VALSTYBĖ (2019 M. GEGUŽĖ)

2019 GEGUŽĖ NR. 4 (143) KAINA 2,70 EUR

GERO PREZIDENTO MASKVAI ĮVEIKTI NEUŽTEKS D. ULVYDAS: „RAGINU LIETUVĄ NEBEBIJOTI“ RINKIMAMS ĮTAKĄ DARO IR MASKVA, IR VALDŽIA KOKS BUS „GOOGLE“ ATEITIES MIESTAS?

AR ĮVEIKSIME

OLIGARCHINIŲ VERTYBIŲ

9 771822 657017

MAFIJĄ

ph. Andrea Ferrari www.isto.It • www.baxter.it

TURINYS

TURINYS ISSN 1822-6574 Leidėjas VšĮ Demokratijos plėtros fondas Direktorius Almantas Gliožeris +370 616 43 444 almantas@valstybe.eu Redakcija T. Vrublevskio g. 6, LT-01143 Vilnius +370 674 93 159 info@valstybe.eu

GEGUŽĖ

Red. kolegija Eduardas Eigirdas, Arūnas Spraunius, Monika Baltrušaitytė

2019 M. NR. 4 (143)

91

Analizės ir tyrimų skyriaus vadovė Aušra Katkauskienė ausra@valstybe.eu

9

44

34 4

Reklamos projektų vadovė Milda Šemetienė +370 683 63 363 milda@valstybe.eu

94

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė Žurnalo tiražas: Spausdinto – 6 677 egz.

El. versijos prenumerata – 1 570 Žurnalas internete: www.valstybe.eu Spausdintą tiražą audituoja „KPMG Baltics“, UAB

78

Redakcija neatsako už reklamų turinį ir kalbą.

Platinti žurnalo tekstus be rašytinio redakcijos sutikimo draudžiama.

LAISVALAIKIS

56 58 64

„McDonald’s“ investuoja į dirbtinį intelektą „Google“ nusprendė statyti ateities miestą Technologijų naujienos

POLITIKA

EKONOMIKA 44 49 51 52

Kalbos redaktorė Indrė Makauskaitė indre@valstybe.eu

Reklamos projektų vadovas Žilvinas Šileikis +370 683 31 933 zilvinas@valstybe.eu

Dizainas Lukas Bitkevičius dizainas@valstybe.eu

TEMA Istorinė galimybė oligarchinę santvarką

pakeisti pilietine demokratija 12 V. Putinui įveikti gero prezidento neužteks 18 Po prezidento rinkimų paaiškės,

ar įveiksime oligarchų vertybių mafiją 22 JAV dominuojančia galia reklamos rinkoje

tampa internetas, Lietuvoje – „chebra“ 23 Bitkoinas prisidirbo 24 Ingrida Šimonytė laimės rinkimus,

jei pabus svarbiausia galia 34 Pokalbis su Donatu Ulvydu 40 Karbauskiniai oligarchizuoja internetą,

o rinkodarininkus pavers megamelagiais

Autoriai: Eduardas Eigirdas, Monika Baltrušaitytė, Karolis Makrickas, Arūnas Spraunius, Urtė Malinauskaitė, Nerijus Cibulskas, Liucija Armonaitė

Prenumerata +370 603 70 777 prenumerata@valstybe.eu

71 74 78 86

Startuolių pasaulis auga. O Lietuvoje?

SGD vertės grandinė – žaliai Lietuvai Rinkodaros naujienos Rinkodarinė TV projektų sėkmė politikoje

52

86

88 90 94 98

Rekomenduojamos knygos „Sostų žaidimo“ premjerą legaliai žiūrėjo 17 mln., nelegaliai – 54 mln. žmonių Niujorko automobilių paroda Rekomenduojami renginiai

Jei Vakarai apleis Ukrainą, ją valdys oligarchai TS-LKD gali laimėti Seimo rinkimus, tik ar nori?

Liberalai Kanadoje kuria laimės ekonomiką Kinijos milijardieriai tampa mecenatais

58 5

AKIMIRKA

AKIMIRKA

GERA ŽINIA – UKRAINA SUVIENYTA, NERIMĄ KELIANTI – SUVIENYTA OLIGARCHO AUGINTINIO

Vienam įtakingiausių Ukrainos oligarchų Ihoriui Kolomoiskiui priklausančios televizijos transliuoto ir ypač galingai reklamuoto serialo „Tautos tarnas“ žvaigždė (seriale vaidino Ukrainos prezidentą) Volodymyras Zelenskis triuškinančiai laimėjo Ukrainos prezidento rinkimus: surinko 73,22 proc. balsų ir tapo tikru Ukrainos prezidentu. Tai verčia kalbėti ne tik apie puikiai ir galingai įvykdytą informacinę V. Zelenskio įvaizdžio formavimo kampaniją bei demokratijos valdymą pasitelkus oligarchų įtaką žiniasklaidai, bet ir apie tai, kad tokia įspūdinga pergalė, deja, gali būti pažymėta ne tik Vakarų, bet ir Rusijos interesų bei įtakos (apie tai rašome šio numerio skiltyje „Politika“).

Vis dėlto vertindami realią situaciją Ukrainoje turime pripažinti, jog buvo sunku tikėtis, kad Ukraina galėtų išsirinkti prezidentą, nesusijusį su viena ar kita oligarchų grupe, nes demokratinių provakarietiškų jėgų pozicijos šios šalies versle, politikoje ir žiniasklaidoje yra itin silpnos. Todėl jos tiesiog nebūtų pajėgios tokioje neskaidrioje aplinkoje iškelti stipraus kandidato, gebančio pasipriešinti oligarchų remiamiems kandidatams. Taigi, belieka save raminti, kad naujojo Ukrainos prezidento įvaizdį suformavusios televizijos savininkas, oligarchas I. Kolomoiskis, kai jam kilo problemų dėl jo banko nacionalizavimo (apie tai taip pat skaitykite šio numerio skiltyje „Politika“), pabėgo ne į Maskvą, o į Tel Avivą. Tai leidžia tikėtis, kad Ukrainos provakarietiška kryptis išliks. Tačiau ar naujasis prezidentas kausis su oligarchija ir korupcija – o tai kelia daugiausia nerimo Ukrainos piliečiams, atėjusiems balsuoti prieš Petro Porošenką, nors šis prezidentaudamas, mūsų nuomone, įrodė, kad stengiasi būti ne oligarchų, o ukrainiečių tautos tarnu, kaip ir atsakymo į klausimą, kieno tarnas bus V. Zelenskis – jį į populiarumo aukštumas iškėlusio oligarcho ar ukrainiečių tautos – atsakymų dar teks palaukti.

6

6

7

7

REDAKCIJOS SKILTIS

Istorinė galimybė oligarchinę santvarką

TOBULOMS VERSLO KELIONĖMS

VOLVO XC MODELIŲ GAMA Tiek perspektyvioms ir kylančioms įmonėms, tiek didžiulę patirtį sukaupusioms kompanijoms reikalingas patikimas partneris – automobilių parko tiekėjas, pasirengęs užtikrinti Jūsų verslo sėkmę. Toks kaip „Volvo“.

Praturtinkite savo įmonę išskirtiniais „Premium“ klasės XC gamos SUV automobiliais, sukurtais tobuloms Jūsų verslo kelionėms. Pažangiausios saugumo ir pagalbinės vairavimo sistemos, rafinuotas skandinaviškas dizainas ir moderniausios technologijos, kuriomis galite pasikliauti verslo kelyje – tai „Volvo“ XC gama.

NAUJASIS XC60

SOSTENA

XC90

VILNIUS Ukmergės g. 280, tel. (8 5) 249 0890, el. p. info@sostena.lt KAUNAS Savanorių 443A, tel. (8 37) 49 04 40, el. p. kaunas@sostena.lt KLAIPĖDA Šilutės pl. 32, tel. (8 46) 34 26 90, el. p. klaipeda@sostena.lt ŠIAULIAI Karaliaučiaus g. 35, tel. (8 41) 45 33 99, el. p. siauliai@sostena.lt

NAUJASIS XC40

pakeisti pilietine demokratija Simboliška, kad prezidento rinkimai dviejose Rusijai geopolitiškai labai svarbiose valstybėse – Lietuvoje ir Ukrainoje – vyksta beveik tuo pat metu. Ir abiejose viešai deklaruojama, jog siekiama įtvirtinti vakarietišką demokratiją, nors valdžią savo rankose koncentruoja oligarchai.

Tačiau yra vienas svarbus skirtumas, kurį šiandien turime suvokti. Šiame istorijos etape, paveldėjusi dėl Rusijos struktūrų įtakos sugriautą ekonomiką ir suvešėjusią oligarchiją, Ukraina išsivaduoti iš oligarchinių projektų įtakos ir tapti pilietine demokratija dar negalėjo, todėl joje per šiuos prezidento rinkimus buvo sprendžiamas valstybei, įstrigusiai oligarchinių projektų valdžioje, būdingas klausimas: koks oligarchas dominuos – prokremliškas ar demonstruojantis, kad nori sietis su Vakarais?

O gal galima kalbėti apie tarpinį variantą, kai, tarkim, Vakarai su Rusija susitarė nebekariauti, todėl juos suvienijo tikslas, kad prezidento poste turi būti kontroliuojamas žmogus, kad tiesiog įgyvendintų šio susitarimo punktus?

Tačiau apie tai, kieno interesus reprezentuos naujasis Ukrainos prezidentas, bus galima spręsti tik ateityje, o šiandien galima atsargiai pasidžiaugti, kad Petro Porošenką, kuris kadaise buvo vertinamas kaip oligarchas, tačiau valdydamas Ukrainą, mano nuomone, atsiskleidė kaip vakarietiškas demokratas, Ukrainos prezidento poste pakeitė bene turtingiausio ukrainiečių oligarcho protežė – verslininkas ir komikas Volodymyras Zelenskis. Jis irgi deklaruoja provakarietiškas pozicijas, tačiau neramu dėl to, kad apsuptas oligarchų įtakos gali nepriimti Ukrainos valstybei ir jos piliečiams naudingiausių sprendimų. Bet apie tai bus galima spręsti tik praėjus tam tikram laiko tarpui, kai bus matyti, kiek sprendimų buvo naudingi tam tikriems oligarchams, o kiek jų buvo nukreipta tam, kad būtų skaidrinama Ukrai-

nos valstybė ir stiprinamas skaidriai veikiančio bei su oligarchais nesusijusio verslo potencialas, siekiant Ukrainoje sudaryti sąlygas oligarchinių projektų valdžią pakeisti pilietine demokratija, kurioje valstybės valdymas būtų paremtas profesionaliai veikiančiomis demokratinėmis politinėmis jėgomis, ginančiomis piliečių ir valstybės interesus. Esu tvirtai įsitikinęs, kad tai yra svarbiausias darbas, kurį privalu padaryti atgavus nepriklausomybę ir siekiant ją įtvirtinti.

Jei būdami pasienyje su Rusija norime įtvirtinti ir išsaugoti savo nepriklausomybę, turime kurti stiprią valstybę. Būdama priklausoma nuo oligarchų, ji tokia tapti negali, nes oligarchai visada šalia valstybės ir piliečių interesų, o dažniausiai – aukščiau už juos, iškelia valdomo kapitalo interesus. Todėl ir skiriasi tokios valstybės kaip Vokietija ir Italija: abi yra kapitalistinės, abi yra NATO ir Europos Sąjungos narės, tik Vokietijoje dominuoja profesionalios demokratinės politinės jėgos, o Italijoje – Silvio Berlusconi ir kitų žiniasklaidą bei kapitalą kontroliuojančių oligarchų formuojamos populistinės šių oligarchų interesus ginančios jėgos. Tad Vokietija išsiskiria stabiliu ekonomikos augimu ir visuomenės gerove, o Italija – neskaidrumu, populizmu, visuomenės susiskaldymu ir informaciniu užtrolinimu bei ekonomikos problemomis, kurios visu grožiu atsiskleidžia per ekonomines krizes. Beje, jau ne kartą tai vyko ir Lietuvoje, tad mes ir vėl turėtume ruoštis, kaip ir per 2008-ųjų krizę, visi problemų puokštei. Ir iš esmės jas sugeneruos tos pačios politinės jėgos, kurios valdė šalį ir 2000–2008 m. bei kurios šiandien dominuoja Seime.

Galima apsimesti, kad nesuprantame, kaip oligarchų įtakos valdoma valstybė iššvaisto (tiksliau – joje išvagiama) didelę dalį bendro potencialo, tačiau reikia labai daug gabumų nematyti paties jų valdymo. Tarkim, nematyti, kad 2000–2020 m. laikotarpiu 16 ►

volvocars.sostena.lt

9

REDAKCIJOS SKILTIS

metų valdžioje buvo kairioji nomenklatūra su oligarchiniais projektais, kurių lyderiai – palankumu Rusijai išsiskiriantys Viktoras Uspaskichas, Rolandas Paksas ir Ramūnas Karbauskis. Ir tai – ne atsitiktinumas, o veikiau faktas, kad Lietuva dėl žiniasklaidos ir informacinės erdvės užvaldymo yra valdoma oligarchinių projektų. O šie, kaip susidaro įspūdis, dažniausiai sukonstruojami Rusijos. Mūsų didžioji kaimynė darys viską, kad iš pradžių prie Lietuvos būtų prijungta

Lietuva, prieš keletą šimtmečių valdoma šlėktų, o praėjusiame šimtmetyje – diktatūros, neteko nepriklausomybės. Tai turėtų įkvėpti mūsų piliečius ir padėti jiems suvokti, kad leistis būti valdomiems oligarchinių projektų diktatūros tolygu žengti šlėktų pramintu taku. Todėl jei yra kelias, kuriuo žengiant galima įtvirtinti nepriklausomybę ir sukurti stiprią bei vieningą valstybę, tai jis yra toks: šlėktų valdžią reikia pakeisti skaidria pilietine demokratija.

50 km nuo mūsų sostinės statoma Astravo atominė elektrinė, o vėliau – ir Kaliningrado elektrinės. Tam pasipriešinti vien prezidento galių neužtenka, todėl net jei prezidento rinkimus laimėtų tas, kuris siekia apginti Lietuvos valstybės interesus, bet Seime ir toliau dominuotų oligarchiniai projektai, tai padaryti bus neįmanoma. Kaip ir sukurti skaidrią valstybę. Nes oligarchai visada sieks savo įtaką išnaudoti ne tik kapitalui koncentruoti, bet ir valstybėje egzistuojančioms sistemoms transformuoti taip, kad jos dar labiau silpnintų pilietinę demokratiją ir stiprintų oligarchų įtaką. Todėl šiame numeryje ne tik akcentuojame oligarchų keliamą pavojų, bet ir bandome pažadinti demokratines politines jėgas, kad jos nustotų drebėti ir pradėtų kautis su neskaidriomis sistemomis bei Rusijos įtaka.

Kitaip nei Ukraina, Lietuva šiandien gali nusikrapštyti oligarchijos aštuonkojį kartu su visa Rusijos įtaka.

Per dvi prezidentės Dalios Grybauskaitės kadencijas, nors ir nepavyko, tikėtina, dėl Seime dominuojančių jėgų, priimti sprendimų, kurie Lietuvos žiniasklaidą išvaduotų iš oligarchijos ir Rusijos įtakos, tačiau pavyko iškelti tokius lyderius kaip Rokas Masiulis, kurie demonstruoja vertybinę lyderystę ir skaidrina Lietuvą. Todėl, remdamasis tokiais lyderiais ir tuo, kad D. Grybauskaitės prezidentavimo metais buvo sumažin-

ta oligarchinių grupių ir Rusijos koncernų, tokių kaip „Gazprom“, įtaka, naujasis prezidentas, remiamas demokratinių jėgų ir Lietuvos patriotų, šiandien gali siekti, kad būtų priimti ir sprendimai, skaidrinantys žiniasklaidą. Taip iš oligarchinių ir prokremliškų jėgų būtų atimtas pagrindinis įrankis, kuriuo valdoma Lietuvos visuomenė ir pati Lietuva.

Tačiau reikia nesuklysti ir tuo labiau sąmoningai nebandyti savęs raminti, kad tai pasiekti įmanoma be didesnių mūsų visų pastangų. Kaip mes redakcijoje atiduodame visas jėgas kovodami su oligarchija, taip oligarchija šiandien deda visas pastangas, kad ne tik išsaugotų sau naudingą įtaką, bet ir kad ją stiprintų. O savo įtaką informacinei erdvei išnaudoja tam, kad visaip juodintų ir neleistų, kad Lietuvos visuomenė orientuotųsi į tokius lyderius kaip R. Masiulis, todėl bando iškelti kitokio tipo – gelbėtojų oligarchų – lyderius, koks kadaise buvo Viktoras Uspaskichas, o šiandien yra Visvaldas Matijošaitis ir Ramūnas Karbauskis. Jie nepavargsta oligarchizuoti Lietuvos ir šiuo metu, manyčiau, tikslingai kartu su draugais žiniasklaidoje diegia sistemas, kurios galutinai paskandintų nuo valdžios ir oligarchų nepriklausomas žiniasklaidos priemones neskaidrių sistemų pelkėje (apie tai rašome šio numerio „Temos“ skiltyje).

Taigi, tai, kas šiandien vyksta, iš tiesų yra karas. Ir jame sprendžiama, ar Lietuva išliks oligarchinių šlėktų valdoma valstybė, ar vis dėlto atsiras jėgų, kurios padės įtvirtinti skaidrią pilietinės demokratijos valstybę. Antrasis variantas bus įmanoma tik tuo atveju, jai prezidentu išsirinksime lyderį, kuris neapsimes, kad nemato mūsų redakcijos įvardijamų oligarchų bei Kremliaus įtakos grupių, korumpuojančių ir oligarchizuojančių mūsų demokratiją. Jei tokį drąsų ir patriotišką prezidentą parems demokratinės politinės jėgos, nustojusios drebinti kinkomis, o jų lyderiai mažiau rūpinsis savo gyvenimo kokybe ir pradės nuoširdžiai kautis už Lietuvos interesus, jeigu piliečiai suvoks, kad jei norime gyventi kaip Vokietijoje ar Šveicarijoje, o ne kaip Italijoje ar Baltarusijoje, neužtenka demonstruoti pilietiškumo tik per rinkimus, kad tai daryti reikia nuolat, nes tik taip galima neleisti Lietuvos valdyti oligarchams ir Maskvos bičiuliams, tuomet, neabejoju, Lietuvai pavyks pasinaudoti istorine galimybe ir iš korupcinės oligarchinių projektų valdomos valstybės transformuotis į skaidrią pilietinę demokratiją.

Reikia tik vieno – kad šiame istorijos etape tų, kurie drebina kinkomis ir aptarnauja ar toleruoja oligarchų valdžią, būtų mažiau nei tų, kurie kartu su mumis siekia įtvirtinti skaidrią pilietinę demokratiją.  EDUARDAS EIGIRDAS

10