AR 2025-IEJI TAPS IŠŠŪKIŲ, AR IR TAIKOS METAIS?
GĄSDINANTI, BET VILIOJANTI E. MUSKO ATEITIS
KAIP D. TRUMPAS PAKEIS PASAULIO EKONOMIKĄ?
ĮSPŪDINGAS KELIAS IKI 30-OJO „KINO PAVASARIO“
DONALDAS TRUMPAS „GRĮŽAU SU TAIKA“
KOKS BUS DONALDO TRUMPO „TAIKOS“ PASAULIS?
KOKIĄ LIETUVĄ
KURS GINTAUTAS PALUCKAS?
KADA BAIGSIS ŠIS
KARAS IR KILS NAUJAS?
09 Kokie bus 2025-ieji?
11 Gynybai skirsime 5–6 proc. BVP
12 D. Trumpo „taikos“ pasaulis
20 Pasaulio metų žmogus
22 Reikšmingiausi metų įvykiai
26 Kada baigsis karas su Rusija?
38 Kokią Lietuvą kurs Gintautas Paluckas?
44 Ar pažangiečiai rems Lietuvą, ar žemaitaičius?
48 Lietuvos metų žmonės
60 Ekonominio pokerio su D. Trumpu metai
64 Pokalbis su Jonu Urbonu
70 Prabangaus NT rinka kvėpuoja pavasariu
72 Vilnius Greentech Forum 2024
86 Pokalbis su Virginijumi Sinkevičiumi
90 Kinija jau žengia į XXII a.
104 Technologijų naujienos
ISSN 1822-6574
Leidėja
VšĮ Demokratijos plėtros fondas
Direktorius
Almantas Gliožeris
+370 616 43 444 almantas@valstybe.eu
Redakcija
T. Vrublevskio g. 6, LT-01143 Vilnius
El. p. info@valstybe.eu www.valstybe.eu
Vyr. redaktorius
Eduardas Eigirdas
Autoriai
Eduardas Eigirdas, Monika Baltrušaitytė, Karolis Makrickas, Marius Dubnikovas, Agnia Grigas, Linas Kojala
Kalbos redaktorė Indrė Makauskaitė indre@valstybe.eu
Dizaineris Lukas Bitkevičius dizainas@valstybe.eu
El. žurnalo prenumerata www.valstybe.eu
Reklamos projektų vadovė
Milda Šemetienė
+370 683 63 363 milda@valstybe.eu
Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė
Žurnalo tiražas
Spausdinto – 5 547 egz. Prenumerata internete – 3 657
Žurnalas internete www.valstybe.eu
Redakcija neatsako už reklamų turinį ir kalbą. Platinti žurnalo tekstus be rašytinio redakcijos sutikimo draudžiama.
113 Atgrasymas – geriausia gynyba
114 Kodėl pralaimėjo ir K. Harris, ir I. Šimonytė?
116 Miglota D. Trumpo vizija Ukrainai
118 Pokalbis su Rasa Juknevičiene
122 Kodėl JAV žvaigždės patyrė politinį bankrotą?
130 Daugybė Elono Musko veidų
138 Pokalbis su Algirdu Ramaška
144 Rekomenduojamos knygos
146 Petro Plumpos kelionė į gyvenimą
Sveiki, gerbiami mūsų žurnalo skaitytojai!
Sveikinu Jus ne tik todėl, kad renkatės rimtesnę žiniasklaidą ir skaitote šį mūsų žurnalo numerį, bet ir atvykus į Donaldo Trumpo pasaulį, kuris, akivaizdu, bus nenuobodus, greičiau gali būti beprotiškas, radikalus, įdomus, tam tikrais atvejais –ir perspektyvus, bet tikrai galime neabejoti, kad jau yra realus. Tad jei mums iš tiesų rūpi mūsų valstybės ateitis, visų pirma turėtume pabandyti kuo aiškiau suvokti, ką D. Trumpo sugrįžimas gali reikšti JAV, Europos Sąjungai, Ukrainai ir mums, Lietuvai. Kurie pokyčiai gali būti naudingi ir suformuoti prielaidas ne tik tam, kad būtų nutrauktas šiuo metu vykstantis karas Ukrainoje, bet ir tam, kad būtų sustiprintos demokratijos? O kurie pokyčiai tik didins riziką, kad demokratinis pasaulis patirs nuosmukį, ir galimybę, kad dar didesnis karas su diktatūromis taps neišvengiamas?
Apie tai rašome šio numerio „Metų aktualijos“ skiltyje – pabrėžiame, kad tai, kokią ateitį pasauliui ir mums sukonstruos antroji D. Trumpo kadencija, priklausys ne tik nuo JAV ar Rusijos politikos, galimų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitarimų bei Kinijos, tačiau ir nuo mūsų, tai yra nuo demokratinių valstybių, ypač esančių pasienyje su Rusija ar Kinija. Būtent mes turėtume siekti, kad laukiama taika Ukrainoje nevirstų stotele prieš dar didesnį karą. Apie tai Lietuvoje turėtume kalbėti ypač atsakingai ir stengtis identi kuoti svarbiausias kryptis ir tikslus, kurių siekdami galėtume užsitikrinti, kad Lietuva nei šį, nei kitą dešimtmetį netaps Rusijos agresijos taikiniu.
rizikuoti prarasti jų švarumu tikinčių rinkėjų balsus. Štai kodėl bent jau man asmeniškai 2024-ieji buvo patys šlykščiausi metai šiame šimtmetyje – tiesiog persmelkti nesibaigiančių pareiškimų apie tai, kaip visi myli ir remia Ukrainą, tuo pat metu demonstruojant visišką neįgalumą, kai reikia padėti nugalėti Rusiją kare ir sutarti dėl taikos. Tad ar šioje realybėje turėtų stebinti D. Trumpo pergalė, kaip ir tai, kad daugelyje valstybių demokratinės jėgos pralaimi ir stiprėja radikalios jėgos, susijusios su stambiuoju kapitalu ar net draugiškesnės Rusijai? Taip demokratiniame pasaulyje atsitraukia švariarankiai ir formuojasi ciniškesnė aplinka, palankesnė tam, kad būtų susitarta su V. Putinu. Deja, labai tikėtina, kad ne demokratinių vertybių ir laisvių, o ekonominių ir geopolitinių interesų pagrindu.
Deja, bent kol kas nieko panašaus Lietuvoje nematyti, o tuo metu, kai JAV ir visas pasaulis skęsta D. Trumpo bei jo artimiausių sąjungininkų generuojamame troliškame turinyje, susidaro įspūdis, kad Lietuva daro tą patį – trolišką informacinį lauką papildo Remigijumi Žemaitaičiu. Tikėtina, kad vadovaujantis principu, jog kuo daugiau triukšmo, tuo lengviau valdyti visuomenę ir paruošti demokratijas susitarti su V. Putinu. Tikriausiai taip ir yra, ir tai labai šlykštu, tačiau ar dėl to galime kaltinti vien tik D. Trumpą ir jo šalininkus? Demokratinės jėgos turėjo porą metų ir visas galimybes nulemti Ukrainos ir Europos ateitį, nes bent keletą metų tiek JAV, tiek Europos Sąjungoje dominavusios demokratinės jėgos buvo gana progresyvios. Tik to nepadarė – nedrįso remti Ukrainos tiek, kiek reikia, kad ši nugalėtų Rusiją mūšio lauke. Tikėtina, kad bijojo V. Putino ir galimybės išprovokuoti dar didesnį karą. Kaip ir nedrįso su V. Putinu tartis dėl taikos, nes tikriausiai bijojo susipurvinti savo švarias demokratines rankutes ir
Ar tai turėtų mums kelti nerimo? Be jokios abejonės. Bet ne todėl, kad, kaip gąsdinasi dalis analitikų, turime bijoti kažkokio naujo pasaulio pasidalijimo ir slaptų susitarimų (tikėtina, kad jie neišvengiami), o visų pirma todėl, kad tokioje aplinkoje daug sunkiau koncentruoti dėmesį į svarbiausius sprendimus, stiprinančius demokratines valstybes, o stiprėjant radikalioms, populistinėms ir tuo labiau prokremliškoms jėgoms – tuos sprendimus priimti. Štai kodėl būtent dabar labai svarbu ne bandyti spėlioti, dėl ko su V. Putinu gali susitarti D. Trumpas, bet kuo aiškiau identi kuoti, kokią ekonomikos, socialinę, gynybos politiką turime vykdyti Lietuvoje, Baltijos valstybėse ir Europos Sąjungoje, jei norime kurti saugią ateitį. Juk jei eisime klaidinga kryptimi, jei priimsime tik dalinius ar net klaidingus sprendimus, koks skirtumas, dėl ko bus susitarę D. Trumpas ir V. Putinas – mes vis tiek savo valstybei kasime duobę. Galime neabejoti, kad Rusija savo imperinių ambicijų neatsisakys, tad jei būsime silpnesni, tapsime jos taikiniu. Šiandien turime visas sąlygas tokios ateities išvengti, tačiau vien politikų pastangų neužteks. Kaip rašome šio numerio vedamajame, net jei Gintautas Paluckas nuoširdžiai norės tapti Vilties MP ir sieks priimti didelę dalį valstybei stiprinti būtinų sprendimų, reikia aiškiai matyti realybę: jei jam teks veikti globalių ir lokalių destrukcinių įtaigų apsuptyje, o tuo metu didžiausią įtaką informacinei erdvei turintis verslo elitas tik rūpinsis savo gerove, didelė dalis pažangos liks tik popieriuje. Tad jei norime, kad 2025-ieji būtų geresni ar net taptų pažangos ir vilties metais, turime pasistengti. Privalome nustoti žiaumoti popkornus, stebėdami D. Trumpo pasirodymą, ir pasirūpinti savo valstybe.