POKALBIS
APIE DI POTENCIALĄ
SU DI VERSLŲ KŪRĖJAIS
PASTABOS IŠ " "
POKALBIS
SU JESSICA SHY APIE JOS KELIĄ Į SĖKMĘ
DI
ATEITIES MINISTRAS
SIEKS PASKATINTI EKONOMIKOS AUGIMĄ IR PRITRAUKTI 10 MLRD. EURŲ INVESTICIJŲ
VASARA
TEMA
9 Lietuvos ateitis priklauso nuo Jūsų
11 Jie tolina karą nuo Ukrainos
12 Kas verčia demokratijas investuoti?
15 Elitas vėl neišlaikė ferario testo
20 Ar elitas automobilį myli labiau už Tėvynę?
29 Reikia kovoti ne dėl LRT, o už Lietuvą
30 Tapome „Netflix“ vartotojų karta
31 DI – ne tik verslas
34 Kokią valstybę turime kurti?
EKONOMIKA
44 Pokalbis su Luku Savicku
54 Svarbiausios įžvalgos iš 2025 m. „Lietuvos Davoso“
72 Globalios DI ginklavimosi varžybos
86 Pokalbis su R. Jurkėnu, V. Pakėnu ir V. Kavaliūnu
ISSN 1822-6574
Leidėja
VšĮ Demokratijos plėtros fondas
Direktorius
Almantas Gliožeris +370 616 43 444 almantas@valstybe.eu
Redakcija
T. Vrublevskio g. 6, LT-01143 Vilnius
El. p. info@valstybe.eu www.valstybe.eu
Vyr. redaktorius
Eduardas Eigirdas
Autoriai
Eduardas Eigirdas, Monika Baltrušaitytė, Karolis Makrickas, Teodoras Žukas, Albinas Januška, Paulius Gebrauskas
Kalbos redaktorė
Indrė Makauskaitė indre@valstybe.eu
Dizaineris Lukas Bitkevičius dizainas@valstybe.eu
El. žurnalo prenumerata www.valstybe.eu
Reklamos projektų vadovė
Milda Šemetienė +370 683 63 363 milda@valstybe.eu
Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė
Žurnalo tiražas
Spausdinto – 5 377 egz. Prenumerata internete – 3 457 Žurnalas internete www.valstybe.eu
Redakcija neatsako už reklamų turinį ir kalbą. Platinti žurnalo tekstus be rašytinio redakcijos sutikimo draudžiama.
POLITIKA
105 Kelios pastabos apie Lietuvos užsienio politiką 108 Baltijos šalys turi tapti regiono gynybine uola 112 Pokalbis su Dainiumi Žalimu
VISUOMENĖ
116 Reportažas iš e. metanolio gamyklos 120 Naujas filantropijos modelis Lenkijoje
124 Warreno Buffetto palikimas
150
KULTŪRA
134 Lietuvai reikia kultūrinio nacionalizmo
142 Pokalbis su Jessica Shy
150 Artėjančio kultūros sezono renginiai
158 Rekomenduojamos knygos
160 Vienuolė, kuriai pavyko nugalėti baimę
ŽALIOJI EKONOMIKOS PAŽANGA
VERSLO PLĖTRAI, PILIEČIŲ GEROVEI, STIPRIAI VALSTYBEI! SPALIO
Lietuvos ateitis priklauso nuo Jūsų
Sveiki, gerbiami žurnalo „Valstybė“ skaitytojai, tikri Lietuvos patriotai ir lyderiai, kurie, užuot skaitę subulvarėjusią Lietuvos žiniasklaidą ir vėliau piktinęsi, kad nėra ko skaityti, radote laiko mūsų žurnalui, kurio tikslas – pakilti virš informacinio triukšmo ir stengtis formuoti intelektinę aplinką, kurioje būtų galima gilintis į svarbiausius procesus bei jų įtaką ir identifikuoti sprendimus, kuriuos turime priimti, jei siekiame ne sėkmės kuriai nors siaurai interesų grupei, o didžiausios ilgalaikės naudos ir sėkmės mūsų valstybei.
Tai skamba pretenzingai, bet kada, jei ne dabar, būtina siekti šio tikslo? Juk visi iš eilės mus gąsdina, kad galime būti kitas Rusijos taikinys. Taip gali būti, tačiau tik tuo atveju, jei pasyviai plauksime ir leisimės nešami į geopolitinių procesų formuojamą ateitį, jei nedarysime įtakos šiam procesui ir nesistengsime kurti mūsų valstybei bei visuomenei saugios ateities. Apie tai rašau šio numerio vedamajame –stengiuosi atskleisti pagrindines kryptis, kuriomis žengdami galėsime teigti, kad rūpinamės valstybe, o ne ja naudojamės. Tai ir vėl gali skambėti įžūliai, nes kaip mes dirbdami žurnale galime geriau už kitus žinoti, kokia bus ateitis? Juk redakcijoje dirba tik keletas žmonių, ir tarp jų nėra nė vieno akademiko ar profesoriaus.
Bet tai yra įmanoma, nes mes neturime ir tikslo pataikauti skaitytojams, generuoti patiktukus, uždirbti iš trolinimo ar kurio nors oligarcho, politinės ar verslo grupės aptarnavimo. Mūsų vienintelė misija buvo ir yra visas jėgas atiduoti tam, kad identifikuotume realiausius globalių procesų scenarijus ir sprendimus, kurie teiktų didžiausią naudą mūsų valstybei. Būtent todėl mūsų įžvalgos, susijusios su globaliais procesais ar būtinų sprendimų nauda, beveik visada yra tikslios – tuo nesunku įsitikinti peržvelgus mūsų žurnalo numerius ir įvertinus mūsų remtų sprendimų įtaką Lietuvos valstybei.
Ir taip yra ne todėl, kad mes su kolegomis redakcijoje jaučiamės ar esame protingesni, bet todėl, kad protingesni už mus rūpinasi, kaip sukurti savo asmeninius vienaragius, padaryti karjerą, tapti profesoriais, akademikais ar prezidentais, o mes rūpinamės Lietuvos karjera, jos tapimu vienaragiu ir mūsų visų saugia ateitimi. Dažnai tai daug kam nepatinka, pradedant nuo Rusijos bei naftininkų ir baigiant vietiniais oligarchais bei magnatais. Taigi, tokia misija brangiai kainuoja. Vis dėlto ji atsiperka – žinoma, ne finansais ar ordinais, bet džiaugsmu, kai matai, kad padedi Lietuvai į ateitį žengti sėkmingesniu ir saugesniu keliu.
Tiesa, būna ir nusivylimų, kaip, pavyzdžiui, matant ką tik įvykdytą mokesčių reformą, kurioje daug daugiau pataikavimo
rinkėjams, o ne rūpinimosi valstybe. Vis dėlto reikia pripažinti, kad tai ne tik politikų, bet viso mūsų elito – tiek politikos, tiek verslo, tiek teisės, tiek žiniasklaidos – kaltė. Jei įgyvendinant svarbiausią reformą, skirtą mūsų ekonomikos gyvybingumui ir ilgalaikiam gynybos finansavimui užtikrinti, daugiausia jėgų buvo išeikvota spjaudymuisi žiniasklaidoje ir nebuvo rūpinamasi visuomenės ekonominiu švietimu, nors mes nuolat raginome ir raginame tai daryti, kaip galima tikėtis, kad bus priimti išmintingi sprendimai? Juk tiek kartų kartojome, kad jei Lietuvos patriotai leidžia piliečiams primesti melagingas ekonomines įtaigas ir su jomis nekovoja, vėliau politikai, net jei nėra tiesiogiai veikiami šių melagingų įtaigų skleidėjų, yra linkę balsuoti vadovaujantis šiomis įtaigomis, nes joms simpatizuoja jų rinkėjai. Tad jei patriotiškai nusiteikę verslo, mokslo ir kitų sričių lyderiai neturi laiko ar noro šviesti visuomenės, tai daro troliškos jėgos –jų suformuotos troliškos įtaigos vėliau virsta Lietuvos troliška politika.
Dar blogiau – ne tik troliška politika, bet ir trolišku elitu. Tuo įsitinti nesunku matant, kad vis dar vykstant karui Ukrainoje žiniasklaida reklamuoja žvaigždes, veikusias Maskvos naudai. Tai yra įmanoma, nes visi tyli, prisitaiko, mano, kad kitaip būti negali. Bet juk gali. Būtent todėl šiame numeryje ir kalbiname lietuvių muzikos kūrėją Jessicą Shy – ne todėl, kad ji tapo megažvaigžde, bet todėl, kad iškilo nepataikaudama mus supančiai informacinei ir vertybinei kultūrai. Ji viešai nekomentuoja nesąmonių, nesireklamuoja skandalais ir nedemonstruoja prabangos, tiesiog kuria ir daro tai labai profesionaliai.
Šiuo pavyzdžiu noriu pasakyti, kad mes visi turime pasirinkimą – ar pataikauti, vertinti ir komentuotai tai, ką ant mūsų užpila žiniasklaida, ar vis dėlto rinktis nepataikauti, stiprinti tai, kas mūsų informacinėje erdvėje yra teisinga, rasti jėgų šviesti ir vienyti kitus bei skatinti juos daryti tą patį. Taip kurti informacinę ir vertybinę aplinką, kurioje reformos bus daug pažangesnės, o mus supantis elitas – gerokai šviesesnis.
Ar mums gali pasisekti matant, kad net vykstant karui Ukrainoje ir mums gresiančio karo akivaizdoje nesugebėjome susivienyti būtinai mokestinei pažangai? Nežinau, bet viltis gyva. Jūs juk skaitote šį žurnalo numerį – vadinasi, Jums rūpi. Tad tiesiog turime stengtis, kad mūsų būtų daugiau, ir mums pasiseks.
Džiaugiuosi, kad esate su mumis. Linkiu Jums įkvėpimo ir sėkmės!