LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARYS
Dr. STASYS TUMĖNAS
NAUJIENLAIŠKIS Nr. 8–9 (30–31) 2019-10-10 „AUŠROS“ APYGARDA, ŠIAULIAI Gerbiamieji šiauliečiai, nors tik rugsėjo pradžioje prasidėjo eilinė Seimo rudens sesija, bet jau per mėnesį svarstėme per 120 įstatymų pataisų – tai atsakas tiems opozicijos triukšmautojams, kurie perša Jums mintį, kad Seime darbo nėra. Vyriausybė rudens sesijoje pasiūlė į jos darbų programą įtraukti 144 įstatymų projektų paketus (atskirų įstatymų projektų – 465). Iš jų 4 projektų paketai susiję su šešėlinės ekonomikos mažinimu; 41 – įgyvendinantys Vyriausybės programos nuostatas; 11 – susiję su valstybės biudžeto ir savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų patvirtinimu; 28 – su Europos Sąjungos teisės perkėlimu ar įgyvendinimu; 60 – projektai, įgyvendinantys Konstitucinio Teismo nutarimus, Valstybės kontrolės ir Specialiųjų tyrimų tarnybos rekomendacijas ir pan. Be to, Seimo komitetuose savo eilės dar laukia apie 140 teisės aktų. Seimo rudens sesijoje taip pat jau svarstomi arba rengiamasi svarstyti naujus Kultūros politikos pagrindų, Turto civilinio konfiskavimo ir kitus įstatymus, žengti pirmuosius žingsnius nemokamo bakalauro, visuotinio nemokamo mokinių maitinimo link. Tikimasi, kad Vyriausybės Seimui pateiktas svarstyti šalies biudžeto projektas leis padidinti dirbančių žmonių pajamas, kurios galėtų paaugti jau kitąmet dėl neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) padidėjimo. Atsižvelgus į šalies galimybes ir ekonominį augimą, yra siūloma, kad NPD jau kitąmet galėtų didėti nuo dabartinių 300 iki 350 eurų sumos. Kitų metų biudžete turėtų pakakti lėšų, kurios būtų perskirstytos, siekiant padidinti Vaiko pinigus ir sumažinti socialinę atskirtį. Pensijos senjorams nuo 2020 m. pradžios turėtų augti dar 8 procentais. *** NVO skendi rūke. Nevyriausybininkai – viena aktyviausių visuomenės dalių, savotiška pilietiškumo kraujotaka. Paradoksaliai skamba, bet šiuo metu galiojantis LR nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas (2013) neišsamiai apibrėžia NVO sąvoką. Kyla daugybė neaiškumų, dviprasmybių, Juridinių asmenų registre netgi nėra duomenų, kurie padėtų nustatyti, ar organizacija turi NVO statusą. Neaišku, kuri organizacija turėtų būti traktuojama kaip nacionalinė skėtinė NVO. Todėl kyla neaiškumų skiriant finansavimą iš valstybės biudžeto. Nenumatyti aiškūs savivaldybės NVO tarybos veiklos principai, jos įgaliojimai ir kompetencijos. Todėl daugelyje savivaldybių NVO taryba neveikia arba veikia ne pagal paskirtį. Iš šiuo metu Lietuvoje registruotų 35 tūkst. nevyriausybinių organizacijų faktiškai veikia tik apie 12 tūkst., kurių dalis iš tikrųjų net nelaikytinos nevyriausybinėmis. Skaičiuojant, kiek iš jų atitinka NVO paskirtį, viešojo intereso tenkinimą, tokių organizacijų būtų tik apie 5 tūkstančius. Nauju rengiamu 1