtojai, o aktyvūs dalyviai ir kovotojai už pažangą.

Galime neabejoti, kad destrukcinės jėgos, kurioms reikia valstybės, kurioje kapitalas ir galia koncentruojasi oligarchų ir klanų rankose, o piliečiai yra lengvai valdomi pasitelkiant subulvarėjusią žiniasklaidą, tikrai darys viską, kad laimėtų. Tad, užuot sukūrus dešimtis tūkstančių gerai mokamų darbo vietų, bus galima ir toliau stebėti, kaip dauginasi nomenklatūriniai, populistiniai ir oligarchiniai bebrai. Užuot reformavus neefektyviai veikiančius sektorius, žmonėms ir toliau bus parduodama melaginga iliuzija, kad per daug ryžtingų reformų nereikia, tad „gerieji“ politikai išsaugos egzistuojančias darbo vietas. Nors iš tiesų tai reikš, kad žmonės bus pasmerkti skurdui, nes jų darbo vietos dėl neefektyvumo bei technologinių pokyčių jau yra pasmerktos, todėl jų finansavimas skurdins tiek žmones,

kurie šį darbą dirba ir tampa priklausomi nuo sistemos, tiek visą valstybę, mat investuodama į kitas sritis ji gautų daug didesnę naudą, galėtų didinti visuomenės gerovę ir pasirūpinti, kad pokyčiai darbo rinkoje keltų kuo mažesnę socialinę įtampą.

Tad pagaliau nustokime apsimetinėti, kad neefektyvi nomenklatūrinių bebrų ir oligarchinių struktūrų veikiama sistema vis dar dominuoja netyčia. Tai vyksta, nes blogiukai dirba savo darbą, o patriotai mala liežuviais ir bėga nuo kovos. Visa tai akivaizdžiai demonstruoja ir situacija energetikos sektoriuje. Šiame numeryje publikuojamame interviu didžiausios Lietuvos energetikos bendrovės „Ignitis“ vadovas teigia, kad jei Lietuva plėtos žaliąją energetiką, vien šioje srityje gali būti sukurta daugiau nei 10 tūkst. naujų gerai mokamų darbo vietų. Tačiau šiame numeryje mes esame priversti konstatuoti ir tai, kad po 2012-ųjų referendumo dėl Visagino atominės elektrinės spartus atsinaujinančių išteklių energetikos proveržis sabotuojamas, todėl elektros importuojame beveik tiek pat, kiek iš karto uždarius Ignalinos atominę jėgainę, tarsi ruoštumėmės Astravo atominės elektrinės paleidimui ir kažkas Lietuvoje siektų, kad mūsų vartotojų pinigai už elektrą atitektų ne žaliosios energetikos industrijai, o „Rosatom“ atominių elektrinių mūsų valstybės pasienyje statytojams, kad jie galėtų pasienyje pastatyti antrą, trečią ir ketvirtą reaktorių ir mūsų Tėvynę paskandinti Kremliaus teroristinių atominių elektrinių šešėlyje.

Ar šiuo atveju galime kalbėti apie gerovę? Ne, veikiau jau apie bręstantį blogį, kuris ketina laimėti 2020 m. Seimo rinkimus ir galutinai įsitvirtinti. Bet jam būtina pasipriešinti! Juk turime daug nuostabaus jaunimo, kuris Lietuvą iš mažos ir agrarinės, apstatytos „Rosatom“ elektrinėmis, gali paversti į klestinčią technologijų ir žaliosios energetikos valstybę. Tereikia šią galimybę apginti. Todėl mes redakcijoje iš visų jėgų stengsimės tai daryti – tiek savo kuriamu turiniu, tiek kitais metais vyksiančiuose Lietuvos ekonomikos konferencijos Lyderystės forume ir Vilniaus energetikos forume. Telksime startuolius ir visuomenę orientuotis ne į „feikinę“ oligarchinę ir populistinę, o į tikrąją gerovę, paremtą mūsų kūrėjais ir skaidriomis sistemomis. Laiko dar yra, tik vis dar trūksta kovotojų, nors pergalė taip arti...  EDUARDAS EIGIRDAS 13