Tarp knygu 2019 01 -A

ISSN 0868-8826

„Tarp knygų“ archyvas

2019 Nr. 01 (720) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2019 Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius tel. (8 5) 239 8687 e. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2019-01-28 6 leidyb. apsk. l.

Tiražas 520 egz. Užs. nr. 40587 Spausdino BĮ UAB „Baltijos kopija“ Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius

Tarp knygų (In the world of bo­oks) No 01 (720) 2019 Mar­ty­nas Mažvy­das Na­tio­nal Lib­ra­ry of Lit­hu­a­nia Mont­hly. Pub­lis­hed in Lit­hu­a­nian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2019 Ad­dress: Gedimino pr. 51, LT-01504 Vil­nius, Lit­hu­a­nia tel. +370 5 239 8687 e-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.

Primename, kad žurnalo „Tarp knygų“ prenumerata priimama visuose AB Lietuvos pašto skyriuose.

Vieno numerio kaina – 2,25 Eur (be pašto paslaugų).

Taip pat žurnalą galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) Informacijos ir registracijos punkte (II a.) ir Leidybos skyriuje (tel. (8 5) 263 9111 arba el. paštu tk@lnb.lt).

Sausis | 2019

in this issue

šiame numeryje

Domas Kaunas. My First Academy

2019 is the anniversary year of the establishment of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. We present the heading #GyvasŽodis, the authors of which speak about the impact that the National Library left in their lives. The first guest of the heading is the bibliologist, bibliophile and expert member of the Lithuanian Academy of Sciences Prof. Dr. Habilitatus Domas Kaunas. He recalls that he started to “tread the Library’s stairs and rub his elbows on the tables of its reading rooms” very soon after he enrolled into the first year of librarianship studies at Vilnius University. Domas Kaunas says that the National Library became for him an informal academy presenting opportunities for research, culture, appreciation of the world and oneself, and sophisticated communication.

#GYVASŽODIS

Domas Kaunas. Mano pirmoji akademija 1 ĮVYKIS

Vaidenė Grybauskaitė. Ir moderni, ir menanti praeitį 3 ŠIANDIEN AKTUALU

Apskričių bibliotekos – naujose rankose. Parengė Vaiva Markevičiūtė

6

TEMA / BIBLIOTEKŲ PRIEINAMUMAS

Aušra Marija Narbutė, Vaiva Markevičiūtė. Ne tik atverti duris, bet ir nusišypsoti 11 BIBLIOTEKŲ TURTAI

Valdonė Budreckaitė. Cherchez la femme: moterys rašytojos ir lituanistinis pėdsakas A. Dumas romane

Vaidenė Grybauskaitė. Both Modern and Retaining the Past

16

3

The early 2019 marked the renovation of the Adomas Mickevičius Public Library of Vilnius County: new spaces were opened and new services offered for customers. The Library is located at the building from approximately the 16th century having the status of a cultural heritage object and is undergoing the reconstruction, which has been lasting for twelve years. Vaidenė Grybauskaitė speaks about the renovation proceedings and decoration particularities from various time periods that emerged during the restoration as well as services provided at new spaces, which more effectively satisfy the visitors’ needs.

TAPATYBĖS ŽENKLAI

Jurgita Kristina Pačkauskienė. Kryždirbystės paveldo ikonografija Nacionalinėje bibliotekoje 20 ŽMONĖS IR LAIKAS

Kęstutis Šapoka. Basų kojų nostalgija 24 „TARP KNYGŲ“ – 70

Sausį žurnale prieš... Parengė Vaiva Markevičiūtė

1

26

GEROJI PATIRTIS

County Libraries Under a New Management

Daiva Vilkickienė. Viešosios bibliotekos paslaugos verslui 29

6

37

In 2018, executives of four county public libraries of Lithuania (Vilnius, Kaunas, Klaipėda and Panevėžys) ended their terms of office. The editorial board of Tarp knygų decided to ask the executives themselves (Petras Zurlys, Asta Naudžiūnienė, Juozas Šikšnelis and Rima Maselytė) to evaluate their activities and what doings of theirs they considered the most significant. On the other hand, the newly appointed executives (Emilija Banionytė, Edita Urbonavičienė, Laima Pačebutienė and Jurgita Bugailiškienė) reveal the incentives that stimulated them to attain their positions and their foremost plans. (Prepared by Vaiva Markevičiūtė)

Aušra Vaškevičienė. Kataro nacionalinė biblioteka 44

Aušra Marija Narbutė, Vaiva Markevičiūtė. Open the Door and…Smile 11

11

KRONIKA

Ramūnas Čičelis. Namų jaukumas ir interjero estetika 32 Kad išrinkti metų knygą būtų lengviau. „Tarp knygų“ informacija 34 Birutė Railienė, Giedrė Miknienė, Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė.

Bibliografijos vaidmuo mokslo istorijoje 35 KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ IR AŠ TEN BUVAU

20 Nuotrauka iš Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos archyvo (11), Mečislovo Sakalausko nuotr. iš Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių fondų (20)

Pirmame viršelyje

Skulptoriaus Gedimino Jokūbonio 1997 m. sukurta Martyno Mažvydo skulptūra iki šiol išlieka vienu iš Nacionalinės bibliotekos simbolių. Irmanto Gelūno nuotr.

Redakcija

Jūra­tė Bičkaus­kie­nė (vy­r. re­dak­to­rė) Tel. (8 5) 239 8687; mob. tel. 8 618 58 205, el. p. jurate.bickauskiene@lnb.lt Asta stirbytė (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. asta.stirbyte@lnb.lt Vaidenė Grybauskaitė (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaidene.grybauskaite@lnb.lt; tk@lnb.lt Vaiva MARKEVIČIŪTĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaiva.markeviciute@lnb.lt; tk@lnb.lt Violeta Kuzmaitė (platinimas) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. violeta.kuzmaite@lnb.lt Kostas Stankevičius (dizaineris)

Redakcijos kolegija Danguolė Abazoriuvienė Jūratė Bičkauskienė Vytautas Gudaitis Prof. dr. Renaldas Gudauskas (pirmininkas) Dr. Rasa JaNUŠEViČIenė

dr. Laura Juchnevič Dr. Ineta Krauls-Ward Irena krivienė Gražina LAMANauskienė Sandra Leknickienė Viktorija PUKĖNAITĖ jolita STEPONAITIENĖ

Against the background of increasing public dialogue about tolerance and adjusting premises and services for people at a disadvantage, this publication, by drawing on the best practice of Lithuanian libraries, discusses the accessibility of Lithuania’s libraries for people with disabilities. It presents insights by sociology and psychology experts, representatives of the disabled and librarians themselves about obstacles preventing more efficient integration of the disabled within the physical and virtual environment. There are also examples of promising perspectives: efforts at county public libraries in Kaunas, Klaipėda, Šiauliai and Panevėžys and the Naujoji Vilnia Branch of the Central Library of the Vilnius City Municipality.

Valdonė Budreckaitė. Cherchez la femme: Women Writers and a Lithuanian Trace in a Novel by A. Dumas

16

There is a novel preserved at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, which once was held by the author himself and contains the author’s autograph – Le maitre d’armes (“The Fencing Master”). Valdonė Budreckaitė, a senior methodologist and researcher from the National Library’s Unit of Lithuanian Studies at the Documentary Heritage Research Department, by drawing on the previous research, surmises that the dedication written by the hand of A. Dumas is devoted to Sofija Tyzenhauzaite de Choiseul-Gouffier (1790–1878), who is often considered the first women writer from the historic Lithuania. The article also discusses potential associations of other writers with the surname Choiseul-Gouffier with A. Dumas. There is another intrigue: what other Lithuanian motifs could be in store within this novel by Alexandre Dumas?

Jurgita Kristina Pačkauskienė. Iconography of the Cross-Crafting Heritage at the National Library

20

Dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė from the Rare Books and Manuscripts Unit at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania introduces the most significant cross-crafting collections preserved at the National Library. Among them, there are collections related to cross-crafting of the artist and collector of folk art Adomas Varnas (1879–1979), the bibliographer, bibliophile and officer from the interwar Lithuania period Vytautas Steponaitis (1893–1957), the artist and set designer Mstislavas Dobužinskis (1875–1957) and the museologist and restorer Juozas Petrulis (1875–1957).

Kęstutis Šapoka. Nostalgia for the Barefooted Past

24

Under the heading People and Epoch, Dr. Kęstutis Šapoka presents the photograph series “Nostalgia for the Barefooted Past” by the famous Lithuanian photography artist Antanas Sutkus produced in 1959–1979 and preserved at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania.

This collection is not only the manifestation of the artist’s creative development but also the reflection of the entire time period from the Soviet epoch. The author of the publication notes that Sutkus always treated photography as a metaphor and as a reflection of not so much of social reality as of issues of man’s destiny.

Tarp knygų in January of the year...

26

This year marks the 70th anniversary of the monthly of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. The editorial board decided to commemorate it by reviving events, facts and details related to the life in Lithuania, librarians’ community and the publishing of the magazine itself that appeared on its pages it in the past and that are interesting from today’s perspective. The first volume of the magazine Bibliotekų darbas (“Library Activities”) (such was the title of the forerunner of Tarp knygų) appeared in April of 1949. (Prepared by Vaiva Markevičiūtė)

Public Library Services for Business

29

The panorama of services provided by libraries no longer surprises anyone: not only the supply of books that are in demand but also services regarding leisure pursuits, creative activities as well as educational and virtual services. The article is about the Juozas Keliuotis Public Library of the Rokiškis District Municipality, which ventured into a new area: providing services for business people. The Rokiškis District borders on Latvia; it, therefore, is eligible for funding from the European Union’s Interreg V-A Latvia – Lithuania Programme. The Deputy-Director of the Rokiškis Library Daiva Vilkickienė presents activities done together with project partners at various places in Lithuania and Latvia as well as at the Rokiškis Library regarding the consulting and training those willing to start or develop their business. (Prepared by Daiva Vilkickienė)

Ramūnas Čičelis. Comfort of the Home and Aesthetics of the Interior 32 Tarp knygų does its best not to miss the news about a renovated Lithuanian library, namely its reconstruction or construction of its new building. This issue presents renovated spaces at the Jonava District Municipality Public Library. Both the Library’s permanent visitors and its staff delight in the outcome of the five-year-long reconstruction: the environment at the Library that makes everyone feel at home.

Translated by Tomas Auškalnis

#gyvasžodis

Mano pirmoji akademija

Prof. habil. dr. Domas Kaunas. Irmanto Gelūno nuotr.

Šiemet Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka švenčia įsteigimo šimtmetį. Ta proga rubrikos „#GyvasŽodis“ svečiai pasakos, kokį pėdsaką jų gyvenime paliko Nacionalinė biblioteka.

Be Vilniaus universiteto, kitos tokios svarbios savo gyvenime įstaigos kaip biblioteka nežinau. Jų pažinau įvairių, tačiau padariusių išliekamą poveikį nebuvo daug. Viena tokių laikau Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Mano likimas su ja susipynęs nuo pirmųjų žingsnių Vilniuje – bibliotekos laiptus myniau ir alkūnes į skaityklos stalus tryniau vos tapęs bibliotekininkystės pirmakursiu. Joje apsilankyti patarė studentų mokslinės draugijos būrelio vadovas, tada dar docentas Vladas Žukas. Respublikinė biblioteka, kaip tuomet ji buvo vadinama, yra mano pirma neformali akademija – mokslo, kultūros, pasaulio ir savęs pažinimo, dvasinio bendravimo.

Jos spaudos leidinių fonduose, rankraščių bylose, ikonografinės medžiagos rinkiniuose, o dabar – ir internetiniais greitkeliais pasiekiamose skaitmeninėse laikmenose bei talpyklose sutelkta daug istorijos ir nūdienos tikrovės liudijimų.

Su bibliotekos, kaip mokslo eksperimento galimybę teikiančios institucijos, galimybėmis man pirmiausia asocijuojasi simpoziumai – metai po metų vykę Mažvydo skaitymai ir jų organizatorius Juozas Tumelis. Iš pradžių juose dalyvavau kaip įdėmus klausytojas – buvo svarbu pabūti tarp daugiau žinančių žmonių, to meto sąlygomis gebančių byloti atviriau, dažnai net nesitikint, kad jų mintys bus viešinamos. Bet kartą atėjo valanda ir mano pranešimui. Jis tapo išbandymu: netrūko jaudulio, klausimų, reikėjo į juos atsakyti. Buvau įvertintas. Mažvydo skaitymai buvo mokykla.

Ne kiekvienas tokių skaitymų turinys tapdavo knyga, kad ir nedidele. Tačiau vienos gimimo liudininku esu buvęs. Jos idėja radosi ir subrendo J. Tumelio įžvalgumu bei rankomis. Kalbu apie

pranešimų pagrindu parengtą straipsnių rinkinį „Iš Lietuvos bibliotekų istorijos“ (1985). Mano akimis, ši knyga didelė, svari, nors taip nepasakytum mestelėjęs žvilgsnį: minkšti viršeliai, nedidelis formatas, kone miniatiūrinis šriftas – tikriausiai norėta sutalpinti kuo daugiau autorių. Tuo metu bibliotekai išleisti knygą buvo sudėtinga dėl popieriaus limito ir kitų varžančių aplinkybių. Tačiau J. Tumelio, žinoma, ir kitų darbuotojų (Valerijos Vilnonytės) pastangomis kai kurie išliekamosios vertės darbai vis dėlto būdavo parengiami ir išleidžiami. Rengėjai turėjo žinių, tvirtą nuomonę ir kompetentingai vertino teikiamus darbus. Net J. Tumelio kabinetas buvo panašus į savotišką lobyną: atrodė viliojantis, pusiau slaptas, lentynos ir stalai nukrauti bylomis bei knygomis, atkeliavusiomis iš praėjusių amžių. Pažintis su J. Tumeliu ir dalyvavimas jo projektuose (nors anksčiau tokio žodžio ir nevartojome) man buvo reikšmingi.

Dar viena mano mokykla po bibliotekos stogu – žurnalas „Bibliotekų darbas“, dabar vadinamas universaliau – „Tarp knygų“. Jis sudarė galimybių gana anksti, dar studijuojant, spausdinti pirmuosius straipsnius, mokytis bendrauti su specialistų auditorija rašytiniu žodžiu. Redakcijos darbuotojai visada laukdavo, drąsino, padėdavo lavinti mintį, ranką, tobulinti teksto turinį ir stilių. Vėliau buvau pakviestas, net nepelnytai pasitikint, į redakcijos kolegiją. Iš dalykiškų redkolegijos posėdžių, iš išvykų pas skaitytojus ir žurnalo bendradarbius iki šiol iškyla ryškūs redakcijos profesionalų Elenos Stasiukaitienės, Silvijos Vėlavičienės, Vlado Dautarto portretai. Jų buvo daugiau, bet miniu sau artimiausius. Mano 1

D. Kaunas Vilniaus universiteto dėstytojų bendrabučio Čiurlionio gatvėje kambaryje, 1985 m.

Bernardo Aleknavičiaus nuotr.

lentynose – beveik pilnutėlis žurnalo komplektas nuo pat leidimo pradžios 1949-aisiais. Trūksta, rodos, tik kelių senųjų numerių.

Kai studijuodamas pradėjau tyrinėti Mažosios Lietuvos spaudos paveldą, Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skyriaus skaitykla tapo kone namais.

Kaip ir visi iš Lietuvos pakraščių suvažiavę bendraamžiai, gyvenau bendrabutyje – labai prastame, apnykusiame, bet nepasakytum, kad nenuotaikingame. Vis dėlto kambarys su trimis jaunų dėstytojų lovomis nebuvo tinkamas darbui ir poilsiui. Bibliotekoje leidžiamas laikas mane mobilizavo dvasiškai ir kaip bręstantį tyrėją, vertė susikaupti ir maksimaliai išnaudoti galimybes. Čia visa, ko reikėjo, gulėjo po ranka. Turėjau nuolatinę darbo vietą, rašomąjį stalą, rakinamą spintelę, kurioje kartais susinervinusios bibliotekininkės pačios ieškodavo fonduose nerandamų mano negrąžintų knygų. Į biblioteką ateidavau vos atrakinus duris ir išeidavau uždarant nakčiai. Galiausiai darbuotojos netgi leido man pačiam eiti į fondus pasiimti knygos ar laikraščio, nes jų man reikėdavo išties daug ir dažnai, o paieška joms kainavo laiko. Po metų kitų aš jau atmintinai žinojau, kokia Mažosios Lietuvos arba kito turinio knyga kurioje lentynoje stovi. Čia prabėgo daug valandų...

O kai norėdavau atsikvėpti, išeidavau pasivaikščioti aukštų koridoriais – ten rasdavau įvairių parodų ir ne tik jų. Bibliotekoje dirbo daug vyresnių kursų studentų ir disertacijas rengiančių aspirantų. Kartu daug ką aptardavome, kalbėdavomės tokiomis temomis, kuriomis anuomet spaudoje nebuvo rašoma.

Taip plėtėsi bendraminčių ratas ir akiratis. Savivoką ir matymus ypač ugdė Maskvoje ir Leningrade studijuojantys aspirantai, labiausiai ekonomistai, kurių moksliniai vadovai buvo žymiausi tarybmečio Rusijos mokslininkai. Iš pasakojimų supratau, kad Rusijos mokslo elitas turbūt jau be apribojimų žvalgėsi po tolimą kapitalistiniu vadinamą pasaulį, todėl už mus buvo visa galva aukštesni. Taip pat susivokiau, kad tarp Maskvos ir Vilniaus mokslo mokyklų bei jų galimybių yra dideli skirtumai.

2

Bibliotekos vaidmuo akademiniame pasaulyje šiais laikais keičiasi: internetas, daug greitesnė paieška, kalbų mokėjimas atveria kitokias galimybes. Bet kaip mokslui atstovaujantis žmogus noriu paliudyti: be to, ką teko patirti dirbant bibliotekoje, netapsi mokslininku. Internetas kartu yra ir fikcija, nepatikimos, kartais destruktyvios informacijos lavina. Žinoma, nekalbu apie tai, ką galima rasti solidžiose duomenų bazėse, pavyzdžiui, mano pamėgtame ieškinyje e.paveldas.lt.

Pabrėžčiau dar vieną svarbų tiriamojo darbo variklį – bibliotekos rengiamą nacionalinę retrospektyviąją bibliografiją. Be jos neįmanomas joks mokslinis darbas, net itin retomis istorijos temomis. Jau daugiau kaip keturiasdešimt metų tyrinėju Mažosios Lietuvos spaudos (nesvarbu, kokia kalba) – knygos, periodikos, ikonografijos – istoriją, todėl žinau, kokia šio veikalo tomų svarba. Tai fundamentalus mokslo tiriamosios bibliografijos veikalas, o jo galiojimo laikas – ilgaamžis. Labai didžiuojuosi, kad turėjau galimybių stebėti jo brandą, rutuliojimąsi, prisidėti prie nacionalinės bibliografijos duomenų apdorojimo ir bazės kaupimo. Mielai prisimenu savo pirmąjį kuklų bandymą. Dar studijų metais Klaipėdos krašte, Priekulėje, pas pagyvenusią, taurią klaipėdiškę Mariją Kybelkienę užtikau ir dovanų gavau ploną, neįrištą, labai neišvaizdžią seną brošiūrą. Nusprendžiau nustatyti, kokio ji retumo, o paskata buvo antraštiniame lape nurodyti 1827 metai. Skubiai atsiverčiau pirmąjį nacionalinės bibliografijos tomą, išleistą 1969 metais.

Patikrinau ir – savo akimis netikiu – ši knygelė neužregistruota! Galite numanyti, ką studentui reiškia turėti tokį leidinį, kuris neužregistruotas didelio autorių kolektyvo parengtoje nacionalinio masto bibliografijoje.

Tai mane pastūmėjo parengti publikaciją apie bibliografijos papildymą. Kad ir viena knygelė mūsų raštijos turto skrynion, bet svarbiausia – ir aš prie to prisidėjau. Pabandžius norisi daugiau.

Jau parengti ir išleisti bibliografijų tomai lygintini su tautos ir valstybės išminties bei pasididžiavimo aruodu: daugiasluoksniu, daugiakalbiu, daugiatemiu, saugančiu milžinišką kiekį klasifikuotos, kruopščiai surinktos, išsamios, patikimos, tyrimais patikrintos informacijos. Šiais tomais naudojasi daug šiuolaikinių tyrėjų, tačiau nemaža jų dalis vis dar pamiršta nurodyti šį darbo šaltinį arba sąmoningai nutyli. Bibliografijos tomais įgudo remtis ir muziejininkai, žurnalistai, neprofesionalūs spaudos paveldo tyrėjai, kraštotyrininkai, kolekcininkai ir bibliofilai, kad ir kur jie būtų – Vilniuje ar tolimiausiame Lietuvos pakraštyje – Martyno Jankaus muziejuje Bitėnuose. Nacionalinės bibliografijos, kaip fundamentinio daugiatomio veikalo, vertė didėja ir vis didės.

Domas Kaunas

ŠIANDIEN AKTUALU

Prof. dr. Renaldas Gudauskas

Nacionalinės bibliotekos vadovas tęsia darbus Laimėjęs Kultūros ministerijos skelbtą konkursą, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generaliniu direktoriumi penkerių metų kadencijai 2019 m. sausio 16 d. paskirtas prof. dr. Renaldas Gudauskas.

Nacionalinei bibliotekai prof. dr. R. Gudauskas vadovauja nuo 2010 metų.

Per šį laikotarpį Nacionalinės bibliotekos durys 2016 m. atvertos po ilgametės rekonstrukcijos, biblioteka tapo miestiečių bei svečių traukos centru su parodų ir renginių erdvėmis, besiformuojančio Žinių kvartalo šerdimi. Nauja prof. dr. R. Gudausko kadencija leis tęsti pradėtus darbus kuriant šiuolaikinę biblioteką ir žengiant spartaus modernėjimo kryptimi.

APSKRIČIŲ BIBLIOTEKOS – NAUJOSE RANKOSE Sausį net keturios iš penkių Lietuvos apskričių bibliotekų verčia naują lapą ne tik kalendoriuje, bet ir savo istorijoje – jose direktoriaus pareigas pradeda eiti nauji vadovai. Žurnalo redakcija nusprendė pakalbinti ir buvusius direktorius, ir juos pakeitusius naujuosius. Pokalbiuose ilgamečiai bibliotekų vadovai apžvelgė svarbiausius savo darbus ir dalijosi nuoširdžiais patarimais savo įpėdiniams. O pastarieji (tiksliau pastarosios) atskleidė, kokių darbų imsis pirmiausia, kokių idėjų ir vizijų įkvėpti pradeda eiti pareigas.

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka Įsteigta: 1950 m.

Fondo dydis: beveik 0,5 mln. dokumentų Direktoriai: Leonas Vildžiūnas (1950 m. rugsėjis) Petras Ciunis (1950 m. spalis–1964 m.)

Algimantas Lingė (1964–1971 m.)

Vytautas Rimša (1971–1973 m.)

Liuda Pagirienė (1974–1995 m.)

Elvyda Skuodytė (1995–1996 m.)

Petras Zurlys (1996–2018 m.)

Emilija Banionytė (nuo 2019 m.)

6

Petras Zurlys

Gerdos Putnaitės nuotr.

Bibliotekai vadovavote nuo 1996 m. – per šiuos metus nuveikta daugybė darbų. Kokius įvardytumėte kaip svarbiausius?

Pirmiausia noriu padėkoti likimui ir Elvydai Skuodytei – buvusiai bibliotekos direktorei, taip pat Vytautui Gudaičiui – tuomečiam Kultūros ministerijos Bibliotekų skyriaus vadovui, kad patekau dirbti į puikų ir darnų Adomo Mickevičiaus bibliotekos kolektyvą. Iš tikrųjų – nuveikta nemažai, tačiau tik šaunios komandos ir darbštaus kolektyvo dėka. Kai po ilgų remonto metų (rekonstrukcija truko

12 metų – V. M.) šių metų pradžioje pagaliau atidarėme biblioteką ir kasdien sulaukiame daugiau kaip po tūkstantį skaitytojų, visi kiti darbai nebeatrodo tokie svarbūs ir reikšmingi.

Ko palinkėtumėte naujajai bibliotekos direktorei?

Dirbant bibliotekoje prabėgo patys gražiausi ir kūrybingiausi mano gyvenimo metai. Sutikau daugybę įdomių žmonių, puikių kolegų, tarp jų ir naująją bibliotekos direktorę Emiliją Banionytę. Linkiu Emilijai kuo greičiau įsilieti į mūsų kolektyvą, rūpintis ir globoti viešąsias bibliotekas lygiai taip pat, kaip ji rūpinosi ir globojo akademines.

Emilija Banionytė

Tomo Razmaus nuotr.

Kas Jus paskatino dalyvauti konkurse ir siekti vadovo posto?

Pasakysiu atvirai – jeigu ne Lietuvos edukologijos universiteto, kuriame dirbau nuo 1984 m., prijungimas prie Vytauto Didžiojo universiteto su perspektyva naujai įsteigtą Švietimo akademiją perkelti į Kauną, turbūt nebūčiau ieškojusi kito darbo. Tačiau keltis į Kauną neketinau. Susimąsčiau, kuo norėčiau užsiimti ateityje ir kur galėčiau panaudoti sukauptas žinias.

Kaip tik tuo metu buvo paskelbtas konkursas į Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktoriaus pareigas. Pamaniau, kad šis iššūkis man yra įdomus ir verta pabandyti laimę. Juk nuo šios bibliotekos prasidėjo mano pažintis su biblioteka apskritai. Gyvenau šalia, Vokiečių (tuo metu – Muziejaus) ir Trakų gatvių kampiniame name. Nepamenu,

kiek man buvo metų, kai tėvas atvedė į šią biblioteką. Žinoma, vėliau pažinau biblioteką ir kaip profesionalė – daug metų bendradarbiavome, ši biblioteka yra Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos, kuriai vadovauju, narė.

Esu dėkinga likimui, suteikusiam progą imtis vadovavimo Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešajai bibliotekai.

Kokių darbų ketinate imtis pirmiausia? Kokius tikslus jau išsikėlėte?

Pirmiausia ketinu susipažinti su kolektyvu, jų lūkesčiais. Man svarbu, kaip jie mato biblioteką, jos vaidmenį ir ko tikisi iš naujo vadovo.

Ar nori drauge žengti pirmyn ir tobulėti? Biblioteka po ilgai trukusios rekonstrukcijos sausio pradžioje atvėrė duris skaitytojams. Prezidentės parodytas dėmesys bibliotekai, nuostabios istorinės erdvės, naujos paslaugos sužadino lankytojų dėmesį, jų srautas kasdien auga.

Net jei žmogus atėjo į biblioteką vien iš smalsumo, viliuosi, kad čia jam patiks ir jis taps nuolatiniu lankytoju. Na, o nuolatiniai skaitytojai, kurių bibliotekoje daugiau kaip 15 tūkstančių, yra ypač laukiami.

Mano tikslas, kad Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka taptų traukos centru ne tik vilniečiams, miesto svečiams, bet ir kolegoms bibliotekininkams. Kad čia dirbantys žmonės būtų profesionalūs, paslaugūs, geros nuotaikos, linkę padėti ir norintys tobulėti. Norėtųsi, kad valdžia suprastų kultūros darbuotojų svarbą ir mokėtų jiems tokius atlyginimus, kad darbuotojai galėtų jaustis oriai. Kol kas to nėra. Lėšų reikia ir bibliotekos veikloms, knygoms, kitiems informacijos ištekliams įsigyti. Man nesuprantamas Vyriausybės lėšų skirstymo principas.

Rekonstruotai bibliotekai biudžetinis finansavimas sumažintas 15 proc.

Logikos čia nematau, atrodo, kad teks dėl lėšų pakovoti, nes kokybiškos paslaugos vis dėlto kainuoja.

Turiu planų dėl regiono bibliotekų kuravimo, dėl skaitmeninimo ir elek­ tro­ninių išteklių platesnio nau­dojimo, dėl tarptautinių ir nacio­nalinių projektų. Bet ne viskas iškart...

Pabaikite sakinį: Šiuolaikinė biblioteka – tai... ...vieta, į kurią norisi užeiti ir kurioje esi laukiamas.

Kauno apskrities viešoji biblioteka Įsteigta: 1950 m.

Fondo dydis: beveik 1,9 mln. dokumentų Direktoriai: Kazys Povilaitis (1950–1975 m.)

Jonas Baltušis (1975–1976 m.)

Antanas Pupienis (1976–1989 m.)

Alvydas Samėnas (1989–2006 m.)

Asta Naudžiūnienė (2006–2018 m.)

Edita Urbonavičienė (nuo 2019 m.)

Asta Naudžiūnienė

Rasos Ambraziejienės nuotr.

Bibliotekai vadovavote nuo 2006 m. pabaigos – per šiuos metus nuveikta daugybė darbų. Kokius įvardytumėte kaip svarbiausius?

Džiaugiuosi ir didžiuojuosi gyvenimo dovana, kuri leido 12 metų vadovauti didžiausiai Lietuvos viešajai bibliotekai, pažinti daug nuostabių ir kūrybingų žmonių, realizuoti idėjas, įveikti iššūkius. Kaip ir kitiems vadovams, man teko prisitaikyti prie skirtingų bibliotekos savininkų reikalavimų, įgyvendinti nuolat besikeičiančius teisės aktus, išgyventi ekonominę krizę.

Vieni svarbiausių darbų buvo naujų funkcijų – Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo antrojo egzemplioriaus kaupimo bei regioninių veiklų (kaip Kauno regiono savivaldybių viešųjų ir mokyklų (išskyrus aukštųjų) 7

bibliotekų metodikos, bibliografijos ir informacijos, projektų koordinavimo, tyrimų, profesinių kompetencijų ir skaitmeninimo centro) – įveiklinimas.

Per šį laikotarpį sėkmingai įgyvendinta beveik šimtas regioninių, nacionalinių ir tarptautinių projektų, parengti du bibliotekos pastato modernizavimo investicijų projektai.

Džiaugiuosi, kad pavyko įdiegti nemažai technologijų ir vadybos inovacijų, gerokai išplėsti partnerių, bendraminčių ratą, įgyvendinti 2012–2018 m. bibliotekos strategines plėtros gaires ir parengti bei patvirtinti naujas (iki 2023 m.), sutelkti jaunų, energingų žmonių branduolį joms įgyvendinti.

Daug gražių ir prasmingų veiklų, projektų, akcijų, konferencijų organizuota kartu su kolegomis Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijoje, taip pat bibliotekų atstovavimo srityje (2011–2016 m. buvau Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininko pavaduotoja, šios draugijos ir Bibliotekų tarybų narė).

Ko palinkėtumėte naujajai bibliotekos direktorei?

Linkiu sėkmingai tęsti pradėtus strateginius projektus, teisingų, apgalvotų pokyčių ir motyvuotos komandos jiems įgyvendinti, panaudojant sukauptą gerąją patirtį ir kompetencijų potencialą. Svarbu, kad kasdien užtektų ryžto ir energijos siekti užsibrėžtų tikslų, įveikti iššūkius, kurie mus sustiprina.

Edita Urbonavičienė

Modesto Patašiaus nuotr.

8

Kas Jus paskatino dalyvauti konkurse ir siekti vadovo posto?

Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje dirbu jau daugiau nei dešimt metų. Pradėjusi kaip viešųjų ryšių specialistė, vėliau penkerius metus vadovavau Strateginės plėtros ir inovacijų centrui. Drauge su komanda buvome atsakingi už keletą veiklos barų: bibliotekos projektinę veiklą, komunikaciją ir atstovavimą, žinių kūrimą ir sklaidą, apimant ir specialistų kompetencijų ugdymą bei tiriamąją veiklą, taip pat elektronines paslaugas.

Dirbome daug ir nuoširdžiai, kad biblioteka savo bendruomenės nariams taptų kultūros, informacijos ir laisvalaikio meka.

Taip jau sutapo, kad pastaruosius dvejus metus man buvo patikėta sutelkti darbuotojus rengiant bibliotekos strategiją ir formuluojant vertybines nuostatas. Tad, palaikoma komandos, vadovų ir šeimos narių, priėmiau tarsi natūraliai kilusį iššūkį dalyvauti konkurse ir tęsti pradėtus darbus, įgyvendinti parengtą strategiją, iškeltus tikslus ir uždavinius.

Kokių darbų ketinate imtis pirmiausia? Kokius tikslus jau išsikėlėte?

Pirmiausias ir svarbiausias mano darbas per ateinančius penkerius metus, kaip jau minėjau, yra sutelkti visų darbuotojų pastangas įgyvendinant parengtą strategiją ir joje iškeltus tikslus. Pagrindinis mūsų siekis – tapti patraukliausia regionine biblioteka savo bendruomenei, sujungiant visų mūsų patirtį ir žinias, sukurti stiprią ir vertingą biblioteką – tokią, kokios reikia žmonėms.

Kad pasiektume šio tikslo, turime išlikti ištikimi savo vertybėms ir laikytis savo misijos. O man, kaip žmogui, svarbu bendradarbiavimas ir tarpusavio pasitikėjimas dirbant komandoje ir siekiant bendrų tikslų.

Pabaikite sakinį: Šiuolaikinė biblioteka – tai... ...informacijos ir pažinimo erdvė kiekvienam, kviečianti kurti, įkvepianti augti, suteikianti vertingų patirčių, sutelkianti bendrauti ir bendradarbiauti.

Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka Įsteigta: 1950 m.

Fondo dydis: per 1 mln. spaudinių Direktoriai: Nikolajus Petrovas (1950–1953 m.)

Valentinas Malukas (1953–1988 m.)

Stanislovas Songinas (1988–2008 m.)

Juozas Šikšnelis (2008–2018 m.)

Laima Pačebutienė (nuo 2019 m.)

Juozas Šikšnelis

Eugenijaus Maciaus nuotr.

Bibliotekai vadovavote nuo 2008 m. – per šiuos metus nuveikta nemažai darbų. Kokius įvardytumėte kaip svarbiausius?

Mano direktoriavimas sutapo su investicinio projekto užbaigimu – Klaipėdoje pirmą kartą miesto istorijoje duris atvėrė nauja, moderni biblioteka. Bet tai buvo pastatai, lentynos, įranga – reikėjo šiam didingam statiniui įkvėpti gyvybės.

Ir mums pavyko! Biblioteka ėmė pulsuoti nerimastinga gyvybe.

Išvardyti nuveiktus darbus užimtų daug vietos ir laiko.

Didžiuojuosi savo biblioteka, savo bendruomene. Ir ateityje, nebebūdamas vadovu, vadinsiu ją sava: mane iš bibliotekos ištrinti nesudėtinga, bet bibliotekos iš manęs ištrinti niekas nepajėgs.

10 metų būdamas direktoriumi, o prieš tai – 25 metus direktoriaus pavaduotoju, nė akimirkos nesidėjau viršininku, galinčiu įsakinėti, vadovauti, bausti ar glostyti, visada stengiausi tarnauti darbuotojui, lankytojui ir knygai. Man ši trijulė – tarsi banginiai, laikantys žemę. Nieko

svarbesnio bibliotekos direktoriui būti negali. Kaip pavyko, tesprendžia ateinantys.

kolektyvu, susitelkusiu, nestokojančiu kūrybiškumo, geranoriškumo ir pozityvumo.

Ko palinkėtumėte naujajai bibliotekos direktorei?

Regis, iki šiol ėjome teisingu keliu, tad linkėčiau nesiblaškyti ieškant takelių ir nemesti šio kelio.

Ir, svarbiausia, nesusirgti liga, kurią pavadinčiau „iki manęs nebuvo nieko – nei veiklos, nei pasiekimų“.

Jeigu naujas vadovas ateina su tokia nuostata – institucijai parašomas nuosprendis vegetuoti. Viliuosi, kad mūsų atveju taip nenutiks. Taip pat viliuosi ir tikiu, kad Laima nuveiks daugiau ir geriau nei aš. To ir linkiu.

Kokių darbų ketinate imtis pirmiausia? Kokius tikslus jau išsikėlėte?

Drąsiai galime teigti, kad mūsų biblioteka yra tapusi vienu ryškiausių kultūros židinių ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje daugeliu požiūrių: puikūs rūmai, pagal galimybes nuolat atnaujinamos informacinės technologijos, dideli knygų fondai, aktualios parodos, konferencijos, naujų knygų sutiktuvės, koncertai, spektakliai, konkursai. Šiuose rūmuose reiškiasi visos meno rūšys: literatūra, muzika, dailė, poezija, fotografija, edukacinė veikla.

Vartotojai čia ateina ne tik paimti ir perskaityti knygos ar naujausio leidinio, bet ir susitikti su įdomiais žmonėmis: rašytojais, poetais, muzikais, dailininkais, leidyklų atstovais, filosofais. Visi jie ir jų kūrybinė veikla sutelpa po vienu stogu. Per metus bibliotekoje įvyksta apie 500 įvairiausių renginių, veiklų, sulaukiančių didelio susidomėjimo ir aktyvaus bendruomenės dalyvavimo.

Be pokyčių negyvenome ir negyvensime. Jie neišvengiami ir yra būtini, jei norime žengti koja kojon su laiku, jei norime, kad mūsų biblioteka išliktų vartotojui svarbia institucija, kurioje jis galėtų tobulinti savo mokymosi ar profesinius gebėjimus, kompetencijas, įdomiai leisti laisvalaikį. Vartotojo poreikiai turi būti vienas svarbiausių atskaitos taškų plėtojant, tobulinant ir kuriant naujas paslaugas, technologijas, naujus informacijos gavimo būdus, skaitymo skatinimo ir palaikymo priemones.

Labai svarbi bibliotekos partnerystė su socialine aplinka. Tai taip pat veiksmingas būdas skatinti naujoves bendradarbiaujančiose organizacijose.

Atsiranda galimybė kurti ir kartu ieškoti inovatyvių sprendimų.

Ne kartą įsitikinome, kad kūrybiškai dirbantis bibliotekos kolektyvas gali sėkmingai paskatinti bendruomenės veiklumą. Todėl

Laima Pačebutienė

Eugenijaus Maciaus nuotr.

Kas Jus paskatino dalyvauti konkurse ir siekti vadovo posto?

Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje dirbu 28 metus, esu išbandžiusi save įvairiuose veiklos baruose: vyr. bibliotekininko, atstovo ryšiams su visuomene, Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo, direktoriaus pavaduotojo. Bibliotekos veikla ir joje dirbantys žmonės man puikiai pažįstami. Drauge dirbta, įgyvendinta nemažai sumanymų, projektų.

Puikiai pažįstu ne tik kolektyvą, turiu ilgametę bendradarbiavimo patirtį su Klaipėdos regiono bibliotekomis, kitomis su mūsų biblioteka bendradarbiaujančiomis institucijomis, partneriais, žiniasklaidos atstovais.

Visa tai paskatino eiti į priekį.

Kartu. Su veržliu ir kūrybišku

tikiuosi, kad ir toliau būsime atviri dialogui, pokyčiams, vartotojų lūkesčiams ir poreikiams, inovacijoms, bendradarbiavimui, profesionaliai priimsime ir atliksime įsipareigojimus, susijusius su kiekvieno darbuotojo darbu.

Pabaikite sakinį: Šiuolaikinė biblioteka – tai... ...neišsemiamų galimybių, atradimų ir tobulėjimo erdvė kiekvienam mūsų.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka Įsteigta: 1921 m.

Fondo dydis: beveik 0,5 mln. dokumentų Direktoriai: Elžbieta Jodinskaitė (1921–1940 m.)

Leonora Bugytė (1941 m.)

Antanas Biliūnas (1941–1944 m.)

Elžbieta Jodinskaitė (1944–1947 m.)

Monika Marmokaitė (1948–1949 m.)

Kotryna Dičkienė (1949–1977 m.)

Vanda Paškauskienė (1977–1991 m.)

Raimondas Voiška (1991–1992 m.)

Giedrimundas Gabrėnas (1992–1993 m.)

Raimundas Klimavičius (1993–1996 m.)

Rima Maselytė (1997–2019 m.)

Jurgita Bugailiškienė (nuo 2019 m.)

Rima Maselytė

Jono Lindos nuotr.

Bibliotekai vadovavote nuo 1997 m. – per šiuos metus nuveikta daugybė darbų. Kokius įvardytumėte kaip svarbiausius?

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka – pirmoji ir vienintelė...

9

Nuo 1997-ųjų sutikau (tokie buvo laikai) būti šios bibliotekos direktore. Taip ir parašiau tuometiniam ministrui Sauliui Šalteniui.

Laikai buvo ypatingi, matyt, taip ir turėjo būti... Daug nerimo, vilčių, neapibrėžtumo, nežinojimo, bet dar daugiau meilės ir tikėjimo, kad ateina tas tikrasis gyvenimo pavasaris...

Klausiate, kokius, atsigręžusi į šiuos metus, darbus įvardyčiau kaip svarbiausius... Užduotis – lyg romaną reikėtų sutalpinti į eilėraštį... Paskutiniai įvykiai Lietuvoje suteikia galimybę viltingai ir su pasitikėjimu stebėti pavasarį kultūros laukuose. Simboliška minėti Ralpho Waldo Emersono žodžius: Mūsų gyvenimas yra pameistrystė mokantis tiesos, kad kiekvienas ratas gali būti apvestas kitu, / Kad gamtoje nėra pabaigos, / Bet kiekviena pabaiga yra pradžia, / Kad kiekvieną vidudienį aušta nauja aušra, ir / Kiekvienoje gelmėje atsiveria gilesnė gelmė.

Džiaugiuosi, kad pavyko įgyvendinti bibliotekos pastato rekonstrukciją 2006 m., įstaiga tapo svarbiu visuomenės traukos centru, o dabar rengiamas modernaus Vaikų literatūros skyriaus renovacijos projektas.

1996 m. įkurtame Juozo Miltinio palikimo studijų centre saugoma testamentinė legendinio režisieriaus dokumentų kolekcija, kuri 2006 m. pripažinta nacionalinės reikšmės kolekcija ir įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinį registrą. 2018 m. įgyvendinus projektą „Režisieriaus palikimas – modernios visuomenės poreikiams“, Juozo Miltinio palikimo studijų centre įrengta inovatyvi šiuolaikiška ekspozicija: sukurtos transformuojamos erdvės įvairaus pobūdžio renginiams, justi laisvė kurti ir improvizuoti miesto bendruomenei ir miesto svečiams.

2007 m. įsteigta Kazimiero Barėno literatūros premija. Šiemet jaunam (iki 35 metų) gabiam prozininkui ji bus įteikta jau dešimtoji. 2008 m. įkurtas Juozo Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centras.

Nuo 1998 m. organizuojamos krašto dokumentinio kultūros paveldo tyrinėjimui ir sklaidai skirtos mokslinės konferencijos.

Bibliotekoje kaupiamos, saugomos Panevėžio krašto visuomenės ir kultūros veikėjų dokumentų asmeninės kolekcijos.

Dailininko Stasio Eidrigevičiaus, filosofo Arvydo Šliogerio, Rimgaudo Banio „Donelaitika“ ir kt. Iš viso 13 asmeninių bibliotekų, per 170 rankraščių rinkinių.

Peržvelgiant tą gyvenimo pilnatvės laiką, žinoma, smagu, kad Lietuvos Vyriausybė įvertino mūsų bibliotekos veiklą. Už Lietuvos kultūrai įžiebtas idėjas ir iniciatyvas, įkvepiančias bendruomenę pozityviai veiklai, asmeninę poziciją ir atsakomybę kuriant kultūrą ir dvasinę aplinką 2012 m. man įteiktas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“, už aktyvų Panevėžio krašto kultūros, rašytinio paveldo puoselėjimą, šviečiamųjų projektų ir pilietinių iniciatyvų kūrimą bei vykdymą 2013 m. buvau apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Lemtingi 2018-ieji palydėti ypatingu apdovanojimu – 2018 metų panevėžietės vardo suteikimu už viso gyvenimo nuopelnus kuriant turtingą kultūrinę ir dvasinę aplinką Panevėžio miesto bendruomenei. O tai – visos šaunios bibliotekos bendruomenės įvertinimas. Ypač džiaugiuosi, kad pavyko suburti profesionalią komandą, atvirą idėjoms, pasiryžusią priimti iššūkius.

Padaryta, nuveikta tiek, kiek buvo lemta... Dėkoju visiems, norėjusiems ir ėjusiems drauge.

10

Ko palinkėtumėte naujajai bibliotekos direktorei?

Tebūna kuo daugiau šviesos ir prasmės Jūsų darbuose ir gyvenime.

Jurgita Bugailiškienė

Arnualdo Dalindos nuotr.

Kas paskatino Jus dalyvauti konkurse ir siekti vadovo posto?

Jau kurį laiką galvojau apie karjeros pokyčius.

Atvirai ir plačiai žvalgiausi galimybių. Aplinkiniams sakiau, kad ieškau svajonių darbo, kurį norėčiau dirbti visą gyvenimą. Pastebėjusi skelbimą apie konkursą Panevėžio apskrities viešosios bibliotekos direktoriaus pareigoms užimti, supratau, kad tai ir yra ta unikali galimybė man. Parengiau dokumentus, dalyvavau konkurse ir ši galimybė tapo realybe.

Kokių darbų ketinate imtis pirmiausia? Kokius tikslus jau išsikėlėte?

Pirmiausia siekiu pažinti bibliotekos kolektyvą (J. Bugailiškienė iki šiol dirbo Anykščiuose – V. M.), identifikuoti veiklos galimybes ir iššūkius. Analizuoju esamą situaciją, vykdomų veiklų turinį ir apimtį, kartu aptariame tęstines veiklas. Pristačiau savo rengtą penkerių metų bibliotekos veiklos programą, savo matymą, ką kartu per artimiausius penkerius metus galime pasiekti. Matau galimybių intensyviau ir įvairiau veikti regioniniu lygiu, inicijuoti ir organizuoti aktyvaus tyrinėjimo veiklas, kurti pažangias, regiono bibliotekas suvienysiančias paslaugas bei produktus ir dalijimosi jais erdvę regione. Artimiausiu metu dirbsime dėliodami einamųjų metų ir tolimesnius planus, išsikelsime tikslus ir numatysime, kaip jų sieksime.

Pabaikite sakinį: Šiuolaikinė biblioteka – tai... ...erdvė mokytis, atrasti, kurti, jungtis. Šiuolaikinė biblioteka veikia atvirai ir kūrybiškai, ieškodama efektyviausių sprendimų skirtingų poreikių žmonėms ir organizacijoms prasmingai naudotis raštijos paveldu, idėjų bei informacijos pasaulio ištekliais.

Parengė Vaiva Markevičiūtė

Bibliotekų turtai

Cherchez la femme : 1

moterys rašytojos ir lituanistinis pėdsakas A. Dumas romane Valdonė Budreckaitė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyrius

Antraštinis A. Dumas romano „Fechtavimo mokytojas“ puslapis su rašytojo autografu. Leidinys saugomas Nacionalinės bibliotekos Nacionaliniame publikuotų dokumentų archyve.

Prancūzų literatūros klasikas Alexandre’as Dumas, tėvas (1802–1870), žinomas net tiems, kurie beveik nesidomi literatūra: jo romanus „Trys muškietininkai“, „Grafas Montekristas“, „Karalienė Margo“ daugelis skaitė paauglystėje, rašytojo kūryba dažnai ekranizuojama. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugoma A. Dumas knyga, kurią rankose laikė pats autorius, – rašytojas paliko autografą romane „Le maitre d’armes“2 („Fechtavimo mokytojas“). Negana to: kūrinio pradžioje puikus fechtuotojas Grizjė3 Napoleono pėdsakais – per Lietuvą – keliauja į Sankt Peterburgą, o vietos gyventojai apibūdinami kaip „gerieji lietuviai“ (les bons Lithuaniens)!

Spėjama, kad Nacionalinėje bibliotekoje saugomoje knygoje A. Dumas ranka palikta dedikacija skirta Sofijai Tyzenhauzaitei de Choiseul-Gouffier (1790– 1878), kuri dažnai pristatoma kaip pirmoji moteris rašytoja iš istorinės Lietuvos. Ištekėjusi už prancūzų aristokrato Octave’o de Choiseul-Gouffier (Antoine’o Louis Octave’o de Choiseul-Gouffier; 1773–1840), S. Tyzenhauzaitė gyveno kosmopolitišką gyvenimą. Šį posakį A. Dumas pirmą kartą pavartojo 1854 m. išleistame romane „Paryžiaus mohikanai“. Sparnuota tapusią frazę kūrinyje mėgsta kartoti Paryžiaus policijos pareigūnas. Kaip nutinka vartojant tokius posakius kitose kultūrose, autentiškos frazės konotacijos nunyko. A. Dumas romane, deja, jos buvo seksistinės.

2 Dumas, Alexandre. Le maitre d‘armes. Paris: Dumont, 1840–1841. 3 t., [336] p.

1

16

Florencijoje įvykusi pažintis su A. Dumas vaizdžiai aprašyta jos „Reminiscencijų“ įžangoje: „Vos pradėjęs kalbėti p. Aleksandras Diuma sušuko: „O, ponia, aš jus apiplėšiau, apvogiau.“ <...> Nustebusi žvelgiau į p. Diuma, o jis man tarė: „Kalbu apie jūsų nuostabiuosius „Atsiminimus apie imperatorių Aleksandrą.“ Rašiau „Fechtavimo mokytoją“ ir man reikėjo kūrinio apie Sankt Peterburgą; knygininkas nurodė jūsų veikalą, tad iš jo ir sėmiausi išminties.“ 4 Jo prototipas – prancūzas fechtavimo mokytojas Augustinas Edmé François Grisier (1791–1865), gyvenęs Rusijoje.

4 Tyzenhauzaitė, Sofija. Reminiscencijos: [apie imperatorių Aleksandrą I ir apie imperatorių Napoleoną I]. Vilnius: Žemaičių kultūros draugijos Informacinis kultūros centras, 2004, p. 6.

3

P ra n c ū z i š k a i ra š i u s i o s S o f i j o s Tyzenhauzaitės tekstų yra išversta į rusų, lenkų, anglų kalbas, o lietuviškai jos kūrinių išleista palyginti neseniai: 2004 m. išėjo „Reminiscencijos“.

Autorės Choiseul-Gouffier pavarde

S. Tyzenhauzaitės plunksnos kalba buvo prancūzų – kaip ir daugumoje diduomenės šeimų, prancūziškai Sofija kalbėjo nuo Lietuvos dvaruose prabėgusios vaikystės5.

Nors rašytojos tekstai versti į kitas kalbas (Nacionalinėje bibliotekoje yra darbų, išverstų į rusų, lenkų, net anglų kalbą), lietuviškai jos kūrinių pasirodė palyginti neseniai: 2004 m. išėjo jau minėtos „Reminiscencijos“, 2006 m. išleistas istorinio romano „Halina Oginskytė, arba Švedai Lenkijoje“ vertimas6. Rašytojos kūrybinis palikimas yra gerokai gausesnis, tačiau bibliotekų kataloguose, bibliografijose ir kituose šaltiniuose Sofijai priskiriamus kūrinius derėtų vertinti atsargiai. Kilminga Choiseul-Gouffier giminė buvo plati, o išsilavinusios šios giminės moterys noriai imdavosi plunksnos.

Memuarus rašė ir S. Tyzenhauzaitės amžininkė kunigaikštienė Aglaé de Choiseul-Gouffier Saulx-Tavannes (Aglaé Marie Louise de Choiseul-Gouffier Saulx-Tavannes; 1772?–1861). Negalima atmesti tikimybės, kad A. Dumas dedikacija skirta ne S. Tyzenhauzaitei, bet pastarajai moteriai: nors rašysena neaiški, galima įskaityti žodį duchesse (kunigaikštienė), o Sofija turėjo grafienės titulą (comtesse). Vis dėlto tikėtina, kad rašytojas pamalonino grafienę kilstelėdamas ją socialiniu laipteliu.

Plunksnos ėmėsi ir Vilniuje gimusi Alix de ChoiseulGouffier Janzé (Alix Sophie Louise de Choiseul-Gouffier Janzé; 1832–1915) – S. Tyzenhauzaitės sutuoktinio Octave’o ir jo buvusios žmonos Viktorijos Potockytės anūkė.

Kadangi sutampa pavardė ir kilmės vieta, pasitaiko, kai gerokai jaunesnės autorės darbai priskiriami senelio antrai žmonai. Tai apmaudu, nes A. de Choiseul-Gouffier Janzé

Butkuvienė, Anelė. Garsios Lietuvos moterys: XIV–XX a. pirmoji pusė. Vilnius: Baltos lankos, 2008, p. 165.

6 Tyzenhauzaitė, Sofija. Halina Oginskytė, arba Švedai Lenkijoje. Vilnius: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2006, 192 p.

5

nusipelno atskiro dėmesio. Marcelio Prousto šedevre „Prarasto laiko beieškant“ ji pasirodo kaip moteris, kurios pavardė pasakotojui daro didžiulį įspūdį7.

Iš Lietuvos kilusi aristokratė Alix sukosi tarp garsiausių savo meto Europos asmenybių: asmeniškai bendravo su rašytoju Victoru Hugo, skulptoriumi Auguste’u Rodinu, kompozitoriais Camille’iu SaintSaënsu ir Giuseppe Verdi. Ryšius liudija jos atminimų albumas (lot. album amicorum, pranc. album d’amis, souvenir, vok. Stammbuch), kuris dabar parduodamas aukcionuose8. 1891 m. pasirodė šios autorės darbas apie žymų prancūzų romantizmo atstovą Alfredą de Musset (1810–1857)9. Praėjus daugeliui metų, knyga vis perleidžiama, apibūdinama kaip informatyvi ir skoninga 10. A. de Choiseul-Gouffier Janzé paliko ir daugiau darbų, kurie klaidingai priskiriami S. Tyzenhauzaitei.

Teisybės dėlei reikėtų pažymėti, kad kultūrinis klimatas veiklioms ir išsilavinusioms moterims, ypač kilmingoms, XIX a. Prancūzijoje nebuvo itin palankus.

Moters dalyvavimas viešajame gyvenime čia sietas su laikais prieš Didžiąją Prancūzijos revoliuciją (ancien régime), nusilpusią aristokratiją stipriai veikė kitų visuomenės sluoksnių nuostata, kad moterų vieta yra namie, su vaikais11. Tikėtina, jog S. Tyzenhauzaitė, kurios jaunystės metai prabėgo rytiniame Europos pakraštyje, mėgavosi didesne laisve ir galimybe skleistis kaip asmenybė.

Proust, Marcel. In search of lost time: the guermantes way; [edited by] William C. Carter. New Haven, CT: Yale University Press, 2018, p. 213.

8 [Stammbuch der Alix de Choiseul, Princesse de Faucigny-Lucinge]. Paris, Athen, Aix-les-Bains, Madrid, 1891–1913. AbeBooks: https://bit.ly/2P9QIPu 9 de Choiseul-Gouffier Janzé, Alix. Etude et récits sur Alfred de Musset. Paris: E. Plon, Nourrit, 1891, 280 p.

10 A critical bibliography of French Literature: the nineteenth century / edited by David Baguley. 2 vol. Syracuse, NY: Syracuse University Press, 1994, p. 236.

11 Darrow, Margaret H. French Noblewomen and the New Domesticity, 1750–1850. Feminist studies. 1979, vol. 5, no. 1, p. 41–65.

7

17

S Tyzenhauzaitė de ChoiseulGouffier dalį laiko su šeima gyvendavo Prancūzijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse, dalį – Lietuvoje. Dresdenas, apie 1864 m.

Skelbiama LIMIS

S. Tyzenhauzaitės pažintis su dviem imperatoriais

Sugrįžkime į XIX a. pradžią. Ne viename tekste apie S. Tyzenhauzaitės gyvenimą spėliojama, kad jos santykiai su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I (1777–1825) neapsiribojo platoniška bičiulyste.

Aleksandro I (valdė 1801–1825 m.) silpnybė moterims buvusi vieša paslaptis12. Lemtingais galima vadinti 1812-uosius, kai, prastėjant santykiams su Prancūzija, imperatorius rezidavo Vilniuje, o S. Tyzenhauzaitė buvo dar netekėjusi. Panašu, kad Lietuvoje valdovas negyveno vien slogiomis artėjančio karo nuotaikomis. Romano „Karas ir taika“ trečiajame tome jo autorius rusų rašytojas Levas Tolstojus taip aprašo birželio vakarą dabartiniame Vilniaus Vingio parke: „Vyko linksmas, prašmatnus pokylis; žinovai tvirtino, kad retai kada vienoje vietoje susirenka tiek gražuolių. <...> Netikėta žinia apie prancūzų persikėlimą per Nemuną buvo ypač netikėta po mėnesio tuščio laukimo, ir dar baliuje!“ 13 S. Tyzenhauzaitė „Reminiscencijose“ pasakoja puotoje šokusi su pačiu Aleksandru I: „Apsukome vieną ar du ratus, po to pakilome į pokylių salę, ėjome koridoriais, galerijomis, ir nei polonezas, nei komplimentai nesibaigė; tvirtindamas, kad neperdeda, imperatorius kalbėjo, jog aš pati gražiausia ir visas užtemdžiau.“14 Gyvendamas Lietuvoje, Aleksandras I kelias vietines merginas paskyrė garbės damomis, tarp jų buvo ir S. Tyzenhauzaitė. „Reminiscencijose“ ji teigia šio fakto neslėpusi net tada, kai ėjo susipažinti su kitu valdovu – Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu. S. Tyzenhauzaitė pasakoja:

S. Tyzenhauzaitės atsiminimų apie Rusijos imperatorių Aleksandrą I (Chicago: A.C. McClurg & Co., 1900) viršelis.

Butkuvienė, Anelė. Garsios Lietuvos moterys: XIV–XX a. pirmoji pusė, p. 165–169.

13 Tolstoj, Lev. Karas ir taika. Kaunas: Obuolys, [2016], p. 604–605.

14 Tyzenhauzaitė, Sofija. Reminiscencijos, p. 30.

12

18

Napoleonas įsmeigė erelio ž vilgsnį į mano monogramą: – Kokį apdovanojimą nešiojate? – paklausė.

– Rusijos imperatorienių freilinų apdovanojimą.

– Tai Jūs Rusijos dama?

– Turiu tik pasižymėjimo ženklą. <...> [Napoleonas] paklausė panelės Giedraitytės15: – Jūs taip pat turite monogramą, kodėl neprisisegėte?

Panelė Giedraitytė pradėjo ilgą kalbą; girdėjau žodžius Tėvynė, aplinkybės ir t. t.

Imperatorius atsakė: – Kodėl gi, galima būti gera lenke ir nešioti monogramą.

Ir ėmė juoktis varstydamas mane protingu žvilgsniu ir rodydamas labai gražius dantis.16 S. Tyzenhauzaitė su Aleksandru I matėsi dar ne kartą: Vilniuje, Varšuvoje, Peterburge.

Sofija ištekėjo palyginti vėlai (kaip tais laikais) – eidama 29-uosius metus. Jos sutuoktinis Platelių dvaro savininkas grafas O. de Choiseul-Gouffier buvo vyresnis, išsiskyręs su pirmąja žmona V. Potockyte. Vienturtį sūnų S. Tyzenhauzaitė pavadino Aleksandru17.

Dalį laiko šeima praleisdavo Prancūzijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse, dalį – Lietuvoje. Sprendžiant iš S. Tyzenhauzaitės dukterėčios Gabrielės GiunterytėsPuzynienės knygos „Vilniuje ir Lietuvos dvaruose“, teta buvo bohemiška asmenybė: „Kol buvo jauna, galima Kalbama apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Giedraičių (Giedroyciowie) giminės atstovę.

16 Ten pat, p. 44, 48.

17 Butkuvienė, Anelė. Garsios Lietuvos moterys: XIV–XX a. pirmoji pusė, p. 168.

15

buvo pamanyti, kad teisingai pasitiki savo žavesiu, bet, laikui bėgant, praradusi jį be didelio gailesčio, vis tiek negalvodavo, kaip apsirengs ir kaip apsirengusi atrodys. <...> Vyras buvo karštakošis, žmona – labai gyvo būdo, sūnus – didelis savavalis, tad jų šeimyninis gyvenimas buvo kupinas kasdienio chaoso. Ten nė vienas daiktas negulėjo savo vietoje, kiekvienas stalčius ir spintelė atrodė kaip po žemės drebėjimo.“18

A. Dumas tikslumas nerūpėjo

Likusioje teksto dalyje norėčiau apsistoti prie A. Dumas romano „Fechtavimo mokytojas“. Į Sankt Peterburgą iš fechatavimo pamokų keliaujantis užsidirbti Grizjė savo pasakojime dosniai skiria dėmesio Napoleono žygiui į Rusiją. Prancūziškame leidime minimi šie Lietuvos vietovardžiai: Vilnius, Švenčionys, Nemunas, Vilija (Neris), tačiau 1998 m. lietuvių kalba išėjusiame romano vertime19 kelionė per Lietuvą aprašoma itin lakoniškai, skiriamas vos vienas sakinys: „Smulkiai neaprašinėsiu, kaip atkakau į Rusiją. Pasiekęs Vilnių, aš traukiau tuo pačiu keliu, kuriuo

prieš dvylika metų į Maskvą keliavo Napoleonas.“20 Panašu, kad šis A. Dumas romanas 1840 m. išėjo tiek Prancūzijoje, tiek Belgijoje. Vertimas į lietuvių kalbą atliktas būtent iš pastarojo leidimo: „Memoires d’un maitre d’armes ou dixhuit mois a St.-Petersbourg“ (Bruxelles: Meline, Cans et co, 1840).

Su lituanistiniais romano fragmentais, išverstais į lietuvių kalbą, galima susipažinti kultūros žurnale „Aidai“. Čia publikuotas lietuvių literatūros klasiko Antano Vaičiulaičio (1906–1992) tekstas „Apie Lietuvą Aleksandro Dumas knygoje“21, kuriame kūrinys cituojamas ir perpasakojamas. A. Vaičiulaitis veikalą apibūdina kaip padriką, ironiškai atsiliepia apie rašytojo „geografinį ir istorinį akylumą“22, pavyzdžiui, klaidingai priskiriant teritorines priklausomybes.

Veikiausiai atsainų A. Dumas požiūrį į detales nulėmė ne tik periferinė Lietuvos padėtis Europos žemėlapyje. Prancūzas buvo nepaprastai produktyvus autorius, vieną po kitos leidęs naujas knygas. Jis nepasižymėjo nei kruopštumu, nei skrupulingumu, dažnai kaltintas įvairiausiomis plagijavimo formomis.23

1840 m. finansinių problemų spaudžiamas A. Dumas dairėsi išsigelbėjimo, kuris jam apsireiškė Augustino Edmé François Grisier pavidalu. Romano veiksmui rašytojas panaudojo šio žmogaus pasakojimus apie viešnagę Rusijoje iškart po 1825 m. dekabristų sukilimo. Prancūzijoje romanas nesulaukė didelės sėkmės, tačiau Rusijoje jis buvo nepaprastai populiarus, nors imperatorius Nikolajus I, valdęs po Aleksandro I, kūrinį uždraudė 24.

Knygos populiarumas net įkvėpdavo anekdotus. Į Sibirą paskui ištremtą dekabristą iškeliavusios jaunos prancūzės Luizos Diupiuji portretą romane A. Dumas nupiešė pagal Pauline’ą Gueble-Anenkovą. Dėl netikslumų kūrinyje įsižeidusi moteris senatvėje, padedama dukters Olgos, nutarė pasauliui papasakoti savąją istorijos versiją 25. Romantiška P. Anenkovos istorija, kurią kai kas dar prisimena iš sovietmečiu populiaraus filmo „Kerinčios laimės žvaigždė“ („Звезда пленительного счастья“, rež. Vladimiras Motylis, 1975 m.), iki šiol įkvepia kūrėjus ir kūrėjas.

Lietuviškas A. Dumas „Le maitre d'armes“ 1998 m. leidimas. Nuotr. dešinėje – prancūziškas romano tekstas, kuriame rašoma apie Napoleono žygį per Vilniaus apylinkes.

Ten pat, p. 10.

Vaičiulaitis, A. Apie Lietuvą Aleksandro Dumas knygoje. Aidai, 1991, Nr. 3, p. 204–206.

22 Ten pat, p. 206.

23 Randall, Marilyn. Pragmatic Plagiarism: Authorship, Profit, and Power. University of Toronto Press, 2001, p. 167–168.

Straipsnio autorė už pagalbą dėkoja Astai Miltenytei.

20 21

Giunterytė-Puzinienė, Gabrielė. Vilniuje ir Lietuvos dvaruose: 1815–1843 metų dienoraštis. Vilnius: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2005, p. 104–105.

19 Diuma, Aleksandras. Fechtavimo mokytojas. Kaunas: Markas [i. e. G. Petrėnienės l-kla], 1998.

18

Beaujour, Elizabeth Klosty. Dumas‘s Decembrists: Le Maitre d‘armes and the Memoirs of Pauline Annenkova. The Russian Review, vol. 59, no. 1 (2000), p. 38–40.

25 Ten pat, p. 41–42.

24

19

Kronika

KAD IŠRINKTI METŲ KNYGĄ BŪTŲ LENGVIAU Vasario 17 d. baigiasi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija bei Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija 14 kartą rengiamos akcijos „Metų knygos rinkimai“ balsavimas. Penkiose kategorijose (vaikų, paauglių, suaugusiųjų, poezijos, publicistikos ir dokumentikos) išrinktų geriausių 2018 metų knygų autoriai bus apdovanoti vasario 21–24 d. vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje.

Iš kairės: knygos „Sibiro haiku“ dailininkė Lina Itagaki, autorė Jurga Vilė, renginio vedėja Inga Mitunevičiūtė.

Iš kairės: Laura Sintija Černiauskaitė pristato savo romaną „Šulinys", o Gabija Grušaitė – romaną „Stasys Šaltoka: vieneri metai“.

34

Inga Mitunevičiūtė kalbina vaikus knygos „Sibiro haiku“ pristatyme. Vygaudo Juozaičio nuotraukos

2018 m. spalio pradžioje dviem kompetentingoms ekspertų komisijoms išrinkus ir paskelbus akcijoje dalyvaujančių knygų penketukus (paauglių kategorijoje – trejetuką), visuomenė buvo raginama skaityti, vertinti ir balsuoti už labiausiai patikusią knygą. Kad skaitytojams būtų lengviau išsirinkti ir apsispręsti, kuri knyga iš 23 pasiūlytų geriausia, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka organizavo visą ciklą renginių: nominuotų knygų pristatymų ir susitikimų su jų autoriais.

Nuo lapkričio 5 d. Vaikų ir jaunimo departamentas kvietė į garsinius skaitymus „Rytmečio skaitiniai: kandidatės į metų knygos titulą“, kuriuose patys kūrėjai pristatė savo knygas vaikams. Šiuose edukaciniuose renginiuose galėjo dalyvauti ir tėveliai, kuriems rūpi, ką skaito jų atžalos, taip pat užsiregistravusios grupės iš darželių ir mokyklų. Vaikų ir jaunimo literatūros skaitykloje buvo pristatytos ir dvi (iš trijų) paauglių kategorijos knygos – Ilonos Ežerinytės „Verksnių klubas“ bei Justino Žilinsko „Kaukas Gugis ir kerų karas“.

Gyvi pokalbiai su poezijos, prozos, publicistikos knygų autoriais, prasidėję Nacionalinėje bibliotekoje lapkričio 20 d., vyko gruodį, sausį (dar vyks ir vasario pradžioje), autoriai buvo kviečiami ir po vieną, ir poromis. Bibliotekos lankytojams tai buvo gera proga susipažinti ar dar kartą susitikti su akcijoje dalyvaujančių knygų autoriaus, dalyvauti pokalbiuose apie šiuolaikinę lietuvių literatūrą.

Renginius vedė ir diskusijas moderavo literatūrologai bei literatūros kritikai: Lina Buividavičiūtė, prof. dr.

Rūta Oginskaitė savo knygos „Gik a kuk: pokalbiai Olgos ir Grigorijaus Kanovičių namuose“ pristatyme.

Eilėraščių knygų autoriai Greta Ambrazaitė („Trapūs daiktai“) ir Gintaras Bleizgys („Xeranthemum“).

Jūratė Baranova, doc. dr. Gitana Vanagaitė, dr. Virginija Cebarauskė, doc. dr. Žydronė Kolevinskienė, prof. Dainius Vaitiekūnas, doc. dr. Dalia Satkauskytė.

Iš viso Nacionalinė biblioteka surengė 15 susitikimų, kuriuose buvo pristatyta 18 knygų, pretenduojančių tapti geriausiomis.

Visi, nespėję ar negalėję dalyvauti metų knygų pristatymo renginiuose, dar gali su nominuotais leidiniais susipažinti Nacionalinės bibliotekos Litua­ nistikos skaitykloje, kur veikia ekspozicija „Metų knygų rinkimai 2018“.

Tarp knygų informacija

Kronika

Bibliografijos vaidmuo mokslo istorijoje Lietuvoje mokslo istorija dažnai siejama su paminklinėmis lentomis, vienu kitu senoviniu prietaisu ar kolekcija specializuotų muziejų ekspozicijose. Bibliotekos į Lietuvos kultūros, kartu ir mokslo paveldo klausimą žiūri plačiau. Akademinių įstaigų bibliotekose saugomi ir visuomenei pateikiami būsimiems istoriniams tyrinėjimams svarbūs šaltiniai: kaupiami svarbiausi steigėjo leidiniai, duomenų bazėse registruojami darbai, suskaitmeninti senieji dokumentai kaupiami talpyklose, kuriami asmeniniai mokslininkų fondai. Viešųjų bibliotekų kraštotyrinėse kartotekose rasime duomenų apie kraštiečius, pasiekusius mokslo aukštumų. Kasmetėse šalies mokslo istorikų ir filosofų konferencijose „Scientia et historia“ Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka rengia parodas naujausių leidinių mokslo istorijos tema.

Konferencijos pranešėjos (iš kairės): dr. Giedrė Miknienė, Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė, dr. Jadvyga Olechnovičienė ir dr. Birutė Railienė.

Tarptautinėje mokslo istorijos veikloje Lietuvai atstovauja Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrija. 1991 m., susijungus analogiškomis Latvijos ir Estijos organizacijomis, buvo įsteigta Baltijos valstybių mokslo istorijos ir filosofijos asociacija (Baltic Association of the History and Philosophy of Science). 1993 m. ji buvo priimta į Tarptautinės mokslo istorijos ir filosofijos sąjungos Mokslo istorijos skyrių (International Union of the History and Philosophy of Science, Division of the History of Science).

Minėtos sąjungos Mokslo istorijos skyriuje nuo 1993 m. veikia Bibliografijos ir dokumentacijos komisija, vienijanti mokslo istorija besidominčius bibliografus ir archyvarus.

35

in this issue

šiame numeryje

Domas Kaunas. My First Academy

2019 is the anniversary year of the establishment of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. We present the heading #GyvasŽodis, the authors of which speak about the impact that the National Library left in their lives. The first guest of the heading is the bibliologist, bibliophile and expert member of the Lithuanian Academy of Sciences Prof. Dr. Habilitatus Domas Kaunas. He recalls that he started to “tread the Library’s stairs and rub his elbows on the tables of its reading rooms” very soon after he enrolled into the first year of librarianship studies at Vilnius University. Domas Kaunas says that the National Library became for him an informal academy presenting opportunities for research, culture, appreciation of the world and oneself, and sophisticated communication.

#GYVASŽODIS

Domas Kaunas. Mano pirmoji akademija 1 ĮVYKIS

Vaidenė Grybauskaitė. Ir moderni, ir menanti praeitį 3 ŠIANDIEN AKTUALU

Apskričių bibliotekos – naujose rankose. Parengė Vaiva Markevičiūtė

6

TEMA / BIBLIOTEKŲ PRIEINAMUMAS

Aušra Marija Narbutė, Vaiva Markevičiūtė. Ne tik atverti duris, bet ir nusišypsoti 11 BIBLIOTEKŲ TURTAI

Valdonė Budreckaitė. Cherchez la femme: moterys rašytojos ir lituanistinis pėdsakas A. Dumas romane

Vaidenė Grybauskaitė. Both Modern and Retaining the Past

16

3

The early 2019 marked the renovation of the Adomas Mickevičius Public Library of Vilnius County: new spaces were opened and new services offered for customers. The Library is located at the building from approximately the 16th century having the status of a cultural heritage object and is undergoing the reconstruction, which has been lasting for twelve years. Vaidenė Grybauskaitė speaks about the renovation proceedings and decoration particularities from various time periods that emerged during the restoration as well as services provided at new spaces, which more effectively satisfy the visitors’ needs.

TAPATYBĖS ŽENKLAI

Jurgita Kristina Pačkauskienė. Kryždirbystės paveldo ikonografija Nacionalinėje bibliotekoje 20 ŽMONĖS IR LAIKAS

Kęstutis Šapoka. Basų kojų nostalgija 24 „TARP KNYGŲ“ – 70

Sausį žurnale prieš... Parengė Vaiva Markevičiūtė

1

26

GEROJI PATIRTIS

County Libraries Under a New Management

Daiva Vilkickienė. Viešosios bibliotekos paslaugos verslui 29

6

37

In 2018, executives of four county public libraries of Lithuania (Vilnius, Kaunas, Klaipėda and Panevėžys) ended their terms of office. The editorial board of Tarp knygų decided to ask the executives themselves (Petras Zurlys, Asta Naudžiūnienė, Juozas Šikšnelis and Rima Maselytė) to evaluate their activities and what doings of theirs they considered the most significant. On the other hand, the newly appointed executives (Emilija Banionytė, Edita Urbonavičienė, Laima Pačebutienė and Jurgita Bugailiškienė) reveal the incentives that stimulated them to attain their positions and their foremost plans. (Prepared by Vaiva Markevičiūtė)

Aušra Vaškevičienė. Kataro nacionalinė biblioteka 44

Aušra Marija Narbutė, Vaiva Markevičiūtė. Open the Door and…Smile 11

11

KRONIKA

Ramūnas Čičelis. Namų jaukumas ir interjero estetika 32 Kad išrinkti metų knygą būtų lengviau. „Tarp knygų“ informacija 34 Birutė Railienė, Giedrė Miknienė, Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė.

Bibliografijos vaidmuo mokslo istorijoje 35 KRONIKA / ŽINIOS IŠ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ IR AŠ TEN BUVAU

20 Nuotrauka iš Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos archyvo (11), Mečislovo Sakalausko nuotr. iš Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių fondų (20)

Pirmame viršelyje

Skulptoriaus Gedimino Jokūbonio 1997 m. sukurta Martyno Mažvydo skulptūra iki šiol išlieka vienu iš Nacionalinės bibliotekos simbolių. Irmanto Gelūno nuotr.

Redakcija

Jūra­tė Bičkaus­kie­nė (vy­r. re­dak­to­rė) Tel. (8 5) 239 8687; mob. tel. 8 618 58 205, el. p. jurate.bickauskiene@lnb.lt Asta stirbytė (vyr. redaktoriaus pavaduotoja) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. asta.stirbyte@lnb.lt Vaidenė Grybauskaitė (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaidene.grybauskaite@lnb.lt; tk@lnb.lt Vaiva MARKEVIČIŪTĖ (redaktorė) Tel. (8 5) 263 9110, el. p. vaiva.markeviciute@lnb.lt; tk@lnb.lt Violeta Kuzmaitė (platinimas) Tel. (8 5) 263 9111, el. p. violeta.kuzmaite@lnb.lt Kostas Stankevičius (dizaineris)

Redakcijos kolegija Danguolė Abazoriuvienė Jūratė Bičkauskienė Vytautas Gudaitis Prof. dr. Renaldas Gudauskas (pirmininkas) Dr. Rasa JaNUŠEViČIenė

dr. Laura Juchnevič Dr. Ineta Krauls-Ward Irena krivienė Gražina LAMANauskienė Sandra Leknickienė Viktorija PUKĖNAITĖ jolita STEPONAITIENĖ

Against the background of increasing public dialogue about tolerance and adjusting premises and services for people at a disadvantage, this publication, by drawing on the best practice of Lithuanian libraries, discusses the accessibility of Lithuania’s libraries for people with disabilities. It presents insights by sociology and psychology experts, representatives of the disabled and librarians themselves about obstacles preventing more efficient integration of the disabled within the physical and virtual environment. There are also examples of promising perspectives: efforts at county public libraries in Kaunas, Klaipėda, Šiauliai and Panevėžys and the Naujoji Vilnia Branch of the Central Library of the Vilnius City Municipality.

Valdonė Budreckaitė. Cherchez la femme: Women Writers and a Lithuanian Trace in a Novel by A. Dumas

16

There is a novel preserved at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania, which once was held by the author himself and contains the author’s autograph – Le maitre d’armes (“The Fencing Master”). Valdonė Budreckaitė, a senior methodologist and researcher from the National Library’s Unit of Lithuanian Studies at the Documentary Heritage Research Department, by drawing on the previous research, surmises that the dedication written by the hand of A. Dumas is devoted to Sofija Tyzenhauzaite de Choiseul-Gouffier (1790–1878), who is often considered the first women writer from the historic Lithuania. The article also discusses potential associations of other writers with the surname Choiseul-Gouffier with A. Dumas. There is another intrigue: what other Lithuanian motifs could be in store within this novel by Alexandre Dumas?

Jurgita Kristina Pačkauskienė. Iconography of the Cross-Crafting Heritage at the National Library

20

Dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė from the Rare Books and Manuscripts Unit at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania introduces the most significant cross-crafting collections preserved at the National Library. Among them, there are collections related to cross-crafting of the artist and collector of folk art Adomas Varnas (1879–1979), the bibliographer, bibliophile and officer from the interwar Lithuania period Vytautas Steponaitis (1893–1957), the artist and set designer Mstislavas Dobužinskis (1875–1957) and the museologist and restorer Juozas Petrulis (1875–1957).

Kęstutis Šapoka. Nostalgia for the Barefooted Past

24

Under the heading People and Epoch, Dr. Kęstutis Šapoka presents the photograph series “Nostalgia for the Barefooted Past” by the famous Lithuanian photography artist Antanas Sutkus produced in 1959–1979 and preserved at the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania.

This collection is not only the manifestation of the artist’s creative development but also the reflection of the entire time period from the Soviet epoch. The author of the publication notes that Sutkus always treated photography as a metaphor and as a reflection of not so much of social reality as of issues of man’s destiny.

Tarp knygų in January of the year...

26

This year marks the 70th anniversary of the monthly of the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. The editorial board decided to commemorate it by reviving events, facts and details related to the life in Lithuania, librarians’ community and the publishing of the magazine itself that appeared on its pages it in the past and that are interesting from today’s perspective. The first volume of the magazine Bibliotekų darbas (“Library Activities”) (such was the title of the forerunner of Tarp knygų) appeared in April of 1949. (Prepared by Vaiva Markevičiūtė)

Public Library Services for Business

29

The panorama of services provided by libraries no longer surprises anyone: not only the supply of books that are in demand but also services regarding leisure pursuits, creative activities as well as educational and virtual services. The article is about the Juozas Keliuotis Public Library of the Rokiškis District Municipality, which ventured into a new area: providing services for business people. The Rokiškis District borders on Latvia; it, therefore, is eligible for funding from the European Union’s Interreg V-A Latvia – Lithuania Programme. The Deputy-Director of the Rokiškis Library Daiva Vilkickienė presents activities done together with project partners at various places in Lithuania and Latvia as well as at the Rokiškis Library regarding the consulting and training those willing to start or develop their business. (Prepared by Daiva Vilkickienė)

Ramūnas Čičelis. Comfort of the Home and Aesthetics of the Interior 32 Tarp knygų does its best not to miss the news about a renovated Lithuanian library, namely its reconstruction or construction of its new building. This issue presents renovated spaces at the Jonava District Municipality Public Library. Both the Library’s permanent visitors and its staff delight in the outcome of the five-year-long reconstruction: the environment at the Library that makes everyone feel at home.

Translated by Tomas Auškalnis

ISSN 0868-8826

„Tarp knygų“ archyvas

2019 Nr. 01 (720) Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesinis žurnalas Leidžiamas nuo 1949 m. © „Tarp knygų“, 2019 Gedimino pr. 51, LT-01504 Vilnius tel. (8 5) 239 8687 e. paštas tk@lnb.lt www.lnb.lt 2019-01-28 6 leidyb. apsk. l.

Tiražas 520 egz. Užs. nr. 40587 Spausdino BĮ UAB „Baltijos kopija“ Kareivių g. 13B, LT-09109 Vilnius

Tarp knygų (In the world of bo­oks) No 01 (720) 2019 Mar­ty­nas Mažvy­das Na­tio­nal Lib­ra­ry of Lit­hu­a­nia Mont­hly. Pub­lis­hed in Lit­hu­a­nian F. 1949 © ”Tarp knygų“, 2019 Ad­dress: Gedimino pr. 51, LT-01504 Vil­nius, Lit­hu­a­nia tel. +370 5 239 8687 e-mail: tk@lnb.lt www.lnb.lt

Perspausdinant tekstus ar iliustracijas, ištisai ar dalimis, būtinas leidėjo sutikimas.

Primename, kad žurnalo „Tarp knygų“ prenumerata priimama visuose AB Lietuvos pašto skyriuose.

Vieno numerio kaina – 2,25 Eur (be pašto paslaugų).

Taip pat žurnalą galima įsigyti Nacionalinės bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) Informacijos ir registracijos punkte (II a.) ir Leidybos skyriuje (tel. (8 5) 263 9111 arba el. paštu tk@lnb.lt).

Sausis | 2019